Vilniaus apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-455-988/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04564-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.2.14.10.; 2.1.15.1.1; 2.4.6.3.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorei Neringai Malinauskaitei-Posaškovai, nuteistojo D. G. gynėjui advokatui V. D.,nukentėjusiojo V. Ž. atstovei advokatei Marinai Gušauskienei,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. gynėjo advokato V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo V. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. G. civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo V. Ž. naudai priteista 2 722,37 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt du eurai 37 ct) turtinei bei neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.Iš D. G. priteista 1 400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų) nukentėjusiajam V. Ž. turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,n u s t a t ė:Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsD. G. nuteistas už tai, kad 2025 m. vasario 2 d., apie 16.00 val., name adresu (duomenys neskelbtini) užėjęs į namo dalį, kurioje gyvena nukentėjusysis V. Ž. tyčia išplėšė virtuvinį stalviršį, 250 Eur vertės, virtuvinio baro stalviršį, 350 Eur vertės, palangės stalviršį, 200 Eur vertės, sulaužė 3 baro kėdes, kurios vieneto vertė yra 46,79 Eur, bendrai 140,37 Eur vertės, sugadino garų lygintuvą, 82 Eur vertės, tokiu būdu tyčia sugadino V. Ž. priklausantį 822,37 vertės turtą. Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai ir prašymaiNuteistojo D. G. gynėjas advokatas V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, pripažinus, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba nutraukti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, arba atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 37 straipsniu, arba paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę, t. y. baudą, ir atmesti civilinį ieškinį bei reikalavimą priteisti proceso išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, įskaitant ir nuteistojo parodymus, padarė iš esmės teisingą išvadą, jog iki D. G. patekimo į gyvenamąją namo dalį, kurioje gyveno nukentėjusysis, daiktai nebuvo sugadinti, o po nuteistojo apsilankymo patalpose, buvo rasti sulaužyti stalviršiai, apgadintos baro kėdės, išmėtyti daiktai. Šių aplinkybių D. G. neginčijo ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino apgadinęs dalį daiktų. Be to, jo buvimą patalpose patvirtina liudytojų parodymai, o kai kurių daiktų sugadinimai užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas neįvykdė vieno iš esminių reikalavimų, t. y. nustatyti konkretų turtą, kurį sugadino nuteistasis. Jeigu dėl visų kaltinamajame akte nurodytų stalviršių sugadinimą nuteistasis pripažino, tačiau kito turto, o konkrečiai trijų kėdžių bei garų lygintuvo sugadinimo jis savo kaltę neigė. Taigi, aplinkybę, jog minėti daiktai taip pat buvo sugadinti, turėjo įrodyti valstybinis kaltintojas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, tarpusavio sąsajos, kas turėjo įtakos išvadai, jog D. G. savo veiksmais sukėlė padarinius. Teismas, pasisakydamas apie tai, kad garo lygintuvo sugadinimas nuteistojo veiksmais yra įrodytas, pažymėjo, jog šią aplinkybę patvirtina nukentėjusysis, jo sutuoktinė J. V. bei įvykio vietos apžiūros protokolas. Vis tik, nukentėjusysis ir jo sutuoktinė yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl vertinant jų parodymus, būtina nustatyti ar juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusysis ir jo sutuoktinė tvirtino, kad jiems atvykus į savo gyvenamąsias patalpas po įvykio, garų lygintuvas gulėjo ant grindų. Pažymėtina, kad J. V. davė parodymus teismui apie tai, kad ji norėjo pakelti garų lygintuvą, bet jai neleido to padaryti nukentėjusysis, liepęs palikti viską taip, kaip buvo iki tol, kol policija apžiūrės patalpas. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, garų lygintuvas patalpų apžiūros metu stovi kartu su kitais dviem lygintuvais ant palangės, o ne numestas ant grindų. Teismas akcentavo, jog nukentėjusiojo sutuoktinė paaiškino, kad dėl to, kad garų lygintuvas buvo apgadintas, ji negalėjo juo naudotis, todėl įsigijo kitą lygintuvą ir tai neva įrodo, jog dėl nuteistojo veiksmų, t. y. sugadinto garų lygintuvo jie patyrė 82 Eur remonto išlaidas. Teismas ignoravo faktą, kad atsakydama į gynėjo klausimus, nukentėjusiojo sutuoktinė paaiškino, kad jie iš viso turi tris lygintuvus, kas reiškia, jog trečias lygintuvas buvo įgytas dar iki įvykio ir jis jokių būdu nėra susijęs su garų lygintuvo sugadinimais, kurie neva atsirado dėl nuteistojo veiksmų.Pažymėtina ir tai, kad nėra jokių patikimų duomenų patvirtinančių, kad nuteistasis buvo priėjęs prie palangės, kurioje buvo sustatyti visi trys lygintuvai. Pats D. G. neigia šį faktą. Taigi, byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių trijų kėdžių visiško sugadinimo fakto, tai yra fakto, jog šios kėdės sugadintos nepataisomai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad trys kėdės turi išorinių pažeidimų kėdžių minkštose dalyse, tačiau šie pažeidimai jokiais būdais nereiškia, jog kėdės negali būti eksploatuojamos atlikus nežymų, kosmetinį remontą, pervelkant minkštąsias kėdžių dalis. Be to, liudytoja B. L. parodė, jog ji iš viso nematė jokių kėdžių sugadinimų. Nurodytos aplinkybės patvirtina tai, jog byloje nepavyko įrodyti minėtų kėdžių sugadinimo. Šiuo atveju inkriminuoto sugadinto turto vertė turėjo būti nustatyta atimant kėdžių bei garų lygintuvo vertę, tai yra 822,37 Eur – 82 Eur – 140,37 Eur = 600 Eur.Pastebėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-473-1141/2026 pagal V. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir V. Ž. priešieškinį dėl kompensacijos už atliktą gyvenamojo namo pagerinimą. Kaip matyti iš 2026 m. vasario 12 d. nukentėjusiojo pateiktų duomenų į minėtą bylą, nukentėjusysis reikalauja iš gyvenamojo namo savininkės V. Ž. 5 200 Eur dydžio kompensaciją už išnuomoto iš V. Ž. turto (įmontuotų virtuvės baldų užsakytų ir pagamintų pagal konkrečius išmatavimus) pagerinimus. Civilinėje byloje priešieškinio reikalavimas pareikštas nukentėjusiojo V. Ž., grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis nuomotojo ir nuomininko santykius. Civilinės bylos duomenys leidžia tvirtinti, jog nukentėjusysis pripažįsta fakto, jog viso jam išnuomoto turto, esančio gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) įskaitant ir įmontuotų virtuvės baldų užsakytų ir pagamintų pagal konkrečius išmatavimus, tai yra nuteistajam inkriminuotų virtuvėje buvusių stalviršių, savininkė yra V. Ž., kuri ir galėtų inicijuoti procesą prieš savo anūką D. G.. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad, vadovaujantis BK 187 straipsnio 4 dalimi, kuriame nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas, nesant V. Ž., tai yra sugadintų virtuvės valdų savininkės skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo procesas byloje negalėjo būti pradėtas, o pradėtas baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Vis tik, apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog procesas prieš D. G. pradėtas teisėtai ir D. G. kaltas dėl virtuvės baldų sugadinimo, šiuo atveju egzistuoja galimybė atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Nors D. G. veika galimai formaliai ir atitiktų BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyto nesunkaus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, jog baldai buvo sugadinti nuteistajam supykus dėl to, kad nerado savo daiktų, kurie, jo manymu dar turėjo būti gyvenamojo namo dalyje, kur gyveno nukentėjusysis, į tai, jog nenustatyta, kad šia veika būtų sukelti kokie nors sunkūs neigiami padariniai, nes remiantis BK 190 straipsniu turto, su kurio sugadinimu sutinka nuteistasis ir jos neginčija, vertė (600 Eur) nežymiai viršija BK 187 straipsnio 3 dalyje nurodyto turto vertę. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad D. G. veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nesunkus nusikaltimas. Todėl D. G. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).Be kita ko, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino padarytos turtinės žalos dydį. Byloje nėra jokių duomenų, aptvirtinančių, jog išskyrus kaltinime nurodytų stalviršių, būtų sugadintas koks nors kitas turtas, įskaitant kėdes, garų lygintuvą, todėl priteistinos turtinės žalos ir atitinkamai neturtinės žalos dydis turi būti taip pat sumažintas. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo motyvais, parenkant nuteistajam bausmę. Pirmosios instancijos teismas formaliai ir paviršutiniškai vertino D. G. paskirtos bausmės atitiktį humaniškumo ir proporcingumo reikalavimams. Be to, nebuvo įvertinta, ar įpareigojimai ir draudimai, nustatyti nuteistajam, atitinka proporcingumo reikalavimą. Teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, jog nuteistasis turi šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas. Pažymėtina ir tai, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. G. dirba, darbe teigiamai charakterizuojamas, jis turi galimybę teisėtomis pajamomis atlyginti žalą, kas reiškia, jog jis turi galimybę sumokėti baudą, tai yra atlikti švelnesnę bausmę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas. Manytina, kad baudos bausmė šiuo atveju atitiktų BK 54 straipsnio nuostatas. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negautaTeismo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas – tenkinti.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosNuteistojo D. G. gynėjo advokato V. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš daliesBaudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).Iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad D. G. iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, t. y. jis neginčija savo veiksmais apgadinęs dalį nukentėjusiojo daiktų, tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl trijų kėdžių bei garų lygintuvo sugadinimo. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas, motyvuojant tuo, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, tarpusavio sąsajos, kas turėjo įtakos išvadai, jog D. G. savo veiksmais sukėlė padarinius. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar baudžiamasis procesas galėjo būti pradėtas, nesant V. Ž., sugadintų virtuvės baldų savininkės, skundo. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad D. G. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, prašoma atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Taip pat apeliaciniu skundu netinkama su paskirta bausmės rūšimi, jos dydžiu, civiliniu ieškiniu bei proceso išlaidų priteisimu nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog D. G. užėjęs į namo dalį, kurioje gyvena nukentėjusysis V. Ž. tyčia išplėšė virtuvinį stalviršį, virtuvinio baro stalviršį, palangės stalviršį ir sulaužė 3 baro kėdes, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su apelianto skundo argumentais sprendžia, kad buvo įrodyti ne visi kaltinime dėl 2025 m. vasario 2 d. veikos nurodyti daiktų sugadinimai, t. y. kad nuteistojo veiksmais buvo sugadintas garų lygintuvas, taip pat skundžiamame nuosprendyje neteisingai nustatytas nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydis. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ((BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 3, 4 punktai). Dėl baudžiamojo proceso pradėjimoApeliaciniame skunde prašoma nutraukti D. G. baudžiamąją bylą tuo pagrindu, kad byloje nėra V. Ž., sugadintų virtuvės baltų savininkės, skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo dėl baudžiamojo proceso pradėjimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tačiau tam, kad asmeniui būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nepakanka vien nustatyti pirmiau nurodytus nusikalstamos veikos požymius. BK 187 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 1-01-1-04564-2025-1 buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, pagal V. Ž. 2025 m. vasario 5 d. pateiktą protokolą-pareiškimą (1 t., b. l. 2–5). Pasak apelianto, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas gavus V. Ž., o ne V. Ž. pareiškimą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria tokiems skundo argumentams. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau minėtame pareiškime aiškiai nurodyta, jog buvo apgadinti nukentėjusiajam priklausantys daiktai, pateiktas jų sąrašas bei vertė. Antra, duomenų, kad pati V. Ž. būtų reiškusi pretenzijas dėl apgadintų daiktų ar nurodžiusi, jog daiktai priklauso jai, nėra. Šioje vietoje pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. Ž. nurodė, jog toje pusėje, kurioje gyvena V. Ž., visi daiktai, baldai priklauso jam, remontą viduje jis darėsi pats už savo asmeninius pinigus, todėl jeigu yra padaryta žala, tai ji padaryta ne jai, o V. Ž. (1 t., b. l. 81–83; 85–87). Taigi, pati V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai žala nėra padaryta, o apgadinti daiktai priklausė V. Ž.. Trečia, iš teismų informacinės sistemos „Liteko2“ duomenų matyti, kad, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. e2-473-1141/2026 pagal V. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir V. Ž. priešieškinį dėl kompensacijos už atliktą gyvenamojo namo pagerinimą. Vis tik civilinės bylos nagrinėjimas nėra baigtas, o vien tik vykstantis teisminis ginčas savaime nepaneigia fakto, jog gyvenamajame name, kuris priklauso V. Ž., buvo apgadinti būtent nukentėjusiajam V. Ž. priklausantys daiktai. Ketvirta, iš byloje esančių duomenų matyti, kaip antai nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, V. Ž. apie porą metų gyvena toje namo dalyje, kurioje buvo apgadinti daiktai. Galiausiai, šiuo atveju apgadinimai nustatyti baldams bei asmeninio naudojimo daiktams, kurių savininkas, nepriklausomai to, kad jie buvo kitam asmeniui priklausančiam nuosavybės teisės patalpoje, priklauso nukentėjusiajam V. Ž..Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 187 straipsnio 1 ir 4 dalys ir nebuvo pažeistos BPK 167 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nesant V. Ž. skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo procesas byloje negalėjo būti pradėtas, o pradėtas baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas, yra atmetami.Dėl BK 187 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimoBPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėtoje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog nuteistasis padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal apylinkės teismo nustatytas aplinkybes D. G. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2025 m. vasario 2 d., apie 16.00 val., užėjęs į namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje gyvena nukentėjusysis V. Ž., tyčia išplėšė virtuvinį stalviršį, virtuvinio baro stalviršį, palangės stalviršį, sulaužė 3 baro kėdes ir sugadino garų lygintuvą, tokiu būdu tyčia sugadindamas svetimą nukentėjusiajam V. Ž. priklausantį turtą. Apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo kaltė dėl kaltinamajame akte nurodytų stalviršių sugadinimo, tačiau nesutinkama, kad D. G. savo veiksmais sugadino garų lygintuvą ir tris kėdes. Pasak nuteistojo gynėjo, pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę dėl sugadintų daiktų grindė nukentėjusiojo, jo sutuoktinės J. V. bei įvykio vietos apžiūros protokolu, nors nukentėjusysis ir jo sutuoktinė yra suinteresuoti bylos baigtimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas jų parodymus turėjo patikrinti kitais byloje esančiais įrodymais. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad trys kėdės buvo sugadintos nepataisomai, juolab, kad liudytoja B. L. nurodė nemačiusi jokių kėdžių sugadinimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių, t. y. kada, kokiu būdu ir kur nuteistasis apgadino nukentėjusiajam priklausantį turtą, tačiau nesutinkama dėl dalies daiktų apgadinimo, t. y. trijų kėdžių bei garų lygintuvo. Nuteistasis apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog sulaužė baro, virtuvės ir palangės stalviršius, išmėtė rūbus bei baro kėdes, tačiau savo kaltės dėl garų lygintuvo nepripažįsta. D. G. neneigė, kad įvykio dieną buvo pas močiutę ir nuėjo pasiimti savo daiktų. Neradęs daiktų, supyko ir išmėtė bei sugadino dalį patalpoje buvusių daiktų. Jis pas močiutę domėjosi dėl savo daiktų ir ši jam pasakė nueiti jų pasiimti. Antrame aukšte buvo jo rūbai, elektronika, kompiuteris, DVD ir žvejybos priemonės. Paskutinį kartą šiuos daiktus matė prieš 6–7 metus. Jis daiktus išmėtė antrame aukšte, tačiau daugiau nieko nemėtė. Jis nežino, kas nuvertė gėlę, ir svarstė, kad po jo galėjo būti atėję kiti asmenys. Jis į patalpas buvo nuėjęs vienas, vėliau sėdo automobilį ir išvažiavo. Jis suprato, jog sugadinti baldai priklausė V. Ž., tačiau nėra įsitikinęs, kad visi daiktai buvo nukentėjusiojo nuosavybė, nes dalį jų galėjo būti pirkusi močiutė. Jis trijų kėdžių nesulaužė, tik jas išmėtė, o įbrėžimų nepadarė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. G. savo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, o būtent, kad supyko ir pradėjo gadinti daiktus: antrame aukšte išmėtė drabužius, virtuvėje išgriovė stalviršius, taip pat galėjo sugadinti palangę. Jis pripažino sugadinęs baldus, tačiau nurodė, kad, jo vertinimu, tai buvo jo baldai (1 t., b. l. 110–113). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. G. paaiškino, kad kaltės nepripažįsta, parodymų neduos ir daugiau neturi, ką pasakyti (1 t., b. l. 131–133).Iš aptartų nuteistojo D. G. parodymų matyti, kad jo pozicija dėl kaltės nebuvo nuosekli. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jis kaltę pripažino iš dalies bei pakankamai detaliai paaiškino įvykių seką. Vėliau papildomos apklausos metu nuteistasis savo poziciją pakeitė –neigė savo kaltę bei atsisakė duoti parodymus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. G. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. neneigė, kad sulaužė baro, virtuvės ir palangės stalviršius, išmėtė rūbus bei baro kėdes, vis tik kaltės dėl apgadinto garų lygintuvo, kaip ir apeliaciniame skunde, nepripažino. Tokia nuteistojo parodymų kaita sudaro pagrindą jais remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti įrodymai, kurių patikimumas ir įrodomoji vertė nekelia abejonių. Pažymėtina, kad teismas turi pareigą nustatyti byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o apklausiamų asmenų parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, kurių teisingumas ir patikimumas nustatomas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus. Vertindamas apklaustų asmenų parodymus, teismas išvadas dėl byloje esančių duomenų daro, analizuodamas ne tik parodymų turinį, logiškumą, nuoseklumą ir kt., bet ir lygina juos su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių. Apeliaciniu skundu kritikuojami proceso metu apklaustų nukentėjusiojo V. Ž., liudytojos J. V. parodymai, teigiant, kad jie negali būti laikomi patikimais, kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo jais nesivadovauti. Nuteistojo parodymus toje dalyje, kad jis nesugadino trijų baro kėdžių, paneigia nukentėjusiojo V. Ž., liudytojos J. V. iš esmės nuoseklūs parodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai. Tuo tarpu nukentėjusiojo ir minėtos liudytojos parodymų patikrinti dėl apgadinto lygintuvo, šiuo atveju nėra galimybių, kadangi byloje nėra užfiksuotų jokių objektyvių duomenų, kuriuos įvertinus bei palyginus tarpusavyje būtų galima daryti kategoriška išvadą, kad būtent nuteistojo veiksmais buvo apgadintas garų lygintuvas. Nukentėjusysis V. Ž. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2025 m. vasario 2 d. jam paskambino pusseserė B. L. ir paprašė atvykti į namus. Jis sužinojo, kad į jo gyvenamą namo dalį buvo užėjęs D. G.. B. L. paaiškino girdėjusi laužomų daiktų garsus, tačiau į patalpas nėjusi ir laukusi nukentėjusiojo. Įstatęs raktą pastebėjo, jog durys buvo atrakintos, nors prieš jam išvykstant jos buvo užrakintos. Patalpose jis pamatė sulaužytus virtuvės baldus, stalus, kėdes, išmėtytus daiktus, antrame aukšte nuo sienos numestą televizorių, sulaužytą pakabą, lygintuvą, išmėtytas gėles ir vazonus. Jis nurodė, kad pradėjo įvykio vietą fiksuoti telefonu, o vėliau iškvietė policijos pareigūnus, kurie apžiūrėjo namą ir užfiksavo padarytus sugadinimus. Nukentėjusysis nurodė, kad policiją kvietė dėl įsilaužimo į namą, tačiau kartu su pareigūnais apžiūrėjus patalpas paaiškėjo, jog niekas nebuvo pavogta. Jis paaiškino, kad buvo sugadinta siena, palangės, lygintuvas, virtuvinis baldų komplektas, baro kėdės, lėkštės, puodeliai, drabužiai, pakabos, taip pat išmėtyti gėlių vazonai. Taip pat buvo sugadintas lygintuvas, kuris stovėjo rūbinėje ant palangės. Šeima turėjo dar vieną lygintuvą, todėl sugadintas lygintuvas buvo sutvarkytas tik vėliau, atsiradus tam lėšų. Taip pat buvo apgadintos baro kėdės. Nukentėjusysis paaiškino, kad namas priklauso jo motinai, o jis jame yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir nuo 2023 m. gyvena toje namo dalyje, kurioje buvo sugadinti daiktai. Jis nurodė, kad remontas šioje namo dalyje buvo baigtas 2022 m., o įvykio dieną jis su šeima buvo išvykęs asmeniniais reikalais. Nukentėjusysis V. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir teisiamojo posėdžio. Jis kartu su sutuoktine J. V. gyvena jo motinai V. Ž. nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau visi jo gyvenamoje namo dalyje esantys daiktai priklauso jam. Remontą šioje namo dalyje atliko savo lėšomis. 2025 m. vasario 2 d., apie 12.00 val., kartu su sutuoktine išvyko į miestą. Apie 17.00 val. jam paskambino pusseserė B. L. ir paprašė kuo skubiau grįžti namo. Grįžęs namo, jis motinos gyvenamoje namo dalyje rado B. L., kuri papasakojo, kad apie 15.00 val. buvo atvykęs neblaivus motinos anūkas D. G., jis iš močiutės pasiėmė namo raktus, nuėjo į V. Ž. ir jo sutuoktinės gyvenamą namo dalį. Ji būdama kitoje namo dalyje girdėjo didelį triukšmą, panašus į daiktų mėtymą. Išklausęs B. L. paaiškinimus, jis kartu su sutuoktine nuėjo į savo gyvenamą namo dalį ir rado atrakintas duris. Įėjęs į patalpas jis pamatė ant laiptų išmėtytus drabužius, sulaužytą drabužių kabyklą, virtuvėje ant grindų išmėtytas baro kėdes, iš kurių trys buvo apgadintos, taip pat sulaužytą virtuvės stalviršio dalį, apgadintą virtuvės palangę ir prie jos esančią sienos dalį. Po D. G. išsikraustymo jis pats atliko remontą ir apsigyveno šioje namo dalyje. Nukentėjusysis nurodė, kad apie įvykį informuos motiną, kad ši kreiptųsi į policiją dėl pareiškimo (1 t., b. l. 56–58). 2025 m. vasario 5 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis nurodė sugadintus bei sulaužytus daiktus: rūbų pakaba, trys baro kėdes, per pusę perlaužtas ir išplėštas virtuvinio stalo stalviršis bei sugadinta virtuvės sienos dalis (1 t., b. l. 59–60); 2025 m. liepos 15 d. papildomos apklausos metu teigė, kad apgadinta palangė, siena, virtuvės komplektas, pagal užsakymą daryta virtuvės stalo danga, trys kėdes, rūbų kabykla, išplėštas televizorių nuo sienos, suplėšyti drabužiai ir sudaužytas lygintuvas (1 t., b. l. 65–67); 2025 m. rugsėjo 16 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad dėl sugadintos rūbų pakabos, sienos, sudaužytų indų ir sugadintų rūbų pretenzijų neturi. Dėl trijų sulaužytų baro kėdžių jis pretenziją palaiko, vienos kėdės vertę nurodė 54 Eur, o bendrą šių kėdžių vertę – 162 Eur. Taip pat jis nurodė, kad buvo sugadintas per pusę perlaužtas ir išplėštas virtuvinio stalo stalviršis, kurio remonto kaina yra 3 146 Eur. Be to, buvo sulaužytas garų lygintuvas, kurio remonto kaina sudaro 82 Eur. Bendrą jam padarytą turtinę žalą V. Ž. įvertino 3 390 Eur (1 t., b. l. 69–71).Liudytoja J. V. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną kartu su vyru buvo išvykusi į miestą. Jai būnant pas sūnų, vyras pranešė, kad reikia skubiai grįžti namo, nes paskambinusi B. L. pasakė, jog kažkas įvyko. Grįžus namo, juos pasitiko B. L. ir liepė nueiti į jų gyvenamą namo dalį. Liudytoja paaiškino, kad įėję į patalpas pamatė sulaužytus baldus, išmėtytus drabužius ir gėles. Vyras jai pasakė nieko neliesti, nes bus kviečiama policija. Buvo išmėtytos baro kėdės, jų sėdimosios dalys įplyšusios, o metalinės dalys mėtėsi atskirai. Baro paviršius buvo sulaužytas, o baras kartu su palange buvo išlaužtas, nes tai buvo vientisas daiktas. Taip pat buvo sugadinti stalviršiai, išmėtyti ant laiptų drabužiai, sulaužytos pakabos ir sudaužyti indai. Dėl nulaužimo deformavosi virtuvės stalčių korpusas ir mechanizmai, nors stalčiais jie šiuo metu dar naudojasi. Taip pat buvo išmėtyti drabužiai iš drabužinės, kurioje jie buvo sukabinti ant stovo. Šalia stovėjo lyginimo lenta ir kėdutė. Atėjusi į patalpas ji pamatė, kad garų lygintuvas gulėjo ant grindų, o kiti du lygintuvai buvo ant palangės. Ji paaiškino, kad garų lygintuvas neveikė, neleido garų, todėl vėliau buvo remontuotas. Lygintuvą remontavo tik liepos mėnesį, nes turėjo kuo lyginti ir ne visur tokie lygintuvai taisomi. Šiuo metu lygintuvas veikia. Liudytoja paaiškino, kad virtuvės stalviršį ir baldus jie įrenginėjo pagal užsakymą, nes virtuvė buvo nestandartinė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuomet, kai yra nustatoma, jog nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai įvertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat įvertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Taigi, vertinant nukentėjusiojo V. Ž. ir liudytojos J. V. parodymus, atsižvelgiama ir į tai, kad jie yra sutuoktiniai, o nukentėjusysis ir nuteistasis yra giminaičiai, kurių tarpusavio santykiai nėra geri. Vis tik, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad D. G. anksčiau galėjo gyventi namo dalyje, kurioje šiuo metu gyvena V. Ž. su sutuoktine ar kad tarp šeimos narių egzistuoja ilgalaikis ginčas dėl namo, savaime nepaneigia, kad nuteistasis neapgadino nukentėjusiajam priklausančių daiktų. Vertinant nukentėjusiojo parodymus, matyti, kad V. Ž. viso proceso metu nuosekliai nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, o būtent, kad įvykio dieną jis buvo išvykęs su sutuoktine, kuomet sulaukė skambučio iš B. L., kuri pastarajam nurodė kuo greičiau grįžti namo. Nukentėjusiajam grįžus namo ir įėjus į savo gyvenamąsias patalpas, jis rado apgadintus daiktus, t. y. išplėštą virtuvinį stalviršį, tris kėdes, rūbų kabyklą, taip pat nurodė, jog buvo nuplėštas televizorius nuo sienos, suplėšyti drabužiai ir sudaužytas lygintuvas. Be kita ko, šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja J. V.. Galiausiai, pats nuteistasis neneigė, kad įvykio dieną, nuėjo į dėdės gyvenamąsias patalpas, esančias močiutei priklausančiame name ir sugadino nukentėjusiajam priklausančius daiktus. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog po D. G. išėjimo į nukentėjusiojo gyvenamą namo dalį būtų patekę kiti pašaliniai asmenys ir sugadinę turtą. Taip pat tiek liudytoja B. L., tiek liudytoja R. B. patvirtino aplinkybę, kad D. G. buvo nukentėjusiojo namuose. Taigi, visumoje nukentėjusiojo ir liudytojos J. V. parodymai patvirtina aplinkybę, kad jų gyvenamojoje vietoje, D. G. apgadino jiems priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nukentėjusiojo ir liudytojos J. V. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu, priešingai negu pažymima apeliaciniame skunde, iš esmės nekito, buvo nuoseklūs, sutapo ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais byloje surinktais duomenimis (skambučiu Bendrajam pagalbos centrui, įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų B. L., R. B., L. L. Ž. parodymais). Kita vertus, nukentėjusiojo V. Ž. ir liudytojos J. V. parodymų dėl apgadinto lygintuvo, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, todėl teismas šioje dalyje pasisakys plačiau. Kaip minėta, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama tik su dalimi apgadintų daiktų, t. y. nuteistasis neigia visiškai sugadinęs tris baro kėdes bei neigia apskritai sugadinęs garų lygintuvą. Vertinant šiuos skundo argumentus, svarbu įvertinti kitus byloje esančius duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų, kad būtent nuteistojo veiksmais buvo apgadinti minėti nukentėjusiajam priklausantys daiktai. Iš 2025 m. vasario 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos namo dalies patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad ant laiptų matyti netvarkingai išmėtyti drabužiai ir sulaužytos juodos spalvos drabužių kabyklos dalys. Užlipus į antrą aukštą, koridoriuje ant grindų taip pat buvo išmėtytos drabužių pakabos, drabužiai, baltos spalvos vazonas su augalu ir pabirusios žemės. Vonios kambaryje buvo tvarka, o vienoje iš patalpų ant grindų buvo išmėtyta avalynė, metalinės grotelės ir juodos spalvos pakaba. Miegamajame kambaryje nustatyta bendra tvarka. Tęsiant apžiūrą pirmame aukšte, virtuvės patalpos viduryje ant grindų rastos netvarkingai išmėtytos juodos odinės baro kėdės, iš kurių trys buvo apgadintos. Ant vienos kėdės matėsi atšokęs paminkštinimas, ant kitos – paviršiaus nubrozdinimai, o dar ant kitos – nežymus odinio paminkštinimo įbrėžimas. Šalia baro kėdžių ant grindų buvo atlūžusi virtuvės stalviršio dalis. Protokole taip pat nurodyta, kad palangės dešinės pusės dalies nebuvo, šioje vietoje matėsi laužimo žymės. Ant nulaužtos palangės dalies stovėjo baltos spalvos vazonas su augalu, žemiau palangės buvo apgadinta ir įskilusi sienos dalis, o plyšyje matėsi putplastis. Ties palange ant grindų gulėjo sienos dalies nuolauža. Virtuvės zonoje nustatyti kairės pusės stalviršio apgadinimai – šioje vietoje nebuvo stalviršio viršutinės dalies, matėsi medvaržčiai (1 t., b. l. 13–14). Kartu prie įvykio vietos apžiūros protokolo yra pateikta fotolentelė, kurioje matyti pareigūnų užfiksuotos įvykio vietos nuotraukos (1 t., b. l. 15–43). Atsakant į apeliacinio skundu argumentus dėl trijų kėdžių apgadinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad trijų baro kėdžių apgadinimai užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėje bei vaizdo įraše, pavadinimu PSS-20250202-193312UTC+0200.mp4 (vaizdo įrašas saugomas CD laikmenoje pirmojo tomo galiniame viršelyje). Iš fotolentelėje esančių nuotraukų bei minėto vaizdo įrašo matyti ant žemė guli penkios baro kėdės (vaizdo įrašas 00:00:00 s – 00:00:20 s). Be to, tarp kėdžių ant žemės matyti ir gulintis nuplėštas stalviršis bei virtuviniai padėkliukai. Pastebėtina, kad kėdės ant žemės guli netvarkingai, nuverstos/numestos. Dar daugiau, vienoje iš fotolentelėje esančių nuotraukų matyti, kaip virtuvinis stalviršis guli ant vienos iš kėdžių bei matyti, kad kėdės minkštoji dalis apgadinta, t. y. nubrauktas kėdės sėdimosios vietos audinys. Kitoje nuotraukoje matyti, kad yra įplyšęs kėdės minkštosios dalies audinys, taip pat užfiksuota ant kėdės esančios smulkios medienos drožlės (pjuvenos), kurios galimai liko nuo virtuvės stalviršio. Dar vienoje nuotraukoje užfiksuota baro kėdė, kurios minkštoji sėdimoji dalis atšokusi nuo kėdės metalinių kojų. Įvertinus aptartus duomenis, galima spręsti, kad kėdžių apgadinimai įvyko daiktams kontaktuojant vienas į kitą (past. kėdei su kėde, kėdei su stalviršiu) bei į grindis (past. kėdę numetant ant grindų). Teisėjų kolegijos vertinimu, įvykio vietos apžiūros protokolą, vaizdo įrašą, fotolentelėje esančias nuotraukas sugretinus su nuteistojo, nukentėjusiojo bei liudytojos J. V. parodymais, kuriuose jie nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino kėdžių sugadinimo faktą, galima spręsti, kad būtent D. G., mėtydamas V. Ž. priklausančius daiktus, apgadino tris baro kėdes, kas reiškia, kad dėl tokių nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė nuostolius, jam buvo padaryta žala.Vis dėlto, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog D. G. sugadino nukentėjusiajam priklausantį garų lygintuvą, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Jo sudėtinė dalis yra in dubio pro reo kriterijus, o remiantis šiuo kriterijumi, abejonės, kurių, išnaudojus visas procesines galimybes, nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo; teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo; sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Tačiau kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-689/2021, 8 punktas; 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-719/2025, 7 punktas).Skundžiamo nuosprendžio 36 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kritiškai vertintinas D. G. lygintuvo sugadinimo nepripažinimas, kadangi įvykio vietos apžiūros protokole matyti išmėtyti daiktai, tarp kurių ir garų lygintuvas. Be kita ko, pažymėta ir tai, kad vien tas faktas, kad lygintuvas buvo remontuojamas vėliau nepaneigia sugadinimo fakto. Vis dėlto, teismas tokius pirmosios instancijos teismo argumentus vertina kritiškai. Visų pirma, įvertinus šio nuosprendžio 25.1. punkte aptartą įvykio vietos apžiūros protokolą, pastebėtina, kad priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nėra užfiksuota, kad tarp išmėtytų daiktų būtų ir garų lygintuvas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienoje iš fotolentelėje esančių nuotraukų užfiksuotas kambarys, kuriame ant palangės yra padėti trys lygintuvai. Be to, nuotraukoje matyti, kad prie sienos yra tvarkingai padėta lyginimo lenta, o prie kitos sienos yra sudėti lagaminai. Prie minėto kambario įėjimo guli kelios poros batų, pakaba bei grotelės (past. galimai metalinės). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta nuotrauka sudaro pagrindą spręsti, kad ant grindų užfiksuoti daiktai buvo nusviesti, numesti tuomet, kai kitose patalpose buvo mėtomi daiktai. Kitaip tariant, ant žemės buvę daiktai galimai yra iš kitų patalpų. Dar daugiau, iš vaizdo įrašo, pavadinimu PSS-20250202-193312UTC+0200.mp4 (vaizdo įrašas saugomas CD laikmenoje pirmojo tomo galiniame viršelyje), matyti, kaip pareigūnas užlipa laiptais į antrą aukštą bei telefonu fiksuoja išmėtytus daiktus. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnas, be kitų asmenų, užeina į minėtą kambarį bei nufotografuoja vaizdą, taip pat matyti, jog kambaryje trys lygintuvai sudėti ant palangės. Duomenų, kad vienas iš lygintuvų būtų nukritęs, tačiau vėliau pakeltas (tokios aplinkybės užfiksuotos su televizoriumi, kuris buvo pastatytas apžiūros metu) nėra (vaizdo įrašas 00:02:05 s – 00:02:10 s; 00:02:25 – 00:04:02 s). Šiame kontekste svarbu paminėti tai, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip apžiūrėjus namus, užfiksavus apgadintus daiktus, nukentėjusysis, liudytoja J. V. bei pareigūnai kalbasi pirmame aukšte. Policijos pareigūnė garsiai įvardijo apgadinus daiktus, nurodydama ,,<...> apgadino virtuvės patalpoje esančią palangę, virtuvės komplekto stalviršį“. Tuo metu įsiterpia nukentėjusysis, pažymėdamas „ir sieną“, po ko pareigūnė toliau tęsia vardindama daiktų sąrašą „baro kėdes, du vienetus, sienos dalį ir darbužių kabyklą, bendrai padaryta <...>“. Po šių žodžių, nukentėjusysis vėl įsiterpė, sakydamas „trys vienetai baro kėdes“. Pareigūnė pasitikslina, paklausdama „trys taip?“ ir toliau nurodo „bendrai padaryta turtinė žala apie 5 000 Eur, taip?“. Nukentėjusysis atsako „taip, ir siena“. Pareigūnai atsako, kad užrašė (vaizdo įrašas 00:07:58 s – 00:08:47 s). Taigi, vaizdo įrašas rodo, kad pats nukentėjusysis iš pat pradžių policijos pareigūnams, kurie fiksavo bei tikslinosi, kokie daiktai buvo apgadinti bei koks bendras padarytos žalos dydis, nenurodė nieko apie tai, kad buvo apgadintas (o būtent, kad buvo numestas ant grindų) ir garų lygintuvas. Pažymėtina, kad liudytoja J. V. taip pat nenurodė jokių aplinkybių apie tai garų lygintuvą buvimą ant grindų ir galimą apgadinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi kitą byloje esantį vaizdo įrašą, pavadinimu „PSS-20250202-203312UTC+0200.mp4“ pažymi, kad policijos pareigūnei perskaičius surašytą V. Ž. apklausos protokolą, pastarasis nurodė, kad viskas gerai, t. y. surašyta teisingai, aplinkybių, kuriomis reikėtų papildyti apklausos protokolą, nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo apklausos protokole, kurį pareigūnė pagarsino nukentėjusiajam bei kurį, be kita ko, girdėjo ir liudytoja J. V., jokių aplinkybių apie rastą numestą ar galimai sugadintą lygintuvą, nėra nurodyta (vaizdo įrašas 00:00:44 s – 00:03:43 s). Įvertinus aptartus duomenis, matyti, jog pareigūnei, vardijant apgadintus daiktus, nukentėjusysis dėl sienos bei trijų baro kėdžių, įsiterpė, t. y. patikslino, kokie daiktai ir koks kiekis buvo apgadinti, tuo tarpu dėl lygintuvo nieko nepasisakė. Vertinant nukentėjusiojo V. Ž. parodymus, pastebėtina, jog nukentėjusysis tik 2025 m. liepos 15 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusios papildomos apklausos metu nurodė, kad be kitų daiktų, taip pat buvo apgadintas ir garų lygintuvas, kai tuo tarpu nei 2025 m. vasario 2 d., nei 2025 m. vasario 5 d. apklausų metu nenurodė jokių aplinkybių dėl lygintuvo sugadinimo. Svarbu ir tai, kad nukentėjusysis apklausų metu nenurodė ir aplinkybių, kad iki atvykstant pareigūnams lygintuvas buvo pakeltas nuo grindų, dėl ko pareigūnai apžiūrėdami įvykio vietą jo nematė gulinčio ant grindų. Liudytoja J. V. apklausta pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įėjus į patalpas ir pamačius sulaužytus baldus, išmėtytus drabužius, gėles, vyras jai pasakė nieko neliesti, nes bus kviečiama policija. Tokie liudytojos parodymai leidžia spręsti, kad įvykio vietoje rasti išmėtyti ir apgadinti daiktai, baldai, nebuvo liečiami, kol neatvyko policijos pareigūnai. Dar daugiau, liudytoja paaiškino, kad rūbai buvo išmėtyti iš drabužinės, kurioje jie buvo sukabinti ant stovo. Šalia stovėjo lyginimo lenta ir kėdutė. Atėjusi į patalpas ji pamatė, kad garų lygintuvas gulėjo ant grindų, o kiti du lygintuvai buvo ant palangės. Vis dėlto, šios liudytojos nurodytos aplinkybės vertinamos kritiškai, kadangi įvykio vietos apžiūros protokole bei aukščiau minėtame vaizdo įraše užfiksuota, kad ne du, bet trys lygintuvai padėti ant palangės. Kitaip tariant, objektyvių duomenų, jog tarp ant grindų numestų, nukritusių daiktų, būtų ir garų lygintuvas, nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad vienas iš nukentėjusiajam priklausančių lygintuvų, neveikė ir buvo remontuojamas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis techninio aptarnavimo/patikros aktas Nr. S-V-2025-07-22-EJQ2, kuriame užfiksuota, kad buvo atliktas garinio lygintuvo remontas, kuris sudaro 82 Eur sumą. Minėtame dokumente nurodytas užduoties pavadinimas – „po nukritimo nepaduoda garus. Padas šildo“, o prietaiso būklė vizualiai aprašyta – „naudojimo žymės/smulkūs įbrėžimai“. Viena vertus, techninio aptarnavimo/patikros aktas patvirtina garų lygintuvo gedimą. Kita vertus, vien tai, kad lygintuvas buvo taisomas praėjus pusei metų po įvykio, savaime nepatvirtina fakto, kad būtent nuteistasis jį sugadino. Vien tai, kad minėtame dokumente aprašyta užduotis taip, kad po nukritimo nepaduoda lygintuvas garų, savaime nereiškia, kad lygintuvas nukrito būtent dėl D. G. veiksmų. Taigi, šiuo atveju nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, kokia lygintuvo padėtis iš tiesų buvo po įvykio, t. y. nėra užfiksuota, kad lygintuvas būtų gulėjęs ant grindų. Taip pat policijos pareigūnams įvykio vietoje nei nukentėjusysis, nei jo sutuoktinė nenurodė jokių aplinkybių, kad lygintuvas buvo numestas, o po to pastatytas atgal į vietą. Tokios aplinkybės mažai tikėtinos ir dėl to, kad iš esmės visi kiti daiktai buvo palikti ant grindų, kur ir buvo numesti, tokioje padėtyje ir užfiksuoti minėta įvykio vietos apžiūros protokole. Teisėjų kolegija, išanalizavus pirmosios instancijos teisme ištirtus ir aukščiau aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad nėra surinkta neginčijamų duomenų, neabejotinai patvirtinančių D. G. kaltę sugadinus nukentėjusiajam priklausantį garų lygintuvą. Byloje likusių abejonių dėl garų lygintuvo sugadinimo, šiuo metu nebėra galimybės pašalinti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog D. G. sugadino V. Ž. priklausantį garų lygintuvą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir nesant pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad D. G. sugadino garų lygintuvą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios abejonės vertinamos nuteistojo naudai ir šalinamos iš skundžiamu nuosprendžiu įrodytomis pripažintų aplinkybių. Pašalinus vieną iš nuteistajam inkriminuotų neteisėtų veiksmų (garų lygintuvo sugadinimą), jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nesikeičia.Dėl veikos mažareikšmiškumo Apeliaciniame skunde teigiama, kad yra pagrindas D. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, motyvuojant tuo, kad D. G. sugadino nukentėjusiojo baldus supykęs, nes nerado savo daiktų, kurie jo manymu turėjo būti gyvenamojoje namo dalyje, kur gyveno nukentėjusysis. Be to, nenustatyta, kad nuteistojo veiksmais būtų sukelti sunkūs padariniai, nes pagal BK 190 straipsnį turto, su kurio sugadinimu sutinka nuteistasis, vertė nežymiai viršija BK 187 straipsnio 3 dalyje nurodyto turto vertę, kas reiškia, kad nuteistojo veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nesunkus nusikaltimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186- 689/2020).Šiame kontekste pažymėtina, kad argumentai dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo buvo keliami ir pirmosios instancijos teisme, juos apylinkės teismas išnagrinėjo ir pateikė dėl jų savo išvadas (past. skundžiamo nuosprendžio 40, 43 punktai). Apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodyta. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamo nuosprendžio išvadoms ir nekartodama išdėstytų motyvų, pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, kad D. G. neteisėtais veiksmais sugadino svetimą – nukentėjusiajam V. Ž. priklausantį turtą, t. y. virtuvės, baro ir palangės stalviršius, išmėtė daiktus bei baro kėdes, dėl ko nukentėjusysis patyrė turtinę žalą. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas padarytos žalos dydis, tačiau jis savaime negali būti laikomas nereikšmingu, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, kadangi vertinama ne vien žalos dydis, bet ir turto sugadinimo pobūdis, vieta bei sugadinimų reikšmingumas. Šiuo atveju nuteistasis nuėjo į nukentėjusiojo namus, kai pastarojo juose nebuvo. Kaip nustatyta, D. G. ieškojo jam priklausančių daiktų, tačiau jų neradęs supyko ir pradėjo mėtyti, daužyti nukentėjusiajam priklausantį turtą. Pastebėtina, kad buvo sugadintas ne vienas V. Ž. priklausantis daiktas, tačiau dėl dalies jų nukentėjusysis pretenzijų nereiškė. Tokie nuteistojo veiksmai rodo, kad D. G. demonstravo paniekinamą požiūrį į kito asmens turtą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas konfliktinės situacijos kilimo aplinkybes bei sugadintų daiktų kiekį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. G. padarytos veikos nėra pagrindo pripažinti mažareikšme, yra pagrįsta. Atsižvelgdama į D. G. padaryto nesunkaus nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog veika yra mažareikšmė, dėl ko būtų pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir D. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir bausmės skyrimoSkirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl D. G. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veikas, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia. Nukentėjusiajam D. G. buvo padaryta turtinė žala. Be to, apylinkės teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (laikomas neteistu, administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį baustas vieną kartą, dirbantis, duomenų apie D. G. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra). Taip pat teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, įvertino, kad nėra D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašė D. G. paskirti švelnesnę bausmę – baudą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis dirbantis, todėl jis turės galimybę ją sumokėti. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nuteistasis turi šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė 1 vienerių metų laisvės apribojimo bausmę bei nustatė įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą poveikį kaltininko elgesiui. Pažymima, kad nors anksčiau D. G. neteistas ir administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau nagrinėjamu atveju padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 187 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl menkavertės priežasties, t. y. nuteistajam supykus, neradus daiktų. Be kita ko, nuteistasis apgadino nukentėjusiajam priklausančius daiktus bei baldus, patekęs į V. Ž. namus, kai pastarojo juose nebuvo. Nuteistasis savo neteisėtais veiksmais sugadino ne vieną, bet daugelį daiktų ir baldų, t. y. tris baro kėdes, virtuvinį stalviršį, virtuvinio baro stalviršį, palangės stalviršį bei išmėtė kitus daiktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija apie nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinkta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, netaikant intensyvios priežiūros, paskirti įpareigojimai ir nustatytas dydis, t. y. bausmės trukmę parenkant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam laisvės apribojimo vidurkiui yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir BK 54 straipsnis), nėra per griežta. Taigi spręsti, kad nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinioBaudžiamojoje byloje 2026 m. sausio 22 d. nukentėjusiojo atstovė advokatė Marina Gušauskienė pareiškė byloje patikslintą civilinį ieškinį dėl 3 390 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų buvo apgadintas nukentėjusiajam priklausęs turtas t. y. 3 baro kėdės, virtuvės komplekto stalviršis bei palangės stalviršis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino nukentėjusiojo realiai patirtus nuostolius. Kitaip tariant, nukentėjusiojo prašomos priteisti turtinės žalos dydis buvo sumažintas, atsižvelgiant į tai, jog viešai prieinamose internetiniuose tinklapiuose www.skelbiu.lt, panašių kėdžių kaina yra apie 40 eurų. Iš byloje pateikto „Depo“ mokėjimo kvito matyti, kad vienos baro kėdės kaina 46,79 Eur (1 t., b. l. 76). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, sprendžia, kad pagrįstai patirtos žalos dydis dėl kėdžių sugadinimo buvo sumažintas iki 140,37 Eur. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas įvertino į bylą pateiktą komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, jog virtuvės stalviršio, baro stalviršio, palangės stalviršio su demontavimo, išvežimo, utilizavimo ir naujo montavimo darbais bei virtuvės korpuso deformacijos taisymo ir montavimo darbai bei virtuvės stalčių mechanizmų ir montavimo darbai sudaro 3 146 Eur sumą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl padarytos žalos dydžio, atsižvelgė į pateiktus dokumentus, tačiau taip pat įvertino ir nukentėjusiojo parodymus, kuriuose pastarasis nurodė, jog sulaužytą stalviršį yra nunešę į rūsį. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad stalviršių demontavimo, išvežimo, utilizavimo ir naujų montavimo suma turi būti mažinama. Teisėjų kolegija, jokių aplinkybių, dėl kurių toks pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų nepagrįstas, nenustatė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad nukentėjusiojo naudai priteistina 2 422,37 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti. Toks turtinės žalos dydis nustatytas, įskaičiuojant ir sugadinto garų lygintuvo remonto vertę, t. y. 82 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog garų lygintuvo sugadinimas byloje yra neįrodytas, nukentėjusiojo naudai priteistinos turtinės žalos dydis yra mažinamas iki 2 340,37 Eur (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Be to, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria teismas iš nuteistojo priteisė atlyginti nukentėjusiajam V. Ž. 300 Eur dydžio neturtinę žalą. Vis dėlto, jokių argumentų, kodėl nesutinkama su priteista neturtine žala, nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) ir turi argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020). Spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, be kita ko, teismai turi ypatingą dėmesį atkreipti į padarytos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurios metu buvo sugadintas nukentėjusiajam priklausantis turtas. Kaip minėta, V. Ž. ir jo sutuoktinė buvo išvažiavę iš namų, kai tuo metu pas juos į namus atėjo nuteistasis ir sugadino, išmėtė daiktus bei baldus. Esant išvardintoms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusysis grįžęs namo patyrė šoką ir išgąstį, pamatęs sugadintus ir išmėtytus daiktus. Teisėjų kolegija pažymi, jog po tokių įvykių nukentėjusysis gali jausti ir nesaugumo jausmą, kadangi nuteistasis neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko jo paties namuose, pasiėmęs raktą ir atsirakinęs duris. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl sugadintų daiktų nukentėjusysis patyrė nepatogus, kadangi negalėjo savo turtu naudotis pilnavertiškai. Kaip minėta, tiek įvykio vietos apžiūros protokole, tiek fotolentelėje bei vaizdo įrašuose užfiksuota, kad virtuvinis baro stalviršis buvo nuplėštas, sugadintas palangės stalviršis ir kt. Taigi, norint atlikti įprastus buities veiksmus, nukentėjusysis buvo priverstas ieškoti alternatyvų (past. pavyzdžiui, nuteistasis negalėjo gaminti ar valgyti prie virtuvinio baro stalviršio; buvo sugadinta darbužių kabykla, todėl turėjo pirkti ar keisti drabužių kabinimo vietą ir pan.). Be to, nukentėjusysis neabejotinai patyrė nepatogumus, kadangi baldų tvarkymui reikėjo atlikti papildomus darbus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos dydį sumažino iki 300 Eur, pažymėdamas, jog byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, jog D. G. nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti dvasiniai ir fiziniai nepatogumai būtų lėmę kokias nors rimtas pasekmes sveikatai, išskyrus patirtus nepatogumus. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo yra teisinga, nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiojo prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas yra pagrįstas, todėl 5 procentų procesinių palūkanų mokėjimo terminą D. G. nustatė nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šis nukentėjusiojo V. Ž. reikalavimas pagrįstas.Dėl proceso išlaidų Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo nuspręsta iš D. G. išieškoti 1 400 Eur nukentėjusiajam V. Ž. atstovavimo išlaidų.BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo atstovė advokatė Marina Gušauskienė pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu prašė iš D. G. priteisti nukentėjusiojo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. 18/26 bei 2026 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad nukentėjusiojo žmona J. V. sumokėjo 1 815 Eur už atstovės teiktas teisines paslaugas, t. y. susipažinimą su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavimą pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 49–50). Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo advokatės teisinį darbą, t. y. bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, nagrinėjimo trukmę, atstovės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį bei tai, kad civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies bei sprendė, kad prašoma priteisti 1 815 Eur suma mažintina iki 1 400 Eur.Vertindamas proceso išlaidų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) 9 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2025 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) buvo –2 337,7 Eur, 2025 m. II ketvirčio – 2 387 Eur, 2025 m. III ketvirčio – 2 427,6 Eur, 2025 m. IV ketvirčio –2526,8 Eur, 2026 m. I ketvirčio – 2554,2 Eur, 2026 m. II ketvirčio – 2628,2 Eur. Rekomendacijų 10.11 punkte nurodyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 punkte nurodytą proceso stadiją, valandą taikomas maksimalus koeficientas yra 0,1, o 10.12. punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taip pat taikomas 0,1 koeficientas. Rekomendacijų 10.2. punkte nurodyta, jog už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu koeficientas yra 2,5. Teisėjų kolegija pažymi, jog rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas neapsiribojama vien tik procesinių dokumentų surašymu, yra renkama juos pagrindžianti medžiaga, teikiamos teisinės konsultacijos, atliekama aktualių teisės aktų ir teismų praktikos analizė bei teisinis vertinimas ir pan. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 1 400 Eur proceso išlaidos laikytinos pagrįstomis, neviršijančiomis minėtų Rekomendacijų maksimalių dydžių, todėl šioje dalyje nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendis keistinas sumažinant priteistos turtinės žalos dydį bei iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, šalinant garų lygintuvo sugadinimo aplinkybę (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 3, 4 punktai).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktu,n u t a r i a :nuteistojo D. G. gynėjo advokato V. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti.Iš nuteistojo D. G. padarytos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo pašalinti aplinkybę, kad D. G. sugadino garų lygintuvą, 82 Eur vertės, šia suma sumažinant bendrai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį. Nukentėjusiajam V. Ž. iš D. G. priteistą 2 422,37 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 37 ct) sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2 340,37 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt eurų 37 ct).Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.Teisėjai Marijus Kursevičius Darius Pranka Ugnius Trumpulis