Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-108-519/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-06-04
Bylos Nr.: 1A-108-519/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-36052-2022-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ernesta Montvidienė, Nerijus Masiulis, Gražvydas Poškus
Nuteistasis: E. L., A. J.
Civilinis ieškovas: įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) M. M.“
Advokatai: Silva Balčiūnienė

Kategorijos

1.1.4.4.2Vykdytojas (BK 24 str. 3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-519/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36052-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.5.1.; 2.3.2.2.13.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui,gynėjoms advokatėms Silvai Balčiūnienei, E. P.,nuteistiesiems E. L., A. J.,civilinio ieškovo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės, nuteistojo A. J. gynėjos advokatės E. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 66,67 MGL (3333,50 Eur) bauda ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 66,67 MGL (3333,50 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, skirti įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje.

E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Skirti įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; toliau dirbti, arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje.

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini) M. M.“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš E. L. ir A. J. priteista įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) solidariai 12 578,25 Eur (dvylika tūkstančių penki šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai 25 euro centai) turtinės žalos atlyginimo.

Paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į E. L. turtą: automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuspręsta taikyti iki visiško turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. J. ir E. L. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrai grupėje neteisėtai panaudojus nenustatytomis aplinkybėmis „(duomenys neskelbtini)“ kuro atsiskaitymo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini), išduotų (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“, registruotai (duomenys neskelbtini), duomenis ir įpylė dyzelinio kuro degalinėse UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 10 d. nuo 15.59 val. iki 18.02 val. 2040,98 litrus už 3 779,90 Eur, 2022 m. rugsėjo 13 d. nuo 16.16 val. iki 16.31 val. 2031,88 litrus už 3 742,74 Eur, taip pat esančioje (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 11 d. nuo 15.14 val. iki 15.22 val. 1173,75 l už 2 173,79 Eur, 2022 m. rugsėjo 12 d. nuo 18.22 val. iki 18.41 val. 1556,06 l už 2 881,82 Eur, į talpas transporto priemonėje „(duomenys neskelbtini)“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), su ne šiai transporto priemonei išduotais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule įgijo 12 578,25 Eur vertės (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 6 802,67 l dyzelinio kuro.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. ir jo gynėja advokatė Silva Balčiūnienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teisino Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – E. L. išteisinti. Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini) M. M.“ pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Teismui nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 punkto pažeidimus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį pakeisti.

2.1. Apeliantai nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas savo iniciatyva, neprašant proceso dalyviams, prokurorui toliau palaikant pradinį kaltinimą, pakeitė kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus į kaltinimus, grindžiamus iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir, remdamasis pakeistais kaltinimais, skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamuosius E. L. ir A. J. pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jiems bausmes. Apeliantai nesutinka su E. L. atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu.

2.2. Apeliantų teigimu, skundžiamo nuosprendžio išvados dėl E. L. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį neatitinka bylos aplinkybių, todėl tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl mano, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Pirmosios instancijos teismas, savarankiškai pakeisdamas pareikštus kaltinimus, pažeidė BPK 256 straipsnio nuostatas.

2.3. Pažymi, jog teismo išvados dėl E. L., kaip nusikalstamos veikos vykdytojo, kaltės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir bylos patikrinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Nurodo, kad viso proceso metu E. L. davė nuoseklius parodymus, savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nepripažino ir šios jo nurodytos aplinkybės nepaneigė byloje surinkti duomenys. Nurodo, kad A. J. pasiūlė E. L. pigiau įsigyti dyzelinio kuro, sakydamas, kad degalus pigiau gaus iš „furisto“. E. L. žinodamas, kad pirks didelį kiekį dyzelinio kuro, internetu ieškojo talpų, surado ir nupirko 2 plastikines talpas po 1000 litrų (1 tonos) talpos. Išsinuomojo priekabą talpoms vežti ir talpas savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba nuvežė talpas į patalpas (angarą), esančias (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog patalpų adresą E. L. nurodė A. J., pats tų patalpų nenuomojo. A. J. suradus krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ su ne lietuviškais numeriais, E. L. parvairavo šį automobilį iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio angaro, kur automobilis buvo pastatytas. Automobilio užvedimo raktelius perdavė A. J.. Pirkti dyzelinio kuro važiavo į (duomenys neskelbtini) brolio automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (juodos spalvos). Važiavo kartu su A. J., kuriam kažkas paskambino ir nurodė, kad reikia laukti prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvės šalikelėje stovinčiame automobilyje su įjungtais avariniais žibintais laukė kol kurą atveš nepažįstami asmenys. E. L. suprato, kad A. J. krovininio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ raktelius ir automobilį buvo perdavęs tiems asmenims, kurie įpils kurą. Prie stovinčio E. L. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ privažiavo baltas mikroautobusiukas su (duomenys neskelbtini) numeriais. Jame buvo talpos su dyzeliniu kuru. Kurą atvežusiam vyriškiui padavė pinigus – 2100 Eur. Įsėdęs į mikroautobusiuką, kuriame buvo talpos su kuru, juo važiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (iki angaro), kur buvo paliktas dyzelinis kuras. E. L. pats degalinėje kuro neįsipylė. Kaltinamajame akte nurodytomis (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini).“ priklausančiomis kuro atsiskaitymo kortelėmis nesinaudojo, niekada jų nematė, jų duomenų nežinojo.

2.4. Apeliantai tvirtina, kad skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje teismas, netinkamai įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, nenustatęs, kokiu būdu ir kas gavo įmonei „(duomenys neskelbtini) priklausančias kuro atsiskaitymo korteles ar jų duomenis, kokiu būdu šios kortelės ar jų duomenys buvo perduoti kaltinamiesiems, nesant byloje absoliučiai jokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad abu kaltinamieji, ar vienas E. L., disponavo minėtomis kortelėmis ar jų duomenimis, nepagrįstai nustatė, kad kaltinamieji degalinėse „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), naudojo įmonei „(duomenys neskelbtini) M. M.“ „(duomenys neskelbtini)“ išduotų kuro atsiskaitymo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Prisistatydami elektroninėje erdvėje tariamai įmonei „(duomenys neskelbtini) įmonės teisėtais atstovais, atliko finansines operacijas ir neteisėtai įgijo (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini) priklausančio 6 802,67 litrų dyzelinio kuro. Apeliantų teigimu, šios teismo išvados grindžiamos prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis.

2.5. Teigia, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu visiškai nepagrįstai apkaltino ir nuteisė E. L. tuo, kad jis buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, vykdytojas, kuris kartu su A. J. nuosprendyje nurodytomis dienomis degalinėse „(duomenys neskelbtini)“, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudodami „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini) M. M.“ išduotas dvi kuro atsiskaitymo korteles patys įsipylė nurodytą kuro kiekį ir tokiais veiksmais apgavo minėtą įmonę.

2.6. Pažymi, jog baudžiamosios bylos duomenys, kuriais remdamasis prokuroras palaikė pradinį, o ne teismo pakeistą, kaltinimą, patvirtina, jog įsipilant minėtą kurą degalinėse nenustatyti asmenys panaudojo (duomenys neskelbtini) įmonei priklausiusias kuro atsiskaitymo korteles. Bylos nagrinėjimo teisme metu naujų faktinių aplinkybių, įrodančių, jog E. L. panaudojo minėtas korteles, nebuvo nustatyta. Pažymi ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pirmasis neteisėtas (duomenys neskelbtini) įmonei priklausančių kuro kortelių panaudojimas buvo įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 30 d. apie 10.39 val. (duomenys neskelbtini). Taigi, nusikalstama veika, panaudojant tas pačias kuro atsiskaitymo korteles, buvo pradėta vykdyti (duomenys neskelbtini) ir tik vėliau, tikėtina tų pačių, nenustatytų asmenų tęsiama Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apeliantų teigimu, byloje nėra duomenų, kad E. L. minėtu laikotarpiu būtų išvykęs į (duomenys neskelbtini).

2.7. Teigia, kad liudytoju apklaustas M. M. (nukentėjusios įmonės savininkas, vadovas) nurodė, jog visos kortelės turi PIN kodus, kuriuos žino tik vairuotojai. Vairuotojai, kurių kortelės buvo panaudotos, įmonės savininkui sakę, kad korteles turi, jos nėra dingusios ir nieko nežino apie jų panaudojimą. Įmonės savininkas jokio vidaus tyrimo dėl galimai neteisėtų vairuotojų veiksmų (PIN kodų praradimo ar duomenų suteikimo kitiems asmenims) neatliko. Vairuotojų drausminės, materialinės, civilinės atsakomybės klausimo nesprendė, o kreipėsi į policiją. Pažymi, jog asmenys, panaudoję kaltinamajame akte nurodytas kuro užpylimo korteles nebuvo nustatyti. Taip pat teigia, kad nebuvo nustatytas jų ryšys su kaltinamaisiais, jų veiksmų pobūdis, tyčia, motyvai. Nenustatyta ir tai, ar vairuotojai buvo praradę minėtas korteles, kokiu būdu net trijų kortelių duomenys buvo perduoti kitiems asmenims. Priešingai, įmonės savininkas tvirtino, kad korteles vairuotojai turėjo su savimi. Tai, kad (duomenys neskelbtini) įmonės vairuotojai, jų vairuojamoms mašinoms stovint (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę atvykti į (duomenys neskelbtini) ir Lietuvą, naudotis jų žinioje esančiomis kortelėmis ir įpilti kurą į jiems pateiktas talpas, nėra nei įrodyta, nei paneigta. Tai tik prielaida, kuria nuosprendis negali būti grindžiamas.

2.8. Nurodo, kad objektyvūs bylos duomenys – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pateiktas gatvių vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai (failas (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 11 d. 15:20:58) akivaizdžiai ir neginčijamai įrodo, kad degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje E. L. nebuvo ir negalėjo būti, todėl negalėjo panaudoti minėtų kortelių. Pažymi, jog vaizdo įrašuose užfiksuotas juodos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nustatyta, priklauso E. L. broliui A. G. ir kurį tą dieną vairavo E. L., 15.22 val. stovi (duomenys neskelbtini) gatvės šalikelėje, įjungtomis avarinio signalo šviesomis. 15.31 val. iš keliuko, esančio už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastato (nuo degalinės „(duomenys neskelbtini)“ pusės) link (duomenys neskelbtini) gatvės eina du asmenys, apsirengę tamsiais rūbais, dėvi ryškiai salotinės spalvos liemenes su atšvaitais. Eidami, liemenes nusivelka. Priėję automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo E. L., į jį minėti du vyrai įlipa. Automobilis nuvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę link (duomenys neskelbtini). Degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, E. L. automobilis neužfiksuotas. Apeliantų teigimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bylos duomenimis nėra nustatyta, jog nuosprendyje nurodytose degalinėse panaudodamas minėtas korteles degalus įsipylė E. L..

2.9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog kaltinamieji apgaule įsigijo 12 578,25 Eur vertės, 6802,67 l dyzelinio kuro. Pažymi, jog pradiniame kaltinime buvo nurodyta, kad šį kurą kaltinamieji įgijo ne savo, o nusikalstamos veikos organizatorių naudai. Apeliantų teigimu, lieka neaišku, į kokias talpas kaltinamieji būtų supylę tokį didelį kiekį kuro, kai teismo nuosprendžiu nustatyta, jog E. L. įgijo 2 plastikines talpas po 1000 litrų talpos, į kurias turėjo būti pilamas dyzelinis kuras. Pažymi ir tai, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliktos kratos metu rastos ir paimtos plastikinės talpos, 1000 l talpos, 3 vnt. Dvi tuščios, o vienoje 91 l skysčio, turinčio dyzelino kvapą (4 t., b. l. 45–61, 87–95). Duomenų, kad E. L. būtų pardavęs daugiau kaip 4 tonas dyzelinio kuro, pasak apeliantų, byloje nėra nustatyta. Teigia, kad nuosprendyje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis E. L. kaltais neteisėtais veiksmais būtų užvaldęs ar ketinęs užvaldyti nuosprendyje nurodytą dyzelinio kuro kiekį.

2.10. Nurodo, kad apkaltinamajame nuosprendyje pažymėta, jog sprendžiant šioje byloje dėl sukčiavimo, svarbu nustatyti svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenų panaudojimo faktą, nes kaltininko tyčios tyrinį lemia jo supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai atlikti ar inicijuoti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Remiantis nuosprendyje cituojama kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas, objektyviai ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, apeliantų teigimu, neturėjo pagrindo spręsti dėl duomenų, sudarančių pagrindą E. L. tyčios turiniui pagrįsti pakankamumo. Teigia, jog nenustačius, kad būtent pats E. L. panaudojo minėtas kuro atsiskaitymo korteles, nebuvo galima spręsti dėl jo atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

2.11. Taip pat apeliantai nurodo, jog šioje byloje sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal E. L. pareikštą kaltinimą, apgaulės faktą ir jos turinį, turėjo būti nustatyta kaip apgaulė nulėmė turto savininko veiksmus, jo apsisprendimą perleisti turtą. Pažymi tai, kad apgaulė yra būtinasis sukčiavimo požymis. Sukčiavimas pasireiškia tuo, kad panaudodamas apgaulę, kaltininkas sau ar kitam asmeniui įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, panaikina turtinę prievolę ar jos išvengia. Apeliantų teigimu, byloje nėra nustatyta, kad E. L. būtų bendravęs su byloje nenustatytais kuro užpylėjais. Teismo išvada, kad E. L. kurą pylėsi ir korteles naudojo pats yra grindžiama prielaidomis.

2.12. Apeliaciniame skunde apeliantai cituoja kasacinio teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022, Nr. 2K-43-495/2024. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nenustačius būtinojo veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymio – apgaulės pasisavinant svetimą turtą, nenustačius, kad E. L. panaudojo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, E. L. išteisintinas dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

2.13. Apeliantai taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 256 straipsnio normą. Nurodo, kad konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios. Tačiau, nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes jas pakeisti. Pažymi, jog sistemiškai aiškinant BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas, teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau neesmingai. Iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos tik prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyva, laikantis BPK 256 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų. Apeliantų teigimu, baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė byla Nr. 2K-357/2005).

2.14. Nurodo, kad 2023 m. lapkričio 24 d. kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos padarymo būdas (kaltinamasis padėjo organizatoriams įvykdyti nusikalstamą veiką, tai yra ne pats naudojo korteles, ne pats pylėsi degalus, o tik padėjo organizatoriams, parūpino transportą, talpas ir pan.) buvo pakeistas kitu, nauju nusikalstamos veikos būdu, nurodant, kad nusikalstamą veiką E. L. vykdė pats, savarankiškai, teismui pažeidžiant BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus. Pažymi, jog kasacinis teismas savo priimtose nutartyse bei jų apžvalgoje yra pažymėjęs, kad iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos ne tik tais atvejais, kai jos lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą (kasacinės bylos Nr. 2K-296/2004, 2K-7-13/2007), tačiau ir tais atvejais, kai jos lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą BK bendrosios dalies straipsnį ar jo dalį, pavyzdžiui, dėl pasikeitusių aplinkybių veika kvalifikuojama kaip padaryta padėjėjo, o ne vykdytojo (kasacinė byla Nr. 2K-216/06), kurstytojo, o ne organizatoriaus (kasacinė byla Nr. 2K-16/2007). Pažymi ir tai, kad BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir pradiniame kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės.

2.15. Pažymi, jog prokurorui palaikant pradinį kaltinimą, pirmosios instancijos teismas jo pagrįstumo nesprendė ir nevertino, o E. L. pripažino kaltu pagal savo paties pakeistą kaltinimą. Teismas, nenustatęs jokių naujų faktinių aplinkybių, nepagrįstai nusprendė, kad E. L. yra nusikalstamos veikos vykdytojas ir visiškai nesprendė ir nepasisakė dėl pradinio kaltinimo nepagrįstumo. Apeliantų teigimu, nagrinėjamoje byloje keičiant veikos kvalifikavimą iš esmės buvo pakeistos ir faktinės bylos aplinkybės, išdėstytos prokuroro surašytame kaltinamajame akte, kurį prokuroras palaikė savo baigiamojoje kalboje. Šis veikos kvalifikavimo keitimo teisme pažeidimas yra pagrindas daryti išvadą, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo padaryta esminių BPK pažeidimų – buvo pažeisti Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą procesą, teisės į gynybą, rungimosi principai, taip pat BPK 255, 256 straipsniuose nustatyta veikos esminių aplinkybių ir jos kvalifikavimo keitimo tvarka.

2.16. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, keliamus tiek veikos kvalifikavimo pakeitimui teisme, tiek įrodymų vertinimui, tiek nuosprendžio turiniui, todėl priimtas nuosprendis, kuriuo E. L. yra pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Pažymi tai, jog byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių E. L. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o nuteistojo kaltę grįsti prielaidomis, įrodymus vertinti selektyviai proceso teisės normos draudžia.

2.17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas apeliantų prašymą panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir E. L. išteisinti, pripažins nepagrįstu, spręstinas klausimas dėl BPK 256 straipsnio normos pažeidimo, nulėmusio aiškiai neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Apeliantų nuomone, valstybiniam kaltintojui palaikius kaltinimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, o teismui pripažinus E. L. kaltu ir jį nuteisus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (kaip nusikalstamos veikos vykdytoją), E. L. paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teigia, kad E. L. neturėtų būti paskirta griežtesnė bausmė, negu nustato baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis.

2.18. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantai nurodo, kad teismui buvo pateiktas 2024 m. lapkričio 14 d. motyvuotas prašymas priteisti E. L. iš valstybės lėšų 2250 Eur jo patirtas išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms, suteiktoms pirmosios instancijos teisme apmokėti. Nurodo, jog prie prašymo yra pridėti atstovavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Taip pat nurodo, kad papildomai su apeliaciniu skundu teikia sąskaita už teisines paslaugas, suteiktas apeliacinės instancijos teisme (susipažinimas su apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, apeliacinio skundo surašymas, konsultacijos, gynyba teisme) ir pinigų priėmimo kvitas, kurios sudaro 1000 Eur. Pažymi, jog teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, E. L. turi būti atlygintos procese patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato, dalyvavusio byloje, paslaugoms apmokėti.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėja advokatė E. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m, vasario 13 d. nuosprendį ir A. J. išteisinti. Netenkinus šio prašymo, gynėja prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti A. J. švelnesnę bausmę.

3.1. Gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis A. J. priimtas nenustačius būtinojo nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 182 straipsnyje požymio – apgaulės. Gynėja cituoja kasacinio teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-92-648/2019; 2K-108-788/2018, 2012 m. gegužės 2 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalgą (Teismų praktika Nr. 36). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas apgaulės požymio tinkamai neatskleidė ir veiką sukčiavimu pripažino be nustatyto apgaulės požymio.

3.2. Pažymi, jog skundžiamo nuosprendyje išdėstyti teiginiai dėl apgaulės požymio neatitinka faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių, atskleidžia ne apgaulės, o neteisėto kuro atsiskaitymo kortelių panaudojimo faktą. Teigia, kad net jei būtų nustatyta, kad kuro atsiskaitymo korteles naudojo A. J., tokiu atveju nebuvo suklaidintas, apgautas turto savininkas, nes kortelės panaudotos degalinėje. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustas įmonės įmonei „(duomenys neskelbtini) atstovas M. M. negalėjo paaiškinti kokiu būdu kuro atsiskaitymo kortelės buvo panaudotos. Teismo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad vieną dieną įmonė pastebėjo, kad buvo pateiktos sąskaitos apmokėti už kurą, kuris nebuvo užpiltas į jų įmonės automobilius, jog tuo metu užblokuotos kortelės fiziškai buvo pas jį. Mano, kad jo įmonių kortelių duomenys buvo nuskaityti ir panaudoti įrašant į kitas korteles. Jo įmonėje dirba tik (duomenys neskelbtini) piliečiai. 2022 m. rugsėjo 20 d. apklausos protokole M. M. nurodė, kad jis gali paaiškinti, kad kiekvienas automobilis turi priskirtą kuro kortelę. Kortelės PIN kodas būna užrašytas ant atskiro popieriaus lapelio. Ar kažkokiais būdais įmonės kuro kortelių duomenys galėjo būti atskleisti asmenims, jis nurodyti negali. Gynėjos teigimu, šie liudytojo teiginiai leidžia daryti išvadą, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad civilinis ieškovas – įmonė „(duomenys neskelbtini) būtų apgauta, t. y. turtas ar turtinė teisė įgyta apgaulės būdu. Pasak gynėjo, liudytojo nurodytos aplinkybės rodo, kad kažkokiu, šiuo metu vis dar neišaiškintu būdu, buvo panaudotos kuro atsiskaitymo kortelės, tačiau vien svetimas kuro kortelių panaudojimas (net jei jas būtų naudojęs A. J.) nesant apgaulės požymio neatitinka BK 182 straipsnio sudėties požymių. Teigia, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad turto savininkas turtą perleido savo valia, taigi, akivaizdu, jog apgaulės požymis nebuvo atskleistas.

3.3. Gynėjos teigimu, faktinių bylos aplinkybių neatitinka ir kaltinimo nepagrindžia ir tai, jog pirmasis neteisėtas (duomenys neskelbtini) įmonei priklausančių kuro kortelių panaudojimas buvo 2022 m. rugpjūčio 30 d. apie 10.39 val. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog nusikalstama veika pradėta vykdyti pirmiausia (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini) ir tik vėliau tęsta Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirmasis neteisėtas (duomenys neskelbtini) įmonei priklausančių kuro kortelių panaudojimas buvo (duomenys neskelbtini), o tai rodo, kad nusikalstama veika pradėta vykdyti dar (duomenys neskelbtini) ir tik vėliau būtent tų nenustatytų asmenų tęsta Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pasak gynėjos, nuosekliai ir paeiliui sekant nusikalstamo veikimo seką, darytina pagrįsta išvada, kad veiką vykdantys asmenys, pirmiausia, turėjo gauti kuro atsiskaitymo korteles bei jų duomenis, vėliau vykti į (duomenys neskelbtini), kur pirmą kartą kortelės panaudotos. Pažymi, jog šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad A. J. būtų vykęs į (duomenys neskelbtini), turėjęs galimybę patekti į įmonės patalpas ar bendravęs su įmonės darbuotojais. Pasak gynėjos, bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. aktualiu laikotarpiu nei (duomenys neskelbtini) nei (duomenys neskelbtini) nebuvo. Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamą veiką pradėjo vykdyti kiti asmenys ir tai patvirtina prokuratūros kaltinime nurodytos aplinkybės dėl kitų asmenų dalyvavimo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepaaiškindamas aplinkybių dėl nenustatytų bendrininkų organizatorių, jų veiksmus priskyrė A. J. ir kitam kaltinamajam. Gynėjos teigimu, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad A. J. ir E. L. būtų vykę į (duomenys neskelbtini), kokiu nors būtų įgiję kuro atsiskaitymo korteles, naudoję jų duomenis, pylę kurą iš degalinių „(duomenys neskelbtini)“. Pasak gynėjos, bylos aplinkybės patvirtina, kad A. J. iš tiesų įgijo dyzelinio kuro, tačiau šio fakto A. J. ir neneigė, kaip jis pats ir nurodė, už šį įgytą kurą atsiskaitė jam nepažįstamiems asmenims. Šiuos A. J. teiginius patvirtino tiek E. L. nurodytos aplinkybės, jog jis kuro įgijimui skolino pinigus A. J., o taip pat ir objektyvūs duomenys.

3.4. Apeliaciniame skunde gynėja teigia, kad nuosprendyje nurodoma, jog iš degalinėse paimtų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 10 d., 2022 m. rugsėjo 11 d., 2022 m. rugsėjo 12 d. į degalinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), įvažiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilyje du asmenys, kurie dėvi veido kaukes. Išskirtinis automobilio individualus bruožas yra tas, kad yra ryškus įbrėžimas. Taip pat iš degalinėje paimtų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. ir 2022 m. rugsėjo 12 d. į degalinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), įvažiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilyje du asmenys, kurie dėvi veido kaukes. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pateikto gatvių vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. laiku nuo 18.22 iki 18.41 val. baltos spalvos automobilis pajuda iš stovėjimo vietos, šalia automobilio du asmenys dėvintys ryškiai salotinės spalvos liemens su atšvaitais. Gynėja atkreipia dėmesį į laiką – nuo 18.22 iki 18.41 val., tie du asmenys buvo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje. Teigia, jog šiuo laiku –18:38 val., nustatyta, kad E. L. važiavo vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Gynėjos teigimu, vienu metu būti dvejose vietose neįmanoma, todėl tai rodo, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. kuro pylimo metu kolonėlėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne E. L. ir A. J., o kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys. Šios aplinkybės, gynėjos teigimu, rodo, kad svetimas kuro atsiskaitymo korteles įgijo ir panaudojo byloje nenustatyti asmenys.

3.5. Gynėja taip pat nurodo, kad priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis kelia abejonių dėl apgaulės požymio, nusikaltimo padarymo būdo (neatsakyta į klausimą kokiu būdu veika įvykdyta, panaudojus svetimas kuro korteles, pagaminus naujas kuro korteles ar nuskaičius kokiu nors būdu jų duomenis), nusikaltimą vykdžiusių asmenų skaičiaus. Teigia, kad nekyla abejonių dėl to, kad pirmasis nusikalstamas veikimas buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) (kažkokiu būdu gavus kuro atsiskaitymo kortelių duomenis), o vėliau ir (duomenys neskelbtini), kur A. J. nebuvo. Šios aplinkybės, pasak gynėjos, rodo, kad kuro atsiskaitymo kortelės dar iki A. J. užsipilant kuro jau buvo įgytos ir panaudotos kitų asmenų. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu aplinkybė dėl to, kad A. J. aktualiu laikotarpiu net nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos nebuvo tiriama, nors ji yra ypatingai svarbi, nes priešingu atveju nepašalinamos abejonės kokiu būdu veika buvo įvykdyta. Pažymi tai, kad pas A. J. nebuvo rastos svetimos kuro atsiskaitymo kortelės, jų PIN kodų jis nežinojo ir neturėjo jokių žinių, kokias korteles naudos kiti asmenys. Teigia, kad ir pirmosios instancijos teismas nepadarė kategoriškos išvados, kad PIN kodai kam nors buvo žinomi. Teismo nurodyti teiginiai, kad prie kortelių galėjo būti atskirai užrašyti ir PIN kodai, rodo, jog šiai dienai nėra atsakyta ar PIN kodai buvo užrašyti ar perduoti kitiems asmenims. Pasak gynėjos, lieka neišaiškinta, kokiu būdu veika įvykdyta, jei fiziškai kortelės buvo (duomenys neskelbtini), o be kortelių akivaizdu, kad kuro nebūtų galima užsipilti ir degalinėje atsiskaityti. Gynėjos nuomone, A. J. nepagrįstai nuteistas dėl BK 182 straipsnyje numatytos veikos įvykdymo.

3.6. Gynėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad A. J. neneigė, jog jis įgijo dyzelinį kurą, už jį susimokėjo, nuomojo patalpas kurui laikyti ir pan. A. J. sąžiningai nurodė, jog įgijo didesnį kiekį kuro, nes jam buvo pasiūlyta geresnė kaina, o tai duoda pagrindą abejoti veikos kvalifikacija. Pasak gynėjos, nėra abejonių, jog sukčiaudamas asmuo siektų kuo didesnės turtinės naudos, o ne pats susimokėtų už savo paties vykdomą nusikalstamą veiką. Gynėjos nuomone, A. J. nesuvokdamas, kad kiti asmenys parduoda svetimą, jiems nepriklausantį turtą, jį įgijo, todėl jo veiksmuose jokio sukčiavimo nei vieno iš tų asmenų atžvilgiu nebuvo. Nuteistasis A. J. nepanaudojo apgaulės turto savininko ar kitų asmenų, turinčių turtą, atžvilgiu, ir to nepatvirtina bylos medžiaga. Gynėjos teigimu, bylos medžiaga leidžia teigti, kad būtent A. J. buvo suklaidintas dėl jo įgyjamo kuro. Tai, kad kitas kaltinamasis pokalbių metu nurodė, jog kuras bus pilamas iš jo pavadintų „lievų“ kortelių, jokiu būdu neatskleidžia A. J. suvokimo ar jo tyčios. Teigia, kad byloje jokie duomenys nepagrindžia A. J. siekio apgauti ar suklaidinti turto savininką. A. J. žinojimas, kad dyzelinis kuras bus įgytas neteisėtai, priimta ne remiantis objektyviais bylos duomenimis, o prielaidomis, išplaukiančiomis iš kito nuteistojo duotų paaiškinimų.

3.7. Dėl nuteistajam A. J. paskirtos bausmės, gynėja nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta didesnė už sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį bausmė. Pirmosios instancijos teismas tokią bausmę paskyrė atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas tris kartus, tarp jų ir už turtinius nusikaltimus, naudojant apgaulę, o inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl teismas manė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežtesnę bausmę. Gynėja pažymi, jog nuteistasis A. J. už sukčiavimą buvo teistas 2003 m. gruodžio 8 d., t. y. Prieš daugiau nei 20 metų. Nuteistasis bausmę yra atlikęs. Gynėjos nuomone, nėra pagrindo dar kartą taikyti tokį pažeidimą kaip pagrindą didinti bausmę, nes bausmės paskirtis nėra bausti už praeitį, bet pasiekti teisingumą pagal dabartines aplinkybes. Mano, kad pirmosios instancijos teismo A. J. paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo. Nurodo, kad A. J. 2021 m. gruodžio 13 d. buvo nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį 66,67 MGL bauda. Šios aplinkybės, pasak gynėjos, neparodo didesnio nuteistojo pavojingumo ar poreikio skirti griežtesnę nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis bausmę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kodėl 2021 m. gruodžio 13 d. nuteistajam paskirta bauda nebuvo sumokėta, nors bylos duomenimis, nuteistasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, paskirtą baudos dydį jam sudėtinga laiku apmokėti. Teigia, jog sunki finansinė padėtis negali būti pagrindas skirti griežtesnę bausmę.

3.8. Gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad net ir teismui pripažinus, jos nuteistasis A. J. kaltu pripažintas pagrįstai, mano, kad nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog jam turėtų būti paskirta griežtesnė bausmė, todėl A. J. atžvilgiu prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam švelnesnę bausmę.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo E. L. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės apeliacinį skundą civilinio ieškovo įmonės „(duomenys neskelbtini) atstovas advokatas A. M. prašo nuteistojo E. L. ir jo gynėjos Silvos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžio atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti civilinio ieškovo įmonės „(duomenys neskelbtini) turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo E. L. ir jo gynėjos Silvos Balčiūnienės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nuteistųjų E. L. ir A. J. veika kvalifikuota teisingai, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Pažymi, jog nuosprendis yra dalykiškai ir teisiškai motyvuotas, procesiniu teisiniu požiūriu pagrįstas ir teisėtas, o baudžiamosios teisės prasme yra teisingas procesinis aktas. Nors su nuosprendžiu nuteistasis ir jo gynėja nesutinka, tačiau pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog surinkti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai pagrįsta ir teisinga.

4.2. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą teismas teisingai nustatė, kad kaltais pripažintų E. L. ir A. J. panaudota apgaule buvo suklaidintas turto valdytojas ir kaltininkai dėl panaudotos apgaulės įgijo svetimą turtą. Nuteistojo ir jo gynybos pateiktas kitoks tų pačių aplinkybių įvertinimas, pasak atstovo, negali būti pagrindas spręsti apie neobjektyvų ir neteisingą nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą.

4.3. Atstovas atsiliepime nurodo, kad susipažinus su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu yra pagrindas daryti išvadą, kad visi bylos duomenys, kurie galėjo turėti reikšmės teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui, buvo betarpiškai išnagrinėti ir ištirti bei patikrinti. Nors E. L. visą laiką savo kaltę neigė, tačiau surinktų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad E. L. ir A. J. yra padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

4.4. Atstovo teigimu, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus atskirai, tiek visumoje, jų leistinumą, liečiamumą ir patikimumą padarė teisingą išvadą, jog neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji E. L. ir A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir tinkamai įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažinti kaltinamiesiems E. L. ir A. J. jų kaltės įrodymais, todėl buvo pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamieji E. L. ir A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

4.5. Pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, atstovo teigimu, yra teisiškai motyvuotas, neprieštaringas, pagrįstas teismo posėdyje ištirtais ir teismo pagal vidinį įsitikinimą įvertintais įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus.

5. Atsiliepimu į nuteistojo A. J. gynėjos advokatės E. P. apeliacinį skundą civilinio ieškovo įmonės „(duomenys neskelbtini) atstovas advokatas A. M. prašo nuteistojo A. J. gynėjos advokatės E. P. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti civilinio ieškovo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo A. J. gynėjos apeliaciniame skundė nurodyti teiginiai yra nepagrįsti. Nuteistųjų A. J. ir E. L. veika kvalifikuota teisingai, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Nuosprendis yra dalykiškai ir teisiškai motyvuotas, procesiniu teisiniu požiūriu pagrįstas ir teisėtas, o baudžiamosios teisės prasme yra teisingas procesinis aktas.

5.2. Atsiliepime teigiama, kad nors su nuosprendžiu nuteistojo gynėja nesutinka, tačiau pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog surinkti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai pagrįsta ir teisinga.

5.3. Atstovo teigimu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą teismas teisingai nustatė, kad kaltais pripažintų A. J. ir E. L. panaudota apgaule buvo suklaidintas turto valdytojas ir kaltininkai dėl panaudotos apgaulės įgijo svetimą turtą. Nuteistojo gynėjos pateiktas kitoks tų pačių aplinkybių įvertinimas, negali būti pagrindas spręsti apie neobjektyvų ir neteisingą nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra teisiškai motyvuotas, neprieštaringas, pagrįstas teismo posėdyje ištirtais ir teismo pagal vidinį įsitikinimą įvertintais įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus.

5.4. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama kaltinamojo A. J. kaltė, yra teisėtais būdais gauti duomenys. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Priimdamas nuosprendį teismas vadovavosi šia teisės norma ir jos reikalavimų nepažeidė.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdyje nuteistasis E. L. ir jo gynėja advokatė Silva Balčiūnienė prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. J. ir jo gynėja advokatė E. P. prašė gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, civilinio ieškovo atstovas advokatas A. M. prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo E. L. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės, nuteistojo A. J. gynėjos advokatės E. P. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

8. Nuteistasis E. L. ir jo gynėja apeliaciniu skundu prašo E. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kokiu būdu ir kas gavo įmonei „(duomenys neskelbtini) priklausančias kuro atsiskaitymo korteles ar jų duomenis, kokiu būdu šios kortelės ar jų duomenys buvo perduoti kaltinamiesiems, padarė nepagrįstas išvadas, kad kaltinamieji degalinėse „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), naudojo įmonei „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ išduotų kuro atsiskaitymo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Apeliantų tvirtinimu, nebuvo nustatytas būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymis – apgaulė pasisavinant svetimą turtą, ir nenustatęs jokių naujų faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. L. yra nusikalstamos veikos vykdytojas. Nuteistojo A. J. gynėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinojo nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymio – apgaulės, teigdama, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog įmonė (duomenys neskelbtini) būtų apgauta. Gynėja taip pat tvirtina, kad kuro atsiskaitymo kortelės dar iki A. J. užsipilant kurą jau buvo įgytos ir panaudotos kitų asmenų, jog pas A. J. nebuvo rastos svetimo kuro atsiskaitymo kortelės, jų PIN kodai. Nuteistojo E. L. ir jo gynėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas savarankiškai pakeisdamas pareikštus kaltinimus, t. y. pakeisdamas nusikalstamos veikos būdą, pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad E. L. ir jo gynėjos, nuteistojo A. J. gynėjos esminiai apeliacinių skundų argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvavimu, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl kiekvieno apeliacinio skundo nepasisakys, išskyrus tik dėl E. L. ir jo gynėjos skundo argumentų susijusių su kaltinimo keitimu pirmosios instancijos teisme, ir dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

Dėl kaltinimo keitimo pirmosios instancijos teisme ir BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatų taikymo

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, pakeitė A. J. ir E. L. pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes ir konstatavo, kad A. J. ir E. L. nusikalstamą veiką padarė veikdami ne kaip padėjėjai, o kaip nusikalstamos veikos vykdytojai. Nuteistojo E. L. ir jo gynėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas savarankiškai pakeisdamas pareikštus kaltinimus, t. y. pakeisdamas nusikalstamos veikos būdą, pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatas. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau neesmingai.

10. Kaip matyti iš 2024 m. gruodžio 30 d. teisiamojo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį atnaujinti įrodymų tyrimą šioje byloje dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis (9 t., b. l. 151–152), nurodydamas, kad kaltinamieji galėjo veikti ne kaip padėjėjai, kaip nurodyta prokuroro pareikštame kaltinime, o kaip nusikalstamos veikos vykdytojai. Pirmosios instancijos teismas supažindino proceso dalyvius su nutarties turiniu, įteikė nutarties kopijas, išaiškino teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai, po pertraukos kaltinamiesiems buvo suteikta teisė pasisakyti apie kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių galimą pakeitimą iš esmės skirtingomis (9 t., b. l. 147–149).

Žemesnės instancijos teismas

11. BPK 255 straipsnis apibrėžia ir nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis).

12. Remiantis BPK 256 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-236-648/2020 ir kt.).

13. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia. Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-141/2011, 2K-23/2013, 2K-7-25-495/2020).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nuteistasis E. L., be kita ko, ir nuteistasis A. J., siekdami įsigyti, pervežti ir sandėliuoti įgyjamą dyzelinį kurą, pasiskolino krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ dyzeliniam kurui pervežti, nusipirko tris plastikinės talpas dyzeliniam kurui susipilti, kuriuose telpa po 1 000 l. dyzelinio kuro, išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini) minėtoms talpoms su dyzeliniu kuru sandėliuoti, dyzelinį kurą siekė įsigyti sau, E. L. ir A. J. laikė vykdytojais, o ne padėjėjais, kaip buvo nurodyta prokuroro pareikštame kaltinime. Pažymėtina, jog nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, jog bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai. Šiuo nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui pakeitus prokuroro pareikštame kaltinime nurodytą bendrininko rūšį, nuteistųjų E. L. ir A. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija nepasikeitė, nebuvo nustatyta naujų jų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jiems nebuvo paskirta griežtesnė bausmė ar kitokiu būdu nebuvo aiškiai apsunkinta jų padėtis baudžiamajame procese.

15. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, apie galimą E. L. ir A. J. kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimą iš esmės skirtingomis, proceso dalyvius informavo priimdamas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį, nors įstatyme nėra nurodyta teismo pareiga priimti tokio pobūdžio nutartį. Be to, pirmosios instancijos teismas supažindino proceso dalyvius su nutarties turiniu, įteikė nutarties kopijas, taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl pertraukos suteikimo kaltinamiesiems ir jų gynėjams susipažinti su kaltinimu bei pasiruošti gynybai. Taigi, BPK 256 straipsnio 3 dalies reikalavimai buvo įvykdyti tinkamai, pirmosios instancijos teismas ne tik informavo proceso dalyvius apie kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių keitimą, tačiau tai padarė ir raštu, taip užtikrindamas, kad gynybai nekiltų abejonių dėl pasikeitusių veikos faktinių aplinkybių.

16. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo pakeisdamas E. L., taip pat ir nuteistajam A. J., jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, tai yra konstatuodamas, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami ne kaip padėjėjai, o kaip nusikalstamos veikos vykdytojai. Šiuo atveju nuteistųjų teisinė padėtis nebuvo apsunkinta, jų padėtis nebuvo pabloginta, buvo laikytasi kaltinimo keitimo teisme taisyklių, todėl nėra pagrindo konstatuoti BPK 255, 256 straipsnių nuostatų pažeidimą.

Dėl įrodymų vertinimo

17. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų ir jų gynėjų lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

18. Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, nuteistojo E. L. ir jo gynėjos, nuteistojo A. J. gynėjos apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas E. L. ir A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad jie veikdami bendrai grupėje, neteisėtai panaudojus nenustatytomis aplinkybėmis „(duomenys neskelbtini)“ kuro atsiskaitymo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini), išduotų (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini), duomenis, įpylė dyzelinio kuro degalinėse UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), į talpas transporto priemonėje „(duomenys neskelbtini)“, ir tokiu būdu apgaule įgijo 12 578,25 Eur vertės (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini) M. M.“ 6 802,67 litrus dyzelinio kuro.

19. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. L. ir A. J. kaltais padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė pačius nuteistuosius E. L. ir A. J., liudytojus R. R., R. L., R. S., J. F., V. G. ir A. A., (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovą M. M., ištyrė iš degalinių paimtų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pateiktų gatvių vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, bei kitus rašytinius bylos duomenis, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, nurodant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistieji E. L. ir A. J. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

20. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog apeliantai didelę dalį argumentų skiria įrodinėdami, kad nebuvo nustatytas būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymis – apgaulė pasisavinant svetimą turtą. Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs kokiu būdu ir kas gavo įmonei „(duomenys neskelbtini) priklausančias kuro atsiskaitymo korteles ar jų duomenis, kokiu būdu šios kortelės ar jų duomenys buvo perduoti nuteistiesiems, padarė nepagrįstas išvadas, jog nuteistieji E. L. ir A. J. degalinėse „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), naudojo įmonei „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ išduotų kuro atsiskaitymo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Priešingai nei tvirtina apeliantai, byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti tiek subjektyvieji, tiek ir objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. O tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs kokiu būdu ir kas gavo įmonei „(duomenys neskelbtini) priklausančias kuro atsiskaitymo korteles ar jų duomenis, kokiu būdu šios kortelės ar jų duomenys buvo perduoti nuteistiesiems, nėra svarbūs šiam teisiniam vertinimui, kadangi nuteistiesiems nėra inkriminuojamas „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ išduotų kuro atsiskaitymo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimas, jiems inkriminuojamas tik šių duomenų panaudojimas prisistatant elektroninėje erdvėje tariamai minėtos įmonės teisėtais atstovais, atlikusiais finansines operacijas ir taip neteisėtai įgijus minėtai įmonei priklausančius 6 802,67 litrus dyzelinio kuro.

Žemesnės instancijos teismas

21. Kaip nustatyta byloje surinktais duomenimis, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ išduotų „(duomenys neskelbtini) kuro atsiskaitymo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini),– 2022 m. rugsėjo 10 d. nuo 15:59 val. iki 18:02 val. įpilta 2040,98 l dyzelinio kuro už 3 779,90 Eur, 2022 m. rugsėjo 13 d. nuo 16:16 val. iki 16:31 val. įpilta 2031,88 l dyzelinio kuro už 3 742,74 Eur, (duomenys neskelbtini), – 2022 m rugsėjo 11 d. nuo 15:14 val. iki 15:22 val. įpilta 1173,75 l dyzelinio kuro už 2 173,79 Eur, 2022 m. rugsėjo 12 d. nuo 18:22 val. iki 18:41 val. įpilta 1556,06 l dyzelinio kuro už 2 881,82 Eur.

22. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju įmonės „(duomenys neskelbtini) vadovas M. M. parodė, jog įmonei buvo pateiktos sąskaitos apmokėti už kurą, kuris nebuvo užpiltas į jų įmonės automobilius. Liudytojas paaiškino, kad degalus perka iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės. Kiekvienam automobiliui yra priskirta kuro užpylimo kortelė degalinės tinkle „(duomenys neskelbtini)“. Kortelėje nustatyti kuro užpylimo limitai. Naudojant šią kortelę, reikia suvesti PIN kodą. Kortelė tik pažymi kiek kuro buvo įpilta ir vėliau jo įmonei pateikiama sąskaita kuro apmokėjimui. Kuro užpylimo korteles turi vairuotojai, kurie tuo metu vairuoja transporto priemonę. Kortelės jiems išduodamos pasirašytinai. Grįžę iš reiso, vairuotojai neturi jas tiesiogiai grąžinti įmonei. Kortelė būna kartu su automobilio dokumentais. Po kiekvieno reiso mašinos dokumentai, kartu su kuro užpylimo kortelėmis, yra atnešami ir paliekami ofise. Taip pat liudytojas M. M. patikino, kad tuo metu, kai vyko nelegalūs kuro pylimai, transporto priemonės, prie kurių priskirtos kuro užpylimo kortelės, buvo (duomenys neskelbtini) įmonės aikštelėje. Tai matė iš kiekviename automobilyje įdegtų GPS įrenginių duomenų. O jų dokumentai ir kuro kortelės buvo ofise.

23. Taigi iš šio liudytojo parodymų matyti, kad būtent tuo metu, kai buvo panaudotos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ išduotų „(duomenys neskelbtini)“ kuro atsiskaitymo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės, prie kurių buvo priskirtos minėtos kuro užpylimo kortelės, buvo (duomenys neskelbtini) įmonės aikštelėje, o šių transporto priemonių dokumentai ir kuro kortelės buvo ofise.

24. Iš liudytojo M. M. pateiktų operacijų išklotinių, (duomenys neskelbtini) degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, užpilant dyzelinį kurą, buvo panaudotos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys – 2022 m. rugsėjo 10 d. 15:59 val. buvo užpilta 506,06 l dyzelinio kuro, 2022 m. rugsėjo 10 d. 16:06 val. – 496,31 l, 2022 m. rugsėjo 10 d. 17:54 val. – 31,81 l, 2022 m. rugsėjo 13 d. 16:16 val. – 509,42 l, 2022 m. rugsėjo 13 d. 16:24 val. – 505,58 l, buvo panaudotos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys – 2022 m. rugsėjo 10 d. 17:55 val. buvo užpilta 501,89 l dyzelinio kuro, 2022 m. rugsėjo 10 d. 18:02 val. – 504,91 l, 2022 m. rugsėjo 13 d. 16:17 val. – 506,23 l, 2022 m. rugsėjo 13 d. 16:31 val. – 510,65 l. Taip pat iš minėtų išklotinių matyti, kad (duomenys neskelbtini) degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, užpilant dyzelinį kurą, buvo panaudotos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys – 2022 m. rugsėjo 11 d. 15:14 val. buvo užpilta 299,11 l dyzelinio kuro, 2022 m. rugsėjo 12 d. 18:22 val. – 504,20 l, 2022 m. rugsėjo 12 d. 18:32 val. – 505,94 l, 2022 m. rugsėjo 12 d. 18:41 val. – 32.44 l, buvo panaudotos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys – 2022 m. rugsėjo 11 d. 15:15 val. buvo užpilta 502,33 l dyzelinio kuro, 2022 m. rugsėjo 11 d. 15:22 val. – 372,31 l, 2022 m. rugsėjo 12 d. 18:23 val. – 509,99 l, 2022 m. rugsėjo 12 d. 18:33 val. – 3,49 l (1 t., b. l. 38–42). Tai, jog buvo panaudotos „(duomenys neskelbtini)“ kuro atsiskaitymo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), anksčiau nurodytu laiku įpilant nurodytą kiekį dyzelinio kuro, patvirtina ir „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos degalų pardavimo išklotinės ir PVM sąskaitos faktūros (6 t., b. l. 47–48, 58–64, 68–69,133–134, 136–142).

25. Analizuojant degalinių „(duomenys neskelbtini)“, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pateiktus vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pateiktus gatvių vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, matyti, jog M. M. pateiktose operacijų išklotinėse nurodytus duomenis, kuriuos, kaip jau buvo minėta, patvirtina „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos degalų pardavimo išklotinės ir PVM sąskaitos faktūros, UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojant „(duomenys neskelbtini)“ kuro atsiskaitymo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, dyzelinis kuras buvo pilamas į krovininio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio išskirtinis individualus požymis – ryškus įbrėžimas su nubrėžtu šonu, viduje esančias talpas. Kaip nustatyta byloje, minėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuteistiesiems inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu priklausė J. F., kuris apklaustas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad automobilį paskolino A. J..

26. Taigi, šie aptarti įrodymai patvirtina liudytojo M. M. nurodytas aplinkybes, kad nuteistiesiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), dyzelinis kuras nebuvo pilamas į (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto priemones.

27. Nuteistieji A. J. ir E. L. tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodami parodymus teisme savo kaltę neigė, tvirtindami, kad jie nesiekė užvaldyti dyzelinio kuro sukčiaujant, t. y. užvaldyti dyzelinį kurą degalinėje, naudojant svetimų kuro užpylimo kortelių duomenis. Jie buvo įsitikinę, kad dyzelinis kuras bus perpiltas į plastikines talpas iš sunkvežimių bakų. Jų teigimu, kuro įpylimu tariamai rūpinosi du jiems nepažįstami asmenys, kurių vardų ir pavardžių nežino. Jie tiksliai nežino kur ir kokiomis aplinkybėmis minėti asmenys jiems į talpas pripylė dyzelinį kurą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmės nagrinėjamai situacijai turi nuteistųjų A. J. ir E. L. duotų parodymų santykis tiek su kitais byloje surinktais, ištirtais bei išanalizuotais įrodymais, tiek ir jų pačių duotų parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas dėl esminių faktinių aplinkybių.

28. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. J. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį, dienos tiksliai nepamena, nepažįstami asmenys per raciją, kurią naudoja tolimųjų reisų vairuotojai, jam pasiūlė pigiai įsigyti dyzelinio kuro. Tarimosi metu jis talpų dar neturėjo, bet pažadėjo surasti. Tame pokalbyje su minėtais vyrais E. L. nedalyvavo. E. L. buvo kartu su juo, kai su minėtais asmenimis susitiko antrą ir trečią kartą. Po pirmo susitikimo su minėtais asmenimis, jis susitiko su E. L., kuriam pasiūlė kartu pigiai įsigyti kurą. E. L. sutiko įgyti kurą. Antrą kartą susitikus, minėti asmenys liepė susirasti autobusiuką, įsigyti tonines talpas, į kurias bus įpiltas dyzelinis kuras. Po to jis su E. L. surado dvi tonines plastikines talpas, iš J. F. pasiskolino mikroautobusą. Minėtas talpas kažkur nupirko E. L.. Tas talpas sudėjo į mikroautobusą ir nuvarė į sutartą vietą. Minėtiems vyrams padavė mikroautobusą su rakteliais (duomenys neskelbtini). Pastarieji pasakė, kad vieni patys nuvažiuos ir pripils kurą. Davė minėtiems vyrams autobusiuko raktus. Minėti vyrai nuvarė autobusiuką ir grįžo po 1-1.30 val. Mikroautobuse buvusios plastikinės talpos buvo pilnos kuro. E. L. padavė minėtiems vyrams 2 000 eurų už kurą. Talpas su kuru nuvežė iki sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kurį buvo išsinormavęs iš seniau. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. J. nurodė, kad 2022 metais, tikslios datos neatsimena, bet galimai dar rugpjūčio mėnesį, jį susirado jam nepažįstami du vyriškiai ir pasiūlė įsigyti pigiau dyzelinio kuro. Maždaug po savaitės vienas iš vyriškių paskambino ir pranešė, jog atvažiuos į (duomenys neskelbtini) pakalbėti ir nurodė, kad bus dyzelino. Per tą savaitę po pokalbio su vyriškiais E. iš kažkur gavo tonines 2 ar 3 talpas, o jis turėjo iš seniau išsinuomojęs patalpas – garažą, esančias (duomenys neskelbtini). Tą garažą išsinuomojo iš R. R., bet oficialios sutarties nebuvo pasirašę, todėl negali nurodyti tikslios datos nuo kada jį nuomojasi. Tas E. iš kažkur gautas tonines talpas 3 vnt. laikė tame garaže. E. jas atvežė su kažkokia uždengta priekaba. Prieš tai su juo buvo susitarę, kad tas talpas jis atveš į jo nuomojamą garažą ir laikys, tol, kol tie nepažįstami vyriškiai atveš parduoti dyzelino ir į jas pripils. Nuo šio garažo raktus turėjo tik jis, juos laikė savo namuose. Jis vėl susitiko su minėtais vyrais (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini). Į tą vietą atvažiavo kartu su E.. Tai buvo 2022 m. pradžia rugsėjo mėnesio. Susitikimo metu vyriškiai pasakė, kad nebeturi galimybės atvežti dyzelinio kuro su „furos galva“, todėl reikia jiems patiems susirasti transportą, teisingiau jiems surasti transportą - krovininį autobusiuką, su kuriuo jie ir atvežtų dyzeliną tiesiai jam į garažą. Iš J. F. pasiskolino krovininį mikroautobusą kelioms dienoms. Automobilis buvo baltos spalvos, su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais stipriai nubrėžtu šonu. Pas J. F. važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Mikroautobusą E. nuvairavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės esančio jo nuomojamo garažo, o jis važiavo iš paskos su savo automobiliu. Jiems nuvažiavus iki garažo, abu su E. į mikroautobusą sudėjo dvi tuščias tonines talpas, kurias buvo pasidėję prieš tai garaže, taip pat kuro siurblį. Tada nuvažiavo į tą pačią iš vakaro aptartą vietą – (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini), aikštelėje. Krovininį mikroautobusą su viduje esančiomis talpomis nuo garažo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, atvairavo E., jis važiavo iš paskos su savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Ten jų laukė tie patys du vyriškiai, kuriems perdavė tą krovininį autobusiuką, kuriame buvo talpos ir kuro siurblys. Davė 500 eurų rankpinigių. Vienas iš vyriškių išvažiavo mikroautobusu, o kitas su kitu lengvuoju automobiliu link (duomenys neskelbtini) pusės. Po kelių dienų, galimai po 3-4 dienų, paskambino jam kažkuris iš tų vyriškių, pasakė, kad jau turi kuro ir gali atvežti. Susitiko toje pačioje vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini), aikštelėje, kokia tai būtent diena buvo, neatsimena. Jis į tą vietą atvažiavo su E., su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Tiems vyriškiams už 2 tonas (2000 l) dyzelino padavė grynais pinigais 2 100 eurų. Turėjo būti 2 600 Eurų, bet jie buvo palikę užstatą 500 Eur. Grąžinus vyriškiams jam šį automobilį, E. nuvairavo jį į jo nuomojamą garažą (duomenys neskelbtini) gatvėje, o jis važiavo iš paskos su savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Nuvažiavus į garažą, jį atrakino, E. įvažiavo į garažo vidų, ten pasidėjo lentas ir išvilko talpas į garažo vidų. Siurblį taip pat išėmė ir paliko garaže.

29. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. L. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį su A. susitiko degalinėje pasikalbėti. A. papasakojo, kad važiuojant mašina jam per radijo stotį kažkoks vairuotojas pasiūlė įsigyti pigiau dyzelino. A. minėjo, kad reikia gauti talpų, į kurias būtų galima susipilti tą kurą. Po to pokalbio jis pradėjo ieškoti talpų, į kurias būtų galima supilti kurą. Susiradęs talpas, nuvažiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, kur išsinuomojo priekabėlę talpoms parsivežti. Nusipirko dvi tonines talpas. Pardavėjui nieko neminėjo kur bus naudojamos tos talpos. A. jam papasakojo, kad turi patalpą, į kurią galima nuvežti minėtą dyzeliną. A. minima patalpa buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten ir nuvežė minėtas įsigytas talpas. Vėlesnio susitikimo metu A. pasakė, kad reikia mikroautobuso, siekiant parsivežti tą dyzeliną. Jam nepavykus susirasti, mikroautobusą susirado pats A. pas draugą. Pamena, kad kartu su A. buvo nuvažiavęs pasiimti tą mikroautobusą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) numeriais, baltos spalvos į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Mikroautobusą nuvarė prie patalpos, kurioje buvo laikomos minėtos talpos. Po kažkiek laiko A. paskambino ir pranešė, kad bus dyzelino ir reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Mikroautobusą su tuščiomis talpomis dviem asmenims perdavė A. prie mėlyno pastato tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Su pastaraisiais taipogi bendravo A.. Po to kartu su A. nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę užsipilti kuro į vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir pavalgyti, nes buvo pietų metas. Netrukus minėti asmenys paskambino A.. Su dviem jaunuoliais susitiko už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Už dyzeliną minėtiems asmenims buvo sumokėta 2 600 eurų. Jis sumokėjo 2 100 eurų, o A. sumokėjo 500 eurų. A. tą dieną neturėjo pakankamai pinigų, todėl jis sumokėjo trūkstamą dalį už A.. Minėti asmenys pasakė kur reikės atsiimti mikroautobusą su dyzelinu. Kai jaunuoliai grąžino mikroautobusą, raktus nuo užvedimo spynelės padavė jam. Jis vėliau mikroautobusą nuvairavo į (duomenys neskelbtini) prie išnuomotų patalpų. Pilnas talpas laukan iš mikroautobuso ištempė su lentomis. Mikroautobusą paliko ten pat minėtoje patalpoje. Įgytą dyzeliną naudojo sau, siūlė ir kitiems pirkti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. L. tvirtino, jog A. J. (A.) jam pasakė, kad kažkokie asmenys siūlo pigiau nusipirkti dyzelinio kuro 2022 metų, galimai rugpjūčio mėnesį. A. pasakė, kad dar reikės susirasti talpas, kur tą kurą įsipilti. Talpas A. ketino laikyti garaže (duomenys neskelbtini). A. minėjo, kad tie asmenys, kai turės dyzelino, pastarajam paskambins. Jis pradėjo ieškoti talpų, kuriose laikys kurą. 2022 metų rugsėjį, paskambinus kažkokiu telefonu, atsiliepė vyriškis ir pasakė, kad turi plastikinių 1 tonos talpos talpų. Susitarė su tuo vyru susitikti. Tuo metu jis naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), koks pardavėjo numeris buvo, nežino. Suprasdamas, kad dviejų 1 tonos talpų neįdės į lengvąjį automobilį, sugalvojo išsinuomoti priekabą iš kuro degalinės. Kokia tiksliai tai buvo diena neatsimena, bet 2022 metų rugsėjis, nuvažiavo į kuro degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) ir išsinuomojo priekabą su tentu. Priekabą nuomojosi kelioms valandoms. Nusipirktas talpas nuvežė į A. naudojamą garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Ten galimai jo laukė A., nes jis rakto nuo garažo niekada neturėjo. Kam priklauso šis garažas, nežino. Kai nuvežė tas talpas, ten jau buvo viena plastikinė baltos spalvos 1 toną skysčio talpinanti talpa, apjuosta metaliniu rėmu. Kieno ji, nežino, gal A., neklausė. Garaže taip pat buvo ir kuro siurblys, kam jis priklauso taip pat nežino. Po kelių dienų A. jam pasakė, neatsimena ar susitikus, ar telefonu, jog reikia dar ir krovininio automobilio, kad tie siūlantys pirkti asmenys galėtų atgabenti kurą su juo. A. pasakė, kad žino kažkokį žmogų, kuris galėtų išnuomoti ar paskolinti, o vėliau, kaip suprato ir susitarė su juo. Kažkokią dieną, tiksliai nepasakys, bet 2022 metų rugsėjo mėnesį, jis ir A. su jo vairuojamu baltos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio nežino, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę, kur A. išlipo ir atnešė raktelius nuo krovininiu automobilio. Parodė jam, kur stovi baltos spalvos krovininis automobilis (duomenys neskelbtini)“, su ne lietuviškais numeriais, kokiais konkrečiai neatsimena, ar buvo kokie nors nubraižymai, nepastebėjo. Automobilis stovėjo aikštelėje prie garažo. Kieno tai automobilis, A. neklausė, jam buvo neįdomu. Jis įsėdo į tą automobilį, jį nuvarė prie garažo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ten jį paliko, o A. jį atvažiavo parsivežti su savo automobiliu. „(duomenys neskelbtini)“ užvedimo raktelius padavė A.. Po kažkiek laiko, paskambino A. ir pasakė, kad rytoj (kokia konkrečiai tai buvo diena nepasakys, bet atsimena, kad savaitgalis, nes nedirbo) atveš pardavimui dyzelino, bet reikės važiuoti atsiimti į (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną A. atvažiavo jo iš namų pasiimti su savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, abu nuvažiavo pas jo brolį A. G. į namus (duomenys neskelbtini). Nuo brolio namų raktus turi, brolio neinformavęs iš jo namų paėmė jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raktelius. Su brolio automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kaip minėjo, mano, kad tai buvo savaitgalis, ne darbo diena, bet kokia tiksliai data neatsimena. Į (duomenys neskelbtini) automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo kartu su A., jis visada sėdėjo automobilio priekinėje sėdynėje šalia jo. Kodėl jie nevažiavo su jo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, neatsimena. Abu važinėjo po (duomenys neskelbtini), buvo nuvažiavę pavalgyti, kol jam kažkas paskambino ir pasakė, kad reikia atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Su A. nuvažiavo į tą vietą, teisingiau laukė (duomenys neskelbtini) gatvės šalikelėje su įjungtu avariniu signalu, kad kažkokie nepažįstami asmenys, kurie ateis pasiimti pinigų už kurą ir pasakys, kur jį pasiimti, suprastų, kad čia laukia jų ir be to taip reikalauja eismo taisyklės. Kaip suprato, A. buvo padavęs jiems tą baltos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ krovininį automobilį, talpas. Kažkokiu momentu prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priėjo du vyriškiai, kuriuos matė pirmą kartą, jie buvo apsirengę sportiškai, tamsios spalvos rūbais treningais, su kapišonais ir sportinėmis kepurėmis. Veido bruožų neįsidėmėjo. Jie pasakė, kad važiuotų link (duomenys neskelbtini) kaimo, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini) prie angarų, kur pardavinėja prekes (duomenys neskelbtini), kokia konkrečiai ten gatvė, nežino. Ten ir nuvažiavo, kai nuvažiavo dar laukė, po kiek laiko atvažiavo baltos spalvos krovininis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, tas pats A. pasiskolintas automobilis, kurį jis prieš kelias dienas nuvairavo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), esančio garažo. Tą krovininį automobilį atvairavo kažkoks vyriškis. Jie su A. pažiūrėjo, kad krovininio automobilio viduje yra sudėtos dvi plastikinės talpos, 1 tonos talpos, kuriose buvo skystis. Tada jie jam padavė „(duomenys neskelbtini)“ užvedimo raktelį ir jis išvažiavo vienas pats į (duomenys neskelbtini) rajone, esantį garažą. A. išvažiavo su jo brolio automobiliu jį grąžinti į (duomenys neskelbtini) ir pasiimti savo ten paliktą automobilį. Nuvairavęs „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį A. garažą, palaukė, kol atvažiuos ir jis, tada įvarė automobilį į patį garažą prie automobilio pridėjo medines lentas ir su virvėmis ištempė tas talpas į garažo vidų. Tą automobilį paliko garaže, o A. jį parvežė namo.

30. Analizuojant nuteistųjų A. J. ir E. L. parodymus matyti, kad jie ne tik nėra nuoseklūs, tačiau jų parodymai nesutampa ir tarpusavyje. Nuteistasis A. J. tvirtino, kad vyrams, su kuriais tvirtino susitikęs ir kurie siūlė pigiau įsigyti dyzelinio kuro, mikroautobusą su rakteliais perdavė (duomenys neskelbtini). Pastarieji pasakė, kad vieni patys nuvažiuos ir pripils kurą. Davė minėtiems vyrams autobusiuko raktus. Minėti vyrai nuvarė autobusiuką ir grįžo po 1-1.30 val. Mikroautobuse buvusios plastikinės talpos buvo pilnos kuro. Tuo tarpu E. L. nurodė, jog A. paskambino ir pranešė, kad bus dyzelino ir reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Mikroautobusą su tuščiomis talpomis dviem asmenims perdavė A. prie mėlyno pastato tarp (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Po to kartu su A. nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę užsipilti kuro į vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir pavalgyti. Netrukus minėti asmenys paskambino A.. Su dviem jaunuoliais susitiko už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Minėti asmenys pasakė kur reikės atsiimti mikroautobusą su dyzelinu. Ikiteisminio tyrimo metu E. L. tvirtino, kad su A. į (duomenys neskelbtini) važiavo brolio automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Abu važinėjo po (duomenys neskelbtini), buvo nuvažiavę pavalgyti, kol jam kažkas paskambino ir pasakė, kad reikia atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Su A. nuvažiavo į tą vietą, laukė (duomenys neskelbtini) gatvės šalikelėje su įjungtu avariniu signalu, kad kažkokie nepažįstami asmenys, kurie ateis pasiimti pinigų už kurą ir pasakys, kur jį pasiimti. Priėjo du vyriškiai, kuriuos matė pirmą kartą, jie buvo apsirengę sportiškai, tamsios spalvos rūbais treningais, su kapišonais ir sportinėmis kepurėmis, kurie pasakė, kad važiuotų link (duomenys neskelbtini) kaimo, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini) prie angarų, kur pardavinėja (duomenys neskelbtini). Taip pat nuteistųjų parodymai neatitinka ir dėl pinigų perdavimo už tariamai įgytą dyzelinį kurą. A. J. tvirtino, kad tiems vyriškiams, kuriems perdavė krovininį autobusiuką, kuriame buvo talpos ir kuro siurblys, davė 500 eurų rankpinigių, o atvežus kurą, minėtiems asmenims sumokėjo likusią sumą 2100 Eur. E. L. tvirtino, kad susitikus už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sis sumokėjo 2 100 eurų, o A. sumokėjo 500 eurų.

31. Nuteistųjų keliamą versiją, kad dyzelinį kurą jie įsigijo iš jiems nepažįstamų asmenų, paneigia ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. J. tvirtino, kad nepažįstami asmenys, kurie siūlė įsigyti dyzelinio kuro, mikroautobusą su pilnomis plastikinėmis talpomis grąžino tą pačią dieną po 1–1.30 val. Nuteistasis E. L. taip pat nurodė, kad mikroautobusą ir jame esančias plastikines talpas su kuru, nepažįstami asmenys grąžino tą pačią dieną. Šią nuteistųjų nurodytą versiją paneigia degalinių „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai bei (duomenys neskelbtini) savivaldybių pateikti gatvių vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų matyti, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio išskirtinis požymis – stipriai nubrėžtas automobilio šonas iš keleivio pusė, į degalinę įvažiuoja 2022 m. rugsėjo 10 d. ir 2022 m. rugsėjo 13 d., stovi prie savitarnos kuro įpylimo kolonėlės, kuro įpylimo žarna nukreipta į automobilio salono vidų, kas akivaizdžiai patvirtina, jog kuras pilamas į automobilio salone esančias talpas (1 t., b. l. 60–67). Iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), paimtų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų taip pat matyti, kad minėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 11 d., 2022 m. rugsėjo 12 d. įvažiuoja į degalinę Minėtas automobilis stovi prie kuro įpylimo kolonėlės, automobiliu atvažiavę du asmenys, kurie dėvi veido kaukes, pilasi dyzeliną į viduje esančias talpas. (1 t., b. l. 77–83). Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybių pateiktų gatvių vaizdo stebėjimo kamerų įrašų matyti, kad būtent tomis dienomis, t. y. 2022 m. rugsėjo 10, 11, 12 ir 13 dienomis, kai iš degalinių (duomenys neskelbtini)“ neteisėtai buvo pilamas dyzelinis kuras, užfiksuotas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjimas miestų gatvėmis, nors abu nuteistieji tvirtino, kad minėtą automobilį nepažįstai asmenys buvo pasiėmė tik kelioms valandoms, jog automobilis su pilnomis plastikinėmis talpomis buvo grąžintas po 1–1.30 val. Tai, kad automobilį minėtomis dienomis būtų vairavę kiti asmenys, nuteistieji nenurodė. Taigi nuteistųjų keliama versija, kad kurą jie įgijo iš jiems nepažįstamų asmenų, nepasitvirtino.

32. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad dyzelinis kuras iš minėtų degalinių buvo pilamas į automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone esančias talpas 2022 m. rugsėjo 10, 11, 12 ir 13 dienomis, kai automobiliu naudojosi A. J. ir E. L., ko iš esmės nuteistieji ir neneigia. Be to, būtent tuo metu, kai buvo panaudojami „(duomenys neskelbtini)“ kuro atsiskaitymo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys ir pilamas dyzelinis kuras į automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio išskirtinis požymis – stipriai nubrėžtas automobilio šonas iš keleivio pusė, salone esančias talpas, nuteistųjų A. J. ir E. L. tuo metu valdomi automobiliai – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdavo paliekami netoli degalinės. Taip pat vaizdo įrašais užfiksuota, kad tuo metu kai buvo pilamas kuras, į degalinės pusę, ar nuo degalinės pusės užfiksuoti einantys du asmenys, apsirengę tamsiais rūbais, kurie dėvi ryškiai salotinės spalvos liemenes su atšvaitais, ir tuo metu netoliese degalinės paliekami nuteistųjų valdomi automobiliai. Taip pat vaizdo įrašais užfiksuota, kaip asmenys eidami nuo degalinės abu nusivelka ryškiai salotinės spalvos liemenes, o priėję (duomenys neskelbtini) gatvėje stovintį juodos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“ su mirksinčiais avarinio signalo šviestuvais, į jį abu įlipa ir automobilis išvažiuoja (1 t., b. l. 106–107, 115–118). Kaip nurodė teisme apklaustas nuteistasis E. L., jog automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ jis važiavo tik su A. J., apie tai, kad jo automobiliu būtų važiavę kiti asmenys, nuteistasis nenurodė.

33. Taigi, šių aptartų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent nuteistieji A. J. ir E. L., panaudodami (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ išduotų kuro atsiskaitymo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, t. y. elektroninėje erdvėje prisistatydami tariamai įmonės „(duomenys neskelbtini) M. M.“ atstovais, 2022 m. rugsėjo 10, 11, 12 ir 13 dienomis degalinėse „(duomenys neskelbtini)“, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), įvykdė neteisėtą svetimo turto – dyzelinio kuro užvaldymą. Būtent tokią išvadą leidžia daryti ir liudytojų V. G., A. A. parodymai, kurie patvirtino, kad E. L. siūlė jiems įsigyti dyzelinio kuro, sakė, kad kurą jis įsigijo iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ degalinės. Taip pat Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog dar 2022 m. rugsėjo 7 d. E. L. ieškojo asmenų, galinčių vairuoti mikroautobusą, minėjo apie būsimą dyzelinio kuro pylimą į talpas degalinėse „(duomenys neskelbtini)“ ir tai, kad už kurą bus atsiskaitoma netikromis kortelėmis (3 t., b. l. 43–46), paneigia nuteistųjų versijas, jog jie nenaudojo svetimų kuro užpylimo kortelių duomenų ir degalinėse „(duomenys neskelbtini)“ nepylė dyzelinio kuro. Būtent aptarti duomenys patvirtina, kad tiek E. L., tiek akivaizdu ir A. J., veikė iš anksto žinodami, jog kuras degalinėse bus pilamas naudojant svetimų kuro užpylimo kortelių duomenis. Tokią išvadą leidžia daryti ir gana aktyvūs ir bendri jų veiksmai – pasiskolino krovininį automobilį (duomenys neskelbtini)“ dyzeliniam kurui pervežti, nusipirko tris plastikinės talpas dyzeliniam kurui susipilti, kuriuose telpa po 1 000 l dyzelinio kuro, išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini) minėtoms talpoms su dyzelinio kuru sandėliuoti.

34. Nors iš degalinės vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų matyti, jog kurą pilę asmenys ant veido buvo užsidėję kaukes, jų atpažinti nebuvo galimybes, tačiau visuma ištirtų aplinkybių parodo, kad abu kaltinamieji įvykdė neteisėtą turto – dyzelinio kuro užvaldymą. Neteisėtai užvaldytą dyzelinį kurą atvežė į savo išnuomotas patalpas ir vėliau realizavo kitiems asmenims, tokiu būdu pasipelnydami iš įvykdytos nusikalstamos veikos.

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties (BK 182 straipsnis) objektyviuosius požymius sudaro svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-389/2013, 2K-158-303/2021). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. L. ir A. J. panaudota apgaulė pasireiškė

36. Remiantis aptartu, remiantis aptarta teismų praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, darydamas išvadas dėl A. J. ir E. L. ir jų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, netinkamai būtų vertinęs byloje ištirtus įrodymus ir jais nustatytų faktų pakankamumą. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bylos įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad faktinės aplinkybės, susijusios su aptariama nuteistiesiems inkriminuota veika, byloje buvo nustatytos neteisingai. Kitaip vertinti ar konstatuoti, jog kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai, negalima. Pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatyti duomenys duoda pagrindą išvadai ne tik apie nuteistųjų suvokimą dėl daromų veiksmų neteisėtumo, bet ir tyčios turinio. Tiek nuteistojo A. J. gynėjos, tiek ir nuteistojo E. L. bei jo gynėjos apeliaciniuose skunduose nurodytos gynybinės pozicijos, kad nebuvo nustatytas apgaulės faktas, atmestinos, kaip paneigtos byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma. Šioje byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog tiek A. J., tiek ir E. L. suvokė daromų veiksmų pobūdį, norėjo taip veikti, nuo pat sumanymo pradžios, sąmoningai ir sistemingai nukreipė savo pastangas tam, kad atsirastų nusikalstami padariniai. Jų abiejų veiksmai buvo reikšmingi, t. y. sudarė sąlygas nusikalstamiems tikslams pasiekti, todėl tarp jų bendrų veiksmų bei jais padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. J. ir E. L. veiksmai yra jungiamoji atsiradusių padarinių grandis. Nuteistųjų dalyvavimas padarant aptariamą nusikalstamą veiką atskleistas byloje ištirtų įrodymų pagrindu surinktų duomenų visuma, įvertinus jų pačių veiksmus, santykį. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, A. J. ir E. L. veikdami bendrai grupėje neteisėtai panaudoję nenustatytomis aplinkybėmis „(duomenys neskelbtini)“ kuro atsiskaitymo kortelių, išduotų įmonei „(duomenys neskelbtini)“, duomenis, įpylė dyzelinio kuro degalinėse UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), į talpas transporto priemonėje „(duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą. Jų padaryta veika įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Pagrindas tenkinti nuteistojo E. L. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės, nuteistojo A. J. gynėjos advokatės E. P. apeliacinius skundus apeliacinius skundus ir iš šių nusikalstamų veikų A. J. ir E. L. išteisinti, nenustatytas.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

37. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. ir jo gynėja nesutinka su E. L. paskirta bausme, teigdami, kad neturėtų būti paskirta griežtesnė bausmė nei nustato baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis. Nuteistojo A. J. gynėja taip pat nesutinka su A. J. paskirta bausme, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti A. J. švelnesnę bausmę.

38. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

39. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

40. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad E. L.ir A. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, nusikaltimu civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta nei E. L., A. J. atsakomybę lengvinančių, nei jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

41. Taip pat skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad E. L. nevedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas keturis kartus, tarp jų už turtinius nusikaltimus, naudojant apgaulę, neteisėtą elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą, inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus. A. J. nevedęs, nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas tris kartus, tarp jų už turtinius nusikaltimus, naudojant apgaulę, inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus.

42. Nagrinėjamu atveju E. L. ir A. J. pripažinti kaltais padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konkreti bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų.

43. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Skundžiamu nuosprendžiu E. L. ir A. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės 1 metams 3 mėnesiams. Nesant E. L. ir A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems paskirtos bausmės ir jų trukmė, laikytinos tinkamai individualizuotos, proporcingos nuteistųjų asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Šiuo aspektu nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu A. J. paskirtą bausmę subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 66,67 MGL bauda visiško sudėjimo būdu ir skyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams ir 66,67 MGL dydžio baudą. Ši paskirta subendrinta bausmė taip pat nelaikytina neteisinga ar per griežta.

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai; o nuosprendžiu paskirta bausmė, nors atitinka įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-7-648/2019, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.)

45. Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. Nr. XIII-2263 redakcija) asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Draudimų ir įpareigojimų paskyrimas priklauso teismo diskrecijai. Kita vertus, teismų praktikoje yra pasisakyta, kad laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011).

46. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. L. ir A. J. paskirti trys įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad nors BK 48 straipsnyje galimų paskirti įpareigojimų ir draudimų skaičius nėra nustatytas, tačiau nuteistajam skiriami įpareigojimai ir/ar draudimai privalo būti efektyvūs ir tarpusavyje suderinami.

47. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji E. L. ir A. J. padarė nusikalstamą veiką priskiriamą turtinių nusikaltimų kategorijai, skundžiamu nuosprendžiu jiems pagrįstai buvo skirtas įpareigojimas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, gali turėti teigiamos įtakos nuteistųjų elgesiui atlikus bausmę. Taip pat nenustatyta pagrindo išvadai, kad nuteistiesiems netikslingai paskirtas įpareigojimas viso bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nes šiuo įpareigojimu siekiama nuteistiesiems paskirtos bausmės paskirties užtikrinimo. Pažymėtina, kad konkrečių argumentų, kurių pagrindu būtų nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtais įpareigojimais, nepateikiama ir apeliaciniuose skunduose. Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, skirtas įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programoje, kuris dažniausiai skiriamas asmenims padariusiems smurtinius nusikaltimus, vertinant aptartas aplinkybes paskirtų įpareigojimų suderinamumo tarpusavyje kontekste, spręstina, kad nuteistiesiems skirtas minėtas įpareigojimas laikytinas pertekliniu. Pastebėtina, kad nuteistųjų elgesio korekcijai teigiama linkme pakankamu laikytini nuteistiesiems E. L. ir A. J. skirti įpareigojimai: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

48. Išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad nors skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos tinkamos bausmės, nustatant teisingo bei proporcingo dydžio bausmės dydį, tačiau nebuvo visiškai tinkamai išspręstas bausmės individualizavimo klausimas, dėl to nuteistiesiems E. L. ir A. J. buvo paskirtas vienas įpareigojimas, kuris laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

49. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais, aptaria ir iš nuteistųjų priteistų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimą.

50. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų E. L. ir A. J. priteista įmonei „(duomenys neskelbtini) M. M.“ solidariai 12 578,25 Eur turtinės žalos atlyginimo. Byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistieji E. L. ir A. J. veikdami bendrai grupėje, prisistatydami elektroninėje erdvėje tariamai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teisėtais atstovais, atliko finansines operacijas – neteisėtai įgijo įmonei „(duomenys neskelbtini) priklausančio 6 802,67 l dyzelinio kuro, ir tokiais veiksmais minėtai įmonei padarė 12 578,25 eurų turtinę žalą. Todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai iš nuteistųjų E. L. ir A. J. solidariai priteista civiliniam ieškovui įmonei „(duomenys neskelbtini) M. M.“ padaryta turtinė žala.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Atsiliepimais į nuteistojo E. L. ir ji gynėjos, nuteistojo A. J. gynėjos apeliacinius skundus civilinio ieškovo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. M. prašo priteisti iš nuteistųjų civilinio ieškovo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Prie atsiliepimų atstovas pateikė 2025 m. kovo 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 32) ir banko mokėjimo informaciją (10 t., b. l. 33), iš kurių matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ už jai suteiktas teisines paslaugas, t. y. atsiliepimų į apeliacinius skundus paruošimą, atstovavimą apeliacinės instancijos teismo teisme, advokatui sumokėjo 1100 Eur.

52. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012 ir kt.). Apeliacinio skundo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo, šiuo atveju civilinio ieškovo, dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų.

53. Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistasis E. L. ir jo gynėja, nuteistojo A. J. gynėja, o atsiliepimus į apeliantų skundus, pateikė civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini) atstovas. Nuteistojo E. L. ir jo gynėjos, nuteistojo A. J. gynėjos apeliaciniuose skunduose buvo keliamas klausimas ne tik dėl nuteistųjų kaltės, bet ir dėl nuteistiesiems skirtų bausmių. Apeliacinių skundų argumentai dėl nuteistųjų kaltės ir bausmės rūšies bei dydžio buvo atmesti kaip nepagrįsti, nuosprendis keistas tik dėl nuteistiesiems nepagrįstai paskirto įpareigojimo.

54. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ne tik parengė civilinio ieškovo vardu atsiliepimus į apeliacinius skundus, bet ir dalyvavo dviejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, civilinio ieškovo atstovo advokato prašoma priteisti 1100 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl priteistina iš nuteistųjų lygiomis dalimis.

55. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nuteistasis E. L. ir jo gynėja nurodo, kad teismui buvo pateiktas 2024 m. lapkričio 14 d. motyvuotas prašymas priteisti E. L. iš valstybės lėšų 2250 Eur jo patirtas išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms, suteiktoms pirmosios instancijos teisme apmokėti.

56. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, šioje specialiojoje normoje tiesiogiai įtvirtinta teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės asmeniui, kuris yra išteisinamas. Kadangi nuteistasis E. L. šiuo apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu nėra išteisinamas, klausimas dėl E. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti E. L. skirtą įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Panaikinti A. J. skirtą įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistųjų E. L. ir A. J. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini) M. M.“ priteisti lygiomis dalimis po 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai Nerijus MasiulisErnesta MontvidienėGražvydas Poškus