- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-129-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01522-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- R. U.
- Ieškovas
- A. U.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. U. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui R. U. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui R. U. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šalys pateikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečio vaiko D. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, o vaiko tėvui R. U. uždrausti matytis su nepilnamečiu vaiku D. U.; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 18 d. ar bent nuo procesinio sprendimo priėmimo dienos, šias išlaikymo lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos, jai pavedant administruoti išlaikymui skirtas lėšas. Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko D. U. gyvenamąją vietą su juo; leisti ieškovei bendrauti su vaiku vieną kartą per savaitę 2 valandas jo namuose ir jam dalyvaujant arba vaiko teisių apsaugos institucijos ar kitos valstybės, savivaldybės institucijos patalpose, dalyvaujant šios institucijos atstovui ar psichologui, apie konkretų bendravimo su vaiku laiką pranešant elektroninių ryšių priemonėmis jam ne vėliau kaip prieš 2 dienas; priteisti iš ieškovės nepilnamečiam vaikui D. U. laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo teismo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos, pavedant pinigines lėšas uzufrukto teise administruoti jam.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1. Iki bus priimtas sprendimas šioje byloje nustatė nepilnamečio vaiko D. U. laikiną gyvenamąją vietą su motina A. U. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 2. Priteisė iš atsakovo R. U. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. U. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, šias išlaikymo lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos, pavedant administruoti išlaikymui skirtas lėšas A. U.; 3. Nustatė laikiną atsakovo R. U. bendravimo su vaiku D. U. tvarką, t. y. leisti jam bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime tokia tvarka ir terminais: 3.1. bendrauti su vaiku D. U. savo gyvenamojoje vietoje arba kitoje pasirinktoje vietoje du kartus per savaitę darbo dienomis 2 valandų laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 19.00 val., vaiką pasiimant iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant į gyvenamąją vietą, apie ketinimą susitikti su sūnumi pranešant A. U. bet kokiu būdu ne vėliau kaip prieš 1 dieną; 3.2. bendrauti su vaiku D. U. vieną kartą per savaitę savaitgaliais (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 19.00 val. savo gyvenamojoje arba kitoje pasirinktoje vietoje, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą, apie ketinimą susitikti su vaiku pranešant A. U. bet kokiu būdu ne vėliau kaip prieš 2 dienas.
3. Teismas byloje konstatavo, kad nuo gimimo vaikas gyveno su abiem tėvais, o nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, apie pusmetį, atsakovo teigimu, vaikas gyvena kas savaitę su kiekvienu iš tėvų.
4. Teismas pažymėjo, jog akivaizdu, kad santuokos nutraukimo procese šalių santykiai yra konfliktiški, paremti emocijomis ir noru pasiekti sau palankaus situacijos sprendimo įvairiais būdais.
5. Teismas sprendė, kad abi šalys galimai hiperbolizuoja susidariusią situaciją, t. y. ieškovė nepateikė jokių jos prašyme nurodytas aplinkybes apie sūnaus pagrobimą patvirtinančių įrodymų, apskritai nėra duomenų, kad atsakovas ruoštųsi vykti į užsienį ir išsivežtų vaiką, o atsakovas, kategoriškai teigdamas, jog ieškovė naudoja smurtą vaiko atžvilgiu, taip pat nepateikia tai patvirtinančių duomenų. Teismas vertino, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas iš esmės pagal atsakovo pranešimą (pateiktą išvadą teikiančiai institucijai) nepatvirtina smurto prieš vaiką fakto. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta pakankamai objektyvių duomenų, jog yra iškilusi reali grėsmė vaiko saugumui ar sveikatai, ir dėl to būtinai reikėtų keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.
6. Teismas pažymėjo, kad vaikas yra dvejų metų amžiaus, nuo gimimo gyvena su motina ir broliais, jokių objektyvių aplinkybių dėl vaiko gyvenimo su motina netinkamumo jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai nenustatyta, išvadą teikianti institucija objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog vaiko gyvenimas su motina tapo nesaugus ir yra būtina pakeisti aplinką, neturi. Dėl šių priežasčių vaiko D. U. laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas tėvui bendrauti su vaiku, šioje situacijoje nėra proporcinga ir visiškai neatitinka vaiko teisių ir interesų. Pažymėjo, kad kurį laiką vaikas paeiliui gyvena su kiekvienu iš tėvų, vaiko ir tėvo emocinis ryšys nėra nutrūkęs, tėvas išreiškia norą bendrauti, rūpintis vaiku, jokių objektyvių duomenų, kad neuždraudus tėvui bendrauti su vaiku bus pažeisti mažamečio vaiko interesai, nenustatyta.
8. Teismas, preliminariai įvertinęs tikėtinai pagrįstus ieškinio reikalavimus, vaiko amžių bei tikėtinus jo amžių atitinkančius poreikius ir atsižvelgęs į tai, kad vaiko poreikiai ir interesai yra prioritetiniai, siekiant užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius, sprendė, kad laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiant po 100,00 Eur yra protingo dydžio ir pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų nepilnamečio šalių vaiko minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti jo turtiniai interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas R. U. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o atsakovo R. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti arba skundžiamą nutartį pakeisti ir nustatyti iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos laikiną atsakovo R. U. bendravimo su savo nepilnamečiu sūnumi D. U. tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo sūnumi, nedalyvaujant vaiko motinai, kas antrą savaitę septynias kalendorines dienas, pasiimant vaiką savaitės pradžioje (pirmadienį) nuo 17.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba jo nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinant vaiką kitos savaitės pirmadienį iki 08.00 val. į vaiko ugdymo įstaigą arba jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas padarė priešingas įrodymų visumai išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos bylos šalims gyvenant skyriumi bei tuo pačiu netinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą reguliuojančias materialines teisės normas.
9.2. Teismas, pažeisdamas materialines teisės normas ir nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su savo vaiku tvarką, be pagrindo pakeitė jau nusistovėjusią vaiko bendravimo su abiem savo tėvais tvarką ir neturėdamas jokių duomenų apie atsakovo netinkamą tėvo valdžios vykdymą itin suvaržė ir apribojo jo bendravimą su savo vaiku, tuo pačiu traumuodamas patį mažametį vaiką bei įteisindamas ieškovės piktnaudžiavimą teise pagrįstus siekius palankaus jai sprendimo priėmimui susilpninti vaiko ir tėvo emocinį ryšį.
9.3. Mažamečio sūnaus D. U. nuolatinė gyvenamoji vieta niekada iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo nustatyta ir niekada nebuvo faktinė su jo motina, ieškove A. U.. Nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta nuo jo gimimo iki bylos šalių gyvenimo skyriumi pradžios – 2020 m. vasario pabaigoje – betarpiškai buvo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose, ko neneigia ir ieškovė. Bylos šalims pradėjus gyventi skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta vėlgi nesikeitė. Vaikas periodiškai vieną savaitę praleisdavo su savo tėvu jo namuose ir vieną savaitę su savo mama jos namuose, ką ieškovė savo prašyme iš esmės tai pripažino. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, yra visiškai nepagrįstos.
9.4. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė teismui informaciją, kad atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės apie ieškovės smurtą prieš savo vaiką nėra išgalvotos, o pagal Telšių vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą pranešimą apie nurodytą ieškovės elgesį ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir yra tęsiamas. Minimi duomenys kaip tik sudaro pagrindą išvadoms, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu bylos šalių mažamečio vaiko asmeninius ir socialinius interesus atitinkanti jo gyvenamoji vieta buvo su jo tėvu, atsakovu R. U., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, o ne su ieškove.
9.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pagal ieškovės prašymą sprendimą dėl atsakovo bendravimo su savo vaiku laikinos tvarkos, žinojo ir pats nurodė, jog bylos šalių sutarimu tarp jų yra nustatyta lygiavertė bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką tvarka. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie bent preliminariai galėtų sudaryti dingstį apie netinkamą atsakovo tėvo valdžios savo vaiko atžvilgiu panaudojimą. Priešingai, byloje esančių duomenų preliminarus vertinimas liudija apie ieškovės netinkamą ir pažeidžiantį prigimtines vaiko teises motinos valdžios panaudojimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas atsakovo prašymą ir tenkindamas ieškovės prašymą iš dalies, ne tik de fakto pakeitė bylos šalių mažamečio sūnaus gyvenamąją vietą, bet tuo pačiu ir itin suvaržė bei apribojo atsakovo galimybę bendrauti ir palaikyti ryšį su savo vaiku.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. U. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1.Skyrium gyvenančių tėvų mažamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta nebuvo, todėl apelianto teismui reiškiami kaltinimai be pagrindo ją pakeitus yra nepagrįsti, kaip ir kiti skundo motyvai, dėl kurių iš esmės yra tinkamai pasisakyta skundžiamoje nutartyje.
10.2.Pažymėtina, kad apeliantas savo teiginių atskirajame skunde nepagrindė įrodymais, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą. Todėl, panaikinus sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas šalių rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su motina bei tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl naujų įrodymų
13. Šalys apeliacinės instancijos teismui yra pateikusios naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, šalių pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
15. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
16. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
17. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką: iki bus priimtas sprendimas šioje byloje nustatė nepilnamečio vaiko D. U. laikiną gyvenamąją vietą su motina A. U. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; nustatė laikiną atsakovo R. U. bendravimo su vaiku D. U. tvarką, t. y. leisti jam bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime tokia tvarka ir terminais: bendrauti su vaiku D. U. savo gyvenamojoje vietoje arba kitoje pasirinktoje vietoje du kartus per savaitę darbo dienomis 2 valandų laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 19.00 val., vaiką pasiimant iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant į gyvenamąją vietą, apie ketinimą susitikti su sūnumi pranešant A. U. bet kokiu būdu ne vėliau kaip prieš 1 dieną; bendrauti su vaiku D. U. vieną kartą per savaitę savaitgaliais (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 19.00 val. savo gyvenamojoje arba kitoje pasirinktoje vietoje, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą, apie ketinimą susitikti su vaiku pranešant A. U. bet kokiu būdu ne vėliau kaip prieš 2 dienas.
19. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialines teisės normas ir nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su savo vaiku tvarką, be pagrindo pakeitė jau nusistovėjusią vaiko bendravimo su abiem savo tėvais tvarką. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo gimimo vaikas gyveno su abiem tėvais, o nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, apie pusmetį, atsakovo teigimu, vaikas gyvena kas savaitę su kiekvienu iš tėvų. Apeliacinės instancijos teismui pareikalavus iš šalių papildomų duomenų bei įrodymų, apeliantas pateikė Pagalbos plano kopiją, kaimynų rašytinius liudijimus, elektroninio laiško kopiją bei (duomenys neskelbtini) progimnazijos raštą, kurie patvirtina apelianto nurodomas aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad šias aplinkybės patvirtina ir ieškovė, nurodydama, jog pasibaigus karantinui, t. y. 2020 birželio antroje pusėje apeliantas pasiimdavo šalių sūnų po savaitę. Ieškovė teigia, kad toks šalių susitarimas buvo laikinas, iki D. pradės lankyti darželį. Taip pat ieškovė nurodo, kad vėliau ji sutiko su apelianto kategoriška sąlyga, kad iki teismo sprendimo ištuokos byloje jų sūnus D. ir toliau gyvens per mėnesį po 2 savaites su apeliantu ir su ieškove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kokioms sąlygoms esant ieškovė sutiko su tuo, kad jų sūnus gyventų po 2 savaites per mėnesį su tėvu ir motina, tačiau svarbu tai, kad tarp šalių buvo toks susitarimas ir šalių sūnus gyveno per mėnesį po 2 savaites su kiekvienu iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, be pagrindo pakeitė jau nusistovėjusią vaiko bendravimo su abiem savo tėvais tvarką ir neturėdamas jokių duomenų apie atsakovo netinkamą tėvo valdžios vykdymą suvaržė ir apribojo jo bendravimą su vaiku.
20. Nagrinėjamu atveju byloje abi šalys reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko D. U. nuolatinę gyvenamąją vietą su juo. Išnagrinėjęs šią civilinę bylą iš esmės, atsižvelgęs į geriausius vaiko interesus, teismas priims galutinį sprendimą, su kuriuo iš tėvų tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau šioje proceso stadijoje nėra pagrindo pakeisti jau nusistovėjusią vaiko bendravimo su abiem savo tėvais tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, taikant tokias laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos laikiną atsakovo R. U. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. U. tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo sūnumi nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą savaitę (antrą ir ketvirtą savaitę) septynias kalendorines dienas, pasiimant vaiką savaitės pradžioje (pirmadienį) nuo 17.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba jo nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinant vaiką kitos savaitės pirmadienį iki 08.00 val. į vaiko ugdymo įstaigą arba jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytina laikinoji bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko ir tėvų interesų.
21. Pažymėtina, jog nustatoma bendravimo su vaiku tvarka yra laikina, todėl pasikeitus aplinkybėms ar susidarius nepatogumams įgyvendinant bendravimo tvarką, šalys gali pačios susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ar kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka keistina, nustatant iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos tokią laikiną atsakovo R. U. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. U. tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo sūnumi nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą savaitę (antrą ir ketvirtą savaitę) septynias kalendorines dienas, pasiimant vaiką savaitės pradžioje (pirmadienį) nuo 17.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba jo nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinant vaiką kitos savaitės pirmadienį iki 08.00 val. į vaiko ugdymo įstaigą arba jo nuolatinę gyvenamąją vietą. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Ieškovė A. U. prašo iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, patenkinus atsakovo atskirąjį skundą, ieškovei neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį pakeisti, nustatant iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos tokią laikiną atsakovo R. U. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. U. tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo sūnumi nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą savaitę (antrą ir ketvirtą savaitę) septynias kalendorines dienas, pasiimant vaiką savaitės pradžioje (pirmadienį) nuo 17.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba jo nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžinant vaiką kitos savaitės pirmadienį iki 08.00 val. į vaiko ugdymo įstaigą arba jo nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.