Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-197-883/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-27
Bylos Nr.: e2A-197-883/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01522-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė
Atsakovas: R. U.
Ieškovas: A. U.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-197-883/2022 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01522-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 3.3.1.18.1

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. U. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui R. U. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų bei atsakovo R. U. priešieškinį ieškovei A. U. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinių kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:

1.1. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. U. ir R. U., nutraukti dėl atsakovo R. U. kaltės;

1.2. nustatyti nepilnamečio sūnaus D. U. nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;

Šalies argumentai

1.3. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skyrium nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis tėvas R. U. su savo nepilnamečiu vaiku D. U. bendraus bei dalyvaus jo auklėjime maksimaliai ir niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų bei paties vaiko interesus šioje dalyje;

1.4. priteisti iš atsakovo R. U. nepilnamečiui vaikui D. U. išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Paskirti nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną A. U.;

1.5. konstatuoti, kad santuokoje įgyto ir dalintino šioje byloje turto, taip pat skolinių prievolių, nėra;

1.6. konstatuoti, kad po santuokos nutraukimo išlaikymo sau iš atsakovo ji nereikalauja, o atsakovui išlaikymas nereikalingas;

1.7. po santuokos nutraukimo jai palikti mergautinę pavardę – P.;

1.8. priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų kompensaciją.

2. Atsakovas R. U., nesutikdamas su ieškiniu dalyje dėl santuokos iširimo dėl jo kaltės ir ieškinio reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko D. U. gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė:

2.1. nutraukti Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą šalių santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2.2. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę P. pavardę, o jam – U. pavardę;

2.3. pripažinti, kad, nutraukiant santuoką, šalys dalintino turto bei asmeniniu ir (ar) bendrų prievolių kreditoriams neturi;

2.4. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečio sūnaus D. U. gyvenamąją vietą su juo, jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;

2.5. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nustatytą sekančią skyriumi gyvensiančios vaiko motinos A. U. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. U. tvarką: skyriumi gyvenanti vaiko mama A. U. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi D. U. nedalyvaujant vaiko tėvui kas antrą savaitę septynias kalendorines dienas, pasiimant vaiką savaitės pradžioje (pirmadienį) nuo 17.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba jo nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinant vaiką kitos savaitės pirmadienį iki 08.00 val. į vaiko ugdymo įstaigą arba jo nuolatinę gyvenamąją vietą;

2.6. priteisti iš ieškovės materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. U. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir uzufrukto teise pavedant šias pinigines lėšas administruoti vaiko tėvui;

2.7. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – santuoką, sudarytą tarp R. U. ir A. U. (ikisantuokinė pavardė – T.) (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, šalims paliko santuokines pavardes: U., U.; nustatė nepilnamečio vaiko D. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. U., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; nustatė tokią D. U., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu R. U. tvarką:

1) R. U. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo sūnumi D. U., nedalyvaujant vaiko motinai, kas antrą savaitę (antrą ir ketvirtą savaitę) septynias kalendorines dienas, pasiimant vaiką savaitės pradžioje (pirmadienį) nuo 17.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba jo nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinant vaiką kitos savaitės pirmadienį iki 8.00 val. į vaiko ugdymo įstaigą arba jo nuolatinę gyvenamąją vietą, savaičių skaičiavimą pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2) neatsižvelgiant į 1 punkte nurodytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, vaikas D. U. kiekvienų metų Motinos dieną bei motinos gimtadienį praleidžia su motina, kiekvienų metų Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį praleidžia su tėvu. Jeigu vaikas tą savaitę gyvena ne pas tą tėvą (motiną), su kuriuo turi leisti laiką, tai turintis teisę tėvas (motina) pasiima vaiką iš jo buvimo vietos tą dieną 10 val. ir grąžina vaiką į buvimo vietą 18 val.;

3) neatsižvelgiant į 1 punkte nurodytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, vaikas D. U. lyginiais metais savo gimimo dieną, Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.), Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.) praleidžia su motina A. U., o tas pačias šventes nelyginiais metais – su tėvu R. U.. Jeigu vaikas tą savaitę, kai yra šventės, gyvena ne pas tą tėvą (motiną), su kuriuo turi leisti laiką, tai turintis teisę tėvas (motina) pasiima vaiką iš jo buvimo vietos tą dieną 10 val. ir grąžina vaiką į buvimo vietą 18 val.

Iš atsakovo R. U. teismas priteisė išlaikymą vaikui D. U., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur nuo 2022 m. sausio 10 d. iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratore paskyrė A. U.; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo R. U. valstybės naudai 37,50 Eur žyminį mokestį ir 252 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; priteisė iš ieškovės A. U. atsakovui R. U. 387,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

4. Įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus teismas sprendė, jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.27 straipsnyje nurodytas sutuoktinių pareigas, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų nesprendė abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu. Teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

5. Teismas nurodė, kad ieškovei po santuokos nutraukimo galėtų palikti tik iki santuokos turėtą pavardę T., o ne bet kurią kitą pavardę. Dėl to sprendė, kad po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės. Teismas paaiškino, kad po santuokos nutraukimo ieškovė gali pasikeisti pavardę pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles.

6. Teismas konstatavo, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytų nekilnojamųjų daiktų ar registruotinų kilnojamųjų daiktų neturi. Dėl kilnojamųjų, namų apyvokos daiktų pasidalijimo, ieškovei išsikraustant iš atsakovo namų, pretenzijų vienas kitam nereiškia. Duomenų, kad abi šalys ar kuri nors iš jų turėtų kreditorių nėra, todėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimas, nutraukiant santuoką, nesprendžiamas. Išlaikymo sau vienas iš kito ieškovė ir atsakovas nereikalauja.

7. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visumą, t. y. vaiko santykius su abiem tėvais, tėvų socialines ir materialines sąlygas, moralines savybes, ankstesnį tėvų elgesį su vaiku, teismas sprendė, jog geriausiai vaiko interesus atitiktų D. U. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, todėl ieškinio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkino, o priešieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu atmetė.

8. Spręsdamas dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo teismas atsižvelgė į tai, jog šalių santykiai yra ypač konfliktiški, bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ne vienas konfliktas dėl vaiko pasiėmimo iš tėvo, pvz. nuo sutarto atsiėmimo laiko vėluojant tik 6 min. jau ieškovė kvietė policijos pareigūnus (2021 m. balandžio mėn.), į tai, kad šalys nesugeba tarpusavyje bendrauti pagarbiai, konstruktyviai, todėl siekdamas kuo labiau eliminuoti šalių tarpusavio ginčų bei vaiko intereso pažeidimų galimybę, konstatavo, jog yra reikalinga nustatyti konkrečią vaiko bendravimo su tėvu tvarką.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nuo ieškovės išėjimo iš atsakovo namų, vaikas praktiškai visą laiką gyvena paeiliui po savaitę pas kiekvieną iš tėvų, prie tokio režimo yra pripratęs, abiejose gyvenamosiose vietose jam yra tinkamos gyvenimo sąlygos, o tėvai geba užtikrinti jo kasdienius poreikius, ugdymą, konstatavo, kad nustatytinas vaiko bendravimas su tėvu pagal 50:50 vaiko pas kiekvieną iš tėvų praleidžiamo laiko principą. Teismo vertinimu, tokiu būdu atsakovas galės bendrauti su vaiku nepertraukiamai po savaitę.

10. Tačiau, siekdamas užtikrinti abiejų tėvų teises į bendravimą su vaiku, teismas sprendė, kad bendravimo su tėvu tvarką reikia kuo labiau patikslinti, nustatant besikeičiantį vaiko bendravimą paeiliui su kiekvienu iš tėvų per tėvų gimtadienius, vaiko gimtadienį, Motinos, Tėvo dienas, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, Šv. Velykas, nepaisant to, kurio iš tėvų buvimo savaitė su vaiku tuo metu yra (CK 3.170 straipsnis).

11. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė konkrečiai neįrodinėjo kokiais laikotarpiais nuo prašomo priteisti išlaikymo dienos – 2020 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos tik ji viena rūpinosi vaiko poreikiais, kaip minėtą praktiškai visą šį laiką vaikas praleido paeiliui pas kiekvieną iš tėvų, o atsakovo teigimu 2021 m. vaikas praleido net 20 proc. laiko daugiau pas jį, nei pas atsakovę. Be to, visą šį laiką ieškovė gavo „vaiko pinigus“, t. y. išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kuriuos galėjo panaudoti vaiko nekasdienių poreikių tenkinimui. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė išlaidų nekasdieniams poreikiams tenkinti dydžio, todėl išlaikymo iš atsakovo vaikui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo nepriteisė.

12. Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, teismas nurodė, kad svarbu tai, jog tėvai su vaiku praleis „50:50 procentų laiko“ ir tuo buvimo laikotarpiu turės užtikrinti kasdienius vaiko poreikius (maistas, būstas, apranga, higiena, laisvalaikis). Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad tėvų santykiai yra itin konfliktiški, kad jie nesutaria dėl nekasdienių vaiko išlaidų pasiskirstymo, teismas konstatavo esant tikslinga iš skyriumi gyvenančio atsakovo priteisti išlaikymą vaikui. Teismas nurodė, kad jo vertinimu, atsižvelgiant į D. U. amžių, jo nekasdienes išlaidas sudaro mokestis už darželį, kirpyklą, vaistų, vitaminų, pirkimas, batų, viršutinių rūbų (pvz. striukės, žieminio kombinezono pirkimas, šlepečių į darželį, šventinių rūbų pirkimas, kitos išlaidos darželyje (pvz. dovanėlių vaikams, auklėtojoms pirkimas).

13. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio teismas nurodė, kad ieškovei yra mokami „vaiko pinigai“, t. y. išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, ir, sprendžiant dėl išlaikymo vaikui priteisimo bendra išlaikymui reikalinga suma turėtų būti mažintina mokama išmoka (nuo 2022 m. – 73,50 Eur), be to, ieškovė prie vaiko nekasdienių poreikių tenkinimo turi prisidėti analogiška suma, kaip ir atsakovas, todėl teismas laiko 50 Eur periodinių išmokų kas mėnesį sumą, priteistiną iš atsakovo, pakankama nekasdieniams vaiko poreikiams patenkinti (bendrai nekasdieniams poreikiams patenkinti gaunasi 173,50 Eur suma per mėnesį).

14. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratore teismas paskyrė A. U., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

15. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai. Teismas vertino, jog apytiksliai yra patenkinta po 50 procentų reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Atsakovas R. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko D. U. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove A. U., atsakovo R. U. bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo iš atsakovo R. U. priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nuo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko D. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu, atsakovu R. U., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nustatyti ieškovės A. U. bendravimo su savo nepilnamečiu sūnumi tvarką, leidžiant jai nepertraukiamai bendrauti su sūnumi nedalyvaujant jo tėvui R. U. kas antrą savaitę (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę) septynias kalendorines dienas, pasiimant vaiką savaitės pradžioje (pirmadienį) nuo 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos ar jo nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinant kitos savaitės pirmadienį iki 8 val. į vaiko ugdymo įstaigą arba jo nuolatinę gyvenamąją vietą, nustatyti, kad neatsižvelgiant į šią tvarką su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų Motinos dieną ir motinos gimtadienį, lyginiais metais vaiko gimimo dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) praleidžia ir bendrauja jo mama A. U., o kiekvieną metų Tėvo dieną, tėvo gimtadienį, taip pat nelyginiais metais savo gimimo dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) – jo tėvas R. U., pasiimant tėvui ar motinai vaiką iš jo tėvo (motinos) tos dienos 10 val. ir grąžinant jį iki 18 val., priteisti iš ieškovės A. U. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. U. periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavedant jas uzufrukto teise administruoti vaiko tėvui, atsakovui R. U., taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. teismas skundžiamoje sprendimo dalyje netinkamai ir pažeisdamas CPK 185 straipsnio procesines teisės normas įvertino byloje jos šalių pateiktus įrodymus, netinkamai taikė CPK 256 straipsnio nuostatas ir atsisakė priimti reikšmingai su vaiko teisėmis susijusį rašytinį įrodymą – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą apie bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-431-38-21 dėl nustatytų vaiko buvimo su savo motina metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, vertino tik selektyviai išsirinktus byloje esančius įrodymus bei padarė įrodymų visuma nepagrįstas ir šališkas išvadas dėl vaiko interesus labiausiai atitinkančios jo gyvenamosios vietos su motina, ieškove A. U., kas nulėmė netinkamą tėvų teises ir pareigas nepilnamečiui vaikui reguliuojančių materialinių teisės normų taikymą bei nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo šioje dalyje priėmimą;

16.2. atsakovas pažymi, kad esminį jo apeliacijos pagrindą sudaro pirmosios instancijos teisme tarp šalių kilęs ginčas dėl jų nepilnamečio sūnaus D. U. gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš jo tėvų, kurį, remiantis CK 3.174 straipsnio 2 dalimi, teismas turėjo spręsti vadovaudamasis išimtinai mažamečio vaiko interesais, prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo analogiškose bylose suformuotoje praktikoje išskirtus kriterijus (sąlygas);

16.3. teismas nevertino to, kad bylos šalių mažametis sūnus nuo gimimo didžiąją savo gyvenimo dalį yra praleidęs ir šiuo metu praleidžia būtent atsakovui priklausančiuose namuose, kuriuose vaikui yra sudarytos nepalyginamai geresnės jo gyvenimo ir vystymosi sąlygos nei gali jas sudaryti ieškovė;

16.4. teismas neatsižvelgė į tai, kad siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę šis pats nurodė apie geresnę emocinę aplinką atsakovo namuose, taip pat su juo palaikomus artimesnius santykius ir ryšius nei su savo mama;

16.5. teismas ignoravo atsakovo argumentus, kad ieškovė nuosavybės teise tinkamo vaikui gyvenamojo būsto net neturi, o bylos nagrinėjimo eigoje gyveno ir naudojosi neaišku kokiu teisiniu pagrindu (duomenys neskelbtini), esančiu butu. Šio būsto nuomos ar panaudos sutarties teismui ieškovė nepateikė, dėl ko jokių ilgalaikių teisių į šį būstą nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei šiuo metu, nei ateityje ji neturi ir neturės. Ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sodo namelyje tinkamų gyvenimo sąlygų nėra;

16.6. turėdama tokią pačią kaip ir atsakovas pareigą byloje įrodyti teismui savo turimas realias galimybes užtikrinti ateityje bylos šalių vystymuisi ir gyvenimui saugias bei tinkamas sąlygas ieškovė jokių aplinkybių apie šeimos ateities gyvenamąją vietą, būstą ir kt. šeimos gyvenimo sąlygas nenurodė, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, vien dėl ko ginčijama sprendimo dalimi bylos šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatydamas su ieškove teismas ne tik ignoravo vaiko susiformavusius ryšius su jo interesus labiausiai atitinkančia gyvenamąja vieta, tačiau įtvirtinto ir teisinį neapibrėžtumą vaiko tolesnės gyvenamosios vietos ir tinkamų jo gyvenimo sąlygų su ieškove kontekste;

16.7. teismas selektyviai vertino tik atsakovo neva neigiamai jį charakterizuojančias moralines nuostatas ir lakoniškais argumentais visiškai nevertino įrodymų dėl ieškovės moralinių savybių ir turimų gebėjimų vaiko teisių užtikrinimo kontekste;

16.8. atmesdamas atsakovo argumentus apie ieškovės bylos šalių sūnui auklėjimo tikslais taikomas fizines bausmes, teismas padarė priešingas įrodymų visumai išvadas;

16.9. teismas netinkamai taikė CPK 256 straipsnio nuostatas bei nepagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti jo pateiktą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 13 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43138-21 dėl nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių pagal atsakovo pareiškimą; šis įrodymas leidžia kelti ir kelia pagrįstas abejones, taip pat rodo ieškovės nepakankamą rūpinimąsi savo vaiku ir negebėjimą sudaryti vaikui saugios gyvenamosios aplinkos, dėl ko buvo ir yra itin reikšmingas kilusio tarp bylos šalių ginčo kontekste sprendžiant itin jautrius su mažamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijusius klausimus;

16.10. apeliacinės instancijos teismo atsakovas prašo priimti naujai teikiamą rašytinį įrodymą – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 13 d. pranešimą R. U. apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43138-21 pagal jo pareiškimą. Išreikalauti iš Šiaulių apygardos prokuratūros nepakenksiančius ikiteisminio tyrimo sėkmei duomenis apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43138-21 eigą, pareikštus įtarimus ir jų turinį. Atsakovo vertinimu, siekiant ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas šie duomenys nustatant mažamečio vaiko interesus labiausiai atitinkančią jo gyvenamąją vietą ir su ja susijusias kitas privalomai spręstinas tėvų teises ir pareigas nutraukiant santuoką yra itin reikšmingi ir leistų daryti išsamesnes išvadas dėl atsakovo keliamų su jo vaiku susijusių klausimų bei apeliaciniu skundu reiškiamų reikalavimų;

16.11. teismo sprendimas dalyje dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir nepilnamečiui sūnui priteistos materialinio išlaikymo sumos negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu dėl nepagrįstai nustatytos vaiko gyvenamosios vietos su ieškove;

16.12. tinkamas pirmosios instancijos teismui pateiktų bei apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų vertinimas logine jų visumos seka pagrindžia labiausiai vaiko interesus bei jo teises atitinkančią nuo gimimo susiformavusią gyvenamąją vietą su tėvu, dėl ko teismo sprendimas skundžiamoje dalyje turi būti naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas;

16.13. atsižvelgiant į tai, kad teismui teikiami prašymai dėl naujų įrodymų prijungimo ir juos tenkinus tiek pačiam teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims gali kilti su jais susijusių klausimų, atsakovas mano esant tikslinga apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. U. prašo:

17.1. atsakovo R. U. apeliacinio skundo netenkinti;

17.2. atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto R. U. priteisti ieškovei A. U. 200 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą;

17.3. bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;

17.4. jeigu apeliacinės instancijos teismas laikys, kad yra pagrindas išeiti už apeliacinio skundo ribų, pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir iš atsakovo R. U. sūnaus D. U. išlaikymui priteisti po ne mažiau kaip 150 Eur periodinių išmokų kas mėnesį (atsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką), priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

17.5. jeigu apeliacinės instancijos teismas laikys, kad yra pagrindas išeiti už apeliacinio skundo ribų, pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl apelianto R. U. ir šalių sūnaus D. U. bendravimo tvarkos ir nustatyti, kad apeliantas su sūnumi bendrauja tokia tvarka:

17.5.1. nelyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, paimant sūnų D. U. iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. Ši apelianto bendravimo tvarka su sūnumi netaikoma per Tėvo dieną, Motinos dieną, šventinių periodų metu (Šv. Velykos, Šv. Kalėdos, Nauji Metai, sūnaus gimtadienis), sūnaus vasaros atostogų metu liepos – rugpjūčio mėnesiais, sūnaus D. rudens, žiemos ir pavasario atostogų ugdymo įstaigoje metu, apelianto ir ieškovės gimimo dieną ir vaiko ligos atveju;

17.5.2. sūnaus D. rudens atostogų metu apeliantas R. U., atsižvelgiant į bendravimo tvarkos 1 punktą dėl jo ir sūnaus bendravimo savaitgaliais, papildomai su sūnumi bendrauja 2 dienas jam tenkantį nelyginės metų savaitės savaitgalį, sūnų paimdamas iš jo gyvenamosios vietos trečiadienį 18 val. ir tokia pačia tvarka grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

17.5.3. sūnaus D. žiemos atostogų ugdymo įstaigoje metu, R. U. neporiniais metais su sūnumi D. bendrauja pirmąją atostogų savaitę, paimdamas sūnų pirmąją atostogų dieną iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir tokia pačia tvarka grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 18 val. Poriniais metais R. U. su sūnumi D. bendrauja antrąją žiemos atostogų savaitę, sūnų iš jo gyvenamosios vietos paimdamas pirmąją bendravimo dieną 17 val. ir tokia pačia tvarka grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 18 val.;

17.5.4. neporiniais metais sūnus D. ugdymo įstaigoje paskirtas pavasario atostogas (Šv. Velykų atostogas) praleidžia su tėvu R. U., o poriniais metais – su mama, A. U.. R. U. įsipareigoja neporiniais metais pirmąją sūnaus pavasario (Šv. Velykų) atostogų dieną paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir tokia pačia tvarka sūnų grąžinti į jo gyvenamąją vietą paskutinę sūnaus atostogų dieną iki 18 val.;

17.5.5. sūnaus D. U. vasaros atostogų metu apeliantas R. U. praleidžia keturias savaites su sūnumi tokia tvarka: dvi savaites nepertraukiamai nuo liepos 1 dienos iki liepos 15 dienos ir dvi savaites nepertraukiamai nuo rugpjūčio 1 dienos iki rugpjūčio 15 dienos, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 12 val. ir tokia pačia tvarka grąžindamas sūnų iki paskutinės bendravimo dienos 17 val.;

17.5.6. visais metais Tėvo dieną apeliantas R. U. praleidžia su sūnumi D. U., paimdamas sūnų Tėvo dienos 12 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.;

17.5.7. visais metais Motinos dieną D. U. praleidžia su mama A. U.;

17.5.8. visais metais Apelianto gimimo dieną (vasario 16) sūnus D. praleidžia su tėvu R. U. nuo 17 val., jeigu tai yra darbo diena, arba nuo 12 val., jeigu tai yra savaitgalis, iki sekančios dienos 17.00 val., jeigu tai yra savaitgalis, arba iki pirmo užsiėmimo ugdymo įstaigoje, jeigu tai yra darbo diena;

17.5.9. visais metais ieškovės A. U. gimimo dieną (rugpjūčio 6) sūnus praleidžia su mama, A. U.;

17.5.10. apeliantas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. neporiniais metais sūnaus gimimo dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) dieną po 17 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki 20 val., jeigu sūnaus gimimo diena sutampa su savaitgaliu, t. y. šeštadienis, sekmadienis, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos po 10 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.

18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1. primos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo teikiamus rašytinius įrodymus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas tik pagal atsakovo išgalvotas aplinkybes. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas suprato, jog galimai pirmos instancijos teisme bus priimtas jam nepalankus sprendimas, dėl ko policijai pranešė išgalvotas aplinkybes bei paskutinę dieną pateikė prašymą teismui dėl papildomų dokumentų prijungimo. Tokiu būdu apeliantas akivaizdžiai siekė užvilkinti bylos nagrinėjimą nujausdamas, kad pirmos instancijos teismas gali priimti jam nepalankų sprendimą;.

18.2. nėra jokio pagrindo prie bylos prijungti apelianto pridedamus rašytinius įrodymus, t. y. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą;

18.3. bylos nagrinėjimo eigoje Vaiko teisių apsaugos tarnyba lankėsi tiek atsakovo, tiek ieškovės gyvenamosiose vietose ir nustatė, jog tiek atsakovo, tiek ieškovės gyvenamosiose vietose yra tinkamos sąlygos augti nepilnamečiui sūnui D., todėl atsakovo argumentas, jog jis asmeninės nuosavybės teise turi didelį namą, kuriame gyvena vienas ir šiame name yra sudarytos geresnės sąlygos vaikui augti ir vystytis, negali būti esminis ir vaiko gyvenamosios vietos klausimą išsprendžiantis argumentas;

18.4. sūnaus D. gyvenamosios vietos negalima nustatyti su apeliantu dėl jo amoralaus elgesio, netinkamo pavyzdžio rodymo nepilnamečiui vaikui;

18.5. sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos itin svarbi aplinkybė, kuris iš tėvų nepilnamečiu vaiku labiau rūpinosi iki pradedant santuokos nutraukimo bylą. Apeliantas sūnumi susidomėjo tik pradėjus civilinę bylą, iki tol vaiku praktiškai nesidomėjo, prie jo išlaikymo neprisidėjo;

18.6. šioje civilinėje byloje apeliantas siekia nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo tik tuo tikslu, kad atkeršyti ieškovei, jog nesusiklostė jų santykiai ir ji rado drąsos su nepilnamečiais vaikais palikti apeliantą;

18.7. nei vienas iš atsakovo pranešimų policijai apie ieškovės naudojamą smurtą prieš nepilnamečius vaikus, jų nepriežiūrą, vieno iš ieškovės sūnaus vartojamas narkotines medžiagas ir pan., nepasitvirtino;

18.8. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie ieškovės ruošimąsi išvykti į Prancūziją, apie jos sūnaus N. T. galimai vartojamas narkotines medžiagas, apie tai, kad ieškovė suklastojo sūnaus šlapimo tyrimo rezultatus, yra niekuo nepagrįstos ir klaidinančios teismą;

18.9. atmetęs apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko D. gyvenamąją vietą su tėvu, apeliacinės instancijos teismas turėtų palikti nepakeistas ir kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis;

18.10. nors ieškovė ir neteikė apeliacinio skundo, tačiau su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nustatytos nepilnamečio sūnaus D. ir atsakovo bendravimo tvarkos negali sutikti:

18.10.1. atsakovo amoralus elgesys, konfliktiškas būdas daro žalingą įtaką sūnui, kas galimai atsilieps jo psichologinei būsenai ateityje, todėl tam, kad atsakovas galėtų kuo daugiau laiko praleisti su nepilnamečiu vaiku, jam kaip minimalus reikalavimas turėtų būti keliamas išklausyti pozityvios tėvystės kursus;

18.10.2. pernelyg dažnas kraustymasis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

18.11. apeliacinės instancijos teismas, matydamas, kad yra pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės, turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas ir šį klausimą išspręsti iš esmės nustatant atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką tik savaitgaliais, atostogų metu, švenčių dienomis arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui;

18.12. spręsdamas dėl nepilnamečiui iš atsakovo priteistino išlaikymo, pirmosios instancijos teismas ne visiškai įsigilino į nepilnamečio sūnaus poreikius, šalių turtinę padėtį;

18.13. ieškovei papildomai kyla pareiga užtikrinti vaiko poreikį į laisvalaikį, aprangą ir avalynę, ugdymą, prie kurių išlaidų apeliantas neprisideda, todėl, jeigu ir palikti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su tėvu tvarką, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, iš apelianto turėjo būti priteistas išlaikymas sūnui D. ne mažiau kaip po 150 Eur per mėnesį;

Žemesnės instancijos teismas

18.14. teismas šeimos santykių bylose yra aktyvus, todėl matydamas, jog yra pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės, turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas ir šį klausimą išspręsti iš esmės iš atsakovo priteisiant ne mažesnį kaip 150 Eur išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat ieškovė mano, kad dėl šių aplinkybių yra pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teisme;

18.15. ieškovė, nors ir neteikė apeliacinio skundo, mano, kad šioje byloje pirmos instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimus dėl apelianto ir nepilnamečio sūnaus D. bendravimo tvarkos bei klausimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui sūnui. Taip pat šioje civilinėje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl dalies faktinių aplinkybių, kurias būtų galima patikslinti ir išsiaiškinti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytas vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo viešasis interesas šiuo konkrečiu atveju CPK 320 straipsnio kontekste nėra savaiminis pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir peržiūrėti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi skundžiamu sprendimu būtent ir buvo apsaugotos vaiko teisės į stabilias gyvenimo sąlygas ir jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad toks vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu modelis, koks nustatytas skundžiamu teismo sprendimu, buvo taikomas iš esmės nuo šalių faktinio išsiskyrimo pradžios (t. y. nuo 2020 m. vasario mėn. pabaigos).

22. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė A. U. turėjo galimybę įstatymo numatytu laiku pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame galėjo išdėstyti visus savo argumentus tiek dėl nustatytos atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos, tiek ir dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam sūnui, tačiau to nepadarė.

23. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, sprendžia ir pasisako tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde keliamų klausimų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

24. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau dalyvaujančių asmenų prašymas neįpareigoja teismo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, be to, ši teismo teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių reikia žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyti motyvai nepagrindžia išimtinio būtinumo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ypač atsižvelgiant į tai, kad prašymo motyvai visų pirma susiję su atmestu prašymu peržengti apeliacinio skundo ribas. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka netikslingas ir todėl, kad šalys detaliai aptarė byloje esančius įrodymus ir išdėstė savo argumentus procesiniuose dokumentuose, o teisė būti išklausytiems žodžiu jiems buvo suteikta pirmosios instancijos teisme.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 13 d. pranešimą R. U. apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43138-21 pagal jo pareiškimą, nurodydamas, kad nors šis įrodymas ir nesudaro pagrindo kategoriškoms išvadoms dėl nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu padarymo, tačiau leidžia kelti ir kelia pagrįstas abejones, taip pat rodo nepakankamą rūpinimąsi savo vaiku ir negebėjimą sudaryti vaikui saugios gyvenamosios aplinkos, dėl ko buvo ir yra itin reikšmingas kilusio tarp bylos šalių ginčo kontekste sprendžiant itin jautrius su mažamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijusius klausimus. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus – Šiaulių apygardos prokuratūros pranešimą, kuriame nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43138-21 2022 m. kovo 15 d. nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti BK 153 straipsnio 1 dalies požymių.

26. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

27. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

28. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendimui, šalių pateiktus įrodymus priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje vertino ir rėmėsi tik neesminėmis vaiko gyvenamosios vietos nustatymui būtinomis aplinkybėmis ir selektyviai neanalizavo visų apelianto pateiktų įrodymų dėl būtinų vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš jo tėvų nustatymo pagrindų. Skundžiama sprendimo dalimi teismas daug dėmesio skyrė atsakovo materialinės padėties analizei ir neva jo amoralioms nuostatoms, tačiau nevertino atsakovo priešieškinio reikalavimą grindusių esminių aplinkybių dėl paties vaiko nuo jo gimimo susiformavusių socialinių ir emocinių ryšių su tėvo gyvenamąja vieta ir aplinka, ieškovės neturimų sąlygų, neturimo noro bei negebėjimo ateityje užtikrinti bylos šalių sūnui tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų.

30. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

31. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

32. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

33. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

34. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodoma aplinkybė, kad jo namuose vaikui yra sudarytos nepalyginamai geresnės jo gyvenimo ir vystymosi sąlygos nei gali jas sudaryti ieškovė, nevertintina kaip pakankamas pagrindas vaiko gyvenamajai vietai su juo nustatyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakyta dėl gyvenimo sąlygų, kai sprendžiamas gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, išaiškinta, kad vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

35. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus, argumentus posėdžio metu, sprendė, jog geriausiai vaiko interesus atitiktų D. U. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, nes ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos geros vaiko gyvenimo sąlygos, užtikrinami vaiko poreikiai, teismas jokių ieškovės moralinių savybių, kurios trukdytų tinkamai įgyvendinti motinos pareigas vaikui nenustatė. Tuo tarpu atsakovo moralinės nuostatos, kuomet jis ieškovės atžvilgiu vartoja psichologinį smurtą, vadina ją įžeidžiančiais žodžiais, rašo vulgaraus turinio SMS, išaukština savo turtinę padėtį, nurodydamas didžiules pinigines sumas, kurių pagrįsti niekaip negali, pajamų ir vykdomos veiklos nedeklaravimas (iki 2020 m. pabaigos) pirmosios instancijos teismui sukėlė abejonių dėl jo galimybės tinkamai išauklėti vaiką, suformuoti tinkamą pasaulėžiūrą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

37. Atsakovas, prašydamas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, kaip vieną iš argumentų nurodo, jog siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę šis pats nurodė apie geresnę emocinę aplinką apelianto namuose, taip pat su juo palaikomus artimesnius santykius ir ryšius nei su savo mama. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad bylos šalių mažametis sūnus nuo gimimo didžiąją savo gyvenimo dalį yra praleidęs ir šiuo metu praleidžia būtent apeliantui priklausančiuose namuose, kuriuose yra sudarytos geresnės sąlygos vaikui augti ir vystytis nei pas ieškovę.

38. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkos, kurioje gyvena šalių vaikas, stabilumas yra reikšmingas jo psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos nustatymo su kitu tėvu galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

39. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar vaikas susigyvena su aplinka tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje, taip pat vertino, ar kiekvienas iš nepilnamečio vaiko tėvų užtikrina saugų, stabilų ir disciplinuotą vaiko gyvenimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ir ieškovė, ir atsakovas sudaro tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, vaikas emociškai yra prisirišęs prie abiejų tėvų. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo darbo pobūdį, darbo rėžimą, turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovė gyvena ne jai priklausančiame trijų kambarių bute, negali būti vertinama kaip aplinkybė, lemianti jos gebėjimą pasirūpinti vaiku blogiau negu atsakovas, kuris turi gyvenamąjį būstą, priklausantį jam nuosavybės teise. Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbus ne pats gyvenamojo būsto turėjimo nuosavybės teise faktas, tačiau tai, kad bet kuris iš tėvų geba suteikti vaikui gyvenamąją vietą. Natūralu, kad tėvų finansinės galimybės, taigi ir gebėjimas įsigyti nuosavą būstą, gali būti skirtingos, tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad gyvenamoji vieta tiek su motina, tiek su tėvu atitinka vaiko poreikius ir yra saugi.

40. Vertinant apelianto argumentus dėl vaiko išsakytos nuomonės, pažymėtina, kad šiuo atveju vaikas nėra pakankamai brandus dėl amžiaus (vaiko nuomonės išklausymo metu vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai). Mažamečio vaiko nuomonė negali būti vertinama kaip turinti esminę reikšmę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų lemiančius kitus kriterijus, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

41. Atmetamas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad skundžiama sprendimo dalimi pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino tik apelianto neigiamai jį charakterizuojančias moralines nuostatas ir lakoniškais argumentais visiškai nevertino įrodymų dėl ieškovės moralinių savybių ir turimų gebėjimų vaiko teisų užtikrinimo kontekste. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino abiejų vaiko tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Išvadą teikiančios institucijos bei mokymo įstaigų pateikta informacija patvirtina, jog ieškovė turi atsakingą požiūrį tiek į savo nepilnamečius vaikus, tiek į buities sąlygas. Priešingų aplinkybių, t. y. liudijančių neigiamus ieškovės asmeninius bruožus ar savybes, dėl kurių ieškovė nesugebėtų užtikrinti šalių bendro vaiko interesų ir negalėtų jo paruošti savarankiškam gyvenimui byloje nėra nustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai šiuo aspektu iš esmės grindžiami asmenine atsakovo nuomone apie ieškovę dėl tarp šalių susiklosčiusių įtemptų ir konfliktiškų santykių skyrybų procese, o ne įrodymais. Pats apeliantas kritiškai nevertina savo asmeninių dorovinių ir moralinių savybių – psichologinio smurto naudojimas ieškovės ir jos kitų vaikų atžvilgiu, elgesys bylos nagrinėjimo metu netgi teismo posėdžių salėje nevengiant ieškovę vadinti įžeidžiančiais žodžiais (prostitute), socialinių darbuotojų akivaizdoje ieškovės išvadinimas šliundra, teisminio proceso metu rašymas ieškovei įžeidžiančio turinio SMS, net ir tuo metu, kai ieškovė teiraujasi apie vaiko sveikatą, Telšių apskrities VPK 2021 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. U. buvo nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu, nes būdamas namuose su nepilnamečiu vaiku, buvo akivaizdžiai neblaivus (nusistatyti girtumą atsisakė).

42. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodomų ieškovės atliktų taktinių procesinių veiksmų bylos nagrinėjimo metu. Teismas vertina tik tuos byloje esančius duomenis, kurie yra susiję su šalių santykiais su jų nepilnamečiu vaiku bei jo gerovės užtikrinimu.

43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad atmesdamas apelianto argumentus apie šalių sūnui auklėjimo tikslais ieškovės taikomas fizines bausmes, pirmosios instancijos teismas padarė priešingas įrodymų visumai išvadas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pas ieškovę aplinka vaikui būtų nesaugi ir vaiko sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Visi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu, pagal atsakovo pranešimus dėl smurto prieš vaikus pradėti ikiteisminiai tyrimai ieškovės atžvilgiu buvo nutraukti, nenustačius ieškovės veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad jo pateiktas įrodymas – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 13 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43138-21 dėl nustatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, leidžia kelti ir kelia pagrįstas abejones, taip pat rodo nepakankamą rūpinimąsi savo vaiku ir negebėjimą sudaryti vaikui saugios gyvenamosios aplinkos, kadangi jis ne tik nepagrįstas, tačiau ieškovė apeliacinės instancijos teisme pateikė ir duomenis, paneigiančius šiuos atsakovo nurodomus teiginius – įrodymus, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43138-21 2022 m. kovo 15 d. nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti BK 153 straipsnio 1 dalies požymių (CPK 178 straipsnis).

44. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vaiko interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

45. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vien tai, kad atsakovo lūkesčių netenkina skundžiamas sprendimas, savaime nėra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

46. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

47. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kaip nepagrįstą vertina apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Vien teiginiai, kad vaikas labiau prisirišęs prie tėvo gyvenamosios vietos, kad tėvo geresnė materialinė padėtis, savaime nelemia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, taigi ir skundžiamo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo. Kita vertus, pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) pasisakyta dėl atsakovo teiktų įrodymų, paaiškinimų, jų vertinimo. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neteikia pagrindo pripažinti, kad šis teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkus ir išlaikymo dydžio

49. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu netenkinamas, teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo pasisakyti dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo dydžio. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniu skundu atskirai nustatytos bendravimo tvarkos turinio ir jos pagrįstumo bei priteisto vaikui išlaikymo dydžio neginčija.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias procesinės ir materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteisiamos 200 Eur apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (2022 m. kovo 10 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. kovo 10 d. atlikto mokėjimo nurodymas), jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėIrena Stasiūnienė