Šiaulių apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-263-875/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20141-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.1; 1.1.9.7; 1.2.14.5.2.6; 1.2.16.4.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.1 (S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Sadausko ir Laisvydo Zederštremo,sekretoriaujant Linai Graužinienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui,nuteistajam O. K. (O. K.), jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, vertėjui D. P. (D. P.),viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuoO. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 300 MGL, tai yra, 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio bauda;pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 15 MGL, tai yra, 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda;vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą ir O. K. skirta subendrinta 300 MGL, tai yra, 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio bauda;O. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas;vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 23 d. iki 2026 m. balandžio 23 d., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyta laikyti, jog O. K. yra įvykdęs jam paskirtą bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo rezultatas pas O. K. rasti grynieji pinigai – 1 300 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai eurų) ir nuspręsta grąžinti šiuo pinigus lygiomis dalimis (po 650 Eur) nukentėjusiosioms V. C. ir N. S.;vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuota kaip nusikaltimo padarymo priemonė O. K. priklausantis automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. V. vardu;skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki turto konfiskavimo įvykdymo O. K. turtui, registruotam A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu – automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vertė – 1140 Eur, visiškai apribojant nuosavybės teisę, uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti, pagrindas – turto konfiskavimui;nukentėjusiosios V. C. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš O. K. 10 350 Eur (dešimt tūkstančių trys šimtai penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti;nukentėjusiosios N. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš O. K. 7 350 Eur (septyni tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti;išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės1. O. K. nuteistas už tai, kad veikė organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, prisijungė prie organizuotos grupės veiklos, kurioje atliko kurjerio funkciją – vykdydamas kitų organizuotos grupės dalyvių nurodymus, perduodamus (duomenys neskelbtini) programėle, vyko j jų nurodytas vietas, kur iš nukentėjusiųjų paimdavo perduodamus objektus bei juos nugabendavo į nurodytą vietą ir taip 2025 m. birželio 27 d. O. K., veikdamas su kitais organizuotos grupės nariais ir realizuodamas nusikalstamą susitarimą, atliko šiuos veiksmus: 1.1. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai, naudodami telefonų abonementus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 26 d., apie 12.45 val. paskambino nukentėjusiajai V. C. ir, melagingai prisistatę telekomunikacijų bendrovės darbuotojais, pranešė, kad būtina atnaujinti jos naudojamus telefonų abonementų numerius, vėliau, apie 14 val. nenustatyta organizuotos grupės narė, prisistatanti vardu E., naudojanti telefono abonementą Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinusi V. C. informavo ją apie grėsmę, jog tretieji asmenys neteisėtai bando jos vardu gauti kreditą (duomenys neskelbtini) banke, paaiškino, kad V. C. gali užkirsti galimybę jiems įgyti pinigus, jei anksčiau nei „sukčiai“ pasirašys paskolos sutartį, taip apgaule įtikino ją nueiti į (duomenys neskelbtini) banko skyrių, (duomenys neskelbtini), ir sudaryti sutartį 5 000 Eur paskolai gauti. Po to, apie 16.25 val. nenustatytas organizuotos grupės narys, naudojantis telefono abonementą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) programėle paskambino V. C., prisistatė Policijos departamento darbuotoju D. M., informavo apie tiriamą sukčiavimą, paaiškino, kad V. C. turi bendradarbiauti su juo ir E., jai sutikus, E. liepė kaip paskolą gautus 5000 Eur išgryninti ir įdėti į nepermatomą voką. Vykdydama E. ir D. M. nurodymus, 2025 m. birželio 27 d., apie 10 val. V. C. išgrynino pinigus ir apie 12.30 val. namo kieme, (duomenys neskelbtini), perdavė automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykusiam O. K., kuris šiuos pinigus nuvežė prie namo, (duomenys neskelbtini), ir atidavė nenustatytam organizuotos grupės nariui. Po to, V. C. paskambino nenustatyta organizuotos grupės narė, prisistačiusi E., informavo, kad vėl buvo mėginama jos vardu gauti paskolą, įtikino ją platformoje (duomenys neskelbtini) užpildyti paraišką 6000 Eur paskolai gauti, kad šių pinigų negautų „sukčiai“. Taip V. C., vykdydama organizuotos grupės narių, prisistatančių vardais E. ir D., nurodymus, 2025 m. birželio 27 d., platformoje (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį, pagal kurią į savo sąskaitą gautus 6000 Eur išgrynino AB (duomenys neskelbtini) bankomate, (duomenys neskelbtini), ir vykdydama nenustatyto organizuotos grupės nario – D. nurodymą, apie 16.45 val. namo kieme, (duomenys neskelbtini), perdavė nenustatytam organizuotos grupės nariui.1.2. Po to, O. K. ir kiti organizuotos grupės nariai, tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai, naudodami telefonų abonementus, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 27 d. apie 9.30 val. paskambino nukentėjusiajai N. S. ir melagingai prisistatę telekomunikacijų bendrovės, banko darbuotojais ir policijos pareigūnu, pranešė, kad būtina atnaujinti jos naudojamus telefonų abonementų numerius, todėl N. S. atliko įvairius jų nurodytus veiksmus, savo naudojamo telefono ekrane vaizdo skambučio metu rodė savo asmens dokumento duomenis. Vėliau, apie 11.04 val. (duomenys neskelbtini) programėle N. S. paskambino nenustatyta organizuotos grupės narė, kuri prisistatė AB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, nurodė, kad turi duomenų, jog N. S. kažkam pateikė savo asmens dokumentą, įvardijo su tuo susijusias grėsmes bei su N. S. sutarė dėl jos AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos blokavimo. Po to, apie 11.20 val. naudojant (duomenys neskelbtini) programėlę N. S. paskambino nenustatytas organizuotos grupės narys, prisistatė Policijos departamento darbuotoju, teiravosi apie pensijos gavimo būdą bei namuose turimą grynųjų pinigų kiekį, šio pokalbio metu naudotos apgaulės įtikinta N. S., vykdydama duodamus nurodymus, namie turėtus 8000 Eur sudėjo į voką ir apie 12.53 val., išnešusi į gyvenamo namo kiemą, (duomenys neskelbtini), padavė automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavusiam O. K., kuris šiuos pinigus nuvežė prie namo, (duomenys neskelbtini), ir atidavė nenustatytam organizuotos grupės nariui. Tokiais savo ir kitų organizuotos grupės narių veiksmais O. K. apgaule, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, įgijo svetimą 19 000 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje.1.3. Be to, O. K. 2025 m. liepos 19 d. – 2025 m. liepos 20 d., tiksliai nenustatytu metu prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 10 Eur nusipirko ir taip netesėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra – 0,372 g, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 10,2 %, ir 0,031 g, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 14,2 %, šią narkotinę medžiagą laikė bute, (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. liepos 23 d., apie 9 val., kuomet kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais O. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. O. K. išteisintas dėl to, kad 2025 m. birželio 4 d. ir 2025 m. birželio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams, prisistatantiems (J. V., D.), naudojant telefonų abonementus, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai N. T. (N. T.), melagingai prisistačius telekomunikacijų bendrovės, banko apsaugos tarnybos darbuotoju bei policijos pareigūnu ir pranešus, kad iš jai priklausančios banko sąskaitos bandoma pavogti pinigus, įtikino ją atlikti veiksmus, neva užblokuojant jos naudojamą banko kortelę, dėl ko N. T., vykdydama jų nurodymus, prisijungė prie savo AB (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės sistemos, kur atliko jai nurodytus veiksmus, suvedė atsiųstus kodus, juos patvirtino savo naudojamomis vartotoją identifikuojančiomis priemonėmis, ir taip įtakota apgaulės, organizuotos grupės nariams perdavė savo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo priemones, pakankamas finansinei operacijai atlikti. Po to, N. T. paskambino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys, prisistatė Policijos departamento pareigūnu D., liepė jos turimą, neva užblokuotą fizinę banko kortelę perduoti atvyksiančiam asmeniui, o N. T., vykdydama šį nurodymą, 2025 m. birželio 5 d. apie 15 val. namo kieme, (duomenys neskelbtini), Š., perdavė automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykusiam O. K. AB (duomenys neskelbtini) banko N. T. vardu išduotą mokėjimo kortelę Nr. 535259******5975, su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu, susietą su banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šią kortelę nugabeno į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir perdavė D. I., kuri, nesuvokdama nusikalstamo savo veiksmų pobūdžio, vykdydama kitų organizuotos grupės narių nurodymus, šią elektroninę mokėjimo priemonę panaudojo, taip pažeidė AB SEB banko informacinę sistemą, jai identifikuojant save kaip N. T. ir neteisėtai atliko finansines operacijas: 1) 2025 m. birželio 5 d., nuo 22.58 val. iki 23.23 val. bankomate „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 21 kartą išgrynino po 700 Eur (iš viso 14 700 Eur), 2) 2025 m. birželio 6 d., nuo 00.25 val. iki 00.47 val. bankomate „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 11 kartų išgrynino po 700 Eur ir 29 kartus po 200 Eur (iš viso 13 500 Eur), 3) 2025 m. birželio 6 d., nuo 00.59 val. iki 1.04 val. bankomate „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išgrynino 500 Eur ir 4 kartus po 100 Eur (iš viso 900 Eur), 4) 2025 m. birželio 7 d., nuo 00.30 val. iki 00.48 val. 20 kartų išgrynino po 700 Eur, 3 kartus po 200 Eur ir 1 kartą – 100 Eur (iš viso 14 700 Eur), 5) 2025 m. birželio 8 d., nuo 9.33 val. iki 9.35 val. 4 kartus išgrynino po 700 Eur (iš viso 2 800 Eur). O. K. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (dėl N. T.), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Karjakinas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria O. K. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 1981 straipsnio 1 dalyje bei iš įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo pašalintos aplinkybės, susijusios su sukčiavimu nukentėjusiosios N. T. atžvilgiu, ir O. K. padarytos nusikalstamos veikos aprašymą papildyti kaltinamajame akte išdėstytomis aplinkybėmis.O. K. pripažinti kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams;pripažinti kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams;pripažinti kaltu pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimo bausmę 3 mėnesiams;pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir skirti laisvės atėmimą 3 metams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šias bausmes ir bausmę, paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir O. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams;panaikinti teismo pripažintą O. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi;panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, nuspręsta konfiskuoti pas O. K. rastus 1300 Eur;vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš O. K. konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą – 46 600 Eur.kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, todėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, tai ėmė netinkamą baudžiamo įstatymo taikymą ir nepagrįstą O. K. išteisinimą dėl N. T. atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teismas nepagrįstai iš įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo pašalino su nukentėjusiosios N. T. atžvilgiu įvykdytu sukčiavimu susijusias aplinkybes. Be to, nepagrįstai O. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, paskyrė akivaizdžiai per švelnią bausmę bei netinkamai išsprendė turto konfiskavimo klausimus. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktai).Dėl O. K. kaltės2.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog O. K. nesuprato savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio 2025 m. birželio 5 d. paimdamas N. T. mokėjimo kortelę, yra nepagrįsta. Teismas šią išvadą iš esmės grindė vien tik deklaratyviais nuteistojo parodymais, esą jis tik dirbo kurjeriu ir vykdė „kuratoriaus“ nurodymus už sutartą atlygį. Šiuos parodymus teismas nepagrįstai susiejo su (duomenys neskelbtini) programėlėje rastu PDF dokumentu – 2024 m. birželio 16 d. „Darbo sutarties pavyzdine forma“. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas konstatavo, kad O. K. parodymų paneigti neįmanoma, o kylančias abejones vertino jo naudai, todėl nusikalstamoje veikoje asmens kaltės neįžvelgė.2.3. Spręsdamas kaltės klausimą dėl veiksmų N. T. atžvilgiu, teismas nepagrįstai vieninteliu reikšmingu šaltiniu, atskleidžiančiu kaltininko vidinį psichinį santykį su veika, laikė jo paties versiją apie kurjerio darbą. Šiuos parodymus teismas priėmė besąlygiškai ir nepagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad asmuo nesuprato veikiantis nusikalstamai, yra nepaneigiama. Teismas kaltininko parodymų nesiejo su kitais bylos duomenimis bei kontekstu, todėl padarė esminių klaidų ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų taisyklių nustatant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, nors byloje esančių duomenų visuma pakankamai įrodo asmens kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pritariama teismo išvadai, kad subjektyvusis nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, požymis pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. būtina nustatyti, jog kaltininkas suvokė, kad jo atliekami baudžiamojo kodekso straipsnių dispozicijose aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėjo taip veikti, tačiau pažymima, kad atskleisdamas O. K. kaltę dėl nusikalstamų veikų N. T. atžvilgiu, teismas nepagrįstai apsiribojo iš esmės vien tik kaltinamojo parodymų vertinimu, juos grindžiant selektyviai parinktais, dvejopos įrodomosios vertės duomenimis. Objektyviai įvertinus situaciją, susiejus teismo tirtus duomenis su neįvertintomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, yra pagrindas daryti priešingą išvadą dėl O. K. kaltės nei padarė pirmosios instancijos teismas.2.4. Byloje nustatyta, kad O. K. 2025 m. birželio 5 d., vykdydamas „kuratoriaus“ nurodymus, atvyko pas N. T. ir paėmė voką, kurį turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini). Vertinant šią aplinkybę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad voko paėmimo metu O. K. galėjo nesuvokti nusikalstamo savo veiksmų pobūdžio. Tačiau teisme O. K. pats patvirtino, kad grįžęs į automobilį voką atidarė ir jame pamatė banko mokėjimo kortelę. Kilus įtarimui, jis kortelę užfiksavo vaizdo registratoriumi ir kreipėsi į „kuratorių“ paaiškinimo dėl gabenamo siuntinio. O. K. nurodė, kad „kuratorius“ informacijos nepateikė, tik pareiškė priekaištą dėl siuntinio patikrinimo bei uždraudė tai daryti ateityje. Būtent šis momentas, anot prokuroro, laikytinas esminiu, nuo kurio tolesni O. K. veiksmai bei juos lydintys objektyvūs (išoriniai) požymiai neabejotinai atskleidžia asmens kaltę, jos formą, rūšį ir subjektyvųjį nusikalstamos veikos turinį. Šiuo atveju akivaizdu, kad O. K., atidaręs voką ir identifikavęs N. T. vardu išduotą mokėjimo kortelę, suvokė disponuojantis svetima elektronine mokėjimo priemone. Nors nuteistasis nurodė kreipęsis į „kuratorių“ paaiškinimo, tačiau, net ir negavęs jokio atsakymo dėl kilusių įtarimų, jis sąmoningai tęsė nusikalstamus veiksmus - kortelę nugabeno į (duomenys neskelbtini) ir perdavė trečiam asmeniui. Iš to matyti, kad O. K. suvokė savo veiksmų pavojingumą ir numatė galimas neigiamas pasekmes. Tokią išvadą patvirtina ir paties O. K. parodymai teisme, kad: „prieš įsidarbinant bijojo, kad lai nebūtų ginklų ar narkotikų vežimas“, „nufotografavo kortelę, nes norėjo save apsaugoti ir apsidrausti“. Vertinant šiuos parodymus objektyvių veiksmų kontekste, pažymima, kad net ir kilus įtarimui jis pas N. T. išsiaiškinti kortelės siuntimo tikslų negrįžo, atiduodamas kortelę D. I. (duomenys neskelbtini) taip pat nesidomėjo nei paimančio asmens tapatybe, nei gavimo tikslais, nors suprato, kad gabenta priemonė nepriklausė nei jam, nei nurodymus davusiam D.. Be to, apie 300 kilometrų atstumas (duomenys neskelbtini) sudarė pakankamas prielaidas asmeniui kritiškai įvertinti savo elgesį ir nutraukti įtarimą sukėlusią veiką, tačiau O. K. pasirinko priešingą variantą – sąmoningai pritarė bet kokiems galimiems savo veiksmų padariniams. Todėl priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, sąmoningas tolesnis „kuratoriaus“ nurodymų vykdymas po voko turinio identifikavimo negali būti vertinamas kaip pozityvus elgesys. Tai klasikinė neapibrėžtos tyčios apraiška, kai asmuo, suprasdamas situacijos neteisėtumą, veikia abejingai bet kokioms galimoms pasekmėms, todėl įrodo O. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.2.5. Vertinant kitus objektyvius duomenis matyti, kad nors O. K. teigė 2025 m. birželio 5 d. dirbęs kurjeriu, tačiau be jo paties parodymų, byloje nėra jokių objektyvių šį faktą patvirtinančių įrodymų. Nors jis „kuratoriaus“ nurodymu paimdavo ir gabendavo įvairius paketus, tokia O. K. veikla jokiais objektyviais požymiais neatitinka kurjerio darbo specifikos. O. K. teisme nurodė, kad dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri, jo paties žiniomis, yra draudimo bendrovė, o ne siuntų gabenimo įmonė. Dirbdamas jis neturėjo kurjeriams būdingos aprangos, nesinaudojo techninėmis priemonėmis (skeneriais, specialiomis programėlėmis), o siuntos buvo be siuntimo ar gavimo adresų lipdukų. Be to, O. K. su klientais dėl siuntų paėmimo ar pristatymo laiko tiesiogiai nebendravo, atiduodant siuntas parašų neėmė ir jokių priėmimo-perdavimo žymų nedarė, o nurodymus gaudavo per (duomenys neskelbtini) programėlę, netikrino ir siuntas atsiimančių asmenų tapatybės dokumentų. Atlygį gaudavo ne periodinėmis išmokomis iš įmonės pagal darbo sutartį, o grynaisiais pinigais iš siuntą atsiimančio asmens. Akivaizdu, kad gautas atlygis (N. T. atveju – 350 eurų) yra neproporcingai didelis suteiktai paslaugai ir neatitinka rinkos sąlygų. Be to, dirbdamas tariamą darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini), jis naudojo savo automobilį, registruotą kito asmens vardu. Visos šios aplinkybės visumoje paneigia gynybinę versiją dėl sąžiningo kurjerio darbo ir patvirtina O. K. suvokimą apie vykdomos veiklos neteisėtumą.2.6. Vertinant (duomenys neskelbtini) susirašinėjime rastą PDF dokumentą „Darbo sutarties pavyzdinė forma“, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas jį nepagrįstai pripažino O. K. nekaltumą pagrindžiančiu įrodymu. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamos veikos prieš N. T. metu O. K. jokios darbo sutarties neturėjo, minėtas dokumentas jam buvo atsiųstas tik 2025 m. birželio 16 d. , t. y. praėjus 11 dienų po nusikalstamos veikos padarymo. Tai objektyviai paneigia nuteistojo parodymus, jog siuntos paėmimo metu jis dirbo kurjeriu. Ši sutartis iki šiol nėra pasirašyta, o paties O. K. parodymai apie jo darbdavį yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pirmojo teismo posėdžio metu jis teigė įsidarbinęs įmonėje (duomenys neskelbtini), nors pripažino domėjęsis ir žinojęs, kad tai draudimo bendrovė. Paskutinio posėdžio metu, teismui uždavus tikslinamus klausimus dėl rastos sutarties, jis pakeitė versiją ir nurodė dirbęs privačiam asmeniui. Toks parodymų kitimas rodo, kad O. K. savo versiją derina prie tuo metu jam pateikiamų duomenų bei užduodamų klausimų turinio. Aptartos aplinkybės liudija, kad nusikalstamos veikos padarymo momentu jokie darbo santykiai nei su įmone (duomenys neskelbtini), nei su „kuratoriumi“ kaip privačiu asmeniu jo nesiejo. Atsižvelgiant į parodymų nenuoseklumą ir akivaizdų dokumento sudarymo datos neatitikimą įvykių eigai, nėra jokio pagrindo O. K. parodymus vertinti kaip patikimus ar jo veiksmus teisinti tariamais darbo santykiais.2.7. Vertinant O. K. (duomenys neskelbtini) susirašinėjime rastos „darbo sutarties“ turinį, taip pat akivaizdu, kad šis dokumentas yra fiktyvus. Sutartis tariamai pasirašyta su Lenkijos Respublikoje registruotu darbdaviu, surašyta nenuosekliai – iš dalies lietuvių, iš dalies rusų kalbomis. Dokumente pateikiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, tačiau jų turinys visiškai neatitinka sutarties punktų esmės. Pavadinimas „Pavyzdinė darbo sutarties forma“ patvirtina, jog buvo pasinaudota atsitiktiniu internetiniu šablonu, nesigilinant į jo teisinę reikšmę. Dokumento pildymo logika taip pat liudija jo imitacinį pobūdį: nenurodyta įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos forma, užpildytos ne visos grafos, nenurodytas konkretus darbo užmokestis. Nors sutartyje numatyta 12 valandų darbo diena, pats O. K. teigė dirbęs tik pagal poreikį. Visos šios aplinkybės patvirtina apsimestinį sutarties pobūdį, sukurtą konspiraciniais tikslais, siekiant klaidinti teisėsaugos institucijas ir sudaryti teisėtos veiklos regimybę. Šią išvadą neginčijamai pagrindžia 2025 m. rugpjūčio 1 d. apklausos metu užfiksuotas paties O. K. prisipažinimas. Apklausiamas jis patvirtino supratęs savo veiksmų pobūdį nuo pat pirmojo užsakymo pervežti banko kortelę. Pripažino suvokęs, kad veikia ne vienas, o asmenų grupėje ir ši schema jam nuo pat pradžių kėlė pagrįstų įtarimų. Nepaisydamas to, jis tęsė veiklą vedinas finansinio motyvo. Tai dar kartą patvirtina, kad paimdamas ir gabendamas N. T. mokėjimo kortelę, O. K. suvokė savo veikos pavojingumą, numatė galimų padarinių pobūdį ir veikė išvien su nenustatytais organizuotos grupės nariais.2.8. Pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti O. K. dėl kaltinimų pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį naikintinas, kaip ir sprendimas iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo pašalinti aplinkybes, susijusias su sukčiavimu nukentėjusiosios N. T. atžvilgiu.2.9. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis bei paminėtą praktiką, nuosprendis papildytinas nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su O. K. veiksmais, atliktais kartu su kitais organizuotos grupės nariais: 2025 m. birželio 4 d. ir 2025 m. birželio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams, prisistatantiems (J. V., D.), naudojant telefonų abonementus, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai N. T. ir melagingai prisistačius telekomunikacijų bendrovės, banko apsaugos tarnybos darbuotoju bei policijos pareigūnu ir pranešus, kad iš jai priklausančios banko sąskaitos bandoma pavogti pinigus, įtikino ją atlikti veiksmus neva užblokuojant jos naudojamą banko kortelę, dėl ko N. T., vykdydama jų nurodymus, prisijungė prie savo naudojamos AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninės bankininkystės sistemos, kur atliko jai nurodytus veiksmus, suvedė atsiųstus kodus, juos patvirtino savo naudojamomis vartoją identifikuojančiomis priemonėmis ir taip įtakota apgaulės, organizuotos grupės nariams perdavė savo AB (duomenys neskelbtini) banko naudojamos sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo priemones, pakankamas finansinei operacijai atlikti. Po to, N. T. paskambino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys prisistatė Policijos departamento pareigūnu D., liepė jos turimą, neva užblokuotą fizinę banko kortelę perduoti atvyksiančiam asmeniui, o N. T., vykdydama šį nurodymą, 2025 m. birželio 5 d., apie 15 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme perdavė automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvykusiam O. K. AB (duomenys neskelbtini) banko N. T. vardu išduotą mokėjimo kortelę Nr. 535259******5975, su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu, susietą su banko sąskaita, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šią kortelę nugabeno į (duomenys neskelbtini) ir perdavė D. I., kuri, nesuvokdama nusikalstamo savo veiksmų pobūdžio, vykdydama kitų organizuotos grupės narių nurodymus, šią elektroninę mokėjimo priemonę panaudojo, taip pažeidė AB (duomenys neskelbtini) banko informacinę sistemą, jai identifikuojant save kaip N. T. ir neteisėtai atliko finansines operacijas: 2025 m. birželio 5 d., nuo 22 val. 58 min. iki 23 val. 23 min., bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dvidešimt vieną kartą išgrynino po 700 eurų (iš viso 14700 eurų), 2025 m. birželio 6 d., nuo 00 val. 25 min. iki 00 val. 47 min. bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vienuolika kartų išgrynino po 700 eurų ir 29 kartus – po 200 eurų (iš viso 13 500 eurų), 2025 m. birželio 6 d., nuo 00 val. 59 min. iki 1 val. 4 min. bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 500 eurų ir keturis kartus – po 100 eurų (iš viso 900 eurų), 2025 m. birželio 7 d., nuo 00 val. 30 min., iki 00 val. 48 min. dvidešimt kartų išgrynino po 700 eurų, tris kartus – po 200 eurų ir vieną kartą – 100 eurų (iš viso 14700 eurų), 2025 m. birželio 8 d. nuo 9 val. 33 min. iki 9 val. 35 min., keturis kartus išgrynino po 700 eurų (iš viso 2800 eurų). Tokiais savo ir kitų organizuotos grupės narių veiksmais O. K. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms identifikuoti, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, taip neteisėtai pažeidė AB (duomenys neskelbtini) banko informacinės sistemos apsaugos priemones atliekant finansines operacijas bei apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą, labai didelės vertės turtą – 65 600 eurų. 2.9.1. Dėl šių veiksmų atlikimo O. K. pripažintinas kaltu dėl neteisėto disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone, neteisėto jos panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto, jo padarytą veiką papildomai kvalifikuojant pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį.2.9.2. Kadangi O. K. kaltės dėl nurodytų savo veiksmų nepripažino, šalintina teismo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.Dėl bausmės O. K. 2.9.3. Pirmosios instancijos teismas O. K. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudą. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir O. K. skirta subendrinta 300 MGL (15 000 eurų) dydžio bauda.2.9.4. Nors teismas konstatavo, kad O. K. veikė organizuotoje grupėje ir atliko reikšmingą funkciją organizuotos grupės veikloje, tačiau paskirta bausmė rodo, kad šios aplinkybės bei padaryta žymi žala nepakankamai įvertinta. Iš V. C. apgaule buvo išviliota 11000 eurų, iš N. S. – 8000 eurų, o pripažinus kaltę ir dėl epizodo prieš N. T., bendra žala yra 65 600 eurų. Net ir neįskaitant N. T. epizodo, paskirta 15 000 eurų bauda yra reikšmingai mažesnė už nukentėjusioms padarytą 19000 eurų žalą. Tokia proporcija leidžia teigti, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos gavo turtinės naudos, o bausmė netenka prevencinio poveikio. Situacija, kai teismo paskirta sankcija yra 4,4 karto mažesnė už užvaldytą turtą, kaltininkui sukuria nebaudžiamumo pojūtį ir parodo, kad nusikalsti yra ekonomiškai naudinga. Nors teismas paskyręs bausmę patenkino nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius, tačiau, atsižvelgiant į O. K. pilietybę, leidimo gyventi Lietuvoje neturėjimą, piktnaudžiavimą narkotikais bei turto nebuvimą, priteistos žalos atlyginimas yra akivaizdžiai neperspektyvus. Be to, paskirtos baudos dydis, prilyginus jį laisvės atėmimo terminui, yra mažesnis nei nuteistojo kardomajame kalinime praleistas laikas. Taigi, padaręs sunkų turtinį nusikaltimą ir neatlyginęs žalos asmuo įgyja prielaidas siekti kompensacijos už suėmime išbūtą laiką, viršijantį bausmę. Todėl akivaizdu, kad tokia teismo paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, neatitinka veikos pavojingumo ir pažeidžia teisingumo principą. Kadangi baudos didinimas dėl nuteistojo turtinės padėties būtų neefektyvus, O. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą, skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Teisiamojo posėdžio metu išsamiai pasisakyta dėl bausmės skyrimo motyvų, todėl apeliaciniame skunde šie argumentai papildomai nekartojami.Dėl konfiskuotino turto2.9.5. Byloje nustatyta, kad O. K. ir kitų organizuotos grupės narių veiksmais iš N. T. apgaule buvo įgytas 46 600 eurų vertės turtas. Kadangi nukentėjusioji civilinio ieškinio šioje byloje nepareiškė, ši suma kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuotina iš kaltininko valstybės naudai.2.9.6. Be o, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaip nusikaltimo rezultatą konfiskavo pas O. K. rastus grynuosius pinigus – 1300 eurų ir šias lėšas, nuosprendžiui įsiteisėjus, nusprendė lygiomis dalimis (po 650 eurų) grąžinti nukentėjusioms V. C. ir N. S.. Toks teismo sprendimas yra prieštaringas ir teisiškai ydingas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas yra priverstinis jo paėmimas valstybės nuosavybėn, o ne nukentėjusiųjų patirtos žalos atlyginimo priemonė. Kadangi dėl tokio teismo sprendimo rasti pinigai faktiškai nėra paimami valstybės nuosavybėn, akivaizdu, kad teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, sprendimas konfiskuoti pinigus naikintinas.3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. 4. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras Artūras Karjakinas prašė apeliacinį skundą tenkinti, O. K. ir jo gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino apeliacinis skundas atmestinas. 5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.6. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir O. K. išteisinimu dalyje dėl sukčiavimo nukentėjusiosios N. T. atžvilgiu, dėl to nepagrįstai nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, per švelnios bausmės nuteistajam bei neteisingai išspręsto turto konfiskavimo klausimo. Prokuroras neskundžia kitos nuosprendžio dalies, kuria O. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo nukentėjusiųjų V. C. ir N. S. atžvilgiu) ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų). Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). 7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, byloje esančius įrodymus, išklausiusi apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas O. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl jo kaltės padarius BK 182 straipsnio 3 dalyje (nuketėjusiųjų V. C. ir N. S. atžvilgiu) ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas bei pagrįstai jį išteisino neįrodžius, kad jis padarė ir BK 182 straipsnio 3 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (nukentėjusiosios N. T. atžvilgiu). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir jų pagrindu padarė įrodymais pagrįstas išvadas, išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje buvo priimtas pagrįstai, todėl prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl įrodymų vertinimo8. Prokurorui nesutinkant su byloje atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimo kaip visumos reikalavimas reiškia, kad išvados vertinant įrodymus daromos lyginant tarpusavyje iš įvairių įrodymų gaunamą informaciją, siekiant įvertinti, ar iš vienų įrodymų gaunama informacija atitinka, patvirtina kitų įrodymų teikiamą informaciją apie bylos aplinkybes, reikšmingas bylai teisingai išspręsti, jai prieštarauja ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2020). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Be to, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį tik teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje ne kartą yra išdėstęs atvejus, kas laikytina esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais, t. y. kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193-648/2022, 2K-187-976/2023). 9. Šioje baudžiamojoje byloje O. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino atlikęs veiksmus, kurie pagal pareikštą kaltinimą sudaro jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusiųjų V. C., N. S., N. T. atžvilgiu), objektyviąją pusę, iš dalies ir subjektyviąją pusę (dėl nukentėjusiųjų V. C. ir N. S.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kaltinamajam pareikštas kaltinimas dėl pirmojo sukčiavimo epizodo (prieš nukentėjusiąją N. T.) nepasitvirtino, nes nepakanka objektyvių duomenų minėtos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymiams kaltinamojo veiksmuose nustatyti. Dėl šio aspekto pasisakytina detaliau.10. BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. BK 182 straipsnio 3 dalyje, be kitų alternatyvių veiksmų, baudžiamoji atsakomybė numatyta už labai didelės vertės svetimo turto įgijimą arba sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje, kas šiuo atveju ir buvo inkriminuota O. K.. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką – sukčiavimą, aktualu yra nustatyti svetimumo aspektą turto atžvilgiu ir apgaulės būdo panaudojimą neteisėtai įgyjant svetimą turtą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-493/2012, 2K-134-693/2015, 2K-27-697/2019). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuotos grupės nariai paprastai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-545-489/2015, 2K-156-788/2016, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-K-200-1073/2019, 2K-178-303/2019, 2K-1-719/2020, 2K-7-38-1073/2023, 2K-3-976/2025). Svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017, 2K-167-719/2023). 11. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2011, 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014). Pagal teismų praktiką, apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-693/2015, 2K-90-895/2020, 2K-3-976/2025). Teisėjų kolegijos įsitikinimu šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad O. K. jau nuo pirmojo sukčiavimo momento (nukentėjusiosios N. T. atžvilgiu) suprato apie atliekamus veiksmus įgyjant svetimą turtą apgaule organizuotoje grupėje ir jiems pritarė, numatė ne tik savo ir organizuotos grupės narių veiksmus, bet ir žalą nukentėjusiajai, kaip savo ir bendrininkų veiksmų rezultatą, t. y. veikus sutartinai, turint bendrą tyčią.12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu O. K. dėl esminių aplinkybių, susijusių su byloje aktualiais įvykiais, nurodė nuo 2025 m. vasario mėn. ieškojęs darbo. 2025 m. birželio mėn., tikslios datos nepamena, internete (svetainės adreso nepamena) rado skelbimą rusų kalba, kad ieškomas kurjeris. Birželio pradžioje kreipėsi dėl šio darbo. Vėliau jam paskambino ir pranešė, kad vieta atsilaisvino. Bendravimas telefonu dėl darbo vyko per (duomenys neskelbtini). Atsakęs, kad nori dirbti kurjeriu, po pokalbio jis nusiuntė reikalaujamus dokumentus: savo automobilio „Opel Zafira“ vairuotojo pažymėjimo, leidimo gyventi Lietuvoje (kuris jau buvo pasibaigęs 2025 m. vasario 15 d.), paso ir savo nuotraukas, nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini). Apie darbo pobūdį jį informavo taip: atvažiuoji pas žmogų, paimi dokumentus ir nuveži reikiamu adresu, gauni po eurą už kilometrą“. Darbo dienomis jis turėjo darbdaviui pranešti, kad gali dirbti, o savaitgaliais dirbti nereikėjo. Tokios sąlygos jį tenkino ir jis sutiko dirbti. Pirmąjį užsakymą gavo 2025 m. birželio pradžioje, tikslios dienos nepamena, buvo nurodyta vykti į (duomenys neskelbtini), adreso neprisimena. Nurodymą gavo (duomenys neskelbtini) programėlėje, ten reikėjo iš moters, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, paimti rankinę-kosmetinę. Jam atvažiavus moteris padavė jam rankinę-kosmetinę su voku viduje. Apčiuopęs voką suprato, kad ten galimai yra banko kortelė, nes kitokia kortelė (pvz. nuolaidų) nebūtų įdėta į voką. Gavęs tą rankinę jis iškart paskambino darbdaviui per (duomenys neskelbtini) programėlę ir jo paklausė, ar ten banko kortelė. Darbdavys jam atsakė, kad kurjeriai negali atidaryti ir tikrinti siuntinių, o tiesiog vykdo užsakymą. Minėtą siuntinį jis nuvežė darbdavio nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kur ją išėjusi paėmė kita moteris, kalbėjusi rusų kalba. Ji už rankinės pristatymą jam sumokėjo 300 eurų grynais, kuriuos buvo paruošusi iš anksto. Gavęs pinigus jis išvažiavo. Po šio atlikto darbo pagalvojo, kad darbas yra įtartinas, t. y. galimai vežė banko kortelę perduoti kitiems žmonėms. Tuomet pradėjo prašyti darbdavio darbo sutarties, kad kurjeriu dirbtų oficialiai, legaliai. Birželio mėn. vidury darbdavys atsiuntė sutartį, iš kurios matė, kad sutartis sudaryta su kompanija (duomenys neskelbtini), jo pareigos kurjeris-išvežiotojas, darbdavys nurodė tą sutartį atsispausdinti ir pasirašyti. Jis to nepadarė, nes neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje, todėl pagalvojo, kad ir dirbti Lietuvoje negali. Tačiau gavęs sutartį nurimo, dingo įtarimas, nes buvo įsitikinęs, kad vežioja darbdavio nurodymu, o ne pats. Būtent darbdavys per (duomenys neskelbtini) programėlę nurodydavo, kur važiuoti, ką paimti ir kur vėl nuvežti. Dėl kitų dviejų įtarime nurodytų kartų nurodė vykus panašiai. 2025 m. birželio 27 d. 10.00 val. gavo adresą, kuriuo reikia nuvykti – (duomenys neskelbtini). Po to paskambinęs darbdavys paklausė, ar jis galės važiuoti ir kiek laiko truks. Padaręs maršruto nuotrauką darbdaviui, išvyko ir apie 12.20 val. buvo nurodytu adresu. Iš darbdavio gavo žinutę apie moters išvaizdą ir tai, kad bus „dokumentai D.“. Prie jo priėjusi moteris (kaip nustatyta – V. C.) rusų kalba paklausė, ar jis nuo D., o jam patvirtinus, moteris jam padavė dokumentus, t. y. paketą ar aplanką. Paėmęs paketą parašė apie tai darbdaviui. Šis jam atsiuntė dar vieną adresą tame pačiame mieste: (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu atvažiavo 12.49 val., kur kita moteris atnešė ir padavė jam voką, galimai surištą. Iš darbdavio dar buvo gavęs žinutę, kad jei klaustų, kur važiuoja, jis sakytų, kad į (duomenys neskelbtini). Po to darbdavys nurodė vykti į (duomenys neskelbtini). Darbdaviui nusiuntė savo lokaciją, kad jo judėjimas būtų matomas. Nurodytu adresu nuvyko 17.47 val. ir informavo darbdavį, o šis nurodė, kad prie jo greit prieis. Netrukus priėjo jaunas vyras, kuriam jis ir padavė du paketus, paimtus (duomenys neskelbtini). Tuomet vyras jam padavė 350 eurų grynais. Kas buvo tuose paketuose, jis nežino, paketai buvo užklijuoti, mano, jog galėjo būti dokumentai, nes taip sakė darbdavys. Kodėl darbdavys jam liepė žmogui nurodyti paketą vešiantis į (duomenys neskelbtini), jis nežino. Užmokestį už pristatytus paketus jis gaudavo iš karto paruoštą (t. 3, b. l. 79–85).13. Papildomai apklausiamas 2025 m. rugpjūčio 1 d. O. K. nurodė savo kaltę kaip kurjeris, kuris atvykdavo paimti paketų su dokumentais, o tik vėliau supratęs, kad ten galėjo būti pinigai, pripažįstantis. Anksčiau turėjo individualios veiklos pažymėjimą darbui su taksi (duomenys neskelbtini) automobiliu, tuomet taip pat vežiojo klientų perduodamus daiktus. Įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) įtarė, kad ne viskas teisėta. Kad kažkas ne taip, suprato tuo momentu, kai atvykęs paimti siuntinio, moters paduotoje rankinėje užčiuopė banko kortelę. Jam tai kėlė įtarimų. Be to, vienu atveju nors ir buvo sakyta, kad siuntinį reiks nuvežti į (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau jis gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini). Tuomet kilo įtarimas, kad sukčiaujama, tačiau nesuprato, ar tai daro tik darbdavys, ar ir klientai, suprato ir pats dalyvavęs sukčiavimo schemose. Kad vežė pinigus, jis įtarė, tačiau atidaryti vokų negalėjo. Iš viso tokių kelionių buvo maždaug 6, iš viso dirbo apie 6 savaites. Jis suvokė, kad veikia ne vienas, o grupė asmenų šioje schemoje. Iš pradžių savo kaltės nepripažino, nes galvojo esąs kaltinamas dėl visos sukčiavimo schemos, dabar supranta savo kaltę kaip padėjėjo, kaip kurjerio. Nuo pirmojo užsakymo jam kilo įtarimas, tačiau darbdavys jį įtikino, kad nėra labai blogai (t. 3, b. l. 95–98). 14. 2025 m. rugpjūčio 13 d. apklaustas papildomai O. K. papildomai nurodė, kad po pirmojo važiavimo atsisakė dirbti su darbdaviu, kol šis neatsiųs jam darbo sutarties, kurią jis gavo po savaitės ar dviejų. Sutartis buvo sudaryta fizinio asmens – M. ar D., su kuriais nuolat ir bendravo (duomenys neskelbtini) programėlės pagalba. Sutarties jis nepasirašė, nes neatsispausdino, nepasitaikė tokia galimybė. Dėl pirmojo sukčiavimo epizodo N. T. atžvilgiu jis nurodė, kad būtent tuomet užčiuopęs voke kortelę, darbdavio pareikalavo sutarties, o darbdavys patikino visą atsakomybę prisiimantis sau ir uždraudęs voką atidaryti, nes esą toks susitarimas su klientu. Tai buvo jo pirmas reisas. Kieno tiksliai buvo ta banko kortelė, jis nežino, bet gali būti, kad tos moters, iš kurios jis tą kortelę ir paėmė. Jis neturėjo nurodymo, kam atiduoti tą banko kortelę. Kiek pamena, buvo tik banko kortelė. (duomenys neskelbtini) moteriai pasakė, kad tai dokumentai D., nes ji pati taip paklausė. Veždamas banko kortelę atiduoti kitam asmeniui nesuprato darantis nusikaltimą. Į klausimą, ar jo šalyje kito asmens kortelės perdavimas svetimam asmeniui nelaikoma nusikalstama veika, atsakė, jog tai priklauso nuo situacijos. Jo vertinimu, autobuso vairuotojas siuntas gabena ir atiduoda nepažįstamiems žmonėms ir tai nelaikoma nusikaltimu. Jam nekilo ir įtarimų, kad mokamas toks atlygis – po 1 Eur už 1 km, nes pagal darbo pobūdį jis turėjo išvykti bet kuriuo momentu. Savo kaltę nurodė pripažįstantis iš dalies, nes neveikė tyčia bendrininkaudamas, visos finansinės operacijos jam nebuvo žinomos, jis tiesiog dirbo kurjeriu. Yra anksčiau dirbęs (duomenys neskelbtini) vairuotoju, ten kitokia tvarka. Suprato, kad šįkart dirba nelegaliai, bet vis tiek turėjo individualios veiklos pažymą, todėl galėjo užsiimti visomis pervežimo rūšimis – tiek žmonių, tiek ir daiktų (t. 3, b. l. 112–119).15. 2025 m. spalio 23 d. apklaustas papildomai O. K. patikslino tai, kad dalyvauja sukčiavimo nusikaltimuose realiai supratęs ne nuo pirmojo epizodo, kuomet 2025 m. birželio 4-5 d. iš nepažįstamos moters neužklijuotame voke paėmė banko kortelę D. nurodymu ir nuvežė ją į (duomenys neskelbtini), kur perdavė pagyvenusiai moteriai. Pripažino tąkart pažiūrėjęs voko turinį, nes šis buvo neužklijuotas ir jame pamatęs moters vardu išduotą banko kortelę. Apie tai paskambinęs pasakė D. ir šis jį subarė, pasakęs nebeatidarinėti jam perduodamų vokų. Nuo to karto jam perduodami vokai visuomet būdavo užklijuoti. Po šio karto pasakė D. nebenorintis dirbti, po ko jam paskambino antras asmuo – M., kuris pagrasino turintis visą informaciją apie jo šeimą ir priversiantis jį dirbti toliau. Pripažino, kad 2025 m. birželio 26 d. pagal D. nurodymą jis toliau dirbo jau suprasdamas, kad galimai dalyvauja kažkokio nusikaltimo daryme (t. 3, b. l. 156–160).16. Teisme O. K. kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies ir nurodė nepripažįstantis kaltės dėl vykimo į Š.. Dėl įsidarbinimo kurjeriu jis teisme nurodė analogiškai anksčiau duotiems parodymams. Dėl pirmajam epizodui aktualių aplinkybių jis paaiškino, kad kelionė į Š. jam buvusi pirma. Darbdavys jam paaiškino, kad įmonės reputacija yra gera, todėl jis bus atsakingas už šią kelionę. Atvykusį į Š. jį pasitiko moteris. Ji kalbėjo telefonu ir pasitikslino, ar kaltinamasis „nuo D.“. Jis patvirtino ir moteris padavė jam voką. Š. su moterimi nieko nekalbėjo. Vykdamas į (duomenys neskelbtini) patikrino to voko turinį ir pamatė, jog ten yra banko kortelė moters vardu. Bandydamas apsaugoti save ir apsidrausti, šią kortelę nufotografavo vaizdo registratoriumi (pasidomėjo kortele, siekdamas sužinoti žmogaus duomenis, jei jam nesumokėtų už šią kelionę). Paskambino darbdaviui ir pasakė, jog voke pirštais užčiuopė kortelę, darbdavys jam pasakė, kad jis neturi teisės atidaryti voko, o turi jį pristatyti. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) voką padavė moteriai, kuri jam sumokėjo 350 Eur (sumokėti jis pats neprašė). Pats darbdavys buvo sakęs, kad pasiimdamas siuntą sumokės klientas. Tai buvo vienintelis kartas, kai matė šią moterį. Kadangi ant kortelės buvo moters vardas, pavardė, o (duomenys neskelbtini) ją paėmė irgi moteris, todėl klausimų nekilo. Tuo metu nesuprato, jog dalyvauja organizuotos grupės veikloje. Suprato atsidūręs kalėjime. Tiksliai nepamena, bet lyg po pirmosios kelionės paprašė iš darbdavio darbo sutarties, sutartis rusų kalba jam buvo atsiųsta per programėlę (duomenys neskelbtini), ši sutartis lyg ir buvo pasirašyta darbdavio. Šios sutarties pats nepasirašė, nes darbdavys dirbo kaip fizinis asmuo, tokiu atveju pats nebūtų gavęs leidimo gyventi Lietuvoje. Visos kitos kelionės buvo su pristatymu į (duomenys neskelbtini). Važiavo dar apie 5 kartus, 2 kartus vyko į Š.. Dėl šios kelionės ir paimtų vokų iš nukentėjusiųjų V. C. ir N. S. O. K. nurodė analogiškai ankstesniems savo parodymams. Jog kurjerio darbas gali būti susijęs su neteisėtais veiksmais jis nurodė supratęs birželio vidury, norėjo nutraukti darbo sutartį, tačiau darbdavys paaiškino, kad visų pirma reikia surasti jam pamainą, o vėliau pradėjo grasinti, kad jis turi dirbti, kol bus surastas kitas asmuo. Grasino jam po antros kelionės. Dėl aplinkybės, jei klientas klaustų, jis turėdavo nurodyti, kad vyksta kitu adresu, paaiškino buvus tokį atvejį, kuomet jam buvo nurodyta važiuoti į (duomenys neskelbtini), o vėliau – į (duomenys neskelbtini). Tačiau jo tai nestebino, nes yra dirbęs taksi vairuotoju, klientai užsakydavo kelionę vienu adresu, o vykti reikėdavo kitu. Dėl darbo sutarties, kurios kopija jam buvo pateikta posėdžio metu, paaiškino, jog prisimena tik jos pirmą lapą, kitų lapų nematė, nes jie neatsidarė, negalėjo jų perskaityti. Sutartį jam atsiuntė darbdavys. Skaitė, kas parašyta darbo sutarties pradžioje. Teismo posėdyje nurodė matantis sutarties datą, tuo metu nežino, ar matė. Pats sutarties nepildė ir nepasirašė, viską pildė darbdavys. Su darbo sutartimi susipažino paviršutiniškai. Susipažinęs su sutartimi manė, jog dirbs kurjerio darbą. Tiesiog norėjo gauti garantiją, jog yra įdarbintas oficialiai. Sužinojęs, jog darbdavys dirba kaip fizinis asmuo, buvo nepatenkintas, nes negalėjo gauti leidimo gyventi (Lietuvoje). Pradžioje sutarties buvo nurodyta įmonė (duomenys neskelbtini). Kad jie dirba kaip fiziniai asmenys, jie nurodė patys. Atlyginimo dydis priklausė nuo kelionių skaičiaus, darbo sutartyje tai nurodyta nebuvo. Jam anksčiau dirbant (duomenys neskelbtini) taip pat buvo mokama už kelionių skaičių.17. Be O. K. parodymų, jo kaltė dėl sukčiavimo N. T. atžvilgiu buvo įrodinėjama: liudytojos D. I., kuri nesuvokdama nusikalstamo savo veiksmų pobūdžio, vykdydama kitų organizuotos grupės narių nurodymus, panaudojo N. T. vardu išduotą banko kortelę ir neteisėtai atliko finansines operacijas su ja, parodymais (skundžiamo nuosprendžio 6-7 punktai); 2025 m. spalio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo užfiksuota O. K. atpažįstant D. I., kuriai jis perdavė voką su banko kortele (duomenys neskelbtini) ir ši jam sumokėjo 300 Eur (t. 3, b. l. 186–190); nukentėjusiosios N. T. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 1–14, 62–66); 2025 m. birželio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo užfiksuota N. T. atpažinus O. K., kuram atidavė savo banko kortelę (t. 1, b. l. 74–81); 2025 m. birželio 12 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo N. T. pateikė nuotraukas iš (duomenys neskelbtini), jose matyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus pranešimas N. T. apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kaip dokumento rengėjas nurodytas „D. M.“, taip pat pareigūno „D. M.“ pažymėjimo nuotrauka (t. 1, b. 1. 82–98); 2025 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo aprašyta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi O. K.) išklotinės, laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 20 d. iki 2025 m. liepos 22 d., apžiūra (t. 2, b. 1. 95, 96); 2025 m. rugsėjo 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo aprašyta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 20 d. iki 2025 m. liepos 22 d., apžiūra (t. 2, b. 1. 106–108); 2025 m. rugsėjo 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo aprašyta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio Ukrainos telekomunikacijų bendrovei) išklotinės apžiūra (t. 2, b. 1. 109–111); 2025 m. liepos 23 d. kratos protokolu, kuriuo atliekant kratą O. K. automobilyje „Opel Zafira”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paimtas vaizdo registratorius su maitinimo laidu, juodos spalvos su micro SD 64 GB atminties kortele (t. 2, b. 1. 139–142); 2025 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvada, pagal kurią vaizdo registratoriuje buvo rasti ir atrinkti vaizdo įrašai, tikėtina, laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 19 d. iki 2025 m. liepos 23 d. (t. 2, b. 1. 160–164); 2025 m. liepos 23 d. kratos protokolu, kuriuo užfiksuota, kad atliekant kratą O. K. gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: mobiliojo ryšio telefonai „Xiaomi Redmi A2 Lite“, „Xiaomi Redmi note 12S“ (įdėtos dvi SIM kortelės, su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir su abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), „Meizu“, nešiojamas kompiuteris „Samsung RV508“, 1 300 Eur, 2 SIM kortelių rėmeliai (t. 2, b. 1. 128–134); 2025 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvada, kurioje aprašytas pas O. K. rastų mobiliųjų telefonų tyrimas (t. 2, b. 1. 170–180); 2025 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nešiojamame kompiuteryje „Samsung RV508“ atliekamam ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (t. 2, b. 1. 186–191); 2025 m. rugsėjo 9 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo aprašyta SIM kortelių rėmelių, rastų kratos metu O. K. gyvenamojoje vietoje, apžiūra (t. 3, b. 1. 1–3); 2025 m. liepos 24 d. apžiūros protokolu, kuriuo aprašyta kratos metu rastų banknotų apžiūra (t. 2, b. 1. 143–150); Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2025 m. lapkričio 14 d. atsakymu apie tai, kad iš Europolo Lenkijos nacionalinio padalinio gautas atsakymas, jog duomenų bazėse informacijos apie O. K. atžvilgiu atliekamus tyrimus nėra (t. 3, b. 1. 32); 2025 m. birželio 16 d. darbo sutarties Nr. 1848 (rastos O. K. mobiliajame telefone) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad sutartyje nurodytas darbdavys – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), D. K., (duomenys neskelbtini) darbdavio atstovas – kuratorius M. T., įdarbinamas asmuo – O. K., darbo funkcijos – vairuotojas-kurjeris (t. 5, b. 1. 40–42, 93–95); (duomenys neskelbtini) susirašinėjimų nuotraukose užfiksuotais telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas nuo birželio 10 d. iki liepos 25 d. (t. 5, b. 1. 45–92, 115–163, CD diske, t. 5, b. 1. 39); kitais duomenimis apie automobilio „Opel Zafira“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausomybę, draudimą, rinkos vertę (t. 3 t., b. 1. 34, 35, 36, 49, 50, 51, t. 2, b. l. 181, 182).18. Taigi, šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad visų trijų kaltinime nurodytų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, dėl ko jos perdavė grynuosius pinigus (V. C. ir N. S.) ir banko kortelę (N. T.) O. K., o šios kortelės pagalba buvo išgryninti N. T. priklausantys pinigai. O. K. neneigė atlikęs kurjerio veiksmus, t. y. vykęs pas nurodytas nukentėjusiąsias, vėliau vežęs iš jų gautus vokus (pirmuoju atveju – su banko kortele, iš kitų dviejų nukentėjusiųjų – vokus su grynaisiais pinigais) į jam nurodytas vietas. Kadangi O. K. inkriminuojamas veikimas organizuotoje grupėje, kaltinimas jam apima ir kitų organizuotos grupės narių atliktus veiksmus – skambinimą nukentėjusiosioms, apgaulės jų atžvilgiu naudojimą, elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo priemonių iš N. T. įgijimą apgaule, grynųjų pinigų paėmimą (6 000 Eur) iš V. C., neteisėtą N. T. elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą, pažeidžiant banko informacinę sistemą, identifikuojant save kaip N. T. ir neteisėtai atliekant finansines operacijas – iš jos sąskaitos išgryninant iš viso 46 600 Eur (t. y. veiksmai, kuriuos faktiškai atliko liudytoja D. I., nesuvokusi nusikalstamo savo veiksmų pobūdžio). Nors O. K. pripažino objektyviąsias savo veiksmų aplinkybes, tačiau teigė neiškart supratęs, kad dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme, o tai, kad priklausė organizuotai grupei nurodė suvokęs tik tuomet, kai atsidūrė kalėjime. Byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais skundžiamu nuosprendžiu teisingai buvo nustatyti visi organizuotos grupės požymius: nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumas, veikų padarymo intensyvumas, narių pasiskirstymas vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas siekiant bendro tikslo (skundžiamo nuosprendžio 46 p.). Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegijai abejonių nėra, jos neginčijamos ir prokuroro pateiktu apeliaciniu skundu.19. Spręsdamas dėl O. K. suvokimo dalyvaujant organizuotos grupės veikloje pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, įvertino ne tik O. K. teisinančius, bet ir jį kaltinančius parodymus, byloje surinktus kitus įrodymus ir, remdamasis jų visumos analize, padarė pagrįstą išvadą, kad paimdamas voką su banko kortele iš N. T. (pirmojo tęstinės nusikalstamos veikos epizodo atveju), jis dar nesuvokė neteisėto savo veiksmų pobūdžio, dėl ko šioje dalyje jį išteisino. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip minėta, iš O. K. parodymų matyti, kad pirmos kelionės į Š. (pas nukentėjusiąją N. T.) metu jis paėmė iš šios moters voką, patikrino jo turinį, rado jame banko kortelę moters vardu, todėl apsidrausdamas (kad jam būtų sumokėta) nufotografavo šią banko kortelę vaizdo registratoriumi. Teiravosi dėl šios aplinkybės ir darbdavio, tačiau pastarasis nurodė, kad voko turinio jis tikrinti negali. Šią banko kortelę jis pristatė liudytojai D. I., kuri išgrynino iš šios kortelės 46 600 Eur ir atidavė grynuosius pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. O. K. nurodė tuo metu dar nesupratęs, jog dalyvauja organizuotos grupės veikloje. Jog kurjerio darbas gali būti susijęs su neteisėtais veiksmais suprato apie birželio vidurį, tuomet norėjo nutraukti darbo sutartį. Informavo darbdavį norintis nutraukti sutartį. Kad veikla neteisėta suprato, kai jam pradėjo grasinti ir liepė dirbti, kol bus surastas kitas asmuo. Grasino jam po antros kelionės, kuomet pasakė D. nebedirbsiantis. Taigi, bylos duomenimis, O. K. D. I., perėmusią nukentėjusiosios N. T. banko kortelę, matė tik vieną kartą, kuomet nuvežė jai banko kortelę, daugiau su ja nebendravo, pati liudytoja teisme taip pat nurodė, kad vienas kurjeris tiesiog atvežė jai banko kortelę, kai kitais atvejais asmenys, atvežę jai korteles, nuveždavo ją iki bankomato, pasakydavo kortelių PIN kodą ir pasiimdavo grynuosius pinigus. Todėl šiuo atveju byloje nustatyta tik tai, jog O. K., paėmęs banko kortelę voke iš N. T., nuvežė ir atidavė voką su kortele D. I.. Nors ir žinojo, kad gabena kito asmens vardu išduotą banko kortelę, ta aplinkybė, jog kortelė buvo paimta iš vienos moters ir perduota kitai, teismo vertinimu, šioje stadijoje galėjo nesukelti jam įtarimų dėl vykdomos veiklos teisėtumo. Tokius O. K. parodymus patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai, ištirti pirmosios instancijos teisme: O. K. telefone asmuo, su kuriuo jis bendravo dėl siuntų pristatymo, įvestas kaip „Kurjeris darbas“; iš susirašinėjimo su minėtu asmeniu matyti, kad O. K. 2025 m. birželio 16 d. teiravosi dėl pamainos jam suradimo, sekančią dieną jam buvo atsiųsta darbo sutartis su įmone (duomenys neskelbtini), kurioje jos atstovais nurodyti D. K. ir M. T., kurių vardus apklausiamas buvo nurodęs ir nuteistasis; skambučiai su darbdaviu buvo dažni. O kitų ,O. K. parodymus paneigiančių, duomenų byloje nustatyta nebuvo. Todėl skundžiamu nuosprendžiu padaryta išvada, kad šiame etape, t. y. pirmą kartą važiuodamas pas nukentėjusiąją, vykdydamas darbdavio (kaip tuo metu galvojo) nurodymus ir atlikdamas kurjerio funkcijas, O. K. dar nesuvokė dalyvaujantis nusikalstamos veikos padaryme ir organizuotos grupės veikloje, yra logiška ir teisiškai pagrįsta. Jos nepaneigia ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.20. Prokuroras nesutinka su tokia teismo išvada ir tvirtina, kad būtent tas momentas, kai grįžęs į automobilį O. K. atidarė N. T. paduotą voką ir jame pamatė banko mokėjimo kortelę, kilus įtarimui ją užfiksavo vaizdo registratoriumi ir kreipėsi į kuratorių paaiškinimo, laikytinas esminiu, kuomet jis suvokė disponuojantis svetima elektronine mokėjimo priemone. Net ir negavęs jokio atsakymo dėl kilusio įtarimo, jis sąmoningai tęsė nusikalstamus veiksmus, t. y. nugabeno kortelę į (duomenys neskelbtini) ir perdavė trečiajam asmeniui, taigi suvokė savo veiksmų pavojingumą ir numatė galimas neigiamas pasekmes. Net ir kilus įtarimui, jis pas N. T. negrįžo išsiaiškinti aplinkybių, atiduodamas kortelę (duomenys neskelbtini) nesiteiravo paimančio asmens tapatybės, nors pravažiuotas apie 300 km atstumas (duomenys neskelbtini) sudarė pakankamas prielaidas jam kritiškai įvertinti savo elgesį ir nutraukti savo veiksmus. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.21. Šiame kontekste pažymėtina, kad bendrininkavimas, taigi ir bendrininkavimas organizuotos grupės forma, yra tyčinis veiksmas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Asmenys, objektyviai tam tikrais veiksmais prisidėję prie organizuotos grupės padarytos nusikalstamos veikos, bet subjektyviai nesuvokę kitų asmenų vaidmens ir aukštesnio organizuotumo lygio, būdingo šiai bendrininkavimo formai, nėra organizuotos grupės nariai. Byloje nustatytos aplinkybės, jog tąkart (nukentėjusiosios N. T. atveju) O. K. darbdavio (jo nuomone) nurodymu kaip kurjeris vyko pirmą kartą, siuntinį jam perdavė moteris, banko kortelę voke jis pamatė jau pakeliui į (duomenys neskelbtini) (kaip nurodė apklausiamas), dėl voko turinio, reikalaudamas paaiškinimo, iškart susisiekė su darbdaviu, banko kortelės duomenis užfiksavo tam atvejui, jei su juo nebūtų atsiskaityta, taip pat tai, kad moters vardu išduotą kortelę, jo nuomone, galimai jam perdavė kortelės savininkė, duomenų apie tai, kad ji šiuos veiksmus atliko paveikta apgaulės, jis neturėjo, su nukentėjusiąja nebendravo, kortelę atidavė taipogi moteriai, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir patvirtina asmeniui kilusius įtarimus dėl pačios situacijos neskaidrumo, tačiau vien jų nepakanka asmens kaltei įrodyti. Protingas nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad tąkart paimdamas voką su banko kortele iš N. T. O. K. dar nesuvokė neteisėto savo veiksmų pobūdžio, dėl ko jis pagrįstai išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.22. Tokią išvadą iš dalies sustiprina ir kitų dviejų tęstinės nusikalstamos veikos epizodų, kuriuose nuteistojo kaltė įrodyta objektyviai ir neabejotinai, analizė. Jo kaltė byloje pagrįsta šiais įrodymais: pats O. K. pripažino, jog neteisėtą atliekamų veiksmų pobūdį jis suprato jau 2025 m. birželio vidury; nors ir buvo kilę įtarimų dėl vykdomos veiklos teisėtumo, tačiau ir toliau vykdė organizuotos grupės narių jam duodamus nurodymus, net ir sulaukęs grąsinimų; jo telefono duomenys apie buvimo vietą patvirtina, kad dar prieš vykdamas pas nukentėjusiąsias į Š., jis keliomis dienomis anksčiau važiavo į (duomenys neskelbtini) Respubliką, taigi turėjo suprasti bendrininkus veikus keliose valstybėse; nors ir nurodė nebuvęs įsitikinęs, kad vežė grynuosius, tačiau vokų išvaizda ir apimtis sudarė pagrindą jam įtarti vežant grynuosius; veiksmų seka, kai iš skirtingų vietų viename mieste, iš dviejų moterų paimti vokai pristatomi vienu adresu užsienio šalyje taip pat turėjo kelti įtarimų, kaip ir nugirstas pokalbis apie kredito paėmimą, paimant voką iš vienos moters (kaip nustatyta – iš V. C., kuri paėmė kreditus vykdydama nenustatytų asmenų nurodymus, pokalbis telefonu). Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad O. K., vykdamas pas nukentėjusiąsias 2025 m. birželio 27 d., paimdamas iš jų vokus su pinigais ir nuveždamas šiuos vokus nenustatytam organizuotos grupės nariui į užsienio valstybę, neabejotinai suvokė, jog elgiasi neteisėtai ir vykdydamas kurjerio funkciją dalyvauja organizuotos grupės veikloje, kuri apgaulės būdu įgyja pinigus iš nukentėjusiųjų, t. y. suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį (suprato, jog iš nukentėjusiųjų apgaule įgyja pinigų sumas, kurias pats pristato nenustatytiems organizuotos grupės nariams), numatė, kad dėl to V. C. ir N. S. bus padaryta žala ir to norėjo, todėl šiuos veiksmus O. K. atliko veikdamas tiesiogine tyčia, dėl ko teismo sprendimu ir pripažintas kaltu. Šioje situacijoje nustatytos bylos aplinkybės ir surinkti duomenys, priešingai nei nukentėjusiosios N. T. atžvilgiu, leido teismui daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl O. K. kaltės.23. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra susiję su O. K. vykdytos veiklos aiškiais neteisėtumo požymiais, esą paneigiančiais jo gynybinę versiją dėl sąžiningo kurjerio darbo, akcentuojant, kad N. T. atveju O. K. iš viso dar neturėjo darbo sutarties, taigi nedirbo kurjeriu, pažymint ir byloje esančios darbo sutarties fiktyvų turinį, liudijantį imitacinį jo pobūdį, dėl ko, prokuroro vertinimu, nėra jokio pagrindo O. K. parodymus vertinti kaip patikimus ar jo veiksmus teisinti tariamais darbo santykiais. Dėl kai kurių šių apeliacinio skundo argumentų (nurodytų skundo 2.5, 2.6., 2.7. p.) teisėjų kolegija negali nesutikti. Pritartina, kad įmonė (duomenys neskelbtini) yra draudimo, o ne siuntų gabenimo bendrovė, pats siuntų gabenimas neatitiko tokiai veiklai būdingų svarbių požymių, atlygis už darbą – rinkos sąlygų, o sudaryta darbo sutartis – oficialiam dokumentui keliamų reikalavimų. Tačiau vien tai, kad asmuo nuo tariamo darbo pradžios nepasirašė darbo sutarties, nesilankė darbovietės būstinėje, neturėjo visų kurjeriams būdingų darbo priemonių, darbo sutartis užvadinta „Pavyzdinė darbo sutarties forma“, sutartyje užpildytos ne visos grafos, nenurodyta įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos forma, konkretus darbo užmokestis ir pan., nepatvirtina O. K. suvokimo apie nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, taip pat ir dalyvavimą organizuotos grupės veikloje jau nuo pirmojo veikos momento. Įvertinus O. K. pažeidžiamą teisinę ir socialinę padėtį Lietuvoje, o būtent, Lietuvoje gyvena tik trejus metus; leidimas gyventi Lietuvoje buvo pasibaigęs 2025 m. vasario 15 d., t. y. galiojančio leidimo gyventi šalyje jis neturėjo iki kreipiantis dėl „kurjerio“ darbo; ir anksčiau dirbo be darbo sutarties – pas liudytoją A. V. padėjo statybose, ūkio darbuose, yra dirbęs prie metalo, (duomenys neskelbtini) vairuotoju; anksčiau kurjeriu niekuomet nedirbo, taigi pragyveno iš menkai apmokamų, žemą kvalifikaciją atitinkančių atsitiktinių darbų, šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad pirmojo įvykio metu, jis dar negalėjo visiškai suprasti savo vykdomos veiklos neteisėtumo ar juo labiau nusikalstamų veiksmų masto veikiant organizuotoje grupėje.24. Be sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiosios N. T. atžvilgiu), O. K. buvo kaltinamas ir nusikalstamais veiksmais pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį („Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos”), 214 straipsnio 1 dalį („Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis”) ir 215 straipsnio 1 dalį („Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas“), kuriuos atliko byloje nenustatyti kiti organizuotos grupės nariai, sudarančiais nusikalstamų veikų sutaptį. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad O. K., paimdamas voką su banko kortele iš N. T., dar nesuvokė neteisėto savo veiksmų pobūdžio, jis išteisintas ir dėl visų kitų nusikalstamą veikų, padarytų šios nukentėjusiosios atžvilgiu (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu). Nors O. K. veiksmai įgyjant, laikant ir perduodant vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – N. T. vardu išduotą banko kortelę (priešingai nei nurodyta kaltinime, be jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės – PIN kodo) formaliai ir atitinka vienus iš alternatyvių BK 214 straipsnio 1 dalies objektyviųjų požymių, tačiau, kaip ir sukčiavimo atveju darytina išvada, kad O. K. veikoje nenustatyta tiesioginė tyčia. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad perduoto siuntinio turinį O. K. pažiūrėjo ne iškart, o pakeliui į siuntinio pristatymo vietą (iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kaip jis nurodė), dėl jos iškart informavo savo darbo kuratorių, jo buvo patikintas, kad darbdavys prisiima visą atsakomybę, o darbuotojas nė neturi teisės tikrinti siuntinio, ir tokie O. K. parodymai byloje nebuvo paneigti, ant kortelės buvo nurodyti moters duomenys, o kortelę jam savo noru perdavė, kaip jis manė ir nustatyta byloje, pati kortelės savininkė, jokių duomenų apie tai, kad ji taip pasielgė apgaulingai įtikinta jis neturėjo, ją nuvežęs perdavė taip pat moteriai, jokiuose tolesniuose veiksmuose panaudojant kortelę finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti nedalyvavo (kaip nurodė ir liudytoja D. I.), sprendžia nesant pagrindo konstatuoti O. K. BK 214 straipsnio 1 dalies prasme veikus tiesiogine tyčia, t. y. suvokus, kad jo atliekami veiksmai yra neteisėti ir norėjus taip veikti. Todėl prokuroro skundas dalyje dėl O. K. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios N. T. atžvilgiu) ir iš to sekantis prašymas konfiskuoti iš jo nusikalstamos veikos rezultatą – 46 600 Eur (pagal BK 72 straipsnio 2 dalį), atmestini kaip nepagrįsti. Dėl bausmės25. Pirmosios instancijos teismas O. K. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudą, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir O. K. skirta subendrinta 300 MGL (15 000 eurų) dydžio bauda.26. Prokuroro įsitikinimu, tokia teismo paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, neatitinka veikos pavojingumo ir pažeidžia teisingumo principą. Paskirta 15 000 eurų bauda yra reikšmingai mažesnė už nukentėjusiosioms padarytą 19000 eurų žalą ir leidžia teigti, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos gavo turtinės naudos, o bausmė netenka prevencinio poveikio, sukuria nebaudžiamumo pojūtį ir parodo, kad nusikalsti yra ekonomiškai naudinga. Todėl prašo skirti nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę.27. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).28. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę ir nustatydamas jos dydį už atskiras nusikalstamas veikas O. K., teisingai atsižvelgė tiek į jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias, tiek jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o būtent: O. K. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas – BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą, abi veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, dėl abiejų veikų kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, dėl savo veiksmų gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; iš dviejų nukentėjusiųjų apgaule buvo išviliotos pakankamai didelės pinigų sumos – iš V. C. iš viso 11 000 Eur (šiuos pinigus nukentėjusioji, beje, gavo pasirašydama savo vardu kredito sutartis), iš N. S. – 8 000 Eur, šios sumos buvo reikšmingos nukentėjusiosioms, V. C. pieš ją apgaunant nurodyta pinigų suma netgi nedisponavo, šiuo metu turi grąžinti tiek paimtus kreditus, tiek palūkanas už juos. Teismas įvertino ir tai, kad nors O. K. pats su nukentėjusiosiomis nebendravo, visgi atliko pakankamai reikšmingą funkciją organizuotos grupės veikloje – paėmė apgaule iš jų išviliotus grynuosius pinigus; O. K. Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka daugiausia baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs, turi žmoną, vaikų, kurie šuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Todėl, išskyrus veikas, tiriamas šioje baudžiamojoje byloje, teismas jo asmenybę vertino teigiamai. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, paskirtos bausmės jam subendrintos taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ar aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas būtų neįvertinęs, skirdamas O. K. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ar subendrintą bausmę. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskirta minimali 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą ir šiuo nusikaltimu sukeltas pasekmes, padarytą žalą nukentėjusiosioms – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, kuri, pagal BK 47 straipsnio 1 dalies 4 punktą, už sunkų nusikaltimą nustatoma nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuteistajam už tęstinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, paskirta didesnė už minimalų dydį bauda, be jau išvardintų nusikalstamą veiką ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurią naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo, įvertinus ir nuteistojo turtinę padėtį (bylos duomenimis, nuteistasis leidimo gyventi Lietuvoje neturi, iki tol vertėsi atsitiktiniais nedideles pajamas užtikrinančiais darbais – (duomenys neskelbtini) vairuotoju, pagalbiniu statybos, ūkio darbininku pas pažįstamą, prie metalo, registruoto nekilnojamojo turto šalyje neturi, vienintelis turėtas automobilis konfiskuotas skundžiamu nuosprendžiu), vertintina kaip teisinga ir proporcinga, ne per švelni, todėl keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Dėl turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo 30. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo rezultatą pas O. K. rastus grynuosius pinigus – 1 300 Eur ir grąžinti šiuo pinigus lygiomis dalimis (po 650 Eur) nukentėjusiosioms V. C. ir N. S..31. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su tokiu turto konfiskavimo klausimo išsprendimu, tvirtindamas, kad toks teismo sprendimas yra prieštaringas ir teisiškai ydingas. Anot prokuroro, pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas yra priverstinis jo paėmimas valstybės nuosavybėn, o ne nukentėjusiųjų patirtos žalos atlyginimo priemonė. Kadangi dėl tokio teismo sprendimo rasti pinigai faktiškai nėra paimami valstybės nuosavybėn, todėl teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, todėl sprendimas konfiskuoti pinigus naikintinas. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.32. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (pavyzdžiui, 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai). Šį principą detalizuoja ir jo įgyvendinimo būdus nustato BPK, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) bei kiti teisės aktai. Antai BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Šią teisę nukentėjusysis gali realizuoti baudžiamajame procese pareikšdamas įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109–115 straipsniai). 33. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad nukentėjusiajam (turto savininkui) priklausantys daiktai ar vertybės (kaip ir pinigai), kurie dažnai yra kaltininko nusikalstamų veikų rezultatai, atitinka konfiskuotino turto požymius ir gali būti konfiskuojami, kita vertus, turi būti sprendžiamas ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios tikslas visų pirma yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, o ne kaltininką nubausti, teismų praktikoje, sprendžiant turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo kolizijas, prioritetas teikiamas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas nukentėjusio asmens civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Kai turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-83-942/2018, 2K-58-511/2020, 2K-40-813/2025 ir kt.).34. Tokia faktinė situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje. Nustatyta, kad nukentėjusiosios V. C. ir N. S. byloje pareiškė civilinius ieškinius, prašydamos iš O. K. priteisti dėl neteisėtų jo veiksmų jų patirtos turtinės žalos atlyginimą, šiuos ieškinius bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismai nusprendė iš dalies tenkinti ir nukentėjusiosioms iš nuteistojo priteisti: V. C. –10 350 Eur, N. S. – 7 350 Eur turtinei žalai atlyginti. Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, priteisiamą sumą sumažinus joms grąžintų pinigų, rastų pas O. K. (1 300 Eur) suma (po 650 Eur kiekvienai). Byloje nustatyta, jog kratos metu pas kaltinamąjį gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai – 1300 Eur, kaip nurodė O. K., dalis jų pinigų galėjo būti gauti už kurjerio darbą. Įvertinęs ne tik jo parodymus, bet ir padarytos nusikalstamos veikos mastą (veikiant organizuotoje grupe apgaule pinigai išvilioti iš dviejų nukentėjusiųjų, bendrai išviliota 19 000 Eur suma), teismas pagrįstai pripažino šiuos grynuosius pinigus kaip nusikaltimo rezultatą ir juos konfiskavo (pagal BK 72 straipsnio 1-3 dalis), o konfiskuotus pinigus lygiomis dalimis (po 650 Eur) grąžino nukentėjusiosioms V. C. ir N. S..35. Įvertinus tai, kad turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuotas turtas atitenka valstybei, o taikant civilinę atsakomybę – nukentėjusiam asmeniui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šį konfiskuotą O. K. turtą nukreipti nukentėjusiosioms priteistai žalai atlyginti. Tai atitinka ir teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad, išieškant iš konfiskuotino turto civiliniams ieškiniams patenkinti priteistas sumas, nusikalstamą veiką atlikęs asmuo taip pat netenka turto ir kartu įvykdoma prievolė atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui, tokiu teisiniu reguliavimu nėra paneigiamas turto konfiskavimo tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-45/2012, e3K-3-222-969/2019, 2025 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-628/2025).Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 36. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose. 37. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nuteistajam O. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. rugsėjo 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-09052 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad O. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 112,50 Eur, kurios turi būti priteistos valstybei. 38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-7-173/2014, 2K-520-303/2015, 2K-218-1073/2020, 2K-7-119-719/2024, 2K-27-788/2024).39. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo padėtį sunkinančiais pagrindais, skundas pripažįstamas nepagrįstu ir netenkinamas, nuteistojo apeliacinis skundas šioje byloje negautas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teisme patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo O. K. neišieškotinos.Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino apeliacinį skundą atmesti.Iš nuteistojo O. K. (O. K.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.Teisėjai Nerijus Masiulis Audrius Sadauskas Laisvydas Zederštremas