Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (19.5.E) D3-679 „Dėl Teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini) koncepcijos“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2021 m. sausio 15 d. prašymą dėl pritarimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Anarima“ parengtai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) detaliojo plano koncepcijai (toliau – ir Koncepcija).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis siekia pakoreguoti (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinius ir padalyti Žemės sklypą į atskirus sklypus, nustatyti juose teritorijos naudojimo reglamentus. Atsakovas atsisakė derinti pareiškėjo 2021 m. sausio 15 d. pateiktą Koncepciją, šį atsisakymą ir jo priežastis (pastabas) išdėstė Sprendime. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų administraciniam sprendimui: jame nenurodyti teisinis ir faktinis pagrindai (10 str. 5 d. 5 p.), jame visiškai nėra motyvų (10 str. 5 d. 6 p.), ir šie trūkumai yra esminiai, neleidžiantys pareiškėjui suprasti, kas nulėmė tokio Sprendimo priėmimą, ribojantys jo teisę į teisminę gynybą bei kt.

3. Pareiškėjas teigė, kad pirmoje Sprendimo pastaboje nurodyta, jog: „Neatsižvelgta į Palangos miesto savivaldybės administracijos teritorijų planavimo sąlygų 2020-11-09 Nr. REG158958 8 punkto 3 dalį. Neatlikta esamo ir planuojamo užstatymo urbanistinė analizė, teritorijos plėtros galimybės, nenurodyti užstatymo urbanistiniai ir architektūriniai sprendiniai“. Tokia pozicija nepagrįsta jokiais faktais ir teisės normomis, nepateikti jokie motyvai, kodėl atsakovui netinka užstatymo urbanistiniai ir architektūriniai sprendiniai, nurodyti Koncepcijoje, todėl pareiškėjas neturi galimybių gintis nuo tokių teiginių. Koncepcijos aiškinamojo rašto dalies „Esamos būklės įvertinimas“ 3–5 punktuose yra atlikta planuojamos teritorijos užstatymo pastatais, susisiekimo komunikacijomis ir inžineriniais tinklais analizė; 11–22 punktuose išanalizuoti visi planuojamoje teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai ir įtaka planuojamai teritorijai urbanistiniu ir architektūriniu požiūriu, o 23 punkte – Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimai dėl naujai formuojamų minimalių žemės sklypų dydžio. Koncepcijos aiškinamojo rašto tekstiniuose sprendiniuose yra nurodyti užstatymo urbanistiniai ir architektūriniai sprendiniai (žr. 4–10 p.).

4. Pareiškėjas tvirtino, kad antroje Sprendimo pastaboje nurodyta, jog: „Palangos miesto savivaldybės administracija rekomenduoja papildyti specialiuosius architektūrinius apribojimus, nurodant žemės sklypuose planuojamų statinių skaičių“. Pareiškėjui neaišku, ką reiškia ši rekomendacija ir kokiame teisės akte nurodyta, kad atsakovas turi teisę rekomenduoti vienu ar kitu klausimu. Taip pat neaišku, ar ši rekomendacija yra privaloma, ar ne, ir kokiu teisiniu pagrindu buvo nederinta Koncepcija dėl nurodytos priežasties, t. y. kad nenurodytas žemės sklypuose planuojamų statinių skaičius. Nesuprantama, ką reiškia „specialieji architektūriniai apribojimai“, nes atsakovas vartojo specifinius terminus (sąvokas), kurie neapibrėžti jokiame teisės akte.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad trečia Sprendimo pastaba – „Aiškiai identifikuoti nekilnojamojo turto registre įregistruotus pastatus, juos nurodant brėžinyje. Tikslinti sprendinius aiškiai nurodant registruotų žemės sklype servitutus, jų zonas.“ – taip pat nepagrįsta jokiai faktais ir teisės normomis, motyvais. Sprendime nenurodyti konkretūs Koncepcijos sprendiniai, kuriuos atsakovas laikė klaidingais. Atsakovas buvo nurodęs, kad būtina vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių VI skyriaus nuostatomis, tačiau nedetalizavo, kuriomis nuostatomis nebuvo vadovautasi rengiant Koncepciją.

6. Pareiškėjas teigė, kad ketvirtoje Sprendimo pastaboje nurodyta, jog: „Palangos miesto savivaldybės administracijai pateiktas LR Aplinkos ministerijos išaiškinimas dėl užstatymo tipo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose, kuriame nurodyta, kad laisvo planavimo užstatymo tipas taikomas daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams skirtose teritorijose. Vienbučių ir (ar) dvibučių gyvenamųjų pastatų erdvių struktūrų formavimui nurodyta, kad būdingas sodybinis ir vienbutis blokuotas užstatymas“. Šis išaiškinimas nebuvo pateiktas pareiškėjui, o teisės aktai aptariamą teisinį santykį reglamentuoja kitaip nei nurodė atsakovas. Šiame kontekste pareiškėjas akcentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintas Teritorijų planavimo normas (toliau – ir Normos) ir paaiškino, jog planuojama teritorija yra Palangos miesto centre, ji buvo užstatoma ne tik nuo 1940 metų, bet ir anksčiau, o pastatai (jų grupės) buvo statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių ir kitų, būdingų perimetriniam užstatymui, erdvių, t. y. laisvai. Jokiame aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente taip pat nėra ribojimo planuojamoje teritorijoje numatyti laisvo planavimo užstatymą. Toks užstatymo tipas susiklostė istoriškai, nei teisės aktai, nei aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai nenumato jo keitimo. Atsakovas nepaaiškino, kodėl Žemės sklype negali būti dvibučių gyvenamųjų pastatų ar dviejų vienbučių pastatų.