- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-26
- Bylos Nr.
- e2VP-9583-819/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04978-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „AON statyba“, V. V., A. N.
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „AON statyba“ (skolininkė), A. N. (skolininkės vadovas), V. V. (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
antstolis Dainius Šidlaukas (toliau – ir antstolis) kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AON statyba“ įpareigojimo nevykdymo ir atsakomybės skolininkei ir/ar jos vadovui A. N. taikymo klausimą.
Pareiškime antstolis nurodo, kad jis vykdo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) sprendimą Nr. 10G-330, išduotą 2023 m. vasario 13 d., dėl skolininkės UAB „AON statyba“ įpareigojimo nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus 2023 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. 2GVI-95 išieškotojos V. V. naudai. 2023 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. 2GVI-95 (toliau – ir Išvada) VVTAT išvardino šiuos trūkumus: 1) miegamojo kambario varčia yra sumontuota su skyle WC spragtukui, kurios varčioje neturėjo būti; trūkumas esminis (reikalinga pakeisti varčią); 2) vonios kambario WC spragtukas kertasi, stringa, negalima juo naudotis pagal paskirtį; trūkumas esminis (reikalinga sutvarkyti WC spragtuką); 3) durų montavimo darbai atlikti netinkamai dėl Išvados dalies „Nustatytos aplinkybės“ 5 punkte nurodytų trūkumų; VTAT nustatė, kad miegamojo kambario varčia turi skylę WC spragtukui, dešinės pusės apvadas ir stakta nesiekia grindų, lieka apie 5-6 mm tarpelis, iš miegamojo kambario pusės viršutinis apvadas nupjautas paliekant 3 mm tarpelį, žiūrint iš miegamojo kambario, kairės pusės apvadas viršuje siekia spintos kraštą, o apačioje lieka apie 3-4 mm tarpelis, miegamojo kambario varčia ties viduriu liečia staktą, tačiau staktos ir varčios paviršiaus pažeidimų nėra; vonios kambario varčia pasvirusi, tarpelis tarp varčios ir staktos viršutinėje ir apatinėje dalyje skiriasi 2-3 mm, stakta ir apvadai iš vonios pusės nesiekia grindų 3-4 mm, žiūrint iš svetainės, kairės pusės apvadai nesiekia grindų 4 mm, WC spragtukas kertasi, stringa, negalima užrakinti patalpos.
Pažymi, kad 2024 m. kovo 18 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), išieškotojos V. V. gyvenamosios vietos adresu skolininkės UAB „AON statyba“ darbuotojai atliko durų ir jų montavimo darbų trūkumų šalinimo darbus: išmontavo miegamojo durų varčią ir sumontavo naują miegamojo durų varčią, be skylės spragtukui; sutaisė sanmazgo durų spragtuką, durys užsirakina. Likę trūkumai, nurodyti Išvadoje nebuvo ištaisyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. V. pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodo, kad su antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimu sutinka. Paaiškina, kad skolininkė nurodyto įpareigojimo nevykdo piktybiškai, vilkina laiką, išsisukinėja, kiekvienam teismo posėdžiui sugalvoja naują priežastį, kodėl įpareigojimo įvykdyti negali, tačiau vėliau paaiškėja, kad kiekviena šių priežasčių yra išgalvota ir skirta tik gaišinti laiką. Pirmame teismo posėdyje skolininkė teigė, kad įvykdyti įpareigojimo negali, nes nemoka ir nežino kaip tai padaryta, nes VVTAT privalėjo jai išduoti technines specifikacijas kaip padarytą broką ištaisyti, tačiau tokių specifikacijų neišdavė ir skolininkė akligatvyje. Išieškotojai pasikreipus į VVTAT, VVTAT nurodė, kad tokių specifikacijų neprivalo išduoti ir neišduoda, o jei skolininkė pati nežino, kaip ištaisyti savo padarytą broką, privalo kreiptis į kitus tuo užsiimančius asmenis ar įmones, kurios tokias specifikacijas gali parengti už pinigus. Tai sužinojusi skolininkė nusprendė, kad jai šių specifikacijų nebereikia. Kitame teismo posėdyje skolininkė sugalvojo naują priežastį, kodėl įpareigojimo vykdyti negali – ji montavimo paslaugų iš viso neteikia ir neturi tokius darbus atliekančių meistrų. Tačiau kai sužinojo, kad broko ji neprivalo ištaisyti savo rankomis, o tam padaryti gali pasamdyti kitus asmenis ar įmones, kurios tuo užsiima, vis tiek nusprendė to nedaryti. Dar kitame teismo posėdyje skolininkė aiškino, kad broko ištaisyti negalinti, nes neva jų neįleido į namus, tačiau nenurodė, kad neįleido būtent todėl, kad nuo išieškotojos slėpė, kokiu būdu planuoja padarytą broką ištaisyti. Be to, kai tik įleido, broko neištaisė, negana to, jo pridarė dar daugiau (naujas brokas užregistruotas VVTAT).
Atsiliepimu suinteresuotas asmuo V. V. prašo teismo skirti įmonei maksimalią įmanomą baudą už kiekvieną uždelstą dieną, nes ji piktybiškai vilkina broko ištaisymą, visas pateiktas alternatyvas atmeta, ieško ne būdų kaip ištaisyti broką (tam apskritai nededa jokių pastangų), kaip nuo šio broko ištaisymo išsisukti sugalvodama vis nerealesnius pretekstus.
Suinteresuotas asmuo UAB „AON statyba“ (toliau – ir skolininkė, Įmonė) pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su pateiktu pareiškimu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. e2VP-9361-925/2023, Įmonė nevengė vykdyti VVTAT priimto nutarimo, sutiko ir siekė ištaisyti nutarime nustatytus esminius trūkumus. Tą patį nustatė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartyse, priimtose civilinėje byloje Nr. e2VP-18202-1101/2023. Esminius trūkumus, nustatytus VVTAT, Įmonė galėjo įvykdyti dar 2022 m. lapkritį – nuo to laiko Įmonės sandėlyje jau buvo nauja durų varčia be WC spragtuko bei tuo pačiu sureguliuoti vonios kambario WC spragtuką. Šių trūkumų pašalinimas nėra sudėtingas, nesudarantis papildomų nepatogumų išieškotojai ir užtrunkantis tik iki valandos laiko. Pakeisti durų varčią išieškotojai Įmonė buvo pasirengusi ne vienąsyk dar 2022 m. Tą liudija 2022 m. gruodžio 22 d. VVTAT adresuotas laiškas, kuriame Įmonė nurodo, kad ateinančią dieną, t. y. gruodžio 23 d. pas ieškovę yra planuojamas varčios pakeitimas, tačiau gruodžio 23 d. Įmonė privalėjo informuoti VVTAT, kad varčios pakeitimas neįvyko dėl ieškovės papildomų ir nepagrįstų reikalavimų – visiško durų ir apdailos permontavimo.
Pažymi, kad Įmonė ieškojo sprendimų, kaip galėtų ištaisyti durų montavimo trūkumą, nurodytą Išvadoje. Įmonė neteikia montavimo paslaugų. Pirkėjų patogumui Įmonė gali rekomenduoti asmenis, turinčius reikiamus įgūdžius ir įrankius montavimo darbams atlikti. Montavimo darbus išieškotojai taip pat atliko trečias asmuo, dirbantis pagal individualią veiklą. Įmonės žiniomis, išieškotoja iki šiol nėra atsiskaičiusi su montuotoju už paslaugas. Pažymi, kad priimant ir formuojant naują pirkėjo užsakymą darbuotojai griežtai informuoja klientus, kad Įmonė neteikia montavimo paslaugų. Sąskaitą už darbus ir atsiskaitymą už atliktą paslaugą su pirkėju derina pats montuotojas.
Paaiškina, kad durys iš gamyklos atvyksta jau paruoštos montavimui – su išfrezuotomis ir paruoštomis ertmėmis. Montuojančiam asmeniui telieka tik sujungti staktas, apvadus ir įstatyti rankenas. Daugumoje atvejų gamintojai gamina tik standartinių matmenų ir standartiniam montavimui skirtas prekes. Ieškovės bute ne visos sienos yra standartinio pločio, dėl ko montavusiam asmeniui reikėjo atlikti apvadų siaurinimą. Kadangi durys ir priedai atvyksta jau gamykliškai supjautos, gaminio pjovimas ir modifikavimas preciziškai milimetrų tikslumu ne gamyklos sąlygomis nėra įmanomas. Be to, išieškotojos bute grindys tarp vonios kambario ir svetainės yra skirtingo lygio, yra nedidelis horizontalus statybinis grindų nelygumas, dėl ko kai kuriose vietose tarp grindų ir apvadų atsirado tarpeliai, kuriuos įprastai nesunkiai sutvarko apdailininkai. Pabrėžia, kad apvadai yra standartinio ilgio ir montavimo metu jie nebuvo trumpinami. VVTAT Išvadoje nurodė, kad šie trūkumai mažareikšmiai, t. y. netrukdantys ir neturintys įtakos durų kokybei ir eksploatacijai. Trūkumų pobūdis yra smulkus, tad visų konstrukcijų permontavimas yra rizikingas ir gali padaryti realios žalos išieškotojos turtui (reiktų plėšti prie sienos priklijuotus apvadus, ardyti grindjuostes, nuimti techniškai netvarkingai sumontuotą vonią).
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad Įmonė, objektyviai negalėdama įvykdyti VVTAT nustatyto trūkumo dėl darbų montavimo, po Įmonės atstovų apsilankymo bute 2023 m. balandžio 3 d., 2023 m. balandžio 4 d. nusiuntė išieškotojai raštą, kuriame pasiūlė 250 Eur kompensaciją ir dviejų esminių trūkumų ištaisymą. Po pirmojo Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. gruodžio 18 d. ir dar nežinodama teismo sprendimo, remdamasi teisėjos raginimu išspręsti klausimą taikiai, 2023 m. gegužės 19 d. Įmonė kreipėsi į išieškotoją su siūlymu grąžinti visą užsakymo sumą (1 050 Eur) už trūkumą dėl durų montavimo, tuo pačiu įvykdant kitus trūkumus ir dovanojant duris. Šis pasiūlymas išieškotojos taip pat netenkino. Nors išieškotoja tvirtina, kad Įmonė specialiai vilkiną laiką, tai paneigia susirašinėjimas su išieškotoja. Pati išieškotoja nesileisdavo į kompromisus, apsunkindavo VVTAT nustatytų trūkumų pašalinimo procesą, dėl ko Įmonė vėl ir vėl buvo traukiama atsakomybėn, nors iš savo pusės nuoširdžiai apgailestavo dėl kilusios situacijos ir siekė racionaliausio sprendimo. Tą konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-18202-1101/2023. Tai pirmas ir vienintelis atvejis per 16 Įmonės gyvavimo metų, kada problema sprendžiama teismo keliu.
Paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. lapkričio 14 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-18202-1101/2023, išieškotoja pateikė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui ir pakartotinai kreipėsi su skundu į antstolį Irmantą Gaidelį, kuris 2024 m. sausio 29 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-24-8-4186 atsisakė Įmonės atžvilgiu pradėti procesinius veiksmus ir patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-8-4204 pažymėjo, kad užbaigia vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojai. Antstoliui Irmantui Gaideliui grąžinus vykdomąjį dokumentą, išieškotoja kreipėsi į antstolį Dainių Šidlauską, kuris, nustatydamas trūkumų pašalinimo dieną ir valandą, padėjo Įmonei pašalinti esminius defektus, numatytus VVTAT Išvadoje. Antstolio Dainiaus Šidlausko sudarytame 2024 m. kovo 18 d. akte pažymima, kad Įmonė pašalino Išvadoje nurodytus du esminius trūkumus. Kadangi UAB „AON statyba“ yra atsakinga tik už prekių kokybę, o defektus, atsiradusius stalių ar montavimo stadijose, sprendžia asmenys, atlikę šias paslaugas, šiuo atveju, atsižvelgiant į ilgai besitęsiantį procesą, smulkius ir mažareikšmius defektus, kuriuos Įmonė pripažįsta ir kurių taisymas, įmanoma, galėtų pabloginti situaciją (sukelti nepatogumus), Įmonė siūlo išieškotojai 1 050 Eur kompensaciją už medžiagas.
Atkreipia dėmesį, kad antstoliui Dainiui Šidlauskui sudarius sąlygas patekti į ieškovės būstą, buvo pastebėta, kad vonios kambaryje dėl techniškai netvarkingai sumontuotos vonios medienos gaminys (durų stakta ir apvadas) remiasi į vonią, dėl ko reguliarus kontaktas medienos su vandeniu sąlygojo gaminio dekoratyvinės apdailos skilimą ir išbrinkimą. Dėl šios priežasties Įmonė turi pagrindą manyti, kad išieškotoja bando pasinaudoti padėtimi ir pašalinti atsiradusius defektus Įmonės sąskaita.
Bylos nagrinėjimo teisme metu antstolis Dainius Šidlauskas, skolininkės atstovės, išieškotoja palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, reikalavimus. Jų pasisakymai yra fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.
Pareiškimas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0178/24/00276 medžiagos nustatyta, kad antstoliui Dainiui Šidlauskui išieškotoja V. V. 2024 m. vasario 1 d. pateikė vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą „Dėl V. V. prašymo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta patenkinti V. V. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu jos reikalavimą nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus 2023 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. 2GVI-95, ir įpareigoti UAB „AON statyba“ vykdyti VVTAT nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Nutarime buvo nurodyta, kad VVTAT nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena iš ginčo šalių per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, prašydama ginčą nagrinėti iš esmės. Įsigaliojęs VVTAT nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis Nutarimas neįvykdomas, jis vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka. Taip pat išieškotoja V. V. pateikė antstoliui Nutarime minimą VVTAT surašytą 2023 m. sausio 26 d. gaminio vertinimo išvadą Nr. 2GVI-95, kurioje nurodyta, kad 1) miegamojo kambario varčia yra sumontuota su skyle WC spragtukui, kurios varčioje neturėjo būti; trūkumas esminis (reikalinga pakeisti varčią); 2) vonios kambario WC spragtukas kertasi, stringa, negalima juo naudotis pagal paskirtį; trūkumas esminis (reikalinga sutvarkyti WC spragtuką); 3) durų montavimo darbai atlikti netinkamai dėl Išvados „Nustatytos aplinkybės“ 5 punkte nurodytų trūkumų; trūkumai mažareikšmiai. Išvados „Nustatytos aplinkybės“ 5 punkte nurodyta kad apžiūros metu VVTAT nustatė, kad miegamojo kambario varčia turi skylę WC spragtukui (1 nuotrauka), dešinės pusės apvadas ir stakta nesiekia grindų, lieka apie 5-6 mm tarpelis (2, 3 nuotraukos), iš miegamojo kambario pusės viršutinis apvadas nupjautas paliekant tarpelį, žiūrint iš miegamojo kambario, kairės pusės apvadas viršuje siekia spintos kraštą apačioje lieka apie 3-4 mm tarpelis (4 nuotrauka), miegamojo kambario varčia ties viduriu liečia staktą (5 nuotrauka), tačiau staktos ir varčios paviršiaus pažeidimų nėra, vonios kambario varčia pasvirusi, tarpelis tarp varčios ir staktos viršutinėje ir apatinėje dalyje skiriasi 2-3 mm (6 nuotrauka), stakta ir apvadai iš vonios pusės nesiekia grindų 3-4 mm (7 nuotrauka), žiūrint iš svetainės, kairės pusės apvadai nesiekia grindų apie 4 mm (8 nuotrauka), WC spragtukas kertasi, stringa, negalima uždaryti patalpos.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0178/24/00276 medžiagos nustatyta, kad antstolis išieškotojos pateiktą Nutarimą priėmė vykdyti 2024 m. vasario 5 d. patvarkymu, taip pat tos pačios dienos 2024 m. vasario 5 d. patvarkymu dėl įpareigojimo vykdymo kreipėsi į skolininkę su reikalavimu nedelsiant įvykdyti Nutarimą. Reaguodama į šį patvarkymą, skolininkė UAB „AON statyba“ 2024 m. vasario 9 d. pateikė antstoliui informaciją apie ankstesnes šio Nutarimo vykdymo aplinkybes. 2024 m. vasario 11 d. išieškotoja pateikė antstoliui prašymą kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo, nes skolininkė nevykdo Nutarimo. 2024 m. vasario 12 d. skolininkė pateikė antstoliui informaciją, kad pašalinti esminius trūkumus, nurodytus Išvadoje, skolininkė galėjo įvykdyti dar 2022 m. lapkritį ir šiuo metu gali. Išvadoje nurodytus trūkumus dėl durų montavimo skolininkė pašalinti negali, nes neteikia montavimo paslaugų. Skolininkė kreipėsi į VVTAT paaiškinti, kaip ir kodėl šiuos mažareikšmius trūkumus turi šalinti skolininkė, taip pat kreipėsi į išieškotoją su siūlymu grąžinti visą užsakymo sumą bei pašalinti esminius trūkumus. 2024 m. vasario 23 d. skolininkė pateikė antstoliui informaciją, kad kreipėsi į išieškotoją siekdama suderinti trūkumų šalinimo laiką, tačiau išieškotoja nesutinka priimti skolininkės, reikalauja visų konstrukcijų permontavimo, kas neatitinka trūkumų pobūdžio, gali padaryti žalos išieškotojos turtui. Reaguodamas į tai, antstolis 2024 m. vasario 26 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo pasiūlė išieškotojai per 3 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos, nurodyti datą ir laiką (ne mažiau kaip 5 darbo dienas), kuriuo turi galimybę sudaryti skolininkei sąlygas patekti į jai priklausantį bustą durų ir jų montavimo darbų trūkumams šalinti. 2024 m. vasario 29 d. išieškotoja pateikė informaciją, kad tarp jos ir skolininkės nėra ginčo dėl trūkumų ištaisymo laiko, ginčas yra dėl ištaisymo apimties (VVTAT yra nurodžiusi ištaisyti devynis trūkumus, o skolininkė nori ištaisyti tik du, pastarieji trūkumai yra varčioje, kiti staktoje ir apvaduose, ištaisius trūkumus varčioje, techniškai turėtų pirma būti šalinami trūkumai staktoje ir apvaduose, o tik paskui varčioje). Pažymėjo, kad jei Įmonė ištaisyti trūkumų nesugeba, jai tinka, kad jai būtų grąžinta suma už duris, meistrams apmokėta už buto atstatymą į pradinę padėtį, o ji grąžintų skolininkei duris. 2024 m. kovo 1 d. antstolis informavo išieškotoją negalinti surašyti Nutarimo nevykdymo akto be pagrindo, nesant duomenų apie neatvykimą arba atvykimą, bet pašalinimą ne visų trūkumų. Reaguodama į tai, 2024 m. kovo 4 d. išieškotoja pateikė antstoliui jai tinkamas datas, prašė priminti, kad jie ištaisytų visus trūkumus.
Iš vykdomojoje byloje Nr. 0178/24/00276 surinktos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. kovo 7 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl VVTAT nutarimo vykdymo, kuriuo įpareigojo skolininkę 2024 m. kovo 18 d. 10 val. atvykti išieškotojos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus Išvadoje, taip pat įpareigojo išieškotoją minėtu metu sudaryti skolininkei sąlygas patekti į jai priklausantį būstą durų ir jų montavimo darbų trūkumams šalinti. 2024 m. kovo 18 d. antstolis Dainius Šidlauskas surašė aktą, kuriame konstatavo, kad 2024 m. kovo 18 d., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo išmontuota miegamojo durų varčia, sumontuota nauja varčia, be skylės spragtukui, sutvarkytas sanmazgo durų spragtukas, jokie darbai nebuvo atliekami. Akte nurodyta, kad atvyko skolininkės atstovė N. J., meistras S. G., išieškotoja V. V. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad skolininkės atstovė N. J. išieškotojos į butą (duomenys neskelbtini), nebuvo įleista nei prieš darbų atlikimą, nei po to. Antstolis situaciją apžiūrėjo tik po darbų atlikimo, bet ne prieš tai. 2024 m. kovo 18 d. išieškotoja kreipėsi į antstolį elektroniniu paštu, nurodydama, kad skolininkė buvo atvykusi į butą, pakeitė miegamojo durų varčią (nauja varčia yra be skylės), sureguliavo vonios durų aukštį, kad liežuvėlis pataikytų į angą, taip pat bandė pareguliuoti, kad miegamojo durys kabotų tiesiai, varčia kairėje pusėje, žiūrint iš svetainės, buvo šiek tiek atitraukta, tačiau taip susiformavo naujas defektas – atsiradęs plyšys viršuje yra platesnis, apačioje siauresnis. Likę defektai nėra ištaisyti, Įmonė jų net nebandė taisyti.
Reaguodamas į tai, antstolis 2024 m. kovo 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame antstolis konstatavo, kad 2024 m. kovo 18 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), išieškotojos V. V. gyvenamosios vietos adresu skolininkės darbuotojai atliko durų ir jų montavimo darbų trūkumų šalinimo darbus: išmontavo miegamojo durų varčią ir sumontavo naują durų varčią, be skylės spragtukui, sutaisė sanmazgo durų spragtuką, durys užsirakina. Iki šiol liko neištaisyti sekantys trūkumai, nurodyti Išvadoje: miegamojo kambario varčios dešinės pusės apvadas ir stakta nesiekia grindų, lieka apie 5-6 mm tarpelis, iš miegamojo kambario pusės vidutinis apvadas nupjautas paliekant 3 mm tarpelį, žiūrint iš miegamojo kambario, kairės pusės apvadas viršuje siekia spintos kraštą, o apačioje lieka 3-4 mm tarpelis, miegamojo kambario varčia ties viduriu liečia staktą, tačiau staktos ir varčios pažeidimų nėra, vonios kambario varčia pasvirusi, tarpelis tarp varčios ir staktos viršutinėje ir apatinėje dalyje skiriasi 2-3 mm, stakta ir apvadai iš vonios pusės nesiekia grindų 3-4 mm žiūrint iš svetainės, kairės pusės apvadai nesiekia grindų apie 4 mm.
Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuota CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime ar antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja nesant pagrindo skirti baudą skolininkei UAB „AON statyba“ arba jos vadovui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad spręsdamas baudos skyrimo skolininkei klausimą teismas vertina laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d., kuomet išieškotoja pateikė VVTAT Nutarimą vykdyti antstoliui Dainiui Šidlauskui. Pagrindą nevertinti laikotarpio iki 2024 m. vasario 1 d. sąlygoja byloje surinkti įrodymai, liudijantys tai, kad teisme jau kelis kartus buvo svarstytas klausimas dėl baudos skyrimo skolininkei už pastarojo VVTAT Nutarimo nevykdymą kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0008/23/00498, vykdytoje antstolio Irmanto Gaidelio iki 2024 m. sausio 29 d. 2024 m. sausio 29 d. antstolis Irmantas Gaidelis minėtoje vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pastarojoje vykdomojoje byloje Nr. 0008/23/00498 antstolis Irmantas Gaidelis teikė du teikimus teismui dėl baudos skolininkei skyrimo, kurie abu buvo atmesti kaip nepagrįsti: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-9361/925/2023, kuri įsiteisėjo ją peržiūrėjus apeliacine tvarka ir palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-18202-1101/2023, kuri įsiteisėjo ją peržiūrėjus apeliacine tvarka ir palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi. Todėl pakartotinai vertinti skolininkės atsakomybę už VVTAT Nutarimo nevykdymą iki 2024 m. sausio 29 d. teismas nemato jokio pagrindo, šis klausimas išspręstas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, privalomomis visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat teismui.
Taip pat teismas pažymi, kad byloje nustatyta, kad šiai dienai VVTAT Nutarimas nėra įvykdytas tik dalyje dėl durų montavimo trūkumo, nurodyto Išvadoje. Kiti du trūkumai, nurodyti VVTAT Nutarime, yra pašalinti, ką antstolis yra konstatavęs 2024 m. kovo 18 d. akte, 2024 m. kovo 25 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmu, neįvykdymo akte. Todėl teismas toliau pasisako dėl priežasčių, lėmusių šio durų montavimo darbų trūkumo nepašalinimą, vertinimo.
Byloje nustatyta, kad antstoliui Dainiui Šidlauskui yra pateiktas vykdyti VVTAT Nutarimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymą (toliau – Įstatymas), jam įsigaliojus, yra vykdomasis dokumentas ir gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka (Įstatymo 28 straipsnio 2 punktas). Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės turinį reglamentuoja Įstatymo 27 straipsnis, kuris numato, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, išnagrinėjusi ginčą, priima vieną iš šių sprendimų dėl ginčo esmės: 1) patenkinti vartotojo reikalavimus; 2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus; 3) atmesti vartotojo reikalavimus (1 dalis). Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendime dėl ginčo esmės privalo būti nurodyta, be kita ko, vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, sprendimo teisinė galia, įsigaliojimas ir vykdymo tvarka (Įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 8, 9 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju antstoliui Dainiui Šidlauskui pateiktame vykdyti VVTAT Nutarime yra nurodytas Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas patenkinti V. V. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįsti V. V. reikalavimą nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus Išvadoje, nurodyta dviejų esminių durų ir jų montavimo darbų trūkumų šalinimo vykdymo tvarka (pakeisti miegamojo varčią, sutvarkyti WC spragtuką), tačiau VVTAT Nutarime nurodyto trečiojo kaip mažareikšmio durų montavimo darbų trūkumo šalinimo vykdymo tvarka neaptarta. Ji neaptarta ir Išvadoje, kuria rėmėsi VVTAT Nutarime. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, taip pat tai, kad nuo 2024 m. vasario 1 d. iki šiol vykdymo proceso šalių pozicijos dėl VVTAT Nutarime nurodyto minėto durų montavimo darbų trūkumo šalinimo vykdymo tvarkos kardinaliai skiriasi, sudaro pagrindą teigti, kad VVTAT Nutarimo neįvykdymą sąlygoja ne skolininkės nepagrįstas vengimas vykdyti VVTAT Nutarimą šioje dalyje, o kilęs šalių nesutarimas dėl jo vykdymo tvarkos, kuri turėjo būti, bet nėra nurodyta VVTAT Nutarime.
Tą patvirtina išieškotojos V. V. teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, taip pat susirašinėjimas su antstoliu Dainiumi Šidlausku, kuriame ji pati aiškiai kalba apie kilusį konfliktą dėl VVTAT Nutarimo vykdymo tvarkos – jos reikalavimą šalinti trečiąjį trūkumą dėl durų montavimo darbų tik permontuojant durų staktas ir apvadus bei skolininkės nesutikimą tokius darbus atlikti. Tą patvirtina ir antstolio Dainiaus Šidlausko paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad išieškotoja sutiko tik su durų staktų ir apvadų permontavimo, o ne kitomis priemonėmis šiam trūkumui pašalinti. Tą patvirtina ir skolininkės rašytiniai, žodiniai paaiškinimai, susirašinėjimas su išieškotoja V. V., kuriais ji siūlo kitas priemones šiam trūkumui pašalinti (pvz., tarpų užpildymą sandarinimo priemonėmis), o su pilnu durų staktų ir apvadų permontavimu nesutinka.
Tokios išvados nepaneigia ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties motyvai, kad vien tai, jog nutarime VVTAT Nutarime nėra nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais turi būti pašalinti trūkumai, nedaro Nutarimo neaiškiu. VVTAT Nutarimas nagrinėjamu atveju yra aiškus – juo skolininkė yra įpareigota nemokamai pašalinti Durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus Išvadoje, bet jame nėra nurodyta durų montavimo trūkumo šalinimo vykdymo tvarka, kas ir yra, šalims dėl jos akivaizdžiai nesutariant, priežastimi, lemiančia tai, dėl ko VVTAT Nutarimas dalyje dėl durų montavimo darbų trūkumo šalinimo iki šiol nėra įvykdytas.
Įstatymo 28 straipsnio 4 dalis numato, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija gali savo iniciatyva ar ginčo šalių prašymu ištaisyti savo sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Šiais atvejais dėl sprendimo taisymo sprendžiama rašytinės procedūros tvarka. Vykdymo tvarkos nustatymas nėra nei rašymo apsirikimas, nei aiški aritmetinė klaida, tačiau, teismo vertinimu, nustatyti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos priimto nutarimo iš esmės vykdymo tvarką ir/ar ją išaiškinti, kitas subjektas, tarp jų teismas, nei pati vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, negali.
Kaip turi būti elgiamasi tuo atveju, kai vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nutarime dėl ginčo esmės nenustato jo vykdymo tvarkos ar ji tampa neaiški vykdymo proceso metu, nėra nurodyta nei Įstatyme, nei CPK. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio. Įstatymo dalies nuostata, kad, aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką.
Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 589 straipsnio 1 dalį ne analogiškoje, tačiau savo aplinkybėmis panašioje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, ar teismas gali aiškinti notaro priimtą vykdomąjį įrašą, nurodė, kad šios normos nuostata, kad antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, reiškia ne tik teismą, į kurį turi kreiptis antstolis, bet ir šioje byloje keliamą esminį klausimą, ar teismas turi teisę aiškinti notaro vykdomąjį įrašą vekselyje. CPK 589 straipsnis suformuluotas taip, kad aiškiais žodžiais (expressis verbis) nurodyta, jog vykdymo procese teismas aiškina teismo priimtą sprendimą ir jo vykdymo tvarką tuo atveju, jeigu jis yra neaiškus. Notaro vykdomasis įrašas vekselyje nėra teismo priimtas procesinis dokumentas. Taigi CPK 589 straipsnyje nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas taip, kad teismas vykdymo procese gali aiškinti notaro vykdomąjį įrašą vekselyje. Kitoks šio reglamentavimo aiškinimas reikštų, kad teismas vykdymo procese revizuoja įstatymu įgalioto asmens priimtą civiliniame procese vykdytiną dokumentą, kurio turinio jis netyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010).
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išieškotoja V. V. prašo VVTAT Nutarime nurodytą durų montavimo darbų trūkumą, nurodytą Išvadoje, pašalinti pilnai permontuojant durų staktas ir apvadus. Byloje abi vykdymo proceso šalys, teikdamos paaiškinimus, nurodė, kad pilnas durų staktų ir apvadų permontavimas reiškia naujų durų bute sumontavimą, nes nuplėšus durų staktas ir apvadus jų panaudoti permontuojant duris galimybės nebus, bus būtina montuoti naujus, kurie su durimis užsakomi kaip vientisas produktas. Taigi, išieškotoja V. V. iš esmės VVTAT Nutarimą dėl durų montavimo darbų trūkumo, nurodyto Išvadoje, prašo vykdyti durų montavimo darbus atliekant iš naujo. Gi VVTAT Nutarime yra nurodžiusi, kad rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu iš šių būdų: pareikšti vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų: reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). Pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti alternatyvių jo teisių gynimo būdu, o būtent, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumų neįmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Nutarime VVTAT pabrėžė, kad V. V. jos teisių gynimo būdu pasirinko reikalavimą rangovui nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus ir šį V. V. reikalavimą patenkino Nutarimu. Taigi, pati V. V., teikdama skundą VVTAT, kaip jos pažeistų teisių gynybos būdą pasirinko ne darbų atlikimą iš naujo, ko reikalauja iš skolininkės vykdymo procese, o neatlygintiną darbų atlikimą per protingą terminą. Nutarime VVTAT konstatavo ir tai, kad durų montavimo trūkumai, nurodyti Išvadoje, yra mažareikšmiai, tokios išvados, jos reikšmės šio ginčo išsprendimui plačiau nei Nutarime, nei Išvadoje nekomentuodama, kaip minėta Nutarime nurodydama tik tai, kad pagal CK 6.334 straipsnį užsakovas gali pasirinkti reikalauti darbą atlikti iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje daiktų trūkumo mažareikšmiškumas yra vertinamas kaip teisinė kategorija. Daikto trūkumas laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo lūkesčiai dėl to daikto kokybės. Pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas yra mažareikšmis, tenka pardavėjui (verslininkui), kuris siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos dėl daikto trūkumo mažareikšmiškumo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020). Nagrinėjamu atveju VVTAT Nutarime netaikė CK 6.363 straipsnio 8 dalies (šiuo metu ši nuostata jau negalioja), todėl iš VVTAT Nutarimo turinio teismas negali nustatyti šio argumento teisinės reikšmės ginčo išsprendimo rezultatui.
Taigi, minėtų aplinkybių visuma, nesant VVTAT Nutarime nustatytos jo vykdymo tvarkos dalyje dėl durų montavimo darbų trūkumų šalinimo, kelia teismui pagrįstų abejonių, ar V. V., prašydama vykdyti VVTAT Nutarimą dalyje dėl durų montavimo darbų trūkumų šalinimo, pati neperžengia VVTAT Nutarimu jos pasirinktu būdu apgintų teisių ribų, neprašo revizuoti VVTAT Nutarimo, jos kaip pažeistas teises apginant kitu nei Nutarime konstatuotu būdu. Tokias pagrįstas abejones kelia ir į bylą pateiktas techninės priežiūros inžinieriaus E. J. 2024 m. liepos 15 d. sudarytas statinio apžiūros aktas, kuriame nurodomi VVTAT Nutarime ne tik nevertinti durų trūkumai (vonios kambario durų staktos viršutinė horizontali dalis ties viduriu išlinkusi, neturi horizontalumo, vonios durų apvadas nelygiai sujungtas su siena, vonios durų staktos šoninės kraštinės tarpusavyje neturi lygiagretumo, stataus kampo, vonios durų varčia netolygiai priglunda prie staktoje įterptų tarpinių paviršiaus, miegamojo durų staktos šoninės kraštinės tarpusavyje neturi lygiagretumo, stataus kampo, miegamojo durų varčia netolygiai priglunda prie staktos tarpinių, išorinė varčios dalis lyginant su apvadų paviršiumi nesudaro vienos plokštumos), bet ir pozicija, ką pabrėžė išieškotoja bylos nagrinėjimo teisme metu, kad tie durų montavimo trūkumai, kurie vertinti VVTAT Nutarime, yra ne mažareikšmiai, o esminiai, juos galima ištaisyti tik permontuojant duris iš naujo.
Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-684/2022, joje nurodoma praktika).
Įvertinęs bylos nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad esant akivaizdžiam ginčui tarp šalių dėl VVTAT Nutarimo vykdymo tvarkos, jos nesant nurodytos VVTAT Nutarime ar kituose VVTAT nutarimuose, pareiga imtis iniciatyvos, jog ši vykdymo tvarka būtų aiški (būtų nustatyta) tenka VVTAT Nutarimą vykdančiam antstoliui, kreipianti su atitinkamu prašymu į VVTAT. Tik antstoliui pašalinus tarp vykdymo proceso šalių kilusį ginčą dėl VVTAT Nutarimo dalyje dėl durų montavimo darbų trūkumų šalinimo tvarkos, tokią tvarką nustačius/išsiaiškinus, galima būtų spręsti dėl skolininkės ar jos vadovo atsakomybės dėl VVTAT Nutarimo nevykdymo ar vykdymo netinkamumo.
Kiti vykdymo proceso šalių išsakyti argumentai esminės reikšmės klausimui dėl baudos skyrimo išnagrinėti neturi, todėl teismas plačiau dėl kiekvieno iš jų nepasisako. Teismas tik trumpai pažymi, kad VVTAT priimtas Nutarimas, nepaisant jo turinio, yra vykdomasis dokumentas, todėl yra privalomas abiem vykdymo proceso šalims. Abi šalys jo vykdymo procese turi bendradarbiauti su antstoliu, siekiant jo įvykdymo. Skolininkės argumentai, jog ji neteikia durų montavimo paslaugų, kad išieškotoja galimai neatsiskaitė su duris montavusiu asmeniu, nereikšmingi, sprendžiant VVTAT Nutarimo vykdymo aplinkybes, nes VVTAT Nutarimu būtent skolininkė yra įpareigota nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, nurodytus Išvadoje. Teismas, vertindamas teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, jog skolininkės atstovams nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti faktiškai vykdant VVTAT Nutarimą, taip pat pažymi, kad pagal CPK 639 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 643 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi teisę pats arba per savo atstovus dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, tame tarpe ir konstatuojant, ar trūkumai yra pašalinti ar nepašalinti. Pareigą užtikrinti šias skolininkės ir išieškotojos teises vykdymo procese tenka vykdomąjį dokumentą vykdančiam antstoliui. Taip pat teismas dar kartą primena, kad nepaisant to, kad VVTAT Nutarime nėra nurodyta durų montavimo darbų trūkumų šalinimo vykdymo tvarka, o dėl jos tarp šalių yra kilęs ginčas, tai netrukdo vykdymo proceso šalims siekti vykdomosios bylos baigties abiem šalims priimtinu būdu taikos sutartimi, darant abipuses nuolaidas, kaip tai numato CK 6.983 straipsnis, CPK 595 straipsnis. Teismas skatina šalis tokio sutarimo ieškoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytu ir remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, 290-292 straipsniais, teisėja
nutaria:
antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.