Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovui ATS1 dėl vaiko išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė IES1 teismui paduotame procesiniame dokumente – ieškininiame pareiškime (ieškinyje) – suformulavo toliau nurodomus reikalavimus: i) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ii) priteisti nepilnamečio vaiko įsiskolinimą už 7 mėnesius. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas vaiko išlaikymo pareigos nevykdo jau 7 mėnesius, todėl vaiko išlaikymą pilnai užtikrina ieškovė. Ieškovės paskaičiavimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius, per mėnesį vaiko išlaikymui yra reikalinga 300 Eur periodinėmis išmokomis.

Išvadą teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) (pa)teikė išvadą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų. Išvadoje nurodė, kad: i) nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 300 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams; ii) nepilnamečiam vaikui priteistos išlaikymo lėšos turėtų būti tvarkomos uzufrukto teise išimtinai nepilnamečio vaiko interesais; iii) išlaikymo įsiskolinimas priteistinas, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje, atitinka geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Išvadoje nurodė, kad:

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis šeimoje nustatytų vaiko teisių pažeidimų nėra. Atvejo vadyba šeimai nebuvo taikoma;

Tarnyba apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena trijų kambarių gyvenamajame name, kuriame yra visi patogumai. Namas yra įkeistas bankui pagal būsto paskolos sutartį, už kurią ieškovė moka apie 350 Eur per mėnesį. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Nepilnametei skirtas atskiras kambarys, kuriame yra rašomasis stalas, spinta, lova, komoda, taip pat daug žaislų. Nepilnamečiam vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Pasak ieškovės, nepilnametė yra sveika, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė paaiškino, kad nepilnametė lanko jojimo būrelį, už kurį mokama apie 200 Eur per mėnesį, ir dailės būrelį, už kurį mokama apie 50 Eur per mėnesį;

Pokalbio metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu skyrium gyvena apie 3 metus, o dukra nuo gimimo gyvena kartu su ja. Ieškovė nurodė, kad pradėjus gyventi skyrium atsakovas kartais duodavo jai grynaisiais pinigais nuo 300 Eur iki 400 Eur vaiko poreikiams tenkinti, atsakovas savo iniciatyva išlaikymo vaikui neteikė, pinigų nepervesdavo ir reguliariai prie vaiko išlaikymo neprisidėdavo. Paskutinį kartą atsakovas grynųjų pinigų vaiko išlaikymui davė 2025 m. spalio mėnesį, o nuo to laiko iki ieškinio pateikimo jokio išlaikymo vaikui neteikė. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su dukra bendrauja epizodiškai. Pasak ieškovės, paskutinį kartą atsakovas su dukra matėsi 2025 m. spalio mėnesį, o iki tol 2025 m. pavasarį. Ieškovė paaiškino, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 400 Eur. Papildomai patiriamos ir sezoninės išlaidos drabužiams, kurios, pasak ieškovės, sudaro apie 250 Eur ir daugiau;

nepilnametės (duomenys neskelbtini) nuomonė išklausyta 2026-07-07 ir užfiksuota vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nuolat gyvena su motina ir norėtų toliau su ja gyventi. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad motina jos neskriaudžia. Kada tėvas paskutinį kartą būtų ką nors jai nupirkęs, (duomenys neskelbtini) neprisiminė, nes, pasak jos, tai buvo labai seniai. Tačiau nepilnametė pažymėjo, kad susitikimų su tėvu metu jis jai duodavo grynųjų pinigų. (duomenys neskelbtini) buvo paklausta, kaip dažnai ji matosi su tėvu. Vaikas atsakė, kad nuo paskutinio jų susitikimo praėjo beveik metai, su tėvu paskutinį kartą matėsi dar prieš savo gimtadienį, o 2025 m. gimtadienio proga tėvas jos nepasveikino. Nepilnametė nurodė, kad su senele iš tėvo pusės taip pat nebendrauja. Su motinos tėvais, ypač vasaros atostogų metu, ji susitinka labai dažnai – pasak vaiko, beveik kiekvieną savaitę. Paklausta, kaip jaučiasi dėl to, kad su tėvu matosi labai retai, (duomenys neskelbtini) atsakė jau pripratusi prie to, kad su tėvu nebendrauja apie metus, todėl jai tai atrodo kaip įprasta situacija. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo paklausta, ar ji norėtų matytis su tėvu ir kaip dažnai. Nepilnametė atsakė, kad norėtų su tėvu susitikti vieną kartą per mėnesį, tačiau kol kas nenorėtų pas jį nakvoti, nes jaustųsi nejaukiai;

Tarnybos specialistas 2026-07-03 buvo susisiekęs su atsakovo motina siekiant patikslinti atsakovo kontaktinius duomenis ir ištirti atsakovo šeimos aplinkos sąlygas. Susisiekus su atsakovo motina ir pasiteiravus dėl atsakovo kontaktinių duomenų, pastaroji nurodė, kad atsakovo telefono numerio ir elektroninio pašto adreso neturi. Atsakovo motina paaiškino nežinanti, kur šiuo metu gyvena atsakovas ATS1. Ji nurodė, kad prieš tam tikrą laiką atsakovas gyveno kartu su ja, tačiau kada jis išėjo iš jos gyvenamosios vietos, pokalbio metu nurodyti negalėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra galimybės susisiekti su atsakovu ATS1 ir ištirti jo šeimos aplinkos sąlygų;

ieškovė dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur, taip pat ieškovė gauna universalią išmoką už nepilnametį vaiką, kuri sudaro apie 129 Eur per mėnesį. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ANTA) informacinėje sistemoje duomenų bazės išraše duomenų apie ieškovei ir atsakovui nustatytą nedalyvumą, nėra;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje sprendžiamai klausimai dėl ieškovės IES1 ieškininiame pareiškime (ieškinyje) reiškiamų reikalavimų atsakovui ATS1 dėl nuolatinio periodinį išlaikymo nepilnamečiui vaikui, o taip pat išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos išnagrinėjimo formos

Teismas nustatė, jog procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu 2026-09-09 (el. b. f. l. 52–56). Aptarta aplinkybė reiškia, jog atsakovas apie prasidėjusį teisminį procesą informuotas tinkamai. Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinio reikalavimus neteikė, neteikė ir kitų paaiškinimų, susijusių su byla,

t. y. procese buvo pasyvus. Kadangi CPK 378 straipsnis numato draudimą bylose, kuriose sprendžiami klausimai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, priimti sprendimą už akių, todėl net ir nesant atsakovo pozicijos byloje teismas bylą išnagrinėja iš esmės.

Nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026-09-09 nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026-09-28, 15 val. Dėl rašytinio bylos (iš)nagrinėjimo proceso dalyviai prieštaravimų teismui neteikė. Nesant proceso dalyvių prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, byla iš esmės išnagrinėta analizuojant bei vertinant į bylą teiktą rašytinę medžiagą rašytinio proceso tvarka

(CPK 3 straipsnio 7–8 dalys, 235 straipsnio 6 dalis).

Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti

Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimui, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti esmines teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

šalys susilaukė bendro vaiko – (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini);

ieškovė Tarnybai nurodė, kad su atsakovu skyrium gyvena apie 3 metus;

šeimoje vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, atvejo vadyba netaikoma;

2026-07-07 apsilankyta ieškovės ir nepilnametės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamete gyvena trijų kambarių gyvenamajame name, kuriame yra visi patogumai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui (ne)priteisimo

Ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šalių vaiko pilnametystės, kasmet jį indeksuojant.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad abu tėvai turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais (nepilnamečiais – apylinkės teismo pastaba) kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas prieštaravimų ar argumentų (įrodymų), dėl kurių išlaikymo suma galėtų būti mažinama, nepateikė. Esant aptartai situacijai teismas plačiau dėl poreikio priteisti išlaikymą nebepasisako. Pasisakant dėl konkrečios išlaikymo sumos imama domėn, kad išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų (tėvų) turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo (vaiko) poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų bei socialinių įgūdžių lavinimui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti; ii) tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo (tėvo/motinos) turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis (tėvas/motina) ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams; iii) teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ir nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, visgi, ne visuomet lemiantis. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo (išlaikymo) dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai; iv) nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų (tėvų) turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų (pareigų) apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis, specialieji poreikiai ir pan.; v) pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo (vaiko) poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį (vaiką) auginantiems tėvams. Dėl to nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis; vi) nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiku, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, nutarties 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, nutarties 20–26, 33 punktai).

Sprendžiant šalių ginčą dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pastebėtina, jog šio procesinio sprendimo priėmimo momentu minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) Lietuvos Respublikoje yra 1 153 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių (it. bruto) arba apie 847 Eur išskaičius privalomuosius mokesčius (it. neto). Šio procesinio sprendimo priėmimo momentu Lietuvos Respublikoje išmokos vaikui dydis – 129,50 Eur (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas 1,75 bazinės socialinės išmokos koeficientas (toliau – BSI) (nuo 2026-01-01)). Aptarta aplinkybė aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste reiškia, jog orientacinė, be didesnio įrodinėjimo, suma, kuri turi būti skiriama vieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra 358,75 Eur ((847 Eur – 129,50 Eur)) / 2).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikui būtinas 300 Eur išlaikymas iš atsakovo. Nustatyta, kad ieškovė Tarnybai paaiškino, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 400 Eur, papildomai patiriamos ir sezoninės išlaidos apie 250 Eur ir daugiau, be kita ko, nurodė, jog nepilnametė lanko jojimo būrelį, už kurį mokama apie 200 Eur per mėnesį, ir dailės būrelį, už kurį mokama apie 50 Eur per mėnesį. Ieškovė pažymėjo, kad jai tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, be to, minėtas išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog ieškovei auginant vaiką neabejotinai patiriamos išlaidos (laiko sąnaudos, laisvalaikio nebuvimas ir pan.), kadangi ieškovei tenka išimtinė vaiko priežiūros našta. Nenustatyta, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti nurodyto dydžio šalių vaikui reikalingo išlaikymo. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus darytina išvada, kad atsakovas turi pareigą ir galimybes prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo 300 Eur / mėn. suma (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis). Nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų specialiųjų poreikių ar dėl kitų objektyvių priežasčių negalėtų prisidėti prie vaikui teiktino materialinio išlaikymo.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kadangi nustatyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti materialinį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos laikytinas pagrįstu. Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvai uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Teismas, nustatydamas konkrečią priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą, negali ignoruoti ir teisminės jurisprudencijos tendencijų. Aukštesnės grandies teismų praktika rodo, jog nepilnamečiams vaikams paprastai priteisiamas 250 Eur–350 Eur išlaikymo dydis (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2292-580/2022, nutarties 28 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2228-640/2022, nutarties 43 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2096-643/2022, nutarties 61, 67 punktus; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1926-936/2022, nutarties 32 punktą; Šiaulių apygardos teismo 2022-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-246-372/2022, nutarties 51 punktą Panevėžio apygardos teismo 2022-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-280/2022, nutarties 59 punktą). Naujausia teisminės praktikos tendencija rodo, jog priteistino išlaikymo sumos netgi didėja (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2023-08-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-774-796/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023-07-24 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1393-577/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023-05-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1136-643/2023).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad 300 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį prisidės prie IES1 (nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) motinos) teikiamo išlaikymo vaikui ir leis įgyvendinti bent jau minimalius vaiko poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, laisvalaikiui ir ugdymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo (ne)priteisimo

Vienas iš ieškovės ieškinio reikalavimų – priteisti neteikto išlaikymo už 7 kalendorinius mėnesius, t. y. nuo 2025 m. spalio mėn. iki ieškinio padavimo teismui 2026 m. gegužės mėn. Atsakovas prieštaravimų, kad išlaikymo įsiskolinimas egzistuoja, nepateikė.

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip ir tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Visgi, tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (vaiko tėvui, kuris negyvena su nepilnamečiu – apylinkės teismo pastaba) tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, nutarties 47 punktas).

Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, sprendžia, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2025 m. spalio mėn. iki ieškinio padavimo teismui 2026 m. gegužės mėn., atsakovas nepilnamečiam vaikui išlaikymo iš esmės neteikė. Teismas sprendžia, jog išlaikymo įsiskolinimas priteistinas.

Nustačius, kad atsakovas išlaikymo vaikui iš esmės neteikė, ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, t. y., teismas sprendžia, kad už 7 kalendorinius mėn. ieškovei iš atsakovo priteistinas 2 100 Eur neteikto išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas (už 7 kalendorinius mėn. – 300 Eur x 7 mėn. = 2 100 Eur). Apylinkės teismas, išsprendęs šalių ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir vaikui priteistinas 2 100 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

Ieškovė ir atsakovas išlaidų advokato pagalbai apmokėti patvirtinančių dokumentų neteikė, todėl teismas patirtų bylinėjimosi atlyginimo klausimo nesprendžia (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Ieškovė teismui pareiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, kuris turėjo būti apmokestintinas 108 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (300 Eur X 12 mėn. = 3 600 Eur (suma, nuo kurios skaičiuojamas žyminis mokestis)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); kitas reikalavimas – dėl 2 100 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris turėjo būti apmokestintas iš viso 63 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)). Tai reiškia, jog ieškovė iš viso už reiškiamą ieškinį turėjo sumokėti 171 Eur žyminį mokestį (108 Eur + 63 Eur). Visgi, nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už turtinius reikalavimus priteisti išlaikymą ieškovė atleista ex lege (liet. įstatymo pagrindu) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Proceso įstatymas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiria: i) išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; ii) kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų (bylinėjimosi išlaidų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų (išlaidų) atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremta aptarta taisyklė yra ta, kad „pralaimėjęs moka“.

Nustatyta, kad ieškinys patenkintas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad visi ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteisiamos pilna apimtimi, t. y. iš viso 171 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už turtinį ieškinio reikalavimą (dėl išlaikymo priteisimo) minėta, būtų turėjusi sumokėti iš viso 171 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovo valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai priteistina visa apimtimi.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties

Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.

Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Laikinosios apsaugos priemonės byloje netaikytos, todėl laikinųjų apsaugos priemonių likimo klausimas neaktualus.

Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovės reikalavimu priteisti nepilnamečiui vaikui nuolatinį periodinį išlaikymą, priimamas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami ieškinio reikalavimai (CPK 260 straipsnis, 270 straipsnis ir 385 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas procese pasyvus, teismas sprendžia, jog apie priimtą sprendimą atsakovas papildomai informuojamas ir viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146–3.153 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 42 straipsniu, 79 straipsniu, 93 straipsniu, 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282–283 straipsniais, 307 straipsniu, 376 straipsniu, 381–385 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškovės IES1 ieškinio reikalavimus atsakovui ATS1;

priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuolatinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui 2026 m. gegužės 4 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) išlaikymo įsiskolinimą už 7 kalendorinius mėnesius;

nustatyti, kad nepilnametei (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja ieškovė (motina) IES1;

priteisti iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 171 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio;

išaiškinti atsakovui ATS1, kad Lietuvos Respublikai (valstybei) priteistos išlaidos (žyminis mokestis) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, nurodant įmokos kodą – 2222;

nukreipti skubiam vykdymui sprendimo dalį dėl priteisto nepilnamečiam vaikui nuolatinio periodinio išlaikymo;

paskelbti apie priimtą sprendimą ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, nurodant tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. rugsėjo 28 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7686-1151/2026 pagal ieškovės IES1 ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovui ATS1 dėl vaiko išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas procese pasyvus, todėl apie priimtą sprendimą atsakovas informuojamas ir viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas turi teisę per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Informacijos teirautis tel. Nr. 0 527 51 415 arba el. p. vilniaus.regiono@teismas.lt“;

nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.