Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-614-650/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-13
Bylos Nr.: e2S-614-650/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04978-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alma Jurgelienė

Kategorijos

12.16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2S-614-650/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04978-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.16.2; 3.3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9583-819/2024, kuria buvo sprendžiamas pareiškėjo antstolio D. Š. pareiškimas dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis D. Š. (toliau – ir antstolis) kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A.“ įpareigojimo nevykdymo ir atsakomybės skolininkei ir/ar jos vadovui A. N. taikymo klausimą.

2. Nurodė, kad antstolis vykdo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) sprendimą Nr. 10G-330, išduotą 2023 m. vasario 13 d., dėl skolininkės UAB „A.“ įpareigojimo nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus 2023 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. 2GVI-95 išieškotojos V. V. naudai.

3. Pažymėjo, kad 2024 m. kovo 18 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), išieškotojos V. V. gyvenamosios vietos adresu skolininkės UAB „A.“ darbuotojai atliko durų ir jų montavimo darbų trūkumų šalinimo darbus: išmontavo miegamojo durų varčią ir sumontavo naują miegamojo durų varčią, be skylės spragtukui; sutaisė sanmazgo durų spragtuką, durys užsirakina. Likę trūkumai, nurodyti išvadoje nebuvo ištaisyti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo (išieškotoja) V. V. nurodo, kad skolininkė nurodyto įpareigojimo nevykdo piktybiškai, vilkina laiką, išsisukinėja, kiekvienam teismo posėdžiui sugalvoja naują priežastį, kodėl įpareigojimo įvykdyti negali, tačiau vėliau paaiškėja, kad kiekviena šių priežasčių yra išgalvota ir skirta tik gaišinti laiką. Prašo teismo skirti įmonei maksimalią įmanomą baudą už kiekvieną uždelstą dieną, nes įmonė piktybiškai vilkina broko ištaisymą, visas pateiktas alternatyvas atmeta, ieško ne būdų kaip ištaisyti broką (tam apskritai nededa jokių pastangų), kaip nuo šio broko ištaisymo išsisukti sugalvodama vis nerealesnius pretekstus.

5. Suinteresuotas asmuo UAB „A.“ (toliau – ir skolininkė, Įmonė) atsiliepimu su pateiktu pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad esminius trūkumus, nustatytus VVTAT, Įmonė galėjo įvykdyti dar 2022 m. lapkritį. Nuo to laiko Įmonės sandėlyje jau buvo nauja durų varčia be WC spragtuko bei tuo pačiu sureguliuoti vonios kambario WC spragtuką. Šių trūkumų pašalinimas nėra sudėtingas, nesudarantis papildomų nepatogumų išieškotojai ir užtrunkantis tik iki valandos laiko. Pakeisti durų varčią išieškotojai Įmonė buvo pasirengusi ne vienąsyk dar 2022 m. Tą liudija 2022 m. gruodžio 22 d. VVTAT adresuotas laiškas, kuriame Įmonė nurodo, kad ateinančią dieną, t. y. gruodžio 23 d. pas ieškovę yra planuojamas varčios pakeitimas, tačiau gruodžio 23 d. Įmonė privalėjo informuoti VVTAT, kad varčios pakeitimas neįvyko dėl ieškovės papildomų ir nepagrįstų reikalavimų – visiško durų ir apdailos permontavimo. Pažymėjo, kad Įmonė ieškojo sprendimų, kaip galėtų ištaisyti durų montavimo trūkumą, nurodytą Išvadoje. Įmonė neteikia montavimo paslaugų. Pirkėjų patogumui Įmonė gali rekomenduoti asmenis, turinčius reikiamus įgūdžius ir įrankius montavimo darbams atlikti. Nors išieškotoja tvirtina, kad Įmonė specialiai vilkiną laiką, tai paneigia susirašinėjimas su išieškotoja. Pati išieškotoja nesileisdavo į kompromisus, apsunkindavo VVTAT nustatytų trūkumų pašalinimo procesą, dėl ko Įmonė vėl ir vėl buvo traukiama atsakomybėn, nors iš savo pusės nuoširdžiai apgailestavo dėl kilusios situacijos ir siekė racionaliausio sprendimo. Tą konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-18202-1101/2023.

Žemesnės instancijos teismas

6. Paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. lapkričio 14 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-18202-1101/2023, išieškotoja pateikė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui ir pakartotinai kreipėsi su skundu į antstolį I. G., kuris 2024 m. sausio 29 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-24-8-4186 atsisakė Įmonės atžvilgiu pradėti procesinius veiksmus ir patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-8-4204 pažymėjo, kad užbaigia vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojai. Antstoliui I. G. grąžinus vykdomąjį dokumentą, išieškotoja kreipėsi į antstolį D. Š., kuris, nustatydamas trūkumų pašalinimo dieną ir valandą, padėjo Įmonei pašalinti esminius defektus, numatytus VVTAT Išvadoje. Antstolio D. Š. sudarytame 2024 m. kovo 18 d. akte pažymima, kad Įmonė pašalino Išvadoje nurodytus du esminius trūkumus. Kadangi UAB „A.“ yra atsakinga tik už prekių kokybę, o defektus, atsiradusius stalių ar montavimo stadijose, sprendžia asmenys, atlikę šias paslaugas, šiuo atveju, atsižvelgiant į ilgai besitęsiantį procesą, smulkius ir mažareikšmius defektus, kuriuos Įmonė pripažįsta ir kurių taisymas, įmanomas, galėtų pabloginti situaciją (sukelti nepatogumus), Įmonė siūlo išieškotojai 1 050 Eur kompensaciją už medžiagas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi antstolio D. Š. pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkino.

8. Teismas iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0178/24/00276 medžiagos nustatė, kad antstoliui D. Š. išieškotoja V. V. 2024 m. vasario 1 d. pateikė vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą „Dėl V. V. prašymo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta patenkinti V. V. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu jos reikalavimą nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus 2023 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. 2GVI-95, ir įpareigoti UAB „A.“ vykdyti VVTAT nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

9. Išvados „Nustatytos aplinkybės“ 5 punkte nurodyta, kad apžiūros metu VVTAT nustatė, kad miegamojo kambario varčia turi skylę WC spragtukui (1 nuotrauka), dešinės pusės apvadas ir stakta nesiekia grindų, lieka apie 5-6 mm tarpelis (2, 3 nuotraukos), iš miegamojo kambario pusės viršutinis apvadas nupjautas paliekant tarpelį, žiūrint iš miegamojo kambario, kairės pusės apvadas viršuje siekia spintos kraštą apačioje lieka apie 3-4 mm tarpelis (4 nuotrauka), miegamojo kambario varčia ties viduriu liečia staktą (5 nuotrauka), tačiau staktos ir varčios paviršiaus pažeidimų nėra, vonios kambario varčia pasvirusi, tarpelis tarp varčios ir staktos viršutinėje ir apatinėje dalyje skiriasi 2-3 mm (6 nuotrauka), stakta ir apvadai iš vonios pusės nesiekia grindų 3-4 mm (7 nuotrauka), žiūrint iš svetainės, kairės pusės apvadai nesiekia grindų apie 4 mm (8 nuotrauka), WC spragtukas kertasi, stringa, negalima uždaryti patalpos.

10. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0178/24/00276 surinktos medžiagos nustatė, kad 2024 m. kovo 7 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl VVTAT nutarimo vykdymo, kuriuo įpareigojo skolininkę 2024 m. kovo 18 d. 10 val. atvykti išieškotojos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus Išvadoje, taip pat įpareigojo išieškotoją minėtu metu sudaryti skolininkei sąlygas patekti į jai priklausantį būstą durų ir jų montavimo darbų trūkumams šalinti. 2024 m. kovo 18 d. antstolis D. Š. surašė aktą, kuriame konstatavo, kad 2024 m. kovo 18 d., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo išmontuota miegamojo durų varčia, sumontuota nauja varčia, be skylės spragtukui, sutvarkytas sanmazgo durų spragtukas, jokie darbai nebuvo atliekami. Akte nurodyta, kad atvyko skolininkės atstovė N. J., meistras S. G., išieškotoja V. V..

11. 2024 m. kovo 18 d. išieškotoja kreipėsi į antstolį elektroniniu paštu, nurodydama, kad skolininkė buvo atvykusi į butą, pakeitė miegamojo durų varčią (nauja varčia yra be skylės), sureguliavo vonios durų aukštį, kad liežuvėlis pataikytų į angą, taip pat bandė pareguliuoti, kad miegamojo durys kabotų tiesiai, varčia kairėje pusėje, žiūrint iš svetainės, buvo šiek tiek atitraukta, tačiau taip susiformavo naujas defektas – atsiradęs plyšys viršuje yra platesnis, apačioje siauresnis. Likę defektai nėra ištaisyti, Įmonė jų net nebandė taisyti.

12. Antstolis 2024 m. kovo 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame antstolis konstatavo, kad 2024 m. kovo 18 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), išieškotojos V. V. gyvenamosios vietos adresu skolininkės darbuotojai atliko durų ir jų montavimo darbų trūkumų šalinimo darbus: išmontavo miegamojo durų varčią ir sumontavo naują durų varčią, be skylės spragtukui, sutaisė sanmazgo durų spragtuką, durys užsirakina. Iki šiol liko neištaisyti sekantys trūkumai, nurodyti Išvadoje: miegamojo kambario varčios dešinės pusės apvadas ir stakta nesiekia grindų, lieka apie 5-6 mm tarpelis, iš miegamojo kambario pusės vidutinis apvadas nupjautas paliekant 3 mm tarpelį, žiūrint iš miegamojo kambario, kairės pusės apvadas viršuje siekia spintos kraštą, o apačioje lieka 3-4 mm tarpelis, miegamojo kambario varčia ties viduriu liečia staktą, tačiau staktos ir varčios pažeidimų nėra, vonios kambario varčia pasvirusi, tarpelis tarp varčios ir staktos viršutinėje ir apatinėje dalyje skiriasi 2-3 mm, stakta ir apvadai iš vonios pusės nesiekia grindų 3-4 mm žiūrint iš svetainės, kairės pusės apvadai nesiekia grindų apie 4 mm.

13. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas baudos skyrimo skolininkei klausimą teismas vertino laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d., kuomet išieškotoja pateikė VVTAT Nutarimą vykdyti antstoliui D. Š.. Pagrindą nevertinti laikotarpio iki 2024 m. vasario 1 d. sąlygoja byloje surinkti įrodymai, liudijantys tai, kad teisme jau kelis kartus buvo svarstytas klausimas dėl baudos skyrimo skolininkei už pastarojo VVTAT Nutarimo nevykdymą kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0008/23/00498, vykdytoje antstolio I. G. iki 2024 m. sausio 29 d. 2024 m. sausio 29 d. antstolis I. G. minėtoje vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pastarojoje vykdomojoje byloje Nr. 0008/23/00498 antstolis I. G. teikė du teikimus teismui dėl baudos skolininkei skyrimo, kurie abu buvo atmesti kaip nepagrįsti: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-9361/925/2023, kuri įsiteisėjo ją peržiūrėjus apeliacine tvarka ir palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-18202-1101/2023, kuri įsiteisėjo ją peržiūrėjus apeliacine tvarka ir palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi. Todėl pakartotinai vertinti skolininkės atsakomybę už VVTAT Nutarimo nevykdymą iki 2024 m. sausio 29 d. teismas nemato jokio pagrindo, šis klausimas išspręstas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, privalomomis visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat teismui.

14. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad šiai dienai VVTAT Nutarimas nėra įvykdytas tik dalyje dėl durų montavimo trūkumo, nurodyto Išvadoje. Kiti du trūkumai, nurodyti VVTAT Nutarime, yra pašalinti, ką antstolis yra konstatavęs 2024 m. kovo 18 d. akte, 2024 m. kovo 25 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte.

15. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties motyvai, kad vien tai, jog nutarime VVTAT Nutarime nėra nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais turi būti pašalinti trūkumai, nedaro Nutarimo neaiškiu. VVTAT Nutarimas nagrinėjamu atveju yra aiškus – juo skolininkė yra įpareigota nemokamai pašalinti Durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus Išvadoje, bet jame nėra nurodyta durų montavimo trūkumo šalinimo vykdymo tvarka, kas ir yra, šalims dėl jos akivaizdžiai nesutariant, priežastimi, lemiančia tai, dėl ko VVTAT Nutarimas dalyje dėl durų montavimo darbų trūkumo šalinimo iki šiol nėra įvykdytas.

16. Atkreipė dėmesį, kad išieškotoja V. V. prašė VVTAT Nutarime nurodytą durų montavimo darbų trūkumą, nurodytą Išvadoje, pašalinti pilnai permontuojant durų staktas ir apvadus. Byloje abi vykdymo proceso šalys, teikdamos paaiškinimus, nurodė, kad pilnas durų staktų ir apvadų permontavimas reiškia naujų durų bute sumontavimą, nes nuplėšus durų staktas ir apvadus jų panaudoti permontuojant duris galimybės nebus, bus būtina montuoti naujus, kurie su durimis užsakomi kaip vientisas produktas. Taigi, išieškotoja V. V. iš esmės VVTAT Nutarimą dėl durų montavimo darbų trūkumo, nurodyto Išvadoje, prašė vykdyti durų montavimo darbus atliekant iš naujo.

17. Nutarime VVTAT pabrėžė, kad V. V. jos teisių gynimo būdu pasirinko reikalavimą rangovui nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus ir šį V. V. reikalavimą patenkino Nutarimu. Taigi, pati V. V., teikdama skundą VVTAT, kaip jos pažeistų teisių gynybos būdą pasirinko ne darbų atlikimą iš naujo, ko reikalauja iš skolininkės vykdymo procese, o neatlygintiną darbų atlikimą per protingą terminą. Nutarime VVTAT konstatavo ir tai, kad durų montavimo trūkumai, nurodyti Išvadoje, yra mažareikšmiai, tokios išvados, jos reikšmės šio ginčo išsprendimui plačiau nei Nutarime, nei Išvadoje nekomentuodama, kaip minėta Nutarime nurodydama tik tai, kad pagal CK 6.334 straipsnį užsakovas gali pasirinkti reikalauti darbą atlikti iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli.

18. Įvertinęs bylos nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad esant akivaizdžiam ginčui tarp šalių dėl VVTAT Nutarimo vykdymo tvarkos, jos nesant nurodytos VVTAT Nutarime ar kituose VVTAT nutarimuose, pareiga imtis iniciatyvos, jog ši vykdymo tvarka būtų aiški (būtų nustatyta) tenka VVTAT Nutarimą vykdančiam antstoliui, kreipiantis su atitinkamu prašymu į VVTAT. Tik antstoliui pašalinus tarp vykdymo proceso šalių kilusį ginčą dėl VVTAT Nutarimo dalyje dėl durų montavimo darbų trūkumų šalinimo tvarkos, tokią tvarką nustačius/išsiaiškinus, galima būtų spręsti dėl skolininkės ar jos vadovo atsakomybės dėl VVTAT Nutarimo nevykdymo ar vykdymo netinkamumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Atskiruoju skundu (suinteresuotas asmuo) V. V. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir iš esmės išnagrinėti bylos klausimus dėl baudos skolininkei UAB „A.“ skyrimo (prašoma skirti maksimalią baudą už kiekvieną uždelstą dieną) ir bylinėjimosi išlaidų (100 Eur už specialisto išvados parengimą) iš UAB „A.“ priteisimo jos naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, nurodo, kad priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, kad 2024 m. kovo 18 d. skolininkės atstovė N. J. į išieškotojos butą, (duomenys neskelbtini), nebuvo įleista nei prieš darbų atlikimą, nei po, pasak apeliantės yra netiesa, nes į butą buvo įleista ne tik minėtoji įmonės vykdomoji direktorė N. J., bet ir kiti įmonės atstovai - teisininkė-sekretorė A. V., meistras S. G. ir netgi įmonės vairuotojas, kurio vardas ir pavardė nebuvo atskleisti. Pažymėjo, kad dėl skolininkės atstovės įžeidinėjimų teko paprašyti antstolio D. Š., kad jai padėtų, ir juos išlydėtų. Visas atstovų apsilankymas yra užfiksuotas garso įraše;

19.2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje melagingai nurodyta, kad yra galimybė revizuoti VVTAT nutarimą. Šis nutarimas yra įsigaliojęs, šiame etape pakeisti reikalavimą nebėra galimybės. Kita vertus, trūkumų pašalinimas permontuojant duris jokių teisės aktų nepažeistų, nes trūkumus pašalinti galima įvairiais būdais, tame tarpe - ir permontuojant (o šiuo atveju jokio kito būdo nei permontuoti duris ir nėra). Su pačia VVTAT yra ne kartą bendrauta ir konsultuotasi prašant pagalbos kaip esamą situaciją išspręsti;

19.3. Apeliantė nurodo, kad teismo buvo paprašyta priteisti iš skolininkės UAB ,,A.” 100 Eur išlaidas už minėto statybų specialisto E. J. išvados parengimą. Tačiau teismas iš viso ignoravo šį prašymą ir jo net nesvarstė. Šios išvados buvo parengtos tik teismo prašymu, apskritai jos buvo reikalingos būtent teismui ir skolininkei, o ne jai. Pažymėjo, kad E. J. išvada atsako į klausimus, kurie taip neramino skolininkę - kaip gi tiksliai jos padarytus trūkumus ištaisyti. Kadangi įmonė šios informacijos pati nepasivargino gauti, o už ją sumokėjo apeliantė, todėl pinigus už išvados parengimą skolininkė privalo padengti;

19.4. Skolininkė, nors nuo brokuotų durų įrengimo jau yra praėję lygiai du metai (brokuotos durys buvo įrengtos 2022 m. rugsėjo 1 d.), absoliučiai jokių veiksmų, kad trūkumai būtų ištaisyti, iki šiol nesiėmė, jokių įrodymų, prieštaraujančių apeliantės pateiktiems įrodymams nepateikė (nors vien pastarosios teismo jau buvo paraginti tai padaryti du kartus).

Atsiliepimas

20. Suinteresuotas asmuo UAB ,,A.” atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo neskirti baudos dėl įsipareigojimo neįvykdymo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad Įmonė nevengė įvykdyti VVTAT priimto Nutarimo, sutiko ir siekė ištaisyti nustatytus esminius trūkumus, ką konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos Teismai;

20.2. Pažymėjo, kad įvykdyti trūkumą Nr. 1 ir Nr. 2 galėjo dar 2022 m. lapkričio mėnesį, nuo to laiko sandėlyje yra ieškovės nauja varčia be WC spragtuko. Dar praėjusių metų gruodžio mėnesio 22 d. raštiškai informavo VVTAT, kad su ieškove telefonu yra sutarę dėl varčios pakeitimo dienos (pakeitimas turėjo įvykti gruodžio 23 d.), tačiau sekančią, gruodžio 23 d., VVTAT buvo pranešta, kad pakeitimas neįvyko dėl ieškovės nepagrįstų papildomų reikalavimų - visiško durų ir apdailos permontavimo. Vasario mėnesį situacijos įvertinimui pas ieškovę buvo atvykęs įmonės atstovas, taip pat įmonės atstovai buvo atvykę ir balandžio 3 d. Su ieškove buvo komunikuota raštu ir nevienąsyk teirautasi, kada galima atvykti trūkumų Nr. 1 ir Nr. 2 pašalinimui. Negalėdami ir neturėdami kompetencijos pašalinti trūkumo Nr. 3 ieškovei iš pradžių buvo pasiūlyta 250 Eur kompensacija, vėliau buvo pasiūlyta kompensuoti 1050 Eur, kitaip tariant, pasiūlyta grąžinti visą užsakymo sumą;

20.3. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. priimtos nutarties 13 punkte pažymėta, kad išieškotoja yra kategoriška ir į jokius kompromisus neinantis asmuo (taip pat atkreipia dėmesį, kad per gyvai vykusius teismo posėdžius ieškovei ne vieną kartą buvo daromi įspėjimai dėl elgesio). Iki 2024 m. kovo 18 d. ieškotoja apsunkindavo VVTAT 2023 m. vasario 13 d. priimto nutarimo Nr. 10G-330 trūkumų pašalinimo procesą. Siekiant pašalinti trūkumus į ieškovę raštiškai ne kartą buvo kreiptasi dėl jai patogaus laiko paskyrimo, tačiau konkretaus atsakymo Įmonė nei karto iš ieškovės negavo. Skambinant telefonu ir prisistatant Įmonės darbuotoju - buvo numetamas telefono ragelis. Esminiai trūkumai, numatyti VVTAT Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 2GVI-95 buvo pašalinti talkinant ir dalyvaujant Antstoliui D. Š.;

Šalies argumentai

20.4. Atkreipia dėmesį, kad teismui priėmus trečią nutartį dėl baudos Įmonei neskyrimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. e2VP-l8202-1101/2023), ieškovė pateikė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties panaikinimo bei pakartotinai kreipėsi su skundu į antstolį I. G., kuris surašytame 2024 m. sausio 29 d. išieškojimo negalimumo akte Nr. S-24-8-4186 (priedas Nr. 15: antstolio I. G. 2024 m. sausio 29 d. išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-24-8-4186) remdamasis 2023 m. lapkričio 14 d. teismo nutartimi atsisakė įmonės atžvilgiu pradėti procesinius veiksmus ir patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-8-4204 priedas Nr. 16: antstolio I. G. 2024 m. sausio 29 (Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-8-4204) pažymėjo, kad užbaigia vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžina ieškovei.

20.5. Antstoliui I. G. nepriėmus ir grąžinus vykdomąjį dokumentą, ieškovė kreipėsi į antstolį D. Š., kuris, nustatydamas trūkumų pašalinimo dieną ir valandą (2024 m. kovo 18 d. 10:00 val.), tuo pačiu padėdamas Įmonei pašalinti esminius defektus (Trūkumas Nr. 1 ir Nr. 2) numatytus VVTAT Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 2GVI-95. Antstolio D. Š. sudarytame 2024 m. kovo 18 d. akte Nr. 0178/24/00276 (priedas Nr. 2: antstolio D. Š. 2024 m. kovo 18 d. aktas Nr. 0178/24/00276 (Reg. Nr. S24- 4712) pažymima, kad Įmonė pašalino Gaminio vertinimo išvadoje nustatytus du (iš trijų) esminius trūkumus. Kadangi įmonė UAB „A.“ yra atsakinga tik už prekių kokybę, o defektai, atsiradę stalių ar montavimo stadijose sprendžia asmenys, atlikę šias paslaugas, šiuo atveju, atsižvelgiant į ilgai besitęsiantį procesą, smulkius ir mažareikšmius defektus, kuriuos įmonė pripažįsta, ir kurių taisymas, įmanomas, galėtų pabloginti situaciją (VVTAT Gaminio vertinimo išvada 3 punktas (mažareikšmis trūkumas), sukeltus nepatogumus bei norint išspręsti situaciją taikiai, siūlė ieškovei 1050 Eurų kompensaciją už medžiagas;

Atsiliepimas

20.6. Suinteresuotas asmuo paaiškino, jog vykstant trūkumų šalinimo procesui, natūraliai vyko ir trūkumų aptarimo diskusijos tarp Įmonės atstovų, meistro bei ieškovės. Kadangi situacija jau yra įsisenėjusi, sprendžiama teismų ir antstolių pagalba, kitaip tariant, konfliktiška, tad ir pokalbis tarp Įmonės atstovų bei ieškovės vyko gana įtemptai, tačiau jokiu būdu nepagarbiai ar įžeidžiančiai ieškovės atžvilgiu, kaip yra teigiama ieškovės atskirajame skunde 2024 m. rugsėjo 1 d., priešingai, ieškovė liepiamuoju tonu liepė užsičiaupti, nepamiršti, jog esame jos bute, o pabandžius komentuoti procesą, Įmonės atstovai (išskyrus meistrą) buvo išvaryti į laiptinę, ką ieškovė pati patvirtina atskirajame skunde. Galutinio rezultato vertinime dalyvavo tik pati ieškovė, antstolis bei darbus vykdęs meistras. Pažymėjo, jog ieškovė atliktiems darbams pastabų neturėjo (t. y. antstolio užfiksuota nebuvo);

20.7. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui Įmonė turėjo pateikti įrodymus ir sprendimo būdus kaip galėtų ištaisyti Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 2GVI-95 mažareikšmį trūkumą Nr. 3, kuris yra įvardinamas kaip montavimo trūkumai. Išvardintų trūkumų pobūdis yra smulkus, „milimetrinis“, tad visų konstrukcijų permontavimas, kaip to pageidauja ieškovė, yra rizikingas ir gali padaryti realios žalos jos turtui (reikėtų plėšti prie sienos priklijuotus apvadus, ardyti plintusus, nuimti techniškai netvarkingai sumontuotą vonią). Ieškovei buvo pasiūlyta kompensacija. Kadangi ieškovės toks pasiūlymas netenkino, Įmonė, siekdama racionalaus situacijos išsprendimo (bei, be abejo, vykdydama Teismo įpareigojimą) 2024 m. liepos 16 d. raštiškai kreipėsi į ieškovę su siūlymu atvykti į jos būstą kartu su Įmonės atstovais bei meistru- apdailininku ir bendrai įvertinti bei aptarti situacijos dėl trūkumo Nr. 3 išsprendimo kosmetiniu būdu. Savaitės bėgyje nesulaukus atsakymo iš ieškovės buvo kreiptasi pakartotinai, į ką buvo gautas atsakymas, jog ieškovės toks sprendimo būdas nedomina (priedas Nr. 19: el. laiškai ieškovei ir jos atsakymas). Ieškovė savarankiškai kreipėsi į tretįjį asmenį, kurį įvardina kaip statybų specialistą p. E. J., kuris ieškovei sudarė „Statinio apžiūros aktą“, kuris tiek teismo, tiek Įmonės nuomonė buvo sudarytas neobjektyviai, pažeidžiant nešališkumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

22. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta skirti skolininkei baudą už jos įsipareigojimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB ,,A.” pateikė VVTAT Gaminio vertinimo išvadą Nr. 2GVI-95 (Priedas Nr. 1), antstolio D. Š. 2024 m. kovo 18 d. aktą Nr. 0178/24/00276 (Priedas Nr. 2), antstolio D. Š. 2024 m. kovo 25 d. teikimą dėl baudos skyrimo Nr. 0178/24/00276 (Priedas Nr. 3), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-9361-925/2023 (Priedas Nr. 4), Vilniaus miesto apygardos teismo 2023 n. liepos 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1600-653/2023 (Priedas Nr. 5), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-18202-1101/2023 (Priedas Nr. 6), Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-222-661/2024 (Priedas Nr. 7), El. Laiškai Vartotojų teisių tarnybai 2022 m. gruodžio 22 d. ir gruodžio 23 d. (Priedas Nr. 8), vonios ir miegamojo kambario sienų nuotraukos (Priedas Nr. 9), techniškai netvarkingai sumontuotos vonios nuotrauka (vonia remiasi į durų apvadą) (Priedas Nr. 10), 2023 m. balandžio 3 d. raštas ieškovei dėl VVTAT nutarimo vykdymo (Priedas Nr. 11), el. Korespondencija su ieškove nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. (Priedas Nr. 12), el. laiškai ieškovei, kuriuose įmonė informuoja apie atvykimą 2023 m. rugsėjo 19 d. (Priedas Nr. 13), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-23-177 ir foto priedas Nr. 1 prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-23-177 (Priedas Nr. 14), antstolio I. G. 2024 m. sausio 29 d. išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-24-8-4186 (Priedas Nr. 15), antstolio I. G. 2024 m. sausio 29 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-8-4204 (Priedas Nr. 16), išbrinkusios durų staktos vonios kambaryje nuotrauka (Priedas Nr. 17), VVTAT komisijos 2024 m. liepos 5 d. nutarimas (Priedas Nr. 18), el. laiškai ieškovei ir jos atsakymas (Priedas Nr. 19). Pateikdamas minėtus įrodymus suinteresuotas asmuo UAB ,,A.” siekia įrodyti, kad trūkumų nepašalina dėl išieškotojos priešiško elgesio skolininkės suinteresuoto asmens UAB ,,A.” atžvilgiu.

24. Apeliantė V. V. 2024 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsakymą dėl apeliantės paklausimo, kuriame nurodyta, kad Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė patenkinti apeliantės reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu reikalavimą nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus 2023-01-26 Išvadoje Nr. 2GVI-95. Apeliantės teigimu, UAB “A.” turėtų nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus 2023-01-26 Išvadoje Nr. 2GVI-95; telefono skambučio pokalbiu įrašą.

25. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas). CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).

27. Be to įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

28. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs suinteresuoto asmens kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus nustatė, kad apeliantės nurodyti dokumentai, prisegti nuo Priedo Nr. 1 iki Priedo Nr. 17, jau yra byloje, todėl tokių įrodymų pateikimas yra perteklinis ir jie nėra pakartotinai priimami.

29. Dėl pateiktų dokumentų, prisegtų kaip Priedas Nr. 18 ir Priedas Nr. 19, kuriais suinteresuotas asmuo siekia įrodyti, kad iš dalies yra ištaisęs durų ir jų montavimo darbų trūkumus, bei apeliantės pateiktų naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti minėti nauji įrodymai yra susiję su apeliacine tvarka vertinama nutartimi, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais yra reikšmingi sprendžiant dėl ginčijamų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, apeliacinės instancijos teismas minėtus pateikiamus naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

Bylos faktinės aplinkybės

30. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0178/24/00276 surinktos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. kovo 7 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl VVTAT nutarimo vykdymo, kuriuo įpareigojo skolininkę 2024 m. kovo 18 d. 10 val. atvykti išieškotojos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus Išvadoje, taip pat įpareigojo išieškotoją minėtu metu sudaryti skolininkei sąlygas patekti į jai priklausantį būstą durų ir jų montavimo darbų trūkumams šalinti. 2024 m. kovo 18 d. antstolis D. Š. surašė aktą, kuriame konstatavo, kad 2024 m. kovo 18 d., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo išmontuota miegamojo durų varčia, sumontuota nauja varčia, be skylės spragtukui, sutvarkytas sanmazgo durų spragtukas, jokie darbai nebuvo atliekami. Akte nurodyta, kad atvyko skolininkės atstovė N. J., meistras S. G., išieškotoja V. V.. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad skolininkės atstovė N. J. išieškotojos į butą (duomenys neskelbtini), nebuvo įleista nei prieš darbų atlikimą, nei po to. Antstolis situaciją apžiūrėjo tik po darbų atlikimo, bet ne prieš tai. 2024 m. kovo 18 d. išieškotoja kreipėsi į antstolį elektroniniu paštu, nurodydama, kad skolininkė buvo atvykusi į butą, pakeitė miegamojo durų varčią (nauja varčia yra be skylės), sureguliavo vonios durų aukštį, kad liežuvėlis pataikytų į angą, taip pat bandė pareguliuoti, kad miegamojo durys kabotų tiesiai, varčia kairėje pusėje, žiūrint iš svetainės, buvo šiek tiek atitraukta, tačiau taip susiformavo naujas defektas – atsiradęs plyšys viršuje yra platesnis, apačioje siauresnis. Likę defektai nėra ištaisyti, Įmonė jų net nebandė taisyti.

31. Reaguodamas į tai, antstolis 2024 m. kovo 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame antstolis konstatavo, kad 2024 m. kovo 18 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), išieškotojos V. V. gyvenamosios vietos adresu skolininkės darbuotojai atliko durų ir jų montavimo darbų trūkumų šalinimo darbus: išmontavo miegamojo durų varčią ir sumontavo naują durų varčią, be skylės spragtukui, sutaisė sanmazgo durų spragtuką, durys užsirakina. Iki šiol liko neištaisyti sekantys trūkumai, nurodyti Išvadoje: miegamojo kambario varčios dešinės pusės apvadas ir stakta nesiekia grindų, lieka apie 5-6 mm tarpelis, iš miegamojo kambario pusės vidutinis apvadas nupjautas paliekant 3 mm tarpelį, žiūrint iš miegamojo kambario, kairės pusės apvadas viršuje siekia spintos kraštą, o apačioje lieka 3-4 mm tarpelis, miegamojo kambario varčia ties viduriu liečia staktą, tačiau staktos ir varčios pažeidimų nėra, vonios kambario varčia pasvirusi, tarpelis tarp varčios ir staktos viršutinėje ir apatinėje dalyje skiriasi 2-3 mm, stakta ir apvadai iš vonios pusės nesiekia grindų 3-4 mm žiūrint iš svetainės, kairės pusės apvadai nesiekia grindų apie 4 mm.

32. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos skyrimo skolininkei klausimą, vertino laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d., kuomet išieškotoja pateikė VVTAT Nutarimą vykdyti antstoliui D. Š.. Pagrindą nevertinti vykdymo laikotarpio iki 2024 m. vasario 1 d. sąlygoja byloje surinkti įrodymai, liudijantys tai, kad teisme jau kelis kartus buvo svarstytas klausimas dėl baudos skyrimo skolininkei už pastarojo VVTAT Nutarimo nevykdymą kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0008/23/00498, vykdytoje antstolio I. G. iki 2024 m. sausio 29 d. 2024 m. sausio 29 d. antstolis I. G. minėtoje vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pastarojoje vykdomojoje byloje Nr. 0008/23/00498 antstolis I. G. teikė du teikimus teismui dėl baudos skolininkei skyrimo, kurie abu buvo atmesti kaip nepagrįsti: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-9361/925/2023, kuri įsiteisėjo ją peržiūrėjus apeliacine tvarka ir palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-18202-1101/2023, kuri įsiteisėjo ją peržiūrėjus apeliacine tvarka ir palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi. Dėl to pakartotinai nevertinta skolininkės atsakomybė už VVTAT Nutarimo nevykdymą iki 2024 m. sausio 29 d. , kadangi šis klausimas išspręstas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, privalomomis visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir teismui.

Dėl atskirojo skundo esmės

33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė, kad bylos nagrinėjimo dieną VVTAT nutarimas nėra įvykdytas tik dalyje dėl durų montavimo trūkumo, nurodyto Išvadoje. Kiti du trūkumai, nurodyti VVTAT Nutarime, yra pašalinti, ką antstolis yra konstatavęs 2024 m. kovo 18 d. akte. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta dviejų esminių durų ir jų montavimo darbų trūkumų šalinimo vykdymo tvarka (pakeisti miegamojo varčią, sutvarkyti WC spragtuką), tačiau VVTAT Nutarime nurodyto trečiojo kaip mažareikšmio durų montavimo darbų trūkumo šalinimo vykdymo tvarka neaptarta, dėl ko VVTAT nutarimo neįvykdymą sąlygoja ne skolininkės nepagrįstas vengimas vykdyti VVTAT nutarimą šioje dalyje, o kilęs šalių nesutarimas dėl jo vykdymo tvarkos.

34. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, nustatė, kad išieškotoja V. V. iš esmės VVTAT Nutarimą dėl durų montavimo darbų trūkumo, nurodyto Išvadoje, prašo įvykdyti vienu būdu - durų montavimo darbus atliekant iš naujo.

35. Tuo tarpu nutarime VVTAT pabrėžė, kad užsakovė V. V. jos teisių gynimo būdu pasirinko reikalavimą rangovui nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus ir šį V. V. reikalavimą patenkino. Taigi, pati V. V., teikdama skundą VVTAT, kaip savo pažeistų teisių gynybos būdą pasirinko ne darbų atlikimą iš naujo, ko reikalauja iš skolininkės vykdymo procese, o neatlygintiną darbų trūkumų ištaisymą per protingą terminą. Nutarime VVTAT konstatavo ir tai, kad durų montavimo trūkumai, nurodyti Išvadoje, yra mažareikšmiai, todėl pagal CK 6.334 straipsnį užsakovas gali pasirinkti reikalauti darbą atlikti iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli.

36. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad esant ginčui tarp šalių dėl VVTAT Nutarimo vykdymo tvarkos, nesant tvarkos nurodytos VVTAT nutarime ar kituose VVTAT nutarimuose, pareiga imtis iniciatyvos, jog ši vykdymo tvarka būtų aiški (būtų nustatyta) tenka VVTAT nutarimą vykdančiam antstoliui, kreipiantis su atitinkamu prašymu į VVTAT. Tik antstoliui pašalinus tarp vykdymo proceso šalių kilusį ginčą dėl VVTAT nutarimo dalyje dėl durų montavimo darbų trūkumų šalinimo tvarkos, tokią tvarką nustačius/išsiaiškinus, galima būtų spręsti dėl skolininkės ar jos vadovo atsakomybės dėl VVTAT nutarimo nevykdymo ar vykdymo netinkamumo.

37. Apeliantė V. V. nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad VVTAT nutarimas yra įsigaliojęs, šiame etape pakeisti reikalavimą nebėra galimybės. Apeliantės įsitikinimu, trūkumų pašalinimas permontuojant duris jokių teisės aktų nepažeistų, nes trūkumus pašalinti galima įvairiais būdais, tame tarpe - ir permontuojant (o šiuo atveju jokio kito būdo nei permontuoti duris ir nėra).

38. Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui už VVTAT nutarimo nevykdymą, yra svarbu nustatyti ir konstatuoti ne tik patį nutarimo neįvykdymo faktą, bet ir įvertinti nutarimo neįvykdymo priežastis, realias šio nutarimo įvykdymo galimybes.

39. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017 14 punktą).

40. Apeliacinis instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi prieštaringos pozicijos ir vertina, kad skolininkė nėra įvykdžiusi nutarimo, nes nėra pakeitusi iki šiol brokuotų durų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ką bylos duomenys patvirtina, skolininkė iš dalies yra įvykdžiusi VVTAT nutarimą, tik nėra įvykdžiusi VVTAT nutarime nurodyto trečiojo kaip mažareikšmio durų montavimo darbų trūkumo šalinimo, kurio vykdymo tvarka nėra aptarta, dėl ko ir kilo tarp šalių ginčas.

41. Pažymėtina, kad skolininkės pateiktas naujas įrodymas (Priedo Nr. 18 VVTAT 2024 m. liepos 5 d. nutarimas dėl V. V. prašymo), kuriuo išieškotoja prašė įpareigoti skolininkę nemokamai pašalinti naujai atsiradusius durų ir jų montavimo darbų trūkumus, patvirtina, kad išieškotojos nurodyti nauji trūkumai, kuriuos skolininkė ištaisė VVTAT nutarime dėl trūkumų šalinimo, nėra laikytini montavimo defektu. VVTAT apžiūros metu nenustatė durų rankenų strigimo, dėl ko negalima būtų atidaryti ar uždaryti durų, dėl ko atmetė išieškotojos prašymą (suinteresuoto asmens UAB „A.“ kartu su atsiliepimu pateikti įrodymai, Priedo Nr. 18, 4 lapas). Kaip matyti iš susidariusios situacijos, išieškotojos netenkina trūkumų šalinimo tvarka nurodyta VVTAT nutarime dėl trūkumų šalinimo, išieškotoja siekia pakeisti brokuotas duris naujomis.

42. Šiuo atveju svarbu paminėti tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė, kad nutarime VVTAT nustatyti durų montavimo trūkumai, nurodyti Išvadoje, kurie yra mažareikšmiai, yra nepašalinti dėl skolininkės kaltės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkė iš esmės nevengė įvykdyti nutarimą, sutiko ir siekė ištaisyti nutarime nustatytus mažareikšmius trūkumus, siūlė kompensaciją už nepašalintus mažareikšmius trūkumus, tačiau išieškotoja nesutiko su jai siūloma kompensacija. Rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinamai patvirtina, kad šalys siekė bendradarbiauti dėl darbų įvykdymo būdo, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog iki antstolio kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo neįvykdymo skolininkė vengė vykdyti nutarimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nutarimo neįvykdymą sąlygojo aplinkybė, jog šalims nepavyko susitarti dėl nutarime nurodyto mažareikšmio trūkumo įvykdymo tvarkos.

43. Pažymėtina, kad apeliantės pateiktame VVTAT atsakyme dėl paklausimo, yra pateiktas atsakymas dėl apeliantės reikalavimo – nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčo aplinkybes. Tiek VVTAT nutarime, tiek VVTAT pateiktame rašte nurodyta, kad skolininkė turi nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus. Rašte į paklausimą, bei skambučio pokalbio garso įraše apeliantei atsakyta, kad minėto reikalavimo nėra galimybės revizuoti, tačiau apeliantė turi galimybę kreiptis į VVTAT su nauju reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju apeliantė turi apsispręsti, ko reikalauja iš skolininkės: ar nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, ar nemokamai permontuoti naujas duris. Vien tai, kad apeliantė kelia vykdymo procese naują reikalavimą, nėra teisinis pagrindas spręsti, kad dėl skolininkės kaltės yra nevykdomas jau priimtas VVTAT nutarimas.

44. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant nurodytos VVTAT nutarime ar kituose VVTAT nutarimuose mažareikšmio trūkumo Nr. 3 įvykdymo tvarkos, pareiga imtis iniciatyvos, jog ši vykdymo tvarka būtų aiški (būtų nustatyta) tenka VVTAT nutarimą vykdančiam antstoliui, kreipiantis su atitinkamu prašymu į VVTAT. Pažymėtina, kad apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį ir nesutikdama su bylą išnagrinėjusio teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindė teismo padarytų tuo klausimu teisės normų pažeidimų, tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kitokio jų vertinimo. Atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas.

45. Taip pat atskirai pasisakytina dėl bylinėjimosi išlaidų už statybų specialisto E. J. išvados parengimą. Pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartimi buvo sprendžiamas dėl baudos skyrimo suinteresuoto asmens (skolininkės) atžvilgiu, todėl neperžengdamas atskirojo skundo ribų, dėl minėtų išlaidų, susidariusių vykdymo procese, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

46. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų yra pasisakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

47. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens (išieškotojos) V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė