Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-974-889/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-08-13
Bylos Nr.: 2S-974-889/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01078-2026-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Milda Valiulytė (pran.), Milda Skersienė
Pareiškėjas: R. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-974-889/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01078-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.2.6.1; 3.4.6.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5637-962/2025 pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė G. A., R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas, išieškotojas) padavė antstolei G. A. (toliau – ir antstolė) skundą, kuriuo prašė:

panaikinti antstolės 2025 m. gruodžio 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė nutarė grąžinti išieškotojui Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1368-454/2024 bei Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-620-950/2024 ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vykdomoji byla) užbaigti;

panaikinti 2025 m. gruodžio 8 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti pareiškėjui iš antstolės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, kad antstolė, priimdama skundžiamus patvarkymus, vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-73-1126/2025, kurioje teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog suinteresuotas asmuo R. G. (toliau – ir suinteresuotas asmuo, skolininkė) nesiėmė veiksmų perduoti turtą. Teigė, kad antstolė, priimdama ginčijamus patvarkymus, vadovavosi skolininkės pateiktais tiesos neatitinkančiais parodymais, kad neva pareiškėjas nepateikė informacijos apie Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2-1368-454/2024) numatytą teismo nurodymą – nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos susitarti su ieškove dėl disponavimo patalpų išorinių durų ir vartų spynos raktais ir dėl šių patalpų apsaugos signalizacijos ar atrakinimo priemonių panaudojimo. Pareiškėjas nebuvo proceso šalimi civilinėje byloje Nr. e2YT-73-1126/2025, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartis šioje byloje neturi ir negali turėti prejudicinės galios. Be to antstolė net nevertino aplinkybės, kad ginčas kyla dėl neįleidimo į teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi paskirtas pirmo ir antro aukšto odontologijos klinikos komercines patalpas, o ginčas dėl naudojimosi (nesinaudojimo) rūsio patalpomis nebuvo kilęs. Antstolė netikrino skolininkės nurodyto fakto, kada ir į kokias sistemas buvo įtrauktas pareiškėjo telefono numeris, kada ir kokiomis ryšio priemonėmis jam buvo perduota informacija, kad pareiškėjo telefono numeris įtraukas į saugos sistemas dėl numerio atpažinimo ir kokiu telefono numeriu skambindamas pareiškėjas gali atrakinti automatinius kiemo vartus. Antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų, visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų rašytinių ir vaizdinių įrodymų, o jos motyvas, kad teismas nutartimi įpareigojo šalis susitarti ir vykdant šalių susitarimą priverstinio vykdymo veiksmai nereikalingi, yra visiškai nepagrįstas. Nurodė, kad teisme nagrinėjamoje pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-1006-959/2026 suinteresuotas asmuo yra pateikusi atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodoma, kad ji ginčo pastato dalyje, t. y. pirmame ir antrame aukštuose, vysto sveikatos priežiūros paslaugų ūkinę komercinę veiklą. Mano, kad šios suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės patvirtina, kad būtent ji, o ne pareiškėjas naudojasi patalpomis ir jos jam nėra perduotos.

Antstolė 2026 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti teismui, nurodė, kad iki vykdomosios bylos užvedimo pareiškėjo prašymu apsilankius adresu, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pats turimu raktu atsirakino odontologijos pastato duris ir pateko į patalpas. Teigė, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-73-1126/2025 dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo išnagrinėjęs reikšmingas aplinkybes. Priimdama ginčijamus patvarkymus antstolė vadovavosi ne skolininkės pateiktais argumentais, o civilinėje byloje Nr. e2YT-73-1126/2025 nustatytomis aplinkybėmis. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1368-454/2024 dalis, kur nurodyta, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovas per 2 dienas privalo susitarti dėl disponavimo patalpų išorinių durų ir vartų spynos raktu ir (ar) kitų patalpų apsaugos signalizacijos ar atrakinimo priemonių naudojimo, nereikalauja jokio antstolės priverstinio veiksmo. Pats pareiškėjas nenurodė, kad ėmėsi pastangų įgyvendinti šį teismo nurodymą, nepateikė duomenų, kad kita šalis jo veiksmus ignoravo, nepateikė dokumento, padedančio užfiksuoti įsiteisėjusios teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties nepaisymo faktus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, juo prašė skundo netenkinti, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad ji 2025 m. liepos 25 d. pateikė antstolei informaciją, jog išieškotojui ginčo patalpos perduotos 2024 m. vasario 2 d. jam atvykus į pastato patalpas su advokate. Pareiškėjui skolininkė yra paaiškinusi, kaip atsidaro kiemo vartai paskambinus telefonu. Nurodė, kad odontologijos klinikos patalpos buvo perduotos pareiškėjui, tačiau pats pareiškėjas dėl nesuprantamų priežasčių jam paskirtomis naudotis patalpomis nesinaudoja. Antstolė, netenkindama pareiškėjo skundo, pagrįstai nurodė, kad dėl ginčo patalpų ir raktų perdavimo jau buvo pasisakyta Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-73-1126/2025. Šioje nutartyje buvo vertinti skolininkės veiksmai vykdant jai nustatytus įpareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisė suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais dėl antstolės priimtų patvarkymų nepagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad paties išieškotojo pateikti duomenys patvirtina ginčo patalpų perdavimo faktą. Teismas nurodė, kad antstolė, vertindama aplinkybes dėl pareiškėjo duomenų įtraukimo į ginčo patalpų apsaugos sistemą, vadovavosi Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-73-1126/2025 nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar pagristai buvo priimtas vykdomasis dokumentas dėl sankcijos skolininkei už laikinos odontologijos klinikos naudojimosi tvarkos vykdymo pažeidimus. Nors minėtos bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo ginčas dėl skolininkės laikinos odontologijos klinikos naudojimosi tvarkos vykdymo, tačiau šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su antstolės vykdomojoje byloje renkamais duomenimis apie skolininkės įpareigojimų vykdymą. Vertindama skolininkės veiksmus, antstolė vadovavosi 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2YT-73-1126/2025, turiniu. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad į bylą yra pateikti duomenys, kad skolininkė įtraukė pareiškėjo mobiliojo telefono numerį į odontologijos klinikos saugos sistemos duomenis, taip suteikdama jam galimybę patekti į patalpas. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-73-1126/2025 yra įsiteisėjusi, joje nustatyti faktai nėra paneigti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, o jo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Skolininkė šios bylos nagrinėjimo metu pateikė vaizdo įrašus, matyti, kad, pareiškėjui atvykus, prieš jį atsidarė vartai ir jis galėjo patekti į ginčo patalpas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turi galimybę patekti į ginčo patalpas, o jo telefono numeris yra įtrauktas į saugos sistemos duomenis. Siekdamas paneigti antstolės padarytą išvadą, kad ginčo turtas perduotas išieškotojui, pareiškėjas iš teisme nagrinėjamos pareiškėjo ir skolininkės santuokos nutraukimo bylos Nr. e2-1006-959/2026 pateikė skolininkės atsiliepimą į priešieškinį, kuriame ji nurodo, kad ji ginčo pastato dalyje, t. y. pirmame ir antrame aukštuose, vysto sveikatos priežiūros paslaugų ūkinę komercinę veiklą, kurią pati yra sukūrusi ir kuri yra esminis jos ir nepilnametės dukros pajamų šaltinis. Šios aplinkybės, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad būtent skolininkė naudojasi ginčo patalpomis ir jos jam nėra perduotos. Teismas susipažinęs su pareiškėjo pateiktu skolininkės atsiliepimu nustatė, kad skolininkė, pasisakydama dėl odontologijos klinikos nurodė, kad: 1) ji ginčo pastate vysto sveikatos priežiūros paslaugų ūkinę komercinę veiklą, kurią pati (pagal jos įgytą išsilavinimą ir profesiją) yra sukūrusi ir kuri yra esminis jos ir nepilnametės dukros pajamų šaltinis; 2) tiek pareiškėjas, tiek skolininkė pripažįsta tą aplinkybę, kad būtent skolininkė ginčo pastate vykdo komercinę sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiklą, gauna pajamų iš šiame pastate vykdomos komercinės sveikatos priežiūros veiklos ir jas naudoja to paties pastato išlaikymui, tvarkymui, moka už įvairias komunalines paslaugas, susijusias su pastato išlaikymu, moka mokesčius už žemės nuomą ir tinkamai vykdo kreditoriui skolines prievoles; 3) nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas neprisideda prie pastato išlaikymo, nemoka einamųjų mėnesinių (draudimo) mokesčių, draudimo įmokų ir žemės mokesčio ir pan., nors nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. besąlygiškai naudojasi pastato dalimi – garažu ir jame galimai vykdė ūkinę komercinę transporto priemonių (didesnio pavojaus šaltinio) remonto veiklą ir iš to gavo pajamų. Nors pareiškėjas ir teigia, kad šios skolininkės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkė nėra perdavusi pareiškėjui jam teismo nutartimis priskirtų patalpų, tačiau pareiškėjo minimoje civilinėje byloje Nr. e2-1006-959/2026 yra sprendžiamas klausimas dėl jo ir skolininkės santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, tarp kurių yra ir odontologijos klinikos padalijimo klausimas. Teismo vertinimu, skolininkės nurodytos aplinkybės yra teikiamos siekiant pagrįsti jos teisę į odontologijos klinikos priteisimą jai nutraukus santuoką. Vien faktas, kad skolininkė ginčo pastate vykdo komercinę sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiklą ar mano, kad po santuokos nutraukimo šis turtas turėtų būti priteistas jai, savaime nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad dalis patalpų yra perduotos pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad iš paties pareiškėjo pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad dalyje patalpų, kuriomis paskirta naudotis skolininkei, yra vykdoma sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veikla, o duomenų, kad pareiškėjui priskirtose naudotis patalpose skolininkė vykdytų veiklą, nėra. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1368-454/2024, nustatydamas laikiną naudojimosi ginčo turtu tvarką, įpareigojo skolininkę ir išieškotoją susitarti dėl disponavimo patalpų išorinių durų ir vartų spynos raktu (-ais) ir (ar) dėl kitų šių patalpų apsaugos signalizacijos ar atrakinimo priemonių panaudojimo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad skolininkė, vykdydama teismo įpareigojimus, perdavė išieškotojui turimus raktus nuo patalpų, taip pat įtraukė išieškotojo mobiliojo telefono numerį į odontologijos klinikos saugos sistemos duomenis, taip suteikdama jam galimybę patekti į patalpas. Teismas konstatavo, kad šalims nepavyksta tinkamai įgyvendinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo susitarti. Teismas, įvertinęs šį faktą, sutiko su antstolės padaryta išvada, kad vykdant susitarimą tarp šalių priverstinio vykdymo veiksmai nėra reikalingi, kadangi įpareigojimas šalims susitarti priklauso nuo pačių šalių valios ir negali būti priverstinai įvykdytas. Teismas konstatavo, kad antstolė priėmė teisėtus ir pagrįstus skundžiamus patvarkymus, todėl pareiškėjo skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtus patvarkymus:

2025 m. gruodžio 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė nutarė grąžinti išieškotojui Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1368-454 bei Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S620-950/2024 ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti;

2025 m. gruodžio 8 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo;

priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra nepagrįsti, nes jie grindžiami netinkamu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas vertino tik dalį įrodymų nevertinęs jų visumos. Nurodo, kad antstolė nuo 2025 m. liepos 29 d. iki ginčijamų patvarkymų priėmimo (2025 m. gruodžio 8 d.) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių privalomų veiksmų, siekdama įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis. Apeliantas nurodo, kad, nepaisant pakartotinio kreipimosi telefonu ir raštu bei pateiktų įrodymų apie skolininkės nevykdomas teismo nutartis, antstolė į tai nereagavo, neatliko jai įstatymo nustatytų funkcijų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino antstolės veiksmus ir nepagrįstai nusprendė, kad patalpos yra perduotos apeliantui. Pirmosios instancijos teismas netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 765, 771 straipsnių nuostatų, nevertino ir skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokiu būdu ir kada antstolė nustatė, jog teismo nutartys yra įvykdytos ir kada apeliantui yra perduotos nutartimis paskirtos patalpos. Nurodo, kad teismas ginčijamą nutartį priėmė vertindamas iš esmės tris įrodymus, kurie nepatvirtina teismo nutarčių įvykdymo ir patalpų perdavimo fakto. Be to, šie įrodymai vertinti netinkamai, nes vaizdo įrašai ne tik nepatvirtina patalpų perdavimo apeliantui, bet ir šias aplinkybes paneigia iš esmės.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2YT-73-1126/2025 su šia nagrinėjama byla neturi prejudicijos. Apeliantas paminėtoje byloje nebuvo įtrauktas į šią bylą dalyvaujančiu asmeniu ir negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, todėl šia nutartimi teismas negalėjo remtis. Todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė prejudicinių faktų taikymo taisykles ir nepagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi. Apeliantas teigia, kad netinkamas įrodymų vertinimas, jo nuomone, kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo.

Atsiliepimas

Apeliantas taip pat nurodo, kad skolininkė 2026 m. vasario 24 d. atsiliepime į patikslintą priešieškinį šalių skyrybų byloje pati prisipažįsta vykdanti veiklą odontologijos klinikos 1 ir 2 aukštuose, kas patvirtina, jog nėra perdavusi apeliantui teismo nutartimis priskirtų patalpų. Pažymi, kad pagal teismo nutartis visos uždaros pirmojo aukšto patalpos ir viena antro aukšto patalpa yra priskirtos laikinai atskirai naudotis pareiškėjui. Mano, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d., Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. ir 2024 m. birželio 4 d. nutartys yra perjudicinės šiai bylai, dėl jų nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir jų nevertino. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl skundo argumentų apie antstolės patvarkymo motyvus, kuriais ji analizuoja kitos antstolės R. P. veiksmus, vykdant teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį, ir kritikuoja Kauno apygardos teismo nutartis. Tiek teismas, tiek antstolė visiškai nevertino ir daugybės pateiktų rašytinių ir vaizdinių įrodymų ir duomenų apie teismo nutarčių neįvykdymą.

Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad antstolės veiksmai laikytini teisėtais ir vykdyti pagal jai priskirta kompetenciją, nė vienas vaizdo įrašas nepatvirtina skolininkės veiksmų, ribojančių apeliantui galimybę naudotis patalpomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir rašytinių paaiškinimų

Apeliantas 2026 m. gegužės 25 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1249-886/2026, 2026 m. balandžio 24 d. antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 9, 2026 m. gegužės 14 d. antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 10; garso įrašus su įrašų šifruotėmis; telefoninių pokalbių kopijas; 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2024 m. balandžio 30 d. vaizdo įrašus.

Apeliantas 2026 m. gegužės 27 d., 2026 m. liepos 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti papildomai prie 2026 m. balandžio 24 d. ir 2026 m. gegužės 14 d. antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų Nr. 9 ir 10 pateiktus įrodymus –USB laikmeną, kurioje sukelti vaizdo įrašai.

Apeliantas nurodo, kad būtinybė pateikti papildomus įrodymus atsirado jau po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo, o dalis šių įrodymų gauti po teismo ginčijamos nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau. Pateikiami įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku, turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui ir paneigia antstolės patvarkyme pateiktas išvadas, kurias ji padarė remdamasi prejudicinės galios pareiškėjui neturinčia teismo nutartimi, taip pat šie įrodymai paneigia ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Skolininkė 2026 m. liepos 27 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prieštaravimus dėl pareiškėjo pateiktų papildomų dokumentų pridėjimo civilinėje byloje, prašo atsisakyti priimti naujus pareiškėjo dokumentus.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi dalyvaujantiems byloje asmenims iš esmės yra suteikta galimybė pateikti naujus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau siekdami realizuoti šią savo procesinę teisę jie turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę – jie turi ne tik nurodyti naujai teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrindė ir nenurodė, kodėl 2026 m. balandžio 24 d. ir 2026 m. gegužės 14 d. antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų Nr. 9, 10 ir USB laikmenoje įrašytos vaizdinės medžiagos jis negalėjo surinkti ir pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina remdamasis tais įrodymais, kurie buvo pateikti ir ištirti pirmosios instancijos teismo. Apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas iš naujo, o proceso šalys privalo veikti sąžiningai ir procesinėmis teisėmis naudotis laiku, todėl vėlesnis įrodymų teikimas, nepagrindus objektyvių jų pateikimo pirmosios instancijos teismui kliūčių, vertintinas kaip proceso vilkinimas ir neatitinka civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai, t. y. atsiradę jau po pirmosios instancijos skundžiamos nutarties priėmimo, iš esmės yra susiję su aplinkybėmis, kurias apeliantas siekia papildomai įrodinėti apeliacinio proceso metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme priimti papildomus įrodymus nenurodo, kaip teikiami nauji įrodymai gali lemti skundžiamos teismo nutarties teisėtumo vertinimą, o iš esmės tik papildo byloje esančią medžiagą. Taip pat nėra pagrindo priimti apelianto pateiktos Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1249-886/2026, kadangi prireikus apeliacinės instancijos teismas gali atitinkamą procesinį sprendimą gauti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO II) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis įstatymo reglamentuota ir kasacinio teismo suformuota praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl teismas nepriima apelianto teikiamų duomenų, nurodytų šios nutarties 17 ir18 punktuose, kaip naujų įrodymų į bylą.

Apeliantas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisako dėl skolininkės pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų.

CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui, kitoms apeliacinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktų papildomų paaiškinimų turinį bei juose išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog visos nurodytos aplinkybės galėjo ir turėjo būti pateiktos kartu su atskiruoju skundu. Pažymėtina, kad paaiškinimuose dėstomi argumentai dėl pareiškėjos atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą argumentų vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, kuris, pasibaigus įstatymo nustatytam skundo padavimo terminui, yra draudžiamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisako priimti apelianto pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1368-454/2024 pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovo patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinių kaltei nusprendė patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-241-392/2025 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo palikti nepakeistą, o likusią sprendimo dalį panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1006-959/2026 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi, ir nustatė iki teismo sprendimo priėmimo laikiną naudojimosi nekilnojamuoju turtu – odontologijos klinika, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), tvarką:

atsakovui paskyrė atskirai naudotis šiomis pirmo aukšto patalpomis: 3,27 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-2; 3,06 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-3; 13,34 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-4; 12,28 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-5; 2,01 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-6; 1,36 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-7; 8,97 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-8; 9,35 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-9;

ieškovei priskyrė atskirai naudotis šiomis trečio aukšto patalpomis: 47,46 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 3-1; 3,56 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 3-2; 15,54 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 3-3; 10,78 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 3-4; 9,24 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 3-5; 1,41 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 3-6; 7,06 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 3-7;

Žemesnės instancijos teismas

ieškovei paskyrė atskirai naudotis šiomis antro aukšto patalpomis: 37,80 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 2-1; 12,08 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 2-2; 7,08 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 2-3; 4,17 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 2-4; 3,26 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 2-5; 15,99 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 2-6, nurodė, kad atsakovas turi galimybę patekti į 15,99 kv. m patalpą, pažymėtą indeksu 2-6, pro ieškovei laikinai paskirtą naudotis 37,80 kv. m patalpą, pažymėtą indeksu 2-1; 10,83 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 2-7;

bendrai ieškovei ir atsakovui paskyrė naudotis: pirmojo aukšto 21,67 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-1; 81,58 kv. m ploto rūsio patalpomis, kadastro byloje pažymėtomis indeksu R-l.

Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-620-950/2024 Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį nutarė pakeisti ir nustatyti, kad atsakovui R. G. iki teismo sprendimo priėmimo laikinai paskiriama atskirai naudotis odontologijos klinikos antrojo aukšto 15,99 kv. m ploto patalpomis, kadastro byloje pažymėtomis indeksu 2-6, į kurias atsakovas turi teisę patekti pro ieškovei R. G. laikinai paskirtą naudotis 37,80 kv. m patalpą, pažymėtą indeksu 2-1. Likusią Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad antstolės G. A. kontoroje buvo pateiktos vykdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatytos pastato – odontologijos klinikos patalpų laikinos naudojimosi tvarkos. Nutartys priimtos vykdyti ir jų pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2025 m. gruodžio 8 d. priėmė skundžiamus patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais nutarė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti ir elektroninį vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

Apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje nesutinka su tuo, kad skolininkė jam yra perdavusi raktus nuo teismo nutartimis laikinai naudotis priskirtų ginčo objekto – odontologijos klinikos – patalpų ir jo telefono numerį yra įtraukusi į ginčo objekto apsaugos sistemą. Teigia, kad į ginčo patalpas patekti neturi galimybės, todėl mano, kad antstolės veiksmai užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėti, nes Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra įvykdytos. Tuo tarpu skolininkė atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, jog visus raktus nuo teismo nutartyse nurodytų odontologijos klinikos patalpų yra pareiškėjui perdavusi, yra įtraukusi pareiškėjo telefono numerį į ginčo objekto apsaugos sistemą, todėl į visas patalpas, esančias ginčo objekte, ir į patį objektą pareiškėjas gali patekti nevaržomai.

Dėl įrodymų vertinimo

Pareiškėjas atskirajame skunde kvestionuoja įrodymų vertinimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai pateiktus įrodymus. Mano, kad teismas įrodymus vertino šališkai, kadangi bylai pateikti įrodymai paneigia teismo išvadas, jog pareiškėjui skolininkė yra perdavusi raktus nuo ginčo objekto patalpų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal CPK 12 straipsnį, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aptarė pateiktus vaizdo įrašus (DOK-15866), juos vertindamas nurodė, kad pareiškėjas kartu su jį lydinčiu asmeniu nevaržomai patenka į faktiškai nenaudojamas ginčo patalpas, atidaro duris, apžiūri ir komentuoja patalpose esančius daiktus, tai, teismo nuomone, įrodo patalpų perdavimo faktą. Tačiau, apelianto vertinimu, įrašuose užfiksuotas 2024 m. balandžio 30 d. ir 2024 m. rugsėjo 20 d. atsitiktinis patekimas į klinikos pastato patalpas. Nurodytomis datomis, apelianto teigimu, pavyko patekti į rakinamą klinikos kiemą darbuotojui palikus atvirus vartus. Apeliantas teigia, kad jis neturi ir jam nėra suteikta informacija apie pastate įrengtą signalizaciją ir jos kodus, automatinių vartų atrakinimo kodus (internetinę prieigą), nėra perduoti raktai nuo antrojo aukšto pagrindinio įėjimo į komercines patalpas, kur jam yra priskirta 15,99 kv. m patalpa. Teigia, kad pirmajame aukšte yra 5 rakinamos patalpos, iš jų su duotais raktais pareiškėjas gali atrakinti tik vieną patalpą. Priešingai teismo nutarties motyvams, vaizdo įrašai neginčytinai įrodo, kad visos pareiškėjui paskirtos patalpos apstatytos odontologine įranga, medicininėmis medžiagomis, stalo vidiniuose stalčiuose matyti pacientų kortelės, įrankiai, akivaizdu, jog priskirtose patalpose vykdoma komercinė medicininė veikla, patalpos yra naudojamos skolininkės ir jos nuomojamos.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylai pateiktais duomenimis, o būtent su pareiškėjo pateiktais vaizdo įrašais (DOK-15866) ir pareiškėjos pateiktais vaizdo įrašais (DOK-30557), juos įvertinęs, negali pritarti apelianto pirmiau nurodytiems argumentams, kad šiuos įrodymus teismas įvertino netinkamai.

2024 m. rugsėjo 20 d. vaizdo įraše matyti, kad pareiškėjas laukia prie uždarytų rakinamų klinikos vartų ir po kiek laiko vartai atsidaro, tačiau pats vartų atidarymo būdas įraše neužfiksuotas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kiti asmenys iš ginčo pastato neišeina ir rakinamų vartų neatidaro, todėl apelianto teiginiai, kad vartai buvo palikti atidaryti išėjus iš klinikos darbuotojui, nepagrįsti, kadangi tokių aplinkybių vaizdo įrašas nepatvirtina. Nors apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo telefono numerio susiejimą su pastato saugos sistema, tačiau vien ši aplinkybė savaime neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patekti į ginčo teritoriją. Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjas, priėjęs prie odontologijos klinikos įėjimo durų, kelis kartus prie skaitytuvo prideda turimą elektroninį raktą, po šių veiksmų durys atsiveria ir pareiškėjas patenka į ginčo pastato vidų. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas patekęs į ginčo pastato vidų prieina prie vienų durų, bando jas atrakinti, tačiau durys neatsidaro. Prieina prie kitų patalpų durų ir jas atidaro. Tuomet matyti, kaip pareiškėjas užlipa į antrąjį pasato aukštą, atidaro neužrakintas duris ir įeina į patalpas. Vaizdo įraše klinikos darbuotojų nematyti, matyti, kad pareiškėjas vaikšto po pastatą su jį lydinčiu ir filmuojančiu asmeniu.

Iš 2024 m. balandžio 30 d. vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas kartu su jį lydinčiu ir filmuojančiu asmeniu įeina į ginčo pastatą, toliau matyti, kaip pareiškėjas bando atrakinti pastato patalpose esančias duris, tačiau jam to padaryti nepavyksta. Vaizdo įraše matyti, kaip klinikoje esanti darbuotoja atrakina prieš tai pareiškėjo bandytas atrakinti duris ir į patalpas patenka, iš jų išėjusi duris užrakina. Matyti, kaip pareiškėjas vėliau bando atrakinti tas pačias duris, tačiau jam to padaryti nepavyksta. Vaizdo įraše matyti, kad pareiškėjas rankoje laiko raktų ryšulį, tačiau iš vaizdo įrašo negalima tiksliai nustatyti, kokiais raktais jis bando atrakinti patalpoje esančias duris ir ar jie yra tinkami šioms durims atrakinti. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareiškėjas užlipa į antrą pastato aukštą ir nevaržomai patenka į atrakintas patalpas prieš tai iš jų išėjus klinikos darbuotojai.

Iš 2025 m. liepos 7 d. vaizdo įrašų matyti, kad pareiškėjas patenka į ginčo pastato vidų. Matyti, kad rankoje jis laiko raktų ryšulį, kurį sudaro du elektroniniai ir trys mechaniniai raktai. Taip pat matyti, kad ginčo pastato pirmajame aukšte yra penkios patalpos, iš kurių viena yra nerakinama, kita rakinama elektroniniu raktu, o likusios trys – mechaniniais raktais. Vaizdo įraše matyti, kad pareiškėjui pavyksta patekti į tris pirmame aukšte esančias patalpas, iš kurių viena yra nerakinama, kita užrakinta elektroniniu raktu, o trečia – mechaniniu raktu, šias patalpas pareiškėjas atrakina. Nors vaizdo įrašuose matyti, kad pareiškėjui nepavyko atrakinti kitų dviejų patalpų, esančių pirmame aukšte, durų, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad pareiškėjui nebuvo perduoti tinkami raktai nuo patalpų, kadangi iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, su kuriais konkrečiai raktais pareiškėjas bando atrakinti patalpų duris.

Apibendrindamas pirmiau aptartų vaizdo įrašų turinį, apeliacinės instancijos teismas mano, kad jie nepatvirtina apelianto teiginių, jog jam nebuvo perduotos ginčo patalpos ar nesudaryta galimybė jomis naudotis arba į jas patekti. Priešingai, vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pareiškėjas patenka į ginčo teritoriją ir pastatą, naudojasi jam perduotais elektroniniais ir mechaniniais raktais, patenka į dalį ginčo patalpų ir nevaržomai juda bendro naudojimo erdvėse. Aplinkybė, kad pareiškėjui nepavyko atrakinti visų pastate esančių patalpų, savaime nepatvirtina, jog jam nebuvo perduoti visi raktai nuo jam priskirtų patalpų, nes iš vaizdo įrašų objektyviai negalima nustatyti, kokiais konkrečiai raktais jis bandė atrakinti atitinkamas duris. Taip pat vaizdo įrašuose neužfiksuota aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ginčo patalpose buvo vykdoma odontologijos veikla ar kad pareiškėjui buvo kliudoma naudotis jam perduotomis patalpomis. Todėl apelianto argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ginčo patalpų perdavimo fakto (CPK 185 straipsnis).

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skolininkė 2026 m. vasario 24 d. atsiliepime į patikslintą priešieškinį (šalių skyrybų byloje) patvirtino, jog ji odontologijos klinikoje vykdo komercinę veiklą ir iš to gauna pajamų. Mano, kad šios aplinkybės paneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ir antstolės patvarkyme išdėstytas išvadas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skolininkės 2026 m. vasario 24 d. atsiliepime į patikslintą priešieškinį (šalių skyrybų byloje) nurodytos aplinkybės yra teikiamos siekiant pagrįsti jos teisę į pastato – odontologijos klinikos priteisimą jai nutraukus santuoką. Vien faktas, kad skolininkė ginčo pastate vykdo komercinę sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiklą ar mano, kad po santuokos nutraukimo šis turtas turėtų būti priteistas jai, savaime nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad dalis patalpų yra perduotos pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad iš paties pareiškėjo pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad dalyje patalpų, kuriomis paskirta naudotis skolininkei, yra vykdoma sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veikla, o duomenų, kad pareiškėjui priskirtose naudotis patalpose skolininkė vykdytų veiklą, nėra.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Skolininkės 2026 m. vasario 24 d. atsiliepime į patikslintą priešieškinį (šalių skyrybų byloje) nurodytos aplinkybės, kad ji vykdo komercinę veiklą odontologijos klinikoje ir iš jos gauna pajamų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjui yra perduota naudotis dalis ginčo pastato patalpų. Minėti skolininkės teiginiai patvirtina tik tai, kad ji vykdo veiklą jai priskirtose naudotis ginčo patalpose, tačiau nepatvirtina, kad tokia veikla būtų vykdoma pareiškėjui priskirtose patalpose ar kad pareiškėjui būtų kliudoma jomis naudotis. Kaip nustatyta pirmiau aptarus byloje esančius vaizdo įrašus, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė vykdo veiklą pareiškėjui perduotose patalpose, byloje nėra. Atitinkamai tuo aspektu apelianto atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrindamas šioje nutartyje pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylai pateiktus įrodymus įvertino visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, nepažeisdamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių bei kasacinio teismo suformuotos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, vieniems įrodymams būtų suteikęs nepagrįstą prioritetą ar padaręs išvadas, kurios neatitiktų byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ar padarė nepagrįstas išvadas, todėl šiuo aspektu apelianto argumentai atmestini, kaip iš esmės nepagrįsti.

Dėl antstolio veiksmų

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad antstolė nuo 2025 m. liepos 29 d. iki ginčijamų patvarkymų priėmimo (2025 m. gruodžio 8 d.) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių privalomų veiksmų, siekdama įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino antstolės veiksmus.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo jam vykdymo procese suteiktas teises įgyvendinti sąžiningai ir imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas reiškia, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020).

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas).

CPK 632 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.

Vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti (CPK 632 straipsnio 3 dalis).

Minėta, kad antstolės kontoroje buvo pateiktos vykdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatytos pastato – odontologijos klinikos patalpų laikinos naudojimosi tvarkos.

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. liepos 17 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išieškotojo ir skolininkės paprašė pateikti informaciją, kokiu būdu buvo įvykdytas Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties punktas, kuriame nurodyta, kad nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos išieškotojas per 2 dienas privalo su skolininke susitarti dėl disponavimo patalpų išorinių durų ir vartų spynos raktu (-ais) ir (ar) dėl kitų šių patalpų apsaugos signalizacijos ar atrakinimo priemonių panaudojimo.

Skolininkė antstolei 2025 m. liepos 25 d. pateikė informaciją, kad išieškotojas turi visas galimybes naudotis patalpomis nuo 2024 m. vasario 2 d., o rūsio patalpomis naudojasi nevaržomai jau daugiau kaip 5 metus (v. b. l. 103–107). Ši informacija 2025 m. gegužės 26 d. buvo patikslinta (v. b. l. 109–110). Antstolė 2025 m. gruodžio 8 d. priėmė skundžiamus patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais nutarė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti ir elektroninį vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (v. b. l. 112–114, 115–116).

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė, priimdama skundžiamus 2025 m. gruodžio 8 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad: 1) antstolei pradėjus vykdymo veiksmus, skolininkė bendradarbiavo su antstole ir pateikė duomenis apie įpareigojimų vykdymą; 2) antstolei buvo pateikti rašytiniai ir vaizdiniai įrodymai, kad skolininkė ėmėsi veiksmų įvykdyti jai skirtus įpareigojimus ir perduoti ginčo turtą išieškotojui naudotis, t. y. perdavė patalpų raktus, įtraukė išieškotojo kontaktus į apsaugos sistemos duomenis, suteikdama išieškotojui prieigą prie ginčo patalpų; 3) išieškotojas faktiškai turi galimybę patekti į ginčo patalpas ir jomis naudotis, jos atitinka pastato specialiosios medicininės paskirties reikalavimus ir gali būti naudojamos pagal tiesioginę patalpų paskirtį; 4) teismo nutartyse, kurių pagrindu buvo vykdoma vykdomoji byla, nebuvo nurodyta įpareigojimų prieš perduodant patalpas jas visiškai atlaisvinti; 5) išieškotojas pats atsisako priimti patalpas, kurios jam faktiškai buvo perduotos; 6) nustatydamas laikiną ginčo patalpų naudojimosi tvarką, teismas įpareigojo šalis susitarti dėl patalpų naudojimo ir perdavimo, o vykdant tokio pobūdžio susitarimą tarp šalių priverstinio vykdymo veiksmai nėra reikalingi (v. b. l. 112–114, 115–116).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylai pateiktą vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, taip pat 2025 m. liepos 7 d. vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti antstolės atlikti vykdymo veiksmai, neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirajame skunde dėstomais argumentais, kad antstolė neva neatliko jokių vykdymo veiksmų. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė, vykdydama teismo sprendimą, ėmėsi aktyvių vykdymo veiksmų, rinko ir vertino teismo nutarčių vykdymui reikšmingus duomenis, pareikalavo iš šalių papildomos informacijos, vertino jų pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir, įvertinusi vykdomojoje byloje surinktų duomenų visumą, priėmė skundžiamus 2025 m. gruodžio 8 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad antstolė būtų nevykdžiusi jai įstatymo pavestų pareigų, atlikusi nepakankamus vykdymo veiksmus ir priėmusi skundžiamus patvarkymus, neišsiaiškinusi visų reikšmingų vykdomosios bylos aplinkybių. Taigi šiuo aspektu apelianto atskirojo skundo atgrumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CPK 765 straipsnio, 771 straipsnio nuostatų, nevertino ir skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokiu būdu ir kada antstolė nustatė, jog teismo nutartys yra įvykdytos ir kada apeliantui yra perduotos nutartimi paskirtos patalpos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi taip pat nutarė, kad nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovas per 2 dienas privalo su ieškove sutarti dėl disponavimo patalpų išorinių durų ir vartų spynos raktu (-ais) ir (ar) dėl kitų šių patalpų apsaugos signalizacijos ar atrakinimo priemonių panaudojimo.

Taigi šia teismo nutartimi šalys buvo įpareigotos susitarti dėl disponavimo vidaus patalpų, išorinių durų spynos raktais bei elektrinių vartų spynos atrakinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo perduoti raktai nuo jam priskirtų patalpų ir sudaryta galimybė į jas patekti ir jomis naudotis. Taip pat, kaip pagrįstai nurodė antstolė ginčijamuose patvarkymuose, teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi nebuvo nustatyta pareiga prieš perduodant patalpas jas visiškai atlaisvinti pašalinant jose esančius daiktus. Kadangi pareiga susitarti priklauso nuo pačių šalių valios, antstolis negali jos įvykdyti priverstinai, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 765 ir 771 straipsniuose nustatytų sprendimo neįvykdymo procedūrų.

2025 m. liepos 17 d. vaizdo įraše matyti, kad antstolė klausia pareiškėjo, ar šis kreipėsi į skolininkę dėl teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties vykdymo ir bandė su ja susitarti dėl disponavimo ginčo objekto patalpų, išorinių durų ir vartų spynos raktais. Nors pareiškėjas ir nurodė, kad bandė tartis su skolininke dėl disponavimo raktais, tačiau bylai duomenų apie pasiektą / nepasiektą susitarimą dėl ginčo objekto raktų perdavimo, jų panaudojimo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas iš šioje nutartyje aptartų vaizdo įrašų nustatė, kad skolininkė pareiškėjui perdavė elektroninius raktus nuo odontologijos klinikos lauko durų, pareiškėjui atvykus į ginčo objektą automatiniai vartai atsidarė, o pareiškėjas pateko į ginčo pastatą ir atrakino keturias jam Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi priskirtas naudotis patalpas. Nors dviejų patalpų pareiškėjui atrakinti nepavyko, vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad jam nebuvo perduoti tinkami raktai. Iš vaizdo įrašų negalima nustatyti, kokiais konkrečiais mechaniniais raktais pareiškėjas bandė atrakinti šių patalpų duris ir ar jis naudojo būtent joms skirtus raktus. Todėl vien faktas, kad dalies durų pareiškėjui nepavyko atrakinti, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skolininkė neįvykdė teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų perduoti raktus ir sudaryti galimybę pareiškėjui naudotis jam priskirtomis patalpomis. Aptartų aplinkybių kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo šalims nepavyksta tinkamai įgyvendinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi Nr. e2-1368-454/2024 nustatyto įpareigojimo susitarti. Įvertinęs šį faktą, apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su antstolės padaryta išvada, kad vykdant susitarimą tarp šalių priverstinio vykdymo veiksmai nėra reikalingi, kadangi įpareigojimas šalims susitarti priklauso išskirtinai nuo pačių šalių valios ir negali būti priverstinai įvykdytas. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pritaria ir laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad antstolė priėmė teisėtus ir pagrįstus patvarkymus, jų panaikinti remiantis pareiškėjo skunde dėstomais argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų atmetė pagrįstai.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-73-1126/2025, nes ji su šia nagrinėjama byla neturi prejudicijos, kadangi pareiškėjas nebuvo tos bylos šalimi.

Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinį daro išvadą, kad apelianto nurodomi argumentai, kad neva pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-73-1126/2025 yra iš esmės nepagrįsti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas minėtą nutartį nurodė tik vertindamas antstolės atliktus vykdymo veiksmus ir aplinkybę, jog antstolė, priimdama skundžiamus patvarkymus, atsižvelgė į joje konstatuotas faktines aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas savo išvadų negrindė paminėtoje civilinėje byloje nustatytais faktais. Priešingai, pirmosios instancijos teismas savarankiškai įvertino šioje byloje esančius įrodymus, įskaitant vykdomosios bylos medžiagą, šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir vaizdo įrašus, ir tik jų pagrindu padarė išvadą, kad pareiškėjas turi galimybę patekti į odontologijos klinikos patalpas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. ir 2024 m. birželio 4 d. nutartys yra perjudicinės šiai bylai, dėl jų nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir jų nevertino.

Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta laikina naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu – odontologijos klinika, atsakovui paskirta atskirai naudotis: 1) pirmo aukšto patalpomis: 3,27 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-2; 3,06 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-3; 13,34 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-4; 12,28 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-5; 2,01 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-6; 1,36 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-7; 8,97 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-8; 9,35 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-9; 2) antro aukšto patalpomis: 15,99 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 2-6; 81,58 kv. m ploto rūsio patalpomis, kadastro byloje pažymėtomis indeksu R-l.

Ieškovei priskirta atskirai naudotis: 1) visomis trečio aukšto patalpomis: 47,46 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 3-1; 3,56 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 3-2; 15,54 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 3-3; 10,78 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 3-4; 9,24 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 3-5; 1,41 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 3-6; 7,06 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 3-7; 2) antro aukšto patalpomis: 37,80 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 2-1; 12,08 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 2-2; 7,08 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 2-3; 4,17 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 2-4; 3,26 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 2-5; 10,83 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 2-7. Bendrai ieškovei ir atsakovui paskyrė naudotis21,67 kv. m ploto patalpa, kadastro byloje pažymėta indeksu 1-1.

Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-16613-454/2023 paskyrė skolininkei 50 Eur vienkartinę baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, t. y. už Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties nevykdymą dėl nustatytos laikinos naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu – odontologijos klinika, kurios pagrindu antstolės R. P. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-148-638/2024 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį ir skolininkei nutarė paskirti 150 Eur baudą už kiekvieną dieną už Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-1368-454/2024 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos iki antstolės reikalavimų įvykdymo. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6902-454/2024 skyrė skolininkei 150 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-112-454/2023 dieną, nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo dienos t. y. nuo 2024 m. vasario 7 d. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį panaikino ir klausimą išspręsti iš esmės, nutarė nepatenkinti antstolės R. P. 2024 m. vasario 21 d. pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aptartas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. ir 2024 m. birželio 4 d. nutartys turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Minėtos nutartys buvo priimtos sprendžiant klausimus dėl baudos paskyrimo skolininkei už Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties nevykdymą ir buvo grindžiamos tuo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kitoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl vien tai, kad ankstesnėse bylose buvo sprendžiami klausimai dėl tos pačios odontologijos klinikos laikinos naudojimosi tvarkos ir byloje dalyvavo tos pačios šalys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo laikyti jose nustatytas aplinkybes prejudicinėmis šiam nagrinėjamam ginčui. Kadangi šiuo atveju, buvo vertinamas antstolės G. A. 2025 m. gruodžio 8 d. priimtų patvarkymų teisėtumas, atsižvelgiant į vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktus duomenis bei faktines aplinkybes, susiklosčiusias po Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimis pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl pastato – odontologijos klinikos patalpų nustatytos laikinos naudojimosi tvarkos. Aptariamu aspektu apelianto atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apelianto atskirojo skundo argumentai, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl skundo argumentų apie antstolės patvarkymo motyvus, kuriais ji analizuoja kitos antstolės R. P. veiksmus, vykdant teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį, ir kritikuoja Kauno apygardos teismo nutartis ir kitą, neturi teisinės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, todėl nėra pagrindo šios nutarties panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens (skolininkės) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, todėl yra pagrindas taikyti nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo (skolininkė) įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pateikė įrodymus (2026 m. liepos 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2026 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymą), patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartimi nutarta procesinį sprendimą šioje byloje priimti ir paskelbti 2026 m. rugpjūčio 6 d. Teisme 2026 m. liepos 30 d. gauti suinteresuoto asmens dokumentai (DOK – 80583 ir DOK – 80590). Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Prijungti prie bylos medžiagos 2026 m. liepos 30 d. DOK–80583 pateiktą 2026 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymo kopiją. Nustatyti pareiškėjui terminą iki 2026 m. rugpjūčio 11 d., per kurį jis turi teisę pateikti nuomonę dėl suinteresuoto asmens 2026 m. liepos 30 d. DOK–80583 pateikto 2026 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymo. Nutarė nagrinėti bylą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. rugpjūčio 13 d. 8.30 val.

Teisme 2026 m. rugpjūčio 7 d. gautas apelianto atsiliepimas į suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodo, kad pateikti skirtingi dokumentai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų yra prieštaringi. Mano, jog suinteresuotas asmuo realiai bylinėjimosi išlaidų nėra patyrusi. Prašo tokių išlaidų suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo nepriteisti. Teigia, kad suinteresuoto asmens atstovė ją gina ikiteisminiame tyrime, todėl tikėtina, kad šios išlaidos yra susiję su ikiteisminiu tyrimu, todėl tokių išlaidų priteisti negalima. Pažymi, kad šio ginčo atveju pareiškėjas antstolio veiksmus skundė kaip kreditorius dėl nutrauktos vykdomosios bylos, t. y. ginčo objektas yra antstolio procesinio sprendimo teisėtumas. Skolininkė yra suinteresuotas asmuo, nes vykdomosios bylos nutraukimas jai yra palankus. Skolininkės atsiliepimas nebuvo būtinas ginčui išspręsti, nes byla buvo nagrinėjama dėl antstolio procesinio sprendimo teisėtumo, o antstolė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo apeliantui kaip kreditoriui, perkelti skolininkės atstovavimo išlaidų.

Iš bylai pateiktų duomenų matyti, kad skolininkė kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teismui pateikė Paslaugų perdavimo aktą. Paminėtame akte aiškiai nurodoma, kad buvo suteiktos „Teisinės paslaugos pagal sutartį: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal R. G. atskirąjį skundą dėl antstolės G. A. veiksmų (apeliacinis procesas): 1) informavimas R. G. apie gautą atskirą skundą ir teisinės konsultacijos dėl teisinių pasekmių – 1 val.; 2) atsiliepimo į R. G. atskirąjį skundą parengimas ir pateikimas per EPP civilinėje byloje Nr. 2YT-5637-962/2025 – 5 val. – 600 Eur ir Teisinės paslaugos pagal sutartį: vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir atstovavimas teisme dėl R. G. atskirojo skundo dėl antstolės veiksmų (apeliacija): 1) susipažinimas su papildomai pateiktais pareiškėjo paaiškinimais ir dokumentais – 2) R. G. paaiškinimų dėl naujų dokumentų pateikimo parengimas ir pateikimas per EPP) – 300 Eur.“ Iš Paslaugų perdavimo akto matyti, kad jame nurodytos teisinės paslaugos buvo suteiktos būtent šioje apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje byloje – rengtas atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą ir pateiktas atsiliepimas į pareiškėjo papildomus rašytinius paaiškinimus. Taigi šios išlaidos nėra susijusios su skolininkės atstovavimu ikiteisminiame tyrime, kaip nepagrįstai teigia apeliantas, ir yra tiesiogiai susijusios su šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos procesu. Be to, skolininkės 2026 m. liepos 30 d. DOK–80583 pateiktas 2026 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ji patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidas, dokumentas nėra dviprasmiškas, jame nurodomi mokėjimo duomenys yra aiškūs ir suprantami.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ginčo objektas yra antstolės procesinio sprendimo teisėtumas ir kad antstolė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė, savaime nepaneigia suinteresuoto asmens teisės teikti savo procesinę poziciją ir ginti savo interesus šioje byloje. Nagrinėjamu atveju skolininkė, kaip suinteresuotas asmuo, turėjo savarankišką suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi, kaip ir nurodo pats apeliantas, vykdomosios bylos nutraukimas jai yra palankus, o pareiškėjo atskiruoju skundu buvo siekiama panaikinti tokį procesinį rezultatą. Todėl skolininkė turėjo pagrindą teikti atsiliepimą į atskirąjį skundą ir kitus procesinius dokumentus, taip gindama savo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu. Atitinkamai apelianto atsiliepime į skolininkės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėstomi argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs suinteresuoto asmens pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų daro išvadą, kad prašoma priteisti 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįsta. Atsižvelgęs į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti suinteresuotam asmeniui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Milda Skersienė