- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- A-777-525/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00111-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kupiškio rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 410 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Kupiškio rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) įskaityti pareiškėjui į jam paskirtą atlikti visuomenei naudingą veiklą 12 a ploto valstybinės žemės sklypo, esančio prie jo šeimos gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), priežiūros ir tvarkymo darbus; 3) išmokėti 102 Eur dydžio socialinę pašalpą už kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d.
2. Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė jam skirti socialinę pašalpą (102 Eur per mėnesį) už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d., nes pareiškėjas nedalyvauja atsakovo organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėjas nurodė atsisakęs dalyvauti Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, nes kaip naudinga veikla turėtų būti pripažinta tai, jog pareiškėjas nuo 1992 metų iki 2014 metų tvarkė ir šienavo 12 a ploto valstybinės žemės plotą, esantį aplik jo ir jo tėvų gyvenamąjį namą (aplinkybę, kad šis žemės plotas yra valstybinė žemė, pareiškėjas sužinojo tik 2013 metais). Pablogėjus pareiškėjo sveikatai ar jam išvykus iš namų, prižiūrėti žemės plotą padėdavo jo tėvas R. D. K.. Žemės ploto priežiūrai buvo naudojama pareiškėjo motinai G. K. priklausanti žoliapjovė ir jos apmokama elektros energija. Tai, kad 12 a ploto valstybinės žemės plotas buvo prižiūrimas, patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduoti raštai. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, kuris žinojo anksčiau nurodytas aplinkybes, nepagrįstai atsisako jam mokėti socialinę pašalpą ir verčia dar kartą atlikti visuomenei naudingus darbus, tokiu būdu sukeldamas pareiškėjui dideles fizines ir dvasines kančias, dėl esančios įtampos blogėja jo sveikata.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Kupiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. vasario 9 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, nustatė, jog pareiškėjas neatliko visuomenei naudingos veiklos per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. vasario 1 d., pagal Skyriaus 2016 m. gruodžio 19 d. išduotą siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 1372, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 6 punktą. Be to, pareiškėjas kviečiamas be svarbios pateisinamos priežasties neatvyko į (duomenys neskelbtini) seniūnijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. vasario 21 d. posėdį, tuo pažeisdamas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. TS-200 (toliau – ir Paramos teikimo tvarka), 65.17 papunktį. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą, taip pat buvo atsižvelgta į iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą informaciją, jog pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 17 d. neterminuotai nustatytas 90 proc. darbingumo lygis, specialieji poreikiai jam nenustatyti, todėl jis nelaikytinas neįgaliuoju. Pareiškėjas kartu su 2017 m. vasario 9 d. prašymu Skyriui nepateikė dokumentų, įrodančių jo teisę neatlikti visuomenei naudingos veiklos, bei kitų prašytų pateikti dokumentų: banko išrašo už 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn., 2017 m. sausio mėn. ir Pranešimo apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. vasario 1 d. pagal 2016 m. gruodžio 19 d. siuntimą Nr. 1372. Atsakovas pažymėjo, jog visuomenei naudinga veikla organizuojama visoje (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje, be kita ko, (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, tačiau pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. kovo 10 d. nesikreipė į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl visuomenei naudingos veiklos sutarties sudarymo ir visuomenei naudingos veiklos atlikimo. Pareiškėjo nurodyti 12 a ploto valstybinės žemės sklypo tvarkymo dabai negali būti laikomi visuomenei naudinga veikla Kupiškio rajono gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo, patvirtinto Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. TS-16 (toliau – ir Savivaldybės gyventojų telkimo tvarkos aprašas), kadangi jokie dokumentai dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo nebuvo įforminti, o pranešimas apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą Skyriui nebuvo pateiktas. Atsakovas papildomai atkreipia dėmesį į anksčiau pagal pareiškėjo skundus dėl socialinės pašalpos neskyrimo išnagrinėtas administracines bylas: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. A502-1722/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-770/2014 ir 2016 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016.
II.
5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. K. skundą.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 9 d. prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą nuo vasario iki gegužės mėnesio. Skyrius, vadovaudamasis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 20 straipsnio 6 dalimi, 2017 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą Nr. 410 pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d.
7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir atkreipė dėmesį į tai, kad Skyriaus 2017 m. sausio 2 d. raštu Nr. R4-1 pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas 2016 m. gruodžio 19 d. siuntimas Nr. 1372 atlikti visuomenei naudingą veiklą. Siuntime nurodyta, kad pareiškėjas iki 2017 m. sausio 6 d. turėjo atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių – į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją. Tačiau pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) seniūniją nesikreipė, Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties nesudarė bei visuomenei naudingų darbų neatliko, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. vasario 1 d. pranešimas Nr. 179 bei paties pareiškėjo paaiškinimai. Pareiškėjas nei Skyriui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis priklauso kategorijai asmenų, išvardytų Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 (toliau – ir Telkimo tvarkos aprašas), 13 punkte bei Savivaldybės gyventojų telkimo tvarkos aprašo 13 punkte, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Byloje pateikti (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra organizuojama visuomenei naudinga veikla: šaligatvių valymas, parkų, vejų šienavimas, bendruomenės namų vidaus ir išorės remonto darbai, pagalba bendruomenių ir kultūros centrų organizuojamuose renginiuose ir kt. Pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktus duomenis, seniūnija per 2016 m. ir 2017 m. 4 mėnesius organizavo visuomenei naudingą veiklą (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje esančiuose kaimuose, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame gyvena pareiškėjas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo pakankamas sąlygas atlikti visuomenei naudingą veiklą jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau nurodytų įsipareigojimų neįvykdė, t. y. nesikreipė dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo į visuomenei naudingos veiklos organizatorių, nesudarė Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties bei neatliko visuomenei naudingų darbų.
8. Teismas akcentavo, jog byloje nėra ginčo, kad G. K. su šeimos nariais, tarp jų – pareiškėju, savo iniciatyva iki 2014 metų prižiūrėjo prie jos namų valdos esantį valstybinės žemės sklypą, šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštai. Teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad jo atlikti 12 a ploto žemės sklypo tvarkymo darbai turėtų būti pripažinti visuomenei naudinga veikla, kurios pagrindu pareiškėjui gali būti skiriama socialinė pašalpa, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-770/2014, 2016 m. kovo 22d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016 ir 2017 m. liepos 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1620-502/2017 prieita išvada, jog tokie vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo atliekami žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, negali būti pripažinti Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Telkimo tvarkos apraše nurodytais visuomenei naudingos veiklos darbais. Pareiškėjas, siekdamas toliau vykdyti valstybinės žemės sklypo priežiūros darbus, laikytinus visuomenei naudinga veikla, privalo nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, konkrečiu atveju – į (duomenys neskelbtini) seniūniją, ir susitarti dėl tokių darbų priskyrimo visuomenei naudingai veiklai bei su seniūnija sudaryti rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtintos pareigos, ir tai buvo teisėtas bei pakankamas pagrindas atsisakyti skirti jam socialinę pašalpą pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas. Teismo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Nustačius, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo skirti socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d.
III.
10. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į posėdį kviesti jo motiną G. K. ir (duomenys neskelbtini) seniūną V. J..
11. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo teiginius, jog jis jau yra atlikęs visuomenei naudingą veiklą (šiuo aspektu pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytus argumentus). Jokie teisės aktai nedraudžia (duomenys neskelbtini) seniūnui ir Skyriaus vedėjai atvykti apžiūrėti valstybinės žemės plotą, kuris buvo daug metų šienaujamas, ir, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos pritarimu, šį darbą įskaityti kaip atidirbimą už prašomą socialinę pašalpą. Pareiškėjas tvirtina, kad valstybės institucijų (teismų, Kupiškio rajono savivaldybės) veiksmais yra žalojama jo sveikata, žeminamas orumas ir kt., pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos pareiškėjo teisės (pvz., renkama informacija apie privatų jo gyvenimą, jam neteisėtai skiriamas priverčiamasis darbas, jis paliktas be socialinės paramos).
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 18 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kad skubos tvarka būtų ištirti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos veiksmai, pažeidžiantys pareiškėjo konstitucines teises.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Kupiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepaneigė, jog jam buvo žinomos asmens, pretenduojančio į piniginę socialinę paramą, visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos. Visuomenei naudinga veikla atliekama laikantis Savivaldybės gyventojų telkimo tvarkos apraše nustatytos tvarkos (14–24 p.), o tokiai veiklai nepasitelkiami asmenys, nurodyti šio aprašo 13 punkte. Pareiškėjas neatitinka nė vienos iš Savivaldybės gyventojų telkimo tvarkos aprašo 13 punkte įtvirtintų sąlygų. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kurioje yra pareiškėjo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini) kaimas), yra organizuojami įvairūs visuomenei naudingos veiklos darbai, tačiau pareiškėjas, gavęs siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą, į šią seniūniją nesikreipė, nesudarė rašytinės visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties ir laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. vasario 1 d. neatliko jam nustatytos visuomenei naudingos veiklos (72 val.). Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodinėjo ir neįrodė, kad jo veiksmai šienaujant 12 a ploto žemės sklypą atitiko norminiais teisės aktais nustatytą visuomenei naudingos veiklos atlikimo analogiškais atvejais tvarką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo nurodyto sklypo šienavimas ir priežiūra buvo atliekami jo paties ir jo motinos iniciatyva, tvarkant jų namų aplinką, o ne tenkinant bendruomenės viešuosius interesus. Be to, būtent pareiškėjo motina G. K. rodė iniciatyvą tvarkyti su jos namų valda besiribojantį valstybinės žemės plotą, o ne pareiškėjas, todėl ne pareiškėjui priklauso su minėto žemės ploto tvarkymu ir priežiūra susijusios teisės. Paties pareiškėjo teigimu, 2017 metais jis nebetvarkė nurodytos valstybinės žemės teritorijos. Atsakovas pakartotinai atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių dokumentų, paaiškinančių ir pateisinančių jo nedalyvavimą Komisijos posėdyje, bei kad administraciniai teismai jau yra išnagrinėję analogiško pobūdžio pareiškėjo skundus. Atsakovas pritaria teismo išvadai
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2017 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 410, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti socialinę pašalpą 2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. gegužės 1 d. laikotarpiu, pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
17. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. vyko teismo posėdis, bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Pareiškėjo pozicija dėl 12 arų ploto valstybinės žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjo motinai priklausančio žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), priežiūros 1992–2014 metų laikotarpiu yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose (skunde pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde, prašyme stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą). Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais.
18. Dėl pareiškėjo prašymo teismo posėdyje apklausti jo motiną bei (duomenys neskelbtini) seniūną pažymėtina, kad pagal ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį asmuo, prašantis šaukti liudytoją, be kita ko, privalo nurodyti bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečiai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes galėtų paaiškinti minėti asmenys. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas siekia, jog G. K. ir V. J. patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę dėl ginčo valstybinės žemės sklypo priežiūros 1992–2014 metų laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti pašalpą konkrečiai 2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. gegužės 1 d. laikotarpiu, todėl aplinkybės, buvusios 1992–2014 metais (taigi ir G. K. bei V. J. paaiškinimai apie jas), nagrinėjam ginčui neturi teisinės reikšmės.
19. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl administracinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LVAT 2019m. rugsėjo 9d. nutartis šioje byloje).
20. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
23. Kaip minėta, pareiškėjas teigia, kad 1992–2014 metų laikotarpiu prižiūrėjo 12 arų ploto valstybinės žemės sklypą, esantį šalia jo motinai priklausančio žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), ir kad šio sklypo priežiūra turėtų būti įskaityta į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai 2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. gegužės 1 d. laikotarpiu gauti.
24. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjas su reikalavimu įpareigoti Administraciją įskaityti ginčo valstybinės žemės sklypo priežiūrą 1992–2014 metais į visuomenei naudingą veiklą socialinei pašalpai įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 1 d. gauti ne kartą kreipėsi į administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinius skundus jau ne kartą konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtintame Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingos veiklos darbai; ir kad pareiškėjas nevykdė pareigos dalyvauti Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1722/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-770/2014, 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-391-822/2016, 2017 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1620-502/2017, 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2479-502/2017, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-756/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-1062/2018, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-299-552/2019). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytas tapačias aplinkybes dėl valstybinės žemės sklypo priežiūros nėra teisinio ir faktinio pagrindo vertinti kitaip.
25. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir šią bylą perduoti nagrinėti Konstituciniam Teismui dėl Administracijos veiksmų, kurie pažeidžia pareiškėjo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, konstitucines teises.
26. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes ir šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikties Konstitucijai. Pažymėtina, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju ir nenurodo, kokie konkrečiai šioje byloje taikytini teisės aktai bei jų konkrečios nuostatos, jo manymu, prieštarauja Konstitucijai, o tik abstrakčiai teigia, kad dėl Administracijos veiksmų yra pažeidžiamos pareiškėjo Konstitucijoje įtvirtintos teisės. Be to, Konstitucinis Teismas netiria nei savivaldybės tarnautojų veiksmų, nei savivaldybės priimtų teisės aktų atitikties Konstitucijai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo veiksmų atitikties Konstitucijai nepagrindžia būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.