Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-10357-1171/2026Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00799-2024-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.2.4.3; 1.2.2.4.15; 1.2.4.6; 1.2.5.1; 3.1.7; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 25 d. VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei, Kristinai Murauskienei, Viktorijai Lisovskienei,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fort Engineering Baltic“ atstovams advokatui Gediminui Pranevičiui ir akcininkui R. G.,atsakovui T. Š.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fort Engineering Baltic“ ieškinį atsakovui T. Š. dėl darbo santykių tinkamo nutraukimo ir atsiskaitymo.Teismasnustatė:Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl: atsakovo reikalavimo pripažinti, kad darbo sutartis su T. Š. nutraukta 2024 m. kovo 8 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –– DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą; ieškovės reikalavimo pripažinti, kad su atsakovu yra tinkamai atsiskaityta už darbo santykius; atsakovo reikalavimo priteisti iš UAB „Fort Engineering Baltic“ atsakovo T. Š., naudai: 14 140,62 Eur (neatskaičius mokesčių) nesumokėtą darbo užmokestį už 2023 m. lapkričio –2024 m. kovo mėn.; 213,72 Eur (neatskaičius mokesčių) ligos išmoką (atsakovas sirgo 2024 m. kovo 4 d. - kovo 8 d., už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas išmoką moka darbdavys); 5 136,35 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 7 195,08 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką (pagal DK 56 straipsnio 2 dalį); 14 390,06 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas (pagal DK 147 straipsnio 2 dalį); 267,75 Eur delspinigių (pagal DK 147 straipsnio 1 dalį); ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei nuosavybės teisėmis ieškovei priklausančią inžinierinę dokumentaciją (kompiuterinius failus), skirtą parengti metalinių durų projektus pagal priede Nr. 2 pateikiamus užsakymų numerius su raide T, sunaikinti tokios medžiagos turimas kopijas, uždrausti atsakovui bet kokiu būdu naudoti tokią medžiagą ir šioje dalyje bylą grąžino nagrinėti iš naujo.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fort Engineering Baltic“ ieškiniuose ir jų patikslinimuose (CBP-6353, CBP-7462, DOK-26584, DOK-34681, DOK-80131) nurodė, kad atsakovo atleidimo priežastis – daug atsakovo nekokybiškai atlikto darbo (kas laikoma darbo pareigų šiurkščiu pažeidimu), dėl ko ieškovė patyrė finansinę žalą; atleidimo juridinis pagrindas – 2024 m. balandžio 2 d. ieškovo aktas dėl T. Š. darbo pareigų šiukštaus pažeidimo. Teigė, jog atsakovas (darbuotojas) nepateikė savo prašymo dėl atleidimo iš darbo ieškovei. Šis prašymas buvo pateiktas Fort Engineering Baltic, t. y. bendrovei, kur jis prieš tai dirbo, buvusiai darbuotojai I. S.. Pažymėjo, kad ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu. Pagal nusistovėjusią praktiką mokėjimus atsakovui atlikdavo ieškovė ir Fort Engineering Baltic (įmonė, kuri yra vienintelis ieškovės akcininkas ir kuriai atsakovas darė darbus dirbdamas pas ieškovę). Ieškovei žala padaryta atsakovui netinkamai atliekant darbo pareigas, nekokybiškai gaminant užsakytus gaminius. Ieškovės pagrindinė veikla – projektavimas techninių brėžinių metalinėms pastato vidaus ar išorės durims, kurie būdavo perduodami Jungtinės Karalystės įmonei Fort Engineering Baltic (toliau – užsakovas). Verslo schema buvo, kad užsakovas gauna iš savo klientų užsakymus durų gamybai, tada pateikia gautų užsakymų specifikacijas ieškovei, o ieškovė pagal šias specifikacijas parengia išsamų techninį brėžinį, pagal kurį užsakovas pagamina duris. Atsakovas buvo pagrindinis projektuotojas, tik jis ir darydavo visą durų gamybos projekto parengimą. Jei durų projekte padaroma klaida, durys neatitinka užsakovo klientų specifikacijų ir duris reikia perdaryti (perdaryti brėžinius užsakovo inžinieriams), tos papildomos durų perdarymo sąnaudos užsakovo yra laikomos nekokybiško ieškovės darbo taisymu ir užsakovas jas reikalauja padengti. Žala skaičiuojama pagal T. Š. 2021 m. spalio 21 d. sudarytą darbo sutartį Nr. DS-005, 3.9 sutarties punktą. Minėtas punktas darbo sutartyje atsirado darbuotojo iniciatyva pakeitus senąją darbo sutartį, kai darbuotojui buvo pasiūlytas ženkliai didesnis darbo atlyginimas, tačiau tuo pačiu darbuotojas įsipareigojo atlyginti nuostolius padarytus jo kaltais veiksmais dėl nekokybiškos produkcijos. Ieškovės žiniomis atsakovas dirba konkurentų įmonėje ir savo darbe naudoja ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančią inžinierinę dokumentaciją (kompiuterinius failus), kuri skirta parengti metalinių durų projektus. Atsakovas iki šios dienos ieškovei nesugrąžino šios projektinės medžiagos, nepasirašė pateikto patvirtinimo dėl projektinės medžiagos ištrynimo iš savo laikmenų. Tai yra ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties pažeidimas.Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-37569), kuriame su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad apie darbo sutarties nutraukimą informavo visais įmanomais adresais, taip pat su ieškovės vadovu buvo apie tai kalbėta telefonu. Pažymėjo, jog su juo nebuvo pilnai atsiskaityta. Atsakovas taip pat pateikė savo reikalavimų byloje patvirtinimą (DOK-73677, neskaitmenizuojamas į ebylos PDF tomus), kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad darbo sutartis su T. Š. nutraukta 2024 m. kovo 8 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą; 2) priteisti iš UAB „Fort Engineering Baltic“ atsakovo T. Š., naudai: 14 140,62 Eur (neatskaičius mokesčių) nesumokėtą darbo užmokestį už 2023 m. lapkričio-2024 m. kovo mėn.; 213,72 Eur (neatskaičius mokesčių) ligos išmoką (atsakovas sirgo kovo 4 d. - kovo 8 d., už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas išmoką moka darbdavys); 5 136,35 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 7 195,08 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką (pagal DK 56 straipsnio 2 dalį); 14 390,06 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas (pagal DK 147 straipsnio 2 dalį); 267,75 Eur delspinigių (pagal DK 147 straipsnio 1 dalį); 7000 Eur (neatskaičius mokesčių) Darbo ginčų komisijos sprendimu DGKS-5306 skirtą baudą (po 300 Eur baudą (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną (pilną) praleistą atsiskaityti savaitę (nuo 2024 m. liepos 12 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo DGKS-5306 priėmimo dienos 2024 m. liepos 12 d., iki įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, t. y. iki 2025 m. sausio 12 d.). Atsakovas akcentavo, kad byloje nėra įrodymų kas buvo užsakinėta, kokia kaina parduodama, medžiagų kainų sąskaitų, nėra skaičiavimų kokios turėjo gautis detalės, pamatuotos detalės rulete, nėra pasiaiškinimo su parašu, kuriame būtų užpildyta dėl kokios priežasties įvyko ieškovės nurodomos klaidos, kaip jos tvarkomos/išsprendžiama, kaip užkirsti kelią, kad tai daugiau klaidos nepasikartotų. Atsakovas papildomai pateikė asmeninio kompiuterio paieškų rezultatus apie tai, kad neturi ieškovės prašomų sunaikinti darbo dokumentų.Teismo posėdyje ieškovės atstovas akcininkas R. G. papildomai paaiškino, kad su atsakovu buvo atsiskaitoma per kitą įmonę, ką patvirtina bylos dokumentai esantys T.1, e. b. l 124-125. Jis atsakovui darbo užmokestį pervesdavo kaip akcininkas. Atstovas atkreipė dėmesį, jog atsakovo paaiškinimai keitėsi, t. y. teigė, jog tai dovana, vėliau – jog tai pinigai skirti mokesčiams. Tvirtina, jog yra susidariusi 100 Eur permoka, be to, pastebėjo, jog atsakovas daug žalos padarė. Apie atsakovo išėjimą iš darbo sužinojo iš darbo inspekcijos, pats atsakovas darbdaviui apie tai pranešė visais neįmanomais būdais. Taip pat paaiškino, jog atsakovo kompiuteryje yra likę ieškovės dokumentai, t. y. konfidenciali informacija, kuri turi būti ištrinta. Tvirtino, jog po darbo sutarties sudarymo su ieškove, atsakovas jokių kitų paslaugų Fort Engineering LTd neteikė. Paslaugų sutarties nebuvo. Pažymėjo, kad atsakovas nesilaikė darbo sutarties, jos 3.5 punkto, t. y. kad išeinant iš darbo ištrintų darbdaviui prižiūrint dokumentus iš savo kompiuterio. Konfidencialumo susitarimas su atsakovu nebuvo sudarytas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas tvirtina, jog neturi ką ištrinti ir neturėjo, tačiau liudytoja I. S. nurodė, kad atsakovas naudojo Autocad programą ir braižė per programą komiuteryje ir tokia informacija kompiuteryje lieka. Jai siųsdavo kopiją, originalas likdavo pas atsakovą. Atsakovas prisipažino, kad tokius dokumentus turėjo, vėliau, kad ištrynė. Po metų atsakovas pasakė, kad kompiuterį pardavė, o vėliau pasakė kad gali įkelti kito kompiuterio ekrano nuotraukas, o ne to iš kurio dirbo. Ieškovės atstovas advokatas Gediminas Pranevičius teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad Fort Engineering Baltic LTd yra vienintelis ieškovės akcininkas. Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. S. tiesiogiai dirbo su atsakovu ir sakydavo kokių durų reikia. Atsakovas neginčijo, kad turi konfidencialią informaciją ir turi ekonominius interesus su konkuruojančia įmone. Sako, kad po kiekvieno karto ištrindavo dokumentus. Tačiau su tuo ieškovė nesutinka, nes jis kitą projektą darydavo ant seno projekto, būtų neracionalu ištrinti. Ieškovė neturi duomenų, kad dokumentai ištrinti. Teigia, kad įrodė, jog atsakovas siuntė dokumentus žinutėmis, ekrano nuotraukomis („Short screenais“), atsakovas menkina informacijos svarbą. Autocad brėžinius galima redaguoti ir naudoti. Ieškovė žino, kad atsakovas dirba su konkurentais. Atsakovas daro bet ką, ieškovė nepasitiki jo žodžiais, nes jis kalba viena, daro kitą. Sako, kad kompiuteris yra parduotas, vėliau, kad neįmanoma ištrinti duomenų, bet prašo uždrausti naudoti informaciją. Neturi duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kad kompiuteryje neliktų ieškovės dokumentų. Pastebėjo, jog jis pats siūlėsi dalyvauti duomenų pašalinime, nes tai gali būti atliekama dalyvaujant darbdavio atstovui, tačiau atsakovas nesutiko. Pažymėjo, jog galima atlikti prievolę trečiajam asmeniui. Pinigų masė yra pasiekusi atsakovą. Kitų santykių su akcininku nebuvo. Pinigai atsakovui yra sumokėti, prašo juos užskaityti. Atsakovas T. Š. teismo posėdyje paaiškino, jog su Fort Engineering Baltic LTd buvo susitarta, jog ji mokės 1500 Eur darbo užmokestį ir sumokės 21 proc. mokesčiams sumokėti. Kai su ieškove pasirašė darbo sutartį, darbo užmokestį pervesdavo iš lietuviškos sąskaitos, viskas buvo gerai. Tvirtino, jog dirbo prisijungęs prie Anglijos kompiuterio, iš savo kompiuterio teko dirbti retai. Kartais reikėjo su Autocad programa dirbti iš savo kompiuterio. Tačiau išėjimo iš darbo dieną yra įsitikinę, kad nebuvo likę nei vieno ieškovės failo. Savo visus failus laikė google drive. Tvirtina, kad jo niekas neprašė ištrinti failų, būtų mielai parodęs savo kompiuterį. Nėra gavęs el. žinutės, kad sunaikinti informaciją. Po darbo sutarties nutraukino netikrino savo darbinio el. pašto. Jis nenaudoja jokios ieškovės medžiagos. Dėl ekrano nuotraukų paaiškino, kad jis pats pasiūlė padaryti nuotraukas, kokie failai yra kompiuteryje, ir jas padarė ir įkėlė į bylą. Geranoriškai failus pateikė ir jokių klausimų nekilo. Jis išvertė komandas, kurios matosi kompiuteryje, pagrindinė funkcija – kad ieškota visame kompiuteryje, net tuose failuose, kurie paslėpti, net ieškovų sudarytuose failuose. Nurodė, jog skirtingose gamyklose yra skirtinga specifikacija, todėl jei tokius failus turėtų, jie būtų beverčiai. Vienintelis pritaikymas, jei tokią pačią detalę reikėtų atlikti kitai gamyklai. Ieškinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. spalio 21 d. tarp ieškovės UAB „Fort Engineering Baltic“ ir atsakovo T. Š. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. DS-005, kuria atsakovas nuo 2021 m. spalio 18 d. įdarbintas inžinieriaus pareigose. Šalys sutartimi sulygo, jog atsakovo mėnesinis darbo užmokestis 3500 Eur (bruto). 2024 m. kovo 3 d. prašymu, atsakovas kreipėsi į darbdavį dėl jo atleidimo iš darbo nuo 2024 m. kovo 8 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat prašyme nurodė, jog pageidauja gauti delspinigius pagal DK 147 straipsnio 1 dalį. Tačiau atsakovas iš darbo UAB „Fort Engineering Baltic“ buvo atleistas nuo 2024 m. balandžio 2 d. DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu. Su tuo nesutikdamas, atsakovas pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Darbo ginčų komisija 2024 m. liepos 12 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-8078/2024 tenkino T. Š. patikslintą prašymą: pripažino, kad darbo sutartis su juo nutraukta 2024 m. kovo 8 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei nusprendė išieškoti iš UAB „Fort Engineering Baltic “ T. Š. naudai 14140,62 Eur (neatskaičius mokesčių) nesumokėtą darbo užmokestį už 2023 m. lapkričio – 2024 m. kovo mėn., 213,72 Eur (neatskaičius mokesčių) ligos išmoką, 5136,35 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 7195,08 Eur išeitinę išmoką bei 14390,06 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas bei 267,75 Eur delspinigių. Nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovė realizavo savo teisę į teisminę gynybą, paduodama ieškinį teismui.Dėl atsiskaitymo su atsakovuVienu iš ginčo dalykų šioje byloje yra ginčas tarp šalių dėl to, ar darbdavys su darbuotoju yra tinkamai ir pilnai atleidimo metu atsiskaitęs. Šiuo atveju darbuotojas tvirtina, jog su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta atleidimo metu, aiškindamas, jog darbdavys nuolat vėlavo mokėti darbo užmokestį, tuo tarpu kita šalis tvirtino priešingai, jog su darbuotoju yra pilnai atsiskaityta, o dalis darbo užmokesčio yra sumokėta įmonės akcininko Fort Engineering Baltic. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo nurodė, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės, atsisakydamas vertinti įrodymus, kuriuos turėjo būti pasiūlyta pateikti valstybine kalba ir juos vertinti visos bylos kontekste. Atsižvelgdama į tai, ieškovė pateikė teismui jos akcininko Fort Engineering Baltic vertimą apie atsakovui atliktus mokėjimus (Dok-83691).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esminę reikšmę ginčui išspręsti turi šalių įrodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, , remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad atleidimo iš darbo metu su atsakovu nebuvo tinkamai atsiskaityta, dėl žemiau nurodytų priežasčių.Byloje ginčo nėra dėl to, jog atsakovui į sąskaitą Fort E. L. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 8 d. reguliariai pervedė tam tikras pinigų sumas. Tačiau šalys skirtingai aiškiną jų paskirtį: ieškovė tvirtina, jog su atsakovu buvo atsiskaitoma per kitą įmonę, tačiau atsakovas su tuo nesutinka paaiškindamas, jog F. E. LTd mokėjo už jai atsakovo atliktą darbą. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymais byloje, be kita ko, laikytini ir šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai ((duomenys neskelbtini) ir 189 straipsniai). Pažymėtina, jog viso proceso metu atsakovas nuosekliai tvirtino, jog ieškovė su juo pilnai neatsiskaitė. Paaiškino, kad su F. E. LTd buvo susitarta, jog ji mokės 1500 Eur darbo užmokestį ir sumokės 21 proc. mokesčiams sumokėti. Atsakovas iš F. E. LTd gavo pajamų už tai įmonei suteiktas paslaugas, mokėjimai buvo skirti atlygiui ir mokesčiams. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais atsakovo paaiškinimais, nes jų nepaneigia jokie kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip matyti iš byloje esančio 2024 m. kovo 3 d. atsakovo prašymo, darbo santykių nutraukimą su ieškove jis iniciavo būtent dėl to, kad nebuvo savalaikiai išmokamas darbo užmokestis. Ginčo nėra dėl to, ką patvirtina ir elektroninio laiško adresatai, jog toks prašymas buvo išsiųstas darbdaviui ir kitiems su darbdaviu susijusiems asmenims. Pastebėtina ir tai, jog po darbo santykių nutraukimo, būtent atsakovas iniciavo ginčą Darbo ginčų komisijoje dėl netinkamo su juo atsiskaitymo. Teismas ieškovės pateiktą dokumento vertimą, iš kurio matyti, jog akcininkė Fort E. L. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 8 d. atliko pavedimus į atsakovo sąskaitą, nelaiko įrodymu pagrindžiančiu ieškovės darbo užmokesčio mokėjimą atsakovui. Tokį teismo vertinimą suponuoja tai, jog, visų pirma, Fort E. L. mokėjimo pavedimuose nėra jokios žymos, jog šie trečiojo asmens mokėjimai yra atlikti už ieškovę – kad tai yra ieškovės atsakovui mokamas darbo užmokestis. Be to, kaip matyti iš „Swedbank“ AB banko išrašų (pvz. T.2, e. b. l. 127-132, T.5, e. b. l.2-3), atsakovui buvo nuolat vėluojama mokėti darbo užmokestį: iš paaiškinimų mokėjimo pavedimuose matyti, kad visi atlikti darbo užmokesčio mokėjimai yra atliekami ne už prieš mokėjimą buvusį mėnesį, tačiau už gerokai ankstesnį. Kaip antai, prieš atsakovui teikiant 2024 m. kovo 3 d. prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskutinis darbo užmokestis buvo sumokėtas 2024 m. vasario 17 d. ir tai buvo alga už rugsėjo mėn. Tai taip pat įrodo, jog, jeigu Fort E. L. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 8 d. atlikti pavedimai būtų būtent ieškovės mokamas darbo užmokestis, toks darbo užmokesčio įsiskolinimas būtų sumažėjęs arba visai išnykęs. Tuo tarpu banko mokėjimo pavedimuose esantys chronologiškai nuoseklūs paaiškinimai už kokį mėnesį mokamas darbo užmokestis akivaizdžiai patvirtina atsiskaitymo su darbuotoju teisingumą. Ieškovės nurodytą aplinkybę apie tai, jog Fort E. L. atlikti mokėjimai buvo už ją, taip pat paneigia ir kiti bylos duomenys, t. y. kaip matyti iš 2021 m. mokėjimo pavedimų, kuriuos ieškovė kaip įrodymą apie tai, jog Fort E. L. atsakovui mokėjo 1500 Eur darbo užmokestį, teikė Darbo ginčų komisijai (T.2, e. b. l. 108), o būtent, kad 2021 m. spalio 28 d. Fort E. L. darbuotojui išmokėjo darbo užmokestį už liepos mėn., 2021 m. spalio 14 d. mokėjimo pavedimu už rugpjūčio mėn., 2021 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pavedimu už rugsėjo mėn., 2021 m. birželio 30 d. mokėjimo pavedimu už gegužės mėn. o 2021 m. birželio 17 d. mokėjimo pavedimu už balandžio mėn. matyti, jog minėti mokėjimai sutampa su tais, kuriais ieškovė grindžia Fort E. L. atsiskaitymą su atsakovu. Kas patvirtina, jog pati Fort E. L. galimai turėjo finansinių sunkumų ir negalėjo savalaikiai atsiskaityti su atsakovu, todėl tokiomis aplinkybėmis mažai tikėtina, jog mokėjo darbo užmokestį už kitą juridinį asmenį. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, pateisinančių ieškovės negalėjimą su atsakovu atsiskaityti įprastu būdu – tiesiogiai per banką. Vertinant atsakovo paaiškinimus, būtina pastebėti ir tai, jog tarp ginčo šalių jau esant kilusiam ginčui, atsakovas reaguodamas į ieškovės akcininko elektronines žinutes, 2024 m. balandžio 18 d. atsakydamas nurodė „kalbėt nėra ką, nieko į sąskaitą neįmetėt, gi aiškiai pasakiau, kad pirma turit pamokėt jei norit tartis“ (T.2, e. b. l. 99). Minėtas žinutės turinys neabejotinai patvirtina, jog atsakovas turėjo piniginių pretenzijų darbdaviui, tačiau akcininkui atsakant į minėtą atsakovo žinutę, šis neišreiškė jokių abejonių jos turiniu, neprieštaravo dėl to, jog darbuotojo reikalavimas yra nepagrįstas, kas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, jog su atsakovu nebuvo pilnai atsiskaityta. Be to, 2024 m. spalio 28 d. pats R. G. atsakovui rašė „T., gerai pagalvok kiek aš tau skolingas ir kiek tu man skolingas ir sutarkim taikiai“ (T.3, e. b. l. 3), taigi skola nepaneigiama. Be to, laiške buhalterei atsakovas nurodo, jog iš darbo neišeitų „jei alga nevėluotų vos ne pusė metų“ (T.3, e. b. l. 2). Šio ginčo išsprendimui yra reikšminga dar viena teismo nustatyta aplinkybė, t. y. 2020 m. spalio 6 d. elektronine žinute (T.3, e. b. l. 11) akcininkas patvirtino, jog atsakovui pervedė 1500 Eur ir vėliau dar perves 20 proc., kas patvirtina būtent atsakovo ir Fort E. L. sutartą darbo užmokesčio dydį, bei tai, jog taip pat buvo sutarta dėl papildomo 20 proc. priedo mokėjimo, kurį teismo posėdžio metu neigė akcininkas R. G.. Teismas kritiškai vertina R. G. 2026 m. rugsėjo 4 d. pateiktą teismui paaiškinimą, kuriame pasirašo kaip Fort E. L. direktorius, nurodydamas, jog „nuo 2021 m. spalio 18 d. inžinierius T. Š. neturėjo jokių darbo santykių su „Fort E. L.“. Šios lėšos buvo akcininkės paskola, kurią „Fort E. L.“ suteikė UAB „Fort E. B.“, nes akivaizdu, jog R. G., būdamas „Fort E. L.“ direktoriumi ir tuo pačiu ieškovės akcininkės direktoriumi yra tiesiogiai suinteresuotas šios bylos baigtimi, o paaiškinime nurodytos aplinkybės prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms šioje byloje.Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad su atsakovu jo atleidimo iš darbo dieną nebuvo pilnai atsiskaityta. „Swedbank“ AB banko išrašai ( T.2, e. b. l. 127-132, T.5, e. b. l.2-3) patvirtina, jog paskutinius darbo užmokesčio mokėjimus banko pavedimais ieškovė atliko 2024 m. kovo 21 d., 2024 m. balandžio 6 ir 9 d., kuriais atsakovui buvo pervestas darbo užmokestis už spalio mėn. Ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovui buvo pervestas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. Todėl akivaizdu, jog atsakovas turi teisę į darbo užmokesčio už minėtą laikotarpį priteisimą. Iš VSDFV išrašo matyti, jog už 2023 m. lapkričio mėn. darbdavys deklaravo 3473,16 Eur atsakovo darbo užmokestį, už gruodžio mėn. – 3500 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 3500 Eur, už vasario mėn. – 3500 Eur (sumos nurodytos su mokesčiais) (T.3, e. b. l. 63-70). Tuo tarpu 2024 m. kovo mėn. atsakovas darbines funkcijas vykdė vieną dieną, už kurią atsakovui turi būti mokamas 167,46 Eur darbo užmokestis. Iš to seka, jog atsakovui už minėtą laikotarpį iš viso nesumokėta 14 140,62 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio. Ieškovas tokių paskaičiavimų neginčijo, todėl atsakovui priteistina 14 140,62 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio.Atsakovas nurodė, jog 2024 m. kovo 4-8 d. turėjo nedarbingumą. Iš VSDFV išrašo matyti, jog 2024 m. kovo 6 d. iki 8 d. ieškovui buvo mokama socialinio draudimo išmoka, tuo tarpu už pirmąsias dvi ligos dienas 2024 m. kovo 4-5 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, turėjo mokėti darbdavys. Todėl atsakovo prašymas dėl 213,72 Eur (neatskaičius mokesčių) dėl ligos išmokos priteisimo taip pat tenkintinas.Dėl kompensacijos už atostogasAtsakovas išreiškė prašymą dėl 5 136,35 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo. DK 127 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį, darbuotojas, turintis nepanaudotų kasmetinių atostogų, įgyja teisę į jų kompensaciją. DK 126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. DK 145 straipsnio 1 dalyje, DK ir kitose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui mokamos išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį (DK 145 straipsnio 2 dalis, 204 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintas Vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašas). Atsakovas pas ieškovę buvo įdarbintas nuo 2021 m. spalio 18 d. ir jo paaiškinimais Darbo ginčų komisijai, atsakovas 2023 m. atostogavo 18 darbo dienų. Sutinkamai su tuo, kad pagal DK normatyvą darbuotojams per metus turi būti suteikiamos ne mažesnės kaip dvidešimties darbo dienų atostogos, t. y. už vieną išdirbtą mėnesį priklauso 1,67 dienos atostogų (20 d. d. /12), todėl 2024 m. kovo 8 d. buvo likęs 29,84 d. d. atostogų likutis. Dėl to byloje ginčo dėl atsakovui priklausančios kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nėra. Tokiu būdu atsakovui priteistina iš ieškovės 5136,35 Eur (29,84 dienų atostogos x 1 d. VDU (172,13 Eur)) kompensacija už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių).Dėl delspinigių priteisimoVadovaujantis DK 147 straipsnio 1 dalimi darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Valstybės duomenų agentūros paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu).DK146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.Tarp šalių sudarytos Darbo sutarties 1.2 punktu šalys sutarė, kad darbo užmokestis bus mokamas du kartus per mėnesį darbdavio vidaus teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka iki 10 ir 25 mėnesio dienomis.Kaip teismas nustatė, atsakovui darbo užmokestis nebuvo išmokėtas savalaikiai už 2023 m. lapkričio – 2024 m. kovo mėnesius. Todėl darbuotojas turi teisę į delspinigių priteisimą. Vadovaujantis anksčiau nurodytomis DK ir darbo sutarties nuostatomis spręstina, jog atsakovas turi teisę į delspinigius, nes su juo nebuvo atsiskaityta iki 2023 m. gruodžio 25 d. už 2023 m. lapkričio mėn.; iki 2024 m. sausio 25 d. už 2023 m. gruodžio mėn.; iki 2024 m. vasario 25 d. už 2024 m. sausio mėn.; už 2024 m. vasario ir kovo mėn. delspinigiai neskaičiuojami, nes darbo užmokestis turėjo būti išmokėtas atleidimo dieną (DK 141 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi delspinigiai gali būti skaičiuojami tik tuo metu kai darbuotoją su darbdaviu sieja darbo santykiai, todėl šiuo atveju delspinigiai skaičiuotini tik iki atsakovo atleidimo iš darbo dienos, t. y. iki 2024 m. kovo 8 d.: už 2023 m. lapkričio mėn. (už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 26 d. iki 2024 m. kovo 8 d. 2101,26 Eur (atskaičius mokesčius) x 74 x 0,001%) 155,49 Eur delspinigių; už 2023 m. gruodžio mėn. (už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. kovo 8 d.) 2117,50 Eur x 44 x 0,001%) 93,17 Eur; už 2024 m. sausio mėn. (už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 8 d. 2117,50 Eur x 12 x 0,001%) 25,41 Eur delspinigių. Kadangi prašoma atsakovo priteisti 267,75 Eur delspinigių suma neviršija galimos priteisti delspinigių sumos dydžio, prašymas taip pat tenkintinas.Dėl netesybų priteisimoDK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.Bylos duomenimis nustatyta, jog darbo ginčą ieškovas Darbo ginčų komisijoje iniciavo 2024 m. balandžio 8 d., t. y. praėjus 1 mėn. po to, kai nutraukė darbo santykius (nutraukė 2024 m. kovo 8 d.). Ieškovas prašo priteisti 14 390,06 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, t. y. būtent tokio dydžio netesybas, kokias paskaičiavo Darbo ginčų komisija už 4 mėn. Teismas laiko, jog toks netesybų dydis yra adekvatus ir proporcingas, jis neviršija DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, be to, teismas atsižvelgia į tai, jog nuo darbo santykių pabaigos praėjo jau daugiau kaip du metai, tačiau su atsakovu iki šiol neatsiskaityta. Todėl prašymas dėl netesybų taip pat tenkintinas pilnai. Dėl atleidimo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktąAtsakovas prašo pripažinti, kad darbo sutartis su juo nutraukta 2024 m. kovo 8 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas iš darbo buvo atleistas pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 16 d. sprendimu šioje byloje, be kita ko, atmetė ieškovės reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti atsakovo T. Š. atleidimą pagal DK 58 straipsnio 1 dalį teisėtu. Apskundus jį apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi, šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą bei nutartimi pripažino T. Š. atleidimą iš UAB „ Fort E. B.“ pagal DK 58 straipsnio1 dalį neteisėtu. Minėta nutartis yra įsiteisėjus.DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu, be kita ko, darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.Kaip buvo nustatyta šioje byloje, atsakovui darbo užmokesčio mokėjimas nuolat vėlavo, ir atsakovo atleidimo iš darbo prašymo pateikimo metu, t. y. 2024 m. kovo 3 d. jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2023 m. lapkričio mėn. Todėl spręstina, kad atsakovas pagrįstai pateikė prašymą atleisti jį iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tokiu atveju ieškovei neišvengiamai kilo DK 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga paskutinę darbo dieną įforminti atsakovo darbo sutarties pasibaigimą, nes minėta norma numato, kad, darbuotojui pateikus prašymą atleisti iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui. Ieškovei neinformavus atsakovo, kad netenkina jo 2024 m. kovo 3 d. prašymo dėl atleidimo iš darbo, neišvengiamai kilo pareiga įforminti atsakovo darbo sutarties pasibaigimą. Atsakovui rašytiniu pareiškimu nutraukus darbo sutartį nuo prašyme nurodytos datos – 2024 m. kovo 8 d., ieškovė neturėjo pagrindo spręsti dėl atsakovo atleidimo kitu nei DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, juo labiau, kad ieškovė atsakovo atleidimo pagal DK 58 straipsnio 1 dalies procedūrą iniciavo jau po to, kai atsakovas 2024 m. kovo 3 d. pranešimu iniciavo darbo sutarties nutraukimą (daugiau kaip du mėnesius iš eilės nebuvo mokamas visas priklausantis darbo užmokestis). Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (atsakovo iniciatyva dėl svarbių priežasčių). Nurodo, kad atsakovas prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pateikė netinkamu būdu, paaiškindama, kad prašymas siųstas el. pašto adresais , kurie nėra susiję su ieškovės įmone, todėl to prašymo nepastebėjo. Teigė, jog atsakovas turėjo prašymą siųsti darbo sutartyje nurodytu adresu arba bent per WhatsApp programėlę, kur jie nuolat bendravo.Iš elektroninio pašto, kuriuo buvo siųstas atsakovo prašymas dėl atleidimo iš darbo matyti, jog prašymas buvo siųstas keliems adresatams šiais el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (T.4, e. b. l. 76-77). Iš tarp ginčo šalių pasirašytos darbo sutarties matyti, jog darbdavio elektroninio pašto adresas yra: (duomenys neskelbtini). Tos pačios darbo sutarties 2.2.5 punkte nurodyta, jog dėl neatvykimo į darbą atsakovas turi darbdavį informuoti arba minėtu el. paštu, arba telelefonu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės akcininkės vadovas R. G. su atsakovu paprastai bendravo per WhatsApp programėlę. Teismas neįtikinama laiko ieškovės atstovo nurodytą aplinkybę, jog neva jis nepastebėjo atsakovo el. laiško, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, ginčui aktualiu laikotarpiu R. G. el. paštu (duomenys neskelbtini) laiškus siuntė bendrovės buhalterė I. B. (T.4, e. b. l. 164), taip pat ir pats R. G. būtent iš minėto el. pašto rašė buhalterei (T. 1, e. b. l. 20-22, 121-122,T. 2, e. b. l. 119-123, T.3, e. b. l. 137-139). Pastebėtina ir tai, jog minėtu el. paštu R. G. susirašinėjo ir su ieškovės atstovu advokatu G. Pranevičiumi (T.4, e. b. l. 44), bet to, byloje yra labai daug ir kitų susirašinėjimų, kurie buvo atliekami iš minėto el. pašto dėl šios bylos. Aplinkybę, jog ieškovei buvo žinoma apie atsakovo prašymą dėl atleidimo iš darbo patvirtina ir atsakovo susirašinėjimas su buhaltere 2024 m. kovo 6 d., kur buhalterė klausia: „norėjau paklausti, ar tavo sprendimas išeiti iš darbo nepasikeitęs? R. sakė, kad su tavim šnekėjo, tai dabar esu truputį pasimetus“(T. 3, e. b. l. 2). Aptartos faktinės aplinkybės objektyviai patvirtina, jog el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) R. G. aktyviai naudojasi, kas paneigia jo tvirtinimą, jog atsakovo 2024 m. kovo 3 d. elektroninio laiško su prašymu dėl atleidimo iš darbo jis nematė. Tai suponuoja teismo išvadą, jog minėtą prašymą R. G. gavo, todėl turėjo spręsti darbuotojo atleidimo iš darbo klausimą. Tokio teismo vertinimo nekeičia tai, jog atsakovo prašymas dėl atleidimo iš darbo buvo išsiųstas ne Darbo sutartyje nurodytu el. pašto adresu.Apibendrinant, nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad darbuotojas buvo raštu išreiškęs valią nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, 2024 m. kovo 3 d. pateikdamas darbdaviui elektroniniu paštu prašymą nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu, nors darbdavys nepripažino jį gavęs ir tvirtino, kad toks prašymo pateikimas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) yra netinkamas, tinkamai išreiškė valią dėl darbo sutarties nutraukimo. Tokiu atveju darbdavys privalėjo svarstyti prašymą ir įforminti atsakovo atleidimą dėl darbo sutarties pasibaigimo 2024 m. kovo 8 d.Dėl išeitinės išmokosPripažinus, kad tarp šalių darbo sutartis nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, darbdavys atsakovui privalo išmokėti DK 56 straipsnio 2 dalyje numatytą kompensaciją – tuo atveju, kai darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei metus, privalo išmokėti dviejų jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Vadovaujantis 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 469 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, atsakovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 172,13 Eur (3500 Eur + 3500 Eur + 3500 Eur) / (19 d. d. + 22 d. d. + 20 d. d.) (neatskaičius mokesčių). Pagal 2023 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymo Nr. A1-895 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus patvirtinimo 2024 metams“, nuostatas, jeigu yra 5 darbo dienų savaitė, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas vienos darbo dienos užmokestį (172,13 Eur) padauginus iš minėtame įsakyme nustatyto darbo dienų skaičiaus – 20,9, todėl apskaičiuojamas atsakovo vidutinis darbo užmokestis – 3,597.52 Eur (172,13 Eur x 20,9 vid. d. d. sk.) (neatskaičius mokesčių). Šalių darbo santykiai tęsėsi ilgiau negu metus, todėl atsakovui priteisiama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (neatskaičius mokesčių) 7 195,03 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinė išmoką (pagal DK 56 straipsnio 2 dalį).Dėl įpareigojimo atlikti veiksmusIeškovė prašo įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei nuosavybės teisėmis ieškovei priklausančią inžinierinę dokumentaciją (kompiuterinius failus), skirtą parengti metalinių durų projektus pagal priede Nr. 2 pateikiamus užsakymų numerius su raide T, sunaikinti tokios medžiagos turimas kopijas, uždrausti atsakovui bet kokiu būdu naudoti tokią medžiagą. 2025 m. gegužės 21 d. paaiškinimuose ieškovė nurodė, jog atsakovas iki šios dienos jai nesugrąžina projektinės medžiagos ir nepasirašė jam pateikto patvirtinimo dėl projektinės medžiagos ištrynimo iš savo laikmenų. Pats atsakovas su tuo nesutiko, teismo posėdžio metu tvirtino, kad jokios ieškovei priklausančios medžiagos neturi.Šį ieškinio reikalavimą ieškovė kildina iš darbo sutarties 3.5 p. nevykdymo. Minėtas punktas nustato, kad darbdaviui pareikalavus arba nutraukus šią sutartį, darbuotojas nedelsdamas privalo grąžinti darbdaviui visus dokumentus ir medžiagą, kurią darbuotojas parengė arba surinko, arba kuri buvo jam pateikta, atliekant jo darbines funkcijas, taip pat visas dokumentų kopijas, ištraukas ar elektronines kopijas, arba darbdavio sutikimu bei jam prižiūrint darbuotojas šias kopijas/ištraukas sunaikins.Kad minėtas ieškovės reikalavimas galėtų būti vykdytinas, t. y. kad ieškovei priklausanti inžinerinė dokumentacija būtų grąžinta, sunaikinta arba uždrausta naudoti, kita šalis – atsakovas – ją turi turėti, o pareigą tai įrodyti turi ieškovė. Minėtą faktinę aplinkybę ieškovė įrodinėjo savo paaiškinimais bei liudytojos I. S. parodymais. Tačiau liudytojos parodymai objektyviai patvirtina, jog darbo santykių su ieškove metu atsakovas galėjo savo darbo kompiuteryje turėti failų su ieškovei priklausančia inžinierine dokumentacija, nes tokius failus jis persiųsdavo liudytojai, tačiau jokių objektyvių duomenų, jog pasibaigus darbo santykiams atsakovas vis dar disponuoja ieškovei priklausančia inžinierine dokumentacija (kompiuteriniais failais) nei liudytoja I. S., nei ieškovė teismui nepateikė. Be to, ieškovė neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, jog pastarasis yra pardavęs savo kompiuterį, kurį naudojo tuomet kai buvo saistomas darbo santykiais su ieškove. Todėl nesant įrodymų, jog atsakovas disponuoja tokio turinio duomenimis, teismas negali jo įpareigoti perduoti juos ieškovei, sunaikinti ar uždrausti atsakovui bet kokiu būdu naudoti inžinierinę dokumentaciją (kompiuterinius failus). Tokį teismo sprendimą lemia tai, jog darbdavio reikalavimas įpareigoti darbuotoją atlikti tam tikrus veiksmus nėra savitikslis, reiškiant reikalavimą atsakovui turi būti siekiama materialaus teisinio rezultato, kuris turi apčiuopiamą išraišką.Pastebėtina, jog nagrinėjant bylą teisme, ieškovė akcentavo, jog jai priklausančią inžinierinę dokumentaciją (kompiuterinius failus) atsakovas turėjo sunaikinti bendrovės vadovo akivaizdoje pagal Darbo sutarties 3.5 p. Vertinant tokį ieškovės argumentą, pažymėtina, jog minėtoje sutarties nuostatoje įtvirtinta, jog dokumentai gali būti sunaikinti tik esant dviem sąlygoms: turi būti darbdavio sutikimas ir darbdavio priežiūra. Šiuo atveju darbdavys jokių duomenų apie sutikimo davimą į bylą nepateikė. Antra, gavęs 2024 m. kovo 3 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo pats darbdavys nesiėmė jokių veiksmų, kad įgyvendinti Darbo sutarties 3.5 p reikalavimus. Teismo įsitikinimu, būtent darbdavys, būdamas pakankamai atsakingu ir rūpestingu turėjo pasirūpinti dėl jam priklausančio intelektualinio turto – inžinerinės dokumentacijos failų – apsaugos. Tačiau priešingai, į bylą yra pateiktos susirašinėjimo tarp ginčo šalių žinutės, laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 19 d., iš kurių matyti, jog net ir kilus ginčui, ieškovės vadovas tik abstrakčiau rašo, jog sutarties reikia laikytis abiem ir klausiama darbuotojo, ar skaitė sutartį (T.2, e. b. l. 88-89). Tačiau susiklosčius tokiai situacijai jokių reikalavimų, net ir praėjus pusantro mėnesio nuo prašymo dėl atleidimo iš darbo pateikimo, darbdavys dėl dokumentacijos grąžinimo ar sunaikinimo atsakovui neišsakė.Akcentuotina, jog Kauno apygardos teismas grąžindamas iš naujo nagrinėti bylą dėl šio ieškinio reikalavimo nurodė, jog nagrinėdamas bylą iš naujo teismas turi pasiūlyti pateikti įrodymus dėl failų buvimo pas atsakovą. Teismas 2026 m. vasario 27 d. nutartimi įpareigojo abi ginčo šalis papildomai pateikti teismui papildomus įrodymus ir dokumentų vertimus, kaip tai nurodyta minėtoje nutartyje. Vykdydamas šią nutartį, atsakovas 2026 m. birželio 10 d. pateikė teismui paaiškinimus, jog jis pats pasiūlė teismui pateikti įrodymus apie jo kompiuteryje esančius failus ir pateikė teismui jo paties atliktus terminų vertimus. Tačiau teismui išaiškinus, jog vertimus gali atlikti tik tokią kvalifikaciją turintys asmenys, atsakovas pripažino, kad tokios kvalifikacijos neturi ir neišreiškė valios teikti kvalifikuoto vertėjo atliktų vertimų. Teismo vertinimu, šioje situacijoje, darbdavys gavęs atsakovo prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo per protingą terminą nesiėmė jokių pastangų dėl jam priklausančios inžinierinės dokumentacijos (kompiuterinių failų) grąžinimo arba sunaikinimo, nors privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Todėl toks darbdavio teisių ir įstatymo saugomų interesų gynybos būdas praėjus metams po darbo santykių pabaigos, tuo pačiu teismui nepateikiant jokių įrodymų patvirtinančių, jog atsakovas disponuoja ieškovei priklausančia inžinierine dokumentacija (kompiuteriniais failais) ir iš esmės savo reikalavimus grindžiant niekuo neparemtomis prielaidomis, negali būti tenkinamas, todėl dėl nurodytų priežasčių atmestinas.Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų, nes nemano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie yra teisiškai svarbūs ir reikšmingi. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sutinkamai su DK 231 straipsnio 4 dalies nuostata, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Darbo teisinio santykio dalyviams pareiškus ieškinius teisme po DGK priimto sprendimo, individualaus darbo ginčo byla nagrinėjama teisme iš esmės ir užbaigiama teismui priimant sprendimą, po kurio įsiteisėjimo DGK sprendimas netenka galios visa apimtimi (DK 231 straipsnio 7 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidųCPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Atmestus ieškovo ieškinį, sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.Šioje byloje patirta 16,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:ieškinį atmesti.Pripažinti, kad darbo sutartis su T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukta 2024 m. kovo 8 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fort E. B.“, juridinio asmens kodas 305698715, atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 14 140,62 Eur (keturiolika tūkstančių šimtą keturiasdešimt eurų 62 ct) (neatskaičius mokesčių) nesumokėtą darbo užmokestį už 2023 m. lapkričio –2024 m. kovo mėn.; 213,72 Eur (du šimtus trylika eurų 72 ct) (neatskaičius mokesčių) ligos išmoką; 5 136,35 Eur (penkis tūkstančius šimtą trisdešimt šešis eurus 35 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 7 195,03 Eur (septynis tūkstančius šimtą devyniasdešimt penkis eurus 03 ct) (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką; 14 390,06 Eur (keturiolika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt eurų 06 ct) (neatskaičius mokesčių) netesybas; 267,75 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 75 ct) delspinigių. Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fort E. B.“, juridinio asmens kodas 305698715, 16,01 Eur (šešiolika eurų ir 01 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti ieškovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 2222. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėja Vilma Brazinskienė