Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovui, kuriuo teismo prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23667-534/2025 priteisto materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai A. K. iš atsakovo dydį ir priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. po 755 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:

2.2. Su ieškiniu pateikta vaiko poreikių lentelė kelia daug klausimų ir abejonių apie kokius konkrečiai pasikeitusius poreikius vaiko ieškovė kalba, taip pat nėra aiškios ir abejotinos kuro išlaidos (neaišku, ar tikrai motina vairuoja, ar turi automobilį, koks atstumas iki darželio, būrelių, kaip dažnai tenka važiuoti). Taip pat abejotinos išlaidos darželiui, nes atsakovas dengia šias išlaidas ir taip vaikas yra gavęs ir valstybinį darželį. Komunalinės išlaidos kelia abejonių, nes nėra nurodyta kiek asmenų gyvena būste, kokios išlaidos tenka proporcingai gyvenantiems asmenims, kur asmenys apskritai gyvena. Taip pat nesuprantamas yra reikalavimas ir dėl prarastų pajamų dėl vaiko ligos, taip pat draudimas, nes tai nėra būtinieji poreikiai, kuriuos turi dengti tėvas. Abejotinos ir nurodytos „kitos išlaidos, nenumatytos“.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su padidėjusiais, individualiais vaiko poreikiais. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, Tarnyba prieštarauti ieškiniui iš esmės neturi pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.2. Byloje nenustatyta, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu šioje byloje.

7.4. Skundžiamu sprendimu priteistos tik būtinosios vaiko išlaikymo išlaidos, kurios siejamos su šalyje nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu ir kurių įrodinėti nereikia, tačiau teismas nei vienu žodžiu nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių didesnius nei būtinuosius vaiko poreikius, kurie teismo buvo priimti byloje.

7.6. Kasacinis teismas aiškiai nurodęs praktikoje, jog kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismas absoliučiai dėl to nepasisakė.

8.4. Ieškovė painioja vaiko išlaikymo priteisimą su vaiko išlaikymo padidinimu, nes tokios aplinkybės, kaip kainų padidėjimas, didesnė našta auginant vaiką ar minimalus rekomendacinis išlaikymo dydis šalyje yra aspektai, kurie vertinami priteisiant vaiko išlaikymą pirmą kartą, o ne jį didinant.

8.6. 755 Eur suma yra abejotina ir nepagrįsta, nes nėra aišku, kodėl vaikui šiuo metu esant 4 metų reikalingas dvigubai didesnis nei 1 MMA dydžio rekomendacinis išlaikymo dydis.

8.9. Teismas išlaikymo dydį nustato atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, egzistuojančias sprendimo priėmimo metu, o ne ateityje kilsiančiu MMA. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, o ne privaloma riba.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais, konstatuoja, kad ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikiamais rašytiniais įrodymais siekia pagrįsti jos dėstomas aplinkybes dėl išlaidų vaikui, jų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, o atsakovas turėjo galimybę su jais susipažinti ir atsikirsti, todėl jie priimami į bylą ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu ieškovės 2026 m. vasario 20 d. teiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti į bylą kaip perteklinius, nes jais ieškovė grindžia tapačias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

16. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padidinta išlaikymo suma iki 388,50 Eur. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas priteisė tik būtinąsias vaiko išlaikymo išlaidas, tačiau teismas nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių didesnius nei būtinuosius vaiko poreikius. Ieškovė laikosi pozicijos, jog byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą išlaikymo sumą vaikui didinti iki 755 Eur.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis reglamentuoja išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

19. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

20. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5616-842/2022 santuoką, (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ginčo šalių nutraukė sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties V dalies 2–3 punktais šalys sutarė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo suma kiekvieną mėnesį yra 300 Eur, kurią moka atsakovas (el. b. 1 t., b. l. 13–16). Atsakovas nuo 2025 m. sausio 31 d. iki 2025 m. balandžio 28 d. teikė 377 Eur išlaikymą (el. b. 2 t., b. l. 191) bei atitinkamu laikotarpiu prisidėjo ½ dalimi, t. y. apie 220 Eur, už darželį (el. b. 2 t., b. l. 26). Iš ieškovės naujausių teiktų įrodymų nustatyta, jog 2025 m. spalio mėnesį vaiko ugdymo paslaugos per mėnesį sudaro apie 450 Eur (el. b. 4 t., b. l. 11). Taip pat byloje nustatyta, jog ieškovė gauna vaiko išmokas, kurios 2025 m. sudarė apie 120 Eur/mėn. (el. b. 3 t., b. l. 72). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui kasmėnesiniais mokėjimais po 388,50 Eur bei nustatė, jog atsakovas apmoka ½ dalį mokesčio už nepilnamečio vaiko lankomą ugdymo įstaigą nuo bylos iškėlimo dienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamu sprendimu priteista 613,50 Eur (388,50 Eur + 450 Eur / 2) išlaikymo suma, mokama kas mėnesį, kai ieškovė prašo priteisti 755 Eur išlaikymą.

21. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl atskirų ginčo aspektų pateikti gana lakoniškai ir glaustai. Tačiau, kita vertus, vien motyvų glaustumas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ar neteisėtą sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino esmines bylai reikšmingas aplinkybes – būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius, jų realų prisidėjimą prie vaiko išlaikymo, taip pat šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių šalių keliamų klausimų ir įrodinėtų aplinkybių, kurios buvo būtinos teisingam ginčo išsprendimui, ir šių aplinkybių vertinimą grindė bylos duomenimis. Tai, kad teismas nepasisakė dėl kiekvieno ieškovės argumento atskirai ar detaliai neaptarė kiekvieno ieškovės nurodyto vaiko poreikio pagrįstumo, savaime nereiškia, jog šie argumentai nebuvo įvertinti ar kad buvo priimtas nemotyvuotas teismo sprendimas.

22. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2010).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą bei papildomas užklasines veiklas. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo kasdienius bazinius poreikius bei kitas išlaidas, būtinas visaverčiam fiziniam, emociniam ir socialiniam vystymuisi užtikrinti, t. y. išlaidas, susijusias su vaiko teise į ugdymą, laisvalaikį, sveikatos priežiūrą, poilsį ir tinkamas gyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 388,50 Eur dydžio mėnesinė išlaikymo suma yra optimali, proporcinga ir pakankama vaiko poreikiams patenkinti.

24. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo nuo 2022 m. vasario 22 d. teismo sprendimu nustatytos 300 Eur sumos iki ieškovės prašomos 755 Eur sumos, t. y. daugiau nei du kartus didesnio išlaikymo dydžio. Tokiu atveju būtent ieškovei teko procesinė pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius ne tik bendrą vaiko poreikių padidėjimą, bet ir tokio žymaus išlaikymo dydžio didinimo būtinumą (žr. plačiau šios nutarties 18 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kodėl beveik (duomenys neskelbtini) metų vaikui reikalingas daugiau nei dvigubai didesnis išlaikymo dydis, lyginant su tuo, kuris buvo nustatytas 2022 m. teismo sprendimu. Nors akivaizdu, kad vaikui augant tam tikri jo poreikiai objektyviai didėja, tačiau šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir dėl to pagrįstai padidino išlaikymo dydį nuo 300 Eur iki 388,50 Eur per mėnesį. Be to, iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad reikšmingą vaiko išlaikymo išlaidų dalį sudaro mokesčiai už vaiko lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir, siekdamas užtikrinti teisingą tėvų pareigų paskirstymą, papildomai priteisė iš atsakovo ½ dalį šių išlaidų dengimo, taip dar labiau sumažindamas ieškovės finansinę naštą ir užtikrindamas proporcingą abiejų tėvų prisidėjimą prie vaiko išlaikymo.

25. Nors ieškovė padidėjusias vaiko poreikių tenkinimo išlaidas sieja ir su išaugusiomis prekių bei paslaugų kainomis, šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad CK 3.208 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 3 ir 4 punktais, periodinės išmokos yra indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą; periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis; periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Nagrinėjamu atveju, iš atsakovo išlaikymas priteistas 2022 m. vasario 22 d. teismo sprendimu, vadinasi priteista išlaikymo suma turėjo būti indeksuojama nuo 2023 metų vasario mėnesio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad indeksavimas būtent ir yra skirtas kompensuoti infliacijos nulemtą prekių ir paslaugų kainų augimą, kurį ieškovė nurodo apeliaciniame skunde. Todėl aplinkybė, jog per tam tikrą laikotarpį padidėjo paslaugų ar prekių kainos, savaime nėra pagrindas papildomai didinti išlaikymo dydį, nes šie pokyčiai jau yra įvertinami taikant įstatyme nustatytą išlaikymo indeksavimą.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Teismas, plėtodamas šią praktiką, taip pat pasisakė, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

27. Kaip minėta, ieškovė byloje įrodinėjo, jog nepilnamečio vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 1 511,31 Eur. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimu padidintą išlaikymo sumą iki 388,50 Eur per mėnesį bei papildomą atsakovo įpareigojimą apmokėti ½ dalį vaiko lankomos ugdymo įstaigos išlaidų, kurios sudaro apie 225 Eur per mėnesį, darytina išvada, kad atsakovas kas mėnesį prisideda prie vaiko išlaikymo iš viso 613,50 Eur suma. Be to, ši išlaikymo suma yra indeksuojama įstatymo nustatyta tvarka, todėl jos realioji vertė didėja atsižvelgiant į infliaciją. Kartu pažymėtina, kad vaiko išlaikymui taip pat skiriama valstybės mokama 120 Eur išmoka, kuri taip pat laikytina vaiko išlaikymo šaltiniu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog bendra suma, skiriama vaiko poreikiams tenkinti, susideda iš abiejų tėvų prisidėjimo lygiomis dalimis (po 613,50 Eur kiekvienam) bei papildomos valstybės teikiamos išmokos, ir sudaro apie 1 350 Eur per mėnesį, neįskaitant indeksacijos poveikio. Ši suma yra artima pačios ieškovės nurodytam 1 511,31 Eur dydžio vaiko poreikių sumai, o atsižvelgus į išlaikymo indeksavimą, laikytina, kad faktiškai skiriamos lėšos leidžia vaiko poreikius patenkinti visa apimtimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esant tokiam išlaikymo paskirstymui vaiko poreikiai yra užtikrinami pakankamai ir proporcingai, o papildomo išlaikymo didinimo, kaip to prašo ieškovė, objektyvus pagrindas nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo teiktino išlaikymo dydžio paliekama nepakeista, o apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas atmetamas kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

28. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neįtraukė dalies jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

29. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1 050 Eur išlaidas už teisines paslaugas, o atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1 275 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Teismas darė išvadą, kad ieškinys yra tenkintas 80 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 840 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pritaria ieškovės pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės teiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 700 Eur (el. b. 1 t., b. l. 49–50) bei 1 050 Eur (el. b. 3 t., b. l. 158–159), viso 1 750 Eur, kai tuo tarpu pirmosios instancijos pasisakė tik dėl 1 050 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perskaičiuoti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi tenkintų ieškinio reikalavimų suma nesikeičia (80 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 400 Eur (1 750 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

31. Atsakovas atitinkamai įgijo teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškinio atmestų reikalavimų daliai (20 proc.), tačiau pirmosios instancijos teismui šio klausimo nesprendus, apeliacinės instancijos teismas paskirsto šias išlaidas, t. y. atsakovui priteistina 255 Eur (1275 Eur x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų įskaitomos (1400 Eur – 255 Eur) ir ieškovei priteistina 1145 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra glausti ir lakoniški, tai savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, nes šalių ginčas iš esmės išspręstas teisingai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą patikslinti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, perskirstant ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

35. Nors apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą tikslinti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme, tačiau tai laikytina procesinio prašymo tenkinimu ir neturinčiu reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo esmės apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti, ieškovė laikoma pralaimėjusia bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl jai bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

36. CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos

37. Atsakovas pateikė prašymą dėl 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą pasitelkiant advokatą. Byloje pateikti mokėjimus pagrindžiantys įrodymai. Suteiktos teisinės paslaugos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, jos yra realios, protingo dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, todėl priteistinos pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei S. K. iš atsakovo A. K. ir ją išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 145 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.