Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų L. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Mano Būstas Vilnius“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

19. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp L. L. (toliau – ir draudėjas) ir ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 2021-02-22 buvo sudarytas būsto draudimo liudijimas Serija LD Nr. 119699250, kurio pagrindu laikotarpiui nuo 2021-04-03 00:00 val. iki 2022-04-02 24:00 val. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas). Ieškovę informavus apie tai, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. ginčo bute įvyko įvykis, t. y. buvo sulietas butas, draudėjui ieškovė sumokėjo 1150 Eur draudimo išmoką.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

22. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl žalos, susijusios su netinkama statinio priežiūra, atlyginimo priteisimo ieškovui tenka pareiga įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ( CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai), ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga - kaltė yra preziumuojama, todėl pareiga ją nuginčyti tenka atsakovui (CK 6.248, 6.266 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

23. Kaip minėta, ieškovė, atlyginusi dėl buto užliejimo patirtą žalą, prašo priteisti iš atsakovės kaip ginčo namo administratorės žalos atlyginimo. Byloje tarp šalių ginčo dėl to, kad įvykio metu (2021 m. rugpjūčio 31 d.) atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorė, nekilo. Tačiau atsakovė atsiliepime argumentuoja, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų. Atsakovės teigimu, ieškovė kaip draudikas tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, faktus nustatė išimtinai remdamasis iš nukentėjusiosios gauta informacija. Tačiau su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

24. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

25. Vertinant atsakovės kaip ginčo namo administratoriaus argumentus nesutinkant su ieškiniu, pirmiausia būtina nustatyti ir paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose. Kaip minėta, civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kurio esminė taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Minėta, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovės veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Ieškovė ieškinį grindžia faktine aplinkybe, kad dėl vandens prasiskverbimo pro nesandarią stogo dangą buvo aplietas ginčo butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir virš jo, t. y. ketvirtame (paskutiniame) aukšte esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Tokią faktinę aplinkybę ieškovė įrodinėja jai pateiktu draudėjo pranešimu, kuriame nurodyta, kad “ketvirto aukšto 7-ojo buto (virš draudėjo buto N. (duomenys neskelbtini)) savininkė informavo draudėją, kad jos didžiajame kambaryje (šiaurinėje pusėje) prateka lietaus vanduo per lubas ir renka vandenį pastačiusi talpas. Apie pratekėjimą buvo informuotas namo administratorius UAB “Mano Būstas Vilnius”. Tuo metu draudėjas pas save užliejimo pokyčių neužfiksavo, tačiau matomai dalis drėgmės per buto Nr. (duomenys neskelbtini) grindis ir medinę pertvarą tekdavo ir draudėjo butui Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo kambariu draudėjo nesinaudoja, todėl tik vakar ( t. y. 2021-08-31) pastebėjo pažeidimus šiauriniame didžiajame kambaryje ir mažajame kambaryje, kuriuos skiria pertvara”; planu, fotonuotraukomis, taip pat buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės pranešimu, kuriame nurodyta, kad „butas (duomenys neskelbtini), Vilnius buvo aplietas pro stogą bėgančio vandens. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ėmėsi nuo jos priklausančių veiksmų, kad stogas būtų sutvarkytas – 1) 2021-06-28 registravo UAB „Mano Būstas Vilnius“ sistemoje įvykį, kad į kambarį, adresu (duomenys neskelbtini) vėl bėga vanduo, kur prieš pora metų užtaisyta; 2) 2021-07-12 UAB “Mano Būstas Vilnius“ buvo informuotas apie sugadintas lubas (Įvykio numeris: V 21-1157461 „Po Jūsų darbuotojų stogo remonto, užpylė kambario lubas adresu (duomenys neskelbtini). Jau birželio 28 d. registravau įvykį. Iki šiol dar nebuvo susisiekta”); 3) 2021-07-14 UAB “Mano būstas Vilnius“ informavo, kad užklausą gavo, ją užregistravo ir pradeda vykdyti; 4) atsižvelgiant į tai, kad bendrovės sistemoje buvo nurodyta, kad darbas “užbaigtas”, buvo atliktas patalpų remontas (sutvarkytos ir perdažytos lubos ir lipdiniai); 5) tik 2021-07-29 buvo gautas atsakymas iš UAB “Mano būstas Vilnius”, kad stogas nėra sutvarkytas, o problema, kad bėga vanduo į kambarį prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono durų yra registruota ir perduota rangovui, kad atliktų reikalingus problemos sprendimui darbus; 6) rugpjūčio mėnesį, prasidėjus liūtims, vėl pradėjo tekėti į butą vanduo, todėl 2021-08-02 registravo įvykį „Įvykio numeris: V21-1200396. Dar 2021-06-28 informavau, kad pro stogą vėl bėga. Buvo informuota, kad per 20 darbo dienų ateis inžinierius ir pažiūrės. Liepos pradžioje buvo apipiltos lubos ir lipdiniai. Liepos pabaigoje sutvarkiau lubas ir lipdinius. Atėjo darbininkai apžiūrėti stogo po 24 darbo dienų. Jokios informacijos iš būsto negavau dėl planuojamų darbų. Šiandien ant galvos vėl tvanas. Bėga ne tik prie balkono durų, bet ir prie lango. Vanduo jau sunkiasi vos ne pro vidurį kambario <…>”; (duomenys neskelbtini)) 2021-08-04 tęsiantis stipriam lietui informavau Jūsų bendrovę “Įvykio numeris: V21-1209369 “Nieko nepadaryta ir nedaroma, kad sutvarkytų stogo dalį. Lietaus vanduo toliau bėga į kambarį. Jau bėga ir pro šviestuvą. Yra tikimybė, kad vanduo sugadins jį ar elektros laidus <…>. Į ankstesnius pranešimus atsakyta, kad problema išspręsta ir "įvykdyta", tačiau nieko panašaus nėra. Prašau skubiai informuoti, kada bus pradėti darbai stogo sutvarkymui ir lietaus į butą patekimui“; 8) 2021-08-04 UAB “Mano Būstas Vilnius” atsakė, kad užklausą gavo, jau užregistravo ir pradeda vykdyti”. Minėtas aplinkybes patvirtino ir byloje paaiškinimus teikęs trečiasis asmuo, kuris yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Teismo vertinimu, avarijos priežastį patvirtina ir atsakovės pateiktas 2021-08-10 Atliktų darbų aktas, kuriame nurodyta, kad yra atlikti stogo remonto darbai.

26. Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovė byloje tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų. Priešingai, ieškovė pateikė fotonuotraukas, turto žalos įvertinimo skaičiuoklę bei kitą informaciją, pagrindžiančią, kad draudikas buvo aktyvus ir išsprendė susiklosčiusią situaciją, atlygindamas nukentėjusiam asmeniui žalą.

27. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų įrodymų visuma, nesant byloje apskritai jokių kitų įrodymų apie žalos ginčo bute kilimo priežastį, sudaro pagrindą, remiantis tikimybės pusiausvyros principu, konstatuoti, kad žala ginčo butui buvo padaryta ieškovės nurodytu būdu – vandeniui prasiskverbus per buto lubas dėl nesandarios stogo dangos (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų ir atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad vandens patekimo į ieškovės draudėjo butą šaltinis yra ne nesandari stogo danga, o kitas šaltinis.

28. Pažymėtina, kad šios teismo padarytos išvados nepaneigia atsakovės procesiniuose dokumentuose ir atstovo paaiškinimuose nurodomi bendro pobūdžio samprotavimai apie ginčo buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų pranešimų apie įvykį, nepakankamumą, nuotraukų nesąsajumą žalos priežasčiai nustatyti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti ieškovės padaryta išvada dėl žalos ginčo butui priežasties, be to, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų – 2021 m. rugpjūčio 10 d. Atliktų darbų akto apie įvykį atsakovė ne tik buvo informuota, bet ir likviduodama avarijos padarinius, atliko stogo remonto darbaus. Teismo vertinimu, minėtas 2021 m. rugpjūčio 10 d. Atliktų darbų aktas taip pat neįrodo, kad vandens patekimo į ieškovės draudėjo butą šaltinis yra ne nesandari stogo danga. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja ieškovės kaip draudiko, administruojant žalą pagal gautą pranešimą iš draudėjo, žalos kilimo priežasčiai nustatyti skirti ekspertizes, be kita ko, pavedant jas atlikti tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas numato bendrą draudiko pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą: iki žalos pastebėjimo momento įvykusius įvykius – buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio virš ginčo buto, pakartotinis apliejimas pro stogą bėgančio vandens, įvykęs 2021 m. rugpjūčio 2-4 d.; žalos pastebėjimo momentą – kaip nurodė ginčo buto Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjas, kambariu, kuris buvo aplietas, jis nesinaudoja, todėl tik po kurio laiko pastebėjo pažeidimus šiauriniame didžiajame kambaryje; žalos pobūdį – atsiradusią drėgmę lubose, sienose, grindyse, abejoti tuo, kad ieškovės padarytos išvados yra nepagrįstos ir/ar netinkamos dėl nedėjimo reikiamų pastangų, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, teismas neturi jokio pagrindo.

29. Atsakovė savo atsikirtimus grindžia taip pat tuo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ar neveikimą, lėmusius ieškinyje nurodomos žalos atsiradimą, nors įrodyti šias aplinkybes privalėjo būtent ieškovė. Teismas sutinka su atsakove, kad įrodyti neteisėtų veiksmų ar neveikimo faktą žalos atlyginimo bylose privalo ieškovė, tačiau nesutinka, kad šios pareigos nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė. Byloje nustatyta, kad žala ginčo butui kilo dėl į butą prasiskverbusio vandens pro stogą. Byloje nėra ginčo, kad stogas yra namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka prieš įvykį ir jo metu pareiga teko atsakovei kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnis).

30. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

31. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau ir Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo.

32. Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – Reglamentas) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gegužės 1), 84 punkte buvo nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; pagal 85 punktą, valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Reglamento 87 punkte numatyta, kad namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (87.1 papunktis), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros –pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (87.2 papunktis), specializuotos apžiūros – po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui (87.3 papunktis), kita. Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas). Reglamento 96 punkte nurodyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas). Taigi, privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais. Nuolatinių stebėjimų, periodinių (sezoninių), specializuotų apžiūrų, statinio tyrimų, ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu atlikti namo būklės įvertinimai aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose (Reglamento 101 punktas).

33. Apibendrinant nurodytą reglamentavimą, konstatuotina, kad namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1920-590/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Kadangi namo būklės įvertinimai turi būti fiksuojami ir registruojami Reglamente nustatytuose dokumentuose (Reglamento 101 punktas), būtent šie dokumentai, t. y. techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų pavestas funkcijas.

34. Atsakovė, byloje analizuojamo įvykio metu (2021 m. rugpjūčio 31 d.) vykdžiusi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorės funkcijas, buvo atsakinga už pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir tinkamos jų būklės užtikrinimą. Nustačius, kad žala ieškovės apdraustam butui buvo padaryta dėl bendro naudojimo objekto trūkumo, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti (atliko bendro naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo patalpų savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė atlikti remonto darbus ir pan.), t. y. kad tinkamai atliko savo funkcijas ir nėra atsakinga už atsiradusią žalą, nes ieškovė negali įrodyti veiksmų neatlikimo, t. y. įrodyti neiginio. Ieškovės įrodinėjimo pareigos įvykdymą patvirtina jos įrodyta žalos priežastis, tuo tarpu atsakovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kad ji savo, kaip už žalą padariusio objekto priežiūrą atsakingo asmens, pareigas atliko tinkamai. Minėta, kad teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, galintys patvirtinti administratoriaus veiksmų atliekant jam pavestas funkcijas, tinkamumą, yra techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, techninės ataskaitos, kuriuose fiksuojami nuolatinių stebėjimų, periodinių (sezoninių), specializuotų apžiūrų, statinio tyrimų, ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu atlikti namo būklės įvertinimai. Nagrinėjamu atveju dokumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovė vykdė savo kaip bendro naudojimo objektų administratorės funkcijas, susijusias su bendro naudojimo objektų priežiūra, jų tinkamos būklės įvertinimu ir užtikrinimu, atsakovė nepateikė, taigi pagrindo konstatuoti tinkamą atsakovės pareigų atlikimą, rūpinantis ir užtikrinant tinkamą objektų būklę ir žalos atsiradimo prevenciją, nėra.

36. Teismo vertinimu, minėti atsakovės argumentai nepaneigia, jos, kaip ginčo namo administratorės, atsakomybės. Visų pirma, nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą: iki žalos pastebėjimo momento įvykusius įvykius – buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio virš ginčo buto, pakartotinis apliejimas pro stogą bėgančio vandens, įvykęs 2021 m. rugpjūčio 2-4 d., kurio metu, kaip pranešime nurodė buto Nr. 7 savininkė „rugpjūčio mėnesį, prasidėjus liūtims, vėl pradėjo tekėti į butą vanduo, todėl 2021-08-02 registravo įvykį „Įvykio numeris: V21-1200396. Dar 2021-06-28 informavau, kad pro stogą vėl bėga. Buvo informuota, kad per 20 darbo dienų ateis inžinierius ir pažiūrės. Liepos pradžioje buvo apipiltos lubos ir lipdiniai. Liepos pabaigoje sutvarkiau lubas ir lipdinius. Atėjo darbininkai apžiūrėti stogo po 24 darbo dienų. Jokios informacijos iš būsto negavau dėl planuojamų darbų. Šiandien ant galvos vėl tvanas. Bėga ne tik prie balkono durų, bet ir prie lango. Vanduo jau sunkiasi vos ne pro vidurį kambario <…>”; 2021-08-04 tęsiantis stipriam lietui informavau Jūsų bendrovę “Įvykio numeris: V21-1209369 “Nieko nepadaryta ir nedaroma, kad sutvarkytų stogo dalį. Lietaus vanduo toliau bėga į kambarį. Jau bėga ir pro šviestuvą. Yra tikimybė, kad vanduo sugadins jį ar elektros laidus, o gal ir prišauks didesnę nelaimę <…>”; bei patį žalos pastebėjimo momentą – kaip nurodė ginčo buto Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjas, „kambariu, kuris buvo aplietas, jis nesinaudoja, todėl tik po kurio laiko pastebėjo pažeidimus šiauriniame didžiajame kambaryje“, matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 2-4 d., pro stogą prasiskverbus vandeniui į butą Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau daliai drėgmės prasiskverbus per grindis ir medinę pertvarą, buvo aplietas ir ginčo butas Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi, kaip minėta, ginčo buto Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjas, kambariu, kuris buvo aplietas, nesinaudoja, todėl tik po kurio laiko, t. y. 2021-08-31, pastebėjo pažeidimus šiauriniame didžiajame kambaryje. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, jog atsakovė likviduodama avarijos padarinius, 2021-08-10 atliko stogo remonto darbus, t. y. dar iki 2021-08-31, kai ginčo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas pastebėjo, jog yra aplieta buto vidaus apdaila – lubos, sienos, grindys, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovė vykdė namo stogo priežiūrą iki įvykio. Minėta aplinkybė, jog atsakovė likviduodama avarijos padarinius, 2021-08-10 atliko stogo remonto darbus, t. y. dar iki 2021-08-31, kai ginčo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas pastebėjo, jog yra aplieta buto vidaus apdaila, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvados, jog vandens patekimo į ieškovės draudėjo butą šaltinis yra ne nesandari stogo danga, o kitas šaltinis. Taigi 2021 m. rugpjūčio 10 d. Atliktų darbų aktas nepatvirtina atsakovės tinkamai atliktų administravimo veiksmų, prižiūrint nagrinėjamai aktualaus bendro naudojimo objekto – stogo – būklę.

37. Teismas pažymi, kad atsakovė yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

38. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė kaip namo administratorė atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant ginčo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą (techninę), t. y. byloje nėra jokių duomenų apie ginčo namo stogo priežiūrą iki įvykio.

39. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė, sąžiningai gindamasi nuo jai reiškiamo reikalavimo, buvo laisva pateikti įrodymus apie namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros faktinį vykdymą iki įvykio (Reglamento 101 punktas), darytina išvada, kad ieškovė, įrodydama vandens prasiskverbimo į butą dėl nesandarios stogo dangos faktą, vietą ir priežastį kartu įrodė atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovės nurodomos žalos Butui atsiradimą – jos administruojamo daugiabučio namo stogo nepriežiūrą ar nepakankamą priežiūrą iki įvykio. Reikalauti, kad ieškovė kažkokiu kitokiu būdu įrodytų atsakovės neveikimą, teismas neturi pagrindo, nes pagal bendrą įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę asmeniui tenka pareiga įrodyti teiginį, ne neiginį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga paneigti minėtu būdu ieškovės įrodytą atsakovės neveikimą, ko atsakovė byloje neįvykdė, nurodydama, kad nuo 2021 m. gruodžio mėn. atsakovė nėra namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore, todėl ji į bylą negali pateikti reikiamų įrodymų. Tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo įrodinėjimo pareigos. Todėl, vadovaujantis CPK įtvirtintu rungtyniškumo principu, teismui ieškovės pateikti įrodymai bei atsakovės pozicija neteikiant įrodymų sąlygoja išvadą, kad šiuo atveju žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CPK 177, 185 straipsniai). Teismas konstatuoja, kad neužtikrinusi stogo tinkamos būklės, atsakovė turi pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą, t. y. kompensuoti ieškovei pastarosios išmokėtą draudimo išmoką.

40. Teismo vertinimu, tai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji tinkamai vykdė administratoriaus pareigą reguliariai prižiūrėti bendro naudojimo objektus, nagrinėjamu atveju – stogą, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad dėl nesandarios stogo dangos sukeltos avarijos yra atsakinga atsakovė. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra.

41. Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo pastato priežiūros. Atsakovė neįrodė, kad siekė (ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų) nustatyti administruojamo (prižiūrimo) namo gyventojų užpylimo priežastį, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių įvykio vietos apžiūrą pačios atsakovės, pagrindžiančių aplinkybę, kad galimai dėl kitos priežasties, o ne dėl nesandarios stogo dangos, įvyko užliejimas. Atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal Reglamentą ir atliko neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su draudėjai (ieškovei) padaryta žala.

42. Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neapžiūrėjo namo stogo, nenustatė ir nepašalino defektų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog savo veiksmais atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratoriaus pareigų – nepakankamai rūpindamasi administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. elgėsi neteisėtai. Atsakovei pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti gyvenamąjį namą adresu, (duomenys neskelbtini).

43. Taigi atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. savo pareigų nevykdymas, kartu nevykdymas bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.263 straipsnis), kaip jos civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamu atveju yra nustatyti. Įvertinus žalos kilimo priežastį (pro stogą prasiskverbęs vanduo) ir atsiradusius patalpų apgadinimus, teismui taip pat nekyla abejonių, kad žala padaryta būtent ieškovės nurodytu būdu – vandeniui prasiskverbus pro buto lubas dėl nesandarios stogo dangos, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos taipogi laikytinas nustatytu.

Dėl žalos dydžio.

45. Atsakovė žalos dydį ginčijo argumentais, kad žala apskaičiuota neįvertinus buto nusidėvėjimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė pagrįstai žalos dydį nustatė pagal apgadintų patalpų atkūrimo (remonto) sąnaudas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimu metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

46. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus – nuotraukas, iš kurių matyti padaryti apgadinimai, taip pat lokalinėje sąmatoje nurodytus būtinus atlikti darbus ir jų įkainius, teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina išlaidų apgadintų patalpų būklei atkurti realumą ir būtinumą. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad žala apskaičiuota objektyviai, nėra įtrauktų nebūtinų ar nesusijusių su padarytais apgadinimais darbų ir / ar medžiagų, taip pat nėra duomenų, kad nurodyti įkainiai neatitinka rinkos kainų. Atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, turėjo teisę pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės įrodymais grindžiamo žalos dydžio pagrįstumą, tačiau šia teise nesinaudojo. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė, o žalą padariusiam asmeniui tenka pareiga paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Tačiau atsakovė procesiniuose dokumentuose tik neigė žalos dydį, bet jokių ieškovės nurodytą žalos atlyginimo sumą paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovės argumentai, kad apskaičiuojant žalą nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą, šiai bylai nėra aktualūs, nes iš ieškovės pateiktų žalos dydžio įrodymų matyti, jog nuostolius sudaro tik darbų kaina. Įvertinus padarytos žalos ir jos pašalinimo kaštų pobūdį, teismo vertinimu, pagrindo žalos dydį mažinti dėl buto nusidėvėjimo nėra.

47. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad iš byloje esančių įrodymų visumos, įvertinus nuotraukose užfiksuotą įvykį ir buto apgadinimus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus, ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, nesant duomenų, kurie paneigtų atsakovės neteisėtą neveikimą ar padarytos žalos dydį, darytina išvada, jog ieškinio reikalavimai atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1150 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

48. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, todėl nustatomas jų minimalus kompensavimas (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos, kurių nereikia įrodinėti. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, nes jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė ir jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai – taigi ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis). Delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-530-459/2016).

49. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

50. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 59,55 Eur (1150 Eur * 0,06 palūkanų dydis / 365 * 315 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2022-01-01) iki ieškinio pareiškimo teismui.

51. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė atsakovei 2021 m. spalio 18 d. teikė pretenziją, kurioje prašė atsakovės per 15 dienų pervesti 1150 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo draudėjui. Ieškovė prašo priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už 315 dienų ir nurodo, kad palūkanos apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki ieškinio pareiškimo, t. y. ne nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos, kaip nurodo ieškinyje, bet už trumpesnį terminą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad ieškovė iš atsakovės pagrįstai reikalauja turtinės žalos 1150 Eur apimtyje, todėl 6 proc. dydžio metinės palūkanos nagrinėjamu atveju skaičiuotinos nuo šios sumos. Vienos dienos kompensuojamos palūkanos yra 0,02 proc. (6 proc. / 365 dienų). Kadangi atsakovė ieškiniu prašo priteisti kompensacines palūkanas už 315 dienų, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 59,55 Eur dydžio kompensacinės palūkanos (1150 Eur * 0,02 proc. * 315 d.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

51. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą sumą, t. y. 1209,55 Eur (1150 Eur + 59,55 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

52. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

53. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 27 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Todėl pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 97,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

54. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, 1150 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, 59,55 Eur (penkiasdešimt devynių eurų ir 55 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1209,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 97,08 Eur (devyniasdešimt septynių eurų ir 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.