Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkės), Irmanto Šulco (pranešėjo) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės prašymą patvirtinti reikalavimą atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą, kai yra ginčijamas teismo patvirtintas reikalavimas nemokumo (bankroto) byloje ir pareiškėja patikslina (sumažina) reikalavimą, aiškinimo ir taikymo.

Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „I asset management“, valdanti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, (toliau – ir kreditorė UAB „I asset management“) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti ir tą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas antstolės 76 431,85 Eur dydžio reikalavimas.

Kreditorė UAB „I asset management“ 2025 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą priteisti jai iš antstolės 4 210,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismai pagrįstai vertino, kad patikslintas kreditorės reikalavimas nebuvo pateiktas kaip atsikirtimas į atskirojo skundo argumentus, nes teisę kreditoriui tikslinti reikalavimą suteikia JANĮ 41, 42 straipsniai. Kreditoriaus reikalavimo tikslinimas nemokumo byloje nėra tapatus ieškinio dalies atsisakymui pagal CPK 140 straipsnį. Vien tai, kad reikalavimas buvo sumažintas, nereiškia, jog kreditorius pripažino kitos šalies argumentus ar atsisakė reikalavimo ir todėl byla išspręsta priešingos šalies naudai. CPK 140 straipsnio 1 dalies negalima automatiškai taikyti bylų dėl juridinių asmenų nemokumo procesuose. Pagrindinė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo sąlyga yra procesinis rezultatas – teismo sprendimas ar nutartis turi būti priimtas šalies naudai, tačiau procesinio sprendimo kreditorės UAB „I asset management“ naudai nebuvo priimta. Reikalavimo patikslinimas nemokumo byloje automatiškai nesukuria teisės kitam kreditoriui reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas negali būti grindžiamas prielaida, kad kiekvienas vėliau atliktas procesinis veiksmas yra priešingos šalies skundo rezultatas. Tam turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp skundo argumentų pagrįstumo ir procesinio rezultato. Bylą nagrinėję teismai tokio ryšio nenustatė.

Kreditorės UAB „I asset management“ prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis (4 000,26 Eur pirmosios instancijos teisme ir 968 Eur apeliacinės instancijos teisme) yra neadekvatus ir negali būti priteistas, net jeigu būtų svarstomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neproporcingas byloje nagrinėtam procesiniam klausimui ir jo sudėtingumui. Atskirasis skundas buvo teiktas ginčijant ne vien antstolės, bet ir kitų kreditorių reikalavimus. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis turi būti vertinamas pagal CPK 98 straipsnį ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos turi būti realios, būtinos, pagrįstos ir proporcingos, tačiau šioje byloje prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos nurodytų kriterijų neatitinka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, kai kreditorius ginčija teismo patvirtintą kito kreditoriaus reikalavimą nemokumo (bankroto) byloje ir pastarasis kreditorius patikslina (sumažina) prašomą patvirtinti reikalavimą, aiškinimo ir taikymo

Byloje sprendžiama, ar kreditorės UAB „I asset management“ patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos tuo atveju, kai ji ginčijo kitos kreditorės patvirtintą reikalavimą nemokumo (bankroto) byloje, o pareiškėja šį reikalavimą patikslino (sumažino).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalį, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis).

Ar kreditoriaus reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 37 punktas).

Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl nemokumo administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 36 punktas).

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016, 23 punktas; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 38 punktas).

Nemokumo (bankroto) procesas yra kolektyvinis, jame sprendžiama dėl visų iki šio proceso pradžios atsiradusių ir pareikštų kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Šiame procese kiekvienas kreditorius yra suinteresuotas kitų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimo išsprendimu, nes nuo šio sprendimo priklauso patvirtinto kreditoriaus reikalavimo patenkinimo galimybės. Teisė skųsti teismo nutartis (įskaitant ir dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo) nustatyta ir JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 39 punktas).

Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti bankroto byloje susijęs ne tik su konkretaus kreditoriaus teise visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Taigi kreditoriaus reikalavimo patikrinimas reikšmingas ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam asmeniui, bet ir kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

Kreditorius turi teisę ginčyti kito kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą tiek nurodydamas aplinkybes, dėl kurių reikalavimas yra nepagrįstas, tiek ir ginčydamas sandorį, iš kurio kildinamas kito kreditoriaus reikalavimas. Kreditoriui bankroto procese suteikta teisė ginčyti teismo nutartimi patvirtintą kito kreditoriaus reikalavimą yra susijusi tiek su asmeniniu skundą teikiančio kreditoriaus interesu, tiek ir su viešojo intereso bankroto procese užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 29–31 punktai).

JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 1 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šis kodeksas nustato ir bankroto bylų nagrinėjimo tvarką. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

JANĮ tiesiogiai nenustato taisyklių, kaip turi būti sprendžiami klausimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjant kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimus, todėl šiuo aspektu taikytinos CPK normos ir jas aiškinanti kasacinio teismo praktika.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, jog, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taisyklė „pralaimėjęs moka“ negali būti taikoma mechaniškai, o sprendžiant dėl išlaidų paskirstymo turi būti vertinamos konkrečios individualios bylos aplinkybės, įskaitant išlaidų susidarymo priežastis ir procesinį šalių elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-684/2026, 22, 23 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo tarp šalių, ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) ir dėl tos sumažintos reikalavimų dalies laimėjus ginčą, vertintina, ar ieškovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, kokia buvo ieškinio reikalavimų sumažinimo priežastis, taip pat ar kitos šalies (atsakovės) išlaidos procese nepadidėjo dėl to, kad pradiniame ieškinyje ieškovė reikalavo priteisti didesnę pinigų sumą (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 93 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2012). Tokios suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės svarbios ir tais atvejais, kai sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo ginčuose dėl reikalavimų ir jų tikslinimo (sumažinimo) nemokumo (bankroto) procese.

Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas). Galimybė tikslinti reikalavimą nemokumo (bankroto) procese nepanaikina teismui pareigos įvertinti, dėl kokių priežasčių ginčo proceso metu pasikeitė kreditoriaus reikalavimo dydis ir kokią įtaką tai turi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymui.

Sprendžiant klausimą, ar šiuo atveju kreditorė UAB „I asset management“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, paminėtini keli teismų nustatyti itin svarbūs aspektai: i) pradinis antstolės reikalavimas, susijęs su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, sudarė 76 431,85 Eur; ii) kreditorė UAB „I asset management“ ginčijo teismo patvirtiną antstolės 76 431,85 Eur dydžio reikalavimą; iii) teismas, gavęs kreditorės UAB „I asset management“ atskirąjį skundą, panaikino nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas antstolės 76 431,85 Eur dydžio reikalavimas, ir pasiūlė antstolei pateikti teismui paaiškinimus raštu ir papildomus įrodymus dėl reiškiamo reikalavimo pagrįstumo; iv) teismui panaikinus nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas antstolės 76 431,85 Eur dydžio reikalavimas, antstolė prašė teismo patvirtinti tik 3 412,63 Eur dydžio reikalavimą, nurodydama, kad nemokumo administratorei buvo pateiktas neteisingas reikalavimas, todėl jis yra tikslinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiuo atveju teismai ir nusprendė, jog kreditorės UAB „I asset management“ atskirojo skundo argumentai, kuriais buvo ginčijamas teismo nutartimi patvirtintas antstolės 76 431,85 Eur dydžio reikalavimas, nepasitvirtino, tačiau (i) būtent kreditorės UAB „I asset management“ inicijuotas apeliacinis procesas ginčijant teismo nutartimi patvirtintą 76 431,85 Eur dydžio reikalavimą sudarė teisines prielaidas panaikinti teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas antstolės 76 431,85 Eur dydžio reikalavimas, dalį, (ii) pati antstolė pateiktame prašyme patvirtinti patikslintą 3 412,63 Eur dydžio reikalavimą nurodė, kad buvo pateiktas neteisingas 76 431,85 Eur dydžio reikalavimas, (iii) tik po to, kai buvo panaikinta teismo nutarties dalis dėl patvirtinto 76 431,85 Eur dydžio reikalavimo, kurio apskundimą inicijavo kreditorė UAB „I asset management“, antstolė pateikė patikslintą 3 412,63 Eur dydžio reikalavimą ir šį teismas patvirtino. Tokia procesinė veiksmų seka leidžia daryti išvadą, jog kreditorės UAB „I asset management“ inicijuotas ginčas dėl antstolės 76 431,85 Eur dydžio reikalavimo padarė įtaką galutiniam reikalavimo dydžiui. Tai leidžia spręsti, kad antstolė, iš pradžių teikdama tvirtinti 76 431,85 Eur dydžio reikalavimą, kurį ir ginčijo kreditorė UAB „I asset management“, prisidėjo prie kreditorės UAB „I asset management“ bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.

Aptariamu atveju teismai, spręsdami, kad kreditorė UAB „I asset management“ neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepagrįstai nevertino visos proceso dėl antstolės reikalavimo tvirtinimo eigos, kurioje svarbus ir kreditorės UAB „I asset management“ inicijuotas antstolės reikalavimo ginčijimo procesas, o prioritetą išimtinai suteikė tik antstolės teisei tikslinti reikalavimą ir tiems veiksmams, kurie buvo atlikti jau patikslinus reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyta aplinkybių seka patvirtina, kad šiuo atveju tarp kreditorės UAB „I asset management“ pradėto ginčo dėl 76 431,85 Eur dydžio reikalavimo bei vėliau teismo patvirtinto sumažinto 3 412,63 Eur dydžio reikalavimo egzistuoja ryšys, kurį teismai turėjo įvertinti kaip reikšmingą, spręsdami klausimą dėl kreditorės UAB „I asset management“ prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Reikalavimo patikslinimas pagal JANĮ paprastai savaime nesukelia procesinių pasekmių dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Tačiau nagrinėjamu atveju neatsižvelgus į visą antstolės reikalavimo tvirtinimo procesą, kuriame svarbus ir kreditorės UAB „I asset management“ inicijuotas antstolės reikalavimo ginčijimo procesas, bylinėjimosi išlaidų našta nepagrįstai buvo perkelta tik kreditorei UAB „I asset management“. Ši, gindama tiek savo, tiek ir kitų kreditorių interesus (žr. šios nutarties 24–25 punktus), ginčijo teismo nutartimi patvirtinto 76 431,85 Eur dydžio reikalavimo pagrįstumą, o antstolė tik vėliau, kai jau buvo panaikinta teismo nutarties dalis dėl 76 431,85 Eur dydžio reikalavimo, patikslino savo pradinio reikalavimo dydį (sumažino jį iki 3 412,63 Eur).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, teismams šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad kreditorė UAB „I asset management“ neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio

Antstolė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad, jeigu kasacinis teismas spręstų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kreditorei UAB „I asset management“ priteisimo, tai turėtų vertinti tokio atlyginimo dydį ir jo pagrįstumą. Pažymi, kad kreditorės UAB „I asset management“ prašomas priteisti 4 000,26 Eur pirmosios instancijos teisme ir 968 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neproporcingas byloje nagrinėtam procesiniam klausimui ir bylos sudėtingumui.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktą); ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis; kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

Kreditorė UAB „I asset management“ prašo priteisti atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtas 4 000,26 Eur išlaidas advokato pagalbai, t. y. 95 procentus nuo patirtos bendros 4 210,80 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (antstolė iš pradžių prašė patvirtinti 76 431,85 Eur dydžio reikalavimą, teismas patvirtino 3 412,63 Eur dydžio reikalavimą). Kreditorės UAB „I asset management“ pirmosios instancijos teisme patirtos 4 210,80 Eur bylinėjimosi išlaidos susideda iš: 2 952,40 Eur išlaidų už antstolės pareikšto reikalavimo analizę ir teisinį įvertinimą, 968 Eur išlaidų už atskirojo skundo dėl antstolės reikalavimo parengimą, 290,40 Eur išlaidų už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje.

Vertinant prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, pažymėtina, kad: i) antstolės reikalavimas, kurį ji prašė patvirtinti, sietas su vykdymo išlaidų apskaičiavimu; ii) kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad advokato susipažinimas su bylos medžiaga, siekiant parengti kasacinį skundą ir atsiliepimus į kasacinius skundus, yra šių procesinių dokumentų parengimo paslaugos dalis, todėl pagal Rekomendacijų 8.20 punktą už ją atskirai neatlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, 102 punktas). Nurodyta taisyklė taikytina ir šiuo atveju, darant išvadą, kad išlaidos už atskirojo skundo dėl antstolės reikalavimo parengimą apima ir išlaidas už antstolės pareikšto reikalavimo analizę ir teisinį įvertinimą, o atskirai priteisti išlaidų atlyginimą vien už pareikšto reikalavimo analizę ir teisinį įvertinimą nėra pagrindo (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktą; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktą); iii) nors atskirasis skundas, kuriuo buvo ginčyti teismo nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, yra 55 lapų apimties, tačiau juo buvo ginčijami ne tik antstolės, bet ir kitų kreditorių reikalavimai, argumentai dėl antstolės 76 431,85 Eur dydžio reikalavimo nepagrįstumo išdėstyti atskirojo skundo 2.2.5 dalyje, 42–46 atskirojo skundo puslapiuose; iv) kreditorė UAB „I asset management“ siekė, kad nebūtų patvirtintas visas antstolės 76 431,85 Eur dydžio reikalavimas, tačiau buvo patvirtintas patikslintas 3 412,63 Eur dydžio reikalavimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pagrįstomis ir realiai patirtomis pripažįstamos prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos – 968 Eur už atskirojo skundo parengimą (apima ir antstolės pareikšto reikalavimo analizę bei teisinį įvertinimą) bei 290,40 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje.

Esant jau pirmiau nustatytoms aplinkybėms (žr. šios nutarties 34 punktą), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutartyje jau įvertinti kreditorės UAB „I asset management“ procesiniai veiksmai ginčijant teismo patvirtintą 76 431,85 Eur dydžio reikalavimą, antstolės procesiniai veiksmai dėl reikalavimo sumažinimo taip pat yra reikšmingi skirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šalims, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas priteisti kreditorei UAB „I asset management“ iš antstolės 50 procentų pripažintų pagrįstomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kreditorei UAB „I asset management“ iš antstolės priteistina 629,20 Eur ((968 Eur + 290,40 Eur) × 0,5) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme.

Kreditorė UAB „I asset management“ teikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti jai iš antstolės 4 000,26 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Už atskirojo skundo parengimą kreditorė UAB „I asset management“ taip pat prašė priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal pirmiau išdėstytas aplinkybes padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kreditorės UAB „I asset management“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir kad ši kreditorė turi teisę į 50 procentų patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kreditorei UAB „I asset management“ iš antstolės priteistinas 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo paskirstymo

Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasi padaryta išvada, kad yra pagrindas kreditorei UAB „I asset management“ priteisti 50 procentų pagrįstų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalį, nutaria panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria atmestas kreditorės UAB „I asset management“ prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties dalis atmesti kreditorės UAB „I asset management“ prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo priima naują sprendimą – priteisti kreditorei UAB „I asset management“ iš antstolės 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą bei 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kreditorė UAB „I asset management“ kasaciniame teisme prašo priteisti iš antstolės 3 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų už kasacinio skundo parengimą atlyginimą ir 57 Eur žyminį mokestį.

Prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos didžiausios už kasacinio skundo parengimą priteistinos išlaidų atlyginimo sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kreditorei UAB „I asset management“ nepriteisimo ir apeliacinės instancijos teismo nutartį šiuo klausimu bei nutarus patenkinti 50 proc. kreditorės UAB „I asset management“ patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kreditorei UAB „I asset management“ už kasacinio skundo parengimą priteistinas 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

Kreditorė UAB „I asset management“ už pateiktą kasacinį skundą sumokėjo 57 Eur dydžio žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį, šiame kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Nagrinėjamu atveju kasacinis skundas teiktas dėl procesinio pobūdžio klausimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo pagrįstumo, o už tokį kasacinį skundą nėra mokamas žyminis mokestis, todėl kreditorės UAB „I asset management“ sumokėtas 57 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-933/2025, 42 punktas).

Kasaciniame teisme nepatirta su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria atmestas suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties dalis atmesti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo priimti naują sprendimą – priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „I asset management“, valdančiai uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, (j. a. k. 304405305) iš pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės 629,20 Eur (šešių šimtų dvidešimt devynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą bei 484 (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „I asset management“, valdančiai uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, (j. a. k. 304405305) iš pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės 1 800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Grąžinti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „I asset management“, valdančiai uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, (j. a. k. 304405305) 57 (penkiasdešimt septynių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2026 m. balandžio 22 d. per akcinę bendrovę „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 287.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.