- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- A-717-624/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00049-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kupiškio rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininko), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas, ir R. K.) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti (originale – pripažinti neteisėtu) atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, ir atsakovas) Socialinės paramos skyriaus 2022 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 3973 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui neskirta piniginė socialinė pašalpa už 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. kovo 31 d. laikotarpį (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Savivaldybės administraciją įskaityti į visuomenei naudingus darbus 12 arų valstybinės žemės ploto, esančio šalia pareiškėjo šeimai priklausančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Valstybinės žemės sklypas), priežiūrą ir išmokėti pareiškėjui po 179,20 Eur dydžio socialinę pašalpą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
2. R. K. skunde teigė, kad Sprendimas yra neteisėtas, kadangi Savivaldybės administracija jį priėmė, neatsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas, prisidedant jo tėvams, nuo 1992 m. iki 2014 m. prižiūrėjo 12 arų Valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su pareiškėjo šeimai priklausančiu namų valdos žemės sklypu. Pareiškėjas nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Skapiškio seniūnijos (toliau – ir Skapiškio seniūnija) 2013 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. S-207, 2014 m. balandžio 29 d. raštas Nr. S-159, 2014 m. spalio 9 d. raštas Nr. S-296. Pareiškėjas pabrėžė, kad faktą, jog prižiūrimas 12 arų ploto žemės sklypas yra valstybinė žemė, sužinojo tik 2013 metais. Pareiškėjo nuomone, Savivaldybės administracija 1992 m. – 2014 m. laikotarpiu atliktus 12 arų valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus privalėjo vertinti (originale – užskaityti) kaip visuomenei naudingą veiklą ir skirti jam socialinę pašalpą. R. K. teigimu, dalyvavimas Savivaldybės administracijos reikalavimu visuomenei naudingoje veikloje prilygsta prievartiniam darbui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 48 straipsnio 1 ir 3 dalių, 52 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjas tvirtino, kad Savivaldybės administracijos ir Skapiškio seniūnijos valstybės tarnautojai bei nuo 2010 metų jo skundus nagrinėję administraciniai teismai jį kankina, žaloja sveikatą, žemina jo orumą, žiauriai su juo elgiasi, verčia dar kartą atlikti visuomenei naudingus darbus, Kupiškio rajono savivaldybės tarnautojų elgesys sukėlė pareiškėjui didžiules fizines ir dvasines kančias, dėl tokios įtampos pablogėjo pareiškėjo sveikata.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė R. K. skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
4. Savivaldybės administracija nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas paaiškino, kad, išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. sausio 7 d. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateiktą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. R7-154 (toliau – ir Prašymas-paraiška), buvo nustatyta, jog R. K. 2021 m. spalio 5 d. – 2022 m. sausio 1 d. laikotarpiu neatliko visuomenei naudingos veiklos pagal Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. parengtą siuntimą Nr. 55, t. y. neįvykdė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas) 25 straipsnio 6 punkto reikalavimo. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nuo 2004 m. gegužės 6 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) kaip ieškantis darbo, yra ilgalaikis bedarbis, nedalyvauja jokiuose mokymuose ir persikvalifikavimo programose, nepateikė duomenų, jog, būdamas darbingo amžiaus, ieško darbo. Atsakovas nurodė, kad Kupiškio rajono savivaldybėje visuomenei naudingos veiklos organizavimą reglamentuoja Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. TS-16 patvirtintas Kupiškio rajono gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 13.1–13.12 punktuose numatyti atvejai, kai asmenys visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami. Atsakovas nurodė, kad R. K. nepatenka į šių asmenų grupę, todėl buvo įpareigotas atlikti 96 valandas visuomenei naudingos veiklos. Pareiškėjas dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo į Skapiškio seniūniją nesikreipė, sutartis nebuvo sudaryta, visuomenei naudingos veiklos neatliko. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo nurodyti 12 arų Valstybinės žemės sklypo tvarkymo darbai nepatenka į Aprašo taikymo sritį. Atsakovas taip pat paaiškino, kad pildydamas Prašymą-paraišką, pareiškėjas pažymėjo, jog yra susipažinęs ir sutinka su tuo, kad Savivaldybės administracija nustatyta tvarka gaus ir tvarkys duomenis ir informaciją apie jį bei bendrai gyvenančius asmenis, kuri reikalinga nustatant teisę į piniginę socialinę paramą. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko teismui yra teikęs ne vieną skundą, dėl kuriuose išdėstytų reikalavimų pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas, remdamasis rašytiniais bylos duomenimis nustatė, kad:
6.1. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2021 m. liepos 20 d. parengė Siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 55 (toliau – ir Siuntimas), kuris R. K. buvo išsiųstas registruota pašto siunta ir jam įteiktas 2021 m. liepos 29 d. Šiame siuntime nurodyta, kad pareiškėjas iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. turi atvykti į Skapiškio seniūniją, kuri yra visuomenei naudingos veiklos organizatorius.
Šalies argumentai
6.2. R. K. 2022 m. sausio 7 d. Prašymu-paraiška kreipėsi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti jam piniginę socialinę pašalpą 2022 m. sausio mėn., 2022 m. vasario mėn. ir 2022 m. kovo mėn.
6.3. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, nustatęs, kad R. K. nedalyvavo Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, remdamasis Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 2022 m. vasario 8 d. Sprendimu Nr. 3973 neskyrė pareiškėjui piniginės socialinės paramos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d.
7. Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl nepasiturinčio gyventojo kategorijai priskirto asmens teisės gauti piniginę socialinę paramą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Socialinės paramos įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas (2017 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. A1-90 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. vasario 23 d., toliau – ir Tvarkos aprašas), Aprašas (redakcija galiojanti nuo 2018 m. kovo 31 d.).
9. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas pagal Siuntimą nesikreipė į Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją, nesudarė Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties bei visuomenei naudingų darbų neatliko. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde nurodytą faktinę aplinkybę pripažino ir jos neginčijo.
10. Be to, teismas sprendė, jog R. K. dokumentų, patvirtinančių, kad jis priklauso Tvarkos aprašo 13.1–13.8 ar Aprašo 13.1–13.12 punktuose išvardintų asmenų, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, kategorijai, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui nepateikė. Tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė ir kartu su skundu ar iki teismo posėdžio. Bylos duomenimis, Savivaldybės administracija nustatyta tvarka surinko duomenis, kad pareiškėjas yra darbingas asmuo, nustatyta tvarka registruotas kaip bedarbis ir dalyvauja darbo paieškoje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde atsisakymą dalyvauti Kupiškio rajono savivaldybėje organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje grindė tuo, kad jis 1992 m.–2014 m. laikotarpiu prižiūrėjo Valstybinės žemės sklypą greta jo motinai G. K. priklausančio namų valdos žemės sklypo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad R. K. iki 2014 metų savo iniciatyva dalyvavo prižiūrint Valstybinės žemės sklypą. Savivaldybės administracija nurodytos faktinės aplinkybės neginčijo.
12. Teismas konstatavo, kad Savivaldybės administracija Siuntime aiškiai nurodė, kad piniginę socialinę paramą gauti siekiantis asmuo privalo atlikti visuomenei naudingą veiklą, pateikta išsami informacija apie aplinkybes, kurioms esant, asmuo gali neatvykti atlikti šios veiklos, bei išaiškintos teisinės pasekmės, kilsiančios tuo atveju, jeigu asmuo be objektyvių priežasčių neatliks visuomenei naudingos veiklos.
13. Teismas pabrėžė, kad pagal Tvarkos apraše įtvirtintų teisės normų prasmę, ne bet kokia veikla, kurią atlieka asmuo, siekiantis gauti socialinę paramą, gali būti laikoma visuomenei naudinga veikla, tokia veikla laikoma tik ta, kuri atliekama laikantis teisės aktų nustatytų taisyklių, tarp jų – ir sudarius rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos.
14. Teismas, vertindamas R. K. teiginį, kad jis iki 2014 metų prižiūrėjo Valstybinės žemės sklypą, dėl ko yra atlikęs visuomenei naudingą veiklą, sprendė, jog teisė nuspręsti, kokia veikla priskiriama visuomenei naudingai veiklai, kurios atlikimui gali būti pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, suteikta ne asmeniui, siekiančiam gauti socialinę paramą, o tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytam viešojo administravimo subjektui. Teismas atkreipė dėmesį, kad darydamas tokią išvadą, atsižvelgia ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2056-1062/2021 nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinius skundus, ne kartą konstatavo, jog pareiškėjo nurodyti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai, todėl sprendė, kad pareiškėjas nevykdė pareigos dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir socialinė pašalpa jam neskirta pagrįstai. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1638-815/2021 pažymėjo, kad R. K. nurodytų aplinkybių apie valstybinės žemės sklypo priežiūrą vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos apeliacine tvarka išnagrinėtose kitose bylose (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1722/2013; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-770/2014; 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016; 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2479-502/2017; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-756/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-1062/2018; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-299-552/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-602/2020; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-262-502/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1042-502/2021; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1504-756/2021 ir kt.), nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
16. Atsižvelgęs į ginčo teisiniams santykiams taikomą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą Socialinės paramos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų aiškinimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui siekiant, jog Valstybinės žemės sklypo priežiūros darbai būtų priskirti prie visuomenei naudingos veiklos, jis privalėjo nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, nagrinėjamo ginčo atveju – į Skapiškio seniūniją, ir susitarti dėl tokių darbų priskyrimo visuomenei naudingai veiklai. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog R. K. šiuo klausimu būtų nuvykęs į Skapiškio seniūniją iki 2022 m. sausio 7 d., kai teikė Prašymą-paraišką, ar iki 2022 m. vasario 8 d., kai buvo priimtas Sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas sprendė, kad įvertinus tai, pareiškėjo reikalavimas dėl iki 2014 metų atliktų Valstybinės žemės sklypo priežiūros darbų prilyginimo visuomenei naudingos veiklos atlikimui yra nepagrįstas.
18. Teismas, atsižvelgęs į teisminę praktiką aiškinant visuomenei naudingos veiklos organizavimo teisinį reguliavimą, vertino, kad atsakovo priimtų pareiškėjui nepalankių administracinių sprendimų nėra pagrindo vertinti kaip pareiškėją žeminančio ar žiaurumu pasižyminčio elgesio su pareiškėju. R. K., manančiam, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų patyrė žalą, nėra užkirstas kelias kreiptis dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta tvarka.
III.
19. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad teismas neįvertino visų reikšmingų įrodymų ir nepagrįstai tenkino atsakovo atsiliepimą. Pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas riboja jo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises. Pareiškėjas iš esmės pakartoja argumentus, kuriuos dėstė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.
21. Pareiškėjas akcentuoja, kad Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę, pagal savivaldybės taryboje priimtus sprendimus, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti, tačiau nėra įstatymo kuris draustų Savivaldybės tarybos pritarimu ir suderinimu, įskaityti jo atliktus darbus šienaujant Valstybinės žemės sklypą kaip atidirbimą už prašomą socialinę pašalpą.
22. Pareiškėjas jaučiasi kankinamas ir prievarta verčiamas atlikti visuomenei naudingus darbus antrą kartą. Pareiškėjas pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją priverčiamas darbas yra draudžiamas, laiduojama socialinė parama.
23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis atidirbo daugiau negu reikalaujama atlikti visuomenės naudingus darbus. Skapiškio seniūnijos seniūnas pripažino, jog 12 arų Valstybinės žemės sklypas buvo tvarkomas, šienaujamas, prižiūrimas, todėl galima daryti išvadą, jog visuomenės naudingi darbai buvo atlikti, tai yra už nesumokėtą socialinę pašalpą yra atidirbta daugiau nei reikalaujama.
24. Pareiškėjo nuomone, teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad jis yra darbingas. Byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo: 1) įpareigoti atsakovą bei Skapiškio seniūniją pateikti iki teismo dienos į administracinę bylą išsamius duomenis ir turimus dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, kokie konkretūs visuomenei naudingos veiklos (visuomenei naudingi) darbai buvo organizuojami nuo 1992 metų iki 2022 metų Skapiškio seniūnijos teritorijoje; nurodyti, ar yra sudaryti visuomenei naudingos veiklos (visuomenei naudingi) darbų ir įstaigų, įmonių bei organizacijų, kuriuose atliekami šie darbai, sąrašai; ar vedama šių darbų apskaita, tai ką neišsireikalavo, Panevėžio apygardos administracinis teismas, dabar 2018 metų Regiono apygardos administracinis teismas Panevėžio rūmai, pagal surašytą nutartį 2015 m. balandžio 23 d.; 2) išreikalauti iš atsakovo ir Skapiškio seniūnijos, kam buvo mokama už šį valstybinės žemės ploto priežiūrą, kurį pareiškėjas šienavo ir prižiūrėjo nuo 1992 metų iki 2014 metų; 3) įpareigoti atsakovą, taip pat Socialinės paramos skyrių pateikti nuo 1992 metų iki 2022 metų turimus dokumentus ir naikinimo aktus, kurie buvo nepateikti Panevėžio apygardos administraciniame teisme (dabar – Regiono apygardos administraciniame teisme Panevėžio rūmuose); 4) įpareigoti atsakovo Socialinės paramos skyrių pateikti teisės aktą, kuris draudžia savivaldoje, esant seniūno pažymai, jog buvo šienaujamas apie 12 arų Valstybinės žemės sklypas bendruomenės labui, užskaityti kaip atidirbimą už socialinę pašalpą; 5) kviesti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir įtraukti į žodinį bylos nagrinėjimą pareiškėją R. K., suinteresuotu asmeniu – pareiškėjo motiną G. K., liudytojais – Kupiškio rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėją L. B. ir Skapiškio seniūnijos seniūną V. J..
26. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 3973, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo įskaityti į visuomenei naudingą darbą 12 arų Valstybinės žemės sklypo, esančio prie pareiškėjo šeimos gyvenamojo namo, priežiūros ir tvarkymo darbus ir išmokėti 179,20 Eur dydžio socialinę pašalpą už kiekvieną mėnesį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nesikreipė į Savivaldybės administracijos Skapiškio seniūniją dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties sudarymo ir neatliko visuomenei naudingų darbų, o be Administracijos pritarimo ir suderinimo atliekami valstybinės žemės sklypo tvarkymo darbai negali būti pripažinti visuomenei naudinga veikla, pareiškėjo skundą atmetė.
29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįsigilino į jo skunde nurodytas aplinkybes, kadangi įstatymo, draudžiančio Savivaldybės administracijai pareiškėjo atliktus valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus įskaityti į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai gauti, nėra. Teismas vienašališkai tenkino atsakovo atsiliepime išdėstytus prašymus. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, įtraukti jo motiną suinteresuotu asmeniu, apklausti liudytojus bei išreikalauti naujus įrodymus.
30. Pareiškėjo prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir įtraukti jo motiną suinteresuotu asmeniu netenkinami: Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Byla žodinio proceso tvarka nagrinėta pirmosios instancijos teisme, proceso šalys savo argumentus dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad administracinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą galėtų būti pažeista arba būtų sudarytos reikšmingos kliūtys teismui teisingai išnagrinėti bylą; duomenų, kad pareiškėjo motiną laikytina trečiuoju suinteresuotu, t. y. asmeniu, kurio teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 str. 2 d.), nėra.
31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus ir išreikalauti kitus įrodymus, pažymi, kad: pagal ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Įvertinus pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl liudytojų apklausos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą: šioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti pašalpą ginčo laikotarpiu, todėl aplinkybės, kurias, pasak pareiškėjo, turėtų patvirtinti prašomi apklausti liudytojai, nagrinėjam ginčui neturi teisinės reikšmės; prašymai išreikalauti iš Administracijos, Skapiškio seniūnijos naujus įrodymus yra abstraktūs, nesusiję su nagrinėjamu ginču.
32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
33. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo naikinti atsakovo Sprendimą ir tenkinti kitus pareiškėjo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl papildomai jų nekartoja. Dėl pareiškėjo teiginio, kad teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad jis yra darbingas, pažymėtina, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Pareiškėjas nenurodė ir / ar pateikė įrodymų, kad yra nedarbingas.
34. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės analogiškose bylose, kuriose, nagrinėjant ginčus dėl sprendimų, kuriais nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos už kitus laikotarpius, konstatuota, kad pareiškėjo nurodyti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1722/2013; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-770/2014; 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016; 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2479-502/2017; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-756/2018; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-822/2019; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1902-756/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1042-502/2021). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies ir ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturi pagrindo šioje byloje nesiremti minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.