Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-07-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1600-653/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2VP-9361-925/2023Nutartis · 2023-05-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-07-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-20
Bylos Nr.
e2S-1600-653/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04945-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Suinteresuotas asmuo
V. V., uždaroji akcinė bendrovė „AON statyba“, A. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1600-653/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04945-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties ir antstolio Irmanto Gaidelio prisidėjimą prie suinteresuoto asmens V. V. atskirojo skundo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „AON statyba“, A. N., V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įpareigojimo nevykdymo, prašydamas teismo spręsti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AON statyba“ įpareigojimo neįvykdymo ir atsakomybės UAB „AON statyba“ ir/ arba jos vadovui A. N. taikymo klausimą.

2. Nurodė, kad jis vykdymui priėmė išieškotojos V. V. pateiktą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) 2023 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 10G-330, kuriuo UAB „AON statyba“ įpareigota nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus 2023 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. 2GVI-95. 2023 m. kovo 17 d. priimtu antstolio patvarkymu Nr. S-23-8-9818 skolininkė UAB „AON statyba“ įpareigota įvykdyti įpareigojimą bei pateikti antstoliui tai patvirtinančius duomenis. Skolininkei patvarkymas įteiktas 2023 m. kovo 20 d. Iš skolininko buvo gautas vykdymo išlaidų apmokėjimas, tačiau duomenų apie įpareigojimo įvykdymą antstoliui nepateikta. 2023 m. balandžio 4 d. gautas išieškotojos pranešimas, kad įpareigojimas vis dar nėra įvykdytas - UAB „AON statyba“ nepašalino durų ir jų montavimo darbų trūkumų jos bute. Tą pačią dieną antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Antstolis prašė teismo spręsti dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje numatytos atsakomybės už įpareigojimo neįvykdymą taikymo skolininkui ir/ar jo vadovui.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) prašė pareiškimo netenkinti, pažymėjo, kad kartu su išieškotoja ieškojo kompromiso vykdant VVTAT nutarimą, tačiau jo nepavyko rasti. Pripažino, kad turi būti pašalinti ir gali būti pašalinti VTAT išvados 1 ir 2 punktuose nurodyti esminiai trūkumai, t. y. pakeista varčia ir sutvarkytas WC spragtukas, tačiau skolininkė ir išieškotoja nevienodai supranta, kokiu būdu galėtų būti pašalinti mažareikšmiai trūkumai, numatyti VVTAT išvados 3 punkte, todėl nesant bendro sutarimo, negali atlikti darbų.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu išieškotoja antstolio pareiškimą palaikė ir prašė skirti skolininkei maksimalią įstatymo nustatytą baudą už VVTAT nutarimo nevykdymą. Pažymėjo, kad VVTAT nutarimas neįvykdytas iki šiol ir skolininkė ją informavo, kad nutarimo nevykdys, o su skolininkės pasiūlyta kompensacija ji nesutinka.

5. Suinteresuotas asmuo A. N. į teismo posėdį, apie kurį jam pranešta tinkamai, neatvyko. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi antstolio pareiškimą atmetė.

7. Nustatė, kad antstolis 2023 m. kovo 15 d. patvarkymu Nr. S-23-8-9564 priėmė vykdyti išieškotojos pateiktą VVTAT 2023 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 10G-330, kuriuo UAB „AON statyba“ įpareigota nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus 2023 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. 2GVI-95. 2023 m. kovo 17 d. priimtu antstolio patvarkymu Nr. S-23-8-9818 skolininkė įpareigota įvykdyti VVTAT nutarimą bei apie įvykdymą informuoti antstolį. Skolininkei patvarkymas įteiktas 2023 m. kovo 20 d. Duomenų apie VVTAT nutarimo įvykdymą antstoliui nebuvo pateikta. 2023 m. balandžio 4 d. gautas išieškotojos pranešimas, kad įpareigojimas vis dar nebuvo įvykdytas. Tą pačią dieną antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, jog įpareigojimas skolininkei įvykdyti VVTAT nutarimą ir nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, numatytus 2023 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. 2GVI-95, neįvykdytas. Antstolis, nustatęs, kad VVTAT nutarimu nustatytas įpareigojimas UAB „AON statyba“ neįvykdytas, su 2023 m. balandžio 5 d. pareiškimu Nr. S-23-8-12710 kreipėsi į teismą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos atsakomybės UAB „AON statyba“ ir/ arba jos vadovui A. N. taikymo.

8. VVTAT 2023 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 10G-330 (nutarimo rezoliucinėje dalyje), kuris buvo pateiktas antstoliui vykdyti ir kuriuo UAB „AON statyba“ įpareigota nemokamai pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus, konkretūs trūkumai nebuvo įvardinti, tačiau nurodyta pašalinti trūkumus, numatytus 2023 m. sausio 26 d. išvadoje Nr. 2GVI-95. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, kad ši VVTAT išvada, kuri nagrinėjamu atveju laikytina VVTAT nutarimo dalimi, antstoliui pateikta nebuvo. Iš teismui išieškotojos pateiktos 2023 m. sausio 26 d. VVTAT Gaminio vertinimo išvados Nr. 2GVI-95 nustatė, kad joje yra konstatuoti tokie trūkumai: 1. Miegamojo kambario varčia yra sumontuota su skyle WC spragtukui, kurios varčioje neturėjo būti. Trūkumas esminis (reikalinga pakeisti varčią); 2. Vonios kambario WC spragtukas kertasi, stringa, negalima juo naudotis pagal paskirtį. Trūkumas esminis (reikalinga sutvarkyti WC spragtuką); 3. Durų montavimo darbai atlikti netinkamai dėl Gaminio vertinimo išvados dalies „Nustatytos aplinkybės“ 5 punkte nurodytų trūkumų. Trūkumai yra mažareikšmiai.

9. Nustatė, kad skolininkė buvo ir yra pasiruošusi įvykdyti VVTAT nutarimo dalį dėl esminių trūkumų, nurodytų VVTAT išvados 1 ir 2 punktuose, pašalinimo, tuo tarpu dėl mažareikšmių trūkumų pašalinimo būdo šalys nesutarė. Pažymėjo, kad VVTAT nutarime ir išvadoje dėl mažareikšmių trūkumų pašalinimo nebuvo nurodyti ir detalizuoti konkretūs išieškotojos atliktini veiksmai bei mažareikšmių trūkumų pašalinimo būdas. Šalims nesutariant, kokiu būdu turėtų būti pašalinti mažareikšmiai trūkumai ir konkretaus trūkumų šalinimo būdo ar skolininkės atliktinų veiksmų šalinant tokius trūkumus nesant nurodytų VVTAT nutarime, teismas darė išvadą, kad skolininkė negali įvykdyti VVTAT nutarimo dalies, susijusios su mažareikšmiais trūkumais, dėl jos neaiškumo ir šalių bendro sutarimo šių trūkumų šalinimo klausimu neradimo, todėl tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas VVTAT nutarimo dalies dėl mažareikšmių trūkumų pašalinimo patikslinimo klausimas, kuris nėra bylos, kurioje sprendžiama dėl atsakomybės pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį taikymo, nagrinėjimo dalyku. Tuo atveju, jeigu skolininkė laiko, jog tam tikrų trūkumų pašalinti apskritai neįmanoma ar negalima pašalinti išieškotojos pageidaujamu būdu, turėtų būti pateikti tai pagrindžiantys įrodymai ir tai galėtų būti pagrindu spręsti dėl VVTAT nutarimo dalies vykdymo tvarkos pakeitimo (pvz., vietoj atskirų trūkumų pašalinimo nustatant piniginę kompensaciją ar pan.).

10. Nurodė, kad skolininkė siekė ir dėjo pastangas įvykdyti VVTAT nutarimą, buvo nuvykusi pas išieškotoją, tačiau šalys iš esmės nesutarė dėl mažareikšmių trūkumų pašalinimo įmanomumo ir tinkamo (išieškotojai priimtino) tokių trūkumų pašalinimo būdo.

11. VVTAT išvadoje, priešingai nei dėl esminių trūkumų, kurių pašalinimas skolininkei aiškus, nėra nurodyta, kokiu būdu šie trūkumai turėtų būti pašalinti, t. y. nėra aišku, kokius konkrečius darbus turi atlikti skolininkė, kad mažareikšmius trūkumus būtų galima laikyti pašalintais. Pati išieškotoja teismo posėdžio metu nurodė, kad jos netenkina trūkumų šalinimas dalimis, išieškotoja pažymėjo, kad skolininkė turėtų per vieną kartą (vienu metu) pašalinti visuose trijuose VVTAT išvados punktuose nurodytus trūkumus – tiek esminius, tiek mažareikšmius.

12. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog VVTAT nutarimas šiai dienai yra neįvykdytas dėl nepakankamo tokio nutarimo aiškumo (dalyje dėl mažareikšmių trūkumų šalinimo – nenurodyta, ką reikia atlikti), taip pat ir išieškotojos pozicijos jai laikant, jog trūkumai negali būti šalinami dalimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiai dienai VVTAT nutarimas neįvykdytas išimtinai dėl skolininkės kaltės. Įvertinęs tai, kad skolininkė neatsisako vykdyti jai nustatytų įpareigojimų, teismas laikė, jog nagrinėjamu atveju baudos skolininkei skyrimas neatitiktų baudos skyrimo tikslų, t. y. neskatintų ir nepadėtų skolininkei greičiau įvykdyti įpareigojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu ieškotoja V. V. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį ir pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo Nr. S-23-8-12710 pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti motyvai, numatyti CPK 291 straipsnio 5 dalyje.

14.2. Įmonė iki šios dienos nėra kreipusis nei į VVTAT, kad šie papildytų savo nutarimą specifikacijomis, nei į privačius ekspertus ar įmones. Jei skolininkė išieškotojai būtų nurodžiusi, kad be nurodytų specifikacijų negali ištaisyti broko, išieškotoja pati būtų kreipusis į VVTAT ir paprašiusi specifikacijų. Tokį trūkumų nešalinimo pretekstą išieškotoja sužinojo tik teismo posėdyje.

14.3. Nutartyje nenurodyta, kokiu įstatymu ar kitu teisės aktų remdamasis tvirtino, kad VVTAT sprendimas yra nepilnas, nepakankamai detalizuotas.

14.4. Išieškotoja 2023 m. gegužės 26 d. telefonu kreipėsi į VVTAT ir paprašė išaiškinimo, kokiu būdu skolininkė turėtų ištaisyti broką, paaiškindama. Gautas atsakymas, kad tokių išaiškinimų, techninių ir kitokio tipo specifikacijų VVTAT neturi prievolės teikti ir neteikia.

14.5. Nei kurio nors kito asmens, įstaigos kaltė dėl skolininkės pareigos nevykdymo nebuvo įrodyta, o teismo teiginys, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad šiai dienai VVTAT nutarimas neįvykdytas išimtinai dėl skolininkės kaltės, yra niekuo nepagrįstas, iš ko seka, kad būtent skolininkė ir yra kalta dėl įpareigojimo nevykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

14.6. Teismas nutartyje taip pat remiasi melagingais skolininkės atstovų liudijimais, kurie nebuvo įrodyti, pavyzdžiui, teismas konstatavo, kad grindys bute yra kreivos, o vonia yra sumontuota techniškai netvarkingai, kas visiškai neatitinka tikrovės.

14.7. Skolininkės meistrui 2022 m. birželio 15 d. atėjus matuoti durų angų, buto grindys jau buvo sudėtos, o vonia jau buvo sumontuota, tačiau meistras nė žodžiu neužsiminė, kad galėtų kilti kokių nors kliūčių kokybiškai sumontuoti duris. Be to, jei butas iš tiesų būtų netvarkingai įrengtas, kaip tvirtino skolininkė, visiškai neaišku, kodėl ji apsiėmė tokį sudėtingą darbą, kuris akivaizdžiai - ne jos jėgoms.

14.8. Teiginiai, kad išieškotoja keičia savo reikalavimus, yra melagingi.

Atsiliepimas

14.9. Teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje numatytą rungtyniškumo principą, nes nutartyje pacitavo beveik visą skolininkės 2023 m. balandžio 25 d. pateiktą atsiliepimą, o išieškotojos argumentai, pavyzdžiui, tai, kad skolininkė su ja nebendravo iki tol, kol byla nepateko pas antstolį, arba tai, kad jau yra apgavusi daugybę žmonių, ką įrodo klientų komentarai www.rekvizitai.lt puslapyje bei kitose interneto platformose, nebuvo iš viso vertinami. Teismui pateikė pakankamai duomenų, įrodančių, kad trūkumų šalinimą skolininkė vilkina specialiai (pavyzdžiui, 2023 m. balandžio 3 d. apsilankę mano bute skolininkės atstovai A. V. ir O. V. teigė, kad nieko nedarys). Tuo tarpu skolininkės atstovų teiginiai teismo buvo automatiškai, be jokių įrodymų pripažinti kaip faktai.

14.10. Ginčo dėl trūkumų pašalinimo būdų, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra. Būdas išieškotojai nėra svarbus.

14.11. Nutartyje tvirtina, kad skolininkė neatsisako vykdyti jai nustatytų įsipareigojimų, tačiau to taip pat visiškai niekaip nepagrindė.

Šalies argumentai

15. Antstolis Irmantas Gaidelis pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo. Nurodė, kad susipažinęs su atskiruoju skundu, palaiko jame išdėstytus reikalavimus.

Atsiliepimas

16. Skolininkė atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašė atskirąjį skundą atmesti.

17. Atsiliepimas į išieškotojos atskirąjį skundą, be identiškų atsiliepime į pareiškimą nurodytų, grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Priešingai nei teigia išieškotoja, dėl Gaminio vertinimo išvados Nr. 2GVI-95 3 punkto (mažareikšmis trūkumas) skolininkė bendravo su pretenziją nagrinėjančia VVTAT Vartojimo paslaugų skyriaus vyr. specialiste J. G., kuri informavo, kad VVTAT nenustato būdų, kaip turi būti išspręsta problema, tačiau tik konstatuoja patį faktą apie problemos buvimą, o jos sprendimo būdas yra šalių susitarimas.

17.2. 2023 m. balandžio 3 d. į išieškotojos butą, aptarti trūkumų išsprendimo pagal jau VVTAT pateiktą Gaminio vertinimo išvadą, buvo atvykę skolininkės atstovai, kurie išieškotojai paaiškino, kad durų konstrukcijos (staktų ir apvadų) permontavimo dėl kelių milimetrų neatitikimų atveju yra didelė rizika pažeisti apdailą ir kt., nors atskirajame skunde išieškotoja nurodė, jog skolininkės atstovai pareiškė, kad nesitikėtų, jog jie ką nors darys, ir kad susitiks teisme.

17.3. 2023 m. balandžio 2 d.. išieškotojai buvo išsiųstas raštas, kuriame buvo pareikšta, kad pagal VVTAT Gaminio vertinimo išvadą sutinka ir įsipareigoja pakeisti varčią ir sureguliuoti (poreikiui esant - pakeiti) durų spyną, bei kompensuoti 250,00 Eur sumą už mažareikšmius trūkumus.

17.4. Nesutinka su išieškotojos teiginiu, kad skolininkė pateikė melagingus teiginius apie bute esančias kreivas grindis, nestandartinio pločio sienas ir kt., kadangi bute esanti vonios kambario siena išties yra labai siauram tad turėjo būti atliktas apvado siaurinimas. Tas pats pasakytina ir apie miegamojo sieną.

17.5. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungtyniškumo principo.

17.6. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio, įvykusio 2023 m, gegužės 18 d., siekiant su išieškotoja taikos, skolininkė išieškotojai pasiūlė, kaip ir nustatyta VVTAT gaminio vertinimo išvadoje: 1) pakeisti varčią į varčią be WC spragtuko; 2) sureguliuoti (poreikiui esant-pakeisti spyną); 3) dėl objektyvių priežasčių negalint įvykdyti punkto dėl mažareikšmių trūkumų kompensuoti visą užsakymo už medžiagas sumą, t. y. 1 050,00 Eur. Išieškotojos šis pasiūlymas netenkino, nurodė, kad ją tenkintų užsakymo sumos grąžinimas (1 050,00 Eur) bei tokio paties dydžio (1 050,00 Eur) kompensacijos suteikimas.

Atskirasis skunda sir prisidėjimas prie atskirojo skundo netenkinami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

19. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta skirti skolininkei baudą už jos įsipareigojimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

21. Apeliantė po atskirojo skundo padavimo pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą prijungti naujus rašytinius įrodymus: 1) 2023 m. gegužės 30 d. VVTAT el. paštu pateiktą atsakymą į išieškotojos užklausą; 2) 2023 m. birželio 16 d. VVTAT el. paštu atsiųstą atsakymą išieškotojai į jos pateiktą užklausą. Apeliantė nurodė, kad šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jų reikalingumo dar nebuvo, o į VVTAT su klausimai kreipėsi tik gavusi teismo nutartį.

22. 2023 m. gegužės 30 d. VVTAT el. paštu pateiktą atsakymą į išieškotojos užklausą, kuriame atsakoma apie VVTAT darbuotojos galimo vertinimo apie išieškotoją teikimo, atsisakytina priimti, kadangi jis nėra susijęs su bylos dalyku (CPK 180 str.). 2023 m. birželio 16 d. atsakyme yra pasisakoma dėl nutarimo vykdymo, todėl jis prijungiamas prie bylos.

Dėl atskirojo skundo esmės

23. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padare išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Pirmosios instancijos teismas aiškiai išreiškė motyvus dėl atsisakymo skolininkei skirti baudą, t. y. 1) bendro sutarimo dėl mažareikšmių trūkumų ištaisymo nebuvimas (nutarimo ir išvados netikslumas); 2) išieškotojos siekis visus trūkumus ištaisyti vienu metu; 3) baudos skyrimas asmeniui yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, kad nutartis yra nemotyvuota.

24. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje numatytą rungtyniškumo principą. Kiekvienai iš bylos šalių buvo suteikta teisė pateikti savo pozicijas procesiniuose dokumentuose, šalys buvo informuotos apie teismo posėdį ir turėjo teisę jame dalyvauti. Apeliantė nekonkretizavo kokius konkrečiai jos pateiktus įrodymus teismas nevertino ir kokią esminę reikšmę jie turi teisingam bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Šiuo atveju teismas pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių nepažeisdamas proceso rungimosi principo.

25. Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už VVTAT nutarimo nevykdymą, yra svarbu nustatyti ir konstatuoti ne tik patį nutarimo neįvykdymo faktą, bet ir įvertinti nutarimo neįvykdymo priežastis, realias šio nutarimo įvykdymo galimybes.

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017 14 punktą).

27. Pritartina apeliantės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2023 m. vasario 13 d. VVTAT nutarimo dalis dėl mažareikšmių trūkumų šalinimo yra neaiški. Vien tai, kad nutarime nėra nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais turi būti pašalinti trūkumai, nedaro nutarimo neaiškiu, tuo labiau, kad pati skolininkė nurodė kaip gali būti pašalinti trūkumai, tačiau teigia, kad tokie trūkumų šalinimo darbai sukeltų dar didesnę žalą, dėl ko siūlė išieškotojai kita tvarka įvykdyti nutarimą (sumokant kompensaciją), su kuria išieškotoja nesutiko. Apeliantės pateiktame VVTAT 2023 m. birželio 16 d. atsakyme į jos 2023 m. gegužės 26 d. el. laišką nurodyta, kad UAB „AON statyba“ yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą ir teikiantis paslaugas vartotojams, todėl privalo žinoti kaip pašalinti durų ir jų montavimo darbų trūkumus. Pažymėtina, kad skolininkė neteigė nežinanti kaip galima ištaisyti mažareikšmius trūkumus, o konstatavo, kad jai žinomas būdas sukeltų dar didesnę žalą.

28. Taip pat pritartina apeliantei, kad, tuo atveju, jei nutarimas būtų buvęs neaiškus arba būtų būtinybę keisti jo vykdymo tvarką, skolininkas, siekdamas įvykdyti privalomą vykdomąjį dokumentą, turėjo būti aktyvus, t.y. turėjo inicijuoti šių klausimų išsprendimą įstatymų nustatyta tvarka.

29. Įš byloje esančių duomenų (bylos šalių el. susirašinėjimo 2023 m. balandžio mėn., teismo posėdžio ir procesiniuose dokumentuose išdėstytos skolininkės pozicijos) matyti, kad skolininkas iš esmės nevengė įvykdyti nutarimą, sutiko ir siekė ištaisyti nutarime nustatytus esminius trūkumus, siūlė išieškotojai kitą mažareikšmių trūkumų įvykdymo tvarką, tačiau išieškotoja nurodė, jog visi nustatyti trūkumai turi būti ištaisyti vienu metu, taip pat nesutiko su jai siūlomą kompensacija už mažareikšmius trūkumus. Be to, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo ir nuotraukų, šiuo metu faktinė situacija dėl išieškotojos bute atlikto remonto iš esmės pasikeitė, dėl ko mažareikšmių trūkumų šalinimo darbų vykdymas, lyginant su ankstesne situacija, pasunkėjo. Pažymėtina, kad skolininkas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad trūkumų pašalinimas tapo negalimu. Rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinamai patvirtina, kad šalys bendradarbiavo dėl darbų įvykdymo būdo, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog iki antstolio kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo neįvykdymo skolininkas vengė vykdyti nutarimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nutarimo neįvykdymą sąlygojo aplinkybę, jog šalims nepavyko susitarti dėl nutarimo įvykdymo tvarkos pasikeitus faktinei situacijai.

30. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, baudos skyrimo tikslus, darytina išvada, kad nutarimo neįvykdymo priežastis sąlygojo objektyvūs veiksniai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė skolininkei baudos CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad tolesni skolininko veiksmai (po antstolio pareiškimo teismui dėl baudos skyrimo pateikimo) nesudaro šios bylos dalyko, todėl, esant tolesniam sprendimo nevykdymui arba skolininko pasyvumui siekiant įstatymų nustatyta tvarka spręsti nutarimo įvykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, antstolis turi teisę kreiptis į teismą su nauju pareiškimu kitu faktiniu pagrindu dėl sprendimo nevykdymo.

32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nutaria, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

33. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jelena Šiškina