Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjai N. H. (N. H.) ir T. M. H. (T. M. H.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) išduotas 2019 m. rugsėjo 26 d. teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG118318 ir Nr. REG118321 neteisėtomis ta apimtimi, kuria numatoma, jog laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, turi būti planuojami kaip atskiri žemės sklypai; 2) iš dalies atkurti Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plane pažymėtą buvusią 0,9 ha posesiją Nr. 28 prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje; 3) įpareigoti NŽT išduoti teritorijų planavimo sąlygas laisvos valstybinės žemės ploto, esančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės ploto, esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, planavimui ir prijungimui prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei parduoti šiuos laisvos valstybinės žemės plotus pareiškėjams; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jiems priklauso žemės sklypai su statiniais (duomenys neskelbtini). Pažeidžiant pareiškėjų teises ir teritorijų planavimo principus nuo 2004 m. yra ribojamos jų teisės racionaliai planuoti teritoriją aplink jiems priklausančius statinius ir privatizuoti žemės sklypą tokio dydžio, koks yra leidžiamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pareiškėjai paaiškino, kad sovietinės okupacijos metais dabartinių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo 0,9 ha žemės plotas, naudotas kariniais okupacinės valdžios tikslais. Nurodytame žemės plote buvo administracinis pastatas, kuris rekonstruotas į gyvenamąjį namą. 1992 m. birželio 29 d. namų valda (duomenys neskelbtini) perėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos žinion. 1995 m. trys asmenys (H. K., S. C., E. M.) privatizavo po 6 arus žemės po jiems priklausančiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) ir buvo suformuotas 18 arų žemės sklypas. Pareiškėjai teigė, kad 2002 m. gegužės 22 d. jie įsigijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybės taryba 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau ir – Detalusis planas) patvirtino detalųjį planą, kuris, pareiškėjų teigimu, numatė aiškų ir logišką bei teritorijų planavimo principus atitinkantį kvartalo, kuriame yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini), planavimą. Šio Detaliojo plano suformuotų sklypų išorinės ribos iš principo atitiko 0,9 ha žemės sklypo ir šalia buvusio sklypo dalies ribas. Detalusis planas numatė pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribų keitimą ir ploto didinimą iki 40 arų racionalesnės formos ir žemėnaudos žemės sklypo. Pareiškėjai pažymėjo, kad 2004 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Po Detaliojo plano patvirtinimo pareiškėjai pagal Detaliojo plano sprendinius apsitvėrė Detaliuoju planu suplanuotą 40 arų sklypą tvora, sutvarkė teritoriją, suremontavo įvažiavimą iš pietinės pusės į teritoriją.

3. Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikinta Detaliojo plano dalis dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2019 m. sausio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė NŽT kasacinį skundą dėl pareiškėjams palankių žemesniųjų instancijų teismų sprendimų, kuriais NŽT įpareigota parduoti ieškovams žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjai teigė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. birželio 10 d. įsakymais buvo pritarta pareiškėjų inicijuotam teritorijų planavimo procesui – Nemirsetos detaliojo plano ir Detaliojo plano aptariamoje teritorijoje keitimui. NŽT 2019 m. rugsėjo 26 d. išdavė teritorijų planavimo sąlygas, kuriose viena iš sąlygų nurodyta, jog laisvą valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvą žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, formuoti atskirais žemės sklypais, kadangi jie neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 papunktyje nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijų. Pareiškėjai nurodė, kad pagal priimtus sprendimus ir institucijų išduotas sąlygas vyksta aptariamos teritorijos planavimo procesas. Projektuotojas parengė koncepciją, pagal kurios preliminarius sprendinius numatytas įsiterpusių sklypų, kaip siaurų juostų, projektavimas ir prijungimas prie pareiškėjų žemės sklypo. Pasak pareiškėjų, šie sprendiniai, nors ir teisėti bei pagrįsti, tačiau nėra pakankami pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti.

5. Pareiškėjų teigimu, NŽT teritorijų planavimo sąlygos dalyje, kurioje nurodoma atitinkamus žemės plotus formuoti atskirais sklypais, yra neteisėtos. Laisvos žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, negali būti formuojami atskirais sklypais (Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktis). Tai, pareiškėjų vertinimu, be kita ko, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis bei 2015 m. balandžio 1 d. ekspertizės aktas, kuris nėra nuginčytas. Pareiškėjai pažymėjo, kad vertinant Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plano grafinius sprendinius matyti, jog dabartiniai sklypai (duomenys neskelbtini) visiškai patenka į buvusią 0,9 ha posesiją Nr. 28. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, dabartiniame (duomenys neskelbtini) sklype esantis gyvenamasis namas pastatytas 1958 m. Dabartiniai žemės sklypai (duomenys neskelbtini), kartu su kitais žemės plotais istoriškai funkcionavo kaip viena posesija.

6. Pareiškėjų teigimu, yra įmanomas buvusios posesijos atkūrimas prie sklypo (duomenys neskelbtini) prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir laisvos valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje. Pareiškėjai akcentavo, kad pagrindinis tikslas yra nuosavybės į žemės plotus (laisvos žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje) įgijimas ir šių plotų tvarkymas. Pasak pareiškėjų, tokius teisėtus pareiškėjų lūkesčius jiems sukūrė Detalusis planas, kuris buvo iš dalies panaikintas, taip neteisėtai ir nepagrįstai paneigiant pareiškėjų lūkesčius.

7. Pareiškėjai pažymėjo, kad anksčiau nurodytų žemės plotų dydis formavimo ir pardavimo požiūriu yra labai aiškus. Žemės plotas sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje pusėje ir sklypo (duomenys neskelbtini). šiaurinėje pusėje yra ribojamas kelio, kuris turi jam suformuotą žemės sklypą, todėl šio ploto konfigūracija yra aiški. Žemės ploto tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracija taip pat aiški. Iš pietinės pusės plotas ribojamas kelio, nors ir nesuformuotu atskiru sklypu, tačiau būsima ploto riba atitiks sklypų (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) pietinę liniją.

8. Pareiškėjai prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) ištirti: 1) ar Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reguliavimas ta apimtimi, kuria nustatomas maksimalus galimo privatizuoti įsiterpusio žemės ploto dydis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 9 straipsnio 3, 4 dalims, kur nustatomas didesnis (0,2 ha kiekvienam gyvenamojo namo savininkui) galimas privatizuoti žemės plotas, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 94 straipsnio 2 punktui, numatančiam, kad Vyriausybė vykdo įstatymus; 2) ar Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunktis atitinka Konstitucijos 29 straipsnį, kuriame įtvirtinta visų asmenų lygybė prieš įstatymus. Taip pat, įvertinti ar nurodytas Vyriausybės nutarimas atitinka konstitucinį teisinių lūkesčių apsaugos principą; 3) ar Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 8 straipsnio 1 daliai dėl teritorijos, kuri faktiškai patenka į buvusią posesiją, ribojimo privatizuoti, tokiu būdu užtikrinant tokios teritorijos tvarkymą, apsaugą, želdynų kiekį ir galiausiai racionalų teritorijos tvarkymą ir planavimą, taip pat, ar atitinka Konstitucijos 54 straipsnį įpareigojantį valstybę nustatyti tokį reguliavimą, kuris užtikrintų vertingų vietovių apsaugą.