Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Jono Petriko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjo PRS1 skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, antstolė Daiva Prunskienė, MB „Flying pearl“, SUA4 , SUA1 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Vykdomuosius dokumentus antstoliams paskirsto antstolių informacinė sistema sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 650 str. 3 d.), bet klausimą, ar vykdomasis raštas turi būti vykdomas jo veiklos teritorijoje, sprendžia antstolis.

Nepagrįstas teismo argumentas, kad vykdant išieškojimą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą keliose vykdomosiose bylose kiltų grėsmė galimybei efektyviai užtikrinti, jog bendra išieškota suma neviršytų vykdomajame dokumente nurodyto reikalavimo. Vykdant tokio pobūdžio vykdomuosius dokumentus iš skolininko neįmanomas didesnių skolos sumų nei nurodoma vykdomajame dokumente išieškojimas, kadangi kol nerealizuojamas įkaito davėjų įkeistas turtas, išieškojimas iš skolininko turto nevykdomas.

Gali būti išduodami keli vykdomieji raštai, inter alia, jei nuspręsta išieškoti iš solidariųjų atsakovų. Kiekviename vykdomajame rašte dėl solidariosios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidarioji. Nagrinėjamu atveju notaras neturi pareigos išduoti keletą Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą esant vienam kreditoriui SUA1 ir vienam skolininkui MB „Flying pearl“ bei esant įkeisto daikto savininko subsidiariai prievolei skolininko kreditoriui.

Pažymėtina, kad įkaito davėja SUA4 antstolio veiksmų neskundė, t. y. visiškai sutiko su vykdymo proceso metu antstolio priimtais procesiniais dokumentais.

Naujus įrodymus apeliantas gavo tik 2026 m. sausio 28 d., dėl ko nebuvo galimybės juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Jo nuomone, šių dokumentų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Ydinga antstolių rūmų informacinės sistemos veikla, bei antstolių piktnaudžiavimas jiems suteiktas įgaliojimas nėra ir negali būti pagrindas pagal vieną vykdomąjį dokumentą pradėti keletą vykdomųjų bylų.

Skolininko (šiuo atveju MB „Flaying pearl“) prievolė buvo užtikrinta hipoteka, todėl būtent VISŲ PIRMA iš šio turto turėjo būti atliekamas išieškojimas, bei tokį išieškojimą turėjo atlikti antstolis, kuris priėmė vykdomąjį raštą. Bei pažymėtina, kad antstolė Daiva Prunskienė (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) neturi teisės nukreipti išieškojimo į kitą turtą ir ji priėmusi vykdomąjį raštą antstolė Daiva Prunskienė privalo atlikti veiksmus nustatytus CPK 746 straipsnyje ir kituose teisės aktuose.

Jei antstolė Daiva Prunskienė mano, kad ji negali atlikti vykdymo veiksmų tokia tvarka kaip nustatyta CPK 746 straipsnyje, tai ji privalo nusišalinti nuo vykdomosios bylos, bei nutraukti vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą grąžinti išieškotojui.

Įkaito davėjai nėra skolininkai. Jie, remiantis CPK 745 straipsniu, turi tik skolininko teises, bet ne pareigas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Jono Petriko kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės Renatos Macnoriūtės-Zikienės 2025-07-03 išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 55 000 Eur skolos, 421,68 Eur delspinigių, 9093,92 Eur palūkanų, skaičiuojamų 5 proc. metinių palūkanų, 178,19 Eur išlaidų, susijusių su vykdomojo įrašo išdavimu, išieškojimo iš skolininkų (įkaito davėjų) PRS1 ir SUA4 išieškotojos SUA1 naudai.

Antstolė Daiva Prunskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš MB „Flying pearl“ išieškotojo SUA1 naudai pagal tą patį Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės Renatos Macnoriūtės-Zikienės 2025-07-03 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini).

Vykdomajame įraše nurodyta, jog vykdomasis įrašas išduotas dėl priverstinio išieškojimo hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo nesumokėtos sumos su priklausančiomis palūkanomis, delspinigių, išlaidų, susijusių su vykdomojo įrašo išdavimu, subsidiariai iš skolininko MB „Flying pearl“, kodas (duomenys neskelbtini), ir įkaito davėjų PRS1 , SUA4 kreditorės SUA1 naudai pagal sutartinės hipotekos sandorį, kurį patvirtino Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarė Renata Macnoriūtė-Zikienė 2023-02-20, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini).

Antstolis Jonas Petrikas 2025-10-01 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti išieškotojos SUA1 pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną (2025-10-01) antstolis J. Petrikas taip pat priėmė raginimus įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos registruotąja pašto siunta ir elektroniniu paštu išsiuntė PRS1 ir SUA4 .

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – išieškotojos SUA1 ir antstolės Daivos Prunskienės susirašinėjimą elektroniniais laiškais, iš kurio matyti, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. antstolė Daiva Prunskienė nurodė išieškotojai, jog esant aplinkybei, kad iš skolininko MB „Flying pearl“ nėra įmanoma išieškoti skolos, ji turi pateikti naują prašymą, kuriame turi skolininkais nurodyti įkaito davėjus, ir tuo metu išieškotojos bylą vykdys Klaipėdos antstoliai. Iš apelianto pateikto išieškotojos SUA1 ir antstolės Daivos Prunskienės susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog apeliantas šiuos įrodymus gavo tik 2026 m. sausio 28 d., todėl darytina išvada, kad apeliantas dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teisme. Dėl šių motyvų pateikti nauji įrodymai priimtini.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Nagrinėjamoje byloje apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog teisėtai priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 9 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

Būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, yra būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-378/2016, 21 punktas).

Be to, antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, privalo laikytis ne tik CPK įtvirtintų nuostatų, bet ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – sprendimų vykdymo instrukcija). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per 3 darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti taip pat laikomi sprendimų vykdymo instrukcijos 7.1. – 7.4. punktuose nurodyti atvejai. Nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą.

CPK 745 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame CPK skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK); jeigu yra CPK ir CK nuostatų prieštaravimų, taikomos CK nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje apeliantas nepagrįstai priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), argumentuodamas tuo, jog CPK nenumato galimybės tą patį vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti kelis kartus ir pagal jį pradėti kelias savarankiškas vykdomąsias bylas, nesant solidarių skolininkų.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Visų pirma, apeliantas, 2025 m. rugsėjo 30 d., gavęs išieškotojos prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, iš antstolių informacinėje sistemos duomenų akivaizdžiai turėjo žinoti, jog to pačio vykdomojo įrašo pagrindu, kuriame nurodyti ir skolininkas, ir įkaito davėjai, jau yra užvesta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, faktas apie jau pradėtą išieškojimą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą buvo akivaizdžia kliūtimi antstoliui priimti vykdyti tą patį jau privertinai vykdomą vykdomąjį dokumentą.

Antra, bylos duomenimis notaras išdavė vieną vykdomąjį dokumentą dėl skolos išsiieškojimo iš skolininko ir subsidiariai iš įkaito davėjų PRS1 , SUA4 kreditorės SUA1 . Vykdomajame įraše nėra nurodyta, kad šie asmenys yra solidariai atsakingi išieškotojui.

Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu Nr. 1R-144, 18 punktas numato, kad, jeigu vykdomajame įraše nurodyta, kad išieškoma solidariai iš kelių skolininkų ir vykdymo vieta yra skirtinga, kreditoriaus prašymu notaras jam gali išduoti du ir daugiau popierinio vykdomojo įrašo egzempliorių; visi popierinio vykdomojo įrašo egzemplioriai turi būti sunumeruoti, o jų skaičius nurodytas vykdomajame įraše. Nagrinėjamu atveju notaro patvirtintas vykdomasis įrašas yra išduotas ne dėl solidariai atsakingų, bet dėl subsidiariai atsakingų skolininko bei įkaito davėjų. Taigi, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu keli vykdomieji raštai ne tik neturėjo, bet ir negalėjo būti išduoti.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė apie išieškojimo iš hipoteka užtikrinto ar įkeisto turto ypatumus, numatytus CPK 745–746 straipsniuose. Šis teisinis reguliavimas leidžia darytina išvadą, jog išieškojimas iš skolininko ir subsidiariai atsakingų įkaito davėjų turto yra vientisas ir neskaidomas išieškojimo procesas skolininkui neįvykdžius skolinės prievolės. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta skolininko subsidiariosios atsakomybės esmė yra ta, kad kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariai atsakančiam asmeniui tik tada, jei šio reikalavimo nepatenkina (tiek, kiek nepatenkina) pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014). Taigi, subsidiariosios civilinės atsakomybės esmė suponuoja tai, jog vykdant notaro išduotą dėl visų atsakingų asmenų vykdomąjį įrašą, iš subsidiariai atsakingų įkaito davėju turto išieškojimas gali būti vykdomas tik tada, kai nėra įmanoma išieškoti iš pagrindinio skolininko. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad šiuo atveju minėtas išieškojimo procesas, pradėtas pagal tą patį vykdomąjį dokumentą, negali būti vykdomas ir kitoje vykdomojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė išvadą, kad CPK nenumato galimybės tą patį vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti kelis kartus ir pagal jį pradėti kelias savarankiškas vykdomąsias bylas, nesant solidarių skolininkų.

Aplinkybė, kad įkaito davėja SUA4 antstolio veiksmų neskundė, taip pat apelianto patiekti antstolės Daivos Prunskienės išaiškinimai išieškotojai apie tolesnius vykdymo veiksmus, nepaneigia teismo išvados, kad šiuo atveju skundžiamas antstolio veiksmas yra neteisėtas.

Vykdomuosius dokumentus antstoliams paskirsto antstolių informacinė sistema sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 650 str. 3 d.), bet klausimą, ar vykdomasis raštas turi būti vykdomas jo veiklos teritorijoje, sprendžia antstolis. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad antstolis netinkamai sprendė dėl vykdomojo dokumento priėmimo, kaip numato CPK normos. Dėl to apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas galimai pripažįsta neteisėta Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdymo tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų. Tuo pagrindu skundžiama nutartis paliktina nepakeistą, o antstolio Jono Petriko atskirasis skundas atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes reglamentuojančio CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidas. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas (CPK 93 str. 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apelianto antstolio Jono Petriko atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.