Šiaulių apygardos teismo nutartis

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Aušra Petkevičienė prašo:

panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria T. K. ir M. L. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: T. K. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo) ir paskirti jam bausmę 600 MGL (30 000 Eur) baudą; M. L. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo) ir paskirti jai bausmę 600 MGL (30 000 Eur) baudą.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria T. K. ir M. L. veika iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį ir priimti nuosprendį: pripažinti T. K. kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl dokumentų suklastojimo, susijusio su UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir paskirti jam bausmę 300 MGL (15 000 Eur); pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo, susijusio su UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir paskirti jam bausmę 150 MGL (7500 Eur). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. K. paskirti galutinę subendrintą 600 MGL (30 000 Eur) baudą; pripažinti M. L. kalta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl dokumentų suklastojimo, susijusio su UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir paskirti jai bausmę 300 MGL (15 000 Eur); pripažinti kalta pagal BK 300 str. 1 d. (dėl dokumentų suklastojimo, susijusio su UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir paskirti jai bausmę 150 MGL (7500 Eur). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. L. paskirti galutinę subendrintą 600 MGL (30 000 Eur) baudą.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu: tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš T. K. ir M. L. solidariai 94 900 Eur žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Kitą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Cituoja LAT praktiką dėl įrodymų vertinimo bei tiesioginių ir netiesioginių įrodymų ir pažymi, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

Teigia, kad teismas, išteisindamas T. K. ir M. L. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nepatikrino visų byloje esančių įrodymų, jų nelygino, nepašalino prieštaravimų, neanalizavo ir nevertino T. K. ir M. L. kaltę patvirtinančių įrodymų ir faktinių aplinkybių. Teismas byloje esančius įrodymus išanalizavo ir įvertino išskirtinę reikšmę suteikdamas T. K. ir M. L. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nevertindamas šių parodymų kitų įrodymų kontekste. Teismas neatsižvelgė į T. K. ir M. L. kaltę patvirtinančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padarius nepagrįstas išvadas, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, požymių ir neįrodytas BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas didelės žalos padarymo požymis. Pažymi ir tai, kad teismas rėmėsi aktualia teismų praktika labai panašioje baudžiamojoje byloje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025-11-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-976/2025), tačiau minimoje byloje aplinkybės dėl didelės žalos požymio įvertinimo skiriasi: minėtoje byloje juridinis asmuo buvo veikiantis, turtinė žala su visais nuostoliais buvo priteista civiliniame procese ir visiškai atlyginta. Tuo tarpu šioje byloje juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduojama dėl bankroto, todėl padarytos labai didelės turtinės žalos atlyginimas yra apsunkintas.

Nurodo, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma pagrindžia T. K. ir M. L. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje. T. K. ir M. L. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, jų nepatvirtina byloje surinkti objektyvūs rašytiniai duomenys ir dokumentai, byloje apklaustų liudytojų parodymai. Jų pateiktos versijos yra vertintinos kaip jų siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teigia, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad Austrijos bankas Raiffeisen Bank International AG neišdavė banko garantijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neturėjo jokių verslo santykių su šia įmone bei jos atstovais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašai ir kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys ir dokumentai patvirtina, kad Austrijos bankui Raiffeisen Bank International AG nebuvo pervesta ar deponuota lėšų, susijusių su Rangos sutarties užtikrinimu - banko garantija. Byloje taip pat įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerado garanto ar laiduotojo 94900 Eur sumai, tai patvirtina ir pačių nuteistųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu. Įtariamuoju apklausiamas T. K. patvirtino, kad laikotarpiu, kai buvo sudalyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų, kad būtų galima įnešti į banką sumas kurios nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) " pateiktose Austrijos banko Raifeisen Bank International banko garantijose. Iš T. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis žinojo banko garantijos išdavimo tvarką, t.y. kad norint gauti garantiją iš Lietuvos banko, reikia pervesti pinigus. Teisiamojo posėdžio metu M. L. taip pat patvirtino, kad ji kreipėsi į Rizikos cesiją, su kuria dirbo anksčiau dėl draudimo bendrovių laidavimo raštų išdavimo ir gavo atsakymą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai konkrečiai dienai Lietuvoje yra išnaudojusi turimus limitus. Apklausiama įtariamąja M. L. parodė, kad norint gauti banko garantiją, reikia pervesti pinigus į banką ir tokiu atveju išduodama garantija. Atsakyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė nurodytas sumas į Reiffesen Bank International banko sąskaitą, ji negali, nes jai tokios aplinkybės nėra žinomos ir nėra prieinamos. Nors teisiamojo posėdžio metu M. L. teigė, kad įmonės finansinė padėtis buvo stabili ir gera, lyginant su praėjusiais metais grynasis pelnas ir apyvarta didėjo beveik dvigubai. Tai patvirtina, kad M. L. buvo gerai susipažinusi su bendrovės veikla, jos finansais ir aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, viešuosiuose pirkimuose, turėjo tam visus įgaliojimus. Dėl to teismas padarė neteisingą išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų apie T. K. ir M. L. susitarimą ir tyčinį bendrą dalyvavimą, darant nusikalstamą veiką. Teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus ir kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamoji M. L. iš viso nebuvo atsakinga už sprendimų priėmimą, rangos sutarties sudarymą, rangos sutarties vykdymą, jos darbo pobūdis šio įvykio kontekste labiausiai pasireiškė būtent techninio pobūdžio funkcijomis: paruošti, pateikti, persiųsti dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas T. K. ir M. L. veiksmus dėl dokumentų klastojimo, pripažino tą aplinkybę, kad jie veikė bendrininkų grupėje, todėl galima teigti, kad teismas dėl tų pačių įrodinėtinų faktinių aplinkybių priėmė viena kitai prieštaraujančias išvadas, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir dėl to turi būti panaikintas.

Prokurorė pažymi, kad byloje apklausti liudytojai V. R., M. V., buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai patvirtino, kad dėl banko garantijų bendravo ir susirašinėjo būtent su M. L.. Liudytoja G. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) inžinierė, kuri vykdė nuotekų ir įrengimų projektą, patvirtino, kad dėl banko garantijos bendravo su M. L.. Liudytoja K. Č. taip pat patvirtino, kad visais klausimais dėl banko garantijos bendravo su M. L. (dabar L.). Liudytojais apklausti A. D. ir E. K. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovai) patvirtino, kad dalyvaudavo susirinkimuose ir iš rangovų pusės ir šiame projekte dalyvavo M. L.. T. K. nedalyvaudavo. A. D. nurodė, kad T. K. jį darbino į darbą, o M. L. kuruodavo projektus, todėl juos abu jis laikė kaip darbdavius, atsakingus asmenis. M. L. buvo atsakinga už atliktų darbų aktus, administracinius dalykus, dokumentų pateikimus. Jis buvo pavaldus M. L.. E. K. parodė, kad atliekant darbus pagal projektą užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotoliniuose susitikimuose dalyvaudavo M. L., jis G. ir M. žmogus – Ž. L.. M. L. projektuose dalyvaudavo kaip teisininkė. Ji domėdavosi visu objektu, vykdymu, kaip sekasi, ji turėdavo žinoti skaičius, kiek, kas padaryta. Liudytoja L. G., teikusi buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal paslaugų sutartį, parodė, kad apskaitos dokumentus jai teikdavo direktorius T. K. ir M. L.. Liudytoju apklausiamas M. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinio skyriaus viršininkas, taip pat parodė, kad dėl banko garantijų daugiausiai susirašinėjo su M. L. (L.), kuri ir pasirašinėjo dokumentus. Byloje yra surinkti duomenys, kad M. L. buvo bendrovės teisininkė, turinti visus įgaliojimus (pagal 2019-01-02 įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini)) atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu teikti ir pasirašyti dokumentus, dalyvaujant vykdomuose pirkimuose, pasirašyti rangos sutartį, konkurso laimėjimo atveju. Anksčiau išvardinti liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. L. aktyviai dalyvavo bendrovės valdyme ir veiklos organizavime. Taigi, byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie pagrindžia tą aplinkybę, kad T. K. ir M. L. turėjo vieną tikslą, veikė vieninga tyčia bendrininkų grupėje.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad T. K. ir M. L. veikoje nustatyti visi būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė, kuri šiuo atveju buvo esminė. Būtent T. K. ir M. L. buvo tie asmenys, turintys tiesioginį suinteresuotumą gauti banko garantijas. Byloje yra neginčijamai įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. K. ir teisininkė M. L. nerado garanto ar laiduotojo 94 900 Eurų sumai, tai patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Visa tolesnė įvykių eiga tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtina, kad jie ryžosi dokumentų – banko garantijų klastojimui, tam pasitelkė V. M., ir šiuos suklastotus dokumentus pateikė užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad turėjo tikslą suklaidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus ir suvokė, kad pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis dėl Sutarties vykdymo užtikrinimo – banko garantijas. Šiuo atveju apgaulė klastojant banko garantijas ir pateikiant jas kaip tikras buvo panaudota siekiant išvengti situacijos, sudarančios prielaidas bankui įvykdyti prievolę – išmokėti banko garantiją joje numatytomis sąlygomis. Šiuo konkrečiu atveju banko garantija UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti išleista tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ deponavus bankui savo nuosavas pinigines lėšas ar panaudojus banko suteiktą kreditą, t. y. ji turėjo būti apmokėta. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Nustatyti visi nusikalstami veiksmai bei priežastinis ryšys tarp apgaulės ir veikos nustatymo, nes būtent kaltinamųjų bendri veiksmai ir jų panaudota apgaulė sąlygojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklaidinimą ir būtent ši apgaulė ir buvo turtinės prievolės išvengimo priežastimi, todėl kaltinamųjų T. K. ir M. L. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, požymiai.

Pažymi, kad teismas taip pat nepagrindė savo teiginių, kokią reikšmę priimant sprendimą išteisinti T. K. ir M. L. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį turėjo tai, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Vien ta aplinkybė, kad likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, nešalina fizinių asmenų T. K. ir M. L. baudžiamosios atsakomybės. Be to, teisiamojo posėdžio metu buvo prašoma pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu atsakovu, tačiau teismas atsisakė tenkinti tokį prašymą.

Teigia, kad analizuojant kaltinamųjų veiką dėl sukčiavimo būtina suvokti banko garantijos sąvokas, esmę ir požymius. Garantijos samprata yra numatyta CK šeštosios knygos 6.90 straipsnyje, banko garantijos sąvoka įtvirtinta 6.93 straipsnyje. Minėtos CK normos patvirtina, kad banko garantija yra savarankiška turtinė prievolė, ji nepriklauso nuo pagrindinės prievolės. Nagrinėjamu atveju 94 900 Eurų sumai garanto įsipareigojimas yra savarankiška garanto prievolė, kuri buvo suklastota. Dėl nusikalstamo pobūdžio veiksmų, kuriais buvo kaltinami UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. K. ir teisininkė M. L. buvo padaryta labai didelė 94 900 Eur žala UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios neįmanoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Todėl visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, kad tai yra civiliniai teisiniai santykiai. Šiuo atveju nukentėjusysis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali ginti pažeistos teisės įprastinėmis teisinėmis priemonėmis, nes garanto prievolė neegzistuoja – ji buvo suklastota.

Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog nukentėjusiojo galimybės ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka yra tik vienas iš kriterijų atribojant civilinius santykius nuo baudžiamųjų. Vien tai, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-6-976/2023, Nr. 2K-170-895/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-26-495/2022). Padarytos veikos nėra civilinių teisinių santykių reguliavimo dalykas, nes jos pasižymi pavojingumu, jomis buvo pažeisti valstybės saugomi teisiniai gėriai, padalyta didelė turtinio pobūdžio žala juridiniam asmeniui, kurios neįmanoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taip pat nustatyta akivaizdi suklastotų banko garantijų pagaminimo ir panaudojimo sukelta grėsmė teisinei tvarkai ir visuomenės interesams, ir tai patvirtina, kad buvo padalytos nusikalstamos veikos, kurių požymiai atitinka BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimų sudėtis.

Pasisakydama apie paskirtą bausmę prokurorė teigia, kad teismas, paskirdamas bausmę T. K. ir M. L., netinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė per švelnią bausmę, kuri neužtikrina bausmės paskirties, t. y. teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas, paskiriant T. K. ir M. L. griežtesnes bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę bausmę. Visos apeliaciniame skunde anksčiau išvardintos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismas netinkamai įvertino įvykdytų nusikaltimų pavojingumą, nuteistųjų asmenybes, ir spręsdamas klausimą dėl bausmės dydžio ir jos proporcingumo siekiamų tikslų efektyvumo kontekste, paskyrė aiškiai per švelnias bausmes T. K. ir M. L.. Skiriant bausmes T. K. ir M. L. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, reikia atsižvelgti į šių nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į tai, kad tai tyčiniai sunkus, apysunkis ir nesunkus nusikaltimai, kurie buvo padaryti neatsitiktinai, padaryti veikiant vieninga tiesiogine tyčia. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veikas padarė bendrininkų grupėje (BPK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), abu vykdytojai; veikas pagal BK 300 straipsnį padarė dėl savanaudiškų paskatų (BPK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas) Atsakomybę lengvinančių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta.

Taip atsižvelgtina į didelės išvengtos turtinės prievolės padarytą žalą 94 900 Eur, į tai, kad T. K. ir M. L. iki šiol neatlygino nei dalies padarytos turtinės žalos. Nusikaltimai padaryti ciniškai, t. y. pasitelkiama apgaulė, periodiškai teikiamos garantijų klastotės vykdant milijoninės vertės projektą, padarytos veikos neatsitiktinės. Iš T. K. ir M. L. pozicijos teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jie savo veiksmų kritiškai nevertina. Priešingai, bandoma sumenkinti pažeistus valstybės saugomus gėrius. Esant šioje byloje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, o taip pat vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, kad teismas T. K. ir M. L. už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrė per švelnią subendrintą bausmę 120 MGL (6000 Eur) baudą, kuria nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, o bus sudarytas pernelyg švelnios bausmės įvaizdis bei nebaudžiamumo efektas.

Prokurorė tvirtina, kad teismas taip pat neteisingai išsprendė klausimą palikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį nenagrinėtu. 2024-01-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį Nr. V3-8, kuriuo prašoma priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. K. ir M. L. solidariai turtinės žalos – 801 257,08 Eur nuostolių atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško nuostolių atlyginimo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškinys dalyje dėl 94 900 Eur žalos padarymo yra visiškai pagrįstas ir įrodytas. Nustatytos visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė), todėl 94 900 Eur žala priteistina iš T. K. ir M. L., nes žala atsirado dėl jų nusikalstamų veiksmų. Dėl kitos ieškinio dalies manytina, kad teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, teismas galėtų pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), kadangi likusios žalos dydžio (civilinio ieškinio) klausimas yra įrodinėjimo dalykas, ir jo negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomų duomenų.

Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Algimantas Kliunka prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. nuosprendį dalyse dėl kaltinamųjų T. K. ir M. L. išteisinimo dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo, susijusio su UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir priimti naują nuosprendį – T. K. ir M. L. pripažinti kaltais padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje; išnagrinėti ir tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, priteisiant šios bendrovės naudai iš kaltinamųjų T. K. ir M. L. jų nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimą.

Teigia, kad priešingai nurodytoms nepagrįstoms pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamosios dalies išvadoms, kaltinamieji T. K. ir M. L. ir nebuvo kaltinami pagal BK 182 straipsnį ir 300 straipsnį dėl sukčiavimo ir / ar dokumentų klastojimo ryšium su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtame viešajame pirkime, jo laimėjimu, 2020-03-16 rangos sutarties pasirašymu. Tačiau 2020-03-16 Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Paviršinių nuotekų infrastruktūros plėtros . (duomenys neskelbtini) mieste“ (toliau – Rangos sutartis), kurios sumą sudarė 949 000 Eur, buvo privalomai siejama su Rangos sutarties sudedamosios dalies dokumentais, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-10 pasiūlymo raštuose su pasiūlymo priedu ir Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.2. punkte numatytu Rangos sutarties atlikimo – Lietuvos Respublikoje įsikūrusios arba užsienyje įsikūrusios juridinės įstaigos garantija ar draudimo bendrovės laidavimu 94 900 Eur sumai bei Bendrosiomis sutarties sąlygomis, kurių 4.2 punkto (Atlikimo užtikrinimas) pirma pastraipa nustatė: „Rangovas, kad užtikrintų tinkamą įvykdymą, privalo gauti (savo sąskaita) Atlikimo užtikrinimą, kurio suma ir valiutos nurodytos Pasiūlymo priede“. Pagal Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.2 punkto trečią pastraipą Rangovas turi užtikrinti, kad Atlikimo užtikrinimas būtų galiojantis ir įvykdomas 84 dienos po to, kai Rangovas vykdys ir užbaigs Darbus ir bus išduota Perėmimo pažyma. Pagal Pasiūlymo priedą atlikimo užtikrinimo suma – 10 % priimtos sutartie sumos be PVM, mokėjimo valiuta – euras.

Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė M. L. (šiuo metu – L.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojui plėtrai V. R. 2020-03-27 elektroniniu paštu atsiuntė derinimui užsienio banko garantijos formą (pavyzdį) – iš dalies užpildytą banko „Raiffeisen Bank International AG“ 2020-02-10 Pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą „Įsipareigojimų užtikrinimo garantą“ Nr. N443971 su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nebuvo nurodyti Naudos gavėjas, Rangos sutartis, garantuojama sumokėti suma, pasirašymo data, pasirašytą nurodyto banko Įmonių finansų direktoriaus H. B..

Kadangi Rangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdė sutartinių įsipareigojimų pagal 2020-03-16 rangos sutartį, nuo 2022-06-01 statybos objekte nebedirbo nei vienas darbuotojas, buvo išvežti visi mechanizmai bei mašinos, Rangovas neįvykdė privalomų FIDIC Inžinieriaus 2022-06-07 nurodymų, duotų 2022-06-07 raštu Nr. V1-660-22, vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir ne vėliau kaip iki 2022-06- 14 atnaujinti darbus arba raštu informuoti Užsakovą bei FIDIC inžinierių apie ketinimą netęsti ar negalėjimą tęsti savo sutartinių įsipareigojimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-16 raštu Nr. V3-244 nutraukė Rangos sutartį nuo 2022-07-01 ir banko pareikalavo besąlygiškai išmokėti 94 900 Eur. Banko „Raiffeisen Bank International AG“ Finansinių nusikaltimų valdymo padalinys (Financial Crime Management RBI) į šį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-07-05 raštą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo plėtrai V. R. 2022-07-13 priminimą elektroniniu paštu 2022-07-19 laišku elektroniniu paštu atsakė, kad pateiktus dokumentus išdavė ne „Raiffeisen Bank International AG“ ir, atrodo, kad tai yra apgaulė ir pasiūlė kreiptis su skundu apie nusikalstamą veiką į valdžios organus.

Teigia, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad „nors Austrijos banko „Raiffeisen Bank International AG“ 2020-03-30 išduota „PERFORMANCE GARANTEE“ (įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo garantas), 2020-06-10 to paties banko „ADVANCE PAYMENT BANK GARANTEE“ (Banko garantija dėl išankstinio mokėjimo), 2022-04-12 elektroninis laiškas, 2022-04-08 „ADVANCE PAYMENT BANK GARANTEE“ (Išankstinio mokėjimo banko garantija), 2022-04-19 „GARANTEE ISSUANCEAPPLICATION“ (Garantijos išdavimo paraiška) buvo suklastoti ir panaudoti sudarant bei vykdant rangos sutartį, tačiau byloje nenustatyti būtinieji sukčiavimo, kuris buvo inkriminuotas šioje byloje, požymiai: tyčinis T. K. ir M. L. esminės apgaulės panaudojimas prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengiant turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar dalinis vykdymas panaudojant apgaulę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, kaltinamieji T. K. ir M. L. išteisintini dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.

Cituoja teismų praktiką BK 182 straipsnio kontekste, analizuoja „apgaulės“ sąvokos reikšmę ir teigia, kad priešingai nepagrįstoms pirmosios instancijos nuosprendžio išvadoms, byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais būtent įrodyta, kad kaltinamieji T. K. ir M. L., vieninga tyčia veikdami bendrininkų grupėje, piktnaudžiaudami UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų pasitikėjimu, naudodami aktyviąją apgaulę, panaudodami jų suklastotus, žinomai netikrus dokumentus, tyčia siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti turtinės prievolės vykdymo ir išvengė 94 900 Eur turtinė prievolės - rangos sutarties atlikimo užtikrinimo sumokėjimo, ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė labai didelę 94 900 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, kadangi priešingai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadai, T. K. ir M. L. išvengiant turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo esminę apgaulę, turėjusią esminės įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims apsispręsti dėl jų veiksmų atlikimo. Jei po 2020-03-16 rangos sutarties sudarymo ir pasirašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikusi pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų, būtų buvę laikoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų siūliusi sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę buvo pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Tačiau kaltinamieji T. K. ir M. L., naudodami aktyviąją apgaulę, sistemingai klaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingus darbuotojus, piktnaudžiaudami jų pasitikėjimu – prašė Rangovui suteikti papildomą terminą, kuris būtų ne trumpesnis kaip iki 2020-04-08, tinkamų laidavimo dokumentų pateikimui ir po to teikė suklastotus, netikrus dokumentus – banko garantijas, bei kitus suklastotus, netikrus dokumentus, neva patvirtinančius banko garantijų tikrumą. Apie banko garantijų neva tikrumą M. L. tvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ir F1DIC inžinierių susirinkimuose. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai butų žinoję, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, konkrečiai T. K. ir M. L., pateikė suklastotas, netikras banko garantijas ir kitus netikrus dokumentus, 2020-03-16 rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų nutraukta anksčiau ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų patyrusi net 801 257,08 Eur dydžio turtinės žalos. Galima spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nepajėgi visiškai įvykdyti 2020-03-16 rangos sutarties įsipareigojimus. Jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta Jungtinės veiklos sutartis vertinta kaip fiktyvi, apsimestinė, sudaryta siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėti viešąjį pirkimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „UAB „(duomenys neskelbtini)“ neketinus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaus vykdant rangos sutartį, nes neįtikėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas dvejus metus nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbtą viešąjį pirkimą ir pasirašė bei iš dalies vykdė 2020-03-16 rangos sutartį.

Teigia, kad vertinant nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios buvimą kaltinamųjų T. K. ir M. L. veikoje negalima vadovautis tik kaltinamųjų parodymais ir kitais bendrais samprotavimas, nesekančiais iš įrodymų visumos, kaip nepagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomąja dalimi pripažino, kad kaltinamieji T. K. ir M. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau tokia nuosprendžio nustatomoji dalis dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kartu paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas, kad T. K. ir M. L. nepadarė ir nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, t. y. iš to seka, kad šie kaltinamieji, veikę bendrininkų grupėje, panaudoję suklastotus, netikrus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė turtinės prievolės, padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ labai didelę 94 900 Eur turtinę žalą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamojoje dalyje „Įrodymų vertinimo motyvai ir išvados dėl kaltinamųjų T. K., M. L. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį“ nurodė, kad aktualu ir tai, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nors pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako ir juridinis asmuo (BK 182 straipsnio 6 dalis). Iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra likviduota, civilinis ieškovas prašė patraukti ir šią įmonę baudžiamojon atsakomybėn, tačiau prokuroras priėmė kitokio pobūdžio sprendimą ir kaltinimus reiškė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams – direktoriui T. K. bei teisininkei M. L.“, tačiau iš tikrųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi dėl paskelbto bankroto likviduojamos bendrovės teisinį statusą. Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pats savarankiškai nepadarė nusikalstamų veikų, jas šios bendrovės naudai ir interesais padarė būtent fiziniai asmenys T. K. ir M. L.. Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatraukimas baudžiamojon atsakomybėn nepašalina nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, sudėties T. K. ir M. L. veikose, kaip jų baudžiamosios atsakomybės pagrindo.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad „tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo ginčas dėl rangos sutarties pagrindu atliktų darbų apimties įvertinimo, atsiskaitymo už atliktus darbus. 2024 m. lapkričio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, reikšdama ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 83 596,84 Eur skolos, 11,40 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Ši civilinė byla tebėra nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2-l 26-883/2026)“. Tokią aplinkybę civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė Telšių apylinkės teismo prašydamas ir LUAB „(duomenys neskelbtini)“ į baudžiamąją bylą įtraukti kaip civilinę atsakovę, norėdamas pagrįsti, kad ši bendrovė dalyvauja ne vienoje civilinėje byloje, galimai greitu laiku nebus likviduota, tačiau būtent Telšių apylinkės teismas 2025-03-27 nutartimi, priimta šioje baudžiamojoje byloje, nepagrįstai atsisakė LUAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukti į baudžiamąją bylą civiline atsakove.

Pažymi, kad nurodytą argumentą pirmosios instancijos teismas naudojo galimai norint parodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos naudai veikę T. K. ir M. L. nusikalstamomis veikomis nepadarė didelės ar labai didelės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva galimai skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors nurodyta civilinė byla dar neišnagrinėta, LUAB civilinis ieškinys UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali būti ir atmestas, o nurodyto LUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio civilinėje byloje ir šioje baudžiamojoje T. K. ir M. L. pareikštų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio pagrindai, aplinkybės ir esmė yra kiti, iš esmės skirtingi.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas jog tai, kad sutarties vykdymo eigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. K. ir M. L. buvo teikiami netikri dokumentai, susiję su neva Austrijos banko „Raiffeisen Bank International AG“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikta garantija, teismo vertinimu, rodo ne susiformavusią tyčią ir tikslą sukčiauti, o siekį išlaikyti pasirašytos rangos sutarties galiojimą ir vykdymą, nors kaltinamieji T. K. ir M. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktyviai ir sistemingai teikdami jiems žinomai netikrus dokumentus, savo veiksmais apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siekė išvengti ir būtent išvengė labai didelės vertės 94900 eurų turtinės prievolės sumokėti Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad „galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala gali būti atkurta teisinėmis civilinėmis priemonėmis (pvz. teikiant priešieškinį Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-126-883/2026), o vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla nereiškia, jog turtinė žala negali būti atlyginama“. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė neva tik civiliniai teisiniai santykiai, kad byloje nėra įrodymų, kad kaltinamieji būtų sąmoningai sudarę tokią situaciją, kuri būtų esmingai pasunkinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybes atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybė atkurti pažeistas turtines teises, siekti turtinės žalos atlyginimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis būtent esmingai apsunkinta ir net neįmanoma, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoki, likviduojama dėl bankroto. Visiškai nepagrįstas teismo pasiūlymas pareikšti priešieškinį Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamame nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-126- 883/2026, nes šios civilinės bylos aplinkybės, LUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius pareikšto ieškinio pagrindas ir esmė visiškai nesusijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirta didele turtine žala, kaltinamiesiems padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Teigia, kad šioje baudžiamoje byloje įrodyta, jog kaltinamieji T. K. ir M. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikę suklastotus dokumentus, panaudoję esminę apgaulę, ne tik suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingus darbuotojus, bet ir apsunkino pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo, nes jų padaryta nusikalstama veika – sukčiavimas buvo atskleista ir įrodyta būtent atlikus ikiteisminį tyrimą ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme, ką nepagrįstai neigia pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus. Didelės turtinės žalos padarymas yra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, sudėties būtinasis objektyvusis požymis, tokios veikos padarinys, todėl įrodžius dokumentų suklastojimą ir panaudojimą, esmine apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinus turtinę prievolę, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarius labai didelę 94 900 Eur turtinę žalą, pirmosios instancijos teismas apgaule padarytos turtinės žalos, būtent didelės turtinės žalos požymį, nepagrįstai eliminavo iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir nepagrįstai konstatavo, kad neva nepadaryta nusikalstama sukčiavimo veika ir nepagrįstai siūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo papildomai, atskirai bylinėtis civiline teisine tvarka.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog „BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimo sudėties požymis „didelė žala“ turi būti įrodyta atskirai. Šiuo atveju didelė žala kaltinimuose išimtinai siejama su „turtine žala, kurios neįmanoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis“, bet, teismo vertinimu šis požymis nėra įrodytas nei dėl BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto, nei dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo“. Apelianto teigimu, kaltinime pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nurodyta kaltinamųjų T. K. ir M. L. tyčiniais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 94 900 Eur turtinė žala yra būtent didelė žala, numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir ji, priešingai teismo nemotyvuotam, tik abstrakčiam konstatavimui nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, byloje surinktais ir teisme ištirtais yra įrodyta.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai, abstrakčiai ir nemotyvuotai nurodė, kad T. K. ir M. L. padaryta nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neva neįrodytas dokumentų suklastojimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu padaryta didelė žala, nuosprendžio rezoliucine dalimi nusprendė juos pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomąja dalimi pripažino įrodyta, kad jie būtent padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, nes teismas konstatavo, kad T. K. ir M. L., veikdami bendrininkų grupėje su V. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, suklastojo dokumentus ir disponavo suklastotais dokumentais, nurodė, kad T. K. ir M. L., veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupėje, jiems žinomai netikrus dokumentus panaudojo, pateikdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims, ir „tokiais veiksmais padarius „didelę 94900 Eur žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai 2022-07-01 nutraukus Rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei 2022-07- 05 pateikus „Raiffeisen Bank International AG“ reikalavimą sumokėti 94900 eurų pagal 2020-03-30 „PERFORMANCE GARANTEE,, (Įsipareigojimų užtikrinimo garantą) Nr. N594113, paaiškėjo, kad garanto prievolė neegzistuoja“.

Pastebi, kad iš minėtos nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomosios dalies pabaigos formuluotės net seka, kad didelę 94 900 Eur žalą UAB „ (duomenys neskelbtini)“ padarė neva tik T. K., nors iš viso nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomosios dalies turinio seka, kad T. K. ir M. L., veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupėje, suklastojo dokumentus ir žinomai netikrus dokumentus panaudojo, pateikdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims, o pagal byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis aktyviausia, pagrindinė netikrų dokumentų teikėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo būtent M. L., todėl ir ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelę 94 900 Eur žalą.

Pasisakant dėl civilinio ieškinio pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog civilinis ieškinys buvo pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. K., M. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojon atsakomybėn nepatraukta, jai jokios nusikalstamos veikos neinkriminuotos, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025-03-27 nutartimi atsisakyta LUAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukti civiliniu atsakovu. Pagal byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus kaltinamieji T. K. ir M. L. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos išteisino dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje padarymo, o kaltinime nurodytą ir įrodytą nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, nepagrįstai perkvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinas iš kaltinamųjų T. K. ir M. L. jų padarytomis nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimas.