Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Paramos skyrius) 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 2839 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 15 d. prašymą-paraišką Nr. R7-1476 (toliau – ir Prašymas) piniginei socialinei paramai gauti ir laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. išmokėti pareiškėjui po 212 Eur kas mėnesį.

Pareiškėjas nurodė, kad jis Skyriui 2024 m. balandžio 15 d. pateikė Prašymą piniginei socialinei paramai gauti. Tačiau Paramos skyrius skundžiamu Sprendimu nusprendė neskirti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. socialinės pašalpos po 212 Eur į mėnesį. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjas būtų turėjęs teisę į piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą kaip Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) įsiregistravęs asmuo. Atsisakymą skirti socialinę pašalpą Paramos skyrius motyvavo tuo, kad pareiškėjas nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėjas su tokia išvada nesutiko, nurodė atlikęs visuomenės naudingos veiklos darbus, nes 1992-2014 m. tvarkė, prižiūrėjo 12 arų valstybinės žemės sklypą, esantį aplink pareiškėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį žemės plotą nuolat šienavo 22 metus elektrine žoliapjove. Pablogėjus pareiškėjo sveikatai ar jam išvykus iš namų, jam padėdavo jo tėvas R. D. K.. Pareiškėjas paaiškino naudojęs elektrinę žoliapjovę ir pareiškėjo motinos G. K. elektros energiją, už kurią ji mokėjo. Tai žinojo ir tam neprieštaravo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. Al-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 ir 7.1 punktais pareiškėjas teigė, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas, šienaudamas pievelę (duomenys neskelbtini), atliko visuomenei naudinga veiklą, kuri atitinka Apraše įtvirtintą „visuomenei naudingos veiklos“ sampratą. Pareiškėjo vertinimu, Aprašo 10, 15, 17 ir 18 punktai nereiškia, kad kaip „visuomenei naudinga veikla“ gali būti pripažįstama tik veikla, kurią Paramos skyrius organizuoja pagal Aprašo II ir III skyrius. Paramos skyrius turi organizuoti visuomenei naudingą veiklą tik tiems siekiantiems gauti socialinę pašalpą pareiškėjams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių patys savo iniciatyva neatlieka Aprašo 2 ir 7 punktų kriterijus atitinkančių darbų. Todėl negali būti pripažįstamas teisėtu atsakovo reikalavimas pareiškėjui dirbti tik (duomenys neskelbtini) seniūnijos nurodytą darbą.

Pareiškėjo įsitikinimu, net interpretuojant, kad kaip „visuomenei naudinga veikla“ pripažįstamas tik pagal Aprašo II ir III skyrius atliekamas darbas, ir kad Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 25 straipsnio 6 punkto, 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuorodos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką aiškintinos išimtinai pažodžiui, skundžiamo Sprendimo teisėtumas, neteisėtumas turi būti vertinamas per atsakovo naudojimosi diskrecijos teise prizmę. Šiuo atveju Paramos skyrius, teikdamas piniginę socialinę paramą, turi teisę vienam gyvenančiam ir nevykdančiam Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų asmeniui, neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijos ar nutraukti jos teikimą iki šios pareigos bus įvykdytos (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo nuomone, jam net ir nedalyvaujant Skyriaus organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje (Įstatymo 25 straipsnio 6 punktas), Paramos skyrius turėjo diskrecijos teisę, bet neprivalėjo (priešingai nei pvz., esant Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies numatytoms aplinkybėms) neteikti jam socialinės pašalpos.

Šiuo atveju Paramos skyrius, jei būtų elgęs protingai ir sąžiningai, būtų atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) seniūnijos oficialų patvirtinimą, kad pareiškėjas tikrai yra šienavęs pievelę (duomenys neskelbtini). Atsakingas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas, kaip pasinaudoti savo diskrecijos teise skirti ar neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, neignoruotų fakto, kad pareiškėjas savo sunkiu darbu jau yra daug prisidėjęs prie bendruomenės gerovės.

Sprendime nenurodyti motyvai, kodėl Paramos skyrius renkasi pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos. Viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo nemotyvavimas taip pat negali būti grindžiamas viešojo administravimo subjektui suteikta diskrecija. Naudodamasi suteikta diskrecija valdžios institucija negali pažeisti imperatyvių teisės normų, teisės principų, diskrecija negali būti aiškinama kaip paneigianti viešojo administravimo subjekto pareigą pagristi priimamus sprendimus. Sprendime nesant motyvų, kodėl atsakovas, naudodamasis diskrecijos teise nusprendė neskirti pareiškėjui pašalpos, Sprendimas pripažintinas nemotyvuotu, todėl naikintinas.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2021 m. spalio mėn. Paramos skyrius socialinę pašalpą pareiškėjui mokėjo, todėl nebuvo teisėto pagrindo pakartotinai nutraukti mokėjimo.

Atsakovas Paramos skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Paramos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir surinktus dokumentus bei atidžiai ištyręs, pagrindęs argumentais, kurie yra reikšmingi, ir atsižvelgęs į faktines aplinkybes, kokios jos iš tikrųjų buvo ir kurių pakako išvadai padaryti, Sprendimu neskyrė pareiškėjui laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. socialinės pašalpos. Sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Įstatymu, jame pateikti aiškūs socialinės pašalpos neskyrimo motyvai, aiškiai suformuluotas socialinės pašalpos neskyrimo pagrindas, nurodyta neskyrimo priežastis – vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu (nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje). Pagal Skyriaus 2021 m. liepos 20 d. išduotą siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 55 (toliau – ir Siuntimas) iš Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos gautas 2024 m. gegužės 16 d. pranešimas Nr. 52 apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas neatlikto visuomenei naudingos veiklos. Sprendime nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo buvo vadovautasi priimant administracinį aktą. Motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, todėl Sprendimas motyvuotas, jo turinys atitinka teisės normų reikalavimus.

Paramos skyrius nustatė, kad pareiškėjas iki 2024 m. gegužės 16 d. neatliko visuomenei naudingos veiklos pagal Siuntimą, tuo nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte aiškiai nustatytos pareigos. Iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų surinktų duomenų žinoma, jog pareiškėjas nuo 2004 m. gegužės 6 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, yra ilgalaikis bedartbis, nesimoko, nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, todėl Paramos skyrius atsakingai ir pagrįstai pasinaudojo savo diskrecijos teise pasitelkti pareiškėją visuomenei naudingai veiklai.

Pareiškėjas neatitinka nė vieno Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. TS-16 patvirtinto Kupiškio rajono gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Savivaldybės aprašas) 13.1-13.12 papunkčiuose įtvirtintų reikalavimų, todėl negali būti pateisinama aplinkybė, kad pareiškėjas nustatytu laiku neatliko visuomenei naudingos veiklos. Pareiškėjas, 2024 m. balandžio 15 d. kreipdamasis dėl socialinės pašalpos, Skyriui nepateikė dokumentų, įrodančių jo teisę neatlikti visuomenei naudingos veiklos. Paramos skyrius 2024 m. balandžio 15 d. raštu Nr. R4-646 „Dėl prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti“ pareiškėjui išsiuntė informacinį lapelį - asmens supažindinimą su Kupiškio rajono gyventojų telkimo visuomenei naudingos veiklai tvarkos aprašu (Savivaldybės aprašo 1 priedas), informacinį lapelį dėl asmens supažindinimo siuntimui atlikti visuomenei naudingą veiklą atsiėmimo (Savivaldybės aprašo 5 priedas), pranešimą apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą (Savivaldybės aprašo 6 priedas) ir Siuntimo kopiją.

Paramos skyrius 2021 m. liepos 23 d. pareiškėjui registruotu laišku išsiuntė Siuntimą, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių - (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną ir iki kito kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos atlikti 96 val. visuomenei naudingos veiklos. Siuntimas yra galiojantis ir galios, kol pareiškėjas įvykdys Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte pareiškėjui nustatytą pareigą, t. y. kol atliks 96 val. visuomenei naudingos veiklos. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos Paramos skyrius gavo pranešimus apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą, kuriuose nurodyta, kad pagal Skyriaus Siuntimą pareiškėjas visuomenei naudingos veiklos neatliko ir nepateikė įrodančio dokumento, kuris patvirtintų faktą, kad pareiškėjas atliko visuomenei naudingą veiklą arba kad visuomenei naudingai veiklai dėl pateisinamų priežasčių negali būti pasitelkiamas.

Negavus pareiškėjo pageidavimo dėl visuomenei naudingos veiklos organizatoriaus, Siuntimas buvo išrašytas į pareiškėjo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) seniūniją. Visuomenei naudinga veikla organizuojama visoje (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje, taip pat ir (duomenys neskelbtini) - pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje. Pareiškėjas iki paskutinės trūkstamų dokumentų pateikimo dienos – 2024 m. gegužės 16 d. dėl visuomenei naudingos veiklos sutarties sudarymo ir visuomenei naudingos veiklos atlikimo nei žodžiu, nei raštu į (duomenys neskelbtini) seniūniją nesikreipė, todėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis nebuvo sudaryta. (Duomenys neskelbtini)seniūnijoje visuomenei naudingos veiklos sutartys registruojamos visuomenei naudingos veiklos apskaitos žurnale. Pareiškėjo nurodytiems 12 arų valstybinės žemės sklypo tvarkymo darbams Savivaldybės aprašo nuostatų taikymo požiūriu negali būti suteikta pareiškėjo nurodyta reikšmė, kadangi jokie dokumentai, kad pareiškėjas atliko visuomenei naudingą veiklą, nebuvo įforminti, Skyriui nebuvo pateiktas pranešimas apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą. Pareiškėjas privalėjo vykdyti Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytą pareigą dalyvauti Administracijos organizuojamoje visuomenės naudingoje veikloje, kurios jis neįvykdė.

Pareiškėjas savo pareigos neįvykdė pagal Skyriaus Siuntimą. Šis Siuntimas bus aktyvus, kol pareiškėjas įvykdys savo pareigą. Pareiškėjas galėjo, gali ir galės bet kada atvykti į (duomenys neskelbtini) seniūniją ar pas kitėjo pasirinktą visuomenei naudingos veiklos organizatorių ir atlikti 96 val. visuomenei naudingą veiklą. Tik įvykdęs savo pareigą, t. y. atlikęs visuomenei naudingą veiklą pagal Skyriaus Siuntimą, pareiškėjas įgis teisę į socialinę pašalpą.

Administracija atkreipė dėmesį, kad tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko pagal pareiškėjo skundus dėl socialinės pašalpos neskyrimo jau buvo išnagrinėtos analogiškos administracinės bylos ir priimti sprendimai: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: Nr. A143-770/2014, Nr. A502-1722/2013 (teisminio proceso Nr. 3-65-3-00001-2013-4), Nr. A-391-822/2016 (teisminio proceso Nr. 3-65-3-00200-2014-6), Nr. A-1620-502/2017, Nr. A-1041-756/2018, Nr. A-2481-1062/2018, Nr. A-777-525/2019, Nr. A-l 537-552/2019, Nr. A- 221-756/2021, Nr. A-1042-502/2021, Nr. A-1638-815/2021, Nr. A-2056-1062/2021, Nr. A-717-624/2023, Nr. A-632-624/2024, kuriose yra pateikti visi dokumentai, kurių pagrindu priimtas skundžiamas administracinis aktas. Pareiškėjas skundžia tuo pačiu pagrindu, nurodo tuos pačius motyvus, teikia tuos pačius prašymus, nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismas jau pasisakė.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.

Pareiškėjas Skyriui 2024 m. balandžio 15 d. pateiktame Prašyme piniginei kompensacijai gauti prašė paskirti jam socialinę pašalpą už 2024 m. balandžio, gegužės ir birželio mėn. Prašyme pareiškėjas patvirtino, kad paskutinį kartą, t. y. 2024 m. sausio 18 d. pateikta reikalinga piniginei socialinei paramai gauti informacija nepasikeitė ir jos tikslinti nereikia.

Paramos skyrius skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymu ir Savivaldybės aprašu, nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. Neskyrimo priežastis – Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas (nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje) ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje.

Paramos skyrius 2021 m. liepos 23 d. pareiškėjui registruotu laišku išsiuntė Siuntimą, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių - (duomenys neskelbtini) seniūniją ir iki kito kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos atliki 96 val. visuomenei naudingos veiklos. Siuntimas yra galiojantis ir galios kol pareiškėjas įvykdys Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte pareiškėjui nustatytą pareigą, t. y. atliks 96 val. visuomenei naudingos veiklos. Paramos skyrius gavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. spalio 4 d., 2022 m. vasario 7 d., 2022 m. gegužės 9 d., 2023 m. vasario 10 d., 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. rugpjūčio 7 d., 2023 m. lapkričio 13 d., 2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. gegužės 16 d. pranešimus, kad pagal Siuntimą pareiškėjas visuomenei naudingos veiklos neatliko bei nepateikė dokumento, kuris patvirtintų faktą, kad pareiškėjas atliko visuomenei naudingą veiklą arba kad visuomenei naudingai veiklai dėl pateisinamų priežasčių negali būti pasitelkiamas, tuo nevykdydamas Įstatymo 26 straipsnio 6 punkte nustatytos aiškios pareigos pareiškėjui.

Pareiškėjas nei Skyriui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis priklauso asmenų, išvardintų Savivaldybės aprašo 13 punkte, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, kategorijai. Pareiškėjas yra darbingas asmuo, registruotas kaip bedarbis ir dalyvauja darbo paieškoje.

Teismo vertinimu, nors pareiškėjas teigia, kad jis 1992-2014 m. prižiūrėjo 12 arų ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jo motinai priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir todėl šio sklypo priežiūra turėtų būti įskaityta į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai ginčo laikotarpiu gauti, teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurios atlikimui gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, ir per kokį laikotarpį ta veikla turi būti atliekama, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui.

Skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės analogiškose bylose, kuriose, nagrinėjant ginčus dėl sprendimų, kuriais nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už kitus laikotarpius, konstatuota, kad pareiškėjo nurodyti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Lietuvos Respublikos socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje bylioje Nr. A502-1722/2013; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-770/2014; 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016; 2017 m. gruodžio 11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2479- 502/2017; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-756/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-1062/2018; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 299-552/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-602/2020; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-262-502/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1042- 502/2021; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1504-756/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1638-815/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 2056-1062/2021; 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-717-624/2023; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-591-442/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-632-624/2024). Nagrinėjamu atveju faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašoma skirti socialine pašalpa, nėra pasikeitusios, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo suformuotos praktikos ginčui aktualiu aspektu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinęs teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jį naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą, t. y. įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir išmokėti pareiškėjui po 212 Eur į mėnesį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024- m. liepos 1 d., todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ne Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams, bet Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams žodinio proceso tvarka; panaikinti Paramos skyriaus 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 2839 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ kaip neteisėtą; įpareigoti Paramos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 15 d. Prašymą Nr. R7-1476 piniginei socialinei paramai gauti ir išmokėti po 212 eurus į mėnesį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.

Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog jis nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, nes, pasak pareiškėjo, jis visuomenės naudingos veiklos darbus atliko, t. y. nuo 1992 m. iki 2014 m. tvarkė, prižiūrėjo 12 arų valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas apie tai žinojo ir tam neprieštaravo. Ši veikla atitinka Apraše įtvirtintą visuomenei naudingos veiklos sampratą. Visuomenei naudinga veikla negali būti pripažįstama tik veikla, kurią Administracija organizuoja pagal Aprašo II ir III skyrius. Administracija turi organizuoti visuomenei naudingą veiklą tik tiems pareiškėjams, kurie savo iniciatyva neatlieka darbų, atitinkančių Aprašo 2 punkto ir 7 punkto kriterijus. Todėl besąlygiškas reikalavimas, kad pareiškėjas būtinai dirbtų tik atsakovo nurodytą darbą, nėra teisėtas. Skundžiamas atsakovo Sprendimas vertintinas ir per atsakovo naudojimosi diskrecijos teise prizmę, t. y. Administracija turėjo diskrecijos teisę, bet neprivalėjo neteikti pareiškėjui socialinės pašalpos. Administracija, jei elgtųsi protingai ir sąžiningai, būtų atsižvelgusi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos oficialų patvirtinimą, kad pareiškėjas yra šienavęs pievelę (duomenys neskelbtini). Skundžiamas Sprendimas šiuo aspektu yra nemotyvuotas. Aktualu tai, jog nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2021 m. spalio mėn. Paramos skyrius socialinę pašalpą pareiškėjui mokėjo, todėl nebuvo teisėto pagrindo mokėjimą vėl nutraukti.

Atsakovas Paramos skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Paramos skyrius nurodo, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į darbingo amžiaus asmenų, gaunančių socialinę pašalpą, sąrašą, jam buvo pasiūlyta dalyvauti privalomo visuomenei naudingo darbo veiklose pagal Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, tačiau pareiškėjas be pateisinamos priežasties šių darbų neatliko. Todėl Sprendimas atsisakyti skirti socialinę pašalpą yra teisėtas ir pagrįstas. Regionų administracinis teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir padarė teisines išvadas, visiškai atitinkančias tiek faktines bylos aplinkybes, tiek taikytinų teisės aktų reikalavimus.

Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Administracija nurodo, kad pareiškėjas nepateikia naujų faktinių ar teisinių aplinkybių, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje, nors tokia pareiga jam kilo pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 25 straipsnio 6 punktą. Atsakovo Sprendimas neskirti pareiškėjui piniginės socialinės paramos buvo priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir seniūnijos informaciją, laikantis teisėtumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principų. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ginčijamu laikotarpiu jis visuomenei naudingą veiklą būtų atlikęs savivaldybės nustatyta tvarka, suderinęs ją su organizatoriumi ir turėjęs tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjo teiginiai, kad anksčiau ar savo iniciatyva atlikti žemės sklypo tvarkymo darbai turėtų būti pripažinti visuomenei naudinga veikla, pagrįstai buvo atmesti, kadangi visuomenei naudinga veikla piniginės socialinės paramos srityje gali būti laikoma tik tokia veikla, kuri atliekama savivaldybės administracijos nustatyta tvarka, paskirtoje vietoje, nustatytu laiku ir pagal organizatoriaus nurodymus.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-541-821/2026; ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme.

Bylos proceso šalių pozicija ir visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 2839 „Dėl socialinės paramos skyrimo“ (Sprendimas), kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo pavesti atsakovui iš naujo išnagrinėti jo 2024 m. balandžio 15 d. prašymą-paraišką Nr. R7-1476 piniginei socialinei paramai gauti ir laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. išmokėti pareiškėjui po 212 Eur kas mėnesį.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neatliko visuomenei naudingų darbų, o be Administracijos pritarimo ir suderinimo atliekami valstybinės žemės sklypo tvarkymo darbai negali būti pripažinti visuomenei naudinga veikla, pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamuose atsakovo bei teismo sprendimuose, jis visuomenei naudingos veiklos darbus atliko, kadangi šienavo valstybinės žemės sklypą 1992–2014 metais, todėl turi teisę į socialinę pašalpą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas.

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos. Įstatymo 25 straipsnio 6 punktas nustato, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

Byloje nustatyta, kad atsakovo Sprendime nurodytas socialinės pašalpos neskyrimo pareiškėjui pagrindas – Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje). Nors pareiškėjas teigia, kad jis 1992–2014 metų laikotarpiu prižiūrėjo 12 arų ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jo motinai priklausančio žemės sklypo, dėl ko šio sklypo priežiūra turėtų būti įskaityta į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai ginčo laikotarpiu gauti, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurios atlikimui gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, ir per kokį laikotarpį ta veikla turi būti atliekama, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės analogiškose bylose, kuriose, nagrinėjant ginčus dėl sprendimų, kuriais nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už kitus laikotarpius, konstatuota, kad pareiškėjo nurodyti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1722/2013; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-770/2014; 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016; 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2479-502/2017; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-756/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-1062/2018; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-299-552/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-602/2020; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-262-502/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1042-502/2021; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1504-756/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1638-815/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2056-1062/2021; 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-717-624/2023; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-591-442/2023). Nagrinėjamu atveju faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašoma skirti socialine pašalpa, nėra pasikeitusios, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ginčui aktualiu aspektu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 15 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamą atsakovo Sprendimą dėl socialinės pašalpos neskyrimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. laikė pagrįstu bei teisėtu ir atmetė pareiškėjo skundą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.