Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-3403-871/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-22
Bylos Nr.: e2A-3403-871/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18222-2025-3
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius, Renata Beinoravičienė
Ieškovas: IES1
Atsakovas: Daugiabučio, Daugiabučio namo Šnipiškių g. Nr. 2 Vilniuje savininkų bendrija
Trečiasis asmuo: SĮ ,,Vilniaus miesto būstas", UAB „Creatus LT“

Kategorijos

2.2.2.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-3403-871/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18222-2025-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 22 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ramunės Mikonienės ir Lino Zinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei Daugiabučio namo Šnipiškių g. Nr. 2, Vilniuje savininkų bendrijai dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, TAR2, TAR19, TAR10, TAR5, TAR13, TAR12, TAR8, TAR1, TAR16, TAR17, TAR11, TAR4, TAR6, TAR3, TAR7, TAR9, uždaroji akcinė bendrovė „Creatus LT“, TAR14, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, TAR20.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas IES1 (toliau – ir ieškovas) padavė ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovės Daugiabučio namo Šnipiškių g. Nr. 2, Vilniuje (toliau – ir Namas), savininkų bendrijos (toliau – ir atsakovė, bendrija) 2025 m. kovo 31 d. visuotinio susirinkimo priimtą sprendimą aštuntuoju darbotvarkės klausimu „dėl bylinėjimosi išlaidų atstatymo“, t. y. atstatyti 14 968 Eur bylinėjimosi su bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove (tolia – BUAB) „Magirnis“ išlaidų, jas surenkant iš Namo butų ir kitų patalpų savininkų, mokėjimus išdėstant per 33 mėnesius: 32 mėnesius taikyti koeficientą 0,40 euro kv. metrui nuosavybės teise savininkui priklausančio būsto plotui per mėnesį, o 33-čią mėnesį likusiai sumai taikyti koeficientą 0,46868 euro už kv. metrą).

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad:

Jis yra bendrijos narys. Ieškovo žiniomis, bendrijoje yra 14 narių, tačiau Name yra 19 atskirų patalpų. Trims Namo patalpų savininkams (ieškovui, TAR20 bei Vilniaus miesto savivaldybei) priklauso po dvi Name esančias patalpas. Du Namo patalpų savininkai – 9 buto savininkė TAR14 ir 8 bei 15 butų savininkė Vilniaus miesto savivaldybė (taip pat patikėjimo teise šį savivaldybei priklausantį turtą valdanti SĮ „Vilniaus miesto būstas“) – nėra bendrijos nariai ir, ieškovo žiniomis, apie bendrijos narių visuotinį susirinkimą informuoti ir į jį kviesti nebuvo.

Nurodė, kad dėl aštuntojo bendrijos narių visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimo buvo pateikta (ir į susirinkimo protokolą įrašyta) ši informacija: siūloma atstatyti bylinėjimosi išlaidas; bylinėjantis su BUAB „Magirnis“ per 2018–2024 metus patirta 14 968 Eur išlaidų (5 468 Eur kainavo teismo ekspertizės ir 9 500 Eur – teisinės paslaugos); siūloma šias lėšas surinkti iš namo butų ir kitų patalpų savininkų, išdėstant mokėjimus per 33 mėnesius; 32 mėnesius taikyti koeficientą 0.40 euro kv. metrui nuosavybės teise savininkui priklausančio būsto plotui per mėnesį, o 33-čią mėnesį likusiai sumai surinkti taikyti koeficientą 0.46868 euro už kv. metrą per mėnesį. Susirinkime pasiteiravus, kodėl reikia „atstatyti“ bylinėjimosi išlaidas, ir paprašius paaiškinti, iš kokių lėšų jos buvo apmokėtos, susirinkimo (ir bendrijos) pirmininkas TAR7 rišlaus atsakymo pateikti nesugebėjo. Tačiau, be kita ko, paaiškino, kad tiksliai neįvardintą sumą („apie tūkstantį eurų“) bendrijai yra paskolinęs tuometinis bendrijos pirmininkas TAR1. Ieškovo žiniomis, išskyrus Namo atnaujinimui skirtus atidėjimus (butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui (pastatams) atnaujinti), bendrija neturi jokio „bylinėjimosi“ ar kitokio atitinkamo „fondo“, kuriame turėtų būti kaupiamas arba sukauptas tam tikras pinigų rezervas. Kita vertus, jei toks fondas būtų sudaromas, remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, būtų privalu nustatyti atitinkamų lėšų naudojimo tvarką. Todėl prievartinis lėšų rinkimas kažkokiam neaiškaus pobūdžio „bylinėjimosi išlaidų atstatymui“, ieškovo vertinimu, yra absoliučiai nepagrįstas.

Akcentavo ir tai, kad, ieškovo žiniomis, 2024 m. gruodžio 31 d. bendrija neturėjo jokių neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu jai arba bylinėjimusi su BUAB „Magirnis“ (ekspertizės paslaugų teikimu ir pan.). Papildomai pažymėjo, kad pagal DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą, tik visuotinis susirinkimas „priima sprendimus dėl lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje numatytus atvejus [kai sprendimą priimti gali tik visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimas]”. Kadangi ieškovas bendrijos nariu buvo nuo bylinėjimosi su BUAB „Magirnis“ pradžios, jis puikiai žino, kad per bylinėjimosi laikotarpį nei bendrijos narių visuotinis susirinkimas, nei visų namo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimas tokio sprendimo nėra nei svarstęs, nei priėmęs. Todėl pirmininko paaiškinimus apie tariamai paskolintas lėšas vertina kaip absoliučiai nepagrįstus (juo labiau, kad atitinkamos skolos nėra nurodomos ir ketvirtuoju klausimu patvirtintoje finansinėje ataskaitoje už 2024 m. bei penktuoju klausimu patvirtintame revizijos akte).

Taip pat nurodė, kad, ieškovo vertinimu, bendrijos narių visuotinis susirinkimas neturėjo įgaliojimų / kompetencijos priimti sprendimą aštuntuoju darbotvarkės klausimu, kuris taikomas ne tik bendrijos nariams, bet ir visiems kitiems namo patalpų savininkams. Šis sprendimas galėjo būti priimtas ne bendrijos narių visuotinio susirinkimo, o visų namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo. Tokia išvada akivaizdi, vertinant DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas („Sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos“). Todėl, remiantis DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostata, „Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams“, apie susirinkimą turėjo būti pranešta ir sudaryta galimybė jame pareikšti savo valią ginčijamu aštuntuoju darbotvarkės klausimu tiek TAR14, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias patalpas patikėjimo teise valdančiai SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog „Bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą. Visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ir kitos paskirties pastatų savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose)“. Taigi, ieškovui turint ne vieną, o du balsus, taip pat aštuntuoju darbotvarkės klausimu leidus balsuoti ir ne bendrijos nariams, balsavimo rezultatas jau galėjo būti visai kitoks (t. y. susirinkimo sprendimas ginčijamu aštuntuoju klausimu galėjo būti nepriimtas). Taigi, balsuojant ginčijamu aštuntuoju darbotvarkės klausimu buvo padarytas esminis pažeidimas.

Papildomai atkreipė dėmesį į dar du aspektus. Visų pirma, bendrijos skelbimų lentoje viešai paskelbtame susirinkimo protokole nurodyta, kad už aštuntąjį klausimą balsavo 4 dalyviai, prieš balsavo 3 dalyviai ir 2 dalyviai susilaikė. Tokią bendrijos skelbimų lentoje iškabinto protokolo kopiją (nuotrauką) ieškovo atstovui 2025 m. balandžio 14 d. el. laišku pateikė bendrijos pirmininkas TAR7. Tačiau, ieškovo atstovui bendrijos pirmininko paprašius pateikti referuojamus susirinkimo protokolo priedus, su jais TAR7 2025 m. birželio 18 d. el. laišku atsiuntė jau kitokią susirinkimo protokolo redakciją, kurioje nurodyti kiti duomenys – kad už susirinkimo sprendimą ginčijamu aštuntuoju darbotvarkės klausimu balsavo ne 4, o 7 dalyviai, prieš balsavo 3 dalyviai ir 2 dalyviai susilaikė. Jokios informacijos apie susirinkimo protokolo taisymus pakartotinai siųstoje kitokios redakcijos protokolo kopijoje nėra. Todėl atliktas duomenų pakeitimas kelia abejonių vėliau pateikto dokumento teisingumu. Antra, ieškovui kyla abejonių dėl balsuojant ginčijamu aštuntuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu pateiktų duomenų teisingumo. Ieškovas labai aktyviai dalyvavo teismo procese dėl ginčo su BUAB „Magirnis“ ir jam žinoma bei jis neginčija, kad ekspertų darbas tikrai kainavo 5 468 Eur. Tačiau ieškovas neturi informacijos, kuri patvirtintų, jog 2018–2024 metais bendrija šiame teismo procese sumokėjo 9 500 Eur už teisines paslaugas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pažymėjo, kad ieškovas sistemingai reiškia ieškinius bendrijai (civilinės bylos Nr.: 2-86-918/2018 (apeliacinėje instancijoje 2A-147-340/2018); e2-748-294/2021 (apeliacinėje instancijoje e2A-16-252/20220); e2-1140-1169/2022; e2-277-294/2023 (apeliacinėje instancijoje e2A-1453-661/2023); e2-26120-994/2024; e2-1541-994/2025) bei sabotuoja jos veiklą. Tokiam savo veikimui, matyt siekdamas maskuoti savo elgesį, ieškovas paskutiniu metu pasitelkia artimus asmenis (civilinė byla Nr. e2-2616-1080/2025). Net būdamas trečiuoju suinteresuotu asmeniu bendrijos pusėje civilinėje byloje Nr. e2-521-936/2024, grubiai pažeisdamas CPK 47 straipsnio 4 dalies nuostatus, kryptingai veikė procese prieš bendriją. Taip pat inicijavo valstybinės žemės įsigijimo procesą, kurio metu pateikė prašymą įsigyti žemę ant kurio stovi namas, kuriame yra įsikūrusi bendrija. Dėl to yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3813-808/2025. Visais pirmiau išvardytais atvejais teismai pripažindavo ieškovo teikiamus procesinius reikalavimus / skundus nepagrįstais. Be to, ieškovas yra kreipęsis į teisėsaugos organus, siekdamas, jog bendrijos valdymo organų nariai (bendrijos pirmininkas) būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis reikšdamas ir šį ieškinį, kuriuo esminis tikslas – apsunkinti bendrijos veiklą.

Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-521-936/2024 per 6 bylinėjimosi metus, būdama atsakove ir ieškove pagal priešieškinį, bendrija tiek ekspertizėms, tiek kelių dešimčių procesinių dokumentų paruošimui, itin didelės apimties įrodymų įvertinimui patyrė bylinėjimosi išlaidas. Bendrija nevykdo jokios ūkinės veiklos ir priversta patiriamas išlaidas dengti iš lėšų, kurios yra surenkamos iš bendrijos narių, o tam tikrais atvejais ir patalpų savininkų. Dėl to, visi ieškovo teiginiai, kad jam yra nesuprantama, kas buvo sprendžiama aptariamame susirinkime, iš kur yra atsiradęs poreikis minėtų lėšų surinkimui, ką reiškia terminas „atstatymas“ yra apsimestinis.

Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtos sumos yra nepagrįstos, kaip ir nėra jokių įrodymų, kad ieškovas yra domėjęsis iš ko ir kaip susidarė minėtos sumos ir minėtos informacijos negavo. Didžiojoje dalyje pirmiau nurodytų bylų ieškovas sistemingai nesuprasdavo pagrindinių bylose apsprendžiamų klausimų (kodėl turi būti keičiamos pastato durys; kodėl yra reiškiamas būtent tokio dydžio priešieškinis; kodėl jam nepranešama apie vykstančius bendrijos susirinkimus (kai byloje yra akivaizdūs įrodymai, jog buvo pranešta ir jam buvo apie juos žinoma) ir t. t.)), todėl tokia ieškovo pozicija yra ne tik pastovi ir tipinė, bet ir negali būti pagrindu ieškiniui tenkinti.

Atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. e2-521-936/2024 atsakove buvo būtent bendrija ir būtent ji patyrė bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties, sprendimą, kaip bus surenkamos patirtos išlaidos, ir priėmė bendrija. Jokios įstatyminės nuostatos nedraudžia bendrijai priimti tokius sprendimus, t. y. apspręsti su savo nariais kokiu būdu, kokiais terminais, kokia apimtimi bus surenkamos minėtos lėšos, tame tarpe iš kokių subjektų. Sutiktina, kad priėmus sprendimą, jog lėšos bus surenkamos ne tik iš bendrijos narių, bet ir iš visų patalpų savininkų, susidarė situacija, kad toks sprendimas turės būti aptariamas ir patalpų savininkų susirinkime. Tačiau ši aplinkybė nedaro bendrijos priimtą sprendimą neteisėtu, nes juo buvo išreikšta bendrijos narių nuomonė aptariamu klausimu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš ieškovo 489,52 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokole nurodyto balsavusių asmenų skaičiaus nurodė, kad atsakovė byloje pateikė bendrijos 2025 m. kovo 31 d. Balsų skaičiavimo komisijos protokolą, kuriame balsavusių asmenų skaičius ir rezultatas buvo pildomas ranka. Remiantis nurodyto protokolo turiniu nustatyta, kad iš viso bendrijoje yra 14 narių, susirinkime dalyvavo 12 narių. Iš anksto buvo gauti 4 išankstinės nuomonės pareiškimo biuleteniai, kurie visi buvo pripažinti kaip galiojantys. Protokole ties aštuntuoju darbotvarkės klausimu „Dėl bylinėjimosi išlaidų atstatymo“ tiesa grafa „pritarta“ nurodyta „7”, nepritarta „3”, susilaikė „2”. Protokolas pasirašytas Balsavimo skaičiavimo komisijos narių ir jame nėra atlikta taisymų. Atsakovė, 2026 m. birželio 4 d. teikdama papildomus įrodymus, pateikė ginčo visuotinio susirinkimo protokolą, kuriame aštuntuoju darbotvarkės klausimu balsavusių narių skaičius yra ištaisytas iš „4 – už, 3 – prieš ir 2 susilaikė“ į „7 – už, 3 – prieš ir 2 susilaikė“ ir nurodyta, kad tai yra „korektūros klaida“, ir po ja pasirašė susirinkimo pirmininkas TAR7 ir susirinkimo sekretorė TAR8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra ginčo, jog 2025 m. kovo 31 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime dalyvavo 12 bendrijos narių, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog susirinkimo metu dalis narių buvo išėję ir nedalyvavo, be kita ko, balsuojant aštuntuoju darbotvarkės klausimu (t. y. kad balsavimo metu susirinkimo patalpoje buvo tik 9, o ne 12 narių), darė išvadą, kad byloje įrodyta, jog, rengiant 2025 m. kovo 31 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolą ir nurodant balsavimo rezultatus aštuntuoju darbotvarkės klausimu, buvo padarytas rašymo apsirikimas (vietoje 7 narių, balsavusių „už“, nurodyti tik 4 nariai), kuris vėliau buvo ištaisytas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad, jam pareikalavus, ieškovui turėjo būti pateiktas protokolo egzempliorius, kuriame būtų matomas atliktas taisymas, taip išvengiant abejonių dėl protokole nurodytų balsų skaičiaus teisingumo. Tačiau vertino, kad šias abejones pašalinus bylos nagrinėjimo metu, nėra pagrindo nuspręsti, jog 2025 m. kovo 31 d. visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas aštuntuoju darbotvarkės klausimu turėtų būti panaikintas tuo pagrindu, kad už jį nebalsavo reikiamas skaičius (dauguma) susirinkime dalyvavusių bendrijos narių.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendrijos teisės rinkti įmokas iš bendrijos narių ir kitų patalpų savininkų, siekiant kompensuoti bendrijos turėtas teisines išlaidas teisminio proceso metu, nurodė, kad iš DGNKPPSBĮ 10 straipsnyje įtvirtintos bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijos matyti, kad susirinkimas turi teisę tvirtinti ne tik įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) tarifus bet ir kitoms išlaidoms apmokėti skirtus tarifus. Pažymėjo, kad įstatyme nėra apibrėžiama, kokios išlaidos priskirtinos prie „kitų išlaidų“, kurias gali turėti bendrija ir kurioms atlyginti gali būti renkamos įmokos, taip pat neįtvirtinama, ar gali būti renkamos įmokos tik būsimoms, iš anksto žinomoms ir apibrėžtoms išlaidoms (pvz., numatytoms ilgalaikiame plane) ar jomis gali būti siekiama padengti jau buvusias išlaidas (pvz., nurodant konkretų bendrijos, kaip administratoriaus, poreikį šias lėšas surinkti (turėti). Kartu įstatyme nėra įtvirtinto draudimo bendrijai rinkti lėšas, siekiant apmokėti išlaidas, turėtas bendrijai dalyvaujant teisminiuose procesuose, ginant bendrijos narių ir (ar) kitų patalpų savininkų interesus teisme, jeigu tokiam lėšų rinkimui buvo pritarta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aptarto teisinio reguliavimo visumą vertino, kad nėra pagrindo nuspręsti, jog bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas surinkti įmokas iš bendrijos narių, siekiant kompensuoti bendrijos jau patirtas išlaidas, savaime vertintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, t. y. priimtas peržengiant bendrijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijos nustatyti įmokas ir jų tarifus ribas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog bendrija buvo įkūrusi ar siekė įkurti fondą, skirtą kaupti įmokoms, skirtoms bendrijos teisinėms išlaidoms apmokėti, ar kad bendrija turėjo skolų, kurias turėjo padengti gautomis įmokomis, ir pan. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo visuotinio narių susirinkimo metu bendrijos nariams buvo pateikta tvirtinti atsakovės finansinė ataskaita už 2023 m., kurioje nenurodyta, kad bendrija turi skolų. Per teismo posėdį trečiasis asmuo TAR11 nurodė, kad bendrija pasiskolino lėšų iš buvusio bendrijos pirmininko ir jo našlės, tačiau byloje nepateikta jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti rašytinių įrodymų. Todėl nusprendė, kad ginčijamas bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas aštuntuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas, jo tinkamai nepagrindžiant, nenurodant lėšų surinkimo tikslo ir jų būsimo panaudojimo, taip pažeidžiant DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, kuriame įtvirtinta visuotinio narių susirinkimo kompetencija tvirtinti įmokų, „kitoms išlaidoms padengti“ tarifus. Vis dėlto konstatavo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar toks atsakovės narių visuotinio susirinkimo sprendimas sukėlė ieškovui materialiuosius teisinius padarinius, t. y. ar šio sprendimo pagrindu atsirado ieškovui prievolė mokėti nustatyto dydžio įmokas išleistoms lėšoms kompensuoti.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčijamo bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo dalies (ne)galiojimo materialiųjų teisinių padarinių nurodė, kad įmokų, skirtų kompensuoti bendrijos turėtas bylinėjimosi išlaidas, rinkimas nesusijęs su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, todėl tokiu atveju, organizuojant visuotinį bendrijos narių susirinkimą, turėjo būti laikomasi DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto įpareigojimo apie įvyksiantį susirinkimą raštu informuoti visus namo patalpų savininkus, o ne tik bendrijos narius, atitinkamai suteikiant jiems galimybę dalyvauti susirinkime ir balsuoti už tuos klausimus, kuriems priimti reikalinga namo savininku balsų dauguma, kaip nagrinėjamu atveju. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog, organizuojant 2025 m. kovo 31 d. visuotinį bendrijos narių susirinkimą, į jį nebuvo kviečiami ir jame nedalyvavo ne bendrijos nariai, t. y. kitų patalpų savininkai. Taigi, visuotiniame susirinkime dalyvavo tik bendrijos nariai ir tik jie balsavo susirinkimo metu nustatytais darbotvarkės klausimais. Tai reiškia, kad, nepaisant to, jog 2025 m. kovo 31 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu ginčo sprendimas buvo priimtas susirinkime dalyvavusių bendrijos narių balsų dauguma, jis nesukėlė ieškovui materialiųjų teisinių padarinių, t. y. jo pagrindu neatsirado ieškovo pareiga mokėti įmokas, siekiant surinkti teisinėms išlaidoms apmokėti išleistas lėšas, nes susirinkime nedalyvavo ir savo valios teisės aktų nustatyta tvarka neišreiškė kitų patalpų savininkai. Kaip nurodė ir atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį, toks sprendimas galėjo būti vertinamas tik kaip suformuota bendrijos narių nuomonė konkrečiu klausimu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad bylos duomenimis, 2025 m. rugsėjo 11 d. įvyko butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu, kurio metu buvo balsuojama už tokį patį darbotvarkės klausimą, koks buvo pateiktas ginčo bendrijos visuotinio susirinkimo metu. Iš byloje pateikto 2025 m. rugsėjo 11 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad buvo išsiųsta 19 biuletenių, gauta (užpildyta) 16 biuletenių, iš kurių 15-ka pripažinti kaip galiojantys (konstatuota, kad balsavime dalyvavo 79 proc. butų ir kitų patalpų savininkų). Už siūlymą „atstatyti bylinėjimosi išlaidas“ balsavo 15, pritarė – 9, nepritarė – 6. Taigi nurodytam siūlymui buvo pritarta bendrijos ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Vertino, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą nuspręsti, jog 2025 m. rugsėjo 11 d. priimtas bendrijos narių ir kitų patalpų savininkų sprendimas sukėlė ieškovui materialiuosius teisinius padarinius, t. y. įtvirtino jo pareigą mokėti nustatyto dydžio įmokas teisinėms išlaidoms atkurti. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka ginčijo 2025 m. rugsėjo 11 d. bendrijos narių ir kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad, konstatavus, jog nagrinėjamu atveju ieškovo ginčijamas 2025 m. kovo 31 d. atsakovės narių visuotinio susirinkimo priimtas sprendimas aštuntuoju darbotvarkės klausimu nesukėlė ieškovui materialiųjų teisinių padarinių, t. y. šio sprendimo pagrindu ieškovui neatsirado pareiga mokėti susirinkimo metu nustatyto dydžio įmokas (tokia pareiga ieškovui atsirado tik po 2025 m. rugsėjo 11 d. butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo), šio sprendimo ginčijamos dalies nurodytu klausimu panaikinimas taip pat nesukeltų ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priimti naują įrodymą ir priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nurodė, kad skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog 2025 m. kovo 31 d. sprendimas nesukėlė apeliantui materialiųjų teisinių padarinių, nes pareiga mokėti susirinkimo metu nustatyto dydžio įmokas ieškovui atsirado tik po vėlesnio, t. y. 2025 m. rugsėjo 11 d. butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo, yra iš esmės klaidinga, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei teisės aktų nuostatoms, o pirmosios instancijos teismo procesinis elgesys, priimant siurprizinį sprendimą, suvaržė apelianto teisę į sąžiningą teismą ir veiksmingą gynybą.

Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžią faktinę ir teisinę klaidą, konstatuodamas materialiųjų padarinių nebuvimą. Kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikiamas naujas įrodymas – 2025 m. gegužės mėnesio mokėjimo pranešimas – neginčijamai įrodo, kad 2025 m. kovo 31 d. sprendimo pagrindu apeliantui mokesčiai buvo skaičiuojami ir reikalaujami mokėti dar nuo 2025 m. gegužės mėnesio. Į gegužės mėnesio sąskaitą buvo įtraukta 17,01 Eur dydžio įmoka „Bylinėjimosi išlaidos“, apskaičiuota pritaikius būtent ginčijamu sprendimu nustatytą 0,40 Eur už kv. m tarifą apeliantui nuosavybės teise priklausančiam 42,53 kv. m plotui.

Atsiliepimas

Nurodė, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, atsakovė pirmosios instancijos teisme nereiškė ir neįrodinėjo pozicijos, jog ginčijamas sprendimas iki rugsėjo mėnesio nebuvo vykdomas ar nesukūrė padarinių. Dar daugiau, atsakovė atsiliepime eksplicitiškai pripažino, kad ginčijamo 2025 m. kovo 31 d. sprendimo priėmime neturint galimybės dalyvauti bendrijos nariais nesantiems patalpų savininkams, jų (bet tik jų, o ne kitų bendrijos narių) teisės buvo suvaržytos, todėl būtent bendrijos nariais nesančių patalpų savininkų teisių užtikrinimui „toks sprendimas turės būti aptariamas ir patalpų savininkų susirinkime“. Taigi, skundžiamame sprendime pateikta pirmosios instancijos teismo įvykių versija, kad tik 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimas sukūrė teisinę prievolę, o 2025 m. kovo 31 d. sprendimas buvo tik „konsultacija”, visiškai neatitinka tarp šalių vykusio ginčo turinio, kurį apibrėžė jų teikti argumentai ir ginta pozicija. Kadangi faktinis mokesčių rinkimas nebuvo ginčo objektas, apeliantas pirmosios instancijos teisme nematė reikalo (ir neturėjo procesinės pareigos) teikti mokėjimo pranešimų šiai aplinkybei įrodinėti. Pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva skundžiamame sprendime suformulavęs visiškai netikėtą faktinį argumentą apie padarinių nebuvimą, atėmė iš apelianto galimybę pateikti atsikirtimus bei įrodymus pirmosios instancijos teisme. Šis pažeidimas sudaro savarankišką pagrindą naujam įrodymui (mokėjimo pranešimui) priimti apeliaciniame procese pagal CPK 314 straipsnį, kadangi jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. tik sužinojus apie neteisėtus argumentus.

Nurodė, kad kadangi 2025 m. kovo 31 d. sprendimas buvo vienintelis teisinis pagrindas rinkti mokesčius laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės iki rugsėjo mėnesio, šio sprendimo panaikinimas retrospektyviai panaikina apelianto pareigą mokėti už minėtą laikotarpį. Todėl apeliantas išlaiko visišką teisinį suinteresuotumą reikalauti 2025 m. kovo 31 d. sprendimo panaikinimo ab initio (nuo pradžių). Pažymėjo, kad priežastis, kodėl apeliantas iš karto neskundė antrojo (2025 m. rugsėjo 11 d.) sprendimo, yra tiesiogiai susijusi su proceso ekonomiškumo principu, kurį pripažįsta Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Europos Žmogaus Teisių Teismas. Kadangi apeliantas jau 2025 m. birželio mėnesį buvo apskundęs identiško turinio sprendimą (specifiškai atkreipė dėmesį, kad abiejų svarstytų klausimų tekstas yra tapatus), dar vieno analogiško teisminio proceso inicijavimas dėl to paties klausimo reikštų neracionalų asmens finansinių išteklių švaistymą ir nepagrįstą teismų sistemos apkrovimą. Pastebėjo ir tai, kad apskritai reikalavimas iš karto skųsti visus priimtus sprendimus sudarytų sąlygas piktnaudžiauti, nes atsakovė galėtų vis performinti savo sprendimą (sakydama, kad jo vietoje priimamas naujas) ir tokiu būdu versti suinteresuotą asmenį vis iš naujo skųsti kiekvieną naują atitinkamo sprendimo versiją bei siekti finansinio išsekinimo. Kadangi ieškovas yra aiškiai išreiškęs savo nesutikimą su esminiu dalyku – vien praeityje turėtomis išlaidomis grindžiamų lėšų rinkimu visiškai nespecifikuotam tikslui – jo manymu, laimėjus šią bylą jis turėtų svarų pagrindą prašyti atnaujinti terminą 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimo apskundimui (jei pagal jį toliau būtų reikalaujama mokėti įmokas bendrijai).

Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nurodė, kad bendrijos nuomone, ieškovas ilgus metus įvairiausiais būdais siekia trukdyti ir trukdo bendrijos veiklą, nesibodi meluoti bylas nagrinėjantiems teismams, ir šis ginčas yra aiškus tokio veikimo pavyzdys.

Paaiškino, kad bendrija, nutarusi atlikti Namo renovaciją, susidūrė su itin nesąžiningais rangovais, kurie ne tik nemažą kiekį darbų atliko netinkamai ir nekokybiškai, tačiau dalies darbų iš viso neatliko, taip pat nepagrįstai reikalavo už neatliktus ir netinkamai atliktus darbus didelių pinigų sumų. Dėl šios priežasties kilo teisminis ginčas, kuris buvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-521-936/2024. Per 6 bylinėjimosi metus bendrija, būdama atsakove ir ieškove pagal priešieškinį, tiek ekspertizėms, tiek kelių dešimčių procesinių dokumentų paruošimui, itin didelės apimties įrodymų įvertinimui patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrija nevykdo jokios ūkinės veiklos, ir priversta patiriamas išlaidas dengti iš lėšų, kurios yra surenkamos iš bendrijos narių, o tam tikrais atvejais ir patalpų savininkų, kilo poreikis surinkti patirtas bylinėjimosi lėšas. Dėl šios priežasties name buvo pradėta atitinkama kelių etapų procedūra. Ieškovas ne kartą įvairių bendrijai svarbių klausimų priėmimą apsunkindavo tiek teisminiais procesais, tiek ir kitais būdais. Dėl to buvo nuspręsta atsiklausti bendrijos narių nuomonės ginčo klausimu, prieš jį svarstant visuotiniame namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Aptarus minėtą klausimą bendrijos viduje ir nustačius, kad bendrijos nariai pritaria jo priėmimui, buvo pereita prie sekančio etapo, t. y. minėtą klausimą apspręsti ir su butų ir kitų patalpų savininkais, kadangi prie minėtų lėšų surinkimo turėjo prisidėti ir jie. 2025 m. rugsėjo 11 dieną buvo sušauktas namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas surinkti iš visų pastato patalpų savininkų (dauguma jų yra ir bendrijos nariai) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis sprendimas yra jokia forma neginčytas, dėl jo panaikinimo nesikreipta į teismą ir jis galioja jau beveik metus. Ieškovą pastoviai konsultuoja ir atstovauja net keli kvalifikuoti teisininkai, todėl nesikreipus dėl 2025 m. rugsėjo 11 dienos susirinkimo pripažinimo negaliojančiu, ieškovas neturi tam jokių reikšmingesnių pasiteisinimų.

Nurodė, kad priešingai nei nurodo ieškovas, pateiktas naujas įrodymas nėra jo vardu. Minėtas „dokumentas“ yra apskritai neaišku kieno vardu – jame ne tik nenurodytas joks vardas, joks patalpų numeris, jame net nėra nurodyta, kokio namo administravimui yra skirtos renkamos lėšos. Atsakant į klausimą, ar tokio „įrodymo“ pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pastebėjo, kad ieškovas nurodė teisybės neatitinkančią aplinkybę, jog lėšų rinkimo klausimas pirmojoje instancijoje nebuvo tirtas – nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios klausimas dėl lėšų rinkimo, jo rinkimo laikotarpio ir kiti su tuo susiję klausimai buvo keliami ir nagrinėjami šioje byloje.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat pateikė 2026 m. rugpjūčio 28 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės pasisakoma dėl naujo įrodymo ryšio su nagrinėjama byla.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023 41 punktą). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiu atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – pastatų ūkio administravimo ir valdymo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šilėja“ mokėjimo pranešimą už 2025 m. gegužės mėn. suteiktas paslaugas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad už paslaugą „bylinėjimosi išlaidos“ priskaičiuota 17,01 Eur suma. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ginčo sprendimas nesukėlė jam materialiųjų teisinių padarinių, padarė akivaizdžią faktinę ir teisinę klaidą, kadangi šis naujas įrodymas neginčijamai įrodo, kad mokesčiai bendrijos 2025 m. kovo 31 d. visuotinio susirinkimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu „dėl bylinėjimosi išlaidų atstatymo“ priimto sprendimo pagrindu buvo skaičiuojami ir reikalaujami mokėti dar nuo 2025 m. gegužės mėnesio.

Apeliantas taip pat pateikė 2026 m. rugpjūčio 28 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės pasisakoma dėl naujo įrodymo ryšio su nagrinėjama byla.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomas priimti naujas įrodymas neturės įtakos šalių ginčo išsprendimui, kadangi šis nėra pakankamas įrodinėjamai aplinkybei pagrįsti – iš pateikto UAB „Šilėja“ mokėjimo pranešimo nėra galimybės identifikuoti, kokiam subjektui ir už kokį nekilnojamojo turto objektą jis išrašytas. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliantas 2026 m. rugpjūčio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad minėtus duomenis galima identifikuoti iš kitų byloje surinktų įrodymų, t. y., be kita ko, iš namo butų ir kitų patalpų savininkų sąraše nurodyto jam priklausančių patalpų ploto, kuris sutampa su mokėjimo pranešime nurodytu plotu, arba šiuos duomenis galima išreikalauti iš bendrijos ir (arba) UAB „Šilėja“, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, siekdamas tinkamai įgyvendinti jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, galėjo ir turėjo pateikti tikslius, abejonių nekeliančius duomenis pats.

Apeliantas, apeliaciniame skunde grįsdamas prašymą dėl naujo įrodymo priėmimo, taip pat pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas buvo pagrįstas aplinkybe, kuri nebuvo tirta pirmosios instancijos teisme, t. y. nebuvo nagrinėtas klausimas dėl to, ar bendrijos 2025 m. kovo 31 d. visuotinio susirinkimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu „dėl bylinėjimosi išlaidų atstatymo“ priimtas sprendimas sukėlė padarinius, ar ne. Todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas atėmė iš jo galimybę pateikti atsikirtimus bei įrodymus šiuo klausimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžių metu laikėsi pozicijos, jog ginčo sprendimu buvo išreikšta tik bendrijos narių nuomonė. Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. vasario 24 d., metu bylą nagrinėjusi teisėja uždavė klausimą dėl to, ar buvo pradėtos rinkti lėšos „bylinėjimosi išlaidų atstatymui“, į kurį atsakovės atstovas atsakyti negalėjo. Šiame teismo posėdyje dalyvavo ir ieškovo atstovas, taigi, apie kilusį klausimą žinojo, tačiau jokių įrodymų dėl to pirmosios instancijos teismui neteikė. Vėlesniuose teismo posėdžiuose dalyvavo ir pats ieškovas, kurių metu nenurodė, kad ginčo sprendimo pagrindu jam būtų išrašomi bendrijos ar UAB „Šilėja“ mokėjimo pranešimai. Taigi, vertintina, kad teikiamas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, o pirmiau nurodyti apelianto argumentai laikytini nepagrįstais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tai yra ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas ribojimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis ribojimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantas, teikdamas naują įrodymą apeliacinės instancijos teismui, elgiasi nesąžiningai, todėl tiek jį, tiek 2026 m. rugpjūčio 28 d. rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir apeliacinis skundas toliau nagrinėjamas pagal pirmosios instancijos teisme surinktus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

Bylos duomenimis, bendrija teisminiame ginče su BUAB „Magirnis“, per 2018–2024 metų laikotarpį, patyrė iš viso 14 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 5 468 Eur išleista ekspertizėms bei 9 500 Eur – teisinėms paslaugoms apmokėti (2026 m. vasario 3 d. lydraščio Nr. DOK-17891 priedai Nr. 1–3). 2025 m. kovo 31 d. įvykusio visuotinio Daugiabučio namo Šnipiškių g. Nr. 2, Vilniuje, savininkų bendrijos narių susirinkimo metu, aštuntuoju darbotvarkės klausimu „dėl bylinėjimosi išlaidų atstatymo“, nuspręsta surinkti iš namo butų ir kitų patalpų savininkų patirtas 14 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, išdėstant mokėjimus per 33 mėnesius (2025 m. birželio 30 d. ieškinio Nr. CBP-18167 priedas Nr. 1).

Apeliantas su priimtu sprendimu nesutiko bei ieškiniu prašė pripažinti jį negaliojančiu, be kita ko, nurodydamas, kad tokio pobūdžio sprendimas galėjo būti priimtas tik visų namo butų ir kitų patalpų savininkų, o ne tik bendrijos narių balsavimu.

DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų; šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DGNKPPSBĮ 11 straipsnis nustato, kaip šaukiamas ir vyksta, kokius bendraturčių klausimus nagrinėja daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimas, jeigu daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta savininkų bendrija. DGNKPPSBĮ 12 straipsnis reglamentuoja visų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, taip pat sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendros nuosavybės objektų priėmimą. Pagal DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, šiame straipsnyje nustatyti klausimai daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra įsteigta bendrija, sprendžiami savininkų balsų dauguma. Aiškinant šio straipsnio nuostatas pažymėjo, kad straipsnio pavadinime nurodoma, jog reglamentuojami visų savininkų susirinkimo tvarkos klausimai, kuriuos pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalį šaukia bendrijos valdyba. Iš to daroma išvada, kad DGNKPPSBĮ 12 straipsnio nuostata, jog sprendimai priimami savininkų balsų dauguma, reiškia, kad DGNKPPSBĮ 12 straipsnyje nurodyti klausimai sprendžiami daugiabučio gyvenamojo namo visų savininkų susirinkime, o ne name veikiančios bendrijos narių susirinkime. Bendrijos vaidmuo šiuo atveju yra tik organizacinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019).

Pirmosios instancijos teismas vertino ir teisėjų kolegija tam pritaria, kad įmokų, skirtų kompensuoti bendrijos turėtas bylinėjimosi išlaidas, rinkimas nesusijęs su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, todėl tokiu atveju, organizuojant visuotinį bendrijos narių susirinkimą, turėjo būti laikomasi DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto įpareigojimo apie įvyksiantį susirinkimą raštu informuoti visus namo patalpų savininkus, o ne tik bendrijos narius, atitinkamai suteikiant jiems galimybę dalyvauti susirinkime ir balsuoti už tuos klausimus, kuriems priimti reikalinga namo savininku balsų dauguma, kaip nagrinėjamu atveju.

Nepaisant pirmiau nurodyto, pažymėtina, kad juridinių asmenų organų sprendimai nebūtinai turi būti pripažįstami negaliojančiais, nors ir prieštarauja tam tikroms atskiroms normoms. Pripažinti juos negaliojančiais ar ne, diskrecijos teisė palikta spręsti teismui, remiantis protingumo ar sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sprendžia, kad, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bendrijos 2025 m. kovo 31 d. visuotinio susirinkimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu „dėl bylinėjimosi išlaidų atstatymo“ priimtas sprendimas nesukėlė ieškovui materialiųjų teisinių padarinių, juo nebuvo sukurtos, panaikintos, pakeistos ieškovo subjektinės teisės ar pareigos, nes pareiga mokėti susirinkimo metu nustatyto dydžio įmokas ieškovui atsirado tik 2025 m. rugsėjo 11 d. butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo pagrindu, kuomet siūlymui buvo pritarta bendrijos ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, todėl ginčo sprendimo ginčijamos dalies nurodytu klausimu panaikinimas taip pat nesukeltų ieškovui jokių teisinių padarinių.

Byloje nustatyta, kad 2025 m. kovo 31 d. visuotiniame susirinkime dalyvavo tik bendrijos nariai ir tik jie balsavo susirinkimo metu nustatytais darbotvarkės klausimais. Bylos duomenimis, 2025 m. rugsėjo 11 d. įvyko butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu, kurio metu buvo balsuojama už tokį patį darbotvarkės klausimą, koks buvo pateiktas ginčo bendrijos visuotinio susirinkimo metu, t. y. kad „bylinėjantis su BUAB „Magirnis“ per laikotarpį 2018-2024 metus atsakovė turėjo 14 968 eurų išlaidų, t. y. 5468 eurus kainavo teismo ekspertizės, 9500 eurų – teisinės paslaugos. Siūloma šias lėšas surinkti iš namo butų ir kitų patalpų savininkų išdėstant mokėjimus per 33 mėnesius. 32 mėnesius taikyti koeficientą 0,40 euro kv. m nuosavybės teise savininkui priklausančio būsto plotui per mėnesį, o 33-čią mėnesį likusiai sumai surinkti taikyti koeficientą 0,46868 euro už kv. m per mėnesį“ (2026 m. balandžio 15 d. lydraščio Nr. DOK-55635 priedas Nr. 2). Nurodytam siūlymui buvo pritarta bendrijos ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, ginčo sprendimas galėjo būti vertinamas tik kaip suformuota bendrijos narių nuomonė konkrečiu klausimu. O pastaroji negali sukurti įpareigojančių prievolių visiems butų ir kitų patalpų savininkams, nepaisant to, ar mokesčiai priimto ginčo sprendimo pagrindu buvo skaičiuojami, ar ne. Būtent tokios pozicijos pirmosios instancijos teisme laikėsi atsakovė, o ieškovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai)

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tik 2025 m. rugsėjo 11 d. priimtas bendrijos narių ir kitų patalpų savininkų sprendimas sukėlė ieškovui materialiuosius teisinius padarinius, t. y. įtvirtino jo pareigą mokėti nustatyto dydžio įmokas teisinėms išlaidoms atkurti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka ginčijo 2025 m. rugsėjo 11 d. bendrijos narių ir kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą. Ieškovas šioje byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), kuriam žinoma tokio pobūdžio sprendimų apskundimo tvarka bei pasekmės, kylančios šia tvarka nepasinaudojus, todėl kritiškai vertinamos apeliaciniame skunde išdėstytos priežastys, kuriomis grindžiamas pasirinkimas savo teisės į teisminę gynybą nerealizuoti.

Taigi, bendrijos 2025 m. kovo 31 d. visuotinio susirinkimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu „dėl bylinėjimosi išlaidų atstatymo“ priimto sprendimo pripažinimas negaliojančiu nesukeltų teisinių padarinių, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė ieškinį atmesti.

Dėl bylos procesinės baigties

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,

nutaria:

ieškovo IES1 apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Renata BeinoravičienėRamunė MikonienėLinas Zinkevičius