Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-371-603/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-15
Bylos Nr.: e2-371-603/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00749-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Atsakovas: E. M.
Advokatai: Tomas Mickas, Laima Kunčinaitė Dargužienė

Kategorijos

2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas

Civilinė byla Nr. e2-371-603/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00749-2021-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1.; 2.6.7. 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Mickui, atsakovės atstovei advokatei Laimai Kunčinaitei Dargužienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovei E. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti kredito unija ,,Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau ir – Vilniaus taupomoji kasa, Unija) ieškiniu atsakovei E. M. prašo teismo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 986 979,84 Eur žalos atlyginimą.

2. Nurodė, kad 2008 m. vasario 25 d. Vilniaus taupomosios kasos valdyba, sudaryta iš narių - E. P., E. M. ir D. Č., priėmė sprendimą, įformintą nutarimu Nr. 31, įsigyti 2 (dvejas) administracines patalpas, esančias Jungtiniuose Arabų Emiratuose, Dubajuje (toliau ir – JAE), (duomenys neskelbtini), patalpos identifikuotos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Patalpos). Patalpas, identifikuotas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta įsigyti už 5530000 AED, o patalpas, identifikuotas Nr. (duomenys neskelbtini), už – 3 960 000 AED. Šiuo valdybos nutarimu buvo nutarta įgalioti E. P. atstovauti ieškovę notarų biure išduodant Unijos vardu įgaliojimą valdybos narei E. M. atstovauti Uniją sudarant Patalpų pirkimo – pardavimo sandorį.

3. Ieškovė 2008-02-26 – 2009-02-23 laikotarpiu Patalpų pardavėjui CAYAN Business atliko piniginių lėšų pavedimus, viso 2 179 889 USD sumai.

4. Iš esmės konvertavus bendrą nurodytą 2 179 889 USD sumą į AED valiutą, išeina suma lygi 9 490 000 AED. Ši suma atitinka bendrą sumą, nurodytą 2008 m. vasario 25 d. ieškovės valdybos protokole, už kurią buvo nuspręsta įsigyti abi patalpas CAYAN Business Center, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės turėtų reikšti, kad ieškovė yra visapusiškai įvykdžiusi savo prievoles CAYAN Business Center ir dėl to jai nuosavybės teise turėtų priklausyti abi Patalpos, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Visgi, remiantis iš JAE Žemės registro gautais duomenimis, ieškovės nuosavybės teise buvo ir šiuo metu yra registruotos tik vienos patalpos, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pagrindžia 2008 m. rugpjūčio 5 d. tarp ieškovės, atstovaujamos valdybos pirmininkės E. P., sudaryta patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, išrašas iš JAE Žemės registro. Tai reiškia, kad ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus pardavėjui CAYAN Business Center ir sumokėjo 5 530 000 AED patalpų pirkimo-pardavimo kainą, o pardavėjas perleido Unijos nuosavybėn patalpas Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Tuo tarpu iš JAE Žemės registro gauti duomenys patvirtina, kad patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) niekuomet nebuvo registruotos ieškovės vardu: pirma, remiantis 2008 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp Luna Investment Ltd ir CAYAN Business Center, patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotos būtent Luna Investment Ltd; antra, šių patalpų nuosavybės teisės priklausymą Luna Investment Ltd taip pat pagrindžia 2009 m. birželio 4 d. nuosavybės teisės patvirtinimas, išduotas JAE Žemės registro.

7. Nurodytų aplinkybių kontekste ypač svarbu yra tai, kad ieškovės valdybos narė E. M., kuri priėmė sprendimą įsigyti abejas ginčo patalpas, bei 2008 m. vasario 28 d. valdybos protokolu buvo įgaliota atstovauti ieškovę sudarant patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorius, yra įgaliota Luna Investment Ltd atstovė. Šias aplinkybes vėlgi pagrindžia ieškovės nemokumo administratoriaus JAE Žemės registre surinkti duomenys, t. y.: 1) 2009 m. spalio 20 d. E. M. pasirašytas patvirtinimas, kad jai yra perduotas patvirtinimas apie patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę, ir šį patvirtinimą E. M. pasirašė kaip Luna Investment Ltd atstovė; 2) Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) administravimo sutartis, sudaryta tarp Luna Investment Ltd ir CAYAN Business Center, ir šią sutartį vėlgi pasirašė E. M.; 3) atsakomybės dėl patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūros ir naudojimosi pasiskirstymo patvirtinimas, ir šį patvirtinimą taip pat pasirašė E. M.; 4) galiausiai Luna Investment Ltd E. M. išduotas įgaliojimas veikti Luna Investment Ltd vardu, įskaitant, bet neapsiribojant, Luna Investment Ltd įsigyti bet kokį nekilnojamąjį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla.

9. E. M. ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01003-11 (toliau – Ikiteisminis tyrimas) 2020 m. gegužės 12 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo organizuota grupe). Įtarimai pareikšti dėl E. M. veiklos būnant ieškovės valdymo organo nariu. Ikiteisminiame tyrime ieškovė be kita ko buvo pareiškusi ir civilinį ieškinį, apimantį ir aplinkybes, susijusias su patalpų JAE įsigijimu, t. y. dėl šio ieškinio dalyko.

10. 2021 m. birželio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas E. M. atžvilgiu buvo nutrauktas; taip pat buvo panaikintas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. M. turtui.

11. Nutraukus Ikiteisminį tyrimą E. M. atžvilgiu tapo žinoma, kad pažeistos ieškovės teisės nebus apgintos Ikiteisminiame tyrime, todėl yra reiškiamas šis ieškinys civilinio proceso tvarka.

12. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Bankas savo inspektavimo ataskaitose taip pat yra atkreipęs dėmesį į Unijos įsigytą turtą JEA ir nurodę, kad toks turtas gali būti įsigyjamas tik jei jis būtinas Unijos veiklai vykdyti.

13. Apibendrinant išdėstytas faktines aplinkybes matyti, kad ieškovė yra patyrusi žalą, lygią 986 979,84 Eur, t. y. piniginių lėšų, kurios buvo pervestos įsigyti patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), dydžiui. Tuo pačiu tai reiškia, kad atsakovė, kaip ieškovės valdymo organo narė, ir įgaliotas Luna Investment Ltd asmuo yra pripažintina atsakinga už sukeltą žalą ir įpareigotina ją atlyginti Unijai.

14. Įmonės valdymo organo nario civilinė atsakomybė atsiranda pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Pagal šias taisykles, įmonės valdymo nario civilinei atsakomybei kilti būtina įrodyti šią įstatyme nustatytų sąlygų visumą: neteisėti veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių ir žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei atsirasti būtina valdymo organo nario kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad valdymo organo narys (nariai) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovė (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).

15. Teigia, kad atsakovė, atlikdama neteisėtus veiksmus, akivaizdžiai pažeidė fiduciarines savo pareigas ieškovei ir veikė priešingai ieškovės interesams.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

16. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė, veikdama kaip ieškovės valdymo organo narė, ir Luna Investment Ltd. įgaliotas asmuo, atliko veiksmus, kurių pasekoje už patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą sumokėjo, tačiau nuosavybės teisę į šias patalpas įgijo Luna Investment Ltd., dėl ko be kita ko buvo pradėtas ir Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas tik dėl to, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Nepaisant to, nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas Ikiteisminis tyrimas, yra apskųstas, todėl galutinis sprendimas dėl Ikiteisminio tyrimo nutraukimo dar nėra priimtas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ne tik civilinės, tačiau galimai ir baudžiamosios teisės kontekste.

18. Visų pirma, vertinant atsakovės neteisėtus veiksmus reikia atkreipti dėmesį, kad ji buvo ieškovės valdymo organo (valdybos) narė. Valdyboje buvo priimtas sprendimas įsigyti dvi Patalpas JAE. Už tokį sprendimą balsavo ir atsakovė. Nepaisant to, atsakovė, įgaliota Luna Investment Ltd., akivaizdu, kad veikė būtent šio subjekto naudai ir interesais sudarydama sąlygas, kad vieną iš patalpų, kurią turėjo įgyti Unija, įgytų būtent Luna Investment Ltd., t. y. atstovavo Luna Investment Ltd. įgyjant nuosavybės teisę į Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), už kurios įsigijimą buvo sumokėjusi Unija ir tai atsakovei buvo žinoma.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. (CK 2.87 straipsnio 1 – 6 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas (valdymo organas) privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo valdoma įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą (valdymo organą) ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu (valdymo organo nariu) momento vadovas (valdymo organas) turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

20. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog jeigu juridinio asmens valdymo organas netinkamai vykdo savo funkcijas bei tokiu būdu pažeidžia savo fiduciarines pareigas, dėl kurių pažeidimo juridinis asmuo patiria nuostolių, juridinio asmens valdymo organas šiuos nuostolius privalo atlyginti visiškai.

21. Atsakomybė kredito unijos vadovams už jų pareigų tinkamą nevykdymą pirmiausia grindžiama jų santykiu su kredito unija, kuris kyla iš pasitikėjimu tarp unijos ir jos vadovų pagrįstų pareigų. Tokios fiduciarinės pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnio juridinio asmens valdymo organo narys (vadovas) privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis.) ir būti lojalus, laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

22. Taigi, atsakovė būdama Unijos valdymo organo (valdybos) nariu, privalėjo vykdyti savo fiduciarines pareigas Unijai ir veikti jos interesais. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, žinodama Unijos tikslą ir interesus veikė priešingai Unijos interesams ir atstovaudama kitą asmenį perėmė atstovaujamo asmens nuosavybėn turtą, už kurį sumokėjo Unija.

23. Antra, atsakovė nurodytų faktinių aplinkybių kontekste veikė ir kaip Luna Investment Ltd. įgaliotas asmuo. Šioje dalyje svarbu pažymėti, kad atsakovė, būdama ir ieškovės valdybos narė ir Luna Investment Ltd. įgaliotu asmeniu, žinojo, kad: 1) Unija yra priėmusi sprendimą dėl dviejų patalpų įsigijimo; 2) Unija yra atsiskaičiusi su pardavėju už abiejų patalpų įsigijimą; 3) vienos iš patalpų nuosavybės teisę perėmė Luna Investment Ltd., o ne Unija, kuri už patalpas sumokėjo.

24. Nepaisant to, kad atsakovė žinojo aukščiau nurodytą informaciją, ji ne tik, kad neatliko jokių veiksmų, kurie neleistų Unijai patirti žalos sumokant už patalpas, kurių nuosavybės neįgijo, tačiau vertinant nurodytas faktines aplinkybes, ieškovė būtent ir sudarė sąlygas ir atliko veiksmus, kurie lėmė Unijos žalos atsiradimą.

25. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021).

26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad atsakovė būdama Unijos valdybos narė ir Luna Investment Ltd. įgaliotas asmuo, žinojo, jog už Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą sumokėjo Unija, tačiau atstovavo Luna Investment Ltd. pastarajai perimant nuosavybės teisę į šią Patalpą. Būtent šie veiksmai yra laikytini neteisėtais atsakovės veiksmais, kurie sukėlė žalą Unijai.

27. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju žala laikytina Unijos sumokėta pinigų sumą už Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teisę įgijo Luna Investment Ltd., o būtent 986 979,84 Eur.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

29. Nagrinėjamu atveju pateikiami įrodymai – mokėjimų pavedimai patvirtina, kad Unija atsiskaitė su pardavėju tiek už Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek už Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pateikti įrodymai patvirtina, kad Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę įgijo Luna Investment Ltd. Taigi pagrįstai galima teigti, kad Unijos patirtos žalos dydis yra lygus jos sumokėtai pinigų sumai už Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., 986,979,84 Eur.

30. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal šią teisės normą priežastiniam ryšiui konstatuoti reikia įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima suskirstyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jei nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 345/2007). Nagrinėjamu atveju įvertinus aplinkybes, kuriomis Unijai atsirado žala akivaizdu, kad tarp atsakovės veiksmų ir Unijai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Visų pirma, atsakovė buvo Unijos valdybos narė, be kita ko balsavusi už sprendimą dėl dviejų patalpų įsigijimo. Antra, atsakovė žinojo, jog Unija yra atsiskaičiusi už abi patalpas. Trečia, atsakovė atstovavo Luna Investment Ltd. perimant nuosavybės teisę į Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad būtent atsakovės turima informacija ir jos veiksmai atstovaujant Luna Investment Ltd. lėmė, kad Unija neįgijo nuosavybės teisės į Patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko Unijai atsirado žala.

31. Jau minėta, kad ieškinyje nurodytų aplinkybių kontekste atsakovė veikė tiek kaip Unijos valdybos narė, tiek ir kaip Luna Investment Ltd. įgaliotas asmuo. Vien jau atsakovei atlikus neteisėtus veiksmus Unijos atžvilgiu būnant Unijos valdybos nare, jos kaltė yra preziumuojama. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad juridinio asmens vadovui priskiriami ir valdymo organo nariai. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (DCFR VI.–3:101, Principles, definitions and model rules of European private law: draft common frame of reference (DCFR), http://ec.europa.eu/justice/policies/civil/docs/dcfr_outline_edition_en.pdf, p. 399, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga). Analogiškai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako ir dėl tyčios vertinant deliktinę civilinę atsakomybę: jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovė tyčia, savo valios ir veiksmų pastangomis atliko neteisėtus veiksmus – atstovaudama Luna Investment Ltd. perėmė nuosavybės teisę į Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), už kurią buvo sumokėjusi Unija. Atlikti nurodytus veiksmus turėjo būti priimtas atsakovės sprendimas ir noras atlikti tokius veiksmus. Be kita ko, atsakovė atlikdama neteisėtus veiksmus žinojo ir suprato, kad Unija patirs žalą, kadangi Unija sumokėjo už Patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės į jas neįgis. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neteisėtus veiksmus atliko tyčia, todėl jos veiksmuose egzistuoja kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga.

II. Atsiliepimo esmė

32. Atsakovė E. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės faktinės aplinkybės nurodomos neatskleidžiant visos situacijos ir pateikiamos selektyviai, kad sukurtų neteisėtas ir nepagrįstas prielaidas iš atsakovės reikalauti ginčo sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad Patalpų įgijimas, vėlesnis perdavimas kitam subjektui ir visi kiti Patalpų valdymo, disponavimo ir naudojimosi klausimai buvo sprendžiami ieškovės valdyboje ir ieškovės valdyba žinojo ir pritarė visiems su Patalpų nuosavybės įgyvendinimu susijusiais klausimais.

33. Atsakovė pamena, kad ieškovės nurodomas Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimas Luna Investment Ltd. įvyko siekiant minimalizuoti galimus ieškovės nuostolius, kuriuos ieškovė būtų patyrusi šias patalpas išlaikant nuosavybėje. Apskritai, pažymėtina, kad Patalpos Dubajuje buvo pirktos siekiant juose įrengti ieškovės ofisą, kuris aptarnautų Lietuvos piliečius, ieškovės klientus, dirbančius, gyvenančius ar atostogaujančius Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Nepaisant to, būtent netrukus po Patalpų įgijimo 2008 m., pasikeitė nekilnojamojo turto rinkos situacija ir pasikeitė ieškovės planai dėl ofiso Dubajuje steigimo. Susiklosčius tokiai situacijai, ieškovė nerado asmenų, kurie už protingą kainą sutiktų įgyti Patalpas, tačiau viena įmonė sutiko išsinuomoti Patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu jos būtų įrengtos ir suremontuotos. Ieškovė neturėdama laisvų lėšų remontui – remontą vykdžiusiai Luna Investment Ltd. perdavė Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus remonto darbus. Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) suremontavus ir pagerinus, ji buvo nuomojama ir iš jos nuomos ieškovė gaudavo lėšas. Taigi skirtingai nei teigia ieškovė – Patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleista vykdant atlygintinį sandorį, kuriam pritarė ieškovės valdymo organai.

34. Be to, dėl Patalpų įsigijimo aplinkybių Lietuvos bankas vykdė patikrinimą, tačiau jokių atsakovės ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų nenustatė. Atrodytų, kad ieškovė tyčia neteikia su Lietuvos banko patikrinimu susijusių dokumentų, nes jie atskleistų, jog nei atsakovė, nei joks kitas ieškovės valdymo organo narys neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir detaliai atskleistų reikšmingas aplinkybes, susijusias su Patalpų įgijimu. Šių aplinkybių atskleidimas ieškovei yra nenaudingas, nes jas atskleidus neliktų net tariamo ir neįrodyto ieškovės pareikšto ieškinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad net ieškovės pateiktoje Lietuvos banko patikrinimo ištraukoje, iš patikrinimo nėra nustatyta ir konstatuota, jog Patalpų įsigijimas buvo neteisėtas, o nurodoma tik tai, kad ši investicija nepasiteisino.

35. Pateikiant tik Patalpų įgijimo ir Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo kitam subjektui dokumentus, galėtų susidaryti įspūdis, jog atsakovė neva neatlygintai perdavė Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) neatlygintinai. Tačiau akivaizdu, kad ieškovei disponuojant visais dokumentais, jis turi galimybę nepateikti dalies tarpinių, tačiau esminių dokumentų, kurie grindžia Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo kitam subjektui aplinkybes.

36. Ieškovės ieškinio 15 p. pateiktoje ištraukoje iš Lietuvos banko inspektavimo ataskaitos yra pažymėta, kad didžiausią ieškovės ilgalaikio materialiojo turto dalį patikrinimo metu sudarė patalpos Dubajuje. Akivaizdu, kad ginčo Patalpoms buvus esminiu ir didžiausiu ieškovės turtu atsakovė negalėjo šio turto pradanginti ar su juo atlikti bet kokių kitų veiksmų, apie kuriuos ieškovė būtų galėjusi nežinoti.

37. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų lemti jos civilinę atsakomybę, o ieškovė šią atsakomybę grindžia selektyviai teikdama dokumentus ir nurodydama tik dalį aplinkybių, visiškai praleisdama esminius faktus, kurie atskleidžia visą disponavimo Patalpomis grandinę. Atsakovė šių aplinkybių įrodyti negali, nes objektyviai negali turėti reikalingų dokumentų, kurių prašė išreikalauti teismo.

38. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įvykiai, iš kurių ieškovė kildina atsakovės atsakomybę, vyko dar 2008 m., todėl net jeigu ieškovės reikalavimai ir būtų pagrįsti – jie akivaizdžiai reiškiami praleidus ieškinio senaties terminą. Vertinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą svarbu atsižvelgti, kad pais ieškovė ir byloje pateikti įrodymai patvirtina: 1) sandoriai dėl disponavimo Patalpomis Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko dar 2008 m.; 2) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla; 3) atsakovei ir kitiems ieškovėms valdybos nariams 2016 m. gruodžio 14 d. buvo reikštos pretenzijos dėl nuostolių, susijusių su Patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo.

39. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Šiuo atveju, svarbu įvertinti, kad ieškovė net nenurodo kada neva sužinojo apie pažeistą savo teisę, tačiau visos aiškios bylos aplinkybės neabejotinai grindžia, kad analogiškoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis rūpinęsis asmuo apie tokį pažeidimą (jeigu tai iš tikrųjų pažeistų ieškovės teises) būtų sužinojęs iškart po bankroto procedūros gavus dokumentus (t. y. 2014 m.).

40. Atsakovės įsitikinimu yra akivaizdu, kad ieškovė apie visus sprendimus, susijusius su Patalpų nuosavybės įgyvendinimu, buvo informuojama nedelsiant (subjektyvusis momentas) ir visi tokie sprendimai buvo vykdomi ieškovės valdymo organų sprendimų pagrindu, todėl akivaizdu, kad apie Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą Luna Investment Ltd. privalėjo sužinoti dar 2009 m. spalio 20 d., t. y., kai atsakovė pasirašė patvirtinimą apie patalpos perdavimą, o bankroto administratorius apie šias aplinkybes galėjo / turėjo sužinoti iškart gavęs dokumentus.

41. Net jeigu atsakovė tokį sandorį būtų įvykdžiusi be ieškovės žinios, akivaizdu, kad atsižvelgus, jog ginčo patalpos buvo esminis ieškovės turtas – ji apie tokį perleidimą būtų akivaizdžiai sužinojusi dar iki bankroto procedūros.

42. Tiek CK 1.125 straipsnio 5 dalis, tiek kasacinio teismo praktika pagrindžia, kad bylos, kuriose reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, nagrinėjamos taikant trejų metų ieškinio senaties skaičiavimo terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-327-706/2016 ir kt.). Byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų pagrindu – galima konstatuoti, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminą byloje reiškiamam reikalavimui pareikšti ir jau senai turėjo / privalėjo žinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, dėl kurio šioje byloje atsakovės atžvilgiu tik dabar reiškia reikalavimą.

43. Ginčo situacijoje pagrindas taikyti ieškinio senatį yra neabejotinas, nes atskleistos aplinkybės grindžia, kad atsakovei reikalavimas reiškiamas dėl seniau nei prieš 10 metų įvykusių sandorių, apie kuriuos ieškovė visada turėjo žinoti. Be to, net 2016 m. pareiškusi pretenziją, nuo šios pretenzijos pareiškimo momento ieškinio taip pat nepareiškė daugiau nei per 3 metus, t. y., nuo kada kai jau be jokių abejonių žinojo apie visas aplinkybes, dėl kurių reiškia ieškinį.

44. Atsižvelgus į tai, atsakovė prašo jos atžvilgiu taikomam reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą ir jį atmesti. Atsakovė yra priversta gintis nuo reikalavimo neturėdama jokių objektyvių galimybių gauti įrodymų ir prisiminti seniau nei prieš 10 metų įvykusius savo kasdienio darbo momentus. Būtent asmenų apsaugai tokiuose situacijose ir yra nustatytas ieškinio senaties terminas, kurio byloje nėra jokio pagrindo atnaujinti arba netaikyti.

45. Ieškovė nurodo tokias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: 1) atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė fiduciarinių pareigų pažeidimu ir veikimu prieš ieškovės interesus. Atsakovė tyčia veikdama kaip ieškovės valdymo organo narė ir Luna Investment Ltd. įgaliotas asmuo atliko veiksmus, kurių pasėkoje už Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą sumokėjo ieškovė, tačiau nuosavybės teisę į šias patalpas įgijo Luna Investment Ltd.; 2) ieškovės patirta žala pasireiškė neįgytų Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) verte, t. y. 986,979,84 Eur; 3) tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys - atsakovė buvo Unijos valdybos narė, be kita ko balsavusi už sprendimą dėl dviejų patalpų įsigijimo; atsakovė žinojo, jog Unija yra atsiskaičiusi už abi patalpas; atsakovė atstovavo Luna Investment Ltd. perimant nuosavybės teisę į Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini); būtent atsakovės turima informacija ir jos veiksmai atstovaujant Luna Investment Ltd. lėmė, kad Unija neįgijo nuosavybės teisės į Patalpas Nr. (duomenys neskelbtini); 4) atsakovei atlikus neteisėtus veiksmus Unijos atžvilgiu būnant Unijos valdybos nare, jos kaltė yra preziumuojama; atsakovė neteisėtus veiksmus atliko tyčia. Tačiau nurodytos sąlygos yra visiškai neatitinkančios realiai susiklosčiusios faktinės situacijos ir yra nepagrįstos.

46. Ieškovė grindžia, kad atsakovės neteisėti veiksmai ir fiduciarinių pareigų pažeidimas pasireiškė veiksmais, kurių pasėkoje už Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą sumokėjo ieškovė, tačiau nuosavybės teisę į šias patalpas įgijo Luna Investment Ltd. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Vien tik tai, kad ieškovė pateikė Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo aktą, nepateikdama kitų egzistuojančių esminių dokumentų – negali lemti atsakovės pareigos atlyginti ieškovės reikalaujamos sumos. Kaip jau minėta, nurodyta patalpa buvo perduota ieškovės valdybos sprendimo pagrindu vykdant atlygintinį sandorį dėl Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo, siekiant nurodytą patalpą pelningai išnuomoti ir sumažinti galimus nuostolius dėl pasikeitusios nekilnojamojo turto rinkos situacijos. Pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovė nepagrindžia jokių atsakovės akivaizdžių stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo pareigų pažeidimo sandorio atžvilgiu ir atsakomybę grindžia nepateikdama dalies dokumentų, kurie įrodytų visas reikšmingas faktines situacijos aplinkybes. Akivaizdu, kad įgyvendinant nuosavybės teisę į Patalpas ir perduodant Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) Luna Investment Ltd. įvyko sandorių ir ieškovės valdymo organų sprendimų „grandinė“, tačiau ieškovė reikšdamas ieškinį pateikia tik galutinę šios „grandinės“ dalį nepateikdama net sandorio ar sandorių, kurių pagrindu buvo pasirašytas ieškovės ir Luna Investment Ltd. priėmimo-perdavimo aktas dėl Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo, kuriuo iš esmės grindžiamas atsakovės veiksmų neteisėtumas. Toks įrodinėjimas, ypač kai atsakovė neturi jokių objektyvių galimybių pateikti reikšmingus įrodymus, kuriais disponuoja ieškovė, negali pagrįsti atsakovės veiksmų neteisėtumo. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų – elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jai nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos, visus veiksmus atlikdavo ieškovės valdybos sprendimų pagrindu.

47. Ieškovė nurodo, kad jos patirta žala pasireiškė neįgytų Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) verte, t. y. 986979,84 Eur ir būtent tokią sumą prašo priteisti iš atsakovės. Nepaisant to, šių patalpų vertė net negali būti laikoma ieškovės patirtais nuostoliais, nes kaip minėta, ši patalpa ieškovės sprendimo pagrindu buvo perduota Luna Investment Ltd. tam, kad šis subjektas įvykdytų kitos Patalpos (t. y. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto ir įrengimo darbus. Kaip jau minėta, šie darbai buvo reikalingi patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) paruošimui nuomai, o nurodytą patalpą išnuomojus – buvo gaunamos lėšos, kurių ieškovė nebūtų įgijusi, jeigu nebūtų buvęs sudarytas sandoris, iš kurio ieškovė kildina atsakovės atsakomybę. Svarbu pastebėti ir tai, kad ieškovė nepateikia jokių duomenų už kiek buvo parduotos Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini). Ši informacija būtų svarbi, jeigu būtų sprendžiama, kad ieškovės nurodyti nuostoliai galėtų būti laikomi žala, nes akivaizdu, kad būtent Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimas ir nuoma (kam buvo reikalinga perleisti Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini)) leido išsaugoti Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasikeitus rinkos situacijai tikėtinai buvo parduota už didesnę sumą nei buvo įgyta. Ieškovė neįrodo jokios patirtos žalos, todėl nėra pagrindo prašomą sumą priteisti iš atsakovės.

48. Ieškovė priežastinį ryšį, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą, grindžia nurodydama, kad atsakovė buvo Unijos valdybos narė, be kita ko balsavusi už sprendimą dėl dviejų patalpų įsigijimo; atsakovė žinojo, jog Unija yra atsiskaičiusi už abi patalpas; atsakovė atstovavo Luna Investment Ltd. perimant nuosavybės teisę į Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini); būtent atsakovės turima informacija ir jos veiksmai atstovaujant Luna Investment Ltd. lėmė, kad Unija neįgijo nuosavybės teisės į Patalpas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau visi šie ieškovės argumentai yra nepagrįsti, nes: 1) ieškovė niekaip nepagrindė, kad Patalpų įgijimas padarė ieškovui žalos, todėl atsakovės balsavimas sprendžiant dėl Patalpų įgijimo negali būti pripažintas ieškovės nurodytos žalos atsiradimo priežastimi. Be to, net jeigu įrodytų tokią aplinkybę – ieškovė privalėtų įrodyti atsakovės stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo pareigų pažeidimą, aplinkybes, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, pažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jai nustatytas pareigas ar akivaizdžiai viršijo įmonės veikloje įprastą ūkinę komercinę riziką. Ieškovė tokių aplinkybių nepagrindė. Atsakovės žinojimas, kad atsiskaityta už Patalpas negali turėti jokios reikšmės, nes ieškovės valdyba įvertino, kad konkrečioje tuo metu egzistavusioje situacijoje, ieškovei apsimokėjo Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) perleisti už Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimą, kuris būtų tinkamas pelningai nuomai. Atsakovė atstovavo Luna Investment Ltd. perimant nuosavybės teisę į Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl susitarimo su Luna Investment Ltd. atstovais, kad būtų paprasčiau ir operatyviau įvykdyti perleidimo sandorį. Unija neįgijo nuosavybės teisės į Patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), nes tokia buvo ieškovės valdymo organų valia sprendžiant dėl tolimesnių Unijos vystymo perspektyvų, siekiant maksimalios ilgalaikės finansinės naudos.

49. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, ieškovė nepatyrė ieškinyje nurodytos žalos. Atsakovės veiksmų ir tariamos žalos priežastinis ryšis grindžiamas išvadomis, kurios kyla iš selektyviai pateiktų dokumentų, kurie neatskleidžia visų reikšmingų aplinkybių.

50. Reikšdama pareikštą reikalavimą, ieškovė privalo įrodyti atsakovės kaltę. Be to, ieškovė ieškinyje net nurodo, kad atsakovės kaltė pasireiškė tyčia, nes: „Atsakovė tyčia, savo valios ir veiksmų pastangomis atliko neteisėtus veiksmus – atstovaudama Luna Investment Ltd. perėmė nuosavybės teisę į Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), už kurią buvo sumokėjusi Unija. Atlikti nurodytus veiksmus turėjo būti priimtas Atsakovės sprendimas ir noras atlikti tokius veiksmus. Be kita ko, Atsakovė atlikdama neteisėtus veiksmus žinojo ir suprato, kad Unija patirs žalą, kadangi Unija sumokėjo už Patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės į jas neįgis.“ Tačiau šios ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės neatskleidžia visų įvykusių sandorių ir jų turinio, o atsakovė, neturėdama galimybės disponuoti savo teiginius pagrindžiančiais įrodymais, šių sandorių aplinkybes gali grįsti tik paaiškinimais.

51. Visus veiksmus susijusius su patalpomis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė vykdė su kitų ieškovės valdymo organų žinia ir pritarimu, siekiant naudos ieškovei. Vien aplinkybė, kad patalpos buvo perduotos kitam subjektui negali pagrįsti, kad atsakovė elgėsi neatsakingai, neatidžiai ar tyčia siekė žalos ieškovei, o priešingas išvadas būtų galima daryti tik neišsamių ir selektyviai pateiktų įrodymų pagrindu, kurie neatskleidžia visų reikšmingų faktinių aplinkybių.

52. Ieškovės nurodytuose atsakovės veiksmuose neegzistuoja jokios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios galėtų suteikti pagrindą iš atsakovės priteisti ieškiniu reikalaujamą sumą.

53. Ieškovė grindžia, kad žala atsirado dėl patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo neatlygintai, tačiau nepateikia jokių paaiškinimų kaip galėjo nežinoti apie tokią aplinkybę ir kaip atsakovei ją pavyko nuslėpti. Tai kelia pagrįstų abejonių ar pateiktų įrodymų pagrindu galima spręsti kad ieškovei atsirado žala, o tuo labiau – kad ši žala kilo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.

54. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), todėl tokiuose žalos atlyginimo bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas padarė ieškovui žalą, kad tokios žalos padarymas buvo iš anksto suplanuotas, įrodytais konkrečiais veiksmais nukreiptas į ieškovę, buvo pažeistos fiduciarinės pareigos ieškovei, kitas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas.

55. Būtent ieškovė turi neabejotinai įrodyti ieškinio pagrindą. Ieškovė turi įvertinti riziką, kad praėjus tokiam laiko tarpui – galimybės įrodyti apsunkėja (tokį apsunkėjimą lėmė pačios ieškovės veiksmai), todėl ieškovė privalėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad pagrįsti ir atskleisti visas reikšmingas aplinkybės. Tačiau ieškovė elgiasi priešingai ir net atsisako pateikti bylai svarbius dokumentus, kuriais disponuoja ir kuriuos atsakovė prašė išreikalauti.

56. Taip pat manytina, kad ieškovės įrodymų nepateikimas privalėtų būti vertinamas kasacinio teismo pripažintos contra spoliatorem doktrinos aspektu, kuri nurodo, kad jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016). Bylos atveju, ieškovė nepateikia būtent tokių įrodymų, kurie ginčo situacijoje patvirtintų pačius jam įmanomai nepalankius faktus, t. y., kad nėra atskleistos visos reikšmingos aplinkybės ir disponavimas patalpomis vyko vykdant kitus sandorius; kad atsakovė perleisdama Patalpas veikė su ieškovės žinia ir pritarimu bei jokių neatidžių, nerūpestingų ar nelojalių veiksmų neatliko. Būtent ieškovės elgesys neteikiant reikšmingų įrodymų, kuriais disponuoja, turėtų būti pagrindas taikyti nurodytą contra spoliatorem taisyklę vertinant byloje pateiktus įrodymus.

57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

58. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, jos veiksmuose nebuvo kaltės, ji nepadarė žalos, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Taigi pagal teisinį reguliavimą, jei ieškovė mano, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo nukreipti konkrečiai į ieškovą, jis kaltas ir tokiais veiksmais padarė žalos, būtent Ieškovas privalo įrodyti tokias aplinkybes, pateikdamas tai patvirtinančius konkrečius įrodymus.

59. Nagrinėjant bylą būtina įvertinti, kad tik ieškovė turi galimybę dokumentais pagrįsti bylai reikšmingas aplinkybes, o atsakovė tokios galimybės visiškai neturi. Iš atsakovės reikalaujant savo paaiškinimus ir teiginius pagrįsti dokumentais, iš atsakovės iš esmės būtų reikalaujama įrodyti neįmanomą (lot. probatio diabolica), nes neegzistuoja jokios objektyvios atsakovės galimybės tokiems veiksmams.

60. Apibendrinant tai kas išdėstyta, ieškinys yra reiškiamas praleidus ieškinio senaties terminą, tačiau net nepaisant to, nėra jokio pagrindo atsakovės veiksmuose nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas. Taip pat ieškovė neteikia visų turimų ir reikšmingų įrodymų, nes selektyviai teikdamas dokumentus stengiasi susikurti nepagrįstą ieškinio pagrindą, kuris sukurtų iliuziją, kad atsakovė tariamai atliko neteisėtus veiksmus ir neaišku kokio tikslo siekdama trečiam asmeniui be jokio pagrindo perdavė ieškovės patalpas.

61. Maža to, svarbu įvertinti ir tai, kad pagal ieškovės nurodomas aplinkybes, jeigu atsakovė iš tikrųjų būtų atlikusi tokius veiksmus, kurie yra nurodyti ieškinyje ir akivaizdžiai būtų nusikalstami – tai būtų neabejotinas pagrindas atsakovės baudžiamajai atsakomybei. Nepaisant to, ikiteisminis tyrimas dėl šių aplinkybių atsakovės atžvilgiu buvo nutrauktas, nes atsakovė jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi.

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

62. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą; nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d.

63. Ieškovės valdyba, sudaryta iš narių E. P., E. M. ir D. Č., priėmė sprendimą (nutarimas Nr. 31) įsigyti (pirkti) dvejas administracines patalpas, esančias Jungtiniuose Arabų Emiratuose, Dubajuje, (duomenys neskelbtini); šios patalpos identifikuotos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); taip pat nuspręsta patalpas, identifikuotas Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti už 5530000 AED, o patalpas, identifikuotas Nr. (duomenys neskelbtini), už – 3 960 000 AED. Šiuo valdybos nutarimu buvo nutarta įgalioti E. P. atstovauti ieškovę notarų biure išduodant Unijos vardu įgaliojimą valdybos narei E. M. atstovauti Uniją sudarant Patalpų pirkimo – pardavimo sandorį.

64. Ieškovė laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 26 d. iki 2009 m. vasario 23 d. Patalpų pardavėjui CAYAN Business atliko šiuo piniginių lėšų pavedimus: 1) 2008 m. vasario 26 d. – 302000 USD (,,20 proc. avansas už patalpas, kurių identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 2008 m. kovo 3 d. – 65 500 USD (20 proc. avansas už patalpas, kurių identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) 2008 m. kovo 4 d. – 151500 USD (20 proc. avansas už patalpas, kurių identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 2008 m. gegužės 22 d. – 583759 USD (mokėjimas už patalpų įsigijimą (patalpų identifikacinis numeris nenurodytas); 5) 2009 m. sausio 21 d. – 322830 USD (mokėjimas už patalpų įsigijimą (patalpų identifikacinis numeris nenurodytas); 6) 2009 m. vasario 2 d. – 100000 USD (mokėjimas už patalpų įsigijimą (patalpų identifikacinis numeris nenurodytas); 7) 2009 m. vasario 2 d. – 200000 USD (mokėjimas už patalpų įsigijimą (patalpų identifikacinis numeris nenurodytas); 8) 2009 m. vasario 20 d. – 230000 USD (mokėjimas už patalpų įsigijimą (patalpų identifikacinis numeris nenurodytas); 9) 2009 m. vasario 23 d. – 224300 USD (mokėjimas už patalpų įsigijimą (patalpų identifikacinis numeris nenurodytas), viso atlikta mokėjimų - 2179889 USD sumai. Ieškovės teigimu, konvertavus bendrą nurodytą 2179889 USD sumą į AED valiutą, išeina suma lygi 9490000 AED, ir ši suma atitinka bendrą sumą, nurodytą minėtame 2008 m. vasario 25 d. ieškovės valdybos protokole, už kurią buvo nuspręsta įsigyti abi patalpas CAYAN Business Center (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)); taip pat, ieškovės teigimu, šios aplinkybės turėtų reikšti, kad ieškovė yra visapusiškai įvykdžiusi savo prievoles CAYAN Business Center ir dėl to jai nuosavybės teise turėtų priklausyti abi Patalpos, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

65. Byloje esantys JAE Žemės registro duomenys patvirtina, kad ieškovės nuosavybės teise buvo ir duomenų pateikimo metu yra registruotos tik vienos Patalpos, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat pateikta 2008 m. rugpjūčio 5 d. tarp ieškovės, atstovaujamos valdybos pirmininkės E. P., ir CAYAN Business Center sudaryta Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) kaina - 5530000 AED ir šių patalpų perleidimas ieškovės nuosavybėn. Tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovė, iš JAE Žemės registro gauti duomenys patvirtina, kad Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo registruotos ieškovės vardu, o pagal 2008 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Luna Investment Ltd ir CAYAN Business Center, šios patalpos buvo parduotos Luna Investment Ltd.; taip pat šių patalpų nuosavybės teise priklausymą Luna Investment Ltd. pagrindžia 2009 m. birželio 4 d. nuosavybės teisės patvirtinimas, išduotas JAE Žemės registro.

66. Ieškovė, grįsdama atsakovės atsakomybę dėl nurodomos žalos atsiradimo, nurodo, kad atsakovė – ieškovės valdybos narė priėmė sprendimą įsigyti abejas ginčo patalpas, bei 2008 m. vasario 28 d. valdybos protokolu buvo įgaliota atstovauti ieškovę sudarant Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorius, buvo įgaliota ir Luna Investment Ltd. atstovė. Byloje pateikti JAE Žemės registro duomenys ir tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog atsakovė E. M. 2009 m. spalio 20 d. pasirašė patvirtinimą, kad jai yra perduotas patvirtinimas apie Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę, ir šį patvirtinimą atsakovė pasirašė kaip Luna Investment Ltd. atstovė; taip pat atsakovė E. M. pasirašė Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) administravimo sutartį, sudarytą tarp Luna Investment Ltd ir CAYAN Business Center ir atsakomybės dėl Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūros / naudojimosi pasiskirstymo patvirtinimą; Luna Investment Ltd. E. M. išdavė įgaliojimą veikti Luna Investment Ltd. vardu, įskaitant, bet neapsiribojant, Luna Investment Ltd. įsigyti bet kokį nekilnojamąjį turtą.

Dėl civilinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų

67. Ieškovė prašo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, kaip ieškovės valdybos narei ir kaip įprastą deliktą atlikusiam asmeniui; ieškovės teigimu, ji patyrė žalą - 986979,84 Eur, t. y. piniginių lėšų, kurios buvo pervestos įsigyti Patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), dydžiui, ir už šią žalą yra atsakinga atsakovė, kaip ieškovės valdymo organo narė, ir įgaliotas Luna Investment Ltd. asmuo, nes šiuo atveju atsakovė būdama ieškovės valdymo organo narė ir Luna Investment Ltd. įgaliotas asmuo atliko veiksmus, dėl kurių už Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini)įsigijimą ieškovė sumokėjo, tačiau nuosavybės teisę į šias patalpas įgijo Luna Investment Ltd.

68. Pagal CK 2.87 straipsnio, nustatančio juridinio asmens valdymo organų narių pareigas, 7 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

69. Kredito unijos valdyba yra kredito unijos valdymo organas, valdybos nariai – kredito unijos vadovai (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – Kredito unijų įstatymas) (redakcija, aktuali ginčo laikotarpiui) 21 straipsnio 2 dalis, 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

70. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013). Dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai ribotų jų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

71. Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Rūpestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sąžiningai (be interesų konflikto) ir ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimą priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi išsamiai ištirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018 9 punktą).

72. Jeigu nustatoma, kad bendrovės vadovo sprendimas pažeidė imperatyvus, rūpestingumo ar lojalumo pareigas arba yra akivaizdžiai neprotingas ūkinės komercinės rizikos aspektu, bendrovės vadovo sprendimui netaikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, todėl už šį sprendimą bendrovės vadovui gali kilti civilinė atsakomybė, jei įrodomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018 19 punktą).

73. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė pagal byloje pareikštą reikalavimą turėjo įrodyti atsakovės imperatyvių ar fiduciarinių pareigų pažeidimą arba ginčo sandorių akivaizdų neprotingumą ūkinės komercinės rizikos aspektu.

74. Svarbu tai, kad šiuo atveju ieškovė nenurodo už kokį konkrečiai valdybos sprendimą kyla atsakovės civilinė atsakomybė; be to, net neįrodinėjama, kad buvo pažeistas ieškovės valdybos sprendimas ar priimtas teisės aktams prieštaraujantis bei ieškovei nuostolius sukėlęs valdybos sprendimas, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo spręsti atsakovės kaip valdybos narės atsakomybės klausimą; galiausiai nesant nurodyto valdybos sprendimo, kuris būtų ieškovei nenaudingas, taip pat nėra teisinio pagridno spręsti klausimą dėl atsakovės atsakomybės pažeidus fiduciarines pareigas ieškovės atžvilgiu.

75. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas); ir šiuo atveju, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu ieškovė reiškia reikalavimus, jai tenka pareiga įrodyti ieškinio pagrindą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, kt.).

76. Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys ir dėl šios aplinkybės byloje nekilo ginčo, jog atsakovė E. M. nepasirašė 2008 m. birželio 5 d. sudarytos Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, ji pasirašė šių patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kas būtent nėra nuosavybės įgijimo / perleidimo pagrindas. 2008 m. kovo 3 d. ir 2008 m. kovo 4 d. mokėjimo pavedimai patvirtina, kad minėtos sutarties dėl Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini)įsigijimo dienai buvo sumokėtas 217000 USD dydžio avansas, ir byloje nėra pateikta patikimų duomenų, jog už šias patalpas buvo visiškai atsiskaityta, t. y. pagal sutartyje numatytą 3960000 AED (1078094 USD) kainą, nes būtent byloje nurodytų kitų mokėjimų paskirtyje nėra konkrečiai įvardinta už ką konkrečiai atsiskaitoma, t. y. ar už ginčo dalyku esančias patalpas ar pagal kitas prievoles.

77. Sutiktina su atsakovės teiginiais, jog priimtas valdybos sprendimas nupirkti Patalpas Nr. (duomenys neskelbtini) nereiškia faktinio patalpų įsigijimo, ir toks įsigijimo sandoris nėra vienašalis sandoris, priklausantis vien nuo ieškovės valios; be to, kaip nurodo atsakovė, šiuo atveju, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, ieškovės valia dėl patalpų įsigijimo pakito, būtent Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimas Luna Investment Ltd. įvyko siekiant minimalizuoti galimus ieškovės nuostolius, kuriuos ieškovė būtų patyrusi šias patalpas išlaikant nuosavybėje. Be to, kaip nurodė atsakovė, šios patalpos Dubajuje buvo pirktos siekiant juose įrengti ieškovės ofisą, kuris aptarnautų Lietuvos piliečius, ieškovės klientus, dirbančius, gyvenančius ar atostogaujančius Jungtiniuose Arabų Emyratuose, tačiau netrukus po patalpų įgijimo 2008 m., pasikeitė nekilnojamojo turto rinkos situacija bei pasikeitė ieškovės planai dėl ofiso Dubajuje steigimo; susiklosčius tokiai situacijai, ieškovė nerado asmenų, kurie už protingą kainą sutiktų įgyti patalpas, tačiau viena įmonė sutiko išsinuomoti Patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu jos būtų įrengtos ir suremontuotos; gi ieškovė, neturėdama laisvų lėšų remontui – remontą vykdžiusiai Luna Investment Ltd. perdavė Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus remonto darbus, o Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) suremontavus ir pagerinus, ji buvo nuomojama ir iš jos nuomos ieškovė gaudavo lėšas; taip pat, ieškovės teigimu, Patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleista vykdant atlygintinį sandorį, kuriam pritarė ieškovės valdymo organai.

78. Teismas pažymi, kad byloje ieškovė nepateikia išsamių duomenų, susijusių su Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimu ir atsakovės nurodomais įvykiais dėl patalpų įrengimu, nuoma, kt. Be to, byloje nekilo ginčo ir dėl aplinkybės, jog dėl Patalpų įsigijimo aplinkybių Lietuvos bankas vykdė patikrinimą, ir nėra nustatyta atsakovės ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų; byloje esančioje Lietuvos banko atlikto patikrinimo ištraukoje matyti, kad buvo nustatytas ir konstatuotas investicijos nepasiteisinimas, bet ne veiksmų, susijusių su šių patalpų įsigijimu, neteisėtumas.

79. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad šiuo atveju ieškovės nurodytos aplinkybės dėl Patalpų įsigijimo bei pateiktas įrodymas dėl Patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo kitam subjektui, nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie galėtų lemti jos civilinę atsakomybę; be to, manytina, kad nagrinėjamu byloje nepateikti visi dokumentai, kurie atskleistų išsamių įvykių seką dėl abiejų patalpų įsigijimo ir galiausiai dėl kokių priežasčių Patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleistos kitam asmeniui Luna Investment Ltd.

80. Nesant nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės nurodytos atsakovės kaltės, kuri pasireiškė tyčia.

Dėl padarytos žalos dydžio

81. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žala asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu13. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

82. Kaip nustatyta, šiuo nagrinėjamu atveju už Patalpas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtas 217000 USD dydžio avansas, ką patvirtina byloje pateikti 2008 m. kovo 3 d. ir 2008 m. kovo 4 d. mokėjimo pavedimai, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, už ką buvo konkrečiai atlikti kiti ieškovės nurodomi pavedimai; taigi, nėra pagrindo teigti, kad buvo visiškai atsiskaityta už įsigyjamas patalpas ir kad ieškovė įgijo patalpas nuosavybės teise, dėl ko vėliau galėjo patirti nurodomą nuostolių dydį pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Galiausiai ieškovės nurodyti teiginiai dėl 2179889 USD sumos kovertavimą į AED valiutą bei gaunant 9490000 AED sumą, yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir skaičiavimais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ir nėra įrodytas ieškovės nurodomas žalos dydis (CPK 178 straipsnis).

Dėl priežastinio ryšio

83. Ieškovė priežastinį ryšį tarp nurodomų atsakovės padarytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė buvo Unijos valdybos narė, be kita ko balsavusi už sprendimą dėl dviejų patalpų įsigijimo, taip pat atsakovė žinojo, jog Unija yra atsiskaičiusi už abi patalpas, ir atstovavo Luna Investment Ltd. perimant nuosavybės teisę į Patalpą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio, nes, kaip jau nustatyta, nėra aišku kokiu būdu valdybos sprendimas dėl Patalpų įsigijimo pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, tuo labiau, ieškovė neįrodo, kad atsakovė žinojo apie atsiskaitymą už abi patalpas, kai byloje net nėra pateikta išsamių duomenų apie atsiskaitymą, ir galiausiai šiuo atveju atsakovės Luna Investment Ltd. atstovavimas pagal įgaliojimą nei sukelia žalą, nei rodo kažkokius neteisėtus veiksmus, nes nėra jokių duomenų apie atsakovės prisidėjimą prie ieškovės patalpų perleidimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodomos patirtos žalos yra priežastinis ryšys.

84. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, dėl to atsiradusios žalos faktas ir jos dydis, priežastinis jų ryšys ir kaltė (CK 6. 245 straipsnis).

85. Apibendrinęs anksčiau aptartus įrodymus ir argumentus, teismas daro išvadą, kad abiejų patalpų pirkimo kaina iš esmės atitiko Unijos valdybos nutarimų priėmimo metu buvusias turto rinkos kainas, Unija iš įsigyto turto gavo pajamas nuomos mokesčio pavidalu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl valdybos nutarimų, kurių pagrindu buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, Unijai buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei taikyti, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 6.246 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties

86. Taip pat, teismo vertinimu, yra pagrindas ieškinį atmesti ir ieškovei praleidus senaties terminą ieškiniui pareikšti, bei nesant pagrindo jį atnaujinti.

87. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriam pareikšti pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

88. Terminas ieškiniui pateikti formaliai skaičiuotinas nuo 2014 m. balandžio 7 d., kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis iškelti Unijai bankroto bylą, tokiu atveju jis baigėsi 2017 m. balandžio 7 d.

89. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

90. Nustatyta, kad atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir nurodo, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą.

91. Nagrinėjamu atveju ieškovės nemokumo administratorė, vykdydama įstatyme jai nustatytą pareigą ginti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl vienos iš įmonės valdymo organų narių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, kuriam, kaip minėta, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus reikalavimams, nesusijusiems su įmonės sudarytų sandorių pripažinimu negaliojančiais, taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).

92. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 24 punktas). Konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą, savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu, ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir kad jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007). Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011). Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

93. Bylos medžiaga patvirtina, kad nemokumo administratorė 2016 m. gruodžio 14 d. atsakovei pareiškė pretenziją dėl žalos, padarytos įsigyjant patalpas, todėl akivaizdu, kad ieškovei apie galimą žalos padarymo faktą buvo žinoma nuo 2016 m. gruodžio 14 d., bei yra pagrindas laikyti, jog ieškovė vėliausiai sužinojo apie galbūt padarytą žalą, dėl ko ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 m. gruodžio 14 d. Gi šiuo atveju ieškovė Vilniaus apygardos teismui ieškinį pateikusi 2021 m. liepos 5 d., praleido ieškinio senaties terminą. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovei buvo pareikštas civilinis ieškinys vykusiame ikiteisminiame tyrime; gi nurodomame ikiteisminiame tyrime pareikštas civilinis ieškinys nėra tapatus šioje nagrinėjamoje byloje pareikštam ieškiniui; pažymėtina, kad atsakovei ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai buvo tik 2020 m. ir jie nebuvo susiję su nagrinėjamais reikalavimais (įtarimai buvo pareikšti dėl išduotų paskolų); kita svarbi aplinkybė, kad baudžiamoji byla nebuvo perduota teismui, ir tokiu būdu senaties eiga nebuvo sustojusi (BPK 115 straipsnis).

94. Kaip minėta, ieškinio senaties termino pradžia šiuo atveju nustatyta taikant protingo, rūpestingo ir atidaus nemokumo administratoriaus standartą. Įvertinus tai, kad apie galimą žalos faktą nemokumo administratorei neabejotinai buvo žinoma 2016 m. gruodžio 14 d., laikytina, jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo būtent nuo šios datos.

95. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

96. Ieškovės teigimu, senaties termino atnaujinimui svarbi aplinkybė yra bankroto proceso metu pakeista ieškovės nemokumo administratorė bei buvęs ikiteisminio tyrimo procesas, kuris buvo nutrauktas suėjus senaties terminams.

97. Kaip minėta, ieškovei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d.; minėta nutartimi nemokumo administratore buvo paskirta UAB ,,Verslo konsultantai“, tačiau 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškovės nemokumo administratorė UAB ,,Verslo konsultantai“ buvo pakeista į nemokumo administratorę Jurgitą Karalevičienę, ir šioje nutartyje nurodyta, kad UAB ,,Verslo konsultantai“ netinkamai vykdė kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimus, tarp nemokumo administratorės ir didžiausio ieškovės kreditoriaus esant konfliktiniams santykiams, UAB ,,Verslo konsultantai“ negalėjo užtikrinti sklandžios bankroto proceso eigos.

98. Nustatyta, kad vertinant, ar nagrinėjamos bylos atveju nemokumo administratorės pasikeitimas laikytina svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, atsižvelgiama į tai, kad Unijos nemokumo administratorė pakeista tik vieną kartą, o būtent nemokumo administratorės pakeitimo metu (minėtos 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties priėmimo metu) ieškinio senaties terminas dar nebuvo suėjęs, todėl naujoji administratorė turėjo pakankamai laiko susipažinti su ieškovės dokumentais ir pareikšti ieškinį (ieškinio senaties terminas suėjo 2019 m. gruodžio 14 d.). Kaip minėta, ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovei pareikštas 2021 m. liepos 5 d., t. y. praėjus beveik trims metams po ieškovės nemokumo administratorės pasikeitimo ir pustrečių metų po ieškinio senaties termino pabaigos, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorė yra savo srities profesionalė, kuriai keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai bankroto procedūros metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012), laikytina, kad nemokumo administratorės pasikeitimas bankroto byloje nelaikytina svarbia priežastimi, kuri sudarytų pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, naujai nemokumo administratorei perdavus įmonės dokumentus, tarp jų esant ir buvusios nemokumo administratorės UAB ,,Verslo sprendimai“ 2016 m. gruodžio 14 d. pretenzijai atsakovei dėl žalos atlyginimo dėl patalpų įsigijimo, nemokumo administratorė, būdama kvalifikuota savo srities profesionalė, galėjo įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją ir laiku kreiptis į teismą, ginant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-886-1120/2022 m.

99. Ieškovė, grįsdama savo poziciją dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje, Nr. e2-390-1101/2022 m., kuriame, ieškovės teigimu, nemokumo administratorės pasikeitimas pripažintas svarbia aplinkybe, sudarančią pagrindą ieškinio senaties termino atnaujinimui, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog sutampa minėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, todėl nesant nustatytų tapačių aplinkybių bei tuo labiau nesant įsiteisėjusiam priimtam procesiniam sprendimui, teismas neturi pagrindo remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-390-1101/2022 m. kaip precedentu.

100. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovė neįrodė, jog praleido ieškinio senaties terminą dėl objektyvių priežasčių (dėl negalėjimo surinkti įrodymų, parengti ieškinio, nes nebuvo tam galimybių ar kt.), todėl nėra pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

101. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovės prašymas ir ieškinio reikalavimo užtikrinimui atsakovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atmetus ieškinį, minėta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu naikintina.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.

Teisėja Loreta Bujokaitė