- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- e2S-2061-430/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16152-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- V. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2021 m. kovo 24 d. visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. 2021 m. birželio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė ieškovui 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti suinteresuotus asmenis, jų asmens kodus, gimimo datas ir jų adresus procesiniams dokumentams įteikti.
3. Teismas nurodė, kad iš ieškinio matyti, jog bylos baigtimi suinteresuoti visi atsakovės daugiabučių namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos nariai, tačiau jie neįvardinti procesiniame dokumente ir nenurodyti jų asmens kodai, gimimo datos, adresai, kuriais jiems būtų galima įteikti procesinius dokumentus, dėl to ieškovas įpareigotinas šį ieškinio trūkumą pašalinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. 2021 m. birželio 23 d. ieškovas V. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti.
5. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
5.1. Ieškovas ne tik pats netvarko ir neturi prieigos prie nutartyje nurodytų duomenų, bet šią funkciją betarpiškai vykdo atsakovės vadovas. Ieškovui (jo atstovui) prieinami tik VĮ „Registrų centras” tvarkomi Juridinių asmenų registro esantys duomenys, tarp kurių bendrijos, kaip juridinio asmens, narių sąrašo nėra. Juridinių asmenų registrui jau daugiau nei šešerius metus nebuvo pateikta jokių duomenų apie atsakovę. Tuo tarpu bendrijos narių sąrašas apskritai galėtų būti netiesiogiai matomas tik iš 2006 m. kovo 28 d. steigimo sutarties, kuria remtis akivaizdžiai negalima, nes per daugiau nei 15 metų daugiabučių namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai (ir, atitinkamai, bendrijos nariai) kito. Taigi, nutartyje nurodyti duomenys yra priskirtini asmens duomenims ir ieškovo galimybės juos gauti yra ribotos, be to šiuo požiūriu ieškovas yra priklausomas nuo už atitinkamų duomenų tvarkymą atsakingo atsakovės vadovo (bendrijos pirmininko), kuris turi pareigą šiuos duomenis saugoti ir jų neteikti tretiesiems asmenims.
5.2. Ieškovas nesutinka su nutartyje pateikiamu ją grindžiančiu argumentu, kad „bylos baigtimi suinteresuoti visi atsakovės daugiabučių namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos nariai”. Neaišku, ar vadovaujantis nutartimi į procesą įtrauktini bendrijos nariai laikytini pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus ar jų nepareiškiančiais. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo pateikto ieškinio patenkinimas sukurtų materialines pareigas tik daugiabučių namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (jos valdymo organams), o ne individualiems daugiabučių namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos nariams.
5.3. Daugiabučių namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos nariai išties gali turėti interesą dėl šio ginčo dalyko, tačiau šį interesą jie turėtų realizuoti ne kaip tretieji asmenys, o (jei to pageidautų ir pateiktų atitinkamą procesinį dokumentą) kaip bendraieškiai prisijungdami prie pareikšto ieškinio neprivalomojo bendrininkavimo pagrindu. Be to, būtinojo asmenų įtraukimo į procesą trečiaisiais asmenimis reikalingumas vertintinas itin atsargiai, kadangi tai labai apsunkintų teismo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-21367-294/2021 dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. birželio 7 d. ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2021 m. kovo 24 d. visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti suinteresuotus asmenis, jų asmens kodus, gimimo datas ir jų adresus procesiniams dokumentams įteikti.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
12. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 str., 114 str., 135 str.). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys, norintys pasinaudoti teismine gynybos teise, nes teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio privalo patikrinti, ar ieškinys atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus ir ar jis gali būti nagrinėjamas teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti tuo pagrindu, kad bylos baigtimi yra suinteresuoti visi atsakovės daugiabučių namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos nariai, tačiau jie nėra įvardinti procesiniame dokumente ir nėra nurodyti jų asmens kodai, gimimo datos, adresai, kuriais jiems būtų galima įteikti procesinius dokumentus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą minėtam trūkumui pašalinti, nenurodė, kokia procesinė padėtis būtų byloje asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, įvardindamas tik asmens duomenų trūkumą. Jei teismo vertinimu atsakovės daugiabučių namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos nariai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir kad bylos baigtis turės įtakos bendrijos narių teisėms ar pareigoms, šiuos asmenis pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį į bylos nagrinėjimą kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, gali įtraukti ir savo iniciatyva. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, kadangi šį ieškinio trūkumą gali ištaisyti savo iniciatyva.
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo V. V. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.