Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-1261-822/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04294-2026-2 Procesinio sprendimo kategorija 49 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. rugsėjo 2 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. M. N. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. M. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas B. M. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 26S95600 ir 2026 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 26S98936 bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti Migracijos departamento 2026 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 26S95600 vykdymą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje apskundimas teismui nesustabdo šio sprendimo vykdymo savaime. Tai kelia riziką, kad pareiškėjas bus priverstas išvykti į savo kilmės šalį, privalės palikti savo sutuoktinę, nebegalės dirbti, vykdyti finansinių įsipareigojimų valstybei, bus nepagrįstai apribota jo galimybė ginti savo pažeistas teises tiek šiame procese, tiek kituose teisminiuose procesuose. Pareiškėjas yra pripažintas nukentėjusiuoju šiuo metu vykstančiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-00228-26 dėl smurtinio nusikaltimo jo atžvilgiu. Pareiškėjas teikia parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, dalyvauja apklausose, taip pat turi teisę į civilinės žalos atlyginimą. Šių pareigų bei teisių įgyvendinimas gali būti užtikrintas tik pareiškėjui esant Lietuvos Respublikoje. II. Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, patvirtinančių, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas šiuo atveju nurodė tik tikėtinas ir į ateitį nukreiptas reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju ginčija Migracijos departamento sprendimus, kuriais panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi bei neišduotas leidimas nuolat gyventi, o žalos atsiradimą sieja iš esmės ne su ginčijamais sprendimais, o su galimu pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala (žr., pvz., 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-525/2025; 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-422-968/2026; 2026 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-750-822/2026). Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog yra pradėta procedūra dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodyti teiginiai dėl, kaip teigiama, didelės žalos atsiradimo, siejami su atsakovo veiksmais, kurie nėra atlikti, nesudaro pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas gali patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šioje proceso stadijoje prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teismo vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės yra ginamos prevenciškai ir neproporcingai (šiuo aspektu žr., 2026 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-750-822/2026).III. Pareiškėjas pareiškėjo B. M. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties dalį netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2026 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 26S95600 vykdymą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Pareišėkjo vertinimu, teismas klaidingai nurodo, kad pareiškėjas žalos atsiradimą sieja iš esmės ne su ginčijamais sprendimais, o su galimu pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos, nors nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog yra pradėta procedūra dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Priešingai teismo pateiktiems argumentams, ši procedūra prasidėjo vos tik buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 125 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja Migracijos departamentą priimti sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę. Aplinkybė, kad Migracijos departamentas šiuo metu dar nėra priėmęs sprendimo išsiųsti pareiškėją, nepagrindžia argumento, kad ši procedūra nėra prasidėjusi. Esant tapačioms aplinkybėms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, sustabdė sprendimo panaikinti leidimo laikinai gyventi vykdymą, nepaisant to, kad nebuvo priimtas formalus sprendimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, o didelė ir neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala buvo siejama būtent su užsieniečio išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1013-624/2025, 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2865-602/2025). Pareiškėjo išvykimas iš Lietuvos Respublikos sukelia didelę ir neatitaisomą žalą, pareiškėjas privalės palikti savo sutuoktinę, gyvenančią Lietuvos Respublikoje, bus paveikti šeimos ryšiai atsižvelgiant į vykstantį santuokos mediacijos procesą. Pareiškėjas yra pripažintas nukentėjusiuoju šiuo metu vykstančiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-00228-26 dėl smurtinio nusikaltimo jo atžvilgiu. Pareiškėjas teikia parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, dalyvauja apklausose, taip pat turi teisę į civilinės žalos atlyginimą. Šių pareigų bei teisių įgyvendinimas gali būti užtikrintas tik pareiškėjui esant Lietuvos Respublikoje. Spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teismas vertino tik galimus padarinius, kilsiančius išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teismas nevertino aplinkybių, kad panaikinus leidimą laikinai gyventi pareiškėjas, net ir faktiškai tačiau neteisėtai būdamas Lietuvos Respublikoje, nebegalės teisėtai dirbti, vykdyti individualios veiklos, praras pajamų šaltinį, kuris reikalingas ne vien pragyvenimui, bet ir finansinių įsipareigojimų valstybei įvykdymui. Skundžiamos Teismo nutarties dalies nėra pagrindo laikyti motyvuotu procesiniu dokumentu, nes nagrinėjamu atveju visiškai nevertinti pareiškėjo motyvai susiję su jo teisės dirbti praradimu ir pateikti įrodymai, neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodęs, jog pareiškėjas nepagrindė, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ir laikydamasi pozicijos, kad jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti patenkintas, atskirajame skunde teigia, jog teismas skundžiama nutartimi neatliko išsamaus ir tinkamo neatitaisomos didelės žalos kriterijaus vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybių visumą. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2026 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 26S95600, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad nesustabdžius ginčijamo sprendimo, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala –pareiškėjas bus priverstas išvykti į savo kilmės šalį, privalės palikti savo sutuoktinę, nebegalės dirbti, vykdyti finansinių įsipareigojimų valstybei, bus nepagrįstai apribota jo galimybė ginti savo pažeistas teises tiek šiame procese, tiek kituose teisminiuose procesuose. Pareiškėjas yra pripažintas nukentėjusiuoju šiuo metu vykstančiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-00228-26 dėl smurtinio nusikaltimo jo atžvilgiu. Pareiškėjas teikia parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, dalyvauja apklausose, taip pat turi teisę į civilinės žalos atlyginimą. Šių pareigų bei teisių įgyvendinimas gali būti užtikrintas tik pareiškėjui esant Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vytiausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą ir pateiktus papildomus dokumentus, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, administracinėje byloje priimtą nagrinėti skundo reikalavimą ir byloje esančius duomenis, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, patvirtinančių, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas šiuo atveju nurodė tik tikėtinas ir į ateitį nukreiptas reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Pareiškėja nagrinėjamu atveju ginčija Migracijos departamento sprendimą, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, o žalos atsiradimą sieja su galimu pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala (žr., pvz., 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-525/2025; 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-422-968/2026). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog yra pradėta procedūra dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodyti teiginiai dėl, kaip teigiama, didelės žalos atsiradimo, siejami su atsakovo veiksmais, kurie nėra atlikti, nesudaro pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konstatuoti, jog pareiškėja gali patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šioje proceso stadijoje prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės yra ginamos prevenciškai ir neproporcingai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-552/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-616-575/2024). Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo B. M. N. atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Ričardas Piličiauskas Egidijus Šileikis Skirgailė Žalimienė