Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-716-440/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-17
Bylos Nr.: e2A-716-440/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-00965-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: G. R.
Atsakovas: M. B.
Trečiasis asmuo: S. M., Š. K., Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro

Kategorijos

2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-716-440/2021 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00965-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.6.8.8; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. R.apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-67-1048/2021 pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei M. B. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys S. M., Š. K., Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. R. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti apsimestiniu sandoriu buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2018-07-20 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkėjos M. B. dalyje pripažinti G. R. pirkėjo teises ir nustatyti, kad 2018-07-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu G. R. įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad ieškovo pažįstamas Š. K. pasiūlė ieškovui pirkti butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pats gyveno. Jo pagalba suderino visus pirkimo-pardavimo klausimus su buto savininke S. K. (M.). Ieškovas Š. K. tuomet sumokėjo 4000 Eur (pavedimais po 1000 Eur), buvo sutarę iš viso 6500 Eur, likutį 2500 Eur susitarė sumokėti vėliau. Ieškovas buto pirkimui ėmė paskolą ir pirko butą. Š. K. bute gyveno nuo 2011 m., butas jam priklausė, tačiau jis negalėjo buto perrašyti savo vardu, kadangi buvo sprendžiami klausimai dėl buto paveldėjimo. Ieškovui perkant butą, jis taip pat nebuvo perrašytas ieškovo vardu, bet susitarė, kad ateityje bus perrašytas ieškovo vardu. Ieškovas pirkdamas butą iš Š. K. tarėsi žodžiu, jokių buto dokumentų neprašė, pasitikėjo draugu. Ieškovas buto savininku save laiko nuo 2017 m. liepos mėnesio, kuomet jis Š. K. pervedė pinigus. Nuo 2018 m. sausio mėnesio jis pradėjo gyventi kartu su M. B., pažįstami buvo jau seniau. Kartu su M. grįžę į Lietuvą (prieš kelias dienas iki ginčo sandorio) apsistojo ginčo bute. Buto perrašymo dieną dingo jo pasas (pasas atsirado tą pačią dieną po sandorio sudarymo), tuomet M. B. pasiūlė perrašyti butą jos vardu. Jis pasitikėdamas M., sutiko. Pas notarą jis vyko su M. B., atvyko S. M. su vyru. Ieškovas su S. nebendravo, su ja apie buto kainą nekalbėjo, nes ieškovas butą pirko iš Š. K. Sutartyje lyg 5000 Eur buvo nurodyta buto kaina, pas notarą buto kaina nebuvo mokama, ieškovas sumokėjo už notaro paslaugas. Kadangi ieškovas neturėjo galimybės savo vardu įforminti sandorio, nes neturėjo asmens dokumento, todėl atsakovė M. B., kuria ieškovas pasitikėjo, pasirašė sutartį 2018-07-20 Akmenės rajono 2-ame notaro biure. Tiek perkamo buto kaina, tiek pirkimo-pardavimo sudarymo sutarties ir jos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išlaidos taip pat buvo apmokėtos ieškovo lėšomis. Atsakovė jokių veiksmų ir jokių mokėjimų savo lėšomis, susijusių su buto pirkimu, išskyrus sutarties pasirašymą, neatliko, ji buvo tik statytinė ieškovo vietoje pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį. Po sandorio sudarymo ieškovas toliau leido Š. K. gyventi tame bute be nuomos mokesčio, tik sumokant komunalinius mokesčius.

3. 2020 m. pradžioje ieškovui nutarus butą parduoti, Š. K. išsikraustė. Prasidėjus pandemijai, ieškovas (duomenys neskelbtini) prarado darbą, todėl jis ir M. B. 2020 m. balandžio mėnesį grįžo į Lietuvą. Lietuvoje jie apsistojo (duomenys neskelbtini), M. name. Jų santykiai pablogėjo ir po mėnesio jie išsiskyrė. Ginčo bute tuomet jau gyveno žmonės, sudarę buto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariąją sutartį 2020 m. kovo mėnesį pasirašė M. B., tačiau ji tai darė su ieškovo žinia (ieškovas jai nurodė už kokią sumą parduoti), preliminarioji sutartis buvo sudaryta būnant (duomenys neskelbtini), su žmonėmis buvo sutarta, kad jie pinigus sumokės rudenį (lyg iki rugsėjo), avansas pagal preliminarią sutartį buvo sumokėtas M. B., dėl avanso ieškovas atsakovei pretenzijų neturi.

4. Po buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nei ieškovas, nei atsakovė bute niekada negyveno, ieškovo sutikimu bute gyveno ir visus mokesčius mokėjo Š. K. Ieškovas sužinojęs, kad atsakovė pardavinėja butą, su atsakove bandė išspręsti buto nuosavybės klausimą sudarant taikos sutartį, tačiau atsakovė ją pasirašyti atsisakė. Atsakovė, sudarydama buto pirkimo-pardavimo sandorį, iš tikrųjų neketino įgyti iš jo kylančias teises ir pareigas, jomis nesinaudojo ir nevykdė, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis.

Šalies argumentai

5. Atsakovė M. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo nurodytos ginčo buto įsigijimo aplinkybės neatitinka tikrovės. Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis neturi apsimestinio sandorio požymių, kadangi atsakovė butą pirko laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų, buto kaina ir kitos išlaidos buvo apmokėtos išimtinai atsakovės asmeninėmis ir skolintomis lėšomis. Ieškovas jokių veiksmų ir jokių mokėjimų savo lėšomis, susijusių su ginčo buto pirkimu, išskyrus tarpininko vaidmenį tarp menamo pardavėjo Š. K. ir atsakovės kaip pirkėjos, derinant sutarties pasirašymo datą, neatliko ir jokios valios asmeniškai savo vardu įsigyti ginčo butą niekada išreiškęs nebuvo. Paaiškino, kad ji su G. R. pažįstami nuo 2012-2013 m., nuo 2017 m. pradėjo bendrauti artimiau, jie kartu pradėjo gyventi nuo 2018-02-17, jis pas ją atvyko į (duomenys neskelbtini). Ieškovas jai apie paimtą paskolą nieko nėra sakęs. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) iš pradžių niekur nedirbo, kiek vėliau įsidarbinęs kiek uždirbo, ji pasakyti negali, nes jų pajamos nebuvo bendros. Ji uždirbo per savaitę 700-800 svarų, bendro ūkio jie nevedė.

6. 2018 m. gegužės mėnesį G. R. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) jo draugas siūlo jiems pirkti butą, kad buto kaina yra 5500 Eur, atsiuntė nuotraukas. Pasakojo, kad tą butą jis žino, kad tame bute po santuokos nutraukimo jis buvo apsistojęs, būnant Lietuvoje ten leisdavo laiką, bet niekada nesakė, kad butą jis yra įsigijęs. Ji nieko nežinojo apie 2017 m. G. R. pavedimais pervestus pinigus Š. K., jai G. R. apie tai nieko nesakė. Kadangi ji turėjo santaupų, jai pasirodė patraukli kaina, nutarė, kad ji gali įsigyti butą, kurį ateityje išnuomotų ir gautų stabilias pajamas ar net gyventi grįžus į Lietuvą. Jie nusprendė, kad ji butą įsigys už asmenines lėšas asmeninėn nuosavybėn. Š. K. paskambino G. R. (nes ji nepažinojo K.) ir pranešė apie tai, kad iš užsienio yra grįžusi S. ir kad suderintu laiku šį mėnesį reikia nuvykti pas notarą sandorio sudarymui. G. R. niekada nepareiškė jokio noro, kad butą įsigytų savo vardu. Pas notarą pirkimo dokumentus pasirašė ji. Į registrų centrą atsakovė vyko pati, už registro dokumentus mokėjo pati atsakovė. Kadangi dokumentus reikėjo atsiimti vėliau, dokumentus atsiėmė G. mama, nes jie išvyko į (duomenys neskelbtini). Po ginčo sandorio sudarymo ji buto raktų negavo, nes bute leido toliau gyventi Š. K. Kvitus apie mokesčių sumokėjimą Š. K. nunešdavo G. R.mamai nes ji gyveno tame pačiame name. Vėliau atsiradus pirkėjams G. R. mama parodė jiems butą, kadangi Š. K. bute jau nebegyveno, o buto raktus buvo palikęs G. R. motinai. Besidomintiems butas patiko, buvo sutarta kaina už 9500 Eur, 2020-03-16 sudaryta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis, būsimi pirkėjai jai pervedė 1000 Eur dydžio avansą.

Šalies argumentai

7. Trečiasis asmuo Š. K. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis su S. K. (M.) susipažino labai seniai. Mirus S. motinai apie 2008 m. ji tuomet kaip ir jos brolis buvo nepilnamečiai. Jis, Š. K. susitarė su S. artimaisiais ir išsinuomojo S. butą, buvo sudaryta nuomos sutartis. Vėliau paragino butą parduoti, su S. giminėmis (S. močiute, mamos broliu, jo žmona) susitarė, kad jam butą parduos už 7000 litų. Buto perrašyti negalėjo, nes S. ir brolis buvo nepilnamečiai. Jis S. pavedimu sumokėjo 1500 Eur, 1000 Eur pažadėjo sumokėti, kai perrašys butą, jis butą pasitvarkė, pasidarė remontą (vonios, tualeto, virtuvės remontą, supirko baldus kambariui). Kai butas jam tapo nebereikalingas (pradėjo važinėti į užsienį), jis pradėjo raginti S. perrašyti dokumentus, nes jis jau norėtų pats butą parduoti, S. sutiko, kad jis butą parduotų G. R.i Jis G. R. pasiūlė nupirkti butą iš jo, perspėjęs, kad teks palaukti buto dokumentų gal metus. G. R. sutiko ir jis jam pardavė butą, sutarė, kad butą parduoda už 7500 Eur, iš jų 2500 Eur kaina už butą, 2500 Eur už remontą, ir 2500 Eur už baldus, buitinę techniką. 2018 m. ar 2019 m. G. R. jam pavedimais pervedė 5000 Eur (po 1000 Eur), po to jis G. atidavė buto raktus. G. R. už butą sumokėjo visą sumą. Vėliau išvyko į užsienį, grįžęs kelis mėnesius dar pagyveno bute su G. R. žinia ir galutinai išsikėlė 2020 m. Sandorio sudarymo dieną jis prie notaro kontoros S. K. (M.) padavė dar likusius 1000 Eur už butą.

8. Trečiasis asmuo S. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad ji iki buto perrašymo nei ieškovo, nei M. B. visiškai nepažinojo, šiuo metu taip pat su jais nebendrauja. Su Š. K. bendravo jos pusbrolis ir per jį pažįsta Š. K., šiai dienai bendrauja, nėra piktuoju. Jos mama mirė 2007 m. kovo mėn., po mirties vyko daug teisminių procesų (ginčas su tėvu), ji buvo nepilnametė, todėl jai padėjo giminaičiai. Po mamos mirties jos globėju buvo paskirtas mamos brolis. Giminaičiai nuo 2007 m. pabaigos ar 2008 m. pradžios leido Š. K. bute gyventi kaip nuomininkui dėl nuomos buvo surašę kažkokią sutartėlę. Butą prižiūrėjo jos močiutė D. B., mamos brolis M. B. ir jos krikšto tėvai. Pažymėjo, kad Š. K. pirmais nuomos metais nemokėjo komunalinių mokesčių, buvo daug įsiskolinęs, ji pati gavo padengti tuos įsiskolinimus iš gaunamų socialinių pašalpų. Jai ne kartą paslaugų teikėjai skambino, rašė elektroninius laiškus dėl įsiskolinimo už teikiamas komunalines paslaugas (šilumos energiją, vandenį). Š. K. pervesta 1500 Eur suma yra įsiskolinimų padengimui. Sandorio sudarymo dieną ji prie notaro iš Š. K. 1000 Eur negavo. Kai jai, jos broliui sukako 18 metų jie pas notarę, pasidalino, butas atiteko jai. Tai, kad Š. K. teigia, jog jam žodiniu susitarimu atiteko butas, tai to tikrai nebuvo, nes kaip gali atitekti butas be jokių dokumentų. Š. K. pats remontavosi butą be jokio pranešimo, jis darydavo, ką norėdavo. Š. K. tik planavo pirkti ginčo butą už 2500 Eur, bet po to jam buto nebereikėjo, sakė, jog butui surado pirkėjus, kad butą pirks jo draugas. Š. K. jai pasiūlė grįžti iš (duomenys neskelbtini) sandorio sudarymui. Ji su juo susitarė, kad butą parduos už 5500 Eur. Prie notaro atvyko Š., G., M., ji ir jos vyras, kuris buvo mašinoje. Ji pirkėjų visiškai nepažinojo, prie notaro M. jai perdavė 5500 Eur. Kas mokėjo už notaro paslaugas, ji neprisimena. Po to ji dar kartą buvo nuėjusi į butą susirinkti savo daiktų. Begyvenant Š. K. bute, buvo trūkęs vamzdis, tai jis jį sutvarkė, daugiau remontų nedarė, bute buvo palikta jos spinta, lova, rašomasis stalas, visa kita buvo jos mamos pirkta – tai virtuvės kampinis, šaldytuvas, viryklė, skalbimo mašina, spintelės, o Š. buvo palikta tik minkštas kampas, televizoriaus stalelis. Dėl elektroninio laiško advokatei B. ji paaiškino, kad advokatė jai darė spaudimą liepė taip parašyti, sakė, kad jei taip parašys, jai (M.) nereikės dalyvauti teismo posėdžiuose. Kodėl parašė G. K. žinutę dėl 3000 Eur, ji paaiškinti negalėjo, čia buvo rašoma bylos pradžioje, kai ji nesuprato, kas vyksta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo G. R. 3000 Eur išlaidų už teisinę pagalbą atsakovei M. B.

10. Teismas nurodė, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Būtent šiuo pagrindu – dėl pirkėju sutartyje nurodyto asmens neatitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui – ginčijamas sandoris nagrinėjamoje byloje, nurodant, kad tikrasis buto pirkėjas buvo ieškovas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškinyje savo reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad ieškovui pirkti pasiūlė trečiasis asmuo Š. K., kuris visus pirkimo-pardavimo klausimus suderino su buto savininke S. K. (M.), tačiau ieškovas ginčo sandorio dieną savo vardu sandorio įforminti neturėjo galimybės, kadangi asmens dokumentą buvo praradęs.

11. Teismas vertindamas Š. K. paaiškinimus, kad jis ginčo butą 2016-2017 m. žodine sutartimi nupirko iš S. M. (nuo to momento, kai jis 2017 m. su S. ir jos giminaičiais sukirto rankomis), pažymėjo, kad byloje nėra sudarytos notarinės formos buto pirkimo-pardavimo sutarties. Pati S. M., kuri VĮ Registrų centro duomenimis, nuosavybės teisę į ginčo butą įgijo 2015-01-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, neigia aplinkybę, kad ji butą pardavė Š. K., nurodydama, kad jokių sutarčių dėl buto pirkimo su Š. sudaryta nebuvo, jokių rankų sukirtimų nebuvo, Š. tik planavo pirkti ginčo butą už 2500 Eur, tačiau paskui jam buto nebereikėjo, jis pasiūlė butą pirkti draugui. Tai patvirtino tiek trečiojo asmens S. M. močiutė D. B. (liudytoja), tiek mamos brolis M. B. (liudytojas). Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju nėra notariškai patvirtintos tarp šalių sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Š. K. 2018 m. gegužės mėnesį 1500 Eur sumą S. M. pervedė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmaisiais metais, kuomet Š. nuomojosi ginčo butą (nuomojosi nuo 2008 metų), buvo labai daug įsiskolinimų už komunalinius mokesčius, dėl ko juos turėjo padengti pati S. M. iš savo gaunamų socialinių išmokų. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir S. M. močiutė D. B. (liudytoja). Teismas pažymėjo, kad duomenų apie mokesčių paskaičiavimą ir mokėjimą laikotarpiu nuo 2008 iki 2010 m., nėra. Iš pateiktų išklotinių matyti, kad ne visada mokesčiai sistemingai buvo mokami ir laikotarpiu nuo 2010 m., kaip pavyzdžiui Akmenės energijai 2010 m. kovo mėnesį buvo susidaręs 1159,10 Lt likutis, 2010 m. liepos mėnesį – 1090,24 Lt likutis. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Š. K. gyvenant ginčo bute, labiausiai tikėtina, jog buvo susidarę įsiskolinimai už komunalines paslaugas. Teismas akcentavo, jog Š. K. nurodytos aplinkybės apie ginčo buto būklės pagerinimą šiuo atveju teisinės reikšmės įrodinėjant buto įsigijimą iš S. M. neturi. Š. K. nebuvo įsigijęs ginčo buto nuosavybės teise, todėl neturėjo teisinio pagrindo ir juo disponuoti, t.y. perleisti trečiajam asmeniui - G. R. Teismas akcentavo, kad iš ieškovo sąskaitos išrašo ir mokėjimo nurodymo matyti, kad 2017 m. liepos mėnesį ieškovo atliktuose pavedimuose Š. K. nėra nurodyta atliekamų mokėjimų paskirtis, taip pat mokėjimo paskirtis nenurodyta ir 2019-03-04 mokėjimo nurodyme, todėl nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu buvo pervesta 4000 Eur suma. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jis iš Š. K. įsigijo ginčo butą.

12. Teismo vertinimu ieškovas 2018 m. vasario mėnesį nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur jau kelis metus išnuomotame būste gyveno atsakovė, nuo to laiko iki 2019 m. kovo mėnesio šalys gyveno kartu atsakovės išsinuomotame būste, nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2020 m. balandžio mėnesio gyveno abiejų išsinuomotame būste (name). Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad šalys nors ir bendrai gyveno, tačiau bendro ūkio nevedė, savo piniginėmis lėšomis disponavo atskirai, šių aplinkybių ieškovas neginčijo. Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018-07-20. Atsakovė paaiškino, kad Š. K. pasiūlė butą pirkti už 5500 Eur, 2018 m. gegužės mėnesį šalims atsiuntė ginčo buto nuotraukas, šalys nutarė, kad butą įsigys atsakovė iš savo lėšų. Su šia aplinkybe ieškovas nesutiko, teigdamas, kad ginčo sandorio dieną buto savininkei nebuvo mokėta buto kaina, kad už butą pardavėjai buvo sumokėjęs Š. K., o ieškovas buvo nupirkęs butą iš Š. K., tik reikėjo perrašyti butą ieškovo vardu.

13. Teismas vertino, kad atsakovė sandorio dieną prie notarės biuro buto pardavėjai S. M. grynaisiais sumokėjo 5500 Eur iš asmeninių lėšų. Byloje pateiktas skolos raštelis ir skolos grąžinimo raštelis patvirtina, kad atsakovė M. B. 2018-07-15 pasiskolino iš L. P. 5500 Eur, kuriuos grąžino 2019-06-01. Teismas atmetė ieškovo ir trečiojo asmens Š. K. argumentas, kad šiuo atveju paskolos sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia (dėl sandorio formos nesilaikymo, kadangi turėjo būti notarinės formos), kadangi ginčo nėra tarp pačių sutarties šalių, atsakovė skolos rašteliais tik įrodinėja aplinkybę, jog buto pirkimui pinigus jai paskolino pažįstamas asmuo. Be to, pažymi, kad aplinkybę, jog 5500 Eur sumą gavo iš M. B., patvirtino ir pati buto pardavėja S. M. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jis ginčo buto pardavėjai būtų sumokėjęs iš asmeninių lėšų. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalių paaiškinimai, duomenys iš Antstolių informacinės sistemos patvirtina, kad ginčo sandorio sudarymo dieną ieškovas turėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, iš ieškovo buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, be to, kaip pats ieškovas nurodė, jis buvo paėmęs paskolą, kuri iki šios dienos nėra grąžinta kreditoriui. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, ar ieškovas turėjo finansinę galimybę sumokėti už perkamą butą savo asmeninėmis lėšomis.

14. Teismui kyla abejonių ir dėl ieškovo nurodytų aplinkybių apie jo asmens dokumento dingimą būtent ginčo sandorio sudarymo dieną, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad dingus ieškovo asmens dokumentui ar jam atsiradus (ieškovo teigimu, jo asmens dokumentas dingo prie ginčo sandorio sudarymą ir atsirado netrukus po sandorio sudarymo), ieškovas būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų butą įsigyti savo vardu. Nors ieškovas ir nurodė, kad jis kartu ėjo pas notarę ir būtent jis sumokėjo už notarės paslaugas, tačiau atsakovė neigė, jog ieškovas kartu ėjo pas notarę, atsakovės teigimu, ji pati mokėjo už notarės paslaugas asmeninėmis lėšomis. Iš S. M. paaiškinimų matyti, kad ji gerai neprisimena, kas mokėjo už notaro paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad neginčijamai patvirtinti, kas užmokėjo už notaro paslaugas, negalima. Ginčo tarp šalių nėra, kad į Registrų centrą dėl ginčo buto sandorio įregistravimo kreipėsi pati atsakovė ir, kad pati atsakovė iš savo asmeninių lėšų sumokėjo Registro centre suteiktas paslaugas. Teismas vertino, kad skelbimą dėl ginčo buto pardavimo socialiniame tinke „Facebook“ patalpino taip pat pati atsakovė, buto pardavimo sąlygas su būsimu buto pirkėju derino ir ginčo buto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ir pasirašė taip pat pati atsakovė, būsimas pirkėjas 1000 Eur avansą pagal preliminariąją sutartį pervedė būtent į atsakovės asmeninę sąskaitą. Iš pateiktų mokėjimo sąskaitų, mokėjimo kvitų, atsakovės paaiškinimų matyti, kad po preliminariosios sutarties sudarymo ginčo bute gyvenantys pirkėjai moka komunalinius mokesčius ir mokėjimo kvitus pateikia atsakovei. Be to, pateiktas 2020-05-28 įspėjimas ir atsakovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė gavusi 2020-05-28 raštišką įspėjimą dėl 38,59 Eur įsiskolinimo už komunalinių atliekų tvarkymą, 2020-06-17 iš savo sąskaitos nurodytą skolą pervedė paslaugų teikėjui (Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui).

15. Teismas pažymėjo, kad ieškovas G. R. daugiau nei dvejus metus po ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (ginčo sutartis sudaryta 2018-07-20, pradinis ieškinys teisme gautas 2020-08-05) Tik 2020-07-22 atsakovei pateikus rašytinę pretenziją dėl įsiskolinimo pagal namo nuomos sutartį sumokėjimo ieškovui, 2020-08-05 teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo pareikštas nagrinėjamas reikalavimas. Toks ieškovo elgesys dar labiau sustiprina poziciją, kad ieškovas sutiko su atsakovės apsisprendimu įgyti ginčo butą atsakovės vardu ir nesiekė ginčo buto įsigyti savo vardu, o tik susiklosčius ieškovui nepalankiai situacijai, pastarasis pareiškė atsakovei reikalavimą dėl apsimestinio sandorio.

16. Teismas atmetė ieškovo atstovės motyvą, kad atsakovei nebuvo perduotas buto raktas, tokiu būdu atsakovei nebuvo perduotas ginčo butas. Teismas pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui jau yra sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-02-24 nutartis Nr. e3K-7-125-378/2021). Šiuo atveju prieš ginčo sandorio sudarymą ir po ginčo sandorio sudarymo toliau bute gyveno Š. K., dėl ko buto savininkė S. M. (pardavėja) pati neturėjo jai priklausančio buto raktų ir negalėjo jų perduoti atsakovei (buto pirkėjai). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė sudarydama ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorį iš tikrųjų ketino įsigyti iš jo kylančias teises ir pareigas, jomis naudojosi ir vykdė, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė yra tikroji ginčo buto pirkėja ir nėra pagrindo pripažinti ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorį apsimestiniu sandoriu dalyje dėl pirkėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovas G. R. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti apsimestiniu sandoriu buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjos M. B., dalyje, pripažinti G. R. pirkėjo teises ir nustatyti, kad 2018 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu G. R. įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės M. B. priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, jo patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

17.1. Teismo sprendimas nepagrįstas, bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės įvertintos netinkamai, teismas padarė faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą. Šioje byloje sudėtinga atskleisti visas su buto pirkimu - pardavimu susijusias aplinkybes dėl ieškovo, Š. K., S. M., bei jos globėjų, neatsakingo požiūrio į sandorių dėl nekilnojamojo turto formą (tiek dėl nuomos, panaudos, tiek dėl ketinimo pirkti, tiek dėl pirkimo), tačiau visuma iš esmės sutampančių byloje apklaustų asmenų parodymų patvirtina, kad prieš sudarant 2018-07-20 buto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo eilė susitarimų dėl buto ir jie yra reikšmingi vertinant, kas buvo tikrasis buto pirkėjas pagal 2018-07-20 Buto pirkimo-pardavimo sutartį.

17.2. S. M. kartu su broliu, teisę į butą įgijo dar būdama nepilnamete, po motinos mirties 2007 m. Bute niekas negyveno, todėl 2008 m. Š. K. per pažįstamus su S. M. globojusia jos močiute D. B. ir dėde M. B. susitarė, kad Š. K. bus leista gyventi bute be nuomos mokesčio, tik mokant mokesčius už patarnavimus (S. M. teigė, kad susitarimas buvo pasirašytas, neva jį turinti, bet taip ir nepateikė). Apie 2010-2011 m. Š. K. su S. M., dalyvaujant tiems patiems giminaičiams, susitarė, kad Š. K. butą parduos už 7000 litų, ir vėl jokio raštiško susitarimo įforminimo. Buto paveldėjimo dokumentai nebuvo sutvarkyti, todėl oficiali sutartis negalėjo būti sudaryta. 2015 m. įvedus eurą, buto kaina buvo suderinta iš naujo – 2500 Eur, be jokio rašytinio įforminimo. Taip Š. K. apie 10 metų butu naudojosi kaip savu – gyveno, mokėjo mokesčius, remontavo, apstatė baldais, buitine technika ir pan. Kai butas Š. K. tapo nereikalingas, jį su visu apstatymu nutarė pirkti ieškovas, susitarimo vėl neįforminant raštiškai. 2017 m. liepos 25-28 d. keturiais pavedimais po 1 000 Eur ieškovas pervedė pinigus Š. K. už butą. Tam, kad nereikėtų sudarinėti dviejų notarinių sutarčių - iš pradžių tarp S. M. ir Š. K., o po to tarp Š. K. ir ieškovo, sutarė sudaryti notarinę sutartį tarp S. M. ir ieškovo. Ieškovas Š. K. sumokėjo ir už butą, kuris buvo remontuotas ir pagerintas nuo tada, kai jį perėmė Š. K. iš S. M., ir už Š. K. baldus bei buitinę techniką, o Š. K. S. M. sumokėjo sutartą buto kainą 2500 Eur, kaip buvo sutarta už tokį buto stovį, kokį jį perėmė Š. K. Atsakovė šiuose sandoriuose atsirado visiškai neplanuotai - dėl to, kad buvo dingęs ieškovo asmens dokumentas, be kurio jis negalėjo pasirašyti Buto pirkimo-pardavimo sutarties pas notarą. Paveldėjimo teisės liudijimą į butą S. M. gavo tik 2015-01-16, kad įgytų nuosavybės teises į visą butą, turėjo atsiskaityti su broliu, todėl akivaizdu, kad iki tol buto perleidimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Liudytoja byloje apklausta D. R., name gyvenanti nuo 1990 m., patvirtino, kad visus buto savininkus prisimena ir Š. K. laikė buto savininku.

17.3. Kai reikėjo eiti pas notarą, ieškovas pasigedo asmens dokumento (vėliau jį rado užkritusį automobilyje, kurį nuomojosi grįžęs į Lietuvą, vertinant iš toliau sekusių įvykių, kyla minčių, kad dokumento dingimas nebuvo atsitiktinis), atidėlioti sandorio negalėjo, nes ir pardavėja S. M. buvo grįžusi iš (duomenys neskelbtini), kur nuolat gyvena, todėl už pirkėją pasirašė atsakovė, kuria ieškovas pasitikėjo (svarstė galimybę, kad sutartį pasirašytų ieškovo motina, bet ji to negalėjo daryti, nes, įsigijusi turto savo vardu, ieškovo motina būtų praradusi socialinę paramą, kompensaciją už šildymą). Būtent tokiomis aplinkybėmis 2018-07-20 Buto pirkimo - pardavimo sutartyje atsakovė tapo pirkėja. Vėliau ieškovas nusprendė butą parduoti ir tuos pinigus panaudoti nuperkant atsakovės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčio, jos buvusio vyro, dalį, nes ketino su atsakove kartu gyventi grįžę į Lietuvą, surado pirkėjus, sudarė preliminariąją sutartį, bet po to su atsakove susipyko ir ši pasakė pinigų už parduodamą butą ieškovui neatiduosianti, todėl ieškovas ir kreipėsi į teismą. Ieškovas tikėjosi, kad Š. K. ir S. M. bus objektyvūs liudytojai, kurie teisme paaiškins jiems žinomas buto pardavimo aplinkybes.

Atsiliepimas

17.4. Atsakovė tvirtino esanti buto pirkėja ir už butą S. M. sumokėjusi 5500 Eur, be to, nurodė, kad ieškovas nuteikinėja Š. K. ir S. M. prieš ją, kad S. M. gavo ieškovo advokatės elektroninį laišką (2020-08-28 elektroninis laiškas S. M. buvo pridėtas kaip atsakovės atsiliepimo priedas). S. M. patvirtino, kad už butą 5500 Eur jai sumokėjo atsakovė. Taip, kažkokiu būdu susiradusi visiškai nepažįstamą, tik buto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo metu matytą S. M., atsakovė sugebėjo ją paveikti, galimai už materialinį atlygį, ir S. M. teisme aiškino kitokias buto pardavimo aplinkybes, iš esmės paneigė tai, ką buvo nurodžiusi 2020-08-30 elektroniniame laiške ieškovo advokatei. Būtent atsakovės sukurtą ir S. M. patvirtintą versiją teismas laikė įrodyta.

17.5. Teismas įrodymus vertino neobjektyviai, tik atsakovės naudai. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas besąlygiškai rėmėsi tuo, ką aiškino atsakovė ir jos pusę palaikanti buto pardavėja, trečiasis suinteresuotas asmuo, S. M. (buvusi K.), nepaisydamas akivaizdžių prieštaravimų jų parodymuose, neatitikimų objektyviems teismo ištirtiems įrodymams. Teismas nepagrįstai sprendė, kad buto pirkimo-pardavimo šalys atsakovė (pirkėja) ir trečiasis asmuo S. M. (pardavėja) susitarė dėl buto kainos, atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui sutartą buto kainą, S. M. sutiko butą perduoti, atsakovė butą priėmė, tokiu būdu susitarė dėl esminių buto pirkimo-pardavimo sąlygų ir sudarė buto pirkimo-pardavimo sandorį, kuris patvirtintas notarine forma.

17.6. 2018-07-20 Buto pirkimo-pardavimo sutartis fiksuoja sandorio faktą, tačiau jos turinys neatskleidžia ikisutartinių santykių, to, kaip vyko sutarties šalių tarimasis dėl esminių sutarties sąlygų, kaip realiai vyko atsiskaitymas. Nors sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad S. M. (K.) pareiškė, jog ji iš pirkėjos M. B. 5500 Eur gavo, sutartyje notarė nepatvirtino, kad atsiskaitymas vyko jos akivaizdoje. 2018-07-20. Buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusius S. M. ir atsakovė teismui nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kad viena kitai tokią sumą pinigų perdavė, byloje nėra nei vieno liudytojo, patvirtinančio atsakovės mokėjimą S. M. Byloje pateikti atsakovės ir L. P. pasirašyti rašteliai, kad atsakovė 2018-07-15 pasiskolino 5 500 Eur sumą ir skolą grąžino 2019-06-01. Atsižvelgiant į CK 6.871 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią, kad jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, bei CK 1.93 straipsnio 3 dalį reglamentuojančią, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

17.7. Teismo motyvai prieštarauja ne tik nurodytoms CK normoms bet ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintam turinio viršenybės prieš formą principui. Norint pagrįsti pajamas, būtina pateikti juridinę galią turinčius dokumentus arba įstatymo nustatytos formos sandorius, patvirtinančius, jog pajamos buvo gautos. Reikalavimas pagrįsti pajamas pirmiausia reiškia, kad pajamos realiai turėtų būti gautos, o ne vien būtų atspindėtos dokumentuose (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-301/2007). Faktą, kad atsakovė mokėjo buto pardavėjai S. M. sutartyje nurodytą pinigų sumą 5500 Eur, paneigia ir jų pačių prieštaringi parodymai. S. M. negalėjo paneigti 1500 Eur gavimo iš Š. K., nes juos gavo pavedimais į sąskaitą (2018 m. gegužės 13 d. 1 000 Eur ir 2018 m. gegužės 14 d. 500 Eur), todėl sugalvojo versiją, neva taip Š. K. grąžino mokesčių už butą įsiskolinimą. Tai, kad mokesčių išklotinės pateiktos tik nuo 2010 ir 2012 metų (tik nuo tų metų tokias paslaugų tiekėjai turėjo), nėra įrodymas, kad nuo 2008 m., kai pradėjo naudotis butu, iki 2010 m. ar 2012 m., Š. K. padarė 1500 Eur (5179,20 litų) įsiskolinimą, kurį tariamai padengė nepilnametė S. M. iš gaunamų pašalpų. Nėra jokios logikos manyti, kad S. M. beveik 10 metų būtų laukusi tokio dydžio skolos grąžinimo ir toliau leidusi Š. K. gyventi bute.

17.8. Taip pat nėra jokios logikos atsakovei pirkti butą (duomenys neskelbtini), su kuriuo neturi jokių socialinių ryšių. Paaiškinimas, kad nusipirkusi butą, kurio net neapžiūrėjo (neva matė nuotraukas), ketino jį „išnuomoti ir gauti stabilias pajamas“, taip pat nelogiškas, nes nėra (duomenys neskelbtini) butų nuomos paklausos. Visa tai, ką nurodė atsakovė, kaip ji savo, kaip buto savininkės teises ir pareigas vykdė prašydama ieškovo mamos D. R. atlikti kokius nors veiksmus, yra netiesa, D. R. jokių kontaktų su atsakove nepalaikė, butu rūpinosi, nes butas buvo jos sūnaus, ieškovo. 2020-03-16. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta atsakovės vardu ir avansas jai pervestas, nes ji dokumentuose įrašyta buto savininke, šalys tuo metu dar gyveno kartu ir ieškovas pasitikėjo atsakove, kad ji yra sąžininga ir nepasikėsins užvaldyti ieškovo turto. Atsakovės 2020-07-22 pretenzija dėl tariamai nesumokėtų mokesčių už (duomenys neskelbtini) šalių nuomotą namą atsirado po to, kai ieškovas atsakovei pasiūlė pasirašyti taikos sutartį, pasitvirtinant ją teisme supaprastintu procesu, pagal kurią atsakovė galėtų užbaigti buto pardavimą su preliminariąją sutartį pasirašiusiu asmeniu, bet už butą gautus pinigus grąžintų ieškovui. Tai, kad ji aktyviai pradėjo rinkti buto komunalinių mokesčių kvitus išsiskyrus su ieškovu ir prasidėjus ginčui dėl buto, nėra įrodymas, kad ji buvo faktinė buto savininkė - tai tik bandymas dirbtinai sukurti įrodymus.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė M. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. rugpjūčio 23 d. priimtą sprendimą nepakeistą. Prašo priteisti atsakovei iš ieškovo G. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

18.1. Atsakovė, kategoriškai nesutinka su ieškovo apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais dėl 2021-08-23 priimto sprendimo, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, išsamiai motyvuotą ir argumentuotą sprendimą, visapusiškai išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, ir ypatingai visapusiškai išanalizavęs ir įvertinęs visas su ginčo butu susijusias aplinkybes ir faktus iki 2018-07-20 ginčo buto notarinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, siekdamas atskleisti, kas buvo tikroji ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorio šalis - pirkėjas, apie ką išsamiai ir motyvuotai yra pasisakęs ir skundžiamame sprendime, pilnai argumentuodamas savo išvadas. Ieškovo apeliacinio skundo motyvai yra grindžiami tik subjektyviu, aplinkybių susijusiu su ginčo buto pirkimo-pardavimo sąlygomis, ieškovo vertinimu ir deklaratyviais teiginiais, kurie niekaip neįrodo ir nepatvirtina apsimestinio sandorio sudarymo ir ieškovo kaip tikrosios pirkimo-pardavimo sandorio šalies - pirkėjo, pareigų vykdymo, tiek iki 2018-07-20 ginčo buto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tiek po minėtos sutarties sudarymo, ir tuo labiau neįrodo ir nepatvirtina egzistavusios ieškovo valios pirkti ginčo butą savo nuosavybėn. Teismas sudarė vienodas sąlygas šalims įrodinėti savo teiginius. Nepagrįsti ieškovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi išskirtinai tik atsakovės ir trečiojo asmens S. K. pateikta versija apie ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybes.

18.2. Tarp Š. K. ir ginčo buto savininkės S. K. nebuvo pasirašyta preliminarioji sutartis ir nebuvo sudarytos notarinės ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties, ir tarp ieškovo ir Š. K. nebuvo pasirašyta preliminarioji sutartis ir nebuvo sudarytos notarinės ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties. Todėl nėra absoliučiai jokio teisinio pagrindo spręsti, jog trečiasis asmuo Š. K. iš ginčo buto savininkės S. K. įsigijo ginčo butą nuosavybės teise, ir tuo labiau, kad ieškovas iš trečiojo asmens Š. K. įsigijo ginčo butą nuosavybės teise, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo Š. K. neturėjo jokio teisinio pagrindo juo disponuoti.

18.3. Ieškovas siekdamas bet kokiu būdu įrodyti savo nepagrįstus reikalavimus atsakovei, pareikštus 2020-08-13 patikslintame ieškinyje, kartu su trečiuoju asmeniu Š. K. apie ginčo buto pirkimo-pardavimo aplinkybes šioje nagrinėjamoje byloje yra nurodę net kelias ginčo buto pirkimo-pardavimo versijas, kurios, yra visiškai neracionalios ir tarpusavyje prieštaraujančios. Ieškovo pateikti paaiškinimai 2021-02-19 vykusio teismo posėdžio metu, visiškai prieštarauja jo nurodytiems teiginiams patikslintame ieškinyje.

18.4. Trečiasis asmuo Š. K. 2021-04-08 ir 2021-08-02 vykusių teismo posėdžių metu pateikė dar vieną ginčo buto pirkimo-pardavimo versiją, nurodydamas, kad ginčo butą jis dar 2008 m. yra nusipirkęs už 2 500 Eur žodinio susitarimo pagrindu iš S. K., kai ji dar nebuvo sulaukusi pilnametystės. 2021-06-04 trečiojo asmens Š. K. pateiktuose į bylą rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktos jau kitos ginčo buto pirkimo aplinkybės ir datos, kad minėtą ginčo butą jis 2014-2015 m. yra nusipirkęs iš ginčo buto savininkės S. K., o 2008 m. tik buvo sutarta dėl buto nuomos. 2021-04-08 vykusio teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Š. K. sakė, jog butą jis dar 2008 m. yra nusipirkęs iš S. K. Tačiau, S. K. tiek 2021-04-15 vykusio teismo posėdžio metu, tiek 2021-06-10 vykusio teismo posėdžio metu, tokią pateiktą Š. K. versiją visiškai paneigė, pažymėdama, jog ginčo butas Š. K. niekada nebuvo parduotas, nei rašytinio nei žodinio susitarimo pagrindu, o Š. K. buvo tik minėto buto nuomininku, kuris buvo išreiškęs norą pirkti butą, bet niekada jokio susitarimo dėl buto pardavimo sudaryta nebuvo. Liudytojai M. B. ir D. B., 2021-08-02 vykusio teismo posėdžio metu, aiškiai patvirtino, jog trečiojo asmens Š. K. parodymai yra melagingi, kadangi niekada jokio susitarimo ir „rankų sukirtimo“ su Š. K. dėl ginčo buto jam pardavimo nebuvo, nes Š. K. buvo tik nuomininkas.

18.5. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra notariškai patvirtintos tarp šalių sudarytos ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties, pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog trečiasis asmuo Š. K. 2018 m. gegužės mėnesį 1 500 Eur sumą S. M. pervedė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, yra padaręs pagrįstą ir teisingą išvadą, konstatuodamas, jog trečiasis asmuo Š. K. neįrodė, kad jis iš S. K. įsigijo ginčo butą nuosavybės teise, o į nagrinėjamą bylą pateiktas S. K. elektroninis laiškas, rašytas ieškovo advokatei D. B., ir SMS žinutė trečiajam asmeniui Š. K., nesudaro absoliučiai jokio pagrindo pripažinti kitaip. Trečiasis asmuo Š. K. nebuvo įsigijęs ginčo buto nuosavybės teise, todėl akivaizdu, kad ir neturėjo teisinio pagrindo ir juo disponuoti, t.y. perleisti trečiajam asmeniui – ieškovui.

18.6. Teismas įvertinęs ieškovo su 2020-12-09 prašymu pateiktus įrodymus, atkreipė dėmesį, kad iš ieškovo sąskaitos išrašo ir mokėjimo nurodymo matyti, kad 2017 m. liepos mėnesį ieškovo atliktuose pavedimuose trečiajam asmeniui Š. K. nėra nurodyta atliekamų mokėjimų paskirtis, taip pat mokėjimo paskirtis nenurodyta ir 2019-03-04 mokėjimo nurodyme, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu ir tikslu trečiajam asmeniui buvo pervesta 6 500 Eur dydžio suma, tai ir nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad 6 500 Eur dydžio suma buvo pervesta už ginčo butą. Tuo labiau, atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo Š. K., 2021-08-02 vykusio teismo posėdžio metu nurodė priešingai, kad ieškovas jam mokėjo už ginčo butą ne pavedimu, o grynais pinigais, kuriuos Š. K. padavė 2019 m.

18.7. Ieškovas atsakovei apie parduodamą ginčo butą pranešė 2018 m. gegužės mėnesį, ieškovui ir atsakovei dar būnant ir kartu, kaip pora gyvenant (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jo draugas Š. K., gyvenantis Lietuvoje, už pakankamai prieinamą kainą pardavinėja savo 47,99 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo butą, kuriame šiuo metu dar pats ir gyvena, bei parodė Š. K. ieškovui atsiųstas ginčo buto nuotraukas. Tačiau netgi pranešdamas atsakovei apie parduodamą ginčo butą ir parodydamas jai buto nuotraukas, ieškovas noro ar iniciatyvos pirkti minėtą butą pats asmeniškai savo vardu, išreiškęs nebuvo, ir jokių aplinkybių apie galimai ieškovo jau nupirktą iš trečiojo asmens Š. K. butą, taip pat atsakovei nurodęs nebuvo. Ieškovas atsakovės sprendimui savo vardu pirkti ginčo butą, neprieštaravo, jokių reikalavimų pirkti butą savo vardu, ar galimai abiejų vardu, pareiškęs nebuvo. Ieškovo dėstomi teiginiai, kad jis neturėjo galimybės savo vardu įforminti buto pirkimo-pardavimo sandorio, tik todėl, kad tuo metu neturėjo asmens dokumento - dokumentus buvo praradęs, yra melagingi. Ieškovas iš anksto žinodamas ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datą, būtų tinkamai pasirengęs ir suradęs savo asmens dokumentą, jeigu jis ir iš tikrųjų būtų buvęs prarastas, arba būtų perkėlęs buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo datą iki kol bus rastas jo asmens dokumentas, o ne sutikęs forminti buto pirkimo-pardavimo sandorio atsakovės vardu, su kuria draugavo, tuo metu, tik ketvirtą mėnesį.

18.8. Tiek pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek šalių paaiškinimais ir ginčo buto savininkės S. K. parodymais per 2021-04-15 ir 2021-06-10 vykusį teismo posėdį, yra visiškai įrodyta, kad, tiek perkamo ginčo buto kaina, tiek ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išlaidos buvo apmokėtos išimtinai atsakovės asmeninėmis ir 5500 Eur dydžio skolintomis iš L. P. lėšomis. Ieškovas, absoliučiai jokių veiksmų ir jokių mokėjimų savo lėšomis, susijusių su ginčo buto pirkimu, išskyrus tarpininko vaidmenį, tarp menamo pardavėjo Š. K. ir atsakovės kaip pirkėjos, derinant buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo datą, neatliko ir tuo labiau jokios valios asmeniškai savo vardu įsigyti ginčo butą, arba bent prisidėti prie perkamo buto kainos, niekada išreiškęs nebuvo, kadangi jokie tai patvirtinantys dokumentai į bylą pateikti nebuvo.

18.9. Nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovo apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, kad jokios logikos atsakovei pirkti ginčo butą (duomenys neskelbtini), su kuria neturi jokių socialinių ryšių, nebuvo. Atsakovė pažymi, kad ji nusprendė pirkti ginčo butą (duomenys neskelbtini), dar draugaudama ir gyvendama su ieškovu, pirmiausia su mintimi, jog šis ginčo butas bus atsakovei ir ieškovui kaip variantas, kur apsistoti grįžus atostogų į Lietuvą, ar galimai grįžus visam laikui gyventi į Lietuvą, o po to tik kaip variantas nuomai. Ieškovo nurodomos aplinkybės po 2018-07-20 ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo šioje nagrinėjamoje byloje taip pat yra klaidingos ir tarpusavyje prieštaraujančios. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, jog apie tai, kad atsakovė pardavinėja ginčo butą, ieškovas sužinojo tik pašlijus ieškovo ir atsakovės santykiams, tačiau 2021-02-19 vykusio teismo posėdžio metu vis dėlto nurodė, kad apie tai, kad atsakovė pardavinėja ginčo butą, ieškovas žinojo jau nuo 2019 m. Apeliaciniame skunde, ieškovas nurodo, kad po 2018-07-20 ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, būtent ieškovas nusprendė ginčo butą parduoti ir tuos pinigus panaudoti nuperkant atsakovės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčio, jos buvusio vyro, dalį, nes ketino su atsakove kartu gyventi grįžęs į Lietuvą, ir būtent atsakovas surado pirkėjus, sudarė preliminariąją sutartį, bet po to su atsakove susipyko ir ši pasakė pinigų už parduodamą ginčo butą ieškovui neatiduosianti.

18.10. Priešingai negu yra nurodoma ieškovo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, išsamiai motyvuotą ir argumentuotą sprendimą, jog yra visiškai įrodyta, kad 2018-07-20 Akmenės rajono 2-ajame notaro biure, tarp atsakovės ir ginčo buto savininkės S. K., pasirašyta buto pirkimo - pardavimo sutartis neturi apsimestinio sandorio požymių, nurodytų CK 1.87 straipsnyje.

19. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Š. K. ieškovo G. R. apeliacinį skundą prašo tenkinti, panaikinti Telšių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Priteisti trečiojo asmens Š. K. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

19.1. Sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovė ginčijamą sandorį sudarė neplanuotai. Būtent trečiojo asmens Š. K. siekis ir valia buvo sudaryti buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pradavimo sandorį, ketinimams pasikeitus, nuosavybės teises į butą siekė įgyti ir faktiškai įgijo ieškovas G. R.. Po S. K. (M.), motinos mirties, kadangi liko nepilnamečiai vaikai, S. K. močiutė D. B., mamos brolis M. B. leido Š. K. naudotis, valdyti butą. Su S. K. (M.) artimaisiais Š. K. susitarė, kad butą jam parduos už 7000 Lt, tačiau rašytiniai susitarimai nebuvo sudaryti, nes nebuvo sutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Aplinkybę, kad buvo tariamasi butą parduoti Š. K. patvirtino trečiasis asmuo S. M. , liudytojai D. B., M. B.. Š. K. nuosekliai teisme teigė, kad dešimt metų butu naudojosi, gyveno, mokėjo mokesčius, remontavo, apstatė baldais, buitine technika, ragino S. K. (M.) baigti tvarkyti paveldėjimo dokumentus ir įforminti buto pirkimą -pardavimą. Š. K. apie 2016-2017 m. pats išvyko į užsienį uždarbiauti, butas tapo nereikalingu ir nusprendė butą parduoti, pasiūlė pirkti G. R., o kad nesudaryti dviejų notarinių sutarčių, Š. K. susitarė su S. M., kad notarinė sutartis bus sudaroma jai grįžus iš užsienio su pirkėju G. R.

Žemesnės instancijos teismas

19.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad nesant notariškai patvirtintos tarp šalių pirkimo-pardavimo sutarties, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Š. K. 2018 m. gegužės mėnesį 1500 Eur sumą S. M. pervedė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Teismas nevertino, kad byloje trečiasis asmuo S. M. neneigė, kad butas buvo perduotas Š. K., buvo jo valdomas ir su juo buvo sutarta, jog Š. K. už butą sumokės 2500 Eur sumą, teisme patvirtino, kad ginčo buto pardavimą derino su Š. K., pati pirkėjų nepažinojo, susitiko einant pas notarą. Teismui pateiktuose trečiojo asmens Š. K. mokėjimo pavedimuose: 2018-05-13 S. K. - 1000 Eur, 2018-05-14 S. K. - 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta - įmoka už butą (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

19.3. Trečiasis asmuo S. K. (M.) 2020-08-30 elektroniniame laiške nurodė, kad „2018m. Š. K. man sako, kad jis nebenori pirkti, bet yra jo draugas su mergina, jie nori pirkti butą, jie žino kainą, aš jiems pasakiau. Tai aš sutikau, nes aš norėjau kuo greičiau parduoti butą, kad man nebereikėtų juo rūpintis išvažiavus užsienyje.“ Savo elektroniniame laiške buto pardavėja S. M. pripažino, kad buvo sumokėta sutarta už butą kaina - mokėjimo pavedimais - 1500 Eur ir grynaisiais - 1000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino į bylą pateiktų mokėjimo pavedimų ir trečiojo asmens S. M. 2020-08-30 elektroninio laiško turinio, kaip pagrindžiančio susitarimo faktą, šalių valią, susitarimo vykdymą ir tikrąją ginčijamos 2018-07-20 pirkimo - pardavimo sutarties šalį. Trečiasis asmuo Š. K. byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad įsiskolinimo nebuvo, S. M. savo teiginiams pagrįsti įrodymų neteikė. Tai, kad ne visada mokesčiai buvo sistemingai mokami, nereiškia, kad buvo susidarę Š. K. įsiskolinimai už komunalinius patarnavimus, kurių padengimui reikėjo net 1500 Eur sumos ir kurių S. M. nereikalavo dengti net dešimt metų. Būtent Š. K. 2018-05-13, 2018-05-14 mokėjimo pavedimais S. M. pervesta suma, grynųjų pinigų - 1000 Eur sumokėjimas notarinės sutarties sudarymo dieną pardavėjai S. M., patvirtina šalių - Š. K. ir S. M. susitarimo dėl buto pirkimo pardavimo ir jo vykdymo faktą.

19.4. Atsakovė nenurodė jos valią dėl sandorio sudarymo atskleidžiančių motyvų, derybų eigos dėl sandorio sudarymo. Pirmosios instancijos teismas sprendime apsiribojo formaliomis išvadomis, kad atsakovė prieš ginčo sandorio sudarymą domėjosi butu, t. y. apžiūrėjo buto nuotraukas, domėjosi buto kaina, tačiau tokios išvados yra nepakankamos vertinti, kad atsakovė G. B. rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl sąlygų. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieškovas, atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini), pati kilusi iš (duomenys neskelbtini), kur turi nekilnojamojo turto, todėl neturėdama jokių ekonominių, socialinių ryšių su šia vietove negalėjo turėti ir intereso savarankiškai įsigyti butą (duomenys neskelbtini), kur nepaklausus nekilnojamasis turtas.

19.5. Apeliaciniame skunde ieškovas teisingai pažymi, kad buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusios S. M. ir M. B. teismui nepateikė jokio rašytinio įrodymo, byloje nėra nei vieno liudytojo, patvirtinančio atsakovės mokėjimą S. M. Atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikti atsakovės ir L. P. pasirašyti rašteliai dėl 5500 Eur paskolos neatitinka sandorio formos reikalavimų, reglamentuotų CK 6.871 straipsnio 4 dalyje, CK 1.93 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepaisė ieškovo reikalavimo nelaikyti atsakovės pateiktų raštelių įrodymais, jais vadovavosi vertindamas, kad ginčo tarp paskolos sutarties šalių nėra. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai ir įrodymų vertinimas prieštarauja imperatyviai įtvirtintiems teisiniams reikalavimams dėl sandorio formos. Faktą, jog pagal 2018-07-20 buto pirkimo - pardavimo sutartį pirkėja M. B. nemokėjo 5500 Eur sumos ir pardavėja S. K. (M.) šios sumos negavo patvirtina į bylą pateiktas S. K. (M.) trumposios žinutės Š. K. turinys, kur S. klausė - „Tai kur mano likutis 3000 Eur?“, tuo tik patvirtindama, kad buto kaina 2500 Eur buvo sulygta su Š. K., kaina ne tik nepakito sudarant ginčo notarinę sutartį, bet ir jokių mokėjimų už butą atsakovė M. B. S. K. (M.) faktiškai neatliko. Tai, kad atsakovė sudarė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėjais, į jos asmeninę sąskaitą buvo pervestas avansas pagal preliminarią sutartį, nereiškia, kad atsakovė buvo tikroji sandorio šalis buto pagal ginčijamą sutartį, nes Registrų centro nekilnojamojo turto registre atsakovė buvo nurodyta buto savininke, tuo metu šalys kartu gyveno ir ieškovas visiškai pasitikėjo atsakove.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, iš 2018-07-20 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2018-07-20 tarp trečiojo asmens S. K. (šiuo metu M.) (pardavėjos) ir atsakovės M. B. (atsakovės) buvo sudaryta notaro patvirtinta sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią S. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė M. B. nupirko minėtą butą už 5500 Eur. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad S. K. pareiškė, jog ji iš pirkėjos M. B. 5500 Eur gavo, pretenzijų pirkėjai neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas R. K. (S. M. mamos) nuosavybės teise pagal 2006-09-27 pirkimo-pardavimo sutartį. S. M. nuosavybės teise pagal 2015-01-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. M. B. nuosavybės teise pagal 2018-07-20 pirkimo-pardavimo sutartį. Į bylą pateiktas skolos raštelis, iš kurio matyti, kad M. B. 2018-07-15 iš L. P. pasiskolino 5500 Eur sumą, kurią L. P. grąžino 2019-06-01. Iš pateikto skelbimo matyti, kad 2019-12-02 internetinėje erdvėje buvo patalpintas skelbimas dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo. Byloje ginčo, kad skelbimą įdėjo atsakovė nėra.

23. Iš pateikto ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas G. R. trečiajam asmeniui Š. K. 2017-07-25 pervedė 1000 Eur, 2017-07-26 – 1000 Eur, 2017-07-27 – 1000 Eur, 2017-07-28 – 1000 Eur. 2019-03-04 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas trečiajam asmeniui Š. K. 2019-03-04 pervedė 2500 Eur. Š. K. sąskaitos išrašas patvirtina, kad trečiasis asmuo Š. K. trečiajam asmeniui S. K. (M.) 2018-05-13 pervedė 1000 Eur, 2018-05-14 pervedė 500 Eur.

Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu.

24. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo pripažinti apsimestiniu sandoriu buto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjos M. B., dalyje. Prašo pripažinti apeliantui G. R. pirkėjo teises ir nustatyti, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu G. R. įgijo nuosavybės teisę į butą. Apelianto vertinimu teismas nepagrįstai sprendė, kad buto pirkimo-pardavimo šalys atsakovė (pirkėja) ir trečiasis asmuo S. M. (pardavėja) susitarė dėl buto kainos, kad atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui sutartą buto kainą, kad susitarė dėl esminių buto pirkimo-pardavimo sąlygų. 2018 m. liepos 20 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartis fiksuoja sandorio faktą, tačiau jos turinys neatskleidžia ikisutartinių santykių, to, kaip vyko sutarties šalių tarimasis dėl esminių sutarties sąlygų, kaip realiai vyko atsiskaitymas.

25. Sandorio šiuo atveju konkrečios buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas yra valinis veiksmas, todėl spręstina, ar sandorio šalių veiksmai atitiko jų valią bei apelianto vidinę valią. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apsimestinio sandorio sudarymo teisinės pasekmės – jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

26. Ieškovas iš esmės aplinkybes dėl sandorio sudarymo motyvuoja iki sutarties sudarymo susiklosčiusiais žodiniais susitarimais su Š. K., tai, kad ne jo vardu pasirašyta sutartis motyvuoja tuo, kad sutarties sudarymo dieną buvo dingęs jo asmens dokumentas dėl ko jis neturėjo galimybės savo vardu sudaryti ir pasirašyti pirkimo - pardavimo sutarties. Ieškovo teigimu atsakovės – pirkėjos M. B. sutarties pasirašymas neatitiko jo valios. Sutartis turėjo būti pasirašyta su juo, tikruoju pirkėju, o ne su statytiniu – atsakove M. B. Ieškovas be argumentų, kad sandoris apsimestinis nurodo ir kitas aplinkybes, kad jis pasitikėjo atsakove nes jie kartu gyveno. Iš ieškovo paaiškinimų galima spręsti ir tai, kad ieškovas galbūt mano, kad suklydo pasitikėdamas atsakove, kai nusprendė, kad už jį atsakovė pasirašytų pirkimo – pardavimo sutartį, tikėdamasis, kad dėl to nekils jokių neigiamų pasekmių dėl buto įsigijimo, nuosavybės, vėliau pardavimo, disponavimo gautomis lėšomis ir kita.

27. Tačiau suklydimas turi esminės reikšmės, tik tuomet, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

28. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011, 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014 ). Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Toks vertinimas siejamas su tuo, kad tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016).

29. Pažymėtina, kad CPK grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Aiškinant pažeistos teisės gynimą teismo tvarka kasacinio teismo pasisakyta, kad teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, jog tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas bei vėliau sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo. Taigi tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020). CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus ieškovo pareiga įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Pažymėtina, kad CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr., pvz., 2011 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

31. Apeliantas byloje įrodinėjo, kad Buto pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinių sandorių atveju tikroji sandorį sudariusių šalių valia neatitinka išorinės jų valios išraiškos, todėl tokių sandorių ydingumo paprastai negalima nustatyti pagal objektyvią sandorių išraišką. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paprastai simuliaciniai sandoriai, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms sandoriai, nėra akivaizdžiai niekiniai, nes simuliacinių sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių) arba sudarydamos sandorį kitam sandoriui pridengti, slepia tikrąją savo valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019).

32. Apelianto vertinimu šioje byloje sudėtinga atskleisti visas su buto pirkimu - pardavimu susijusias aplinkybes dėl ieškovo, Š. K., S. M., bei jos globėjų, neatsakingo požiūrio į sandorių dėl nekilnojamojo turto formą (tiek dėl nuomos, panaudos, tiek dėl ketinimo pirkti, tiek dėl pirkimo), tačiau pasak apelianto, visuma iš esmės sutampančių byloje apklaustų asmenų parodymų patvirtina, kad prieš sudarant 2018-07-20 buto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo eilė susitarimų dėl buto ir jie yra reikšmingi vertinant, kas buvo tikrasis buto pirkėjas pagal 2018-07-20 Buto pirkimo-pardavimo sutartį, kad buto pirkėjas buvo G. R.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo vertinti, kad galbūt ankstesni ieškovo susitarimai su Š. K. bei jo nurodytos aplinkybės dėl lėšų pervedimo Š. K. įrodo ieškovą įsigijus butą savo nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad tokių aplinkybių neįrodo, pagrįstos atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes. Ieškovas G. R. teigia, jog jis ginčo butą dar 2017 metais žodinės sutarties pagrindu nupirko iš Š. K., kuomet jis Š. K. pervedė 4000 Eur (po 1000 Eur). Teismas akcentavo, kad Buto pirkimo-pardavimo sutartis privalo būti sudaryta notarinės formos. Šiuo atveju tokios sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens Š. K. nebuvo sudaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas iš trečiojo asmens nupirko ginčo butą. Nei tarp pardavėjos ir trečiojo asmens Š. K., nei tarp ieškovo ir trečiojo asmens nebuvo sudaryta preliminarių sutarčių dėl buto įsigijimo, kitų susitarimų dėl buto įsigijimo, pirkimo-pardavimo ateityje, buto kainos, pinigų sumos, sumokėjimo terminų ir pan. Taigi, teismui pripažinus jog Š. K. nebuvo įsigijęs ginčo buto nuosavybės teise, pagrįsta vertinti, kad neturėjo teisinio pagrindo ir juo disponuoti, t.y. perleisti trečiajam asmeniui – G. R. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad iš ieškovo sąskaitos išrašo ir mokėjimo nurodymo matyti, kad 2017 m. liepos mėnesį ieškovo atliktuose pavedimuose Š. K. nėra nurodyta atliekamų mokėjimų paskirtis, taip pat mokėjimo paskirtis nenurodyta ir 2019-03-04 mokėjimo nurodyme, todėl nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu buvo pervesta 4000 Eur suma. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė, kad jis iš Š. K. įsigijo ginčo butą. Su teismo išvadomis teisėjų kolegijai nėra jokio pagrindo nesutikti.

34. Nors trečiasis asmuo Š. K. teigė, kad pagal susitarimą jis už butą buvo sutaręs sumokėti 2500 Eur., kad dalį 1000 Eur, 50 Eur buvo sumokėjęs pavedimais, o 1000 Eur sumokėjo pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo dieną, trečiasis asmuo-pardavėja S. M. tai neigė, jis jokių savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė. Nors nesutiko su teismo išvadomis, kad 1500 Eur suma tikėtina yra sumokėta pardavėjai už Š. K.s laikotarpio, kai jis gyveno bute susidariusius įsiskolinimus, tačiau Š. K. neteikė į bylą įrodymų paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Bylos duomenys, Š. K. sąskaitos išrašas patvirtina, kad trečiasis asmuo Š. K. trečiajam asmeniui S. K. (M.) 2018-05-13 pervedė 1000 Eur, 2018-05-14 pervedė 500 Eur, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, kad būtų pagrindas išvadai, kad ši suma sumokėta už buto įsigijimą asmeninėn nuosavybėn. Nors S. M. neigė, kad iš Š. K. ginčo sandorio dieną gavo 1000 Eur grynais (prie notarės biuro), tačiau Š. K. neįrodinėjo, kad jis minėtus pinigus turėjo, kokiomis aplinkybėmis perdavė pardavėjai ir pan. Taigi, trečiojo asmens nurodytas aplinkybes nėra pagrindo vertinti įrodytomis.

35. Nors apelianto vertinimu šioje byloje sudėtinga atskleisti visas su buto pirkimu - pardavimu susijusias aplinkybes dėl ieškovo, Š. K., S. M., bei jos globėjų, neatsakingo požiūrio į sandorių dėl nekilnojamojo turto formą (tiek dėl nuomos, panaudos, tiek dėl ketinimo pirkti, tiek dėl pirkimo), tačiau paties apelianto G. R. paaiškinimai dėl jo paties veiksmų bei buto pirkimo-pardavimo aplinkybių prieštaringi. Ieškovas G. R.teigia, jog jis ginčo butą dar 2017 m. žodinės sutarties pagrindu nupirko iš Š. K., kuomet jis Š. K. pervedė 4000 Eur (po 1000 Eur). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas G. R. trečiajam asmeniui Š. K. 2017-07-25 pervedė 1000 Eur, 2017-07-26 – 1000 Eur, 2017-07-27 – 1000 Eur, 2017-07-28 – 1000 Eur. 2019-03-04 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas trečiajam asmeniui Š. K. 2019-03-04 pervedė 2500 Eur. Tačiau kokie susitarimai siejo ieškovą ir Š. K. byloje nenustatyta. Nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad lėšos pervestos būtent dėl buto pirkimo, nes atliekant pavedimus jokia mokėjimo paskirtis nenurodyta, nėra jokių susitarimų tarp ieškovo ir trečiojo asmens Š. K. dėl buto įsigijimo, tik šalių žodiniai paaiškinimai. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis privalo būti sudaryta notarinės formos. Šiuo atveju tokios sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens Š. K. nebuvo sudaryta, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas iš trečiojo asmens nupirko ginčo butą. Be to, ieškovas net dėl jau anksčiau nurodytų aplinkybių neturėjo ir teisinio pagrindo įsigyti buto iš Š. K., nes pastarasis nebuvo buto savininku. Nors trečiasis asmuo Š. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo butą jis pardavė ieškovui G. R. už 6500 Eur, kuriuos ieškovas jam yra sumokėjęs bei tas pačias aplinkybes tvirtino ieškovas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo tokioms išvadoms padaryti. Taigi vertinant, kad nėra įrodymų, kad lėšos pervestos dėl konkretaus buto įsigijimo, tikėtina galėjo būti pervestos kitu pagrindu. Ieškovui tokiu atveju vertinant, kad lėšos pervestos nesant kito pagrindo, ieškovas savo galbūt pažeistas teises dėl sumokėtų lėšų turi galimybę ginti kitomis teisinėmis priemonėmis. Teismo sprendimas neužkerta kelio ateityje reikšti reikalavimus kitais pagrindais ir, vadovaujantis rungtyniškumo principu, įrodinėti aplinkybes, kuriomis būtų grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai.

Dėl sutarties įforminimo atsakovės vardu

36. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad S. M. teisme patvirtino, kad buto pardavimą 2018 m. ginčijama sutartimi ji derino su Š. K., pati pirkėjų nepažinojo, ieškovą ir atsakovę pamatė tik einant pas notarą. Tai pasak apelianto įrodo, jog S. M. pripažįsta Š. K. teisę pardavinėti butą kaip savą. Su tokiu apelianto vertinimu visiškai nėra pagrindo sutikti. Š. K. jokio teisinio pagrindo pardavinėti butą kaip savo neturėjo nors ieškovas ir nurodė, kad butą pirkti jam pasiūlė Š. K.. Apeliantas nurodė, kad Š. K. bute gyveno apie 10 metų, jį buvo faktiškai įsigijęs, tik oficialios sutarties nesudaręs, nes S. M. ilgai tvarkėsi paveldėjimo dokumentus. Apeliantas nurodė, kad kartu su butu ieškovas pirko jame buvusius Š. K. baldus ir buitinę techniką, buto savininku save laiko nuo 2017 m. liepos mėn., kuomet dar negyveno su atsakove. Nurodė, kad Š. K. pagalba buvo suderinti Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo klausimai su buto savininke S. M. Apeliantas tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), sutarties sudarymui grįžo į Lietuvą kartu su tuometine drauge atsakove. Apeliantas nurodė, kad jam kyla minčių, kad dokumento dingimas nebuvo atsitiktinis. Sandorio nebuvo galima atidėlioti nes ir pardavėja S. M. buvo grįžusi iš (duomenys neskelbtini).

37. Apeliantas teigia, kad tam, kad nereikėtų sudarinėti dviejų notarinių sutarčių - iš pradžių tarp S. M. ir Š. K., o po to tarp Š. K. ir ieškovo, sutarė sudaryti notarinę sutartį tarp S. M. ir ieškovo. Ieškovas Š. K. sumokėjo ir už butą, kuris buvo remontuotas ir pagerintas nuo tada, kai jį perėmė Š. K. iš S. M., ir už Š. K. baldus bei buitinę techniką, o Š. K. S. M. sumokėjo sutartą buto kainą 2500 Eur, kaip buvo sutarta už tokį buto stovį, kokį jį perėmė Š. K.. Atsakovė šiuose sandoriuose atsirado visiškai neplanuotai - dėl to, kad buvo dingęs ieškovo asmens dokumentas, be kurio jis negalėjo pasirašyti Buto pirkimo-pardavimo sutarties pas notarą. Ieškovas teigia, kad ginčo sandorio dieną buto savininkei nebuvo mokėta buto kaina. Už butą pardavėjai buvo sumokėjęs Š. K., o ieškovas buvo nupirkęs butą iš Š. K., todėl reikėjo tik perrašyti butą ieškovo vardu.

38. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą)

39. Vertinant apelianto nurodomas aplinkybes neįtikima, kad apeliantas žinodamas, kad Š. K. nėra buto savininkas, nėra sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties su buto savininke S. M., nėra įgijęs nuosavybės teisės į butą vis tiek laiko Š. K. buto savininku. Š. K., kad ir ilgą laiką apie 10 metų gyvenimo bute faktas pats savaime nuosavybės teisės į butą Š. K. nesukūrė. Jei Š. K. pagalba ir buvo suderinti buto pirkimo-pardavimo klausimai su buto savininke S. M., tačiau ieškovas siekdamas įsigyti butą savo asmeninėn nuosavybėm ir žinodamas, kad sutarties šalis yra ne Š. K. o S. M. tikėtina prieš sudarant sutartį turėjo galimybę su pardavėja aptarti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygas. Šiuo atveju ieškovas nurodė, kad su pardavėja net nebendravo.

40. Byloje pateikta 2018-07-20 Buto pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad ji sudaryta tarp trečiojo asmens S. K. (šiuo metu M.) (pardavėjos) ir atsakovės M. B. (atsakovės), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį S. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė M. B. nupirko minėtą butą už 5500 Eur. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad S. K. pareiškė, jog ji iš pirkėjos M. B. 5500 Eur gavo, pretenzijų pirkėjai neturi. Pirkėja pareiškė, kad butą perka asmeninės nuosavybės teise. Šalys susitarė, kad ši sutartis kartu yra ir perdavimo-priėmimo aktas, kad atskiras dokumentas dėl buto perdavimo – priėmimo nebus surašomas bei susitarė dėl kitų sąlygų, nurodydamos, kad sutartis atitinka šalių valią bei tikruosius ketinimus.

41. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Kaip minėta apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Dėl to paties dalyko dažniausiai sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Todėl apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti ir konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes juo pridengiama tikroji sandorio šalis. Šiuo atveju ieškovas G. R. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti apsimestiniu sandoriu buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2018-07-20 pirkimo-pardavimo sutartį tik dalyje, t.y. pirkėjos M. B. dalyje, motyvuodamas tuo, kad ne ji, o jis yra tikrasis pirkėjas.

42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė sandorio dieną prie notarės biuro buto pardavėjai S. M. grynaisiais sumokėjo 5500 Eur iš asmeninių lėšų. Apie tai, kad iš atsakovės M. B. ginčo sandorio sudarymo dieną gavo 5500 Eur, patvirtino ir pati buto savininkė bei pardavėja S. M. Teismas sprendė, kad byloje pateiktas skolos raštelis ir skolos grąžinimo raštelis patvirtina, kad atsakovė M. B. 2018-07-15 pasiskolino iš L. P. 5500 Eur, kuriuos grąžino 2019-06-01. Teismas atmetė ieškovo ir trečiojo asmens Š. K. argumentus, kad šiuo atveju paskolos sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia (dėl sandorio formos nesilaikymo, kadangi turėjo būti notarinės formos), kadangi ginčo nėra tarp pačių sutarties šalių. Apelianto vertinimu pinigų perdavimo fakto daugiau niekas negali patvirtinti. Jis nurodė, kad atsakovė sugebėjo įtikinti bei paveikti S. M. galimai už materialinį atlygį, todėl S. M. teisme paaiškino pinigų sumokėjimo faktą bei kitokias buto pardavimo aplinkybes. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad aplinkybės dėl pinigų sumokėjimo buvo nurodytos ir notarei tvirtinant pirkimo-pardavimo sandorį, ir negalėjo būti nežinomos ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovas nesutikdamas su atsakovės bei pirkėjos nurodomomis aplinkybėmis dėl pinigų sumokėjimo, taip pat dėl pinigų skolinimosi, nereiškė jokių papildomų reikalavimų, neginčijo konkrečių pirkimo-pardavimo sąlygų, sandorio dėl pinigų skolinimo.

43. Ieškovo nurodytos jo asmens dokumento dingimo aplinkybės tiek pirmosios instancijos teismui tiek apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių, kokiomis aplinkybėmis jis dingo ir kada atsirado, ar iš viso buvo dingęs. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, įrodymų, kad paaiškėjus aplinkybei, kad dingo ieškovo asmens dokumentas, ieškovas ėmėsi kokių tai veiksmų, svarstė galimybę sutarties pasirašymą atidėti kitai dienai, ar kita. Tai, kad ieškovas pasitikėjo atsakove, ir tik todėl ji pasirašė ant pirkimo-pardavimo sutarties bei kitos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl buto pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad nuosavybės teisę į butą įgijo ieškovas. Apelianto pareiga buvo įrodyti, kad sandoris dalyje apsimestinis. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, kad vadovavosi tik atsakovės paaiškinimais, kad įvertinęs įrodymus padarė nepagrįstas išvadas.

44. Ieškovas neįtikino, kad nepaisant to, kad jei jis nors ir nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties manė, kad vis tiek įgijo į butą nuosavybės teisę ir yra jo teisėtas savininkas. Jei taip manė, tai dėl savo veiksmų prisiėmė visą riziką ir iš savo veiksmų kilsiančias pasekmes. Esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, nes atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to ieškovas, prieš sudarant sandorį negalėjo neįvertinti ir nesuprasti, kad jis nuosavybės teisių į butą neįgis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prieš tai, nėra pagrindo sutikti, kad atsakovės pirkimo pardavimo sutartis neatitiko tiek faktinių susiklosčiusių aplinkybių dėl atsakovės buto įsigijimo aplinkybių, tiek ieškovo valios, jo sutikimo, kad butą įsigytų atsakovė savo asmeninėn nuosavybėn. Be to bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas gana ilgą laiką atsakovei jokių pretenzijų nereiškė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškinį teismui pateikė tik 2020-08-05 ir šalys byloje nurodo skirtingas aplinkybes bei priežastis dėl kreipimosi į teismą.

45. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, procesinius dokumentus, byloje pateiktus dokumentus, ieškovo ir trečiojo asmens argumentai dėl ketinimų įsigyti butą bei sudaryti buto pirkimo-pardavimo sandorius nenuoseklūs, prieštaringi. Nurodytos aplinkybės dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, vykusios tiek iki 2018-07-20 ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, tiek sutarties pasirašymo dieną neįrodo nei, kad trečiasis asmuo Š. K. iš ginčo buto savininkės S. K. (M.) įsigijo ginčo butą nuosavybės teise, nei, kad ieškovas iš trečiojo asmens Š. K., ar kad iš pardavėjos S. K. (M.), su kuria, kaip nurodė net nebendravo, įsigijo ginčo butą nuosavybės teise. Apelianto argumentai, kad atsakovė buvo tik statytinė ieškovo vietoje pasirašanti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį atmestini, kaip neįrodyti.

46. Po sutarties sudarymo bylos duomenys patvirtina, kad 2020-03-16 tarp M. B. ir G. M. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią M. B. įsipareigojo parduoti G. M. jai nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini) už 9500 Eur, o G. M. įsipareigojo minėtą butą nupirkti ir pasirašyti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2020-08-30. Iš sutarties matyti, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu G. M. M. B. sumokėjo 1000 Eur avansą, pasižadėjo tvarkingai mokėti visus butui priklausančius mokesčius nuo 2020-04-01. Iš pateiktos atsakovės M. B. sąskaitos išrašo matyti, kad G. M. į atsakovės sąskaitą pervedė 1000 Eur pagal preliminariąją sutartį.

47. Iš atsakovės pateiktų sąskaitų už butui adresu (duomenys neskelbtini) teiktas komunalines paslaugas ir apmokėjimo kvitų matyti, kad po preliminariosios sutarties sudarymo mokesčiai už ginčo butui teikiamas komunalines paslaugas mokami. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad buto būsimas pirkėjas (pagal preliminarią sutartį gyvenantis ginčo bute) kvitus apie mokesčių sumokėjimą pateikia pačiai atsakovei. Be to, pateiktas 2020-05-28 įspėjimas ir atsakovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė gavusi 2020-05-28 raštišką įspėjimą dėl 38,59 Eur įsiskolinimo už komunalinių atliekų tvarkymą, 2020-06-17 iš savo sąskaitos nurodytą skolą pervedė paslaugų teikėjui (Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui).

48. Iš atsakovės M. B. 2020-07-22 rašytinės pretenzijos atsakovui, pašto siuntų duomenų matyti, kad atsakovė 2020-07-22 registruotu paštu ieškovui išsiuntė rašytinę pretenziją, kuria ieškovą paragino iki 2020-07-30 įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, atsiradusius 2019-03-25 namo nuomos sutarties pagrindu, t.y. sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą ir įsiskolinimą už elektros energiją.

49. Labiau tikėtina, kad tik tuomet kai ieškovas ir atsakovė susipyko buvo iškeltas klausimas ir dėl įsigyto ir ketinamo parduoti buto bei dėl kitų aplinkybių, kurias yra nurodžiusios šalys. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė iš ieškovo atstovės D. B. elektroniniu paštu gavo ieškovui ir atsakovui paruoštą sudarytą taikos sutartį, kurią atsakovei buvo siūloma pasirašyti. Iš minėtos 2020 m. liepos mėn. taikos sutarties sąlygų matyti, kad ieškovas atsakovei siūlė, jog atsakovė patvirtintų, kad ginčo buto sutarties pirkėjas buvo G. R. ir, kad atsakovės skola ieškovui yra 8500,00 Eur. Spręstina, kad tai, kad ieškovas siūlė išspręsti ginčą taikiai ir nurodytomis sąlygomis nei įrodo, nei paneigia konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Taip pat apelianto argumentai, kad atsakovė sugebėjo paveikti pardavėją, galimai už materialinį atlygį, todėl S. M. teisme aiškino kitokias buto pardavimo aplinkybes, kad iš esmės paneigė tai, ką buvo nurodžiusi 2020-08-30 d. elektroniniame laiške ieškovo advokatei, neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat niekuo nepagrįsti apelianto argumentai dėl atsakovės ketinimų įsigyti butą, nes jo vertinimu nėra jokios logikos atsakovei pirkti butą (duomenys neskelbtini), mieste, su kuriuo neturi jokių socialinių ryšių. Spręstina, kad paminėtos bei kitos apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl pirkimo - pardavimo sutarties teisėtumo, neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs visumą įrodymų ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė prieš ginčo sandorio sudarymą domėjosi butu, t.y. apžiūrėjo atsiųstas buto nuotraukas, domėjosi buto kaina, už ginčo butą jo pardavėjai sumokėjo iš asmeninių lėšų, be to, atsakovė mokėjo ir kitus su sandoriu susijusius mokesčius (už Registrų centro paslaugas), kad ieškovas neprieštaravo ginčo buto sandorio sudarymui ir įregistravimui atsakovės vardu, į tai, kad atsakovė rūpinosi ir domėjosi, ar sumokėti mokesčiai (išsikraustant Š. K. paprašė ieškovo mamos patikrinti skaitiklius, apžiūrėti butą ir paimti raktus), pati įdėjo skelbimą dėl buto pardavimo, pati bendravo su būsimais pirkėjais dėl buto pardavimo sąlygų (paprašė ieškovo mamos, kad parodytų būsimiems pirkėjams butą), atsakovė pati sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį ir į jos asmeninę sąskaitą buvo pervestas avansas pagal preliminariąją sutartį, atsižvelgiant į tai, kad po preliminariosios sutarties sudarymo pati kontroliuoja, kaip būsimi buto pirkėjai moka komunalinius mokesčius ir pati juos moka, padarė išvadą, kad atsakovė, sudariusi ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, jomis naudojosi ir vykdė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorį apsimestiniu sandoriu dalyje dėl pirkėjo, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.

51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Šiuo atveju pažymėtina, kad iš esmės teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepime į skundą nurodytoms faktinėms aplinkybėms, jų analizei bei argumentams dėl jų vertinimo. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

52. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundu argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės bei padarytos kitos išvados nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo teismo sprendimą keisti ar naikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atmetus apeliacinį skundą apelianto bei trečiojo asmens ieškovo pusėje Š. K. bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. (CPK 93, 98 straipsniai).

54. Atsakovė pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė duomenis patvirtinančius, kad patyrė 1500 Eur išlaidų už advokato atsiliepimo į ieškinį parengimą.

55. Atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, t. y. į Rekomendacijų 7 punktą, pagal kurį priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (kuris šiuo metu yra 1566,4 Eur ), taip pat į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, todėl šiuo atveju įvertinus atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, pateiktą analizę, galimai sugaištą laiką spręstina, kad atsakovės prašoma atlyginti advokato darbo išlaidų suma yra pagrįsta be to neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios ribos, todėl iš ieškovo priteitina 1500 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) atsakovei M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė- ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė