Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. AS-3055-821/2026Teisminio proceso Nr. 3-65-3-04925-2026 Procesinio sprendimo kategorija 49(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 14 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalies panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2026 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 26S148899 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą ir vykdymą; uždrausti atlikti veiksmus, kuriais leidimas (kortelė) būtų pažymėtas kaip negaliojantis, pareikalauta grąžinti dokumentą ar pareiškėjo statusas registruose pakeistas vien Sprendimo pagrindu, jei tokie veiksmai dar neatlikti.Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo skundas tikėtinai pagrįstas – Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties, prieštarauja šalių pasirašytai 2026 m. balandžio 6 d. darbo sutarčiai, kurioje nurodytos visos būtinosios sąlygos, pareiškėjas faktiškai vykdė darbo funkcijas (dirbo renginių projektų vadovu). Socialinio draudimo pranešimo ar įforminimo trūkumas yra taisytinas ir savaime neįrodo, kad pasirašyta darbo sutartis neegzistuoja.Pareiškėjas tvirtino, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gresia sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo funkcijos apima bendravimą su salėmis ir partneriais, muzikantų logistiką, bilietų pardavimo bei reklamos stebėseną ir darbą renginio vietoje. Tai nėra funkcijos, kurias galima patikimai pakeisti vien nuotoliniu bendravimu. Artimiausias viešai paskelbtas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Starlink International“ renginys – „World Hits Symphony – Universe Orchestra“ – Palangos koncertų salėje vyks 2026 m. rugpjūčio 23 d., t. y. mažiau nei po mėnesio nuo skundo pateikimo (renginys realus, sudaryta salės nuomos sutartis, pervestas avansas). Kiti koncertai Lietuvoje viešai paskelbti 2026 m. lapkričio 12, 17, 18 ir 19 d.; dėl 2026 m. lapkričio 12 d. renginio sudaryta (duomenys neskelbtini) vertės Šiaulių koncertų salės „Saulė“ nuomos sutartis. Vykusio birželio mėn. renginio dokumentai rodo, kad pareiškėjas pats rezervavo apgyvendinimą muzikantams. Susirašinėjimas su Palangos koncertų salės atstovu papildomai patvirtina, kad pareiškėjas asmeniškai derino laisvas datas, rezervavo 2026 m. rugpjūčio 23 d. datą, pateikė renginio, bilietų platinimo ir organizatoriaus duomenis bei koordinavo 2026 m. birželio 21 d. renginio dalyvių patekimą. Jo faktinį darbą renginio vietoje pagrindžia ir kiti teikiami įrodymai. Darbdavio 2026 m. liepos 27 d. įsakymas, įgaliojimas ir 2026 m. rugpjūčio 22–24 d. grafikas paveda pareiškėjui asmeniškai vykdyti įrangos transportavimą, patalpų bei įrangos priėmimą ir grąžinimą, garso patikrą, tarnybinio įėjimo, techninių tarnybų ir demontavimo koordinavimą. Dėl sukaupto organizacinio konteksto, ryšio su muzikantais bei salės administracija ir jam priskirto transporto operatyvus pakeitimas kitu koordinatoriumi iki renginio būtų praktiškai neįmanomas. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo metu yra Lenkijoje ir laukia Lenkijos leidimo gyventi kortelės. Jo turimas Lenkijos statusas leidžia likti Lenkijoje, tačiau nėra lygiavertis galiojančiai leidimo gyventi kortelei, kuria pareiškėjas galėtų remtis vykdamas į Lietuvą. Įvykdžius Sprendimą, kyla reali grėsmė, kad pareiškėjas negalės atvykti į rugpjūčio 23 d. renginį, vykdyti kitus projektus. Renginių nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali sukelti VšĮ „Starlink International“ atsakomybę salėms, atlikėjams, paslaugų teikėjams ir bilietų pirkėjams, reputacinę žalą bei būtinybę grąžinti bilietų kainą. Ši rizika nėra hipotetinė – artimiausio renginio sutartis jau pasirašyta, sumokėtas 605 Eur avansas ir pradėtas viešas bilietų platinimas. Tokia žala apimtų daugelio tarpusavyje susijusių sutarčių ir viešai parduodamo renginio grandinę; jos vėliau nebūtų galima visiškai ištaisyti vien panaikinus Sprendimą. Pareiškėjui kyla ir asmeninė sunkiai atitaisoma žala: prarandama galimybė faktiškai vykdyti darbo sutartį, išlaikyti profesinius ryšius bei dalyvauti jau pradėtuose tarptautiniuose projektuose. Galimas vėlesnis teigiamas sprendimas neatkurs buvusios situacijos – praleistų renginių, nutrūkusių sutarčių ar prarastos reputacijos.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija Sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, o žalos atsiradimą sieja iš esmės ne su ginčijamu Sprendimu, o su galimu pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Teismas vertino, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog yra pradėta procedūra dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodyti teiginiai dėl, kaip teigiama, didelės žalos atsiradimo, siejami su atsakovo veiksmais, kurie nėra atlikti ir nesudaro pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas gali patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Įvertinęs teisinį reguliavimą, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, patvirtinančių, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas šiuo atveju nurodė tik tikėtinas ir į ateitį nukreiptas reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmes VšĮ „Starlink International“ bei pareiškėjui (prarandama galimybė faktiškai vykdyti darbo sutartį, išlaikyti profesinius ryšius bei dalyvauti jau pradėtuose tarptautiniuose projektuose), kurios pagal pateiktą pareiškėjo prašymą yra išimtinai ekonominio pobūdžio. Teismas nurodė, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas sprendė, kad pareiškėjas siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.III.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą ir vykdymą, uždrausti Sprendimo pagrindu laikyti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi negaliojančiu, reikalauti grąžinti leidimą (kortelę) ar kitaip pakeisti pareiškėjo statusą, o jei tokie techniniai pakeitimai jau atlikti, taikyti kitą būtiną priemonę iki Sprendimo buvusiai padėčiai atkurti.Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Sprendimo padarinių – leidimo laikinai gyventi negaliojimo, prarandamos galimybės teisėtai vykti į Lietuvą vykdant konkrečias darbines funkcijas. Taigi, Sprendimas daro tiesioginę įtaką pareiškėjo statusui ir judėjimo laisvei – sprendimas dėl išsiuntimo nėra būtinas. Pareiškėjas šiuo metu yra Lenkijoje, laukia sprendimo dėl naujo leidimo, tačiau tokia padėtis jam nesuteikia teisės keliauti po kitas Šengeno valstybes. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną 2026 m. rugpjūčio 23 d. renginys Palangoje jau buvo įvykęs. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus apie jo dalyvavimą renginyje – pareiškėjas asmeniškai atvyko, vykdė jam 2026 m. rugpjūčio 22–24 d. darbų ir logistikos grafike pavestas užduotis renginio vietoje ir atliko kūrybinę funkciją koncerto metu. Po renginio jis dar tą pačią naktį (iš 2026 m. rugpjūčio 23 d. į 24 d.) išvyko atgal į Lenkiją; Lenkijos pusėje vykusios kontrolės metu pateikė leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kortelę. Šis įvykęs koncertas patvirtina, kad pareiškėjo vaidmuo nėra formalus, po 2026 m. rugpjūčio 31 d. atsiradęs teisinis neapibrėžtumas kelia riziką analogiškiems suplanuotiems renginiams.Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvoje 2026 m. lapkričio mėnesį suplanuoti ir realiai vyks keturi renginiai (išnuomotos salės, vyksta bilietų pardavimas, planuojamos repeticijos ir pan.), kuriuose pareiškėjo asmeninių funkcijų (įrangos ir dalies komandos transportavimą, darbą renginio vietoje, techninių bei logistinių ir organizacinių sprendimų koordinavimą, kūrybinį asmeninį indėlį) negalima vykdyti nuotoliu ar perduoti kitam asmeniui. Vėlesnis palankus teismo sprendimas negalės grąžinti praleistos repeticijos, įvykusio be pareiškėjo ar atšaukto koncerto, jo konkretaus kūrybinio indėlio ir profesinio pasitikėjimo. Todėl žala apima ne tik galimas pajamas, bet ir nepakartojamą profesinę galimybę, kūrybinį rezultatą bei ryšius su projekto dalyviais. Pareiškėjo darbo galimybės yra susijusios su kitais asmenimis Lietuvoje (renginiuose dalyvauja Lietuvoje veikiantys muzikantai). Sutrikus projekto vykdymui, jie gali netekti sutarto darbo ir atlygio. Taip pat būtų paveikti salės, techninių paslaugų teikėjų ir bilietus jau įsigijusių žiūrovų interesai. Šios aplinkybės reikšmingos vertinant proporcingumą ir viešąjį interesą.Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta teisminė praktika nepaneigia individualių bylos aplinkybių, be to, pareiškėjo leidimo laikinai gyventi kortelėje nurodyta galiojimo pabaiga – 2028 m. gegužės 11 d., todėl prašoma priemonė galėtų realiai atkurti iki Sprendimo buvusią padėtį likusiam dokumente nurodytam laikotarpiui. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reikalavimo užtikrinimo klausimas sprendžiamas individualiai. Pareiškėjas nurodo, kad jo skundas tikėtinai pagrįstas.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą, uždrausti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi laikyti negaliojančiu, reikalauti grąžinti kortelę, pakeisti pareiškėjo statusą – taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).Byloje nustatyta, kad Departamentas 2026 m. liepos 22 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi darbo sutartis su asmeniu nesudaryta, duomenys, kuriuos asmuo (t. y. pareiškėjas) pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės. Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (t. y. sustabdyti Sprendimo vykdymą, uždrausti atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjo teisinio statuso nurodymu), pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, nesustabdžius skundžiamo Sprendimo vykdymo, jis neturės galimybės atvykti į Lietuvą, vykdyti darbinių ir kūrybinių funkcijų, suplanuotuose ir organizuojamuose renginiuose, kas gali lemti darbo sutarties nutraukimą, darbo užmokesčio netekimą, kyla reali grėsmė, kad pareiškėjo darbdavio organizuojami rengiami (koncertai) gali neįvykti arba vykti nesklandžiai, o tai sukeltų žalą, kuri apima ne tik galimas pajamas, bet ir profesinę galimybę, kūrybinį rezultatą bei ryšius su projekto dalyviais. Pareiškėjas teigia, kad susiklosčiusi situacija gali paveikti su renginiais susijusių, juose dalyvaujančių asmenų, taip pat bilietus įsijusių asmenų interesus, o priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, buvusi padėtis nebūtų atkurta. Ankščiau paminėto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.Kaip minėta, administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas. Taip pat akcentuotina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl skundžiamo individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo (vykdymo), pareiškėjas negalės vykti į Lietuvą atlikti savo darbinių renginių organizavimo ir kūrybinių funkcijų, savaime nereiškia, kad nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo, bus padaryta didelė, neatitaisoma žala.Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl galbūt neįvyksiančių ar nesklandžiai vysiančių renginių dėl to, kad pareiškėjas, jo teigimu, neteko teisės atvykti į Lietuvą iš Lenkijos ir dalyvauti juos rengiant, taip pat kitų asmenų galimų praradimų, konstatuotina, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad neužtikrinus reikalavimo jam ir kitiems asmenims galbūt kils neigiamos pasekmės, yra bendro pobūdžio ir hipotetinės. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių, įrodymais pagrįstų aplinkybių, kad jo darbdavys objektyviai neturi galimybių užtikrinti sklandų renginių ir kitų įsipareigojimų vykdymą. Taigi, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad vien ta aplinkybė, kad yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala (žr., pvz., 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-525/2025; kt.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nenurodė tokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Dėl pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikiamų įrodymų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl pateiktų naujų įrodymų nepasisako. Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria: Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Iveta Pelienė