Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė bankrutavusi KU „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė; Unija) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų, taikyti vienašalę restituciją natūra – grąžinti ieškovo Ž. P. nuosavybėn 2012 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir sutartis) atsakovei R. V. perleistą nekilnojamąjį turtą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė minėtą sutartį prašė pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Nurodė, kad atsakovas Ž. P. buvo ieškovės valdybos narys laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. Faktiškai atsakovas Unijos valdybos nario pareigas nustojo eiti nuo 2012 m. gruodžio 13 d., kuomet buvo paskelbtas Unijos veiklos apribojimas. Būtent šiuo laikotarpiu atsakovas atliko veiksmus, kurie lėmė, kad atsakovas Ž. P. tapo Unijos skolininkas. 2012 m. gruodžio 13 d., t. y. praėjus vos 3 dienoms po sutarties sudarymo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atliko kratas Unijoje, o Lietuvos banko valdyba 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu priėmė sprendimą iki 2013 m. sausio 31 d. paskelbti Unijos veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti Unijos laikinąjį administratorių. 2013 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Šį ieškinį reiškiantis bankroto administratorius buvo paskirtas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kuria buvo atstatydinta buvusi bankroto administratorė UAB ,,Verslo konsultantai“. Po Unijos bankroto bylos iškėlimo buvo nustatyta, kad atsakovas Ž. P. kartu su kitais asmenimis, eidamas vadovaujamas pareigas Unijoje, atliko neteisėtus veiksmus, kuriais buvo padaryta žala Unijai. Šiuo metu įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais atsakovas Ž. P. pripažintas Unijos skolininku, iš jo 2018 metais išduotų vykdomųjų raštų pagrindu vykdomi išieškojimai. 2020 m. liepos 27 d. datai atsakovo Ž. P. negrąžintos išieškomos skolos likutis Unijai sudarė 5 252 283,83 Eur. Atsakovo Ž. P. atžvilgiu taip pat yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, įtariant, kad atsakovas kartu su kitais Unijos valdybos nariais 2012 metais iššvaistė didelės vertės jų žinioje buvusį Unijos turtą (daugiau nei 8 mln. eurų). 2020 m. kovo 27 d. prokuroro nutarimu buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (didelės vertės turto iššvaistymo), tačiau kartu pripažinta, kad atsakovo ir kitų buvusių valdybos narių veika atitinka BK 229 straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį (tarnybos pareigų neatlikimas). Ikiteisminiame tyrime iki 2020 m. kovo 27 d. buvo taikomas nuosavybės teisių apribojimas turtui, kuris perleistas ginčijama sutartimi, tačiau dėl dalies veikų nutraukus ikiteisminį tyrimą, nuosavybės teisės apribojimas prokuroro nutarimu buvo panaikintas.

3. Ieškovės teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos CK 6.66 straipsnio sąlygos pripažinti 2012 m. gruodžio 10 d. pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia. Pirma, Unija turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į Ž. P. daugiau nei 5 mln. eurų sumai. Žala atsirado atsakovui einant Unijos valdybos nario pareigas 2012 metais. Pagal kasacinio teismo praktiką, teisė reikalauti žalos atlyginimo atsiranda nuo to momento, kai žala padaroma, o ne nuo teismo sprendimo priteisti žalos atlyginimą įsiteisėjimo. Antra, minėta sutartimi yra pažeistos Unijos teisės – sudarius sutartį ir jos pagrindu nekilnojamąjį turtą perleidus atsakovei R. V., yra pablogintos Unijos galimybės išsiieškoti skolą iš Unijos skolininko Ž. P. turto, kadangi skolininko turto nepakanka Unijos reikalavimams padengti. Trečia, sutarties sudarymas šalims nebuvo privalomas – nėra jokių duomenų, kad šalys turėjo kokią nors teisinę pareigą minėtos sutarties sudarymui. Sudarydami sutartį abu atsakovai buvo nesąžiningi. Atsakovas Ž. P. tyčiniais veiksmais padarė žalą Unijai ir neabejotinai suprato, kad dėl to gali kilti teisinė atsakomybė. Siekdamas jos išvengti, atsakovas Ž. P. formaliai perleido nekilnojamąjį turtą artimam asmeniui, su kuriuo tuo metu gyveno, - atsakovei R. V. Faktą, kad atsakovai sutarties sudarymo metu gyveno kartu sutartimi perleistame bute, patvirtina tiek Gyventojų registro duomenys, tiek pačioje sutartyje nurodyti sutarties šalių rekvizitai. Atsakovai kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl šiuo atveju taikytina ir atsakovų nesąžiningumo prezumpcija, kaip tai numatyta CK 6.67 straipsnyje. Papildomai atsakovo Ž. P. ketinimus pagrindžia sutarties sudarymo laikas – sutartis sudaryta likus vos trims dienoms iki Unijai paskelbto moratoriumo ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atliktų kratų. Savo ruožtu atsakovė R. V. neabejotinai turėjo žinoti ir žinojo, kad, sudarydama tokią sutartį, ji taip pat atlieka nesąžiningus veiksmus. Kadangi ieškinio reiškimo metu ieškovė neturi duomenų, ar atsakovė R. V. atsiskaitė su atsakovu Ž. P., ieškovė prašo taikyti vienašalę restituciją, grąžinant 2012 m. gruodžio 10 d. sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą atsakovo Ž. P. nuosavybėn.