Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-570-577/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-23
Bylos Nr.: e2A-570-577/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00304-2026-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: Eurointegracijos projektai
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Išvadą teikia: VšĮ Viešųjų pirkimų tarnyba
Trečiasis asmuo: BALTIJOS SAUGOS GRUPĖ

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-570-577/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00304-2026-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 23 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurointegracijos projektai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurointegracijos projektai“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos saugos grupė“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurointegracijos projektai“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti ir pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir perkančioji organizacija) 2026 m. vasario 19 d. pranešime nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei sutarties su laimėtoju sudarymo. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdo viešąjį pirkimą „Vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugos“. Perkančioji organizacija 2026 m. vasario 19 d. pranešė apie sudarytą pasiūlymų eilę bei sprendimą sudaryti pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoja UAB „Baltijos saugos grupė“. Ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymu, pastebėjo, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų (pirkimo sąlygų 8 priedo 3 punkto lentelės 1.1 eilutė kvalifikacijos reikalavimo). Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu nepateikė sutarčių sąrašo. Priimdama po pasiūlymų pateikimo termino pateiktą sutarčių sąrašą ir juo remdamasi tiekėjo kvalifikacijos vertinimo metu, perkančioji organizacija iš esmės leido tiekėjui pakeisti pasiūlymo turinį, taip pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Be to, visos tiekėjo įvykdytos sutartys su Kauno technologijos universitetu (toliau – KTU) yra dėl kito pirkimo objekto, t. y. tiekėjas įvykdė ne vaizdo stebėjimo, bet fizinės apsaugos paslaugų teikimo sutartis. UAB „Veikmės statyba“ pažyma patvirtina fizinės apsaugos paslaugų teikimą statybos objektuose. Tiekėjas neįrodė, kad per paskutinius 3 metus savo jėgomis buvo suteikęs vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugų už ne mažiau kaip 350 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Tiekėjas, siekdamas įrodyti savo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, pateikė melagingą informaciją. Ieškovė 2026 m. vasario 27 d. pateikė pretenziją, kurioje prašė išreikalauti ir įvertinti UAB „Baltijos saugos grupė“ su UAB „Veikmės statyba“ sudarytą sutartį bei pagal ją pasirašytus paslaugų priėmimo–perdavimo aktus, panaikinti 2026 m. vasario 19 d. rašte nurodytus sprendimus. Perkančioji organizacija 2026 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino, panaikino atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. vasario 19 d. pranešime nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei sutarties su laimėtoju sudarymo viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei UAB „Eurointegracijos projektai“ 12 090 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nusprendė, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nurodė, kad tiekėjo kvalifikacijai keliami reikalavimai nustatyti specialiųjų pirkimo sąlygų 8 priede, pagal kurį tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pagal vieną arba daugiau sutarčių turi būti savo jėgomis tinkamai suteikęs vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugas, kurių vertė (bendra vertė) ne mažesnė kaip 350 000 Eur be PVM. Teismas pažymėjo, kad kartu su pasiūlymu, be kitų dokumentų, turėjo būti pateiktas per paskutinius 3 metus suteiktų paslaugų sąrašas su užsakovų pažymomis apie tinkamai suteiktas paslaugas. Pastaboje pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, dalyvis nebegalės papildyti šio sąrašo, rekomenduojama sąraše nurodyti didesnį už reikalaujamą minimalų suteiktų paslaugų skaičių.

Teismas įvertino tai, kad keturios su KTU nurodytos sutartys UAB „Baltijos saugos grupė“ pateiktame įvykdytų sutarčių sąraše aprašytos kaip fizinės apsaugos paslaugų teikimo sutartys, vykdant vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimą KTU fakultetuose. Taip pat teismas įvertino KTU ir UAB „Veikmės statyba“ pažymose esančią informaciją, viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, kad, kvalifikaciją grindžiant mišriomis sutartimis, iš pateiktų duomenų turėtų būti galima objektyviai nustatyti, ar tiekėjo patirtis atitinka būtent pirkimo dokumentuose nustatytą kvalifikacijos reikalavimą pagal paslaugų pobūdį ir vertę, tai, jog šiuo atveju į bylą nepateiktos sutartys, išskyrus pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su KTU, tarnybos pastebėjimą, kad rinkoje vaizdo stebėjimo paslaugos dažniausiai teikiamos kaip kompleksinių apsaugos paslaugų dalis, todėl kyla abejonių, ar reikalavimas turėti būtent tokios atskirai išskirtos paslaugos teikimo patirtį yra proporcingas ir nepagrįstai neriboja konkurencijos.

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų (sudarytų sutarčių ir pan.), teismas nusprendė, jog nėra galimybės padaryti išvados, kad atsakovė tinkamai įvertino trečiojo asmens atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, todėl perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas dėl pasiūlymo įvertinimo ir pasiūlymų eilės sudarymo yra teisėtas ir pagrįstas.

Vertindamas ieškovės argumentus, kad įvykdytų sutarčių sąrašas turėjo būti pateiktas kartu su pasiūlymu, teismas pažymėjo, jog pirkimo dokumentuose pasiūlymo atmetimo pasekmė buvo siejama būtent su specialiųjų pirkimo sąlygų 3 priede „Pasiūlymo forma“ nurodytų dokumentų nepateikimu kartu su pasiūlymu. Be to, specialiųjų pirkimo sąlygų 9.4 papunktyje buvo numatyta, kad šiame pirkime taikoma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė pirmiausia vertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus, o tik po to tikrinti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindų nebuvimą.

Teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pažymėta, jog pirkimo sąlygose numatytas Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento (EBVPD) pateikimas. Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta pareiga kartu su pasiūlymu pateikti įvykdytų sutarčių sąrašą ir jį pagrindžiančius dokumentus, laimėtoja pasiūlymo pateikimo metu pateikė EBVPD, kuriame deklaravo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, todėl šių dokumentų pateikimas po pasiūlymų pateikimo termino, atsakovei pareikalavus, nelaikytinas naujų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pateikimu, o vertintinas kaip kvalifikacijos patikrinimo procedūros dalis.

Kadangi nepateikta įrodymų, kad tiekėjams ši pirkimo sąlyga buvo neaiški, teismas padarė išvadą, jog ieškovė nepagrįstai išplečia pirkimo sąlygose nurodytų kartu su pasiūlymu teiktinų dokumentų sąrašą ir nepagrįstai mano, jog atsakovė, po pasiūlymų pateikimo priimdama trečiojo asmens pateiktą sutarčių sąrašą ir juo remdamasi tiekėjo kvalifikacijos vertinimo metu, iš esmės leido trečiajam asmeniui pakeisti pasiūlymo turinį.

Vadovaudamasis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu, atsižvelgdamas į specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priedo „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ sąlygas, kasacinio teismo išaiškinimus, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę, kad trečiojo asmens pateikti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo jų laikyti melaginga informacija, teismas padarė išvadą, jog melagingos informacijos pateikimas galėtų būti konstatuojamas tik nustačius aiškų pateiktų duomenų neatitikimą tikrovei ir tai, kad laimėtoja tokius duomenis pateikė tyčia arba dėl didelio nerūpestingumo, tačiau nagrinėjamu atveju tokio pagrindo nenustatyta.

Nustatęs viešųjų pirkimų principų pažeidimus, teismas nutsprendė patenkinti ieškinio reikalavimą panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad šalys grąžinamos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija privalo iš naujo įvertinti trečiojo asmens UAB „Baltijos saugos grupė“ pasiūlymą ir sudaryti dalyvių eilę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „Eurointegracijos projektai“ apeliaciniu skundu prašo pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvų dalį, išdėstytą sprendimo 24–42 punktuose. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

14.1. Trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas, kadangi trečiasis asmuo: 1) kartu su pasiūlymu nepateikė visų reikalaujamų dokumentų; 2) tiek pasiūlyme, tiek jį patikslindamas, nurodė tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tik pasiūlymo formoje išvardinti dokumentai turėjo būti pateikti kartu su pasiūlymu. Remdamasi pirkimo sąlygų 6.1.1 papunkčiu, ieškovė teigia, kad pasiūlymo formoje nurodyti dokumentai yra tik dalis tiekėjo teiktinų dokumentų, – tiekėjas su pasiūlymu privalo pateikti ir kitus pirkimo sąlygose nurodytus dokumentus. Pagal pirkimo sąlygų 8 priede nustatytas sąlygas, atitiktį įrodantis dokumentas yra per paskutinius 3 metus suteiktų paslaugų sąrašas, o pagal 9 išnašą, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, dalyvis nebegalės papildyti šio sąrašo. Ieškovės įsitikinimu, tai reiškia, kad sutarčių sąrašas turėjo būti pateiktas kartu su pasiūlymu.

14.3. Perkančioji organizacija nepagrįstai po pasiūlymų pateikimo momento priėmė trečiojo asmens pavėluotai pateiktą sutarčių sąrašą. Vėlesnis jo pateikimas laikytinas naujų duomenų pateikimu, o ne paaiškinimu ar patikslinimu. Tiekėjas galėjo patikslinti ar paaiškinti pasiūlyme nurodytas sutartis.

14.4. Trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų, todėl jis turėjo būti atmestas. Trečiajam asmeniui nepagrįstai suteikta privilegija, leidžianti po pasiūlymų pateikimo termino pateikti dokumentus, kuriuos kiti tiekėjai pateikė laiku (kartu su pasiūlymu).

14.5. Trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją apie kvalifikaciją, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti trečiojo asmens pasiūlymą. Trečiasis asmuo sutarčių sąraše deklaravo, kad visos pagal sutartis suteiktos paslaugos buvo būtent vaizdo stebėjimo paslaugos, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog trečiojo asmens įvykdyta vaizdo paslaugų stebėjimo dalis buvo apie dešimt kartų mažesnė nei deklaruota sutarčių sąraše. Trečiasis asmuo, tikslindamas duomenis apie kvalifikaciją, pakartotinai deklaravo, kad sutarčių sąraše pateikta informacija neva teisinga.

14.6. Aplinkybę, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, faktiškai patvirtino pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog nėra galimybės daryti išvados, kad atsakovė tinkamai įvertino trečiojo asmens atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Teismas, patenkindamas ieškinį, faktiškai pripažino, kad trečiojo asmens deklaruotos sutarčių vertės buvo apskaičiuotos vertinant ne tik vaizdo stebėjimo, bet ir kitas paslaugas. Teismas rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad trečiasis asmuo savo kvalifikaciją grindė mišriomis sutartimis, t. y. ne tik dėl vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugų, bet ir kitų fizinės apsaugos paslaugų.

14.7. Pagal formuojamą teismų praktiką draudžiama tikslinti melagingai pateiktus duomenis. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad „šalys yra grąžinamos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija privalo iš naujo įvertinti trečiojo asmens UAB „Baltijos saugos grupė“ pasiūlymą ir sudaryti dalyvių eilę“, taip leisdamas perkančiajai organizacijai kreiptis į melagingą informaciją pateikusį trečiąjį asmenį su prašymu ištaisyti melagingus duomenis. Tokia situacija reikštų, kad tiekėjas, iš pradžių pateikęs melagingą informaciją apie kvalifikaciją, įgytų teisę vėliau koreguoti savo pasiūlymo turinį ir pašalinti melagingos informacijos pateikimo pasekmes, nors kiti tiekėjai tokios galimybės neturi. Trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas, nesuteikiant jam galimybės (teisės) tikslinti melagingus duomenis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė melagingos informacijos pateikimo teisinių pasekmių. Trečiojo asmens pasiūlymas privalėjo būti atmestas kaip tiekėjo, pateikusio melagingą informaciją apie kvalifikaciją.

Atsiliepimas

15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą pagal ieškovės UAB „Eurointegracijos projektai“ apeliacinį skundą nutraukti, o netenkinus šio prašymo, ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo tokius argumentus:

15.1. Nėra aišku, kokias teisines pasekmes ieškovei sukeltų apeliacinio skundo patenkinimas ir jos nurodytų teismo sprendimo motyvų pašalinimas, jeigu galutinis teismo sprendimas dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir šio sprendimo priėmimo pagrindai, išdėstyti skundžiamo sprendimo 15–23 punktuose, liktų galioti. Ieškovė nėra įrodžiusi savo suinteresuotumo skųsti teismo sprendimo motyvus, jų eliminavimas iš teismo sprendimo nepakeistų ieškovės padėties, teisių ir pareigų pirkime, ginčo baigties ir pagrindų, kuriais remiantis panaikinti ieškovės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimai.

Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad pirkimo sąlygos numatė pareigą kartu su pasiūlymu pateikti sutarčių sąrašą ir kad perkančioji organizacija nepagrįstai po pasiūlymų pateikimo momento priėmė trečiojo asmens pavėluotai pateiktą sąrašą bei iš esmės leido tiekėjui pakeisti pasiūlymo turinį.

Specialiųjų pirkimo sąlygų 9.4 papunktyje nustatyta, kad pirkime taikoma VPĮ 59 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybė pirmiausia vertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus, o įvertinus pasiūlymus – tikrinti, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pašalinimo pagrindų ir ar šio tiekėjo kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus. Teismas teisingai nurodė, kad įvykdytų sutarčių sąrašo ir jame nurodytų užsakovų pažymų pateikimas po pasiūlymų pateikimo termino, atsakovei pareikalavus, nelaikytinas naujų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pateikimu, o vertintinas kaip kvalifikacijos patikrinimo procedūros dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Specialiųjų pirkimo sąlygų 9.3 papunktyje nustatyta, kad perkančioji organizacija atmes tiekėjo pasiūlymą, jeigu kartu su pasiūlymu nebus pateikti pirkimo sąlygose reikalaujami pateikti dokumentai: specialiųjų pirkimo sąlygų 3 priede „Pasiūlymo forma“. Šiame priede įvykdytų sutarčių sąrašas nėra nurodytas kaip su pasiūlymu teiktinas dokumentas. Aplinkybė, kad ieškovė nusprendė suteiktų paslaugų sąrašą pateikti su pasiūlymu, nelemia nei lygiateisiškumo principo pažeidimo, nei trečiojo asmens pasiūlymo atmetimo.

Pirkimo sąlygos turi būti vertinamos kompleksiškai. Pirkimo sąlygų 8 priedo 9 išnaša, draudžianti pildyti sutarčių sąrašą po pasiūlymų pateikimo momento, negali būti aiškinama pavieniui arba suteikiant jai prioritetą kitų pirkimo sąlygų atžvilgiu. Trečiasis asmuo nepakeitė pasiūlymo, nepateikė naujos pasiūlymo turinį sudarančios informacijos, o tik pateikė dokumentus, patvirtinančius pirkimo sąlygose nustatytą kvalifikacijos reikalavimą apie atitiktį, apie kurią pareiškė pateikdamas pasiūlymą. Pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 8 priedo lentelėje nurodytus reikalavimus, tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančiu dokumentu buvo laikoma EBVPD. EBVPD buvo pateikta kartu su trečiojo asmens pasiūlymu, kaip numatė specialiųjų pirkimo sąlygų 4.3.1 papunktis.

Atsakovė trečiojo asmens veiksmuose melagingos informacijos požymių nebuvo nustačiusi. Iš esmės analogiškos pozicijos laikėsi ir byloje išvadą pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba. Teismas išanalizavo byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti trečiojo asmens veiksmuose melagingos informacijos tyčinio arba aiškiai nerūpestingo teikimo. Ieškovės nepritarimas teismo sprendimui dėl tam tikrų ieškovės argumentų atmetimo savaime nesudaro pagrindo teismo sprendimą (jo motyvus) laikyti neteisėtu.

Ieškovė apeliaciniame skunde teismo sprendimo 24–42 punktuose išdėstytų motyvų neteisėtumo neįrodė, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

16. Trečiasis asmuo UAB „ Baltijos saugos grupė“ atsiliepime prašo atmesti ieškovės skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

Šalies argumentai

16.1. Ieškovės teiginys, kad trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl to, jog kartu su pasiūlymu nebuvo pateiktas sutarčių sąrašas, yra nepagrįstas. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai VPĮ redakcijai, centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) platformoje vykstančiuose pirkimuose perkančiosioms organizacijoms atsirado galimybė tikrinti tik galimo laimėtojo tiekėjų kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindus pagrindžiančią informaciją. Tai reiškia, kad pasiūlymų pateikimo etape visi tiekėjai kartu su pasiūlymu teikia tik EBVPD. Dauguma pirkimų, vykstančių CPV IS platformoje, vyksta vadovaujantis šia tvarka ir praktika. Viešojo pirkimo 9.4 papunktyje nustatyta, kad šiame pirkime taikoma VPĮ 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta procedūra, o specialiųjų sąlygų 9.3 papunktyje numatyta, jog kartu su pasiūlymu turėjo būti pateikta tik pasiūlymo forma. Sąlygų 9.5 ir 9.6 papunkčiuose taip pat nedviprasmiškai aprašyta kvalifikacijos tikrinimo procedūra.

16.2. Trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė EBVPD, kuriame deklaravo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, o kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai turėjo būti pateikiami tik perkančiajai organizacijai pareikalavus.

16.3. Ieškovė remiasi pirkimo sąlygų 8 priedo 9 išnaša, ignoruodama pirkimo sąlygų sistemą bei jų tarpusavio ryšį. Minėta išnaša negali būti aiškinama taip, kad kvalifikacijos dokumentai privalėjo būti pateikti kartu su pasiūlymu, kai tokios pareigos nenustato specialiųjų sąlygų 9.3 bei 9.4 papunkčiai.

16.4. VPĮ 45 straipsnio 3 dalis suteikia perkančiajai organizacijai teisę prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti ar paaiškinti pateiktus duomenis apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams. Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinime pažymima, kad kvalifikacijos dokumentai nelaikytini pasiūlymo esme, todėl jų pateikimas ar patikslinimas po pasiūlymų pateikimo termino savaime nesudaro VPĮ pažeidimo.

16.5. Faktas, kad ieškovė kvalifikacijos dokumentus pateikė anksčiau, trečiajam asmeniui nesukūrė konkurencinio pranašumo prieš ieškovę ir nepažeidė ieškovės teisių.

16.6. Trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai pateikė tokias sutartis, pagal kurias darbuotojų atliekamos funkcijos atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus kvalifikacijai, t. y. darbuotojai pagal minimas sutartis paslaugas teikia budėdami stacionariuose apsaugos postuose, vaizdo stebėjimo sistemų pagalba stebėdami saugos situaciją bei reaguodami į jos pasikeitimus (informuojant atsakingus asmenis, atliekant įrašų peržiūrą, iškviečiant avarines, spec. tarnybas ir t. t.). Tai patvirtina ir užsakovų pateiktos pažymos. Ieškovė savo argumentus grindžia sutarčių pavadinimais, akcentuodama visas sutartyse įvardytas galimas funkcijas (pareigas). Trečiasis asmuo pažymi, kad sutartys yra kompleksinės, tačiau tai nereiškia, kad jos funkcijos yra vykdomos. Ieškovės argumentai dėl melagingos informacijos, taip pat argumentai, kad trečiojo asmens pateiktų sutarčių vertė buvo mažesnė nei deklaruota, neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atviro konkurso būdu vykdo tarptautinės vertės viešąjį pirkimą „Vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugos“ (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė pasiūlymus pirkime. Atsakovė, įvertinusi tiekėjų pateiktus pasiūlymus, 2026 m. vasario 19 d. informavo ieškovę apie nustatytą pasiūlymų eilę ir priimtą sprendimą laimėjusiu pasiūlymu pripažinti trečiojo asmens UAB ,,Baltijos saugos grupė“ pateiktą pasiūlymą, kuris yra ekonomiškai naudingiausias ir dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis.

Ieškovė 2026 m. vasario 20 d. perkančiajai organizacijai pateikė prašymą susipažinti su laimėtojos UAB „Baltijos saugos grupė“ pasiūlymu.

2026 m. vasario 27 d. ieškovė pateikė pretenziją, prašydama išreikalauti iš UAB „Baltijos saugos grupė“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Veikmės statyba“ su visais jos priedais, taip pat išrašytas sąskaitas ir priėmimo–perdavimo aktus nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2026 m. sausio 6 d., panaikinti 2026 m. vasario 19 d. rašte nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo, atmesti UAB „Baltijos saugos grupė“ pasiūlymą ir pripažinti, kad UAB „Baltijos saugos grupė“ pateikė melagingą informaciją pirkime.

Atsakovės viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi ieškovės pateiktą pretenziją, nusprendė ją atmesti ir 2026 m. kovo 6 d. raštu informavo ieškovę apie priimtą sprendimą.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. vasario 19 d. pranešime nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei sutarties su laimėtoju sudarymo.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių įvertinti sutartis, todėl nėra galimybės padaryti išvados, jog atsakovė tinkamai įvertino trečiojo asmens atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, ir kad perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas dėl pasiūlymo įvertinimo bei pasiūlymų eilės sudarymo yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas ieškinio reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimą viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino, nustatęs viešųjų pirkimų principų pažeidimus. Taip pat teismas nusprendė šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, nurodė, kad perkančioji organizacija privalo iš naujo įvertinti trečiojo asmens UAB „Baltijos saugos grupė“ pasiūlymą ir sudaryti dalyvių eilę. Tačiau teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė, po pasiūlymų pateikimo priimdama trečiojo asmens pateiktą sutarčių sąrašą ir juo remdamasi tiekėjo kvalifikacijos vertinimo metu, leido trečiajam asmeniui pakeisti pasiūlymo turinį ir pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Be to, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją.

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvų dalį, išdėstytą sprendimo 24– 42 punktuose. Atsakovė atsiliepime, be kita ko, prašo apeliacinį procesą nutraukti.

Dėl galimybės apskųsti teismo sprendimo motyvus

Teismų praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 punktas). Taigi, teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 57 punktas).

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tik tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019, 47 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė neįrodė suinteresuotumo skųsti teismo sprendimo motyvus, teigia, jog jų eliminavimas iš teismo sprendimo savaime nepakeistų ieškovės padėties, teisių ir pareigų pirkime, ginčo baigties ir pagrindų, kuriais remiantis panaikinti ieškovės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimai. Atsakovė prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija.

Ieškovė prašo pašalinti dalį teismo sprendimo motyvų, nurodydama, kad, trečiajam asmeniui iki pasiūlymų pateikimo termino nepateikus įvykdytų sutarčių sąrašo, taip pat vėliau pateiktuose dokumentuose melagingai padidinus deklaruotą vaizdo stebėjimo paslaugų vertę, jo pasiūlymas turėjo būti atmestas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grąžino į pasiūlymų vertinimo stadiją. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad viešajame pirkime dalyvavo tik du tiekėjai (ieškovė ir trečiasis asmuo), neturi pagrindo nuspręsti, jog panaikinus atsakovės sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo (UAB „Baltijos saugos grupė“) nustatymo bei sutarties su laimėtoju sudarymo viešajame pirkime, ieškovė neturi suinteresuotumo skųsti teismo sprendimo motyvus, susijusius su tolesne procedūros eiga, taip pat motyvus, galinčius turėti įtakos trečiojo asmens pasiūlymo vertinimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės prašymas nutraukti apeliacinį procesą netenkinamas.

Dėl sutarčių sąrašo pateikimo momento (pirmosios instancijos teismo sprendimo 24–30 punktai)

Apskųsto teismo sprendimo 24–30 punktuose išdėstyti pirmosios instancijos teismo motyvai dėl dokumentų (sutarčių sąrašo) (ne)pateikimo. Prašoma panaikinti šiuos teismo sprendimo motyvus:

„24. Vertinant ieškovės argumentus, kad įvykdytų sutarčių sąrašas turėjo būti pateiktas kartu su pasiūlymu, atkreiptinas dėmesys, jog, kaip jau minėta, prie Specialiųjų pirkimo sąlygų 8 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ lentelės pateiktame paaiškinime (9) buvo nurodyta, kaip pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui dalyvis nebegalės papildyti šio sąrašo.

25. Specialiųjų Pirkimo sąlygų 6.1.1 papunktyje buvo nustatyta, kad tiekėjo pasiūlymą sudaro pagal specialiųjų Pirkimo sąlygų 3 priede „Pasiūlymo forma“ pateiktą formą parengtas pasiūlymas, taip pat šioje formoje nurodyti pateiktini dokumentai bei kiti tiekėjo teikiami dokumentai. Iš Specialiųjų pirkimo sąlygų 3 priede „Pasiūlymo forma“ buvo pateiktas kartu su pasiūlymu teiktinų dokumentų sąrašas: 1) jungtinės veiklos sutarties kopija (jei pasiūlymą pateikia tiekėjų grupė); 2) įgaliojimo ar kito dokumento, suteikiančio teisę pateikti pasiūlymą bei kitus dokumentus, kopija (jeigu pasiūlymą pateikia ir (ar) dokumentus pasirašo (kai reikalaujama) ne tiekėjo vadovas ar tiekėjų grupės paskirtas atstovas ar vadovaujančio nario vadovas vadovas); 3) EBVPD; 4) pasiūlymo galiojimą užtikrinantis dokumentas – užstato sumokėjimą patvirtinantis dokumentas arba pasiūlymo galiojimą užtikrinantis dokumentas – pateikiamas atskiru dokumentu; 5) jei tiekėjas pasitelkia ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi, – įrodymai, kad šie ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį; 6) jei tiekėjas pasitelkia subtiekėjus, subtiekėjo deklaracija ar kitas dokumentas, patvirtinantis jo sutikimą būti subtiekėju pirkime. Vadinasi, Pirkimo dokumentuose pasiūlymo atmetimo pasekmė buvo siejama būtent su specialiųjų Pirkimo sąlygų 3 priede „Pasiūlymo forma“ nurodytų dokumentų nepateikimu kartu su pasiūlymu. Nors šios Pirkimo dokumentų nuostatos nėra niekaip specifiškos ar išskirtinės, todėl laikytina, kad tiekėjams buvo savaime suprantamos, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje atkreipė dėmesį į tai, kad specialiųjų Pirkimo sąlygų 8 priedo 9 išnašos ir 9.4 punkto nuostatos dėl kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų pateikimo momento nebuvo visiškai aiškios ir nuoseklios, dėl to Pirkimo dokumentai šiuo aspektu galėjo kelti abejonių ir būti suprantami nevienareikšmiškai.

26. Iš Specialiųjų Pirkimo sąlygų 8 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ turinio matyti, jog tiekėjai, siekdami pagrįsti atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, privalėjo pateikti per paskutinius 3 metus suteiktų paslaugų sąrašą su atitinkamais duomenimis ir užsakovų pažymomis. To paties priedo 9 išnašoje buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui dalyvis nebegalės papildyti šio sąrašo, rekomenduojame sąraše nurodyti didesnį už reikalaujamą minimalų suteiktų paslaugų skaičių. Be to, specialiųjų Pirkimo sąlygų 9.4 punkte buvo aiškiai numatyta, kad šiame pirkime taikoma VPĮ 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė pirmiausia vertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus, o tik po to tikrinti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindų nebuvimą.

27. Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje 2026 m. balandžio 23 d. išvadoje Nr. 4S-605 pažymėjo, kad pagal VPĮ 59 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija, vykdydama atvirą konkursą, paprastai pirmiausia patikrina, ar tiekėjai atitinka kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra pašalinimo pagrindų, o tik po to vertina jų pasiūlymus. Tačiau VPĮ 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis, leidžianti nesilaikyti šio eiliškumo, jeigu tai aiškiai nurodyta pirkimo dokumentuose. Tokiu atveju perkančioji organizacija gali pirmiausia įvertinti pasiūlymus ir nustatyti jų eilę, o tik po to tikrinti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindų nebuvimą. Pirkimo sąlygose yra numatytas EBVPD pateikimas, kuris suprantamas kaip tiekėjo savideklaracija, kuria jis preliminariai patvirtina, kad nėra pašalinimo pagrindų ir, kad atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus (VPĮ 50 str.). Atsižvelgiant iš VPĮ išplaukiančią EBVPD paskirtį, tiekėjai pasiūlymo pateikimo metu neprivalo teikti visų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų – šie dokumentai pagal bendrąją taisyklę pateikiami tik to tiekėjo, kurio pasiūlymas gali būti pripažintas laimėtoju. Kartu pažymėtina, kad EBVPD nurodyta informacija gali būti tikslinama ir aiškinama VPĮ 45 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau toks tikslinimas negali lemti naujų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pateikimo, jeigu jie nebuvo deklaruoti pasiūlymo pateikimo metu.

28. Pagal Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 „Dėl Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių patvirtinimo“, 7.4.2.1 punktą jei pirkimo vykdytojas prašo patikslinti, papildyti ar paaiškinti pasiūlyme pateiktą informaciją apie tiekėjo patirtį (jo įvykdytus projektus), tiekėjas gali tik paaiškinti, papildyti ar paaiškinti jau pasiūlyme pateiktą informaciją, bet negali paaiškinime nurodyti, kad vietoje patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo pateiks informaciją apie kitą turimą patirtį (naujus, pasiūlyme nenurodytus projektus).

29. Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi bylos duomenis, nustatė, kad laimėtoja pasiūlymą Pirkime pateikė 2026 m. sausio 5 d., kartu pateikdama ir EBVPD, kuriame deklaravo atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams. 2026 m. sausio 6 d. nustačius, kad trečiasis asmuo galimai pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, Atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 59 straipsnio 4 dalimi, kreipėsi į UAB „Baltijos saugos grupė“ prašydama pateikti kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Reaguodama į šį prašymą, laimėtoja 2026 m. sausio 26 d. pateikė įvykdytų sutarčių sąrašą ir užsakovų pažymas. Vėliau 2026 m. sausio 29 d., atsakovė papildomai paprašė patikslinti pateiktus duomenis, dėl ko UAB „Baltijos saugos grupė“ 2026 m. sausio 30 d. pateikė paaiškinimą dėl kvalifikacijos atitikties. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat pažymėjo, kad atsakovė Pirkimo dokumentuose buvo numačiusi VPĮ 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą galimybę pirmiausia įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir tik po to tikrinti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo kvalifikaciją, kas atitinka galiojantį teisinį reguliavimą. Kadangi Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta pareiga kartu su pasiūlymu pateikti įvykdytų sutarčių sąrašą ir jį pagrindžiančius dokumentus, o Laimėtoja pasiūlymo pateikimo metu pateikė EBVPD, kuriame deklaravo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, šių dokumentų pateikimas po pasiūlymų pateikimo termino, atsakovei pareikalavus, nelaikytinas naujų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pateikimu, o vertintinas kaip kvalifikacijos patikrinimo procedūros dalis.

30. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad kažkuriam iš tiekėjų buvo ši pirkimo sąlyga buvo neaiški, reikalaujanti perkančiosios organizacijos paaiškinimo. Tai reiškia, kad ieškovė nepagrįstai plečia pirkimo sąlygose nurodytų kartu su pasiūlymu teiktinų dokumentų sąrašą ir nepagrįstai mano, jog atsakovė, po pasiūlymų pateikimo, priimdama trečiojo asmens pateiktą sutarčių sąrašą ir juo remdamasi vertindama Tiekėjo kvalifikaciją, iš esmės leido trečiajam asmeniui pakeisti pasiūlymo turinį, taip pažeisdama skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.“

Ieškovė nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir teigia, kad: 1) pareigą kartu su pasiūlymu pateikti sutarčių sąrašą nustatė perkančiosios organizacijos parengtos bei paskelbtos pirkimo sąlygos; 2) teismas nepagrįstai nurodė, kad tik pasiūlymo formoje nurodyti dokumentai turėjo būti teikiami kartu su pasiūlymu; 3) perkančioji organizacija nepagrįstai po pasiūlymų pateikimo momento priėmė trečiojo asmens pavėluotai pateiktą dokumentą – sutarčių sąrašą, nepagrįstai trečiajam asmeniui suteikė privilegiją, leidžiančią po pasiūlymų pateikimo termino pateikti dokumentus, kuriuos kiti tiekėjai pateikė laiku; perkančioji organizacija privalėjo trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį vertinti griežtai pagal nustatytas ir paskelbtas pirkimo sąlygas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti, kad yra pagrindas pašalinti teismo sprendimo motyvus, išdėstytus 24– 30 punktuose.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad prašydamas pašalinti dalį teismo sprendimo motyvų, apeliantas nenurodo, jog teismas neturėjo pasisakyti dėl ieškinio pagrindą sudarančių ieškovės argumentų. Be to, sprendimo 24–29 punktuose nurodytos pirkimo sąlygų nuostatos (8 priedo išnaša (24 punktas), specialiųjų pirkimo sąlygų 6.1.1 papunktis, 3 priedas (25 punktas), 8 priedas, 9.4 papunktis (26 punktas)), taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktas vertinimas (27 punktas, 29 punktas), Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1S-240 „Dėl Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių patvirtinimo“ 7.4.2.1 papunktis (28 punktas). Ieškovė nenurodo, kad teismas klaidingai nurodė jų turinį ar pan.

Siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismo aptarti duomenys bei padaryta išvada yra pagrįsta, svarbiausia įvertinti, ar perkančiosios organizacijos parengtos bei paskelbtos pirkimo sąlygos numatė reikalavimą kartu su pasiūlymu pateikti sutarčių sąrašą bei pažymas. Ieškovė tokį teiginį grindžia specialiųjų pirkimo sąlygų 6.1.1 papunkčio nuostatomis, pirkimo sąlygų 8 priedo lentelėje nustatytais reikalavimais bei 9 išnaša (pateiktu paaiškinimu).

Pažymėtina, kad pirkimo sąlygų aiškumas pirmiausia vertinamas analizuojant konkrečios sąlygos tekstą pažodžiui, t. y. taikant lingvistinį (gramatinį) metodą, tačiau, kaip ne kartą yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, šis metodas neturi būti suabsoliutinamas. Pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 33 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo metodas iš esmės reiškia, kad jei pirkimo (konkurso) sąlygose aiškiai neįtvirtintas vienos ar kitos jų nuostatos (sąvokos) turinys (ir būtent dėl to tarp šalių kilo ginčas), jis galėtų būti teismo nustatytas aiškinantis kitas pirkimo (konkurso) sąlygas. Vis dėlto sisteminis įvairių nuostatų aiškinimas, kurio rezultatas nėra akivaizdus ir nevienareikšmis, turi ribas ir negali būti taikomas tiekėjos nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 54 punktas). <...> Nors tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų viešojo pirkimo dokumentų parengimo pareiga tenka perkančiajai organizacijai, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjai taip pat turi veikti apdairiai – išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-933/2026, 19–21 punktai).

Specialiųjų pirkimo sąlygų 8 priede „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pagal vieną arba daugiau sutarčių yra savo jėgomis tinkamai suteikęs vaizdo kamerų transliuojamo vaizdo stebėjimo paslaugas, kurių vertė (bendra vertė) ne mažesnė kaip 350 000 Eur be PVM. Išnašoje (8) paaiškinta, jog tinkamai suteiktomis paslaugomis laikomos paslaugos, kurių tinkamumą savo pažymoje patvirtina užsakovas. Atitiktį reikalavimui įrodančiais dokumentais laikomi: EBVPD; per paskutinius 3 metus suteiktų paslaugų sąrašas, kuriame nurodytos paslaugų bendros sumos (Eur be PVM), datos ir paslaugų gavėjai (tiek viešieji, tiek privatieji), kartu su užsakovų pažymomis apie tinkamai suteiktas paslaugas. Pažymose turi būti nurodytos suteiktų paslaugų bendros sumos (Eur be PVM), datos, paslaugų gavėjai, ar paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Išnašoje (9), atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui dalyvis nebegalės papildyti šio sąrašo, rekomenduojama sąraše nurodyti didesnį už reikalaujamą minimalų suteiktų paslaugų skaičių.

Ieškovė, atsižvelgdama į specialiųjų pirkimo sąlygų 6.1.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad tiekėjo pasiūlymą sudaro pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 3 priede „Pasiūlymo forma“ pateiktą formą parengtas pasiūlymas, taip pat formoje nurodyti pateiktini dokumentai bei kiti tiekėjo teikiami dokumentai, į pirmiau paminėtus pirkimo sąlygų 8 priede išvardintus dokumentus taip pat į 9 išnašą, teigia, jog pasiūlymą sudaro ne tik pasiūlymo formoje nurodyti dokumentai, bet ir kiti tiekėjo teiktini dokumentai, todėl sutarčių sąrašas turėjo būti pateiktas kartu su pasiūlymu.

Pažymėtina, kad, pirma, ieškovės nurodytoje 6.1.1 papunkčio nuostatoje dėl pasiūlymo sudėties nepateiktas „kitų tiekėjo teikiamų dokumentų“ paaiškinimas ar nuoroda į kitus specialiųjų sąlygų reikalavimus (priedus). Tai leidžia padaryti išvadą, kad ši nuostata reiškia, jog nėra draudimo pateikti kitus nei pasiūlymo formoje išvardintus dokumentus ir ji nėra susijusi konkrečiai su kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais. Antra, ieškovės argumentai nepaneigia apskųsto sprendimo motyvų dėl 9.4 papunkčio aiškinimo ir EBVPD paskirties. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant iš VPĮ išplaukiančią EBVPD paskirtį, tiekėjai pasiūlymo pateikimo metu neprivalo pateikti visų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų – šie dokumentai pagal bendrąją taisyklę pateikiami tik to tiekėjo, kurio pasiūlymas gali būti pripažintas laimėtoju. Toks aiškinimas atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktą vertinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Specialiųjų pirkimo sąlygų 9.4 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad šiame pirkime bus taikoma VPĮ 59 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybė pirmiausia vertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus, o įvertinus pasiūlymus bus tikrinama, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pašalinimo pagrindų, ar šio tiekėjo kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus <...>, papildomai patvirtina, kad perkančiajai organizacijai nebuvo poreikio iki pasiūlymų vertinimo gauti visus tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Viešųjų pirkimų tarnyba, t. y. valstybės įstaiga, kuri, be kita ko, prižiūri, kaip laikomasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų (VPĮ 92 straipsnio 2, 3 dalys), teikia metodinę pagalbą ir kt. (VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 4 punktas), yra parengusi rekomendacinio pobūdžio metodinę priemonę „Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovas“, kurioje nurodyta kad, įvertinęs pasiūlymus ir nustatęs galimą pirkimo laimėtoją, pirkimo vykdytojas kreipiasi į jį prašydamas pateikti aktualius dokumentus, patvirtinančius EBVPD nurodytą informaciją (12 p.). Oficialioje Viešųjų pirkimų tarnybos platformoje (https://ebvpd.eviesiejipirkimai.lt/espd-web/filter?lang=lt) taip pat pateikta informacija, kad, kai naudojamas EBVPD, dalyviams kartu su pasiūlymu nebereikia pateikti visų įrodomųjų dokumentų – EBVPD naudojamas kaip preliminarus įrodymas, o įrodančių dokumentų reikalaujama tik iš galimo laimėtojo. Nors šie argumentai nesusiję su konkrečiomis ginčo pirkimo sąlygomis, visgi, į juos atsižvelgtina jas aiškinant bei taikant.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal bendrųjų pirkimo sąlygų 18.1.7 papunktį, tiekėjo pateiktas pasiūlymas yra atmetamas ir tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, be kita ko, pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų ir jo trūkumai negali būti ištaisyti vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis. Pažymėtina, kad ši nuostata neatskleidžia nei konkrečių reikalavimų dokumentams, nei jų pateikimo momento. Pagal specialiųjų pirkimo sąlygų 9.3 papunktį, perkančioji organizacija atmes tiekėjo pasiūlymą, jeigu kartu su pasiūlymu nebus pateikti šie pirkimo sąlygose reikalaujami pateikti dokumentai: specialiųjų pirkimo sąlygų 3 priede „Pasiūlymo forma“. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo dokumentuose pasiūlymo atmetimas buvo siejamas būtent su specialiųjų pirkimo sąlygų 3 priede „Pasiūlymo forma“ nurodytų dokumentų nepateikimu kartu su pasiūlymu, yra teisinga. Iš apskųstame sprendime (teismo sprendimo 25 punktas) pacituoto 3 priedo „Pasiūlymo forma“ 7 punkto (lentelė „Pridedami dokumentai ir informacija apie konfidencialumą“) nustatyta, kad įvykdytų sutarčių sąrašas nėra nurodytas kaip su pasiūlymu teiktinas dokumentas, tačiau į pridedamų dokumentų sąrašą įtraukta EBVPD. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo sąlygų 6 priede „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ 1 punkte aiškiai nurodyta, jog su pasiūlymu teikiamas tik EBVPD. Perkančioji organizacija su pasiūlymu nereikalauja pateikti lentelėje nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų. Šių dokumentų prašoma tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo prieš nustatant laimėjusį pasiūlymą.

Ieškovės nurodytoje 8 priedo 9 išnašoje, kurioje, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui dalyvis nebegalės papildyti šio sąrašo, rekomenduojama sąraše nurodyti didesnį už reikalaujamą minimalų suteiktų paslaugų skaičių, neatskleistos pirkimo sąlygos, kuriose būtų nustatytas reikalavimas šį sąrašą pateikti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pažymėtina, kad specialiųjų pirkimo sąlygų 8 priede reglamentuojami atitiktį kvalifikacijos reikalavimams įrodantys dokumentai, bet ne jų pateikimo momentas. Šiame priede nustatytų sąlygų paskirtis, jas vertinant sistemiškai kartu su kitomis sąlygomis, sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nepagrįstai išplečia pirkimo sąlygose nurodytų kartu su pasiūlymu teiktinų dokumentų sąrašą.

Ieškovė akcentuoja, kad trečiasis asmuo turėjo teisę remtis tik tomis sutartimis, kurios buvo nurodytos kartu su pasiūlymu pateiktuose dokumentuose, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog EBVPD nurodytas reikalavimas patvirtinti, kad tiekėjas atitinka visus atrankos kriterijus, nustatytus pirkimo dokumentuose, t. y. nėra reikalavimo pateikti išsamią informaciją apie juos.

Apeliaciniame skunde ieškovė neneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių, aptartų apskųsto sprendimo 29 punkte (kad trečiasis asmuo pasiūlymą pateikė 2026 m. sausio 5 d. kartu su EBVPD, kuriame deklaravo atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams; 2026 m. sausio 6 d. atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 59 straipsnio 4 dalimi, paprašė UAB „Baltijos saugos grupė“ pateikti kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; trečiasis asmuo 2026 m. sausio 26 d. pateikė įvykdytų sutarčių sąrašą ir užsakovų pažymas, vėliau atsakovė paprašė patikslinti pateiktus duomenis, todėl UAB „Baltijos saugos grupė“ 2026 m. sausio 30 d. pateikė paaiškinimą dėl kvalifikacijos atitikties).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktu vertinimu, nurodė, jog pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta pareiga kartu su pasiūlymu pateikti įvykdytų sutarčių sąrašą ir jį pagrindžiančius dokumentus, trečiasis asmuo pasiūlymo pateikimo metu pateikė EBVPD, kuriame deklaravo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, todėl šių dokumentų (sutarčių sąrašo ir pažymų) pateikimas po pasiūlymų pateikimo termino, atsakovei pareikalavus, nelaikytinas naujų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pateikimu, o vertintinas kaip kvalifikacijos patikrinimo procedūros dalis. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pareigą kartu su pasiūlymu pateikti sutarčių sąrašą nustatė perkančiosios organizacijos parengtos bei paskelbtos pirkimo sąlygos, kad perkančioji organizacija nepagrįstai po pasiūlymų pateikimo momento priėmė trečiojo asmens pateiktą sutarčių sąrašą, atmetami kaip nepagrįsti.

Pritarus pirmosios instancijos teismo motyvams dėl galimybės kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus pateikti po pasiūlymų pateikimo termino, ieškovės vertinimas dėl trečiajam asmeniui suteiktos privilegijos, taip pat laikytinas nepagrįstu. Be to, teigdama, kad toks pirkimo sąlygų taikymas iškraipo sąžiningą konkurenciją, paneigia tiekėjų teisėtus lūkesčius dėl vienodo reikalavimų taikymo ir yra nesuderinamas su viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principais, ieškovė neatskleidžia, kokį konkrečiai konkurencinį pranašumą prieš ieškovę trečiasis asmuo įgijo, pateikdamas kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus atsakovei pareikalavus, ir kaip tai pažeidė ieškovės teises.

Taigi, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šios pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalies (24–30 punktai) laikyti nepagrįstais ir (ar) neteisėtais.

Dėl trečiojo asmens pateiktų duomenų vertinimo (ne)melagingais

Ieškovė UAB „Eurointegracijos projektai“ apeliaciniu skundu taip pat prašo pašalinti iš apskųsto sprendimo motyvų dalį, išdėstytą sprendimo 31–42 punktuose. Juose nurodyta:

„Dėl galimai melagingos informacijos

31. Ieškovė procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, jog po pasiūlymų pateikimo termino pirkimo dalyvis nebegalėjo pildyti įvykdytų sutarčių sąrašo, kas reiškia, jog UAB „Baltijos saugos grupė“ pateikti duomenys apie jos patirtį (atitiktį kvalifikacijos reikalavimui), laikytini melaginga informacija. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo faktiškai galimai teikė kitokio pobūdžio paslaugas, t. y. fizinės apsaugos paslaugas, todėl atsakovė turėjo pareigą spręsti dėl laimėtojos pašalinimo iš pirkimo procedūros šiuo pagrindu. Nesutikdama su šiuo ieškovės argumentu, atsakovė nurodė, jog Pirkimo sąlygos turi būti vertinamos kompleksiškai ir aukščiau minėta 9 išnaša negali būti aiškinama pavieniui arba jai suteikiamas prioritetas kitų Pirkimo sąlygų atžvilgiu.

32. Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir VPĮ 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį. Taigi iš nurodytos nuostatos matyti, kad melaginga informacija pripažįstama dviem atvejais, kai, pirma, nuslepiama ar pateikiama melaginga informacija apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įskaitant profesinį pajėgumą (VPĮ 47 str. 1 d. 3 p.), antra, abejonės dėl melagingos informacijos tiekėjo nepašalintos pateikiant dokumentus, nurodytus VPĮ 50 straipsnyje.

33. Specialiųjų pirkimo sąlygų 9.4 punkte numatyta, kad Pirkime bus taikoma Viešųjų pirkimų įstatymo 59 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybė pirmiausia vertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus, o įvertinus pasiūlymus bus tikrinama, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pašalinimo pagrindų, ar šio tiekėjo kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus ir, jeigu taikytina, ar šis tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų.

34. Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kad įvertinęs pasiūlymus ir nustatęs galimą pirkimo laimėtoją, pirkimo vykdytojas kreipiasi į jį prašydamas pateikti aktualius dokumentus, patvirtinančius Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente (EBVPD) nurodytą informaciją (Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovo 13 psl.), kad VPĮ 50 straipsnio 2 dalis numato, kad Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente, be kita ko, turi būti oficialus tiekėjo pareiškimas, kad nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, jis tenkina pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, laikosi reikalaujamų kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų; kartu pateikiama perkančiosios organizacijos reikalaujama atitinkama informacija.

35. Specialiųjų Pirkimo sąlygų 6 priedo „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ lentelės 7 eilutėje nustatyta, kad Tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnį. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų Viešųjų pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnį, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų arba taikomos kitos panašios sankcijos (VPĮ 46 str. 4 d. 4 p.; EBVPD III d. C15 p.).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas faktiškai atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 punktą). Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016), kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys. Kita vertus, papildomo teisinio aiškinimo kriterijus, pagal kurį neatitiktis tikrovei yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017), taip pat negali būti suabsoliutintas, nes kuo ilgiau atitinkamos normos aiškinimo jurisprudencija ir (ar) atitinkamų santykių praktika yra nusistovėjusi, tuo mažiau tiekėjui turi būti pripažįstama teisė į tokio pobūdžio suklydimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020).

37. Objektyvaus aspekto nustatymas laikytinas svarbiausiu sprendžiant, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija melaginga; tais atvejais, kai nėra aiškūs faktiniai pasiūlymo duomenys, savaime nepaneigiama galimybė jų (duomenų) pripažinti melaginga informacija; ši gali paaiškėti ir konkretus faktinis pasiūlymo turinys gali būti nustatytas tiek atliekant pirminį pasiūlymų vertinimą, tiek vertinant po perkančiosios organizacijos prašymo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus, tiek nagrinėjant tiekėjo pateiktą pretenziją ar sprendžiant ginčą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018). Dėl subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento pabrėžtina, kad jis gali pasireikšti įvairiomis formomis (veikimu ar neveikimu (reikšmingos ar tikrosios informacijos nuslėpimu); tyčiniu ar rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu; kt.), tačiau perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus ar neveikimą tam, kad pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024).

38. Vis dėlto sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu (pavyzdžiui, pareikalavo iš partnerių ar užsakovų papildomų įrodymų dėl tam tikrų duomenų teisingumo ir juos atidžiai patikrino dar prieš pateikdamas pasiūlymą viešajame pirkime; pasinaudojo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos (patikslinančios neaiškią pirkimo sąlygą) informacijos pateikimo; ir pan.), ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo, arba kai tokia (realybės neatitinkanti) informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ar atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga, nes, pavyzdžiui, iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir aiškino kurią nors viešojo pirkimo dokumentų sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024).

39. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, trečiojo asmens pateikti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo jų laikyti melaginga informacija. Melagingos informacijos pateikimas galėtų būti konstatuojamas tik nustačius aiškų pateiktų duomenų neatitikimą tikrovei ir tai, kad laimėtoja tokius duomenis pateikė tyčia arba dėl didelio nerūpestingumo, tačiau nagrinėjamu atveju tokio pagrindo nenustatyta.

Dėl bylos baigties

40. Viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų baigtis pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).

41. Nustačius viešųjų pirkimų principų pažeidimus, ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintinas.

42. Teismas negali įpareigoti perkančiosios organizacijos atlikti tam tikrus veiksmus, priimti sprendimus vieno ar kito tiekėjo naudai, nustatyti tam tikras pirkimo sąlygas, pripažinti, jog tiekėjo pasiūlymas atitinka reikalavimus ir pan. Teismui perkančiosios organizacijos veiksmus pripažinus neteisėtais, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas. Nurodytų aplinkybių kontekste, spręstina, kad nagrinėjamu atveju šalys yra grąžinamos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija privalo iš naujo įvertinti trečiojo asmens UAB „Baltijos saugos grupė“ pasiūlymą ir sudaryti dalyvių eilę.“

50. Ieškovė, prašydama pašalinti nurodytą teismo sprendimo motyvų dalį, nenurodo argumentų dėl įstatymo (VPĮ) nuostatų, pirkimo sąlygų, Viešųjų pirkimo tarnybos, kasacinio teismo išaiškinimų (32–38 punktai) netinkamumo (juolab kad ieškovė apeliaciniame skunde (50 punktas) taip pat vadovaujasi tos pačios kasacinio teismo nutarties išaiškinimais, nepagrįsdama negalimumo remtis kita teismo pacituota nutarties dalimi argumentų). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nekartos ir nevertins šios dalies teismo sprendimo (ne)teisingumo. Esminis ieškovės argumentas yra susijęs su trečiojo asmens pateiktos informacijos vertinimu.

62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad melagingos informacijos pateikimas galėtų būti konstatuojamas tik nustačius aiškų pateiktų duomenų neatitikimą tikrovei ir tai, kad laimėtoja tokius duomenis pateikė tyčia arba dėl didelio nerūpestingumo, tačiau nagrinėjamu atveju tokio pagrindo nenustatyta.

63. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybę, jog trečiojo asmens pasiūlyme nurodyti duomenys neatitinka tikrovės (yra neteisingi), faktiškai patvirtino pirmosios instancijos teismas tiek 23 punkte, nurodydamas, kad nėra galimybės padaryti išvados, jog atsakovė tinkamai įvertino trečiojo asmens atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, tiek nustatydamas, kad trečiojo asmens deklaruotos sutarčių vertės buvo apskaičiuotos vertinant ne tik vaizdo stebėjimo, bet ir kitas paslaugas. Pažymėtina, kad teismas 23 punkte pateiktą išvadą padarė, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra įrodymų (sudarytų sutarčių ir pan.), leidžiančių įvertinti sutarčių turinį. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo akivaizdžią trečiojo asmens pasiūlyme nurodytų duomenų neatitiktį tikrovei (neteisingumą). Ieškovė, teigdama, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog trečiojo asmens įvykdyta vaizdo paslaugų stebėjimo dalis buvo apie dešimt kartų mažesnė nei deklaravo trečiasis asmuo sutarčių sąraše, šių rašytinių įrodymų (jų) turinio, apskaičiavimo būdo neatskleidė.

64. Be to, ieškovė, akcentuodama pateiktų duomenų neatitikties tikrovei vertinimą, apeliaciniame skunde iš esmės nepasisakė dėl išvados, kad nenustatyta, jog trečiasis asmuo duomenis pateikė tyčia arba dėl didelio nerūpestingumo. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad parinko tas sutartis, pagal kurias faktinis funkcijų atlikimas atitinka perkančiosios organizacijos kvalifikacijos keliamus reikalavimus. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir Viešųjų pirkimų tarnybos poziciją, kad trečiojo asmens pateikti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo jų laikyti melaginga informacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų, sudarančių pagrindą padaryti priešingą išvadą.

Nurodymą šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija privalo iš naujo įvertinti trečiojo asmens UAB „Baltijos saugos grupė“ pasiūlymą ir sudaryti dalyvių eilę, pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad teismas negali įpareigoti perkančiosios organizacijos atlikti tam tikrus veiksmus, priimti sprendimus vieno ar kito tiekėjo naudai, nustatyti tam tikras pirkimo sąlygas, pripažinti, jog tiekėjo pasiūlymas atitinka reikalavimus. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl konkrečių motyvų pašalinimo, neturi pagrindo vertinti ne teismo sprendime išdėstytą turinį, bet ieškovės apeliaciniame skunde pateiktą sprendimo interpretaciją (dėl leidimo „perkančiajai organizacijai kreiptis į melagingą informaciją pateikusį trečiąjį asmenį su prašymu ištaisyti melagingus duomenis“).

Dėl procesinės bylos baigties

66. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

67. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje nurodytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo priimtą teismo sprendimą (apskųstą jo dalį), todėl pašalinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus motyvus apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68. Ieškovė UAB „Eurointegracijos projektai“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, pridėjo įrodymus, patvirtinančius, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 2 420 Eur išlaidų. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, šis prašymas netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Jadvyga MardosevičVilija MikuckienėAlma Urbanavičienė