Kauno apygardos teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 1 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Tomo Ridiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17224-1271/2026 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui E. D. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų (bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio) pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

n u s t a t ė : Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-15619-1153/2022, patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su mama A. D.. Nepilnamečių vaikų išlaikymui E. D. įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 180 Eur kiekvienam vaikui. Sutartimi šalys susitarė, jog kartu bendraus su vaikais pagal abipusį šalių susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų norus, užimtumą, interesus.

Ieškovė A. D. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu (toliau – ir 2022 m. Sprendimas) civilinėje byloje Nr. e2YT-15619-1153/2022, sąlygas ir:

Nustatyti atsakovo E. D. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais S. D., gimusia (duomenys neskelbtini), ir S. D., gimusia (duomenys neskelbtini):

3.1.1. Kas antrą sekmadienį atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 16 val.;

3.1.2. Vaikams susirgus, vaikai atsakovui neperduodami, apie ką jam pranešama iš anksto. Vaikams susirgus jiems būnant pas atsakovą, arba įvykus nelaimingam atsitikimui, atsakovas įsipareigoja pranešti ieškovei nedelsiant ir šalys kartu įsipareigoja spręsti dėl tolimesnių veiksmų, apsaugojančių vaikų sveikatą;

3.1.3. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, ieškovės vasaros atostogų su vaikais metu, taip pat vaikų rudens, Kalėdų, žiemos ir Velykų atostogų metu. Šiomis dienomis bendravimas su vaikais vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, mokinių atostogoms, tėvų vasaros atostogoms su vaikais nustatytą tvarką;

3.1.4. Lyginiais metais atsakovas su vaikais praleidžia gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų dieną), vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17.00 val.;

3.1.5. Nelyginiais metais atsakovas su vaikais praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą 17 val.;

3.1.6. Ieškovė praleidžia su vaikais kiekvienų metų gegužės pirmąjį sekmadienį (Motinos dieną);

3.1.7. Atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nustatytą šventinę dieną 11 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 17 val.;

3.1.8. Atsakovas su vaikais bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną trečiadienį, garso ir/arba vaizdo skambučiu (atsižvelgiant į vaikų norus), atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę ir poilsio laiką, nustatant, kad skambutis įvyksta laiku nuo 19:30 val. iki 20 val., tačiau nenustatant tikslios tėvo ir vaikų pokalbio trukmės. Vaikui atsisakius bendrauti su tėvu, bendravimo laikas nuotolinio ryšio priemonėmis nėra kompensuojamas.

3.2. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pavesti valdyti ieškovei A. D. uzufrukto teise.

Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka riboja atsakovo ir vaikų teisę laisvai bendrauti, prašomo priteisti išlaikymo negali teikti dėl prastos finansinės padėties.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15619-1153/2022 patvirtintos ieškovės A. D. ir atsakovo E. D. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 dalies 1 ir 2 punktais nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo E. D. nepilnamečių S. D. ir S. D. naudai išlaikymą po 350 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2026 m. balandžio 2 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė A. D., išlaikymo sumą pervedant į ieškovės į A. D. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), už einamąjį kalendorinį mėnesį iki to einamojo kalendorinio mėnesio paskutinės dienos.

6. Teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15619-1153/2022 patvirtintos ieškovės A. D. ir atsakovo E. D. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 dalies 4 ir 5 punktais aptartą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nustatant šią skyrium gyvenančio tėvo E. D. bendravimo su nepilnametėmis dukromis S. D. ir S. D. bendravimo tvarką:

6.1. E. D. lyginių savaičių šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. paima mergaites iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą vietą šeštadienį iki 19.00 val. Sekmadienį atsakovas nuo 10 val. iki 11 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą vietą sekmadienį iki 19.00 val.

6.2. Tuo atveju jei E. D. savaitgalį, kuomet numatyta jo bendravimo su vaikais tvarka, negali susitikti su vaikais, E. D. ne vėliau kaip prieš dvi savaites A. D. raštu (trumpąją SMS žinute ar elektroniniu paštu) praneša apie negalėjimą nustatytą savaitgalį susitikti su vaikais. Tokiu atveju šalys tarpusavio susitarimu, raštu, gali susitarti dėl praleisto savaitgalio kompensavimo kita bendravimo data, kuri nustatoma šalių tarpusavio sutarimu. Tuo atveju jei E. D. nepraneš A. D. iš anksto (ne vėliau kaip prieš dvi savaites) apie negalėjimą susitikti su vaikais, bendravimo tvarka nekeičiama ir vyksta toliau pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, t. y. nekompensuojant praleisto susitikimo.

6.3. E. D. nelyginių savaičių trečiadienį paima mergaites iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją, ar kitą iš anksto šalių sutartą, vietą trečiadienį iki 19.00 val. Tuo atveju jei E. D. nelyginės savaitės trečiadienį negali susitikti su vaikais, jis ne vėliau kaip prieš septynias dienas A. D. raštu (trumpąją SMS žinute ar elektroniniu paštu) praneša apie negalėjimą nustatytą laiką susitikti su vaikais. Tokiu atveju šalys tarpusavio susitarimu, raštu, gali susitarti dėl praleisto bendravimo laiko kompensavimo kita bendravimo data, kuri nustatoma šalių tarpusavio sutarimu. Tuo atveju jei E. D. nepraneš A. D. iš anksto (ne vėliau kaip prieš septynias dienas) apie negalėjimą susitikti su vaikais, bendravimo tvarka nekeičiama ir vyksta toliau pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, t. y. nekompensuojant praleisto susitikimo.

6.4. E. D. su vaikais bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, bei nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį garso ir/arba vaizdo skambučiu (atsižvelgiant į vaikų norus), atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę ir poilsio laiką, nustatant, kad skambutis darbo dienomis įvyksta laiku nuo 19:30 val. iki 20 val., o savaitgaliais nuo 11 val. iki 12 val. tačiau nenustatant tikslios tėvo ir vaikų pokalbio trukmės. Vaikų motina privalo užtikrinti, jog nustatytu bendravimo metu abu vaikai turėtų technines galimybes bendrauti su tėvu savo asmeniniais įrenginiais. Esant vaikų norui ir tėvų galimybėms, atsakovas gali bendrauti su nepilnametėmis dukromis nuotolinio ryšio priemonėmis bet kokiu kitu laiku, tai iš anksto raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu) suderinęs su ieškove.

6.5. E. D. bendravimas su mergaitėmis religinių, valstybinių bei šeimos švenčių metu vyksta tokia tvarka:

Nelyginiais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) E. D. pasiima nepilnamečius vaikus bendravimo dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val.; nelyginiai metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), E. D. pasiima nepilnamečius vaikus bendravimo dieną nuo 14 val. iki 15 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

Lyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 25 d.) E. D. pasiima nepilnamečius vaikus bendravimo dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

Nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną E. D. pasiima nepilnamečius vaikus bendravimo dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

Lyginiais metais Šv. Velykų antrąją dieną E. D. pasiima nepilnamečius vaikus bendravimo dieną nuo 10 val. iki 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

Nelyginiais metais gruodžio 31 d. E. D. pasiima nepilnamečius vaikus (jei tai darbo diena) nuo 17 val. iki 18 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 21 val. Jei gruodžio 31 d. nedarbo diena – pasiima nepilnamečius vaikus nuo 10 val. iki 11 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą tą pačią dieną iki 21 val.

Lyginiais metais sausio 1 d. E. D. pasiima nepilnamečius vaikus nuo 14 val. iki 15 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą tą pačią dieną iki 19 val.;

Nelyginiais metais vaikų gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) – jei tai darbo diena, pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos nuo 17 val. iki 18 val., o jei ši diena yra viena iš savaitgalio ar nedarbo dienų - pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos bendravimo dieną nuo 12 val. iki 13 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val., tačiau visais atvejais pirmenybę teikiant vaikų interesams ir jų pageidavimui dėl gimtadienio šventimo;

Kiekvienais metais atsakovo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), bei Tėvo dieną E. D. pasiima bendravimo dieną nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos nuo 17 val. iki 18 val. (jei gimimo diena sutampa su darbo diena), o kai atsakovo gimimo diena sutampa su savaitgaliu - pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

Visais atvejais motinos A. D. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir Motinos dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina. Jeigu šios dienos patenka į tėvo bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais, tėvo bendravimas šiomis dienomis nevyksta.

Apie tai, ar aptartomis šventinėmis dienomis bendraus su vaikais pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos E. D. informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki šventinės dienos, elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute;

Vaikams susirgus iki numatytos bendravimo tvarkoje datos, ieškovė kuo skubiau turi elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute apie tai informuoti atsakovą. Dėl bendravimo tvarkos vaikų ligos atveju šalys susitaria atskirai, įvertinusios vaikų sveikatos būklę ir atsižvelgdamos į vaiko interesus;

Vaikams susirgus bendravimo su atsakovu metu, jis apie tai kuo skubiau turi informuoti ieškovę elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute. Tokiu atveju dėl tolimesnio atsakovo bendravimo su dukromis sprendžiama bendru šalių sutarimu, atsižvelgiant į vaikų sveikatos būklę;

E. D. bendrauja su mergaitėmis jų vasaros atostogų metu 14 dienų iš eilės be nakvynių, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 20 val.

E. D. mokinių žiemos, rudenio, pavasario atostogų metu turi teisę su nepilnamečiais vaikais praleisti 3 kalendorines dienas (į kurias neįeina valstybinės šventės (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji metai) ir Naujųjų metų išvakarės (gruodžio 31 d.) iš eilės be nakvynių. E. D. šių atostogų metu pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą iš anksto šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 20 val.

Bendravimo data atostogų metu suderinama bendru šalių susitarimu, pirmenybę teikiant vaikų interesams. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų atostogų metu atsakovas praneša ieškovei (elektroniniu paštu ar trumpąja SMS žinute), ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomų atostogų su vaikais pradžios. Kilus nesutarimams dėl šalių atostogų su vaikais laikotarpių, pirmenybė teikiama tam iš tėvų, kuris pirmas informavo kitą tėvą apie savo atostogų datas. Tais atvejais, kai šalys apie savo atostogas viena kita informuoja tuo pačiu metu, pirmenybė dėl atostogų laikotarpio lyginiais metais teikiama motinai, nelyginiais – tėvui.

Motinai ar tėvui pakeitus elektroninio pašto adresą ar telefono numerį, jie informuoja apie pasikeitusius kontaktinius duomenis kitą tėvą per vieną dieną nuo tokio pasikeitimo.

Tuo atveju, jei vienas iš tėvų bendravimo su vaikais metu planuoja išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, jis iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki išvykimo, turi informuoti kitą tėvą apie numatomą išvykimą ir užtikrinti vaikų galimybę bendrauti su skyrium esančiu tėvu telekomunikacijos priemonėmis.

Teismas priteisė iš atsakovo E. D. į valstybės biudžetą 46 Eur žyminį mokestį, priteisė iš atsakovo ieškovei 1315 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra ne pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, kadangi ji 2022 m. sprendimu nebuvo nustatyta, bet patvirtinti konkrečią ir aiškią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, šalims negalint dėl jos susitarti.

Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę konfliktiški santykiai, o tai apsunkina jų bendradarbiavimą sprendžiant bendravimo su vaikais klausimus. Bylos duomenimis, atsakovas su vaikais paskutinį kartą buvo susitikęs 2025 metų pabaigoje, iš viso per 2025 metus atsakovas su mergaitėmis buvo susitikęs 5 kartus, mergaičių bendravimas su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis taip pat nėra reguliarus. Teismo vertinimu, nesant nustatytai konkrečiai bendravimo tvarkai, kyla emocinė įtampa ne tik tarp bylos šalių, tai taip pat sukelia neapibrėžtumo jausmą ir nepilnamečiams vaikams. Konkrečios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir apsaugant vaikų interesą bendrauti bei matytis su abiem tėvais.

Teismas nustatė, kad atsakovas nesutiko su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nurodė, kad ji riboja atsakovo bendravimo su vaikais galimybes, dėl ko jo ir mergaičių ryšys dar labiau susilpnės. Papildomuose paaiškinimuose (DOK-79502) pateikė prašymą patvirtinti jo siūlomą bendravimo tvarką, kuri priklausytų nuo atsakovo buvimo Lietuvoje: atsakovui esant Lietuvoje ji apimtų atsakovo bendravimą su mergaitėmis kas antrą savaitgalį (su nakvyne), bei darbo dienomis (du kartus per savaitę), atskirai nustatant atsakovo bendravimo su mergaitėmis tvarką šventinėmis dienomis, atostogų metu. Atsakovui negalint bendrauti tiesiogiai su mergaitėmis – bendravimas vyktų nuotolinio ryšio priemonėmis.

Teismas nustatė, kad atsakovo ir vaikų tarpusavio ryšys yra susilpnėjęs, todėl teismas nemano, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiuo metu atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad mergaitės su nakvyne laiką su atsakovu leido 2024 m., 2025 metais atsakovas su mergaitėmis buvo susitikęs vos 5 kartus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi, ieškovės prašymu, buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukromis tvarka, pagal kurią atsakovas su mergaitėmis bendrauja kas antrą sekmadienį bei nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną trečiadienį. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nustatytos bendravimo tvarkos nebuvo laikomasi, su mergaitėmis jis nesusitiko nė karto, skambučiai nebuvo reguliarūs (kaip paaiškino atsakovas, jis po darbo būna pavargęs, vieną laiką skambučiui praleido, nes užmigo). Laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymą atsakovas grindė tuo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tuo tarpu mergaitės gyvena (duomenys neskelbtini). Jam dėl lėšų stokos sudėtinga atvykti į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovas yra sudaręs buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kuri įregistruota viešajame registre. Atsakovas teigė, kad buto nuomos sutartis yra nutraukta, tačiau teismui parengiamojo teismo posėdžio metu įpareigojus atsakovą pateikti jo argumentus patvirtinančias aplinkybes, atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų viešajame registre nurodytą informaciją, dėl ko ji laikoma teisinga. Teismo vertinimu, atsakovas, net ir esant galimybėms, nesiekia bendravimo su vaikais.

Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat patvirtino, kad dėl patirtų emocinių išgyvenimų, tam tikrą laiką nebendravo su mergaitėmis. Tarnybos išvadoje pažymėta, kad S. Tarnybos atstovėms nurodė, kad „jaučia tėčio spaudimą“, kad jis bando „mus įtikinti kažkuo“, jai sudėtinga, „nes jos nuomonė ne visada priimama ir išgirsta“. Nurodė, kad pyksta ant tėčio, nenori su juo bendrauti. Aiškino, kad pyksta dėl jo bendravimo ir savybių. S. nurodė, kad nori susitikti su tėčiu. Nurodė, kad anksčiau kalbėdavo telefonu, tačiau šiuo metu nenori, nes tėtis skambindavo kiekvieną dieną ir ji nenorėjo su juo ilgai kalbėti (2026 m. balandžio 21 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas). Teismas nurodė, kad šios aplinkybės rodo, jog dėl susilpnėjusio emocinio ryšio su vaikais, atsakovas nesugeba atliepti vaikų poreikius tenkinančio bendravimo, pokalbio metu vaikams yra perteikiamos tėvo nuoskaudos dėl skyrybų su ieškove.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas darbo funkcijas gali atlikti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse (Švedijoje, Suomijoje ar kitose Europos sąjungos šalyse) (2026 m. gegužės 11 d. Darbo sutartis Nr. 913). Teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo nurodyti, prieš kiek laiko darbdavys informuoja jį apie numatomą darbo vietą. Teigė nežinantis savo darbo vietos iš anksto. Negalėjo nurodyti, kiek laiko trunka jo komandiruotės į užsienį.

Teismo vertinimu, atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią jo buvimo Lietuvoje laikotarpiais jis gali bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešęs apie būsimą bendravimą, o darbo dienomis, ne mažiau kaip du kartus per savaitę, pranešęs ieškovei apie būsimą bendravimą su dukromis ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo, nėra konkreti ir neužtikrina geriausių vaikų interesų. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka ir jos laikymasis, iš anksto nenurodžius konkretaus darbo grafiko ir darbo funkcijų atlikimo vietos, tampa visiškai priklausoma nuo atsakovo valios: atsakovas jam patogiu metu ir laiku gali ieškovei pranešti apie ketinamą įgyvendinti bendravimo tvarką, ieškovė realiai net neturės galimybių patikrinti atsakovo teiginių pagrįstumo. Atsakovas, tokiu atveju, gali nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos, grįsdamas tai darbu užsienyje, ir bendrauti tik jam patogiu laiku. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tarp šalių esančius konfliktinius santykius, nustatant atsakovo ir jo dukterų bendravimo tvarką, ji turi būti nustatyta konkreti ir be sąlyginių, išimtinai nuo atsakovo valios, priklausančių nuostatų.

Teismas sprendė, kad šiuo metu atsakovo bendravimas su mergaitėmis nustatytinas be nakvynių. Tokią išvadą grindė ne tik tuo pagrindu, kad atsakovo ir mergaičių ryšys dėl atsakovo pasyvumo yra susilpnėjęs, bet ir dėl to, kad atsakovas neįrodė, kad gebės užtikrinti saugią ir dukterų poreikius atliepiančią gyvenamąją aplinką. Nors baigiamųjų kalbų metu atsakovas teigė, kad nėra nustatyta, jog atsakovas netinkamai elgėsi su mergaitėmis, ar negeba užtikrinti jų poreikių, dėl ko nėra pagrindo nustatyti bendravimo tvarką be nakvynių, teismas pažymėjo, kad ne mažiau nei atsakovo, svarbi yra vaikų nuomonė. Šiuo metu mergaitės akcentuoja, kad pyksta ant tėčio dėl jo bendravimo pasyvumo, jaučia nuoskaudą dėl bendravimo ypatumų. Todėl tam, kad vaikai su tėvu jaustųsi komfortiškai ir bendravimas vyktų be įtampos, bendravimą teismas nustatė be nakvynių. Be to, buities sąlygų atsakovas įvertinti Tarnybos darbuotojams nesudarė, Tarnybai susisiekus su atsakovu, jis nurodė, kad gyvena mamos nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), ten sąlygų lankytis vaikams nėra. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė, jog (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) turi tinkamas sąlygas pasirūpinti mergaitėmis viso savaitgalio metu, todėl teismas negali įvertinti, ar mergaitėms bus sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis (ar kiekviena iš jų turės atskirą lovą nakvynei), ar bus galimybė pasiruošti ateinančiai savaitei ir paruošti namų darbus, kaip bus užtikrintas tinkamas jų maitinimas ir higienos poreikių patenkinimas.

Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta iš esmės pasikeitusi situacija dėl padidėjusių vaikų poreikių, kas sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo. Teismas nurodė, kad išlaikymas vaikams priteistas 2022 metais, kuomet S. buvo 8 metai. Šiuo metu S. yra trylika metų. S. eina į 6 klasę (2022 m. sprendimo priėmimo metu S. mokėsi pradinėje mokykloje), lanko teatro būrelį, mokykloje privaloma dėvėti uniformą. Šis pereinamasis į paauglystę vaiko amžiaus laikotarpis pasireiškia ne tik sparčiu nepilnamečių vaikų augimu (dėl ko kyla poreikis dažniau keisti išaugtus rūbus bei avalynę), raida ir brendimu, tačiau ir atsirandančiais naujais vaikų interesais (priemonės mokyklai bei gabumų lavinimui, uniforma, higienos priemonės, kišenpinigiai, išlaidos klasės fondui ir panašiai) bei poreikiais. Vaiko poreikiai taip pat natūraliai išaugo dėl aktyvesnio socialinio gyvenimo ir gausesnio laisvalaikio užimtumo. Kuo vaikai vyresni, tuo dažniau jie dalyvauja įvairiuose renginiuose, mokyklinėse išvykose, leidžia laiką už namų ribų, o tai reikalauja papildomų finansinių išteklių. S. šiuo metu yra 7 metai, ji lanko parengiamąją klasę, o nuo 2026 m. rugsėjo mėnesio pradės lankyti pirmą klasę (2022 m. sprendimo priėmimo metu S. buvo 3 metai). S. lanko anglų kalbos, teatro ir šokių būrelius (atsakovas šių aplinkybių neginčija). Teismo vertinimu, šis mergaitės gyvenimo tarpsnis - pradinio ugdymo mokyklos lankymo pradžios momentas, sąlygoja didesnių išlaidų būtinų poreikių patenkinimui: kanceliarinių prekių, uniformos įsigijimo išlaidos, kišenpinigiai, mokamos edukacijos ir ekskursijos ir pan. Be to, 3 metų ir 7 metų vaiko socialinis gyvenimas skiriasi iš esmės (3 metų vaikas laisvalaikį dažniau leidžia namuose, tuo tarpu 7 metų vaikas augdamas plečia savo akiratį, bendrauja su bendraamžiais). Įvertinęs aplinkybę, kad šiuo metu vaikai yra vyresni nei 2022 m. sprendimo priėmimo metu, jų socialinis gyvenimas yra iš esmės pasikeitęs, teismas sprendė, jog jų poreikiai – tiek kasdieniai, tiek susiję su ugdymu, laisvalaikiu – išaugo, todėl priteistas išlaikymas nebeatliepia šių poreikių.

Teismas konstatavo, kad vieno mėnesio S. išlaikymo suma tenkanti abiem tėvams sudaro apie 700 Eur: 250 Eur maistui; 25 Eur higienos priemonėms; 200 Eur būsto nuomos ir išlaikymo išlaidoms; 30 Eur drabužiams ir avalynei; 17 Eur sveikatos priežiūrai; 25 Eur pasiruošimui mokslo metams, 5 Eur išlaidos kanceliarinėms prekėms mokslo metų metu, 10 Eur išvykos su klase, ekskursijos, 25 Eur šeimos šventės, gimtadieniai, 30 Eur kitos išlaidos, 10 Eur mobiliojo ryšio paslaugos ir internetas, 8 Eur viešasis transportas, 15 Eur akiniai, 50 Eur dienpinigiai. Vieno mėnesio S. išlaikymo suma tenkanti abiem tėvams, teismo vertinimu, sudaro apie 700 Eur: 200 Eur maistui; 10 Eur higienos priemonėms; 200 Eur būsto nuomos ir išlaikymo išlaidoms; 30 Eur drabužiams ir avalynei; 17 Eur sveikatos priežiūrai; 25 Eur pasiruošimui mokslo metams, 5 Eur išlaidos kanceliarinėms prekėms mokslo metų metu, 10 Eur išvykos su klase, ekskursijos, 20 Eur laisvalaikiui, 75 Eur būreliai, 25 Eur šeimos šventės, gimtadieniai, 15 Eur kitos išlaidos, 63 Eur darželio mokestis, 5 Eur internetas.

Vertindamas ieškovės turtinę padėtį, teismas nustatė, kad ieškovė dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 823,74 Eur (atskaičius mokesčius), papildomai ieškovė gauna 411,44 Eur vaiko išmokų ir iki 2026 m. gegužės 1 d. gavo po 266 Eur iš vaiko išlaikymo fondo (DOK-73354). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi – kartu su draugu nuomoja butą (2025 m. liepos 18 d. Nuomos sutartis), nuomos mokestis per mėnesį – 600 Eur, nuomojamo būsto komunaliniai mokesčiai svyruoja (2026 m. vasario mėnesį sudarė 614 Eur, balandžio mėnesį – 302 Eur, gegužės mėnesį – 452 Eur). Ieškovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių.

Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2026 m. gegužės 13 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: už faktiškai atliktą darbą, apskaičiuotą pagal darbdavio patvirtintus įkainius ir normas, bet ne mažesnį nei 1905 Eur neatskaičius iš jų privalomus mokesčius. Komandiruotės atveju darbo užmokestis mokamas už faktiškai atliktą darbą pagal darbdavio patvirtintus įkainius ir normas. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu duomenų apie realiai gautą darbo užmokestį nėra gauta, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad per mėnesį iš darbinės veiklos gaunamos pajamos sudarys 1200 Eur. Atsakovas taip pat atitinkamais laikotarpiais vykdė individualią veiklą, pateikė duomenis, kad paskutinį kartą individuali veikla buvo vykdyta 2025 m. spalio–lapkričio mėnesį. Nors atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie visų rūšių gautas pajamas, duomenų apie tai, kiek vykdant individualią veiklą nurodytu laikotarpiu gavo lėšų, nepateikė. Teismo posėdžio metu teigė, kad už šį laikotarpį vykdant individualią veiklą gauta suma sudarė apie 400 Eur, vėliau patikslino, kad gauta suma galėjo siekti iki 600 Eur. Atsakovo vardu yra registruotas pastatas – klojimas, esantis (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2024 m. vasario 5 d. šio turto vidutinė rinkos vertė sudarė 10 800 Eur. Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad aptariamą turtą siekiama parduoti priverstine tvarka, siekiant padengti išieškotojams A. D. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai esamus įsiskolinimus (atitinkamai 3460,01 Eur ir 444 Eur per mėnesį fiksuotą mokėjimą bei 1512 Eur skolą). Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), motinos nuomojamame būste, tačiau duomenų nei apie nuomos sutartį nei kitas patiriamas išlaidas šio būsto nuomai nepateikė. Atsakovas Nekilnojamo turto registro duomenimis nuomoja būstą (duomenys neskelbtini) (sutartis galioja iki 2026 m. rugpjūčio 1 d.). Nors atsakovas teigė, kad būsto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis yra nutraukta, tačiau teismui tai patvirtinančių duomenų nepateikė, nors buvo įpareigotas tai padaryti 2026 m. gegužės 13 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu. Kadangi į bylą nėra pateikta viešų registrų duomenis paneigiančios informacijos, teismas ją laikė teisinga. Nuomos mokestis sudaro 350 Eur per mėnesį, taip pat nuomininkui tenka pareiga padengti būsto komunalinius mokesčius. Teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su šalių turtine padėtimi, įvertinus išdėstytą kasacinio teismo praktiką, laikė, kad atsakovas turi galimybes teikti vaikams išlaikymą, kuris patenkintų jų nustatytus poreikius.

Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis nelaikytina tokia bloga (sunki), kad būtų pagrindas konstatuoti esamą poreikį pasinaudoti tėvams valstybės teikiama finansine pagalba per vaiko išmokas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba, turi galimybių užsiimti papildoma veikla (yra vykdęs individualią veiklą), todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui; atsakovo turtinė padėtis leidžia jam vykdyti savo pareigas visa apimtimi, jis pajėgus užtikrinti jam tenkančius nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikius. Todėl nėra poreikio lengvinti jam tenkančią vaikų išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17224-1271/2026 ir priimti naują sprendimą: atmesti ieškovės A. D. ieškinį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo/padidinimo; nustatyti atsakovo E. D. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais S. D., gimimo data (duomenys neskelbtini), ir S. D., gimimo data (duomenys neskelbtini),

1. Atsakovas savaitėmis dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio, buvimo Lietuvoje laikotarpiais, su dukromis bendrauja ne mažiau kaip du kartus per savaitę, pranešęs ieškovei apie būsimą bendravimą su dukromis ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo, pasibaigus ugdymo procesui paimant dukras iš ugdymo įstaigos ir grąžinant dukras į jų gyvenamąją vietą iki 20 val., o kai kitą dieną dukroms yra mokslo ar užsiėmimų diena – iki 19 val. Jei tomis dienomis ugdymo procesas nevyksta, bendravimas vyksta nuo 15 val. iki 20 val., o kai kitą dieną vaikui yra mokslo ar užsiėmimų diena – iki 19 val., atitinkamu laiku pasiimant vaikus iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą.

2. Atsakovas, buvimo Lietuvoje laikotarpiais, ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešęs apie būsimą bendravimą, su dukromis bendrauja kas antrą savaitgalį. Atsakovas pasiima vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos penktadienį iki 18.00 val. ir grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

3. Švenčių metu atsakovas su dukromis bendrauja tokia tvarka:

3.1. poriniais metais: per Šv. Kalėdų šventes nuo gruodžio 25 d. 12.00 val. paimdamas dukras iš vaikų gyvenamosios vietos arba kitos tėvų sutartos vietos iki gruodžio 26 d. 17.00 val. grąžindamas į vaikų gyvenamąją arba kitą tėvų sutartą vietą;

3.2. neporiniais metais: per Šv. Kūčias nuo 16.00 val. iki pirmos Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 12.00 val., per Šv. Velykų šventes nuo pirmos Šv. Velykų dienos 12.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 17.00 val. Atsakovas paima dukteris iš vaikų gyvenamosios arba kitos tėvų sutartos vietos ir grąžina į vaikų gyvenamąją arba kitą tėvų sutartą vietą;

3.3. Naujieji metai švenčiami paeiliui su kiekvienu tėvu, t. y. pradedant nuo 2026–2027 m. – su ieškove, 2027–2028 m. – su atsakovu ir t. t. Atsakovas paima dukras numatytu jo bendravimo metu Naujųjų metų išvakarėse iš vaikų gyvenamosios vietos 9.00 val. ryto (jeigu Naujųjų metų išvakarės darbo dieną – 17.00 val. vakaro) ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną iki 19.00 val.;

3.4. vaikų gimtadienio dienomis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kas antrus metus, pradedant 2027 metais, atsakovas bendrauja su dukromis, nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo. Jeigu vaiko gimimo diena yra savaitgalio dieną, atsakovas paima dukrą numatytu jo bendravimo metu iš vaiko gyvenamosios vietos 9.00 val. ryto ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 19.00 val. Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo dieną, atsakovas paima dukrą ir švenčia su ja gimtadienį tėvams susitarus pirmąją arba antrąją to savaitgalio dieną, nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo;

3.5. vaikų tėvai apibusiu susitarimu sutars dėl bendravimo su dukromis kiekvieno iš vaikų tėvų artimųjų švenčių metu (gimtadienių, vestuvių, krikštynų ir kt.). Apie šias šventes vaikų tėvai įsipareigoja raštu informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš tris savaites iki numatomos šventės;

3.6. Tėvo dieną (švenčiamą birželio mėnesio pirmą sekmadienį), nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, atsakovas bendrauja su dukromis, paimdamas vaikus Tėvo dienos rytą iš vaikų gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 19.00 val.;

3.7. Motinos dieną (švenčiamą gegužės mėnesio pirmą sekmadienį), nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, vaikai lieka pas ieškovę. Tuo atveju, jeigu motinos dienos savaitgalį dukros yra pas atsakovą, atsakovas motinos dienos rytą turi grąžinti dukras į vaikų gyvenamąją vietą 9.00 val.;

3.8. atsakovo ir ieškovės gimtadienius (švenčiamus atitinkamai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, dukros turi praleisti su tuo iš tėvų, kurio yra gimtadienis. Tėvo gimtadienio dienos rytą tėvas pasiima dukras iš vaikų motinos 9.00 val. ir grąžina jas motinai tos pačios dienos vakare 19.00 val. Ieškovės gimtadienio dienos rytą atsakovas pristato dukras į vaikų gyvenamąją vietą 9.00 val. ir pasiima jas iš vaikų gyvenamosios vietos tos pačios dienos vakare 19.00 val.

4. Vasaros atostogų metu dukros bendrauja su tėvu 30 kalendorinių dienų, iš kurių ne mažiau kaip septynetą dienų nepertraukiamai, suderinant su vaiko motina laiką ne vėliau kaip 30 dienų iki numatomo vaiko pasiėmimo.

5. Atsakovas bendrauja su dukromis pusę vaikų atostogų (rudens, žiemos, pavasario), konkretų bendravimo laiką ieškovei ir atsakovui sutarus ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatomų atostogų pradžios.

6. Tomis dienomis, kai tėvo ir dukrų bendravimas nevyksta tiesiogiai, tėvas su dukromis bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis darbo dienomis laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., ne darbo dienomis ir savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 10 val. iki 12 val. Pasikeitus kontaktiniam telefono numeriui ar pasirinktos kompiuterinės programos vartotojo vardui, kitiems nuotoliniam bendravimui reikalingiems duomenims, ginčo šalys privalo apie tai ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas informuoti viena kitą. Esant vaikų norui ir tėvų galimybėms, Atsakovas gali bendrauti su nepilnametėmis dukromis nuotolinio ryšio priemonėmis bet kokiu kitu laiku, tai iš anksto suderinęs su Ieškove. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti bei netrukdomai bendrauti su vaiku telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas/vaikai yra pas kitą iš tėvų. Vaikų mama privalo užtikrinti, kad vaikų naudojamas bendravimui su vaikų tėvu telefono abonento numeris būtų aktyvus ir veikiantis.

7. Jei vaikų motina planuoja išvykti su vaikais laikinai ar nuolatos gyventi į užsienį, tai ji privalo apie tai informuoti raštu (įskaitant informavimą elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis) vaikų tėvą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo išvykimo dienos, nurodant išvykimo trukmę ir vietą.

8. Dėl objektyvių priežasčių tėvui negalint bendrauti su dukromis numatytu laiku, jis nedelsiant privalo elektroniniu paštu ar SMS žinute informuoti vaikų mamą apie pasikeitusią bendravimo situaciją.

9. Kiekvienas iš tėvų privalo informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos būklę, visus sveikatos sutrikimus, apie visas medicinos įstaigas, į kurias yra kreipęsi dėl vaiko gydymo, jo sveikatos patikrinimo ar kitokių medicininių paslaugų vaikui teikimo.

Apeliantas prašo priteisti iš ieškovės A. D. jo naudai apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

Teismas sprendime pripažino, kad šiuo atveju yra pagrindas padidinti teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15619-1153/2022 nustatytą išlaikymo dydį, tačiau ši teismo išvada nepagrįsta, ji remiasi iš esmės prielaidomis ir bendro pobūdžio samprotavimais. Pagrindas padidinti jau nustatytą/priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra dvi faktinių aplinkybių grupės, t. y. pirma po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis; antra, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo metu buvusio poreikio patenkinimui skirtinos pinigų sumos padidėjimas, t. y. infliacija, nėra pagrindas, nurodytas CK 3.201 straipsnyje, padidinti jau nustatytą išlaikymo sumą. Siekiant apsaugoti asmens, kuriam teikiamas išlaikymas, interesus, Lietuvos teisinėje sistemoje yra įtvirtintas periodinių išmokų indeksavimo institutas. Periodinių išmokų indeksavimu siekiama apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y., kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad išaugusios išlaidos, t. y. infliacija jau buvusių poreikių patenkinimui savaime yra pagrindas padidinti teikiamą išlaikymą. Tokios pozicijos laikosi ir apygardų teismai (žr. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-551-1012/2026; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-786-565/2026 (nutarties 22 punktas)).

2022 m. nustatytas išlaikymo dydis šiuo metu nėra 180 Eur, kaip be pagrindo nurodė teismas. Atsakovo teikiamo išlaikymo dydis po indeksacijos šiuo metu yra 234 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui, t. y. 30 proc. didesnis, nei buvo 2022 m. Teismas, priimdamas sprendimą, į tai turėjo atsižvelgti bei vadovautis aukščiau nurodyta teismų praktika, tačiau šią faktinę aplinkybę be teisinio pagrindo ignoravo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, esą jos prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo, o tai, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, atleidžia ją nuo pareigos įrodyti esminį papildomų vaiko priežiūros išlaidų pokytį. Ieškovė iš esmės neteikė jokių įrodymų apie nepilnamečių vaikų poreikių realų pasikeitimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas sprendime šiai pozicijai pritarė, tačiau tokia pozicija teismo negalėjo būti pripažinta pagrįsta, kadangi iš esmės teismas be jokio teisinio pagrindo perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovui.

Ieškovė turėjo įrodyti konkrečius pasikeitusius faktinius individualius kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikius, o teismas turėjo vertinti konkrečias pasikeitusias faktines vaikų poreikių aplinkybes. Ieškovei nepateikus jokių konkrečių įrodymų apie nepilnamečių vaikų poreikius, teismas turėjo ieškovės ieškinį atmesti, o ne padidinti beveik dvigubai atsakovo teikiamą išlaikymą, remiantis išimtinai bendro pobūdžio argumentais. Išlaikymo dydis nustatomas individualiai, o ne remiantis kokiais nors ekonominiais rodikliais, todėl aplinkybė, kad šalyje padidėjo MMA, nėra pagrindas didinti išlaikymo, jei reali išlaikymo suma yra mažesnė už orientacinį dydį. Ypač turint omenyje tai, kad išlaikymo suma atitinka realias šalių finansines galimybes ir nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius.

Atsakovas nurodė, kad poreikis S. D. nešioti akinius buvo santuokos nutraukimo metu, dėl šio poreikio tenkinimo šalys susitarė, o byloje nesant jokių duomenų, kad šis poreikis padidėjo (pvz., pablogėjus sveikatos būklei), teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo ieškovės nurodyta suma (120 – 150 Eur per metus, atitinkamai 15 Eur per mėnesį) padidinti S. D. reikalingo išlaikymo dydį tariamai nauju poreikiu akiniams.

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei be pagrindo pripažino, kad kiekvienam vaikui tenkanti dalis būsto išlaidoms sudaro 200 Eur. Pagal byloje esančią 2025 m. liepos 18 d. nekilnojamojo turto nuomos sutartį ieškovė ir A. V. iš M. D. nuomojasi gyvenamąsias patalpas (butą), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos mokestis pagal šią sutartį už nuomojamą butą yra 600 Eur. Tai reiškia, kad abu nuomininkai už nuomojamą butą moka po 300 Eur/mėn. nuomos mokestį. Tą faktinę aplinkybę, kad ieškovei tenkanti nuomos mokesčio dalis yra 300 Eur/mėn., patvirtina ne tik 2025 m. liepos 18 d. nekilnojamojo turto nuomos sutartis, bet ir ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. gegužės 13 d. Kadangi ieškovė faktiškai už buto nuomą patiria 300 Eur išlaidų, tai nepilnamečių vaikų dalis už buto nuomą sudaro po 100 Eur/mėn. Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. gegužės 13 d. matyti, kad ji kiekvieną mėnesį perveda A. V. atitinkamą pinigų sumą už komunalinius mokesčius. Šis rašytinis įrodymas paneigia ieškovės ir tuo pačiu teismo sprendime nurodytą argumentą, kad komunalinius mokesčius už ieškovę moka kitas asmuo. Ieškovė, turėdama visas procesines galimybes įrodyti šią faktinę aplinkybę, jokių įrodymų apie komunalinius mokesčius į bylą nepateikė. Iš minėto išrašo matyti, kad ieškovė per minėtą laikotarpį patyrė 939 Eur išlaidų už komunalinius mokesčius, kas vidutiniškai per mėnesį yra apie 90 Eur išlaidų komunaliniams mokesčiams. Ieškovė vidutiniškai per mėnesį patiria apie 390 Eur išlaidų, susijusių su būstu, todėl kiekvienam vaikui tenkanti dalis už būstą yra 130 Eur. Todėl teismo išvada, kad nepilnamečių vaikų dalis už būstą sudaro 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui yra nepagrįsta bei prieštaraujanti byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Teismas sprendime nurodė, kad S. taip pat lanko šokių ir anglų kalbos būrelius darželyje, jų išlaidos per mėnesį sudaro 75 Eur. Tačiau bylos duomenimis S. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ priešmokyklinę grupę. Papildomai lanko šokių būrelį (apie 45 Eur/mėn.) ir teatro būrelį su integruota anglų kalba (apie 18 Eur/mėn.). Taigi, byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovė išleidžia apie 63 Eur/mėn., o ne 75 Eur/mėn. išlaidų už S. D. būrelius. Jokių faktinių duomenų apie realiai patiriamas išlaidas, susijusias su S. D. lankomais būreliais, ieškovė nepateikė. Todėl byloje nėra nustatyta faktinė aplinkybė, ar S. D. realiai lanko minėtus būrelius, kur vyksta užsiėmimai, koks yra užsiėmimų lankomumas, kokias realias išlaidas dėl to patiria ieškovė.

Ieškovės pateiktoje S. D. poreikių lentelėje nurodoma, kad jai reikalingi poreikiai tiek darželiui (darželio mokestis 70 Eur/mėn.), tiek mokyklai (10 Eur/mėn.), tiek pasiruošimui naujiems mokslo metams (25 Eur/mėn.). Teismas sprendime turėjo įvertinti, kad nepilnametis vaikas negali vienu metu eiti į darželį ir į mokyklą, todėl viena iš ieškovės nurodytų poreikių grupių apskritai turėjo būti nevertinama, poreikis darželiui jau egzistavo santuokos nutraukimo proceso metu 2022 m. ir šalys dėl šio poreikio buvo sutarusios. Ieškovė šio poreikio pokyčio net neįrodinėjo. Pagal ieškovės pateiktus duomenis S. D. poreikis darželiui, lyginant jį su 2022 m., netgi yra sumažėjęs, kadangi 2022 m. jis buvo 80 Eur.

Atsakovas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių. Atsakovo vardu yra registruotas pastatas – klojimas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą siekiama parduoti priverstine tvarka siekiant padengti esamus įsiskolinimus ieškovei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (atitinkamai 3460,01 Eur ir 444 Eur per mėnesį fiksuotą mokėjimą bei 1512 Eur skolą). Atsakovas nuo 2026 m. gegužės 13 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavys įsipareigojo mokėti atsakovui darbo užmokestį už faktiškai atliktą darbą, apskaičiuotą pagal darbdavio patvirtintus įkainius ir normas, bet ne mažesnį nei 1905 Eur neatskaičius iš jų privalomų mokesčių. Atsakovo pajamos iš darbinės veiklos yra apie 1200 Eur. Teismas sprendime nurodė, esą atsakovo turtinė padėtis yra gera, o tai neva patvirtinta, jog jis nesinaudojo valstybės garantuojama nemokama teisine pagalba. Atsakovo procesinė teisė pasinaudoti advokato paslauga negali nei patvirtinti jo gerą turtinę padėtį, nei paneigti. Atsakovas pasinaudojo savo procesine teise. Atsakovui pateiktą sąskaitą už teisines paslaugas apmokėjo ne atsakovas, o kitas, byloje nedalyvaujantis, asmuo.

Teismas visiškai nevertino ieškovės veiksmų siekiant gauti papildomų pajamų. Ieškovė nededa jokių pastangų tam, kad gautų papildomų pajamų ir užsitikrintų atlyginimą, kuris suteiktų jai galimybę teikti jos nurodomą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Tai, kad ieškovė, dirbdama 0,75 etato, neieško papildomo darbo, rodo, kad ji nesirūpina tiek savimi, tiek nepilnamečių vaikų išlaikymu, siekdama didžiąją išlaidų dalį perkelti ant atsakovo pečių.

Byloje nustatyta, kad ginčo šalių vaikams mokama padidinta 129,50 Eur išmoka vaikui (vaiko pinigai). Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina prielaida, kad padidinta išmoka vaikui ginčo šalių šeimai skirta, kadangi ginčo šalių šeima atitinka nepasiturinčios šeimos kriterijų. Esant tokiai situacijai, kuomet ginčo šalių šeimai yra skiriama padidinta išmoka vaikams dėl to, kad ji traktuojama kaip nepasiturinti, teismo išvada - nustatyto vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nemažinti valstybės išmoka vaikui, yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška. Teismas gali iš tėvų priteisiamo išlaikymo nemažinti tik tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius.

Teismas nustatė, kad ginčo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga 700 Eur suma, t. y. kiekvienai dukrai po 350 Eur/mėn. Ieškovės gaunamos pajamos yra 823,74 Eur, atsakovo gaunamos pajamos – 1 200 Eur. Ieškovei pagal teismo sprendimą iš jos atlyginimo turėtų likti pragyvenimui mėnesiui 123 Eur, o atsakovui 500 Eur. Teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad ginčo šalių turtinė padėtis leidžia joms tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius, todėl teismas neturėjo teisės, ypač atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys to prašė, nustatyto nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nemažintini išmokos vaikui dydžiu (129,50 Eur).

Tiek ieškovė, tiek teismas sprendime nurodo, esą atsakovas nenori ir nesiekia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tačiau tai neatitinka tikrovės. Byloje esantys duomenys rodo, kad ne atsakovas nenori ir nesiekia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, o ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais. Iš byloje esančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad abi ginčo šalių nepilnametės dukros nori bendrauti su atsakovu. Šioje išvadoje nurodoma, kad S. D. tarnybos specialistams nurodė, kad „ankščiau kalbėdavo telefonu, tačiau šiuo metu nenori, nes tėtis skambindavo kiekvieną dieną ir ji nenorėjo ilgai su juo kalbėti<...> tėtis norėjo, kad ji atsisiųstų programėlę, per kurią galėtų bendrauti su juo, tačiau ji ir sesė to padaryti negalėjo. Pasakojo, kad mama šios programėlės neleidžia, nes ji yra per maža ir gali netyčia paskambinti nepažįstamiems žmonėms“. Todėl nėra aišku, kodėl teismas sprendime padarė išvadą, kad tai atsakovas nesiekia bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo ir nepilnamečių vaikų ryšys būtų susilpnėjęs ar nutrūkęs, kad nepilnamečiai vaikai nenorėtų su atsakovu bendrauti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais būtų bendravęs pažeidžiant nepilnamečių vaikų teises, taip pat nėra jokių duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį su vaikais, vaiko teisių pažeidimus, todėl nėra aiškios teismo daromos išvados apie atsakovą, kaip apie asmenį, su kuriuo nepilnamečiams vaikams būtų nesaugu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima nustatyti bendravimo tvarkos, kurioje būtų numatyta nepilnamečių vaikų nakvynė pas atsakovą. Šias išvadas teismas padarė iš esmės savo iniciatyva, viršydamas savo įgaliojimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo aplinka yra nesaugi, apskritai nėra duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą. Teismas sprendime nurodytas išvadas iš esmės padarė vien dėl to, kad šiuo metu atsakovas laikinai gyvena pas savo motiną, t. y. nepilnamečių vaikų močiutę (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovo motina būtų padariusi vaiko teisių pažeidimus, taip pat byloje nėra.

Teismas, ignoruodamas faktinę aplinkybę dėl atsakovo darbo užsienyje, sukūrė situaciją, kuomet atsakovo buvimo užsienyje darbo tikslais metu, atsakovo atžvilgiu vyks priverstinio vykdymo veiksmai dėl nevykdomo teismo sprendimo, o tai dar labiau kels konfliktines situacijas tarp ginčo šalių ir atsakovas turės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo arba bus priverstas išeiti iš darbo. Teismas iš esmės nepašalino ginčo šalių konflikto, bet pats sukūrė papildomą galimybę šalims toliau konfliktuoti. Teismas į bendravimo tvarkos punktus neįtraukdamas atsakovo buvimo Lietuvoje laikotarpių taip, kaip prašė atsakovas, neatsižvelgė į objektyvias bylos aplinkybes, prioritetą suteikdamas ieškovės interesams bei lūkesčiams, kurie yra visiškai abstraktūs (pvz., Ieškovės noras planuotis savo laiką) ir neturinčiais nieko bendro su bendravimo tvarka.

Teismas be teisinio pagrindo priėmė 2026 m. birželio 8 d. ieškovės pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi jis buvo pateiktas nesavalaikiai ir po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Išlaidos už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė prašymą dėl šių išlaidų priteisimo turėjo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. 2026 m. birželio 3 d. Priežasčių, kodėl ieškovė už 2026 m. birželio 3 d. suteiktas paslaugas prašymo nepateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovė nenurodė.

Ieškovė pareiškė du reikalavimus: dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo bei dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimais bei pasiūlė savo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Teismas sprendimu nustatė atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri iš esmės labiau atitinka atsakovo siūlytą variantą tiek detalumo, tiek bendravimo dažnumo aspektais, su tam tikromis išimtimis. Atsižvelgiant į tai, teismas be pagrindo pripažino, kad ieškovė šią bylą laimėjo 100 proc., kadangi ieškovės prašoma atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nebuvo patvirtinta.

Atsiliepime į atsakovo E. D. apeliacinį skundą ieškovė A. D. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17224-1271/2026, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nuo šalių susitarimo, kuris patvirtintas 2022 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, praėjo daugiau nei 3 metai, nuo 2022 metų Lietuvoje stebimas žymus kainų lygio augimas, turintis įtakos gyventojų perkamajai galiai, vaikams paaugus, paaugo ir jų poreikiai.

Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga siekia 1153 Eur, atskaičius mokesčius – 847 Eur. Vaiko išmoka – 129,50 Eur. Taigi, vienam vaikui iš tėvo turi būti teikiamas 358 Eur išlaikymas. Taigi, net ir atsižvelgus į valstybės mokamą išmoką vaikui, ieškovės prašomas 350 Eur išlaikymo dydis iš atsakovo neviršija orientacinio vaikui būtino išlaikymo dydžio ir negali būti vertinamas kaip savaime neproporcingas ar perteklinis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių trukdančių atsakovui uždirbti daugiau pajamų.

Atsakovas su vaikais bendrauja minimaliai (2025 metais buvo su jais susitikęs tik penkis kartus, o 2026 metais nė karto nesusitiko), akivaizdu, jog jis neturi reguliaraus fizinio bendravimo su vaikais. Todėl, priešingai nei ieškovė, atsakovas nepatiria jokių papildomų kasdienių vaikų išlaikymo išlaidų (maitinimo, buities, laisvalaikio), kurias paprastai turėtų, jei vaikai dažniau praleistų laiką su juo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo ieškovės pateiktas vaikų poreikių lenteles, atsakovo dėl jų pareikštus prieštaravimus bei kiekvieną ginčijamą išlaidų grupę atskirai. Teismas ne visas ieškovės nurodytas išlaidas pripažino pagrįstomis ir dalį jų sumažino arba apskritai neįtraukė į vaikų poreikių dydį. Taigi vien aplinkybė, kad galutinis teismo nustatytas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis sutapo su ieškovės prašyta suma, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas nekritiškai perėmė ieškovės poziciją.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad valstybės mokama išmoka vaikui visais atvejais turi būti automatiškai atimama iš tėvams tenkančios vaikų išlaikymo sumos. Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių turtinę padėtį ir konstatavo, kad nėra pagrindo valstybės mokama išmoka mažinti tėvams tenkančią vaikų išlaikymo pareigą.

Atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės už ieškovės gaunamas pajamas. Be to, ieškovė yra tas iš tėvų, su kuriuo vaikai nuolat gyvena ir kuriam tenka kasdienė vaikų priežiūra, jų ugdymo, buities, sveikatos priežiūros, laisvalaikio organizavimo bei visų einamųjų poreikių užtikrinimo našta.

Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės pakartotinai pateikia savo pirmosios instancijos teisme išsakytą nesutikimą su atskiromis vaikų poreikių išlaidomis, tačiau nepaneigia sprendime nustatytų esminių aplinkybių ir nepagrindžia, kad 350 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikymas būtų neproporcingas jo turtinei padėčiai.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra duomenų apie susilpnėjusį vaikų ir tėvo emocinį ryšį. Pirmosios instancijos teismas įvertino pačių mergaičių išsakytą nuomonę. Jos nurodė jaučiančios pyktį ir nuoskaudą dėl tėvo pasyvumo ir bendravimo ypatumų. Vaiko noras apskritai bendrauti su tėvu nėra tapatus vaiko pasirengimui iš karto su juo praleisti ištisus savaitgalius su nakvynėmis ar ilgas atostogas. Todėl apelianto argumentas, kad mergaitės nori su juo bendrauti, savaime nepagrindžia jo prašomos bendravimo apimties.

Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas pripažino jo gyvenamąją aplinką nesaugia neturėdamas tam duomenų. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad atsakovas ar jo motina kelia vaikams pavojų. Teismas vertino visiškai kitą aplinkybę – ar byloje įrodyta, kad atsakovas turi konkrečią ir vaikų poreikius atitinkančią gyvenamąją aplinką, kurioje mergaitės galėtų reguliariai nakvoti. Jeigu atsakovas nuosekliai vykdys sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, sustiprins ryšį su dukromis ir sudarys tinkamas sąlygas jų nakvynei, tai ateityje gali sudaryti pagrindą bendravimo tvarką šalių susitarimu arba teismo tvarka keisti. Tačiau nėra jokio pagrindo jau dabar preziumuoti, kad tokios aplinkybės ateityje būtinai susiklostys, ir nustatyti automatinį bendravimo išplėtimą.

Apelianto prašymas susieti bendravimo tvarką su jo „buvimo Lietuvoje laikotarpiais“ taip pat pagrįstai nebuvo tenkintas. Tokia sąlyga reikštų, kad bendravimo laikas faktiškai priklausytų nuo vienasmeniškai atsakovo darbo grafiko ir jo buvimo Lietuvoje, o vaikams ir ieškovei nebūtų įmanoma iš anksto žinoti, kada bendravimas vyks. Tai ypač reikšminga atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius ir būtinybę vaikams užtikrinti stabilią bei prognozuojamą dienotvarkę.

2026 m. birželio 3 d. teismo posėdyje, nors įrodymų tyrimas buvo baigtas, bylos nagrinėjimas nebuvo galutinai užbaigtas, atsakovo atstovo prašymu teismas paskelbė pertrauką ir procesas buvo tęsiamas 2026 m. birželio 8 d., o įrodymų tyrimas buvo atnaujintas. Ieškovės prašytos priteisti papildomos išlaidos buvo susijusios būtent su atstovavimu šiuose teismo posėdžiuose, todėl dalis jų objektyviai galėjo galutinai paaiškėti tik suteikus atitinkamas teisines paslaugas.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovė nelaikytina bylą laimėjusia šalimi vien todėl, jog pirmosios instancijos teismas nustatė detalesnę bendravimo tvarką, nei buvo suformuluota ieškovės ieškinyje. Ieškovė kreipėsi į teismą būtent dėl to, kad ankstesnė šalių sutartis nenustatė konkrečios bendravimo tvarkos, o šalys dėl jos nesugebėjo susitarti. Teismas pripažino tokio reikalavimo pagrįstumą ir nustatė konkrečią bendravimo tvarką. Be to, esminiu ginčo klausimu dėl bendravimo su nakvynėmis teismas nepritarė atsakovo pozicijai ir nustatė bendravimą be nakvynių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovė A. D. ir atsakovas E. D. yra nepilnamečių vaikų S. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15619-1153/2022 A. D. ir E. D. santuoka yra nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodytu sprendimu teismas patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė ir dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo bei bendravimo tvarkos, su skyrium gyvenančiu tėvu, nustatymo.

2022 m. Sprendimu patvirtintos pareiškėjų sutarties 5 dalies 1 ir 2 punktai nustatė, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su mama A. D.. Šalių sutariama atsakovo nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo suma kiekvieną mėnesį: po 180 Eur kiekvienam vaikui. Aptariamo 2022 m. Sprendimo 5 dalies 4 ir 5 punktuose šalys susitarė, kad kartu bendraus su vaikais pagal abipusį šalių susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų norus, užimtumą, interesus. Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaikais gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Išvados nustatyta, kad ieškovė kartu su sugyventiniu ir dukterimis gyvena 3 kambarių (2 atskiri kambariai ir svetainė su virtuvės bei valgomojo zonomis), apie 65 kv. m ploto bute. Vaikams yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra dviaukštė lova, 2 rašomieji stalai, spinta, el. pianinas, lentynos su knygomis, ugdymo ir kanceliarinėmis priemonėmis, žaislai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Namuose yra visi patogumai, reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Šeima augina 2 kates, narvelyje laiko 2 žiurkes ir augina Madagaskaro tarakoną. Sudarytos tinkamos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui (Išvados 1-2 puslapiai).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Išvados nustatyta, kad Tarnybos atstovei susisiekus su atsakovu ir paaiškinus priežastis, kodėl reikalinga apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir surašyti šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, atsakovas atsisakė susitikti. Nurodė, kad dabartinėje gyvenamojoje vietoje nėra galimybės vaikams svečiuotis ir likti su nakvyne. Atsakovas nurodė, kad neturi sąlygų ir finansinių galimybių atvykti į (duomenys neskelbtini), nes kainuoja kelionė, nakvynė, pramogos su vaikais, maistas (apie 100 Eur per parą) (Išvados 2 puslapis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Atsakovas E. D., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl vaikų S. D. ir S. D. bendravimo su juo nustatymo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo apribojo vaikų bendravimą su juo, nenustatė pereinamojo laikotarpio, nustatė nelogišką ir nepatogią bei neįgyvendinamą bendravimo tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį klausimą, priėmė teisingą ir pagrįstą bei motyvuotą sprendimą, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Kartu apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus.

Visų pirma apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nesiekia bendrauti su vaikais. Atsakovas nurodo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad ne atsakovas nenori ir nesiekia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, o ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais, vaikai patys patvirtino, kad tėtis skambindavo kiekvieną dieną, jis norėjo, kad vaikams būtų parsiųsta programėlė bendrauti, bet mama neleido.

Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktas).

Teisėjų kolegija nagrinėjamo ginčo kontekste pažymi kad bendravimas turi atitikti geriausius vaiko interesus, būti saugus, tiesioginis ir pastovus. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo žinutėmis (ieškinio 5 priedas) darytina išvada, kad ne ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais, o pastarojo siekis bendrauti neatitinka geriausių vaikų interesų ir pastovumo principų. Pavyzdžiui, atsakovas 18.23 val. nurodo, kad gali valandos laikotarpyje atvykti pusvalandžiui su pica. Kitu atveju, atsakovas rašo, jog nori kitą dieną 19 val. susitikti su vaikais, tačiau ieškovei eilę kartų akcentuojant, kad jis pasirinktų bendravimo vietą, pastarasis konstruktyviai nesprendžia klausimo, o nukrypsta į konflikto eskalavimą su ieškove. Tuo tarpu ieškovės pozicija dėl programėlės neparsiuntimo vertintina ne kaip siekis trukdyti atsakovui bendrauti su vaikais, o siekis užtikrinti vaikų saugumą.

Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Tuo tarpu atsakovas, akivaizdu, rūpinasi tik savo interesais ir patogumais, neatsižvelgdamas į vaikų dienotvarkę, prie kurios sudarymo ir užtikrinimo jis pats neprisidėjo, užimtumą, nerodo siekio išvengti konfliktų su ieškove vaikų akivaizdoje.

Be to, atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesant tam pagrindo, apribojo maksimalų vaikų bendravimą su juo, nes nenustatė bendravimo su nakvynėmis. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, nustatydamas tokią bendravimo tvarką, rėmėsi į bylą pateiktais įrodymais (duomenimis apie paskutinę vaikų nakvynę pas atsakovą, kuri buvo prieš dvejus metus, vaikų paaiškinimus), ir jų pagrindu padarė išvadą, kad tėvo ir vaikų ryšys susilpnėjęs, be to, atsakovas nepateikė duomenų, jog galės užtikrinti saugų ir vaikų poreikius atitinkantį būstą nakvynių metu.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikai gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu byloje yra duomenys, kad atsakovas yra sudaręs buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Be to, kaip matyti iš Tarnybos pateiktų duomenų, Tarnybos atstovei susisiekus su atsakovu ir paaiškinus priežastis, kodėl reikalinga apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir surašyti šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, atsakovas atsisakė susitikti. Nurodė, kad dabartinėje gyvenamojoje vietoje nėra galimybės vaikams svečiuotis ir likti su nakvyne. Atsakovas Tarnybos išvadoje pateiktų duomenų neginčijo, neteigė, kad jie neteisingi. Taigi, pats atsakovas savo paaiškinimais Tarnybos atstovui bei teismui prieštarauja pats sau, vienu atveju teigdamas, jog savo gyvenamojoje vietoje neturi galimybės užtikrinti vaikams nakvynės, o tuo pačiu skųsdamas teismo sprendimą, kuriuo nakvynė nenustatyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui nepateikus duomenų apie vaikų interesus užtikrinantį būstą, kuriame atsakovas su vaikais galėtų gyventi kas antrą savaitgalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendravimą be nakvynių. Toks sprendimas užtikrina geriausius vaikų interesus ir pagrįstai riboja maksimalų tėvo bendravimą su vaikais.

Be to, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-15619-1153/2022 (ieškinio 4 priedas) matyti, kad santuokos nutraukimo metu tiek ieškovė su vaikais, tiek atsakovas, gyveno (duomenys neskelbtini). Taigi, ne ieškovė su vaikais, o atsakovas persikėlė gyventi į kitą miestą. Todėl atsakovo argumentai, kad nustačius atsakovo bendravimo su vaikais tvarką be nakvynių, jis didžiąją laiko dalį su vaikais turės praleisti kelionėje, ir tai yra nelogiška, atmestini. Atsakovas, o ne ieškovė sukūrė tokią situaciją, todėl atsakovas ir turi prisiimti iš to kylančius nepatogumus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir vykdant nustatytą bendravimo tvarką, ji turi būti vykdoma atsižvelgiant į geriausius vaikų, o ne tėvų, interesus.

Atsakovas nurodo, kad tokiu atveju, jei jo ir vaikų ryšys yra susilpnėjęs, teismas turėjo nustatyti tokią bendravimo tvarką su pereinamuoju laikotarpiu, kurio metu būtų atkurtas ir sustiprintas ryšys. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovo argumentu. Teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovo bendravimas su vaikais nepastovus, tiksliai nevykdoma ir laikina bendravimo tvarka, todėl nėra galimybių prognozuoti dėl tėvo ir vaikų ryšio sustiprinimo. Atsižvelgdamas į faktinę situaciją bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bendravimo tvarka be pereinamojo laikotarpio nustatyta pagrįstai.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad jis negali nurodyti kiek laiko truks jo komandiruotės, todėl nepagrįstai nustatė informavimo apie bendravimą terminus. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus. Visų pirma, kaip jau minėta, bendravimo tvarka nustatoma pagal esamą situaciją. Be to, nagrinėjant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, visas abejones teismas vertina nepilnamečio vaiko naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Todėl atmestini ir atsakovo argumentai, kad neaišku kuo ieškovės informavimas apie būsimą bendravimą pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tas iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikai, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir jo nuomonę, kasdien jais rūpinasi, užtikrina jų interesus, ugdymą, papildomą ugdymą, organizuoja laisvalaikį, žino jo socialinę aplinką ir pan. Taigi, kartu gyvenantis vienas iš tėvų, kartu su vaiku, organizuoja vaiko dienotvarkę, o kartu ir savo dienotvarkę, kurią turi planuotis. Todėl aiškus ir tikslus bei išankstinis informavimas apie būsimą bendravimą vaikui užtikrina kokybišką jo dienotvarkės įgyvendinimą, įskaitant ir kokybišką poilsį savaitgaliais, kurį galima iš anksto, o ne atsižvelgiant į individualius skyrium gyvenančio tėvo pageidavimus, susiplanuoti. Todėl konstatuotina, kad tais atvejais, kai skyrium gyvenantis tėvas iš anksto neinformuoja kartu su vaikais gyvenančio kito iš tėvų apie nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą, vaikų interesai pažeidžiami.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų bendravimo tvarka atitinka geriausius vaikų interesus ir nepažeidžia atsakovo interesų, todėl jos keisti nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15619-1153/2022 patvirtintos ieškovės A. D. ir atsakovo E. D. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą po 180 Eur išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, priteisiant iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymą po 350 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2026 m. balandžio 2 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą patenkino visiškai.

Apeliantas E. D. nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo pagrindus išlaikymo dydžiui pakeisti, neįvertino vaikų poreikių ir atsakovo turtinės padėties.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pakeisti išlaikymo dydį, nurodė, jog nuo 2022 m. Lietuvoje stebimas žymus kainų lygio augimas, turintis įtakos gyventojų perkamajai galiai. Taip pat nurodė, kad teismas sprendime sutiko, kad savaime padidėjusios kainos tam tikriems poreikiams.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas, vertindamas išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindus, smulkiai aptarė tiek periodinių išmokų indeksavimo institutą, tiek byloje esančias faktines aplinkybes dėl vaikų poreikių pasikeitimo.

Vertindamas indeksavimo tikslus, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi periodinių išmokų indeksavimo institutu ir kasacinio teismo išaiškinimais, kad CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu ar teismo patvirtinta taikos sutartimi, o įstatymu. CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Indeksavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą. Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punkto formuluotės - indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Taigi, visų pirma, indeksavimu ne užtikrinama, o tik siekiama kompensuoti prarastas pajamas. Antra, indeksavimu prarastas pajamas siekiama kompensuoti visiškai ar iš dalies, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad antstoliui vykdant indeksavimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15619-1153/2022 priteistas sumas buvo visiškai kompensuotas nepilnamečių vaikų išlaikymo skirtumas. Be to, vertindamas išlaikymo pakeitimo pagrindus pirmosios instancijos teismas ne, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, sutiko, kad padidėjusios kainos savaime yra pagrindas padidinti išlaikymą, o argumentuotai įvertino laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas, iki pagrindų išlaikymui padidinti atsiradimo, ir susiejo šalies ekonominės būklės pasikeitimus, su realiai pakitusiais vaikų poreikiais.

Apeliantas taip pat teigia, kad išlaikymo dydžio keisti nebuvo pagrindo, nes neatsirado įstatyme nurodyti pagrindai – CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Ieškovė poreikį keisti priteisto išlaikymo dydį grindžia pasikeitusiais vaikų poreikiais CK 3.201 straipsnio 2 dalis - vaikai užaugo, pradėjo lankyti pradinio ugdymo įstaigas, atsirado jų pomėgiai, pasikeitė visos būtinųjų prekių ir paslaugų kainos.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaikų amžiaus pasikeitimus, jų pomėgių, socialinių interesų išsiplėtimą, tą aplinkybę, kad šalių dukra S. jau yra 13 metų paauglė, todėl atsirado poreikiai susiję su higiena, konstatavo pasikeitusius vaikų poreikius. Todėl nesutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas remdamasis vien abstrakčiomis kategorijomis sprendė, jog dėl vaikų amžiaus pasikeitimo padidėjo jų poreikiai.

Papildomai atsižvelgtina ir į tai, kad šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo patvirtinta 2022 m. gegužės 30 d. Visuotinai žinoma, kad iki 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvoje dėl Covid-19 buvo paskelbta Valstybės lygio ekstremalioji situacija. Taigi, šalių sutartis, kuria buvo nustatytas išlaikymo dydis, sudaryta Covid-19 pandemijos, kurios metu buvo ribojamas bendravimas, socialinės veiklos ir pan., įtakoje. Akivaizdu, kad minėtu laikmečiu dėl nuotolinio mokymosi, bendrų socialinių veiklų, pvz., draugų gimtadienių nebuvimo, išvykų ribojimo šeimos turėjo mažesnes išlaidas vaikų išlaikymui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatyta pakankamai faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė, todėl įstatyminis pagrindas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis ) keisti vaikų išlaikymo dydį yra.

Be to, kaip teisingai nurodo pats apeliantas, asmuo reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, gali remtis pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tai padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Taigi, darytina logiška išvada, kad asmeniui įrodžius, jog teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikimo metu, vaiko poreikiai iš esmės padidėjo.

Kaip matyti iš 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo, iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui buvo priteista po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sutuoktinių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtinta minėtu sprendimu, neaptarta, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių pareigų išlaikant vaikus. Taigi, spręstina, kad priteisiant išlaikymą vaikams, sutuoktiniai susitarė, jog kiekvieno iš vaikų išlaikymui reikalinga ir pakankama 360 Eur suma per mėnesį.

Apeliantas remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018; kt.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvai, susitardami dėl išlaikymo jiems dydžio, gali neįvertinti visų vaikų poreikių ir būsimų išlaidų šiems poreikiams patenkinti, ir susitardami, sąžiningai klysti. Be to, šeima, gyvendama kartu, įprastai patiria mažiau išlaidų, nes vedant vieną namų ūkį ir kartu besirūpinant vaikais, galima geriau užtikrinti vaikų poreikius vien savo dėmesiu ir pagalba, neskiriant tų poreikių patenkinimui piniginių lėšų. Tuo tarpu šeimai išsiskyrus, ir suskilus į du namų ūkius, akivaizdu, kad išlaidos padidėja. Taigi, vien ta aplinkybė, kad šalys, susitardamos dėl vaikų išlaikymo dydžio, galbūt sąžiningai suklydo dėl vaikų poreikių, o teismas tokį susitarimą patenkino, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti aiškinama vaikų nenaudai, nes tokia situacija lemtų būtent vaikų, o ne dėl išlaikymo dydžio susitarusių tėvų, teisių pažeidimą. Be to, tai negali būti vertinama ir kaip sankcija kartu su vaikais gyvenančiam ir jų išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdančiam vienam iš tėvų.

Vertinant atsakovo argumentus dėl 2022 m. susitarimo teikti išlaikymą po 180 Eur kiekvienam vaikui, kaip atitinkančio vaiko poreikius ir lyginant juos su atsakovo argumentais kritikuojant vaikų poreikių lentelėse nurodytus dydžius, nurodant, kad dėl visų poreikių buvo susitarta, matomas atsakovo argumentų prieštaringumas. Pagal atsakovo logiką, susitariant dėl 180 Eur išlaikymo, kuris, anot jo, patenkino visus vaikų poreikius, buvo įvertinti poreikiai maistui, kurie pagal atsakovo argumentus, nepasikeitė. Teismo posėdžio metu atsakovas pats nurodė, kad išlaidos vaiko maitinimui per savaitę galėtų siekti 50 Eur, t. y. 200 Eur per mėnesį. Be to, atsakovas teigia, kad vaiko S. D. poreikiai akiniams buvo įvertinti ir dėl jų susitarta. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, vaiko poreikiai akiniams yra 15 Eur per mėnesį. Be to, atsakovas teigia, kad vaiko poreikiai darželiui taip pat buvo įvertinti. Iš ieškovės pateikiamų duomenų matyti, kad darželis per mėnesį kainuoja 70 Eur. Nors ir nėra duomenų, kiek darželis kainavo 2022 m., bet akivaizdu, kad ta suma skyrėsi nežymiai. Be to, akivaizdu, kad vaikai ir tuomet turėjo poreikius būstui, higienai, pramogoms, ugdymui, drabužiams, vaistams ligos atveju ir pan. Todėl apskaičiavus vien vaiko poreikius maistui, darželiui ir akiniams, išlaikymo suma jau yra apie 275 Eur. Taigi, kitiems jau minėtiems poreikiams, anot atsakovo, pakako 85 Eur. Tokie argumentai neįtikinami. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo argumentai dėl vaikų poreikių nepasikeitimo ir visų poreikių įvertinimo 2022 m. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra tik siekis išvengti pareigos mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą.

Ieškovė, teikdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pateikė nepilnamečių vaikų poreikių lenteles. Apeliantas nurodo, kad šios lentelės nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis. Taip pat apeliantas nurodo, kad ieškovė, prašydama pakeisti išlaikymo dydį, turėjo pateikti konkrečius duomenis, detalizuojančius realiai pasikeitusius nepilnamečių vaikų individualius poreikius.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudaro 1 153 Eur arba 846 Eur atskaičius mokesčius.

Nagrinėjamu atveju ieškovės apskaičiuota vaikų išlaikymui būtina skirti suma iš esmės neviršija minimalios mėnesio algos sumos. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamas ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o tokio pobūdžio ginčui kasacinis teismas yra įtvirtinęs specialias įrodinėjimo taisykles bei įrodinėtinus momentus, tačiau tai jokiu būdu negali paneigti bendrųjų išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo principų. Priešingu atveju susidarytų situacija, kada esant ginčui dėl vaikų, kuriems išlaikymas priteisiamas, įrodinėti detaliais įrodymais mažesnius nei pusė minimalios algos vaikų poreikius tektų tam iš tėvų, iš kurio siekiama prisiteisti išlaikymą, o tuo atveju, jei nagrinėjamas ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – tam iš tėvų, kuris siekia išlaikymo dydžio pakeitimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė detalių duomenų, patvirtinančių vaikų poreikius, neviršijančius pusės minimalios mėnesinės algos, o tokių duomenų nepateikimas pripažintinas pagrįstu, nes sukeltų kartu su vaikais gyvenančiai ieškovei, kuriai, beje tenka ir didesnė našta aprūpinimo teikimo, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), neproporcingus nepatogumus. Tokiu atveju ieškovė turėtų atlikti visą namų ūkio buhalteriją – skaičiuoti ir kataloguoti visas išlaidas kiekvienam namų ūkyje gyvenančiam asmeniui maistui, komunaliniams mokesčiams, higienai, drabužiams, ugdymui, kišenpinigiams ir pan., bet ir reikalauti iš vaikų pagrįsti kiekvienas jų išlaidas taip pat reikalaujant surinkti prekių ar paslaugų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Taigi, iš šių įrodymų, kaip galima suprasti iš atsakovo, skyrium gyvenantis kitas iš tėvų, kuriam kasdien nekyla pareiga rūpintis kasdienio vaikų gyvenimo smulkmenomis, galėtų spręsti dėl vaikų poreikių dydžio ir išlaidų pagrįstumo. Kitaip tariant, tokiu atveju vaikų mamai kasdien reikėtų reikalauti, kad vaikai, nusipirkę bandelę ar ledų, jai pristatytų pirkimo kvitą, iš kurio skyrium gyvenantis tėvas galėtų spręsti, ar yra toks vaiko poreikis ir ar jis yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija paaiškina, kad kasacinio teismo formuojama teismų praktika, nustatant, jog šalis, neprašanti priteisti didesnio nei pusė minimalios algos dydžio išlaikymą, jo neturi pagrįsti detaliais įrodymais, nes toks, o ne mažesnis išlaikymo dydis įprastai laikomas užtikrinančiu minimalių vaiko poreikių patenkinimą.

Ta aplinkybė, kad atsakovas pagal pateiktus kai kurias išlaidas patvirtinančius įrodymus apskaičiavo kitus vaikų poreikius, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad ieškovė neįrodė vaikų poreikių pagrįstumo ir jos išlaidų šiems poreikiams patenkinti būtinumo. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 89-123 punktuose smulkiai ir nuosekliai įvertino vaikų poreikių pagrįstumą ir jų būtinumą, o atsakovo argumentus pripažino nepagrįstais. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde tiesiog pakartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl tų pačių argumentų nepasisako bei pažymi, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, faktines aplinkybes vertino ne atsakovo naudai, savaime nereiškia teismo sprendimo nepagrįstumo.

Atsakovo argumentai dėl poreikių lentelėje nurodyto 15 Eur per mėnesį vaiko S. D. poreikio akiniams atmestini. Nors atsakovas nurodo, kad toks poreikis buvo jau 2022 m. nustatant išlaikymą, tačiau teisėjų kolegija įvertina tai, kad nepriklausomai tuo to ar šalys jau yra sutartyje susitarusios įtraukti tokį poreikį į vaiko išlaikymo sumą, šiam poreikiui išlikus, ieškovė pagrįstai šį poreikį įtraukė į vaiko poreikių lentelę. Taip pat, kaip, pvz., poreikį vaiko maitinimui, dėl kurio, akivaizdu, šalys irgi buvo susitarusios priteisiant išlaikymą 2022 m.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais dėl vaikų poreikių būstui apskaičiavimo. Vaiko išlaikymo pareiga yra asmeninio pobūdžio, jos negalima perkelti kitiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kartu su ieškove ir vaikais gyvenantis ieškovės draugas neturi pareigos suteikti būstą atsakovo vaikams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo, kad kiekvienam vaikui tenkanti dalis būsto išlaidoms sudaro 200 Eur.

Atmestini atsakovo argumentai dėl išlaidų už vaiko S. D. būrelius apskaičiavimo. Nors atsakovas nurodo, jog ieškovė neįrodė, kad vaikas lanko būrelius ir vasarą, tačiau atsakovas neteisingai supranta įrodinėjimo pareigą. Būtent atsakovas, neigdamas ieškovės pateiktus duomenis apie būrelių lankymą, turi pareigą pateikti tokį neigimą patvirtinančius įrodymus. Atsakovas šios pareigos neįvykdė.

Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties, įvertintina, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas kitų vaikų, kuriuos privalo išlaikyti, neturi. Be to, įvertintina, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui. Ta aplinkybė, kad jis neturėjo pajamų, o sudarytoje darbo sutartyje numatyta mažesnė nei vidutinis darbo užmokestis alga, vertintina kaip jo paties subjektyviai pasirinkta. Pažymėtina ir tai, kad darbo sutartyje numatyta, kad atsakovui mokamas „ne mažesnis nei...“ darbo užmokestis. Taigi, mokėtinas darbo užmokestis atsakovui gali būti ir didesnis. Akivaizdu, kad teikdamas apeliacinį skundą 2026 m. liepos 27 d. atsakovas jau buvo gavęs bent vieną darbo užmokestį, tačiau duomenų patvirtinančių, kad gavo darbo sutartyje numatytą minimalų, nepateikė. Kaip jau minėta, visos abejonės vertinamos išlaikymo reikalingų nepilnamečių vaikų naudai.

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas neįrodė, jog didesnio išlaikymo jis negali teikti dėl objektyvių priežasčių.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis dukromis: rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, vesti jas į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir priteisdamas iš atsakovo išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nepilnametėms dukroms, tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ar galimybes turtinę padėtį pasigerinti.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl išmokų vaikams neišskaičiavimo iš priteisiamo išlaikymo.

Kasacinis teismas taip pat yra suformavęs praktiką, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

Kaip jau minėta, nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad vaikų tėvas neturėtų galimybių teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Vaikų tėvams turint galimybę teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą, nėra pagrindo šią naštą perkelti valstybei. Todėl valstybės skiriamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą gali būti panaudotos kitiems vaiko poreikiams tenkinti - papildomam ugdymui, pramogoms ar pan.

Atsižvelgdama į visus šiuos argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgė į visus bylos esančius įrodymus, vaiko poreikius, bei tėvų galimybes teikti išlaikymą, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo priėmė 2026 m. birželio 8 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes 2026 m. birželio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Be to, atsakovas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad teismas nepagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo ieškovei, nors ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas tik iš dalies, o bendravimo tvarka labiau atitinka atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės pats atsakovas, pateikdamas prašymą atidėti teismo posėdį tikslu pasirengti baigiamosioms kalboms ir sukūrė situaciją, dėl kurios ieškovei papildomos bylinėjimosi išlaidos ir atsirado. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad baigiamųjų kalbų metu atsakovas galėjo pateikti argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir paskirties pagrįstumo. Todėl atsakovo teisė gintis nuo ieškovės prašymo nebuvo pažeista. Apeliacinio teismo vertinimu, atsisakymas priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nebūtų proporcinga priemonę vien formaliam proceso pažeidimui.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį atsakovo argumentą. Ieškovei pareiškus ieškinį ir pareikalavus nustatyti bendravimo tvarką, atsakovas, nereikšdamas priešieškinio, nemokėdamas už pareikštą priešieškinį žyminio mokesčio, turėjo teisę gintis nuo ieškovės ieškinio reikalavimo ir kritikuoti ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Tuo tarpu tai, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas pareigą būti aktyviu ir spręsti dėl geriausius vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, nustatė bendravimo tvarką, kuri tik iš dalies atitinka ieškovės ieškinyje prašytą nustatyti bendravimo tvarką, vertintina kaip teismo aktyvumo šeimos byloje rezultatas, o ne atsakovo bylos laimėjimas. Priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos šalių lygiateisiškumo principas, nes šalis, nepareiškusi reikalavimų ir neįvykdžiusi su tuo susijusių kitų procesinių pareigų, įgytų pranašumą skirstant bylinėjimosi išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs bendravimo tvarką, pagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 560 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-85072), kurios, atsakovo apeliacinį skundą atmetus, priteistinos jai iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas A. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.