- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- e2-277-294/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- I. U., UAB „Creatus LT“, A. K., J. V., M. B., A. U., S. G., T. S., J. V. D., A. M., D. J. M., I. B.
- Advokatai
- Dalius Povilius, Petras Ragauskuiir Irmantas
dalyvaujant ieškovui V. V., jo atstovams advokatams Petrui Ragauskui ir Irmantui Čičiurkai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, tretieji asmenys I. U., UAB „Creatus LT“, A. K., J. V., M. B., A. U., S. G., T. S., J. V. D., A. M., D. J. M., I. B. dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad V. V. yra (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkas ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – DNSB) narys. 2021-05-10 ieškovas sužinojo apie 2021-03-24 įvykusį DNSB susirinkimą, kuriame, be kita ko, buvo formuojami DNSB valdymo organai bei renkamas DNSB revizorius, tvirtinama finansinė ataskaita (numanomai 2020 metų) ir tvirtinama metinė bendrijos pajamų ir išlaidų sąmata (susirinkimo protokole vadinama ūkiniu finansiniu planu 2021 metams). Minėtą informaciją apie susirinkimą ieškovas gavo iš tame pačiame name (duomenys neskelbtini), gyvenančio, tačiau DNSB nariu nesančio (nes butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei) (duomenys neskelbtini) seniūnaičio R. I., kuris 2021-05-10 vykusio susitikimo metu ieškovui perdavė ir susirinkimo protokolo kopiją. Iki susirinkimo ieškovas raštu negavo jokios informacijos apie planuojamą ir / arba vykstantį susirinkimą, t. y. jam apie susirinkimą raštu pranešta nebuvo. Atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad jis bandė ieškovui pranešti apie susirinkimą jam išsiųsdamas registruotą laišką, tačiau kaip patvirtina prie šio procesinio dokumento pridedamas VĮ „Lietuvos paštas“ raštas, registruota pašto siunta su pranešimu apie susirinkimą ieškovui įteikta nebuvo ir, atitinkamai, apie susirinkimą jam raštu pranešta nebuvo. Todėl buvo apribotos ieškovo galimybės dalyvauti susirinkime ir išreikšti savo valią susirinkime spręstais esminiais su DNSB valdymu susijusiais klausimais. Toks susirinkimo organizavimas pažeidė imperatyvią DNSBĮ 11 straipsnio 2 d. nuostatą. Ieškovui iki susirinkimo negavus informacijos apie vykstančias DNSB valdymo organų narių rinkimo procedūras, buvo apribotos ieškovo galimybės iškelti savo ir / arba kitų asmenų kandidatūras DNSB valdymo organų narių pareigoms užimti. Motyvuodami COVID-19 pandemija ir kontaktų ribojimu patys buvę DNSB valdymo organų nariai „siaurame rate“ ne tik nusprendė kas bus keliami kandidatais DNSB pirmininko, DNSB valdybos narių ir DNSB revizoriaus pareigoms, bet ir pateikė vos po vieną kandidatą kiekvienai renkamai pozicijai (kai tuo tarpu DNSB pirmininko pareigas gali užimti netgi DNSB nariu nesantis profesionalus administratorius, tad potencialių kandidatų sąrašas yra iš esmės neribotas). Šiuo požiūriu susirinkimo metu vykę DNSB valdymo organų „rinkimai“ pažeidė kasacinio teismo nutartyje nurodomą demokratijos principą ir tapo vyresnės kartos Lietuvos Respublikos piliečiams gerai pažįstamu sovietmetį primenančiu rinkimų simuliakru ir demokratijos farsu, kuomet po vieną kandidatą kiekvienai pozicijai parinkdavo valdančioji komunistų partija. Susirinkimo metu vykę DNSB valdymo organų (t. y. DNSB pirmininko, DNSB valdybos narių bei DNSB revizoriaus) rinkimai buvo aiškiai nedemokratiški ir pažeidžiantys kiekvieno DNSB nario teisę bei teisėtą interesą kelti kandidatūras į DNSB valdymo organų narius (įskaitant savo kandidatūros iškėlimą) bei balsuoti dėl visų iškeltų kandidatūrų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išankstinis nuomonės pareiškimas yra tapatus balsavimui raštu ir todėl, priimant DNSBĮ 11 straipsnio 12 ir 7 dalyse nurodomus sprendimus, išankstinio nuomonės pareiškimo biuleteniuose pareikšta nuomone negali būti vadovaujamasi. Reziumuojant nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad: (a) buvo pažeisti DNSB valdymo organų formavimo demokratiniai principai ir atitinkamos ieškovo (galimai ir kitų DNSB narių) teisės, susiję su kandidatų šioms pareigoms užimti kėlimu; (b) buvo pažeistos rinkiminio susirinkimo šaukimo procedūras nustatančios imperatyvios DNSBĮ nuostatos dėl visų narių informavimo raštu, o sykiu ieškovo (galimai ir kitų DNSB narių) teisės dalyvauti susirinkime bei išreikšti savo poziciją jame sprendžiamais klausimais; (c) buvo pažeistos imperatyvios DNSBĮ nuostatos, taikomos susirinkimo protokolo turiniui (prie jo privalomai pridedamiems priedams); (d) susirinkimo sprendimus įforminantis protokolas grindžiamas tikrovės neatitinkančia informacija apie visiems DNSB nariams tariamai išdalintus susirinkimo dokumentų komplektus; (e) susirinkimo sprendimai dėl DNSB pirmininko ir visų DNSB valdybos narių išrinkimo, kurie priimti remiantis išankstinio nuomonės išreiškimo biuleteniuose išreikštomis DNSB narių nuomonėmis, pažeidžia imperatyvias DNSBĮ nuostatas dėl balsavimo raštu šiais klausimais negalimumo. Prašo pripažinti atsakovės daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos 2021 m. kovo 24 d. visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus: 1) A. U. išrinkti bendrijos pirmininku; 2) I. B. išrinkti bendrijos valdybos nariu; 3) J. V. išrinkti bendrijos valdybos nariu; 4) S. J. išrinkti bendrijos valdybos nariu; 5) T. S. išrinkti bendrijos revizoriumi; 6) patvirtinti metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą (ūkinį ir finansinį planą 2021 metams) nuo jų priėmimo momento.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad byloje yra visiškai aiškūs ir nedviprasmiai įrodymai patvirtinantys, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija yra pilnumoje įvykdžiusi savo pareigą raštu informuoti bendrijos narius, tame tarpe ir ieškovą apie minėto susirinkimo įvykimą. Šią aplinkybę patvirtina tiek pranešimo apie vyksiantį susirinkimą įteikimą patvirtinantys patvirtinimai su bendrijos narių parašais ( 10 vnt. ), bei ir Lietuvos pašto siuntų sąrašas. Tą aplinkybę patvirtina ir pačio ieškovo pateiktas Lietuvos pašto raštas Nr. 3-2022-01458, kuris vienareikšmiai nurodo, kad pranešimas apie įvyksiantį susirinkimą ieškovui buvo išsiųstas ir gautas jo adresu. Tačiau atsakovas minėto pranešimo nepasiėmė/nepriėmė. Atskirai keltinas klausimas ar ieškovas per neapdairumą yra nepriėmęs jam siųsto rašytinio pranešimo ar yra linkęs kryptingai tokių pranešimų nepriimti ir savo pareigų susijusių su pranešimų priėmimu nevykdo sąmoningai ir specialiai. Civilinėje byloje Nr. e2-748-294/2021 (apeliacinėje instancijoje e2A-16-252/2022) ieškovas, vėlgi bylinėdamasis su bendrija, teigė, jog visiškai nebuvo informuotas apie vyksianti ginčo susirinkimą, nors jame dalyvavo ir kaip parodė byloje esantys rašytiniai įrodymai, iki susirinkimo įvykimo siuntė savivaldybės institucijoms raštus, kurių turinys vienareikšmiai rodė, jog ieškovui puikiai žinoma apie įvyksiantį susirinkimą. Bendrijos nuomone, atsiliepime nurodytos aplinkybės leidžia spręsti jog ieškovas yra tam tikrais atvejais linkęs ne bendradarbiauti, o sabotuoti santykius su bendrija. Tikėtina, jog toks ieškovo požiūris yra susijęs ir su rašytinio pranešimo apie 2021 04 24 dieną įvyksianti visuotinį bendrijos narių susirinkimą priėmimu ar nepriėmimu. Tuo labiau, jog 2022 05 10 dieną vykusiame teismo posėdyje šioje byloje ieškovas nurodė, kad į minėtą 2021 04 24 dieną įvyksianti visuotinį bendrijos narių susirinkimą niekas negavo šaukimų/pranešimų, lygiai tokias pačias aplinkybės ieškovas nurodinėdavo ir civilinėje byloje Nr. e2-86-918/2018. Be rašytinių pranešimų, 2021 03 05 daugiabučio namo esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skelbimų lentoje buvo iškabintas ir skelbimas informuojantis apie 2021 04 24 dieną įvyksianti visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Ieškovas bando klaidinti teismą nurodydamas jog balsavimas raštu ir išankstinis savo nuomonės pareiškimas yra tas pats. Teisę visuotiniame bendrijos narių susirinkime pareikšti išankstinę savo nuomonę numato įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, pagal kurį bendrijos narių susirinkimas vyksta bendrijos nariams susirenkant „gyvai“, o išreiškę savo nuomone iš anksto yra laikomi minėtame susirinkime dalyvaujantys lygiai taip pat kaip ir į jį atvykę bendrijos nariai. 2021 04 24 dieną įvykęs visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo būtent susirinkimu, o ne balsavimu raštu. Be to, pažymi, jog ir šiuo metu ieškovas turi pilnas galimybes realizuoti jo demokratines teises šioje atskirai paimtoje bendrijoje – tai yra inicijuoti kito bendrijos narių sušaukimą, tame tarpe numatant naujo pirmininko, valdybos narių, revizoriaus rinkimus. Ieškovas, be kita ko, nurodo, kad yra pažeistos imperatyvios norminių aktų nuostatos taikomos bendrijos narių susirinkimo protokolo turiniui, nes protokole nėra minimi jokie priedai. Joks norminis aktas nenumato jog bendrijos narių susirinkimas turi būti laikomas neteisėtu, jeigu minėto susirinkimo protokolo turinyje/tekste nėra įvardijami visi, ar kokie nors iš su susirinkimu susiję dokumentai. Bendrijos narių susirinkimo protokolas neturi kokių nors formalizuotų priedų.
Tretieji asmenys teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko.
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš esmės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepimuose į ieškinį ir į patikslintą ieškinį nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo ieškovas.
CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.
Byloje ginčijamas 2021 m. kovo 24 d. susirinkimo sprendimas, kuriuo išrinktas bendrijos pirmininkas, bendrijos nariai, revizorius bei patvirtinta bendrijos metinė finansinė ataskaita.
Ieškovas yra bendrijos narys, todėl jis turi reikalavimo teisę skųsti bendrijos susirinkime priimtus sprendimus.
Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 “Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos” patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Byloje nustatyta, kad atsakovas daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje esančioje skelbimų lentoje, o taip pat paštu (registruotu laišku) išviešino informaciją apie susirinkimą gyventojams (savininkams), nurodydamas būsimo susirinkimo, vyksiančio 2020 m. kovo 24 d., dienotvarkę bei papildomai informuodamas, jog dalyvauti susirinkime galima savo balsą atidavus raštu.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.
Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).
Ieškovas teigia, kad jis nebuvo informuotas apie vyksiantį būsimą susirinkimą, kad buvo apribota jo ir kitų asmenų teisė keltis į narius ar kitus renkamuosius organus, kad susirinkimo metu vykdytas teisės aktais draudžiamas balsavimas raštu, nepridėti būtini priedai prie protokolo ir kiti argumentai.
Kaip reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Ginčo teisiniams santykiams reguliuoti nagrinėjamu atveju aktualus CK 4.85 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas). CK 4.85 straipsnis taip pat reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo ir vykdymo aspektus. CK 4.85 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta taisyklė, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, apie ketinamą surengti susirinkimą ir jame spręstų klausimų trumpa informacija buvo išdėstyta informaciniame pranešime.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio visų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, taip pat sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendros nuosavybės objektų priėmimą, 1 dalis detalizuoja kokių klausimų sprendimas yra priskirtas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijai. Taigi šiame įstatymo straipsnyje nustatyti klausimai daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra įsteigta bendrija, sprendžiami savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Minėtas straipsnis nustato, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Susirinkimai turi būti protokoluojami; susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Susirinkimo sprendimai (tarp jų priimti ir balsuojant raštu) registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 13 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad priešingai nei teigia ieškovas savo ieškinyje, susirinkimas sušauktas tinkamai, visa pagal įstatymą reikalaujama informacija buvo suteikta laiku.
Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatuose nurodyta, kad atsakovo steigimo tikslas yra įgyvendinti patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Įstatų 18.8 punkte nurodyta, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba.
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.
Šiuo atveju, susipažinus su ieškovo ieškinyje bei teismo posėdžio metu dėstomais argumentais dėl nežinojimo apie vyksiantį posėdį, teismas daro išvadą, kad šių teiginių ieškovas neįrodė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019 nurodė, jog ir CK, ir DNSBĮ yra privatinius teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai, kurie nurodytose teisės normose dispozityviai reglamentuoja savininkų valios, priimant sprendimus, išreiškimo būdą. Vienu atveju savininkai tiesiogiai išreiškia savo valią susirinkime, kitu atveju – susivieniję į bendriją narių susirinkime, t. y. veikdami teisiškai organizuotame darinyje pagal jo nustatytas taisykles. CK ir DNSBĮ nuostatos, būdamos privatinės ir dispozityvios, nevaržo savininkų ir bendrijos narių teisės susitarti ir įgyvendinti valios išreiškimo savininkų kompetencijai priskirtais klausimais kitais būdais, nei nustatyta įstatyme, jeigu tik šie būdai nepažeidžia įstatymo imperatyvų.
DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis numato, jog pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.
Ieškovas neįrodė, kad skelbimas apie būsimą susirinkimą nebuvo patalpintas skelbimų lentoje ar būtų neįskaitomas ar kitaip kliudoma su jo turiniu susipažinti. Taip pat iš registruoto laiško žymos matyti, kad paštu ieškovo nuosavybės adresu siųstas laiškas, kurio pats ieškovas neatsiėmė (tai patvirtina teismui pateiktas AB Lietuvos paštas išklotinė.
Susirinkimas laikytinas teisėtu ir dalyvių kvorumo aspektu. DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalyje, o taip pat Bendrijos įstatų 41 punkte nurodyta, jog visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių (DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis).
Dar daugiau, ieškovo nuomone, rinkimai, turint tik po 1 kandidatą yra nelaikomi demokratiškais, visiškai neatitinka tikrovės ir teisės aktų nuostatų. Visų pirma, ieškovui, kaip atidžiam savininkui, turėjo būti žinoma informacija, patalpinta skelbimų lentoje. Jam niekas neužkirto kelio keltis pačiam ar kitiems asmenims į renkamas pareigas. Be to, ieškovas turėjo teisę tiek iki susirinkimo, tiek po jo, kreiptis į bendriją dėl visos reikiamos informacijos gavimo.
Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, įvertinus šalių pasisakymus ir surinktus įrodymus nustatyta, kad priimti sprendimai bendrijos susirinkime buvo priimti dalyvaujant narių daugumai. Pažymėtina, kad niekas nekliudo ieškovui kelti naujo pirmininko, revizoriaus, bendrijos narių kandidatūras ir organizuoti naujus rinkimus, nepasibaigus išrinktųjų kadencijai.
Ieškovo teiginys, kad bendrija pažeidė susirinkime leidusi balsuoti nariams raštu paneigtina. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019 pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, kai buvo organizuojamas visuotinis susirinkimas, iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai buvo pagrįstai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus, o balsuoti, iš anksto reikšdami nuomone raštu, bendrijos nariai galėjo taip pat ir bendrijos pirmininko bei valdybos narių išrinkimo klausimais. Teismo nuomone, pagal Bendrijos įstatų 22 punktą, balsavę asmenys iš anksto laikytina dalyvavusiais susirinkime ir išreiškusiais savo nuomonę. Taigi, visuotinio susirinkimo metu kvorumas buvo, o iš anksto raštu balsavusių asmenų balsai pagrįstai buvo įskaičiuoti į balsavimo rezultatus.
Dar daugiau, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad ieškovas (konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais) nebendradarbiauja su bendrija, nedalyvauja susirinkimuose, o juos skundžia, vilkindamas kai kurių sprendimų įgyvendinimą.
Taigi, iš aukščiau išdėstyto, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad informacija bendrijos nariams buvo neatskleista, nuslėpta ar klaidinanti, narių susirinkimas sušauktas teisėtai, priimti sprendimai neprieštarauja bendrijos įstatams ar įstatymams, prie susirinkimo protokolo nereikalaujama pridėti projektų ar kitų dokumentų, todėl neturi teisinio pagrindo naikinti 2021 m. kovo 24 d. priimtų skundžiamų sprendimų, todėl ieškovo ieškinys atmestinas visiškai.
Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, todėl jam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 88, 93 straipsniai).
Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovas nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų ir prašymo tokias išlaidas atlyginti, todėl ieškovo ieškinį atmetus, pastarosios atsakovui nėra priteisiamos.
Byloje susidarė 272,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimu. CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (naujausia 2020 m. redakcija) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį atmetus visiškai, iš ieškovo priteistina 272,08 Eur valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. (CPK 88 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį Daugiabučio namų (duomenys neskelbtini) savininku bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu atmesti visiškai.
Priteisti iš ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 272,08 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 8 centus) pašto išlaidų. Išaiškinti ieškovui, kad nurodytas išlaidas atsakovas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.