Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-902-822/2026Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02224-2025-4 Procesinio sprendimo kategorija 53.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 14 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, M. P.).Teisėjų kolegijanustatė:I.Regionų administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo A. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. (4.1E)A1-1508 „Dėl pritarimo Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinio miško, Palangoje, koncepcijai“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pritarta Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinio miško, Palangoje, bendrųjų sprendinių formavimo stadijos (koncepcijos) sprendiniams (toliau – ir Koncepcija).Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė: 1) bylą nutraukti, nes pagal teismų praktiką toks skundas negalėjo būti priimtas; 2) jei byla būtų nagrinėjama, skundą atmesti.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 25 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą Administracijai dėl Įsakymo panaikinimo.Teismas nurodė, kad Įsakymu pritariama Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinio miško, Palangoje, bendrųjų sprendinių formavimo stadijos (koncepcijos) sprendiniams, t. y. atliekamos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) nustatytos teritorijų planavimo rengimo tarpinės procedūros, sudarančios prielaidas teritorijų planavimo proceso baigiamajam etapui, todėl Įsakymas laikytinas tarpiniu procedūriniu dokumentu, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, jog detaliojo plano koregavimo sprendiniai pažeidžia jo teises, gali dalyvauti teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese teikdamas pastabas ir pasiūlymus detaliojo plano keitimo organizatoriui TPĮ 37 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodyta tvarka. Pasiūlymai yra būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus teritorijų planavimo procedūros eigoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-201/2009). Planavimo organizatoriaus priimti sprendimai dėl pateikto pasiūlymo teikusiems asmenims sukelia materialines teisines pasekmes.Taigi, teismas apibendrino, kad šioje byloje ginčijamas Įsakymas yra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Įsakymą negali būti administracinės bylos ginčo dalyku. Teismas nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.). III.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl administracinės bylos nutraukimo atmesti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.Pareiškėjas pažymi, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (TPĮ 25 str. 1 d., 25 str. 5 d., 25 str. 5 d. 2 p.) planavimo darbų programoje numačius parengti koncepciją, ji privalo būti parengta ir jai turi būti pritarta teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto, kas ir buvo padaryta skundžiamu Įsakymu. Koncepcijai nepritarus, negali būti pradėta kita kompleksinio teritorijų planavimo proceso stadija (TPĮ 25 str. 7 d.). Tai reiškia, kad pritarimas koncepcijai sukelia atitinkamas teisines pasekmes, nes jai pritarus atsiranda sąlygos tolimesnei detaliojo plano rengimo eigai ir pagal tokios koncepcijos sprendinius yra toliau vykdomas teritorijų planavimo dokumento rengimas. Vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės arba Taisyklės), pareiškėjas teigia, kad nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog detalusis planas yra rengiamas pagal koncepcijos sprendinius ir nukrypimas nuo jų nėra galimas. Pritarus Koncepcijai toliau detalusis planas bus rengiamas pagal Koncepcijos sprendinius, kurie, kaip pareikštu skundu įrodinėja pareiškėjas, prieštarauja teisės aktų reikalavimams.Pareiškėjo vertinimu, Koncepcija parengta ir jai pritarta iš esmės nukrypstant nuo teritorijų planavimo dokumento rengimo tikslų, nustatytų Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. A1-1410, taip pat teisės aktų reikalavimų formuojant sklypus, reikalingus pastatų eksploatavimui. Ginčo atveju, prisidengiant žemės sklypo, reikalingo pastato (duomenys neskelbtini) eksploatavimui, formavimu, Koncepcijoje numatoma suformuoti šiam Pastatui ženkliai didesnį sklypą, nei jis reikalingas pastatui – prekybos patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1E1p, užstatytas plotas – 111 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – ir Pastatas) eksploatuoti (Koncepcijoje Pastatą, kurio eksploatavimui formuojamas sklypas, apskritai numatyta griauti), apimantį dalį bendrojo naudojimo teritorijai skirto sklypo, be to, yra suplanuojama šioje bendrojo naudojimo teritorijos sklypo dalyje statybos zoną naujų pastatų statybai. Apie tokį planavimo tikslų pakeitimą visuomenė, tame tarpe ir pareiškėjas, kaip gretimo sklypo savininkas, turėjo būti informuota dar prieš tvirtinant Koncepciją, nes tik tokiu būdu yra galima užtikrinti realias visuomenės teises dalyvauti teritorijų planavimo procese. Šiuo atveju tinkamai neinformavus visuomenės apie planavimo tikslų pakeitimą prieš patvirtinant Koncepciją, pareiškėjas objektyviai neturėjo jokios galimybės įsitraukti į procesą ir pareikšti savo pasiūlymų, nes protingai nebuvo galima numatyti, kad formuojant sklypą Pastato eksploatavimui Koncepcijoje bus suplanuota formuoti ženkliai didesnį sklypą, nei jis reikalingas Pastatui. Be to, suplanuojant šį Pastatą nugriauti ir vietoje dabar esamo 1 aukšto Pastato planuoti naujų 9,5 m aukščio pastatų statybas toje dalyje, kuri pagal patvirtintus planavimo tikslus yra bendrojo naudojimo teritorija. Pareiškėjas visiškai sutinka su Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. A1-1410 nustatytais planavimo tikslais – suformuoti sklypą esamo 1 aukšto pastato (duomenys neskelbtini) eksploatavimui, o likusioje teritorijoje formuoti bendrojo naudojimo ar atskirųjų želdynų sklypą ir jei atsakovas laikytųsi šių savo paties įsakymu patvirtintų tikslų, tai ir šio ginčo teisme nebūtų buvę. Pareiškėjas paaiškina, kad palikus galioti ginčijamą Koncepciją, jokie pareiškėjo pasiūlymai koreguoti detaliojo plano sprendinius pagal patvirtintus detaliojo planavimo tikslus netenka prasmės, nes tokie pasiūlymai prieštaraus nukrypstant nuo patvirtintų tikslų patvirtintos Koncepcijos sprendiniams. Todėl, priešingai nei nurodė teismas, šioje situacijoje pareiškėjo teisės, teikiant pastabas ir pasiūlymus detaliojo plano keitimo organizatoriui, niekaip vėliau teritorijų planavimo procedūros eigoje negalės būti apgintos, kadangi patvirtinus ginčijamą Koncepciją tokios teisės tampa „iliuzinėmis“.Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi teismų praktika, kurioje, skirtingai negu nagrinėjamoje byloje, buvo sprendžiamas ginčas ne dėl administracinio akto – Įsakymo (pritarimo koncepcijai) teisėtumo, bet dėl informacinio rašto, kuriuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija informavo apie pradedamas baigiamojo etapo procedūras (administracinės bylos Nr. eAS-42-556/2023 atveju) ir savivaldybės bei inspekcijos sprendimų, kuriais atmesti pareiškėjo pasiūlymai dėl rengiamo teritorijos detaliojo plano (administracinės bylos Nr. eAS-705-143/2016 atveju). Taigi, pareiškėjo vertinimu, teismas tik formaliai įvertino skundo dalyką, neanalizavo skundžiamo Įsakymo ir Koncepcijos sukeliamų teisinių pasekmių tolimesniam detaliojo plano rengimo procesui, visiškai nevertino pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų argumentų dėl jo teisių pažeidimo ir skundžiamo Įsakymo daromo poveikio rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, todėl nepagrįstai sprendė, kad Įsakymas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjo teigimu, tai, kad sprendimai dėl koncepcijos gali būti ginčo teisme objektu, patvirtina ir LVAT praktika, kurioje buvo nagrinėjami ginčai dėl pritarimo detaliojo plano koncepcijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-564-525/2025; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-348-602/2023; 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-68-520/2023; kt.). Šiose bylose teismai, pasisakydami dėl planavimo organizatoriaus sprendimų, susijusių su pritarimu koncepcijai, teisėtumo, analizuoja ne tik skundžiamo sprendimo turinį, bet vertina ir parengtos koncepcijos sprendinių atitikimą teisės aktų ir kitų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams – ką šioje byloje pateiktu skundu ir prašo įvertinti pareiškėjas. Kartu yra vertinama koncepcijos įtaka pareiškėjo ir kitų asmenų teisėms. Be to, analizuojama ir aplinkinėse teritorijose priimtų sprendimų įtaka nustatant koncepcijos sprendinius ir priimant sprendimą dėl jos tvirtinimo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-348-602/2023). Todėl teigti, kad sprendimai dėl pritarimo koncepcijai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, nėra jokio pagrindo, kadangi koncepcijos parengimas yra svarbus teritorijų planavimo etapas, kuris ne tik atveria kelią tolimesniam teritorijų planavimo procesui (nes tik pritarus koncepcijai gali būti pradėta kita kompleksinio teritorijų planavimo proceso stadija), bet taip pat sukuria atitinkamas teisines pasekmes – vėlesnis detaliojo plano rengimas ir detaliojo plano sprendinių nustatymas galimas tik pagal patvirtintos koncepcijos sprendinius. Dėl to išsamiai pasisakyta pareiškėjo skunde, cituojant ginčui aktualias TPĮ ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių normas (žr. pareiškėjo skundo 39-42 p.).Pasisakydamas dėl atsakovo teiginių, kad koncepcija nėra detalusis planas ir konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo, pareiškėjas pažymi, kad iš teismų praktikos matyti, jog ne tik detaliojo plano sprendiniuose nustatomi teritorijos naudojimo reikalavimai, tačiau ir patys koncepcijos sprendiniai sukuria asmenims teises ir pareigas. LVAT yra nurodęs, kad pagal į bylą pareiškėjų pateiktą detaliojo plano, kurio rengimui ir buvo išduotos byloje ginčijamos planavimo sąlygos, koncepciją, pareiškėjų teisė į įsiterpusio žemės sklypo įsigijimą yra realizuojama, nes pagal koncepcijos grafinius duomenis ties pareiškėjų turimu nuosavybėje žemės sklypu, šio žemės sklypo šiaurinėje, vakarinėje ir iš dalies pietinėje pusėse projektuojama laisva įsiterpusi žemės juosta, bendrai sudaranti net 0,0547 ha plotą, kurią pareiškėjai galės įsigyti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-666-525/2022). Tai patvirtina pareiškėjo teiginius, kad sprendimas pritarti koncepcijai yra teisines pasekmes sukuriantis dokumentas. Be to, pareiškėjas akcentuoja, jog šiuo atveju faktas, ar pareiškėjo skundžiamas Įsakymas, kuriuo pritariama Koncepcijai, sukelia teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas, dėl kurio jis pasisako tiek skunde, tiek teismo reikalavimu pateiktuose 2026 m. sausio 7 d. ir 2026 m. sausio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką administracinė byla nutraukiama pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą nėra. Konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d .nutartis administracinėje byloje Nr. eA-65-502/2026). Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021).Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.Atsakovas teigia, kad Įsakymas, kuriuo pritarta Koncepcijai, yra neskundžiamas tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo buvo išreikštas tik teritorijų planavimo organizatoriaus pritarimas Koncepcijai. Po viešinimo, derinimo, tikrinimo, detaliojo plano sprendiniai gali iš esmės kisti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, sprendiniai gali būti pataisyti ir vėl tuomet būtų kartojamas viešinimas. Atsižvelgiant į viešinimo, derinimo, tikrinimo metu pateiktas pastabas koncepcija gali būti koreguojama.Atsakovas paaiškina, kad kitas etapas pagal TPĮ 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 6 dalies 1 punktą yra detaliojo plano sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas. Dar vėliau bus etapas pagal TPĮ 25 straipsnio 6 dalies 2 punktą, t. y. sprendinių derinimas, vėliau tikrinimas, kurių metu vėl gali būti koreguojami ir pakartotinai viešinami sprendiniai.TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai – VTPSI (Inspekcijai), t. y. atsakymai dėl pateiktų pasiūlymų privalo būti skundžiami ikiteismine tvarka VTPSI (Inspekcijai). Atsakovo vertinimu, būtų netinkama praktika, jei negavus būsimų pasiūlymų, derinimo, tikrinimo išvadų būtų pradėta bylinėtis vizijų formavimo stadijoje.Atsakovas akcentuoja, kad pagal LVAT praktiką galima ginčyti koncepcijos netvirtinimą, nes tai užkerta tolimesnes procedūras, o pareiškėjas skundžia priešingą veiksmą – tvirtinimą, todėl tolimesnes procedūros neužkertamos ir yra numatyta ikiteisminė skundų nagrinėjimo tvarka VTSPI. Be to, atsakovo vertinimu, pareiškėjas nurodo sau nepalankią teismų praktiką, nes visose nurodytose bylose buvo sprendžiamas koncepcijos netvirtinimas (užkertantis kelią viešinimui, derinimui, tikrinimui, pastabų teikimui ir ikiteisminiam skundų nagrinėjimui), o šioje byloje pareiškėjas skundžia priešingą veiksmą, t. y. tvirtinimą.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartis, kuria administracinė byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, nustatęs, kad Įsakymas yra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Įsakymą negali būti administracinės bylos ginčo dalyku.Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jei ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, viena iš kurių – ginčo priskirtinumas teismui, tačiau ne su materialiąja teise į skundo patenkinimą.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. (4.1E)A1-1508 „Dėl pritarimo Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinio miško, Palangoje, koncepcijai“ (Įsakymas), kuriuo pritarta Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinio miško, Palangoje, bendrųjų sprendinių formavimo stadijos (koncepcijos) sprendiniams (Koncepcija).Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo reikalavimą panaikinti Įsakymą, pažymi, kad pagal TPĮ 25 straipsnio 1 dalį, kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: 1) parengiamasis; 2) rengimo; 3) baigiamasis. TPĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Planavimo darbų programoje numatomi konkretūs planavimo uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija (toliau – ir koncepcija) ir jai suformuoti išreiškiama urbanistinė idėja, išskyrus atvejus, kai urbanistinė idėja atrinkta pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat ar numatoma atlikti koncepcijos nepriklausomą profesinį vertinimą. Koncepcija rengiama valstybės ir savivaldybės lygmens bendriesiems planams. Vietovės lygmens bendriesiems planams ir detaliesiems planams koncepcija rengiama, kai planuojama urbanistiniu, kraštovaizdžio, valstybiniu ar visuomenės (viešojo) intereso požiūriu reikšmingų objektų teritorija, kai numatomos kelios rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių alternatyvos (tarp jų – rengiant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV) arba planavimo organizatoriaus pasirinkimu. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą. Parengiamuoju etapu atliekami planuojamos teritorijos galimos taršos tyrimai, kai planuojama pramoninių teritorijų konversija, taip pat atliekami kiti tyrimai, galimybių studijos, jeigu jie numatyti planavimo darbų programoje. Be to, Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas SPAV.TPĮ 25 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog rengimo etapą sudaro šios stadijos: 1) esamos būklės įvertinimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, rengiamo teritorijų planavimo dokumento tikslus ir uždavinius, patvirtintą planavimo darbų programą, atliekamas teritorijos gamtinės, demografinės, socialinės, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, inžinerinės ir ekonominės būklės, valstybės ir viešojo saugumo, krašto apsaugos reikmių vertinimas, teritorijos vystymo tendencijų, probleminių situacijų ar (ir) arealų nustatymas, teisės aktų vertinimas. Pateikiamos galimo teritorijų vystymo prognozės, atsižvelgiant į nustatytas teritorijų vystymo tendencijas; 2) bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir planuojamą teritoriją, konkrečiai teritorijai taikomų atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta ją rengti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti. Šioje stadijoje teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali kreiptis į teritorijos planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl teritorijos planavimo sąlygų įvykdymo, o teritorijos planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas. Koncepcijai sprendimu turi pritarti teritorijų planavimo dokumentą tvirtinantis subjektas; 3) sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, planavimo tikslus ir uždavinius, parengiami teritorijų planavimo dokumentų konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomos privalomosios nuostatos, privalomieji reikalavimai ar teritorijos naudojimo reglamentai.Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas; 2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje; 3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; 4) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPĮ 25 str. 6 d.).Teisėjų kolegija, įvertinusi Administracijos Įsakymo turinį, minėtą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Įsakymas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas teritorijų planavimo proceso metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai priėjo prie išvados, jog pritariama Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinio miško, Palangoje, bendrųjų sprendinių formavimo stadijos (koncepcijos) sprendiniams, t. y. atliekamos TPĮ nustatytos teritorijų planavimo rengimo tarpinės procedūros, sudarančios prielaidas teritorijų planavimo proceso baigiamajam etapui, todėl Įsakymas laikytinas tarpiniu procedūriniu dokumentu, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodomose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, todėl vadovautis šia praktika nėra teisinio pagrindo.Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, pagrįstai nutraukė administracinę bylą.Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines ir teisines aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį nutraukti administracinę bylą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Ričardas Piličiauskas Egidijus Šileikis Skirgailė Žalimienė