Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eAS-2472-968/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-29
Bylos Nr.: eAS-2472-968/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04461-2026-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Milda Vainienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Iveta Pelienė
Pareiškėjas: M. P.
Atsakovas: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Administracinė byla Nr. eAS-2472-968/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04461-2026-8 Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. liepos 29 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, Tarnyba) 2026 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 25-6328 „Dėl prašymo išdėstyti dalimis arba atidėti baudos mokėjimą atmetimo“ (toliau – ir Raštas) ir perduoti FNTT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. kovo 25 d. prašymą „Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo / atidėjimo“.

Pareiškėjas paaiškino, kad FNTT direktorius 2024 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. PP-3 „Dėl mažosios bendrijos „Emi group“ (buvęs pavadinimas – UAB „Emilektra“) padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“, kuriuo paskyrė mažosios bendrijos „Emi group“ buvusiam dalyviui ir valdymo organo nariui M. P. 16 530 Eur piniginę baudą už mažosios bendrijos „Emi group“ padarytus minėto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 12 dalies, 13 dalies, 15 dalies, 18 dalies, 10 straipsnio 6 dalies 5 ir 6 punktų, 14 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų, 10 dalies, 19 straipsnio 3 ir 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimus.

Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2026 m. kovo 25 d. prašymu leisti FNTT direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. PP-3 paskirtą 16 530 Eur baudą sumokėti dalimis per 36 mėnesius arba atidėti jos mokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjas prašymą grindė sunkia finansine ir turtine padėtimi. Pareiškėjas nurodė, kad gauna nedideles darbo pajamas, neturi nekilnojamojo ir registruoto nekilnojamojo turto, išlaiko šeimą bei turi kitų būtinų išlaidų, todėl neturi realių galimybių baudą sumokėti iš karto. Taip pat pažymėjo, kad jo finansinė padėtis ateityje turėtų pagerėti, todėl baudos mokėjimo išdėstymas ar atidėjimas sudarytų sąlygas ją sumokėti.

FNTT skundžiamu Raštu netenkino pareiškėjo prašymo, nurodydama, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 42 straipsnio 2 dalis yra specialioji teisės norma, pagal kurią priežiūros institucija gali atidėti baudos ar jos dalies mokėjimą ne ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui, jei asmuo dėl objektyvių priežasčių negali jos sumokėti laiku. Tarnyba pažymėjo, kad šis terminas yra imperatyvus ir riboja jos kompetenciją, todėl ji neturi teisės leisti baudą mokėti per 36 mėnesius ar atidėti jos mokėjimą pareiškėjo prašomam laikotarpiui. Rašte taip pat pabrėžta, kad viešojo administravimo subjektai gali veikti tik teisės aktų jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnis reglamentuoja teismo, o ne priežiūros institucijos kompetenciją, todėl FNTT neturi teisinio pagrindo šios normos taikyti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2026 m. birželio 5 d. pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas prašė iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl jo skundo sustabdyti FNTT direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. PP-3 „Dėl mažosios bendrijos „EMI group“ (buvęs pavadinimas – UAB „Emilektra“) padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ galiojimą (vykdymą).

Pareiškėjas nurodė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamas FNTT Rašto, kuriuo atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis arba atidėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Nepaisant to, dar nepasibaigus teisminiam ginčui, FNTT 2026 m. gegužės 26 d. raštu pareikalavo pareiškėjo iki 2026 m. birželio 5 d. įvykdyti FNTT direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. PP-3 ir įspėjo, kad, neįvykdžius šio reikalavimo, sprendimas bus perduotas vykdyti antstoliui. Tokie atsakovo veiksmai sukuria realią grėsmę, kad iki teismui priimant galutinį procesinį sprendimą, bus pradėtas priverstinis minėto sprendimo vykdymas, taikomos vykdymo užtikrinimo priemonės, galimas pareiškėjo lėšų ir turto areštas bei atliekami kiti vykdymo veiksmai, kurie sukeltų jam ir jo šeimai reikšmingą žalą. Be to, pradėjus priverstinį vykdymą, būtų iš esmės paneigtas nagrinėjamo teisminio ginčo efektyvumas, nes teismo sprendimas dėl skundžiamo administracinio akto teisėtumo galėtų tapti formalus, o pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą neįgyvendinama.

Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje nustatytos sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo M. P. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir kai, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjui tenka pareiga nurodyti konkrečias aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindą, taip pat pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus argumentus, teismas sprendė, kad jie nepatvirtina realios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo grėsmės. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad jo turtinė padėtis 2026 metais yra tokia, jog baudos sumokėjimas galėtų sukelti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Pareiškėjo argumentai dėl galimo priverstinio vykdymo priemonių taikymo, lėšų arešto ir kitų galimų neigiamų pasekmių yra abstraktaus pobūdžio, grindžiami hipotetinėmis ir į ateitį nukreiptomis aplinkybėmis. Nesant šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, jos negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjo teisės būtų nepagrįstai ginamos prevenciškai.

III.

Pareiškėjas M. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti FNTT direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. PP-3 „Dėl mažosios bendrijos „EMI group“ (buvęs pavadinimas – UAB „Emilektra“) padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ galiojimą (vykdymą) iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas ir įsiteisės dėl jo priimtas teismo procesinis sprendimas.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo riziką netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių. Tokia teismo išvada yra nepakankamai motyvuota, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir netinkamai aiškina reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas tinkamai neįvertino FNTT 2026 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 25-8155, kuris yra esminis įrodymas sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Minėtame rašte aiškiai nurodyta, kad nesumokėjus 16 530 Eur baudos iki 2026 m. birželio 5 d., sprendimas bus perduotas vykdyti antstoliui. Taigi grėsmė nebuvo vien hipotetinė ar paremta abstrakčiomis prielaidomis – buvo nustatytas konkretus terminas ir reali priverstinio vykdymo pradžios rizika. Pradėjus priverstinį išieškojimą, galėtų atsirasti neigiami padariniai, t. y. lėšų areštas, papildomos vykdymo išlaidos bei kitos pasekmės, kurios galėtų apsunkinti pareiškėjo galimybę veiksmingai apginti savo teises. Todėl šiuo atveju egzistuoja ne tik teorinė, bet ir konkreti bei individualizuota žalos atsiradimo grėsmė.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai reikalavo įrodyti jau atsiradusią žalą arba pagrįsti, kad baudos sumokėjimas savaime sukeltų neatitaisomas finansines pasekmes. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis nereikalauja įrodyti jau įvykusios žalos – pakanka pagrįsti tikimybę, kad dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo gali atsirasti didelė ar sunkiai atitaisoma žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis yra prevencinė – užtikrinti, kad iki galutinio ginčo išsprendimo nebūtų sukelti tokie padariniai, kurių vėliau nebūtų galima pašalinti.

Teismas taip pat neatsižvelgė į ginčo pobūdį. Pareiškėjas neginčija pačios baudos teisėtumo, o ginčija FNTT atsisakymą spręsti klausimą dėl baudos mokėjimo išdėstymo arba atidėjimo. Todėl šio ginčo esmė nėra vien finansinis nepatogumas dėl pareigos sumokėti baudą. Esminė rizika yra ta, kad pradėjus priverstinį išieškojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, galimas būsimas teismo sprendimas gali tapti neveiksmingas arba jo įgyvendinimas apsunkintas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tais atvejais, kai jų netaikymas gali paneigti asmens teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Jeigu iki galutinio teismo sprendimo būtų pradėtas ir įvykdytas ginčijamo sprendimo priverstinis vykdymas, pareiškėjo teisė į teisminę gynybą taptų iš esmės formali.

Anot pareiškėjo, teismo argumentas, kad pareiškėjo nurodytos pasekmės yra tik galimos ateityje, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. FNTT rašte buvo aiškiai nurodyta konkreti data, iki kurios nesumokėjus baudos sprendimas bus perduotas antstoliui. Todėl žalos atsiradimo grėsmė buvo reali, konkreti ir tiesiogiai susijusi su viešojo administravimo subjekto veiksmais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, nes iš pareiškėjo reikalavo įrodyti jau atsiradusią žalą, nors įstatymas numato pareigą pagrįsti tik didelės žalos atsiradimo tikimybę. Teismas taip pat neįvertino FNTT rašto reikšmės, neatsižvelgė į ginčo esmę ir nevertino aplinkybės, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būsimas teismo sprendimas prarastų prasmę.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nepagrįstas, kadangi nėra nustatytos ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos tokios priemonės taikymo sąlygos. Pareiškėjo skundas grindžiamas klaidingu teisės normų taikymu – pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos CPK nuostatos, o ne PPTFPĮ 42 straipsnyje nustatytas specialusis teisinis reguliavimas.

Atsakovas pažymi, kad ABTĮ 85 straipsnyje esanti nuoroda į CPK yra susijusi tik su konkrečiu klausimu – teismo sprendimo vykdymo atidėjimu arba išdėstymu. Ši nuostata nesudaro teisinio pagrindo CPK normas taikyti kitais atvejais pagal analogiją. Teisės analogija galima tik esant teisės spragai, tačiau nagrinėjamu atveju tokios spragos nėra, nes baudos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo klausimus reglamentuoja PPTFPĮ 42 straipsnis. Pareiškėjui bauda buvo paskirta ne teismo sprendimu, o 2024 m. vasario 19 d. FNTT direktoriaus sprendimu Nr. PP-3. Šio administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimu bei 2026 m. vasario 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) neskundžiama nutartimi. Atsižvelgiant į tai, ABTĮ 85 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių realios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės atsiradimą tuo atveju, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pritaikytos. Pareiškėjo argumentai grindžiami tik hipotetinėmis ir ateityje galinčiomis kilti pasekmėmis. Vien tik finansiniai nepatogumai ar pareiga vykdyti įsiteisėjusį sprendimą savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tokios žalos atsiradimo rizikos. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo finansinę ar turtinę padėtį ir nepagrindė, kad baudos sumokėjimas sukeltų jam neproporcingas ar iš esmės neigiamas pasekmes.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo sustabdyti FNTT direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. PP-3 galiojimą (vykdymą), nors šis administracinis aktas nėra šios bylos ginčo dalykas, o jo teisėtumas ir pagrįstumas jau yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Todėl tokios priemonės taikymas reikštų įsiteisėjusio ir privalomai vykdytino administracinio akto vykdymo sustabdymą neribotam laikui, nors nagrinėjamoje byloje sprendžiami kiti teisiniai klausimai. Tokios priemonės taikymas neatitiktų proporcingumo principo, pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą užtikrinti teisėtai priimtų administracinių sprendimų vykdymą. Be to, pagal PPTFPĮ 42 straipsnį, baudos sumokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Todėl pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti baudos vykdymą iki atskiro ginčo išnagrinėjimo iš esmės – faktiškai reikštų ilgesnį, nei įstatyme nustatyta, poveikio priemonės vykdymo atidėjimą.

Šalies argumentai

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, atstovaujamas dviejų advokatų, turėjo galimybę tinkamai įvertinti PPTFPĮ 42 straipsnio nuostatų taikymą bei Tarnybos kompetencijos ribas. Nepaisant to, pareiškėjas pateikė prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo 36 mėnesių laikotarpiui, nors toks prašymas nepatenka į Tarnybos kompetenciją. Užuot pateikęs teisės aktų reikalavimus atitinkantį prašymą, pareiškėjas pasirinko inicijuoti ginčą ir prašyti sustabdyti kito – įsiteisėjusio ir vykdytino – administracinio sprendimo galiojimą (vykdymą).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo M. P. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų argumentų bei įrodymų, patvirtinančių būtinybę šią priemonę taikyti. Teismas nenustatė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą, nes, jo vertinimu, jis pateikė pakankamus argumentus ir įrodė visas sąlygas, būtinas reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pripažinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-1047/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-968/2023).

Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021, 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-471-968/2024). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-886-520/2024).

Įvertinusi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo stadijoje nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, tačiau asmuo, prašantis taikyti tokias priemones, privalo nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, leidžiančius daryti tikėtiną išvadą, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali kilti tokios neigiamos pasekmės, kurių vėlesnis pašalinimas būtų itin apsunkintas arba neįmanomas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas teismo prašo panaikinti FNTT 2026 m. balandžio 22 d. raštą Nr. 25-6328 „Dėl prašymo išdėstyti dalimis arba atidėti baudos mokėjimą atmetimo“ ir perduoti FNTT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. kovo 25 d. prašymą „Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo / atidėjimo“. Taip pat pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti FNTT direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. PP-3 „Dėl mažosios bendrijos „EMI group“ (buvęs pavadinimas – UAB „Emilektra“) padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ galiojimą (vykdymą) iki kol bus išnagrinėtas jo skundas dėl Rašto panaikinimo. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad FNTT direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. PP-3 pareiškėjui buvo paskirta 16 530 Eur bauda, o šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patikrintas teismine tvarka, t. y. jo teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, jog nagrinėjamu atveju grėsmė, kad gali būti pradėtas priverstinis baudos išieškojimas, nėra vien teorinė ar grindžiama abstrakčiomis, į ateitį orientuotomis aplinkybėmis. Iš į bylą pateikto FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2026 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 25-8155 „Dėl 2024 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. PP-3 vykdymo“ matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie pareigą sumokėti paskirtą baudą ir apie galimas jos nesumokėjimo pasekmes, įskaitant sprendimo priverstinio vykdymo veiksmus. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti pradėtas priverstinis sprendimo vykdymas, vertintina kaip reali, o ne hipotetinė. Vis dėlto vien aplinkybė, kad gali būti pradėta įsiteisėjusio administracinio sprendimo priverstinio vykdymo procedūra, savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Priverstinis įsiteisėjusių administracinių sprendimų vykdymas yra įstatymuose nustatyta procedūra, o pareiga vykdyti įsiteisėjusį sprendimą negali būti prilyginama neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimui. Priešingu atveju, kiekvienu atveju, kai asmeniui grėstų administracinio sprendimo priverstinis vykdymas, būtų sudarytas pagrindas stabdyti tokio sprendimo vykdymą, neatsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir ABTĮ 70 straipsnyje nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų visumą.

Pareiškėjas teigia, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali kilti neigiamos pasekmės, t. y. gali būti areštuotos lėšos, patirtos papildomos vykdymo išlaidos ir apsunkinta galimybė veiksmingai ginti savo teises. Tačiau šie argumentai iš esmės grindžiami bendro pobūdžio prielaidomis apie galimas vykdymo proceso pasekmes. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad baudos išieškojimas sukeltų tokio masto turtinius ar kitokius padarinius, kurių nebūtų galima pašalinti ateityje arba kurių pašalinimas būtų itin apsunkintas. Nors pareiškėjas pateikė duomenis apie gaunamas darbo pajamas ir šeimos narius, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad 16 530 Eur baudos sumokėjimas arba jos priverstinis išieškojimas sukeltų jam neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo turtinę padėtį, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, disponuojamas lėšas, būtinas pragyvenimo išlaidas ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurios leistų vertinti, kad baudos išieškojimas objektyviai viršytų pareiškėjo finansines galimybes ir sukeltų jam neproporcingus padarinius. Vien aplinkybės, kad pareiškėjas gauna pajamas ir turi šeimos narių, neleidžia daryti išvados apie neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo tikimybę.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šiuo atveju reikšminga yra tai, jog pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, nors ir yra susijusi su nagrinėjamu ginču, savo teisiniais padariniais peržengtų kilusio ginčo ribas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija FNTT raštą, kuriuo atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo arba atidėjimo. Tuo tarpu prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, t. y. sustabdyti įsiteisėjusio sprendimo dėl baudos paskyrimo galiojimą (vykdymą), būtų faktiškai nukreipta į kito administracinio sprendimo galiojimo (vykdymo) sustabdymą, nors šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos ginčo dalykas. Tokios priemonės taikymas reikštų, kad iki ginčo dėl atsisakymo išdėstyti arba atidėti baudos mokėjimą išsprendimo, būtų sustabdytas įsiteisėjusio ir privalomai vykdytino administracinio sprendimo galiojimas (vykdymas).

Vertinant prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumą, atsižvelgtina ir į tai, kad ji būtų taikoma iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, t. y. laikotarpiu, kurio trukmė šioje proceso stadijoje nėra apibrėžta. Tokios priemonės taikymas savo esme reikštų ne tik laikiną ginčo teisinių santykių sureguliavimą, bet ir baudos mokėjimo atidėjimą neribotam laikotarpiui, kuris galėtų viršyti PPTFPĮ 42 straipsnyje nustatytą maksimalų baudos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo terminą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teisiniai padariniai iš esmės būtų panašūs į ilgalaikį baudos mokėjimo atidėjimą, nors šioje administracinėje byloje sprendžiamas ne pats baudos mokėjimo klausimas, o Tarnybos atsisakymo taikyti PPTFPĮ 42 straipsnyje numatytas baudos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo priemones teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasIveta PelienėMilda Vainienė