Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Indrei Grublienei, Neringai Čilinskaitei, Jolitai Kinderienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. ieškinį ir jo patikslinimą atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, pagal atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei N. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, pagal trečiųjų asmenų S. R. ir K. R. savarankišką reikalavimą ieškovei N. L. ir atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3) nustatyti šalių nepilnametės dukros K. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, patikslintas priešieškinis atmestinas, trečiųjų asmenų savarankiškas reikalavimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 28 (1 t., b. l. 6). Dar iki santuokos šalys susilaukė dukros K. L., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7). Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2019-10-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; negyvenamoji patalpa – dviračių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgyta 2020-08-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; automobilis OPEL CORSA-C, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis BMW 5ER GRAN TURISMO REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) motoroleris KYMCO SUPER 8 125, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-12, 15-16, 2 t., b. l. 85-95). Taip pat nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2022-04-18. Iki atsakovo išsikraustymo šalys, o ieškovė su dukra ir šiuo metu panaudos sutarties pagrindu gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise registruotas ieškovės motinos S. R. vardu. Ieškovės tėvai tretieji asmenys S. R. ir K. R. faktiškai gyvena šalims priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.64 str.).). Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo daugiau nei dvejus metus, atsakovas su kita moterimi, su kuria faktiškai gyvena, yra susilaukęs vaiko. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka laikytina faktiškai iširusia.

Pažymėtina, kad atsakovas (jo atstovas) priešieškiniu prašė skirti sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) kompleksinę teismo psichologijos – psichiatrijos ekspertizę, santuokos iširimo priežastims nustatyti. Šį atsakovo prašymą teismas išsprendė ir atmetė žodine nutartimi 2023-06-05 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas buvo neištikimas savo sutuoktinei, todėl pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą būti lojaliam bei ištikimam šeimai (CK 3.27 str. 1 d., 3.28 str., 3.60 str. 3 d.). Atsakovas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytos prezumpcijos nenuginčijo, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl neturtinės žalos

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, tačiau kasacinis teismas išaiškinęs, kad CK 6.250 straipsnis turi būti taikomas kartu su CK 3.70 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Pažymėtina, jog fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu, – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus žalos atlyginimas, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti. Piniginė kompensacija nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Tais atvejais, kai byloje nustatyta vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, konstatuotina, kad yra pagrindas priteisti ieškovei neturtinę žalą. Neabejotina, kad atsakovo neištikimybės faktas ieškovei nesukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą, ką iš dalies patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl psichologo konsultacijų, vaistų vartojimo (1 t., b. l. 19-21). Nors atsakovas ir jo atstovas teigė, kad ieškovė ir prieš tai turėjo psichologinių problemų, tačiau šių savo teiginių neįrodė ir teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.

Įvertinus faktines santuokos iširimo priežastis, tai, kad atsakovas, nenutraukęs santuokos, pradėjo gyventi su kita moterimi, su kuria susilaukė vaiko, į šalių bendrą gyvenimo santuokoje trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis vertintinas kaip protingas, atitinkantis šalių interesų pusiausvyrą bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Sprendžiant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgtina į tai, kad nuo šalių gyvenimo skyrium iki šiol šalių dukra gyvena su ieškove, atsakovas dirba užsienyje, kaip pats paaiškino, 6 savaites būna išvykęs, tada 2-3 savaites būna Lietuvoje, taigi su dukra bendrauja epizodiškai. Įvertinus šias aplinkybes, išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, todėl šalių dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168 str., 3.169 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nustatyta, kad ieškovė su šalių dukra K. L. gyvena ieškovės tėvams (motinai) priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas su sugyventine ir jų bendra mažamete dukra I. L. gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – dviračių saugykla, adresu (duomenys neskelbtini), automobilis OPEL CORSA-C, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis BMW 5ER GRAN TURISMO REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) motoroleris KYMCO SUPER 8 125, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio turto padalinimo sprendžiama nagrinėjamoje byloje. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (mėnesio darbo užmokestis 1300 Eur su mokesčiais, atskaičius mokesčius apie 850 Eur), taip pat (duomenys neskelbtini) (mėnesio darbo užmokestis nuo 2024-01-01 – 120 Eur su mokesčiais) ir (duomenys neskelbtini) (mėnesio darbo užmokestis nuo 2024-01-01 – 120 Eur su mokesčiais) (1 t., b. l. 24, 3 t., b. l. 83-94). Atsakovas teikė į bylą įrodymus, kad dirba (duomenys neskelbtini) pagal 2023-07-12 laikinojo darbo sutartį, numatytas mėnesinis pareiginis atlyginimas 1390 Eur, neatskaičius mokesčių (3 t., b. l. 22-31). Iš Sodros duomenų (3 t., b. l. 71-82) matyti, kad nuo 2021-11-18 iki 2023-07-13 atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat nuo 2022-09-19 yra registruotas kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Sodros duomenimis atsakovo darbo užmokestis nėra pastovus, paties atsakovo paaiškinimais, jo darbo užmokestis dirbant užsienyje yra apie 3000 Eur per mėnesį „į rankas“ (su dienpinigiais); dirbant Lietuvoje darbo užmokestis vidutiniškai siekia apie 2000 Eur „į rankas“. Neskaitant trečiųjų asmenų pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo, duomenų apie kitus šalių turimus įsipareigojimus kreditoriams nėra. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Ieškovė kitų išlaikytinių neturi, atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką.

Šalių dukrai K. L. yra 10 metų. Vaikas lanko mokyklą ((duomenys neskelbtini)), taip pat ieškovė nurodė, kad dukra lanko mokamą būrelį – aerobinę gimnastiką (mėnesio mokestis 40 Eur) bei nemokamus fleitos, šokių būrelius. Neabejotina, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos ir kiti buities reikmenys, mokymo bei ugdymo priemonės, taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Duomenų, kad vaikas turėtų kokių nors rimtesnių sveikatos problemų ar kokių kitų ypatingų poreikių byloje nėra.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl vaiko išlaikymo, konstatavo, kad nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui pusės minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą: nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2024-01-01 po 315 Eur kas mėnesį, o nuo 2024-01-01 iki dukros pilnametystės po 354 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis iš esmės nežymiai skiriasi nuo atsakovo šiuo metu mokamo išlaikymo (po 300 Eur per mėnesį) ir, įvertinus vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl valstybės mokamų išmokų vaikui pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog minėta aplinkybė nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Kai šalių turtinė padėtis (kaip šiuo atveju) leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 50 punktą).

Taigi, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, atsakovo sutinkamą teikti išlaikymo dydį, minimalios mėnesinės algos dydį, atsižvelgiant į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, vaiko amžių, į tai, kad šalių dukra gyvena su ieškove, kuri teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šalių dukrai priteisti iš atsakovo ieškovės prašomą išlaikymo dydį. Kadangi bylos nagrinėjimas teisme truko dvejus metus, per šį laikotarpį keitėsi minimalios mėnesinės algos dydis, todėl nepilnametei K. L. nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-25) iki 2023-12-31 iš atsakovo priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 315 Eur, o nuo 2024-01-01 iki vaiko pilnametystės – po 354 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str. 1 d.).

Į priteistą išlaikymą įskaitytinas atsakovo sumokėtas (teiktas) išlaikymas vaikui per laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo.

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Bylos nagrinėjimo metu šalių pozicija dėl reikalingumo nustatyti konkrečią bendravimo su dukra tvarką kito. Pradiniu ieškiniu ieškovė tokio reikalavimo nereiškė, teigdama, kad ginčo dėl to nėra, ir tokį reikalavimą pareiškė po to, kai atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jo ir dukros bendravimo tvarką. Atsakovas priešieškiniu, nors ir teigė, kad ieškovė jam trukdo bendrauti su dukra, tačiau prašė nustatyti itin abstrakčią bendravimo tvarką, t. y. kad jis bendrauja su dukra iš anksto su ieškove suderintu konkrečiu būdu ir laiku, kai tai netrikdo mokyklos lankymo, popamokinės veiklos tvarkos, nakties miego, o dėl bendravimo su vaiku tvarkos švenčių metu šalys susitaria ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki šventės. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad šalys vaiko priežiūrą turėtų dalintis per pusę (pusę laiko, pvz. 1 mėn. ar 2 sav., vaikas gyventų su juo, po to atitinkamai su ieškove). Teismas siūlė atsakovui ir jo atstovui patikslinti šį reikalavimą, išdėstyti raštu konkrečią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas pageidautų bendrauti su dukra. Atsakovas ir jo atstovas ketino tai padaryti, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės reikalavimo dėl bendravimo tvarkos taip ir nepatikslino. Iš pradžių teigęs, kad ieškovė jam trukdo bendrauti su vaiku, vėliau (baigianti bylos nagrinėjimui) atsakovas paaiškino, kad buvo grįžęs į Lietuvą trims savaitėms, du savaitgalius su nakvynėmis dukra liko pas jį (pasiėmė penktadienį, grąžino sekmadienį). Atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad ieškovė iš pradžių trukdė atsakovui bendrauti su dukra, tačiau ilgainiui atsistatė tėvo ir vaiko ryšys ir šiuo metu atsakovui nebėra kliūčių bendrauti su dukra. Atstovas nurodė ir tai, kad atsakovas dirba užsienyje, todėl nėra kaip apibrėžti tą tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.) ir tai, kad toks reikalavimas byloje yra pareikštas, nepaisant atsakovo darbo pobūdžio, teismo vertinimu yra tikslinga nustatyti konkrečią šalių dukros bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, tačiau paliekant galimybę pačioms šalims tą tvarką koreguoti (susitarti dėl kitokių sąlygų). Pažymėtina, kad ir išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog šiuo atveju turi būti nustatyta konkreti bendravimo tvarka, nes vaikui svarbu rutina, pastovumas.

Ieškovė prašė nustatyti, kad dukra bendrauja su tėvu kas antrą savaitgalį be nakvynių. Tokį prašymą ieškovė motyvavo tuo, kad atsakovas gyvena vieno kambario bute, todėl atsakovo buities sąlygos nėra tinkamos vaikui likti pas tėvą su nakvyne. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pakeitė gyvenamąją vieta. 2024-03-18 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad atsakovas su sugyventine ir jų dukra gyvena nuomojamame trijų kambarių bute su visais patogumais, būstas švarus, tvarkingas, jame yra visi namų apyvokos daiktai, baldai; vaikams skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi daiktai, reikalingi vaiko poreikiams tenkinti. Be to, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu šalių dukra jau buvo likusi savaitgaliui pas tėvą su nakvyne. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas negebėtų pasirūpinti 10 metų vaiku, kad jam trūktų kokių nors tėvystės įgūdžių. To neteigė ir ieškovė. Atsakovo gyvenamoji aplinka, buities sąlygos yra tinkamos gyventi nepilnamečiui vaikui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytina, kad, atsakovui būnant Lietuvoje, atsakovas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., atsakovui paimant vaiką ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

Dėl bendravimo per vaiko gimtadienį atsakovas pastabų neišsakė, todėl nustatytina, kad, atsakovui būnant Lietuvoje, K. L. gimimo dieną tėvas bendrauja su dukra 3 val., konkretų laiką suderinus su ieškove, atsižvelgiant ir į vaiko nuomonę.

Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovo gimimo dieną jis turi teisę bendrauti su dukra neribotą laiką, bet ne vėliau nei iki 20 val. vakaro ir tik tuo atveju, jei ta diena nesikerta su dukros mokslo ir popamokinės veiklos grafiku. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gimimo diena yra vasarą (rugpjūčio 20 d.), kada mokiniams yra vasaros atostogos, šis punktas tikslintinas ir nustatytina, kad, atsakovui būnant Lietuvoje, atsakovo gimimo dieną (rugpjūčio 20 d.) jis turi teisę bendrauti su dukra nuo 10.00 val. iki 19.00 val. Dėl bendravimo Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį) ieškovė nurodė, kad atsakovas tą dieną bendrauja su dukra neribotą laiką, bet kartu nurodo, jog ne ilgiau nei iki 19 val. vakaro. Siekiant aiškumo ir konkretumo, nustatytina, kad, atsakovui būnant Lietuvoje, birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) jis turi teisę bendrauti su dukra nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek Šv. Kalėdų, tiek Šv. Velykų šventes sudaro ne viena, o kelios šventinės dienos, įvertinus ieškovės paaiškinimus šiuo klausimu, atsakovui esminių prieštaravimų nereiškiant, ieškovės siūloma bendravimo tvarka minėtų švenčių metu tikslintina ir nustatytina: atsakovui būnant Lietuvoje, atsižvelgiant į vaiko norą, atsakovas bendrauja su dukra kiekvienais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 20.00 val.; Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.; o kiekvienais nelyginiais metais atsakovas bendrauja su dukra Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.; Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10.00 val. iki kitos dienos (Šv. Velykų antrosios dienos) 10.00 val.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies, siekiant vaiko interesų užtikrinimo, protingos šalių interesų pusiausvyros, nustatytina sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarka. Atsakovo priešieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas, kadangi atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra itin abstrakti, stokoja apibrėžtumo ir kyla pagrįstų abejonių dėl tokios tvarkos priverstinio vykdymo galimybės. Atsakovo siūloma nekonkreti bendravimo tvarka, nenumatant konkrečių sąlygų, galėtų būti nustatyta tik nesant ginčo tarp šalių šiuo klausimu, o šioje byloje, akivaizdu, toks ginčas kilo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu.

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo, bylos esmė yra nustatyti visą sutuoktinių turtą (sudaryti turto balansą) ir jo vertę bei parinkti teisingą turto padalijimo būdą (CK 3.118, 3.119 str.).

Minėta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – dviračių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); automobilis OPEL CORSA-C, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis BMW 5ER GRAN TURISMO REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) motoroleris KYMCO SUPER 8 125, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad šioje byloje teismas ne kartą šalims ir jų atstovams išaiškino įrodinėjimo pareigą. Atsakovui teigiant, kad buto vertė yra didesnė, teismas siūlė atlikti nekilnojamojo turto vertinimą (2024-04-16 teismo posėdžio garso įrašas). Nors pats atsakovo atstovas iškėlė klausimą dėl būtinybės atlikti turto vertinimą, tačiau 2024-06-19 teismo posėdžio metu (posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 15 min. 27 sek.) atsakovo atstovas pareiškė, kad savo ieškinyje (priešieškinyje) buto vertę yra pateikę (nurodę), sutinka arba išmokėti, arba gauti nurodyto dydžio kompensaciją, vertės nebeginčija ir turto vertinimo ekspertizės nebeprašo skirti. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas, nustatant nekilnojamojo turto vertę, prašė remtis aktualiu VĮ Registrų centro vertės nustatymu.

Nagrinėjamu atveju per dvejus metus trukusį bylos nagrinėjimą atsakovas ir jo atstovas jokių įrodymų apie ginčo nekilnojamojo turto vertę neteikė, nors teismas siūlė tą padaryti, prašymo skirti byloje turto vertinimo ekspertizę atsisakė. Nors atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė remtis aktualiu VĮ Registrų centro vertės nustatymu, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos jokių įrodymų apie aktualią (kokią – neaišku) ginčo buto ir dviračių saugyklos vertę į bylą pateikta nebuvo.

CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti, turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023).

Minėta, kad CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, jog sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023).

Nagrinėjamoje byloje reikalavimus dėl ginčo buto ir dviračių saugyklos kaip santuokos metu įgyto turto padalijimo pareiškė abu sutuoktiniai, dalijant šį turtą nėra sprendžiama dėl nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio išlaikymo. Abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, abu yra atstovaujami profesionalių teisininkų – advokatų, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą dėl ginčo nekilnojamojo turto padalijimo, šio turto vertės nustatymo aktyviai veikti vieno iš sutuoktinių interesais, savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus.

Kaip minėta, nagrinėjant bylą teisme individualus ginčo nekilnojamojo turto vertinimas nebuvo atliktas, nes atsakovas (jo atstovas) tokio prašymo nebereiškė, tokiu būdu prašymo atsisakė, o ieškovė tokios ekspertizės nepageidavo. Byloje nustatyta, kad ginčo butas buvo perkamas už 60000 Eur, Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis buto vidutinė rinkos vertė yra 63000 Eur. Atsakovui kitokią (didesnę) buto vertę grindžiant tik savo žodiniais paaiškinimais, byloje nesant kitų objektyvių, patikimų įrodymų apie galimai didesnę ginčo buto vertę, teismas sprendžia, kad ginčo buto vertė yra 63000 Eur. Dviračių saugykla buvo perkama už 1500 Eur, Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis dviračių saugyklos vidutinė rinkos vertė yra 458 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais nekilnojamojo turto kainos tiek Klaipėdos apskrityje, tiek visoje Lietuvoje nemažėjo, priešingai – didėjo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad po dviračių saugyklos įsigijimo šio turto vertė sumažėjo iki 458 Eur. Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad dviračių saugyklos vertė yra 1500 Eur.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalinimo natūra prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus pobūdžio aplinkybės netaikyti turto padalijimo natūra abiem šalims. Nustatyta, kad ginčo butas yra dviejų kambarių, palyginti nedidelės kvadratūros (40,59 kv. m), pritaikytas gyventi vienai šeimai, be to, šalių santykiai yra konfliktiški, kartu negyvena jau 2,5 metų, atsakovas yra susilaukęs vaiko su kita moterimi, su kuria ir gyvena.

Nors atsakovas priešieškiniu prašė ginčo butą priteisti jam, o ieškovei kompensaciją, tačiau duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad buto jam nereikia (butas jam netinkamas gyventi), todėl sutiko, kad butas atitektų ieškovei. Ieškovė nuo 2023-05-08 pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo pateikimo teismui nuosekliai palaikė reikalavimą ginčo nekilnojamąjį turtą natūra priteisti jai, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją. Pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė, kad nė viena iš šalių neturi galimybės išmokėti kompensaciją kitai šaliai, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovės pozicija pasikeitė, ieškovė paaiškino, kad pinigus kompensacijos sumokėjimui pasiskolintų iš fizinių asmenų, pateikė į bylą tokį jos ketinimą patvirtinančius įrodymus (3 t., b. l. 65-70).

Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovei natūra asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 63000 Eur vertės, ir negyvenamoji patalpa – dviračių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), 1500 Eur vertės, o atsakovui už šį ieškovei atitenkantį turtą priteistina 32250 Eur kompensacija ((63000 Eur + 1500 Eur) : 2 = 32250 Eur).

Dėl šalims priklausančių transporto priemonių padalijimo būdo, vertės ginčo nebuvo, todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis BMW 5ER GRANTURISMO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11000 Eur vertės, bei motoroleris KYMCO SUPER 8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės. Kadangi atsakovui natūra atitenka didesnė dalis dalintino kilnojamojo turto, kurio vertė 11400 Eur (12000 Eur - 600 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina 5700 Eur (11400 Eur : 2) kompensacija.

Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas kompensacijas už santuokoje įgytą dalintiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, atsakovui iš ieškovės priteistina 26550 Eur (32250 Eur - 5700 Eur) kompensacija.

Dėl trečiųjų asmenų savarankiško reikalavimo

Nagrinėjamoje byloje tretieji asmenys pareiškė savarankišką reikalavimą priteisti 40500 Eur skolą iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, taip pat procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas. Tretieji asmenys nurodė, kad minėtą sumą paskolino šalims nekilnojamojo turto (buto ir dviračių saugyklos) įsigijimui. Ieškovė su trečiųjų asmenų reikalavimu sutiko, nurodė pripažįstanti aplinkybę, kad skolinosi iš tėvų lėšas nekilnojamojo turto įsigijimui, nes šalys santaupų neturėjo. Atsakovas su trečiųjų asmenų reikalavimu nesutiko, teigia, kad tretieji asmenys neįrodė, jog tarp jų ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, taip pat nurodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo pirktas už šalių bendras lėšas, turėjo santaupų, pinigus buto ir dviračių saugyklos pirkimui S. ir K. R. perdavė grynaisiais, dalį pinigų – 20000 Eur skolinosi iš kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo S. R. ir (duomenys neskelbtini) 2019-09-19 sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sutartyje numatyta buto kaina 60000 Eur (1 t., b. l. 89-96). Tą pačią dieną 2019-09-19 S. R. ir (duomenys neskelbtini) sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto – dviračių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sutartyje numatyta dviračių saugyklos kaina 1500 Eur (1 t., b. l. 97-102). Minėtų preliminarių sutarčių pagrindu S. R. 2019-09-27 mokėjimo pavedimu pervedė (duomenys neskelbtini) 30000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas už perkamą butą, (duomenys neskelbtini)“, o K. R. tą pačią dieną (2019-09-27) pervedė (duomenys neskelbtini) 10000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Avansas už perkamą butą, (duomenys neskelbtini)“, ir 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už dviračių saugyklos pirkimą (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 62, 88).

2019-10-22 ieškovė ir atsakovas išdavė trečiajam asmeniui S. R. notarinį įgaliojimą, kuriuo, be kita ko, įgaliojo S. R. jų vardu skolintis pinigus (gauti kreditus), nupirkti nekilnojamąjį turtą, atstovauti įvairiose įstaigose ir kt. (1 t., b. l. 64-68).

2019-10-25 atsakovas ir (duomenys neskelbtini) sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5670, kurios pagrindu atsakovas A. L. už 60000 Eur bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine N. L. nupirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69-78). Sutarties 5.2. punkte nurodyta, kad dalis pardavimo kainos – 40000 Eur sumokėta prieš pasirašant šią sutartį; pardavėjo atstovas patvirtina, kad 40000 Eur iš pirkėjo (A. L.) gavo pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą, ir pardavėjas neturi jokių pretenzijų pirkėjui dėl nurodytos sumos sumokėjimo. Pagal Sutarties 5.3., 5.4. punktus likusi buto kainos dalis – 20000 Eur sumokėta iš pirkėjui (atsakovui) kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ suteikto kredito, skirto perkamo buto įsigijimui, lėšų.

2020-08-07 atsakovas ir (duomenys neskelbtini) sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3130, kurios pagrindu atsakovas A. L. už 1500 Eur bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine N. L. nupirko dviračių saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80-87). Sutarties 4.2. punkte nurodyta, kad visa pardavimo kaina – 1500 Eur sumokėta prieš sutarties pasirašymą; pardavėjo atstovas patvirtina, kad 1500 Eur iš pirkėjo (A. L.) gavo pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą, ir pardavėjas neturi jokių pretenzijų pirkėjui dėl nurodytos sumos sumokėjimo.

Tiek 2019-10-25 pirkimo-pardavimo sutartį, tiek 2020-08-07 pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ir pasirašė atsakovas asmeniškai. Pažymėtina, kad, nors preliminariosiose sutartyse pirkėju buvo nurodyta S. R., tačiau pagrindinėse notarinėse sutartyse buto ir dviračių saugyklos pirkėju buvo nurodytas atsakovas A. L.. Taip pat nustatyta, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos preliminariosiose sutartyse nustatytomis sąlygomis, pardavėjas patvirtino, kad yra gavęs preliminariojoje sutartyje numatytą 40000 Eur avansą už butą, o už dviračių saugyklą yra gavęs visą jos kainą (1500 Eur). Byloje nustatyta ir nebuvo ginčo, kad minėtas butas ir dviračių saugyklą buvo įgyti kaip šalių bendroji jungtinė nuosavybė, dėl kurios padalinimo teismas jau pasisakė. Taip pat byloje nebuvo ginčo, kad už šį turtą su pardavėju (duomenys neskelbtini) yra atsiskaityta.

Duodamas paaiškinimus dėl ginčo buto ir dviračių saugyklos įsigijimo atsakovas kategoriškai laikėsi pozicijos, kad trečiųjų asmenų pervesti pinigai pardavėjui nebuvo paskola. Kita vertus atsakovas pripažino, kad avanso mokėjimo metu šalys neturėjo 40000 Eur santaupų. Atsakovas nurodė, kad iš minėtos trečiųjų asmenų pardavėjui pervestos 40000 Eur sumos dalis buvo jų (atsakovo ir ieškovės) pinigai, o dalį pridėjo tretieji asmenys (ieškovės tėvai). Atsakovas tiksliai negalėjo pasakyti, kiek santaupų šalys turėjo (nurodė skirtingas sumas – gal 20000 Eur ar 15000 Eur, ar 18000 Eur); teigė, kad trečiųjų asmenų dalis buvo gal 20000 Eur ar 25000 Eur, be to, nurodė, kad tretieji asmenys iš jo globėjų dar paėmė 4000 Eur ar 5000 Eur. Visgi atsakovas šių savo teiginių (apie šalių ar atsakovo turėtas santaupas, globėjų perduotus pinigus) neįrodė. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas santaupų neturėjo, todėl ir skolinosi iš jos tėvų.

Atsakovas pateikė į bylą rašytinį įrodymą, kad 2021-04-08 buvo priimtas Danijos bendrovės (duomenys neskelbtini) sprendimas išmokėti atsakovui vienkartinę 244513,18 DKK (Danijos kronų) sumą (pensijos santaupas ir papildomą pensiją) (2 t. b. l. 9-10), tačiau, kaip nurodė pats atsakovas iš šios sumos buvo grąžinta paskola kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“. Be to, minėta suma išmokėta gerokai vėliau (po pusantrų metų) nei buvo atlikti trečiųjų asmenų avansiniai mokėjimai (2019-09-27). Atsakovas teikė įrodymus ir apie jam Danijoje mokėtą darbo užmokestį, tačiau pateikti duomenys nėra informatyvūs, iš jų nėra galimybės nustatyti, kada, už kokį laikotarpį mokėjimai atlikti (2 t., b. l. 11-59, 137-185). Atsakovo atstovas 2024-06-04 (dokumento registracijos Nr. DOK-27329) pateikė danų kalba surašytus dokumentus, nurodydamas, kad teikiami duomenys apie atsakovo gautas pajamas iš uždarbio (4 t., b. l. 1-2, 5-199). 2024-06-05 vykusio posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad nespėjo dokumentų išversti, ketino tą padaryti, todėl teismas pateiktų dokumentų priėmimo klausimo nesprendė (jie nebuvo priimti) (CPK 113 str. 3 d.) ir teismas neturi pagrindo jais remtis. 2024-06-18 atsakovo atstovas pateikė dalį su 2024-06-04 prašymu teiktų dokumentų vertimų, t. y. pateikti duomenys apie atsakovui išmokėtą darbo užmokestį 2013 m. balandžio mėn., 2020 m. gegužės, birželio, liepos, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. Visgi duomenų apie ginčui aktualiu laikotarpiu (2019 m. rugsėjo-spalio mėn.) turėtas santaupas Danijoje ar Lietuvoje atsakovas taip ir nepateikė. Atsakovo į bylą pateiktas sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021-11-01 iki 2022-11-01 (3 t., b. l. 32-63), ieškovės pateikta banko pažyma apie sąskaitos likutį 2022-11-25 dienai (3 t., b. l. 19) atsakovo teiginių apie šalių turėtas santaupas ginčo turto įsigijimo metu taip pat neįrodo.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovo atstovo 2024-07-01 į bylą pateikti dokumentai: S. R. 2016-11-16 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, S. R. 2019-12-12 sudaryta buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, S. R. ir K. R. 2019-12-12 sudaryta buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, S. R. 2018-10-10 sudaryta buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis (5 t., b. l. 43-77) atsakovo ir jo atstovo teismo posėdžio metu nurodytų teiginių apie atsakovo prisidėjimą prie tretiesiems asmenims priklausiusio buto pirkimo neįrodo ir atsakovo atsikirtimų į trečiųjų asmenų reikalavimą niekaip nepagrindžia. Teismas pasiūlė atsakovui (jo atstovui) teikti prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo gauti duomenis apie trečiųjų asmenų banko sąskaitų išrašus, patikslinant laikotarpius, už kuriuos išrašai turėtų būti pateikti, tačiau atsakovas tokio prašymo nepateikė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų į trečiųjų asmenų reikalavimą dėl skolos priteisimo pagrįstumo (CPK 178 str.), o bylos duomenys patvirtina, kad tretieji asmenys 2019-09-27 pavedimais iš dalies sumokėjo už ieškovės ir atsakovo nuosavybės teise įgytą butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir dviračių saugyklą, adresu (duomenys neskelbtini).

Kaip jau buvo minėta, atsakovas laikėsi pozicijos, kad trečiųjų asmenų pervesti pinigai pardavėjui nebuvo paskola. Lietuvos apeliacinis teismas 2021-06-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-401-1120/2021, išaiškino, kad nors CK 6.870 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos dalykas yra perduodamas paskolos gavėjo nuosavybėn, tačiau šalims nedraudžiama susitarti, kad paskolos gavėjo nurodymu, paskolos dalykas būtų perduodamas trečiajam asmeniui (pavyzdžiui, tais atvejais, kai paskolos gavėjas už skolintus pinigus įsigyja nekilnojamąjį turtą, šalims nėra draudžiama susitarti, kad paskolos suma mokama tiesiogiai turto pardavėjui).

Be to, teismo vertinimu nagrinėjamu atveju aktualus CK 6.50 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, jog prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 1, 3 d.).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas ir tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kitas esminis trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama įvykdant prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010). Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą. Be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo, iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad tretieji asmenys įvykdė dalį šalių prievolės už jų įsigytą ir šioje byloje dalintiną nekilnojamąjį turtą, todėl tretieji asmenys įgijo teisę reikalauti iš šalių grąžinti sumokėtas lėšas, o šalys turi pareigą kompensuoti 40500 Eur sumą tretiesiems asmenims už sumokėtą nekilnojamojo turto kainos dalį (CK 6.38 str., 6.50 str., 6.101 str. 4 d. 5 p.). Įvertinus tai, kas išdėstyta, trečiųjų asmenų reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, tretiesiems asmenims iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis priteistina 40500 Eur skola, t. y. po 20250 Eur iš kiekvieno (CK 6.6 str. 4 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, tretiesiems asmenims iš ieškovės ir atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už kiekvienam iš jų priteistą sumą, skaičiuojamos nuo savarankiško reikalavimo priėmimo nagrinėti teisme (2023-02-08) iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių, trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė už pradiniu ieškiniu pareikštus reikalavimus sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, o 2022-11-25 ir 2023-05-09 nutartimis 922 Eur ir 473 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo), yra 96 Eur (354 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškovė taip pat turėjo 2000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Taigi ieškovė iš viso patyrė 2050 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas sumokėjo 1445 Eur žyminio mokesčio už priešieškiniu reiškiamus neturtinius ir turtinius reikalavimus, taip pat turėjo 2500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso patyrė 3945 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tretieji asmenys turėjo 833 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Pažymėtina, kad 78 Eur žyminio mokesčio permoka tretiesiems asmenims grąžinta 2023-02-15 teismo nutartimi.

Įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas apytiksliai 84 proc. (patenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo, 30 proc. patenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, apie 75 proc. patenkintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo). Atsakovo patikslintas priešieškinis atmestas, t. y. atmesti visi priešieškinio reikalavimai, kuriuos teismas vertina kaip savarankiškus reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, išlaikymo vaikui priteisimo iš ieškovės, bendravimo tvarkos nustatymo, nekilnojamojo turto padalijimo). Priešieškinio reikalavimo dėl transporto priemonių padalijimo ir už šį turtą mokėtinos kompensacijos teismas nevertina kaip savarankiško reikalavimo, kadangi atsakovas sutiko su ieškovės analogišku ieškinio reikalavimu.

Kadangi byloje buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos skirstytinos taip: pusė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų skirstytina pagal ieškinio išnagrinėjimo rezultatą, o pusė – pagal priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą. Teismo vertinimu, tokiu būdu bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra ir iš esmės nenukrypstama nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Taigi, 84 proc. tenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 1025 Eur (pusė turėtų bylinėjimosi išlaidų) pagal priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą ir 861 Eur (1025 Eur × 84 proc.) bylinėjimosi išlaidų pagal ieškinio išnagrinėjimo rezultatą, iš viso 1886 Eur.

Atmetus priešieškinį ir 84 proc. tenkinus ieškinį, atsakovui pusė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (1972,50 Eur) nepriteistina, o nuo likusios 1972,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos priteistina 16 proc., kas sudaro 315,60 Eur (1972,50 Eur × 16 proc.). Taigi atsakovui iš ieškovės priteistina 315,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinus trečiųjų asmenų savarankišką reikalavimą, jų turėtos 833 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis po 416,50 Eur.

Minėta, kad 2022-11-25 ir 2023-05-09 teismo nutartimis ieškovei buvo atidėtas 922 Eur ir 473 Eur žyminio mokesčio dalies, iš viso 1395 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Ieškinį tenkinus 84 proc. ir atitinkamai atmetus 16 proc., ieškovei atidėtas žyminis mokestis valstybei priteistinas iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi iš ieškovės priteistina 223 Eur (1395 Eur × 16 proc.) žyminio mokesčio valstybei, o iš atsakovo priteistina 1172 Eur (1395 Eur × 84 proc.) žyminio mokesčio valstybei. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas 96 Eur žyminis mokestis už išspręstą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.). Iš viso iš atsakovo priteistina 1268 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 21,21 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didesne dalimi yra patenkintas, o priešieškinis atmestas, taip pat valstybei priteistiną minimalią bylinėjimosi išlaidų sumą, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92 str., 96 str. 1, 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 307, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 28, dėl atsakovo A. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei N. L. palikti pavardę – L., atsakovui A. L. palikti pavardę – L.

Priteisti iš atsakovo A. L. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei N. L..

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove N. L..

Priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-25) iki 2023-12-31 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 315 Eur, o nuo 2024-01-01 iki vaiko pilnametystės – po 354 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę N. L..

Į priteistą išlaikymą įskaityti atsakovo A. L. sumokėtą (teiktą) išlaikymą vaikui per laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-25) iki teismo sprendimo priėmimo (2024-11-29).

Nustatyti atsakovo A. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) A. L. būnant Lietuvoje, A. L. bendrauja su dukra K. L. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., tėvui paimant vaiką ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

2) A. L. būnant Lietuvoje, K. L. gimimo dieną tėvas bendrauja su dukra 3 val., konkretų laiką suderinus su vaiko motina N. L., atsižvelgiant ir į vaiko nuomonę.

3) A. L. būnant Lietuvoje, tėvo A. L. gimimo dieną (rugpjūčio 20 d.) tėvas turi teisę bendrauti su dukra K. L. nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

4) A. L. būnant Lietuvoje, birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) tėvas turi teisę bendrauti su dukra K. L. nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

5) A. L. būnant Lietuvoje, atsižvelgiant į vaiko norą, A. L. bendrauja su dukra K. L. kiekvienais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 20.00 val.; Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.

6) A. L. būnant Lietuvoje, atsižvelgiant į vaiko norą, A. L. bendrauja su dukra K. L. kiekvienais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.; Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10.00 val. iki kitos dienos (Šv. Velykų antrosios dienos) 10.00 val.

7) Visais atvejais, kur bendravimas su dukra nurodytas nuo tam tikros valandos iki tam tikros valandos, N. L. yra įpareigojama perduoti dukrą tą nustatytą valandą tėvo žiniai, o A. L. įpareigojamas nustatytą valandą grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą ir perduoti motinos N. L. žiniai.

8) Dukros ir tėvo bendravimas telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis ar kompiuterinių programėlių pagalba neribojamas ir priklauso tik nuo dukros ir tėvo valios.

9) Šalys gali bet kuriuo metu geranoriškai tarpusavyje susitarti dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu ir kitu, šioje tvarkoje nenustatytu laiku, atsižvelgiant į šalių galimybes ir nepilnamečio vaiko poreikius bei norus.

Padalinti ieškovei N. L. ir atsakovui A. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą:

- priteisti ieškovei N. L. asmeninės nuosavybės teise: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 63000 Eur vertės; negyvenamąją patalpą – dviračių saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1500 Eur vertės; automobilį OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės;

- priteisti atsakovui A. L. asmeninės nuosavybės teise: automobilis BMW 5ER GRANTURISMO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 11000 Eur vertės; motorolerį KYMCO SUPER 8 125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės;

- priteisti atsakovui A. L. iš ieškovės N. L. 26550 Eur kompensaciją už ieškovei natūra atitenkančią didesnę dalintino turto dalį.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei N. L. iš atsakovo A. L. 1886 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. L. iš ieškovės N. L. 315,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiųjų asmenų savarankišką reikalavimą tenkinti.

Priteisti iš ieškovės N. L. 20250 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20250 Eur sumos nuo savarankiško reikalavimo priėmimo nagrinėti teisme (2023-02-08) iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo, 416,50 Eur bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims S. R. ir K. R..

Priteisti iš atsakovo A. L. 20250 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20250 Eur sumos nuo savarankiško reikalavimo priėmimo nagrinėti teisme (2023-02-08) iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo, 416,50 Eur bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims S. R. ir K. R..

Priteisti iš ieškovės N. L. 223 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5661.

Priteisti iš atsakovo A. L. 1268 Eur žyminio mokesčio ir 21,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5661, įmokos už procesinių dokumentų įteikimo išlaidas kodas 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.