Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-10-07 · Administracinė byla Nr. eAS-2986-629/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-07
Bylos Nr.
eAS-2986-629/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05838-2026-7
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
Verified Payments, UAB
Atsakovas
Lietuvos bankas
Administracinė byla Nr. eAS-2986-629/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05838-2026-7 Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 7 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos banko atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verified Payments“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verified Payments“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto 2026 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. V 2026/441-90 (toliau – ir Sprendimas) rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytą nurodymą tiek, kiek juo pareiškėjui nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2026 m. spalio 1 d. visiškai įgyvendinti šiame punkte nurodytą planą ir įpareigoti Lietuvos banką iš naujo nustatyti plano įgyvendinimo terminą, kuris būtų ne trumpesnis kaip šeši mėnesiai; 2) panaikinti Sprendimo rezoliucinės dalies 3.2 punkte nustatytą nurodymą tiek, kiek juo pareiškėjui draudžiama įgyvendinti planuojamus nuosavo kapitalo didinimo veiksmus iki Lietuvos bankas raštu praneš, kad tokiems veiksmams neprieštarauja, o, jeigu teismas netenkintų šio reikalavimo, įpareigoti Lietuvos banką iš naujo išnagrinėti Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto 2026 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. V 2026/441 – 90 rezoliucinės dalies 3.2 punkte nustatyto reikalavimo taikymo klausimą ir, jeigu būtų nustatyta, kad išankstinis Lietuvos banko vertinimas yra būtinas, nustatyti konkretų terminą, per kurį Lietuvos bankas, gavęs visus pareiškėjo pateiktus Sprendimo rezoliucinės dalies 3.2 punkte nurodytus dokumentus ir informaciją, privalo atlikti planuojamų nuosavo kapitalo didinimo veiksmų vertinimą ir pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą; 3) panaikinti Sprendimo rezoliucinės dalies 3.3 punkte nustatytą nurodymą, kuriuo pareiškėjui nurodyta neužmegzti dalykinių santykių, neteikti mokėjimo paslaugų ir (ar) neleisti elektroninių pinigų naujiems klientams. Taip pat pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti: 1) Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyto nurodymo vykdymą toje dalyje, kuria pareiškėjui nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2026 m. spalio 1 d. visiškai įgyvendinti šiame punkte nurodytą planą; 2) Sprendimo rezoliucinės dalies 3.2 punkte nustatyto nurodymo vykdymą toje dalyje, kuria pareiškėjui draudžiama atlikti planuojamus nuosavo kapitalo didinimo veiksmus iki Lietuvos bankas raštu praneš, kad jiems neprieštarauja; 3) Sprendimo rezoliucinės dalies 3.3 punkte nustatyto nurodymo vykdymą. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimo rezoliucinės dalies 2, 3.2 ir 3.3 punktų atžvilgiu kyla esminių klausimų dėl duotų nurodymų būtinybės ir proporcingumo. Lietuvos bankui finansų rinkos priežiūros srityje tenkanti plati diskrecija savaime nepašalina pareigos užtikrinti duodamo nurodymo proporcingumą. Bendrovė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė aplinkybe, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių – nesustabdžius Sprendimo rezoliucinės dalies 2, 3.2, 3.3 punktų, gali kilti reali sunkiai atitaisoma didelė žala – Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytas terminas sueitų nepriklausomai nuo to, ar vėliau teismas pripažintų jį nepagrįstu ir neproporcingu; pareiškėjas praras būtent tą kapitalo pritraukimo galimybę, kuri, pagal jo Lietuvos bankui pateiktus finansinius skaičiavimus, leistų pašalinti nustatytą kapitalo pakankamumo trūkumą; egzistuoja reali rizika, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas praras klientus ir su jais susijusius būsimus pajamų bei pelno srautus, dėl ko atstatytas nuosavas kapitalas vėl sumažės ir neatitiks reikalaujamo kapitalo pakankamumo lygio. Pareiškėjo teigimu, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra proporcingos ir būtinos siekiant išvengti negrįžtamų ar sunkiai atitaisomų pasekmių. Jų taikymas nepažeistų viešojo intereso, nes šiuo atveju neprašoma panaikinti Lietuvos banko vykdomos priežiūros, yra siekiama tik užkirsti kelią tokių nurodymų taikymui bylos nagrinėjimo metu, kurie apsunkina Lietuvos banko nustatyto tikslo pasiekimą. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas užtikrintų ne tik proceso šalių interesų pusiausvyrą, bet ir atitiktų viešąjį interesą, susijusį su pareiškėjo finansinio stabilumo ir kapitalo pakankamumo atkūrimu ir išsaugojimu ateityje.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Verified Payments“ skundą ir sustabdė Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyto nurodymo vykdymą toje dalyje, kuria pareiškėjui nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2026 m. spalio 1 d. visiškai įgyvendinti šiame punkte nurodytą planą, Sprendimo rezoliucinės dalies 3.2 punkte nustatyto nurodymo vykdymą toje dalyje, kuria pareiškėjui draudžiama atlikti planuojamus nuosavo kapitalo didinimo veiksmus iki Lietuvos bankas raštu praneš, kad jiems neprieštarauja ir Sprendimo rezoliucinės dalies 3.3 punkte nustatyto nurodymo vykdymą, iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Teismas nustatė, kad skundžiamomis Sprendimo rezoliucinėmis dalimis buvo nuspręsta: 2. iki 2026 m. rugsėjo 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos bankui priimtiną, realiai įgyvendinamą ir konkrečiais terminais pagrįstą planą, kuriame, atsižvelgiant į Patikrinimo ataskaitoje nurodytas su vienintelio akcininko finansiniu pajėgumu, reputacija bei turtiniais ir veiklos santykiais susijusias aplinkybes, būtų numatyti konkretūs veiksmai, skirti užtikrinti patikimą bei finansiškai tvarų Bendrovės valdymą, ir ne vėliau kaip iki 2026 m. spalio 1 d. jį įgyvendinti; 3.2. ketinant bet kokiu būdu ir (ar) forma didinti nuosavą kapitalą akcininko ar kitų asmenų įnašais, išleidžiant kapitalo priemones, kapitalizuojant įsipareigojimus ar naudojant kitus išorės finansavimo šaltinius, iš anksto raštu informuoti Lietuvos banką, kartu pateikti dokumentus, pagrindžiančius planuojamų veiksmų ekonominį pagrindą, visą finansavimo grandinę, lėšų kilmę ir finansavimo sąlygas pagrindžiančius dokumentus ir neatlikti planuojamų veiksmų, kol Lietuvos bankas raštu nepraneš, kad jiems neprieštarauja; 3.3. neužmegzti dalykinių santykių ir neteikti mokėjimo paslaugų ir (ar) neleisti elektroninių pinigų naujiems klientams. Teismas įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pridėtus įrodymus, nustatė, jog nesustabdžius Sprendimo rezoliucinė dalies 2, 3.2, 3.3 punktų, egzistuoja neatitaisoma arba sunkiai atitaisomos žalos grėsmė. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai siekiant užtikrinti skundo reikalavimus, sudaro pagrindą manyti, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala – reali grėsmė tokios žalos atsiradimui, kadangi pareiškėjas būtų priverstas iki nustatyto termino įgyvendinti sudėtingą ir nuo trečiųjų asmenų bei priežiūros procedūrų priklausantį planą arba neįvykdyti Lietuvos banko nustatyto termino ir prisiimti su privalomo nurodymo neįvykdymu pasekmių riziką, taip pat praras būtent tą kapitalo pritraukimo galimybę, kuri leistų pašalinti nustatytą kapitalo pakankamumo trūkumą bei praras klientus ir su jais susijusius būsimus pajamų bei pelno srautus, dėl ko atstatytas nuosavas kapitalas vėl sumažės ir neatitiks reikalaujamo kapitalo pakankamumo lygio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III.

Atsakovas Lietuvos bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį, kuria buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte aiškiai nustatyta, jog turi būti užtikrintas patikimas ir finansiškai tvarus Bendrovės valdymas, o tai gali būti pasiekta ištaisius ir pašalinus patikrinimo ataskaitoje nustatytus pažeidimus ir veiklos trūkumus. Būdų ir priemonių, kurių pareiškėjas turėtų imtis nustatytam rezultatui pasiekti, pasirinkimas yra paliktas jo diskrecijai, o jei pareiškėjo pasirinkti būdai ir priemonės atitinka Sprendimo rezoliucinės dalies 3.2 papunktyje aprašytus veiksmus – iki atitinkamų veiksmų atlikimo turi būti gaunamas rašytinis Lietuvos banko neprieštaravimas tokiems veiksmams atlikti. Bendrovei išlieka galimybė prašyti nustatytą terminą pratęsti, tačiau teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdžius Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymą, nebeliko jokio termino, per kurį nustatytas įpareigojimas turėtų būti įvykdytas. Lietuvos bankas suteikė pareiškėjui papildomą 2 mėn. terminą pašalinti pažeidimus ir užtikrinti Bendrovės veiklai keliamų prudencinių reikalavimų laikymąsi, kurių jis privalo laikytis ir be papildomo atsakovo nurodymo.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovo vertinimu, teismas nenustatė ir nepagrindė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas tik nurodė, kad, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pridėtus įrodymus, nustatė, kad nesustabdžius Sprendimo rezoliucinės dalies 2, 3.2 ir 3.3 punktuose nustatytų nurodymų, egzistuoja neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos grėsmė, kadangi jis būtų priverstas iki nustatyto termino įgyvendinti sudėtingą ir nuo trečiųjų asmenų bei priežiūros procedūrų priklausantį planą arba neįvykdyti Lietuvos banko duoto nurodymo iki nustatyto termino ir prisiimti su nurodymo neįvykdymu susijusių pasekmių riziką, taip pat prarasti kapitalo pritraukimo galimybę, kuri leistų pašalinti nustatytą kapitalo pakankamumo trūkumą, bei galėtų prarasti klientus ir su jais susijusius būsimus pajamų bei pelno srautus.

Lietuvos bankas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas reikšmingą tikrinamojo laikotarpio dalį netenkino nuosavo kapitalo reikalavimų, net ir Sprendimo priėmimo dieną Bendrovės nuosavas kapitalas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Bendrovės akcininkas, atsižvelgiant į jo finansinį pajėgumą, neturi galimybių savarankiškai ir tvariai finansuoti Bendrovės nuosavo kapitalo poreikius, o yra visiškai priklausomas nuo išorės finansavimo šaltinių.

Bendrovės akcininko pareiškėjui grąžinta ženkli paskolos suma, finansuota trečiojo asmens suteikta paskola ir sudaranti beveik pusę Bendrovės nuosavo kapitalo poreikio, negali būti vertinama kaip tvarus finansavimo šaltinis. Pareiškėjas neatliko šių lėšų šaltinio ir su finansavimo sandoriu susijusios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – ir PPTF) rizikos vertinimo. Dėl to patikrinimo ataskaitoje, Bendrovės ir jos akcininko paaiškinimuose nurodyta informacija leido Lietuvos bankui spręsti dėl pagrindo duoti privalomus nurodymus tiek atkurti Bendrovės nuosavo kapitalo pakankamumą bei užtikrinti jo laikymąsi ateityje, tiek ir užtikrinti patikimą bei finansiškai tvarų įstaigos valdymą.

Kartu su skundu pateiktas Bendrovės 2026 m. rugpjūčio 11 d. valdybos posėdžio protokolas dėl ketinimų protokolo su išorės investuotoju sudarymo ir tą pačią dieną sudarytas ketinimų protokolas jokiu būdu nepatvirtina, kad pareiškėjo siekiamas gauti finansavimo būdas yra tvarus ar kad finansavimui siekiamų pritraukti lėšų kilmė yra aiški ir pagrįsta, o patikrinimo metu nustatyti pažeidimai bei identifikuotos rizikos yra arba bus pašalintos. UAB „BankingLab“ (toliau – ir Investuotojas) galutiniai naudos gavėjai sutampa su Pacific Private Bank Limited (toliau – ir PPB) galutiniais naudos gavėjais, Investuotoją su Bendrove taip pat sieja tiesioginiai ekonominiai ir valdymo ryšiai – Investuotojas yra Bendrovei reikšmingas paslaugų teikėjas, o Investuotojo valdybos pirmininkas kartu yra Bendrovės valdybos narys. Lietuvos banko vertinimu, Investuotojo įtraukimas į Bendrovės kapitalo finansavimą nepašalintų patikrinimo metu nustatytų rizikų ir reikštų papildomą iš esmės tų pačių asmenų ekonominio bei finansinio ryšio su pareiškėju stiprinimą ir su tuo susijusių rizikų didėjimą.

Įvertinęs pareiškėjo pateiktą finansavo modelį ir jį pagrindžiančius dokumentus, Lietuvos bankas konstatavo, kad pasirinktas kapitalo stiprinimo būdas, jo dydis ir sąlygos turi būti ekonomiškai pagrįsti, atitikti rinkos sąlygas ir derėti su Bendrovės verslo planu bei numatomu kapitalo poreikiu. Turi būti pagrįstas tiek konkretaus finansavimo būdo pasirinkimas, palyginti su kitomis galimomis kapitalo stiprinimo alternatyvomis, tiek investuotojo ekonominis interesas investuoti siūlomomis sąlygomis. Kapitalo priemonės dydis turi būti pakankamas ne tik minimaliam nuosavo kapitalo reikalavimui atkurti sandorio sudarymo metu, bet ir tvariam jo vykdymui užtikrinti prognozuojamu laikotarpiu, atsižvelgiant į numatomą pareiškėjo veiklos ir nuosavo kapitalo poreikio raidą. Pagal 2026 m. rugpjūčio 15 d. duomenis, įskaičius visą planuojamą 100 000 Eur obligacijų emisiją į nuosavas lėšas, kapitalo pakankamumo rodiklis (KPR) siektų apie 1,06, nors Bendrovės valdyba yra nustačiusi siektiną ne mažesnį kaip 1,1 KPR. Todėl planuojamos emisijos dydis neužtikrintų pačios Bendrovės nustatyto siektino kapitalo pakankamumo lygio.

Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali ir konkreti 100 000 Eur kapitalo pritraukimo galimybės praradimo rizika, kaip tai siekia įrodyti pareiškėjas. Finansavimo modelis, kuris nėra finansiškai tvarus ir kuris nepašalina patikrinimo metu nustatytų pažeidimų ir kylančių rizikų, o tik dar labiau didina Bendrovės pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo išorės finansavimo iš susijusių asmenų bei iš to logiškai išplaukiantis Lietuvos banko prieštaravimas pareiškėjo pasirinktam finansavimo modeliui, negali būti vertinamas nei kaip egzistuojanti ar reali žala.

Bendrovei nesugebant tvariais finansavimo šaltiniais užtikrinti reikalaujamą nuosavo kapitalo dydį ir suvaldyti nustatytas rizikas esamoje situacijoje (status quo), Sprendimo 3.3 punktu duoto privalomo nurodymo panaikinimas reikštų dar didesnio rizikos apetito prisiėmimą ir, atitinkamai, dar didesnį nuosavo kapitalo poreikį, kurį nulemtų naujų elektroninių pinigų išleidimas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Bendrovės atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad šioje proceso stadijoje teismas nesprendžia, ar Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šioje proceso stadijoje sprendžiama, ar iki teismas išnagrinės ginčą iš esmės, būtina laikinai išsaugoti tokią padėtį, kad būsimas teismo sprendimas neprarastų prasmės. Bylos nagrinėjimo metu pasikeitus faktinei situacijai (t. y. nelaukiant ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimo), prarastos naujų klientų pritraukimo galimybės ir dėl to negautos pajamos bei ekonominė nauda, net ir panaikinus skundžiamą Sprendimą, objektyviai nebegalėtų būti atkurti. Šios pasekmės yra ypač reikšmingos atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kartu yra nustatęs pareigą pareiškėjui atkurti nuosavo kapitalo pakankamumą, tačiau Sprendimo 3.3 punktu uždraudęs priimti naujus klientus iš esmės riboja vieną iš Bendrovės galimybių generuoti pajamas ir tokiu būdu stiprinti nuosavą kapitalą. Tuo pačiu metu Sprendimo 3.2 punktu nustatytas reikalavimas dėl išankstinio Lietuvos banko neprieštaravimo kapitalo didinimo veiksmams papildomai riboja galimybę operatyviai pritraukti išorinį finansavimą. Tokiu būdu pareiškėjas atsiduria situacijoje, kai vienu metu ribojamos tiek jos galimybės stiprinti nuosavą kapitalą iš veiklos generuojamomis pajamomis, tiek galimybės operatyviai pasitelkti išorinį finansavimą

Lietuvos banko nustatytas 2026 m. spalio 1 d. terminas sueitų dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl pareiškėjas būtų priverstas vykdyti ginčijamus nurodymus dar teismui neįvertinus jų teisėtumo ir proporcingumo. Jeigu vėliau būtų pripažinta, kad šie nurodymai ar jų įgyvendinimo terminas buvo nepagrįsti arba neproporcingi, vien pareiškėjui palankus teismo sprendimas negalėtų panaikinti per laikotarpį iki jo priėmimo jau atsiradusių faktinių ir ekonominių pasekmių. Nebūtų galima atkurti tuo laikotarpiu neužmegztų verslo santykių su potencialiais klientais ar užtikrinti, kad kitus paslaugų teikėjus pasirinkę klientai vėliau sugrįžtų pas pareiškėją. Kartu nebūtų galima atkurti ir pajamų, kurios ateityje būtų galėjusios būti gaunamos iš tęstinių santykių su tokiais klientais. Pareiškėjas, nepaisydamas vykstančio teisminio ginčo, realiai ėmėsi veiksmų atsakovo nustatytam tikslui – kapitalo bazės stiprinimui – pasiekti. Galiojant nutartimi pritaikytoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms, pareiškėjas turėjo galimybę tęsti naujų klientų priėmimą, o per mažiau nei mėnesį užmegzti dalykiniai santykiai su 7 naujais klientais jau pradėjo generuoti pajamas.

Panaikinus pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones susidarytų situacija, kai pareiškėjui visa apimtimi galiotų pareiga per Lietuvos banko nustatytą terminą pasiekti reikalaujamą rezultatą, tačiau tuo pačiu metu galiotų ir nustatyti ribojimai, apsunkinantys šio rezultato pasiekimą. Vien aplinkybė, kad Lietuvos bankas siekė užtikrinti prudencinių reikalavimų laikymąsi, savaime nereiškia, kad šiam tikslui pasiekti pasirinktos priemonės buvo būtinos ir proporcingos, ypač kai jomis kartu buvo apribotos pareiškėjo galimybės įvykdyti jam nustatytus reikalavimus.

Sprendime nėra nustatyta pareiškėjo teisė į termino pratęsimą, taip pat nėra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant Lietuvos bankas privalėtų tokį terminą pratęsti. Vadinasi, net ir pateikusi atitinkamą prašymą pareiškėjas neturėtų jokios garantijos, kad terminas bus pratęstas. Pareiškėjui nustatytas 2026 m. spalio 1 d. terminas yra konkretus ir privalomas, o jo pratęsimas – tik galima, bet negarantuota būsima Lietuvos banko valios išraiška. Tokia galimybė nepašalina pasekmių, kurios pareiškėjui kiltų tuo atveju, jeigu terminas nebūtų pratęstas.

Pareiškėjas per nustatytą terminą turi ne tik pasirinkti ir įgyvendinti priemones Sprendimo 2 punkte nustatytam rezultatui pasiekti, bet ir yra priklausomas nuo Lietuvos banko vertinimo, ar pasirinktos priemonės yra pakankamos, nors iš paties Sprendimo neaišku, kokios apimties priemonių šiuo aspektu reikalaujama. Todėl termino sustabdymas reikalingas tam, kad pareiškėjui palankaus galutinio teismo sprendimo atveju jos teisių gynyba būtų realiai veiksminga. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjo teisminė gynyba taptų iš esmės formali, nes ginčijamo termino sukeliamos pasekmės atsirastų dar iki teismui pasisakant dėl šio termino teisėtumo ir proporcingumo.

Spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas vertino tuo metu egzistavusią faktinę ir teisinę situaciją, kai Lietuvos banko pozicija dėl 2026 m. rugpjūčio 12 d. pateikto finansavimo modelio dar nebuvo pateikta, o jos pateikimo terminas nebuvo apibrėžtas. Todėl vėliau, jau po skundžiamos nutarties priėmimo, pateiktas Lietuvos banko vertinimas savaime nepaneigia teismo išvados, kad nutarties priėmimo metu egzistavo realus neapibrėžtumas dėl Lietuvos banko pozicijos pateikimo termino ir pareiškėjo galimybės per Sprendime nustatytą terminą įgyvendinti kapitalo stiprinimo priemones. Po nutarties priėmimo susiklosčiusi situacija taip pat nepatvirtina Lietuvos banko argumento, kad Sprendimo 3.2 punkto dalies sustabdymas apribojo jo galimybes vykdyti pareiškėjo prudencinę priežiūrą. Pareiškėjas ir po nutarties priėmimo vykdė Sprendimo 3.2 punkte išlikusią pareigą iš anksto informuoti Lietuvos banką apie planuojamus kapitalo didinimo veiksmus ir teikti su jais susijusius dokumentus. Lietuvos bankas šią informaciją vertino ir pasisakė dėl planuotos kapitalo stiprinimo priemonės, jos ekonominio pagrįstumo ir pakankamumo. Taigi nutartimi nebuvo sustabdytas nei informacijos Lietuvos bankui teikimas, nei jo atliekamas kapitalo stiprinimo priemonių vertinimas. Sustabdytas tik reikalavimas prieš tokių veiksmų įgyvendinimą gauti išankstinį Lietuvos banko neprieštaravimą.

Lietuvos banko skaičiavimais, įgyvendinus planuotą kapitalo stiprinimo priemonę, KPR turėjo siekti apie 1,06, taigi viršyti ne tik teisės aktuose nustatytą minimalią KPR ribą, bet ir Bendrovės valdybos nustatytą vidinę 1,05 KPR ribą. Todėl ši kapitalo stiprinimo priemonė negali būti vertinama kaip nereikšminga ar nepakankama vien dėl to, kad ja nebūtų pasiekta aukštesnė 1,1 KPR siektina riba. 100 000 Eur investicija buvo faktiškai įgyvendinta, o šiuo metu pareiškėjo KPR sudaro 1,06, t. y. viršija tiek teisės aktuose nustatytą minimalią 1 KPR ribą, tiek Bendrovės valdybos nustatytą vidinę 1,05 KPR ribą.

Lietuvos banko argumentas, kad naujų klientų priėmimas gali didinti kapitalo poreikį, yra reikšmingas sprendžiant ginčą dėl Sprendimo 3.3 punkto teisėtumo ir proporcingumo iš esmės, tačiau savaime nepaneigia pasekmių, kurios pareiškėjui gali atsirasti, jeigu šis draudimas būtų vykdomas dar iki teismui galutinai įvertinant jo teisėtumą.

Nutartimi nėra sustabdytas visas Sprendimas, Lietuvos banko vykdoma Bendrovės priežiūra ar jos pareiga laikytis teisės aktuose nustatytų kapitalo pakankamumo ir kitų prudencinių reikalavimų. Lietuvos bankas ir toliau gali stebėti Bendrovės KPR bei kitus prudencinius rodiklius, gauti priežiūrai reikalingą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti į nustatytas rizikas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria teismas patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimų pobūdį ir išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentus, konstatavo, kad yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes Bendrovė įrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, be to, yra pagrindas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pripažinti skundžiamą Sprendimo dalį neteisėta.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y., prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y., kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Nagrinėjamoje byloje skundžiamos Sprendimo rezoliucinės dalys, kuriomis Bendrovei nurodyta: iki 2026 m. rugsėjo 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos bankui priimtiną, realiai įgyvendinamą ir konkrečiais terminais pagrįstą planą, kuriame, atsižvelgiant į Patikrinimo ataskaitoje nurodytas su vienintelio akcininko finansiniu pajėgumu, reputacija bei turtiniais ir veiklos santykiais susijusias aplinkybes, būtų numatyti konkretūs veiksmai, skirti užtikrinti patikimą bei finansiškai tvarų Bendrovės valdymą, ir ne vėliau kaip iki 2026 m. spalio 1 d. jį įgyvendinti (2 punktas); ketinant bet kokiu būdu ir (ar) forma didinti nuosavą kapitalą akcininko ar kitų asmenų įnašais, išleidžiant kapitalo priemones, kapitalizuojant įsipareigojimus ar naudojant kitus išorės finansavimo šaltinius, iš anksto raštu informuoti Lietuvos banką, kartu pateikti dokumentus, pagrindžiančius planuojamų veiksmų ekonominį pagrindą, visą finansavimo grandinę, lėšų kilmę ir finansavimo sąlygas pagrindžiančius dokumentus ir neatlikti planuojamų veiksmų, kol Lietuvos bankas raštu nepraneš, kad jiems neprieštarauja (3.2 punktas); neužmegzti dalykinių santykių ir neteikti mokėjimo paslaugų ir (ar) neleisti elektroninių pinigų naujiems klientams (3.3 punktas). Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti minėtų Sprendimo rezoliucinių dalių galiojimą ir vykdymą iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytas terminas sueis iki teismo sprendimo priėmimo, pareiškėjas praras kapitalo pritraukimo galimybę bei klientus), ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrindė būtinųjų sąlygų egzistavimo reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, t. y., kad byloje skundžiamo Sprendimo dalys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) neteisėtos, ir, kad pareiškėjui gali kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad vien tik galima neigiama skundžiamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje

Nr. eAS-807-556/2022; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-402-629/2023). Pirmosios instancijos teismas, nutaręs, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, savo išvadų skundžiamojoje nutartyje nepagrindė ir nemotyvavo, nesusiejo jų su būtinųjų sąlygų buvimu reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.

Atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinybę, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nurodė, kad tik prašo sustabdyti tik Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytą reikalavimą planą galutinai įgyvendinti iki 2026 m. spalio 1 d., tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, Bendrovė turi galimybę prašyti pratęsti nustatytą terminą. Tą pripažįstą ir pats pareiškėjas. Be kita ko, Lietuvos bankas nurodė užtikrinti Bendrovės veiklai keliamų prudencinių reikalavimų laikymąsi, kurių jis privalo laikytis ir be papildomo atsakovo nurodymo. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė, kaip Sprendimo 3.2 punktu nustatytas reikalavimas dėl išankstinio Lietuvos banko neprieštaravimo kapitalo didinimo veiksmams riboja galimybę operatyviai pritraukti išorinį finansavimą. Pats pareiškėjas nurodė, kad jis ir po ginčijamos nutarties priėmimo vykdė iš Sprendimo rezoliucinės dalies 3.2 punkto kylančią pareigą iš anksto informuoti Lietuvos banką apie planuojamus kapitalo didinimo veiksmus ir teikti su jais susijusius dokumentus. Taigi, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir pareiškėjui nesilaikant visų Lietuvos banko nurodymų, gali padidėti Bendrovės pažeidžiamumas ir priklausomybė nuo išorės finansavimo iš susijusių asmenų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra adekvati siekiamam tikslui bei proporcinga, t. y., pirmosios instancijos teismas, tinkamai nemotyvavęs savo sprendimo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę objektyviais duomenimis, nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir be pagrindo byloje sustabdė skundžiamų Sprendimo dalių vykdymą, tokiu būdu neteisingai aiškindamas ir taikydamas ginčui aktualias proceso teisės normas. Todėl atsakovo atskirasis skundas patenkinamas, klausimas išsprendžiamas iš esmės – pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir atmetamas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos banko atskirąjį skundą patenkinti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verified Payments“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė