- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-1453-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16152-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Alvydas Barkauskas (pran.), Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- I. U., UAB „Creatus LT“, A. K., J. V., M. B., A. U., S. G., T. S., J. V. D., A. M., D. J. M., I. B.
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Visvaldo Kazakiūno ir Jadvygos Mardosevič, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijai, tretieji asmenys I. U., UAB „Creatus LT“, A. K., J. V., M. B., A. U., S. G., T. S., J. V. D., A. M., D. J. M., I. B. dėl visuotinio susirinkimo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslinęs, prašė: pripažinti negaliojančiais šiuos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos 2021 m. kovo 24 d. visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus: A. U. išrinkti bendrijos pirmininku; I. B. išrinkti bendrijos valdybos nariu; J. V. išrinkti bendrijos valdybos nariu; S. J. išrinkti bendrijos valdybos nariu; T. S. išrinkti bendrijos revizoriumi; patvirtinti metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą (ūkinį ir finansinį planą 2021 metams).
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių patalpų savininkas ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB arba Bendrija) narys. Ieškovas nebuvo informuotas apie vyksiantį būsimą susirinkimą, taip buvo apribota jo ir kitų asmenų teisė keltis į narius ar kitus renkamuosius organus, susirinkimo metu vykdytas teisės aktais draudžiamas balsavimas raštu, nepridėti būtini priedai prie protokolo.
3. Ieškovas 2021 m. gegužės 10 d. sužinojo apie 2021 m. kovo 24 d. įvykusį DNSB susirinkimą (toliau – Susirinkimas), kuriame, be kita ko, buvo formuojami DNSB valdymo organai (t. y. renkami DNSB pirmininkas ir visi DNSB valdybos nariai) bei renkamas DNSB revizorius, tvirtinama finansinė ataskaita (numanomai 2020 metų) ir tvirtinama metinė bendrijos pajamų ir išlaidų sąmata (Susirinkimo protokole vadinama ūkiniu finansiniu planu 2021 metams).
4. Minėtą informaciją apie Susirinkimą Ieškovas gavo iš tame pačiame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenančio, tačiau DNSB nariu nesančio (nes butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei) (duomenys neskelbtini) seniūnaičio R. I., kuris 2021 m. gegužės 10 d. vykusio susitikimo metu Ieškovui perdavė ir Susirinkimo protokolo kopiją.
Atsiliepimas
5. Atsakovas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija įvykdė savo pareigą raštu informuoti bendrijos narius, įskaitant ir ieškovą apie minėto susirinkimo šaukimą. Šią aplinkybę patvirtina tiek pranešimo apie vyksiantį susirinkimą įteikimą patvirtinantys patvirtinimai su bendrijos narių parašais ( 10 vnt. ), tiek Lietuvos pašto siuntų sąrašas. Tą aplinkybę patvirtina ir paties ieškovo pateiktas Lietuvos pašto raštas Nr. 3-2022-01458, kuriame nurodyta, kad pranešimas apie įvyksiantį susirinkimą ieškovui buvo išsiųstas ir gautas jo adresu, tačiau ieškovas minėto pranešimo nepasiėmė/nepriėmė. Ankstesnių ginčų su ieškovu aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškovas yra tam tikrais atvejais linkęs ne bendradarbiauti, o sabotuoti santykius su bendrija. Tikėtina, jog ir rašytinio pranešimo apie 2021 m. kovo 24 d. dieną įvyksiantį visuotinį bendrijos narių susirinkimą ieškovas sąmoningai nepriėmė. Be rašytinių pranešimų, 2021 m. kovo 5 d. daugiabučio namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos skelbimų lentoje buvo iškabintas ir skelbimas informuojantis apie 2021 m. kovo 24 d. dieną įvyksiantį visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Ieškovas bando klaidinti teismą nurodydamas, jog balsavimas raštu ir išankstinis savo nuomonės pareiškimas yra tas pats. Teisę visuotiniame bendrijos narių susirinkime pareikšti išankstinę savo nuomonę numato Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 11 straipsnio 4 dalis, pagal kurį bendrijos narių susirinkimas vyksta bendrijos nariams susirenkant „gyvai“, o išreiškę savo nuomonę iš anksto yra laikomi minėtame susirinkime dalyvaujantys lygiai taip pat kaip ir į jį atvykę bendrijos nariai. 2021 m. kovo 24 d. dieną įvykęs visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo būtent susirinkimu, o ne balsavimu raštu. Be to, ir šiuo metu ieškovas turi visas galimybes realizuoti savo teises bendrijoje – inicijuoti kito bendrijos narių sušaukimą, pavyzdžiui numatant naujo pirmininko, valdybos narių, revizoriaus rinkimus. Ieškovas, be kita ko, nurodo, kad yra pažeistos imperatyvios norminių aktų nuostatos taikomos bendrijos narių susirinkimo protokolo turiniui, nes protokole nėra minimi jokie priedai. Joks norminis aktas nenumato jog bendrijos narių susirinkimas laikomas neteisėtu, jeigu minėto susirinkimo protokolo turinyje/tekste nėra įvardijami kokie nors iš su susirinkimu susiję dokumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovo valstybei priteista 272,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovas daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje esančioje skelbimų lentoje, taip pat paštu (registruotu laišku) išviešino informaciją apie susirinkimą gyventojams (savininkams), nurodydamas būsimo susirinkimo, vyksiančio 2021 m. kovo 24 d., dienotvarkę bei papildomai informuodamas, jog dalyvauti susirinkime galima savo balsą atidavus raštu. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, susirinkimas sušauktas tinkamai, visa pagal įstatymą reikalaujama informacija buvo suteikta laiku.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog skelbimas apie būsimą susirinkimą nebuvo patalpintas skelbimų lentoje ar būtų neįskaitomas ar kitaip kliudoma su jo turiniu susipažinti. Taip pat iš registruoto laiško žymos matyti, kad paštu ieškovo nuosavybės adresu siųstas laiškas, kurio pats ieškovas neatsiėmė (tai patvirtina teismui pateikta AB Lietuvos paštas išklotinė).
10. Teismas taip pat sprendė, kad nepagrįstas ieškovo argumentas, jog rinkimai, turint tik po 1 kandidatą nėra laikomi demokratiškais. Niekas neužkirto kelio ieškovui keltis pačiam ar kelti kitus asmenis į renkamas pareigas. Be to, ieškovas turėjo teisę tiek iki susirinkimo, tiek po jo, kreiptis į bendriją dėl visos reikiamos informacijos gavimo.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pasisakymus ir surinktus įrodymus konstatavo, kad sprendimai bendrijos susirinkime buvo priimti dalyvaujant narių daugumai. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad bendrija, susirinkime leidusi balsuoti nariams raštu, pažeidė teisės aktų reikalavimus.
12. Teismas sprendė, kad šiuo atveju, kai buvo organizuojamas visuotinis susirinkimas, iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai buvo pagrįstai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus, o balsuoti, iš anksto reikšdami nuomonę raštu, bendrijos nariai galėjo taip pat ir bendrijos pirmininko bei valdybos narių išrinkimo klausimais. Pagal Bendrijos įstatų 22 punktą, iš anksto balsavę asmenys, laikytini dalyvavusiais susirinkime ir išreiškusiais savo nuomonę. Taigi, visuotinio susirinkimo metu kvorumas buvo, o iš anksto raštu balsavusių asmenų balsai pagrįstai buvo įskaičiuoti į balsavimo rezultatus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. V. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
13.1. Ieškovas ieškinį grindė trimis esminiais Susirinkimo, įskaitant jo organizavimą, trūkumais: (a) buvo pažeisti DNSB valdymo organų formavimo demokratiniai principai ir atitinkamos ieškovo teisės, susiję su kandidatų šioms pareigoms kėlimu; (b) Susirinkimo sprendimai dėl pirmininko ir visų valdybos narių išrinkimo buvo priimti balsuojant raštu, tad buvo pažeistos imperatyvios DNSBĮ 11 straipsnio 12 dalies nuostatos dėl balsavimo raštu atitinkamais klausimais negalimumo; (c) buvo pažeistos Susirinkimo šaukimo procedūras nustatančios imperatyvios DNSBĮ nuostatos dėl visų narių informavimo raštu, o sykiu Ieškovo (ir kitų DNSB narių) teisės dalyvauti Susirinkime bei išreikšti savo poziciją jame sprendžiamais klausimais. Ieškovas rėmėsi ir kitais DNSB visuotinio susirinkimo priimtų sprendimų įforminimo trūkumais: buvo pažeistos imperatyvios DNSBĮ nuostatos, taikomos Susirinkimo protokolo turiniui (prie jo privalomai pridedamiems priedams) ir Susirinkimo sprendimus įforminantis protokolas grindžiamas tikrovės neatitinkančia informacija apie visiems DNSB nariams tariamai išdalintus Susirinkimo dokumentų komplektus.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Teismas skundžiamu sprendimu neatsakė į esminį ieškovo keliamą klausimą – kaip konkrečiai ieškovas ir kiti DNSB nariai galėjo kelti kandidatus į DNSB pirmininko ir valdybos narių bei revizoriaus pareigas.
13.3. Netgi jei ieškovas būtų gavęs dokumentus 2021 m. kovo 8 d., t. y. tą pačią dieną kai „Lietuvos paštas” jam bandė įteikti registruotą siuntą su dokumentais, tą dieną jau buvo balsavę 5 nariai (J. V., D. J. M., J. V. D., S. G., A. K.). Tai reiškia, kad DNSB pirmininko, valdybos narių ir revizoriaus rinkimai buvo organizuoti taip, kad Ieškovui netgi teoriškai buvo neįmanoma pasiūlyti kandidato už kurį, kaip nustatyta DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje, balsuotų daugiau nei 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių (nes tuo metu dar nebalsavę buvo likę tik 10, t. y. lygiai 2/3, o ne daugiau nei 2/3 visų DNSB narių). Netgi savo balsą iki naujo kandidato iškėlimo užpildant ir pateikiant balsavimo biuletenį atidavus tik vienam nariui iš penkiolikos, kurie buvo 2021 m. kovo 24 d., kandidatų galimybės nebegalėtų būti vertinamos kaip lygios ir atitinkančios pamatinius demokratijos principus.
13.4. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius ieškovo argumentus, kurie patvirtina, kad DNSB organai buvo suformuoti ne taikant išankstinio nuomonės pareiškimo institutą, o balsavimą raštu.
Šalies argumentai
13.5. Ieškovas nesutinka su tuo, kad jam kaip atidžiam savininkui, turėjo būti žinoma informacija, patalpinta skelbimų lentoje. Tokią savo poziciją ieškovas grindžia tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir teisiniu reguliavimu. Faktiniu požiūriu informacijos paskelbimas skelbimų lentoje savaime nesudaro prielaidų Ieškovui su ja susipažinti. Tai lemia aplinkybė, jog skelbimų lenta yra laiptinėje, kuri nėra skirta patekimui į Ieškovui priklausančias patalpas ir kuria dėl šios priežasties Ieškovas nesinaudoja bei kurios durų kodinės spynos kodo nežino. Jokioje Ieškovui laisvai prieinamoje vietoje skelbimų lentos įrengtos nėra.
13.6. Sprendime nepasisakyta ir dėl to ar Ieškovą ir kitus DNSB valdymo organus kritikuojančius DNSB narius išskyręs ypatingas dokumentų įteikimas ne asmeniškai (kaip visiems kitiems DNSB nariams), o registruotu paštu, nediskriminavo Ieškovo ir tų kitų narių. Juo labiau, kad teismas visiškai ignoravo trečiojo asmens V. J. pateiktą įrodymą – DNSB pirmininko 2020 m. kovo 14 d. rašytinį įsipareigojimą ją informuoti apie susirinkimus elektroniniu paštu. Turint omenyje aplinkybę, kad V. J. jai priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvena ir betarpiškai jomis nesinaudoja, o 2021 m. kovo 24 d. buvo taikomas karantino režimas ir nebūtinas judėjimas buvo ribojamas, toks įsipareigojimo nevykdymas yra savarankiškas pagrindas konstatuoti jos teisių pažeidimą.
Atsiliepimas
14. Atsakovas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:
14.1. Apeliantas pastaruosius kelerius metus sistemingai inicijuoja ir/arba reguliariai dalyvauja teisminiuose ginčuose, kur visada aiškiai save pozicionuoja prieš bendriją, nežiūrint kokie klausimai yra nagrinėjami minėtuose teisminiuose ginčuose.
14.2. Šioje byloje ieškovas reikalauja pripažinti negaliojančiais 2021 m. kovo 24 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimus. Tai yra, susirinkimo, kuris buvo sušauktas ir įvyko ekstremalios situacijos metu (nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.). Esant tokiai situacijai buvo nuspręsta sušaukti namo bendrijos susirinkimą, bet dėl COVID-19 pandemijos nuspręsta siūlyti, kad kuo daugiau bendrijos narių balsavimą sprendžiamais klausimais išreikštų naudodami išankstinės nuomonės pareiškimo biuletenius. Šios aplinkybės atsispindi bendrijos valdybos posėdžio protokole.
14.3. 2021 m. kovo 5 d. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos skelbimų lentoje buvo iškabintas skelbimas informuojantis apie 2021 m. kovo 24 d. įvyksiantį visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Minėtas pranešimas, kartu su susirinkimo medžiaga, taip pat buvo pateiktas kiekvienam namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrijos nariui raštu arba įteikiant asmeniškai; arba išsiunčiant paštu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentiniai įrodymai, įskaitant bendrijos narių parašus patvirtinančius pranešimo gavimą ( 10 vnt. ), bei Lietuvos pašto siuntų sąrašas ( 5 vnt.).
14.4. 2021 m. kovo 24 d. susirinkime dalyvavo 10 iš 15 bendrijos narių. Visi ieškovo skundžiami sprendimai buvo priimti didžiosios daugumos bendrijos narių ir yra jų palaikomi. Bylos nagrinėjimo teisme metu tik du iš bendrijos narių išreiškė vienokį ar kitokį pritarimą V. V. ieškinio reikalavimams.
14.5. Byloje yra įrodymai patvirtinantys, jog Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija yra įvykdžiusi savo pareigą raštu informuoti bendrijos narius, įskaitant ir ieškovą apie minėto susirinkimo įvykimą.
14.6. Bendrija įvykdė pareigą bendrijos nariui pranešti apie vykstantį susirinkimą raštu, nes išsiuntė reikiamą pranešimą bendrijos nario adresu. Byloje esančiame bendrijos narių sąraše yra aiškiai įvardintas ieškovo adresas – (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Toks pats adresas ieškovo yra nurodomas ir šioje byloje pateiktame apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad 2021 m. kovo 24 d. atsakovo visuotiniame susirinkime priimti sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie susirinkimą, buvo pažeista balsavimo susirinkime procedūra, jam buvo užkirstas kelias siūlyti savo kandidatus į atsakovo valdymo organus ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su šiais apelianto teiginiais nesutinka.
17. Pažymėtina, kad 2021 m. kovo 24 d. Susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko ekstremalios situacijos dėl COVID-19 pandemijos metu (nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., paskelbtos 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, atšauktos 2022 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 378). Tuo metu, kai buvo šaukiamas visuotinis susirinkimas, buvo taikomi vieni iš griežtesnių apribojimų gyventojų susirinkimams, ribojamas asmenų judėjimas (pavyzdžiui tarp skirtingų savivaldybių), visuotinis vakcinavimas dar tik buvo pradėtas įgyvendinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ne mažiau pusė bendrijos narių yra pagyvenusio amžiaus, todėl jie priskiriami didesnės rizikos asmenims, kuriems susirgimas COVID-19 galėjo sukelti pavojingas pasekmes sveikatai. Taigi, šiuo atveju atsakovas pagrįstai nusprendė būtent tokiu būdu sušaukti ir vykdyti namo Bendrijos susirinkimą, t. y., kad dėl COVID-19 pandemijos kuo daugiau bendrijos narių balsavimą sprendžiamais klausimais išreikštų naudodamiesi nuomonės pareiškimo biuleteniais. Atsakovo 2021 m. kovo 5 d. pranešime (skelbime) dėl visuotinio susirinkimo šaukimo šios aplinkybės (dėl COVID 19 pandemijos) buvo aiškiai nurodytos. T. y. skelbime be visų kitų aplinkybių buvo nurodyta, jog dėl šalyje paskelbtos COVID-19 pandemijos ir žmonių kontaktų ribojimų susirinkimo darbotvarkėje nurodytais klausimais savo nuomonę prašoma pateikti išankstinio nuomonės pareiškimo biuleteniuose.
18. Apeliantas teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie 2021 m. kovo 24 d. įvyksiantį Bendrijos narių visuotinį susirinkimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.
19. DNSBĮ 11 str. 2 d. yra nurodyta, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu.
20. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įvirtintos ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos įstatų 19 punkte.
21. Taigi, tiek DNSBĮ, tiek Bendrijos įstatuose įtvirtinta labai aiški paskelbimo apie visuotinį bendrijos narių susirinkimą tvarka – tiek skelbimų lentoje, tiek raštu.
22. Pagal Lietuvos Respublikos galiojantį teisinį reglamentavimą, informavimas raštu iš esmės reiškia informacijos atsiuntimą paštu, įskaitant registruotomis siuntomis. Pavyzdžiui CPK 117 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta.
23. Nei DNSBĮ nei Bendrijos įstatai nenumato, kad pranešimas apie visuotinį susirinkimą turi būti įteikiamas asmeniškai kiekvienam nariui ar išsiunčiamas elektroniniu paštu.
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas tinkamai įgyvendino pareigą informuoti Bendrijos narius apie įvyksiantį visuotinį susirinkimą. 2021 m. kovo 5 d. daugiabučio namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos skelbimų lentoje buvo iškabintas skelbimas informuojantis apie 2021 m. kovo 24 d. dieną įvyksiantį visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Minėtas pranešimas, kartu su susirinkimo medžiaga, taip pat buvo pateiktas kiekvienam namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrijos nariui raštu: arba įteikiant asmeniškai, arba išsiunčiant paštu.
25. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: bendrijos narių parašai patvirtinantys pranešimo gavimą (10 vnt. ), bei Lietuvos pašto siuntų sąrašas (5 vnt.) (atsakovo atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 3 ir 4). Net ir paties ieškovo pateiktame Lietuvos pašto rašte Nr. 3-2022-01458, yra nurodyta, kad pranešimas apie įvyksiantį susirinkimą ieškovui buvo išsiųstas ir gautas jo adresu.
26. Byloje esančiame Bendrijos narių sąraše yra aiškiai įvardintas ieškovo adresas – (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Toks pats adresas ieškovo yra nurodomas ir šioje byloje pateiktame apeliaciniame skunde. Taigi, išsiųsdama pranešimą ieškovui jo adresu, Bendrija įvykdė įstatymo jai numatytą pareigą. Nors pranešimas apie įvyksiantį visuotinį susirinkimą ieškovui buvo išsiųstas tinkamai ir laiku, tačiau ieškovas minėto pranešimo nepasiėmė/nepriėmė.
27. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip buto, esančio – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas ir kaip Bendrijos narys, turi pareigą domėtis savo turto ir bendrai valdomo turto valdymu. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“, tarp ieškovo V. V. ir Bendrijos buvo kilę nemažai ginčų, kurie buvo nagrinėjami teismuose. Taigi, ieškovui turi būti žinoma apie jo pareigą priimti tiek Bendrijos, tiek teismų siunčiamus dokumentus, todėl jeigu ieškovas nepriėmė tam tikrų Bendrijos siunčiamų dokumentų už tai Bendrija nėra atsakinga. Priešingai – sąmoningai atsisakęs priimti Bendrijos pranešimą apie šaukiamą Susirinkimą, ieškovas turi prisiimti ir iš to kylančias neigiamas savo pasyvumo pasekmes. T. y. ieškovas tokiu atveju turi suvokti, kad Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai bus priimti jam nedalyvaujant.
28. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neturėjo galimybės teikti pasiūlymų kokie klausimai turėtu būti sprendžiami ginčo susirinkime, kelti savo kandidatūras į bendrijos valdymo organus ir pačiam į minėtus organus kandidatuotis. Realizuoti šias teises, V. V. nuomone, jam trukdė šios aplinkybės: jam nebuvo tinkamai pranešta apie vyksiantį susirinkimą; išankstinio nuomonės pareiškimo biuleteniai buvo suformuoti taip, kad jokių kitų alternatyvių klausimų ir kandidatūrų minėtame susirinkime kelti nebuvo galima.
29. Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė apie tai, kad V. V. pats nepaėmė jam tinkamai siųsto pranešimo, nesidomėjo bendrijos veikla neskaitydamas bendrijos pranešimų skelbimų lentoje.
30. Aptariant V. V. galimybę teikti pasiūlymus, kelti kandidatūras ir pačiam kandidatuoti, pažymėtina, kad V. V. turėjo visas galimybes kreiptis į Bendriją dėl visų su Susirinkimu susijusių klausimų, tiek dėl Susirinkimo darbotvarkės, tiek dėl įvaldymo organus keliamų kandidatūrų.
31. Apelianto teiginiai, jog jis tokios galimybės neturėjo, nes bendrijos primininkas su juo vengė tiesiogiai bendrauti visų pirma neparemtas jokiais įrodymais, antra be bendrijos primininko ieškovas galėjo kreiptis tiek į valdybą, tiek į valdybos narius kiekvieną atskirai. Savo siūlymus V. V. galėjo pateiki pirmininkui, valdybai, valdybos nariams raštu – juos išsiusdamas paštu, kurjeriu, el. paštu ar kitais priimtinais būdais. Be to, ieškovas galėjo kreiptis į bendrijos narius tiesiogiai, pats sudarydamas jam tinkamus išankstinės nuomonės pareiškimo biuletenius, su jam atitinkamais sprendimais ir kandidatūromis. Iš bylos duomenų galima teigti, kad niekas V. V. tokių galimybių neatėmė ir neribojo tačiau ieškovas tokiomis teisėmis nepasinaudojo.
32. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad V. V. nėra užkertamas kelias realizuoti savo teises inicijuojant naują bendrijos narių susirinkimą. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimas buvo priimtas praėjus dvejiems metams nuo ginčo Susirinkimo (2021 m. kovo 24 d.). Taigi, per tą laiką ieškovas turėjo galimybę pats inicijuoti visuotinius Bendrijos narių susirinkimus, siūlyti savo darbotvarkę, kelti kandidatūras į valdymo organus. Tokią teisę ieškovas turi ir šiuo metu, tačiau nėra duomenų, kad jis šiomis savo teisėmis iki apeliacinio skundo nagrinėjimo dienos būtų pasinaudojęs.
33. Apeliantas, apeliaciniame skunde nurodo, kad 2021 m. kovo 24 d. dieną įvykusio bendrijos narių susirinkimo metu buvo įvykdytas balsavimas raštu, o ne bendrijos nariai išreiškė savo nuomonę iš anksto.
34. DNSBĮ 11 str. 4 d. yra nurodyta, kad bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.
35. Šiuo atveju tiek bendrijos valdybos protokole, tiek pranešime bendrijos nariams, tiek pačiame 2021 m. kovo 24 d. dienos susirinkimo protokole, tiek balsų skaičiavimo protokole buvo nurodyta, kad vyks/vyksta/įvyko bendrijos narių susirinkimas, kurio metu bus balsuojama dienotvarkėje nurodomais klausimais, ir kad yra siūloma bendrijos nariams savo nuomonę minėtais klausimais išreikšti išankstinės nuomonės pareiškimu. Niekur jokia forma nebuvo nurodyta, kad vykdomas balsavimas raštu.
36. Taigi, šiuo atveju sutiktina su atsakovu, kad Bendrija, nuo pačios bendrijos narių susirinkimo organizavimo pradžios, priėmusi sprendimą dėl bendrijos narių balsavimo išreiškiant savo valią išankstinės nuomonės pareiškimo būdu, vykdžiusi visas išankstinio nuomonės pareiškimo procedūras, visuose savo dokumentuose susijusiuose su minėtu susirinkimu nurodanti, kad bendrijos nariai gali išreikšti savo nuomonę naudodami išankstinės nuomonės pareiškimo biuletenius, niekada jokia forma net neužsiminusi, kad organizuoja ar rengia balsavimą raštu, naudojosi būtent išankstinės nuomonės pareiškimo institutu.
37. Kaip minėta, tuo metu kaip buvo šaukiamas ir vyko Susirinkimas, dėl COVID-19 pandemijos galiojo griežti žmonių judėjimo apribojimai, visuotinė vakcinacija nuo šio viruso buvo dar tik pradėta vykdyti, o dauguma Bendrijos narių priklauso rizikos grupei. Esant tokiai situacijai buvo protinga svarbius Bendrijai kylančius klausimus svarstyti naudojantis išankstinės nuomonės pareiškimo institutu ir priešingai – visuotinio susirinkimo organizavimas, kai visi bendrijos nariai įpareigojami fiziškai susirinkti ir balsuoti darbotvarkės klausimais, būtų laikomas neatsakingu elgesiu, sukeliančiu riziką COVID-19 virusui dar labiau plisti.
38. Pažymėtina, kad Bendrijoje yra 15 narių, o nuomonę Susirinkime išreiškė 10 narių, iš esmės vienbalsiai pritardami visiems svarstytiems klausimams. Taigi, Susirinkimo sprendimai buvo priimti balsų dauguma, kaip to yra reikalaujama tiek DNSBĮ 11 straipsnyje, tie Bendrijos įstatuose.
39. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Bendrija pagrįstai būtent tokiu būdu organizavo Susirinkimą (t. y. įpareigodama narius iš anksto pareikšti nuomonę), todėl negalima teigti, kad jo metu priimti sprendimai yra neteisėti. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl bylos baigties
40. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.