Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas) 2026 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 26S95600 (toliau – ir Sprendimas 1); panaikinti Migracijos departamento 2026 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 26S98936 (toliau – ir Sprendimas 2); įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas nurodė, kad gyvena Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. liepos 1 d. Pareiškėjui nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu – užsienietis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 10 d. susituokė su (duomenys neskelbtini) piliete M. R. (toliau – ir sutuoktinė), turinčia leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjui 2024 m. lapkričio 26 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760404885 (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi), galiojantis iki 2028 m. lapkričio 26 d., UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjas 2026 m. kovo 13 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis teisėtai, be pertraukos, pastaruosius 5 (penkerius) metus gyvena Lietuvos Respublikoje.Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 (toliau kartu – ir Sprendimai) nepagrįsti. Pareiškėjas šiuo metu yra susituokęs, o Migracijos departamento išvada prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Santuokinių ar šeimos santykių egzistavimas yra juridinis faktas, o ne institucijos vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.7 straipsnio 1 dalis numato, kad santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. CK 3.7 straipsnio 2 dalis nurodo, kad vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai. Priešingai Migracijos departamento vertinimui, faktas, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką ipso facto reiškia, kad tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės egzistuoja santuokiniai ir šeimos santykiai. Šių santykių nebuvimas gali būti konstatuotas tik nutraukus santuoką.Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog tai, kad sutuoktiniai visą laiką fiziškai negyvena kartu, savaime negali būti laikoma santuokos (santuokinių ryšių) nutrūkimu (žr., pvz., 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1512-552/2020). Be to, vertinimas, kad šeimos susijungimo teisės įgyvendinimas turi būti siejamas tik su nuolatiniu fiziniu šeimos buvimu (gyvenimu) kartu, pažeistų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisėje įtvirtintą laisvo judėjimo teisę (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2008 m. liepos 25 d. sprendimo Metock ir kt., C-127/08, 73 punktą; 2011 m. liepos 15 d. sprendimo Dereci ir kt., C-256/11, 56 punktą; 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo Iida, C-40/11, 51 punktą ir 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo O. ir kt., C-356/11 ir C-357/11, 41 punktą). ESTT yra pripažinęs, jog bendrąja prasme santuokinis ryšys negali būti laikomas išnykusiu, kol jo nenutraukė kompetentinga institucija, o taip nėra sutuoktinių atveju, kai jie paprasčiausia gyvena atskirai, net jei vėliau jie ir ketina išsiskirti, todėl sutuoktinis, kad įgytų išvestinę teisę gyventi šalyje, neturi būtinai nuolat gyventi su ES piliečiu (žr., pvz., 1985 m. vasario 13 d. sprendimo Diatta, 267/83, 20 ir 22 punktus bei jau minėto sprendimo Iida, C-40/11, 58 punktą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) nurodė, kad santuokinių ryšių pasibaigimas yra siejamas išimtinai tik su įstatymo nustatytu santuokos pasibaigimo momentu (žr., pvz., LAT 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2002). Migracijos departamento pateiktos aplinkybės, tarp jų, kad pareiškėjas su sutuoktine šiuo metu gyvena atskirai, neleidžia konstatuoti, kad tarp pareiškėjo ir sutuoktinės nebeegzistuoja santuokiniai, šeimos santykiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, patvirtino, kad aplinkybė, jog užsienietis šiuo metu gyvena atskirai nuo sutuoktinio, bet santuoka nėra fiktyvi, nepaneigia užsieniečio teisės gauti leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1712/2012). Sprendimu 1 pažeidžiama pareiškėjo teisė į šeimą ir privataus gyvenimo neliečiamumą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK, Konvencija) 8 straipsnis). Pareiškėjo santuoka nėra nutrūkusi, šiuo metu paskirta teisminė mediacija šeimai išsaugoti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 38 straipsnyje įtvirtinta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė yra įpareigota saugoti ir globoti šeimą. Pareiškėjo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Sprendime 1 motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai. Priešingai, nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais Migracijos departamentas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o teisinis pagrindas nurodytas deklaratyviai. Taigi, Sprendimas 1 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 1 dalies 5–6 punktuose nurodytų reikalavimų. Vadovaujantis gero administravimo principu negalima situacija, kai sprendimas priimtas ignoruojant santuokinių santykių faktą. Sprendimas 1 nėra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis, priešingai, Migracijos departamento pateiktos išvados prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl pareiškėjo galiojančios santuokos, todėl Sprendimas 1 yra nepagrįstas ir naikintinas.Pareiškėjas nurodė, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, jog leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 (penkerius) metus turėdamas Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą. Pareiškėjas atitinka šias sąlygas prašymo pateikimo momentu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, iki priimant Sprendimą 1, Migracijos departamentas du kartus įvertino, kad nėra rimto pagrindo manyti, jog pareiškėjo sudaryta santuoka yra fiktyvi. Santuokos fiktyvumas apkritai galimas tik nuo santuokos pradžios. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo santuoka Lietuvos Respublikoje sudaryta 2022 m. rugsėjo 10 d. Sprendimai priimti atlikus tyrimą ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas apie 1,5–2 m. nebendrauja su sutuoktine, sutuoktinai kartu negyvena, nepalaiko realių santuokinių ar šeimos santykių.Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Migracijos departamento pateiktos aplinkybės, tarp jų, jog pareiškėjas su sutuoktine šiuo metu gyvena atskirai, neleidžia konstatuoti, kad tarp jų nebeegzistuoja santuokiniai, šeimos santykiai. Siekiant įvertinti pareiškėjo situaciją, Migracijos departamentas ėmėsi aktyvių veiksmų ir atliko tyrimą, kurio pagrindu buvo padaryta išvada dėl to, kad pareiškėjas daugiau nebegyvena su šeimos nariu, pas kurį atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius.Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamento darbuotojai 2026 m. kovo 20 d. nuvyko pareiškėjo sutuoktinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Duris atidarė senyvo amžiaus moteris, kuri kalbėjo rusiškai ir prisistatė pareiškėjo sutuoktinės močiute. Moteris teigė, kad anūkės šiuo metu nėra namie. Parodžius pareiškėjo nuotrauką, sutuoktinės močiutė pareiškėjo nuotraukoje neatpažino, nurodė, kad pareiškėjo nėra mačiusi ir apie sudarytą anūkės santuoką su juo nieko nežinojo. Migracijos departamento darbuotojai taip pat nuvyko pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau, susisiekus su pareiškėju, gauta informacija, kad šiuo metu jis išvažiavęs – dirba taksi pavėžėju. Pasiteiravus, ar pareiškėjas gyvena vienas, atsakė, kad taip – nuomojasi ir gyvena bute vienas. Migracijos departamento darbuotojai nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinė turi šiuos socialinius tinklus: „Instagram“, „Marakaofficial“ ir „Facebook“ paskyros, kuriose dalinasi savo asmeninio gyvenimo akimirkomis. Pareiškėjo sutuoktinė 2025 m. gruodžio 31 d., 2026 m. vasario 7 d. dalinosi nuotraukomis, kuriose matyti artimas ryšys su vyru, kuris nėra pareiškėjas.Migracijos departamentas 2026 m. kovo 30 d. atliko pareiškėjo apklausą, o 2026 m. balandžio 1 d. – pareiškėjo sutuoktinės. Apklausos metu sutuoktinė nurodė, kad su pareiškėju susipažino internetu, santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) , tačiau paskutinius 1,5–2 m. su vyru nebendrauja. Sutuoktinė paaiškino, kad ji 2025 m. gegužę inicijavo skyrybų procesą, kuris trunka iki šiol. Jos manymu, pareiškėjas vilkina procesą, kad gautų leidimą nuolat gyventi – į surengtą mediaciją gegužės–liepos mėn. neatvyko, keičia advokatus ir „tempia“ laiką. Paskutinį kartą pareiškėją matė 2025 m. spalio mėn. Skyrybų procese posėdis turėjo vykti 2026 m. kovo 16 d., tačiau neįvyko, kaip nurodė sutuoktinė, dėl pareiškėjo kaltės. Artimiausias posėdis numatytas 2026 m. balandžio 13 d. Paklausus, ar mato ateityje bendrą gyvenimą su pareiškėju, atsakė, kad ne, ir tikisi, kad skyrybų procesas pasibaigs kuo greičiau, kad viską pamirštų „kaip blogą sapną“.Įvertinus tai, kad yra pradėta pareiškėjo santuokos nutraukimo procedūra, patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas negyvena kartu su sutuoktine daugiau kaip metus, prieita prie išvados, jog realių santuokinių ar šeimos ryšių sutuoktiniai nebepalaiko.Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jis yra įgijęs teisę prašyti leidimo laikinai gyventi ir kitais Įstatyme nustatytais pagrindais, kurie nebuvo įvertinti Migracijos departamento sprendime 1, atsakovas pažymėjo, kad priimant Sprendimą 1, buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės.Nustačius pareiškėjo neatitiktį jo turimo leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygoms, su leidimu laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pragyventas laikotarpis Lietuvoje nuo 2024 m. lapkričio 26 d. negali būti laikomas teisėtu, todėl negalėtų būti įskaičiuojamas į Lietuvoje pragyventą laikotarpį. Nustatyti duomenys Migracijos departamentui leido konstatuoti, kad pareiškėjas nėra įvykdęs teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje penkerius metus iki atitinkamo prašymo pateikimo sąlygos, todėl neatitinka ilgalaikio gyventojo statuso suteikimo reikalavimų.