Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Marijai Aleksandrai Ražanskaitei, Sigitai Švėgždienei, Laimai Grėbliūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 (toliau – ir NUT1, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 200 MGL, t. y. 10000 (dešimties tūkstančių) eurų dydžio bauda.

Nukentėjusios NKA1 civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš NUT1 4500 (keturi tūkstančiai penki šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo

Visų pirma pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji NKA1 yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklausė automobilis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ir nors nuteistasis NUT1 buvusios sutuoktinės įmonėje dirbo iki 2021 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) pareigose, tačiau šiuo automobiliu nuolatos nesinaudojo, pats vairavo kitą – „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį. Tuo tarpu nenustatyta, jog kiti įmonės darbuotojai turėjo teisę šiuo automobiliu naudojosi, o pavieniai atvejai, kuomet automobilį (duomenys neskelbtini) galėjo vairuoti nukentėjusiosios sūnus niekaip nepaneigia aplinkybių, jog NUT1 kaltinime nurodytu laiku ir būdu neteisėtai rinko informaciją apie nukentėjusiosios NKA1 privatų gyvenimą.

Svarbu paminėti ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis NUT1 taip pat buvo iniciavęs ne vieną baudžiamąjį persekiojimą nukentėjusiosios NKA1 atžvilgiu. O 2023 m. kovo 13 d. kaltinamajame akte apeliantui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiosios atžvilgiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą patvirtina, kad nesutarimai tarp sutuoktinių vyko daug anksčiau (inkriminuotas laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. birželio 5 d.) nei NKA1 2022 m. sausio 10 d. kreipėsi į apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo.

Tuo tarpu šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, santuokos savanoriškumo ir sutuoktinių lygiateisiškumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. įgyvendinti jas tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmenų, kaip sutuoktinių, statusas nepaneigia jų privatumo vienas kito atžvilgiu, jie privalo jį gerbti ir nepažeisti, o pažeidimo atveju valstybei atsiranda pareiga apginti pažeistą teisę. Pažymint, kad nukentėjusioji apklausiama apylinkės teisme buvo nurodžiusi, jog nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. gyveno su nuteistuoju viename name, tačiau atskiruose kambariuose ir jų santykiai buvo ne kokie, nors ir buvo bandymų taikytis (5 t., b. l. 82). O nuteistasis NUT1 apklausiamas teisme patvirtino, kad pirmasis ikiteisminis tyrimas pagal NKA1 pareiškimą buvo atliekamas dar 2021 m. liepos mėn., t. y. dar iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis NUT1 neteisėtai rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios sutuoktinės (su kuria bendras gyvenimas buvo nutrūkęs) NKA1 gyvenimą.

Tai, kad nuteistasis bandydamas pateisinti savo veiksmus įrodinėja, jog informaciją apie NKA1 gyvenimą, jos buvimo vietą sužinojo kitais būdais (iš sūnaus, pats tiesiogiai matė, turėjo pagrindą vykti į (duomenys neskelbtini) ir pan.) bei siekdamas įnešti abejones dėl nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių patikimumo pateikia susirašinėjimą dėl kito automobilio (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptartų duomenų, juos sujungus į vientisą loginę grandinę, visiškai pakanka konstatuoti, jog NUT1 rinko informaciją apie privatų NKA1 gyvenimą (automobilio (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptį ir pokalbius vykusius automobilio viduje), todėl jis skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad apeliantas tai atliko tyčia, sistemingai ir ilgą laikotarpį, siekdamas ir vedinas savanaudiškų tikslų, todėl jo nusikalstamą veiką vertinti, kaip mažiau pavojingos nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso pažeidimų ir šališkumo

Teisėjų kolegija, išanalizavusi duomenis, susijusius su baudžiamosios bylos nagrinėjimu apylinkės teisme ir nuteistojo NUT1 dalyvavimu baudžiamajame procese sutinkina, kad pirmosios instancijos teisme iki galo nebuvo išklausytas NUT1 paskutinis žodis, kas eliminavo jo galimybes apibendrintai išdėstyti savo poziciją dėl jam pareikšto kaltinimo. Tačiau šis procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio turėtų būti naikinamas skundžiamas nuosprendis. Nuteistasis nesutikimą su jo nuteisimu ir pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu plačiai išdėstė savo apeliaciniame skunde. Be to jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti apygardos teismo posėdžiuose bei suteikta teisė pasisakyti. Ir šia teise nuteistasis NUT1 naudojosi aktyviai.

Vertinant skundo argumentus susijusius su prokuroro šališkumu akcentuotina, jog apeliantas nepateikė jokių naujų argumentų, kurių nebūtų vertinęs apylinkės teismas spręsdamas nuteistojo NUT1 prašymą dėl prokuroro nušalinimo (4 t., b. l. 177-178). Pažymėtina, kad BPK reglamentuoja prokuroro prerogatyvą pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį nutraukti, tačiau tokie nutarimai yra skundžiami ikiteisminio tyrimo teisėjui, o jo nutartis ir aukštesniam teismui, todėl nuteistajam NUT1 manant, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą NKA1 atžvilgiu buvo nepagrįstas, jis turėjo teisę šį prokuroro nutarimą skųsti. Tuo tarpu apelianto pateikti subjektyvūs ir menamo pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju prokuroras nuteistojo NUT1 atžvilgiu buvo šališkas.

Dėl bausmės

Visų pirma pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

BK 167 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam NUT1 baudos bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Vertino, jog jis vedęs, dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka. Ir nors apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam NUT1 bausmės dydį atskirai nemotyvavo, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apeliantui skirta 200 MGL bauda yra neproporcingai didelė. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL. Apylinkės teismo nuteistajam NUT1 skirta bauda yra sankcijos ribose, žymiai mažesnė už vidurkį ir artima minimaliai ribai. Be to ir prokuroro pasiūlyta 500 MGL bauda yra mažesnė nei sankcijos vidurkis, todėl nesant byloje jokių objektyvių duomenų, nėra pagrindo ir teigti, jog siūlymas buvo nulemtas šališko ir suinteresuoto prokuroro. Teismas, skirdamas bausmę, kiekvienu atveju vertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl jokios baudžiamojo įstatymo normos šiuo atveju pažeistos nebuvo, bausmė nuteistajam NUT1 individualizuota tinkamai. O skundo argumentai, jog tokio pobūdžio bylose 200 MGL dydžio bauda nėra taikoma yra nepagrįsti. Apeliantas nepateikia jokios teismų praktikos pagrindžiančios šį teiginį. Pažymėtina, kad nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, jog jis anksčiau neteistas, o padarytas nusikaltimas nesunkus, jau buvo įvertinos pirmosios instancijos teismo, todėl jas vertinti pakartotinai teisėjų kolegija neturi pagrindo. Vien aplinkybės, jog apeliantas augina nepilnametį vaiką, kuriam privalo teikti išlaikymą, nesudaro pagrindo mažinti jam paskirtą bausmę, kadangi NUT1 yra darbingo amžiaus, dirbantis, o jo padaryta nusikalstama veika nebuvo mažareikšmė, savanaudiška ir tęsėsi beveik pusantrų metų. Taigi, NUT1 paskirta 200 MGL bauda nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone už nesunkaus nusikaltimo padarymą, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui bei nuteistojo asmenybei, dėl to nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl civilinio ieškinio

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas, kartu atsižvelgdamas ir į formuojamą teismų praktiką. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Svarbu paminėti ir tai, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t., kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies motyvavo, kad nukentėjusioji NKA1 patyrė daug neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, ji buvo pažeminta ir paniekinta kitų asmenų akyse. Teismui taip pat nekilo abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjusioji NKA1 patyrė neigiamus išgyvenimus, įtampą, stresą išgąstį ir nerimą, tačiau jokie liekamieji reiškiniai nukentėjusiajai nebuvo padaryti. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo NUT1 amžių ir turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, jos reputacijai bei realias galimybes šią žalą atlyginti ir nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinės žalos dydį – 10 000 Eur sumažino iki 4 500 Eur., konstatuodamas, jog toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytų veikų pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Tačiau teisėjų kolegija su tuo sutinka tik iš dalies. Neabejotina, kad NKA1 dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamus išgyvenimus, kuriuos apima psichologiniai, dvasiniai ir emociniai sukrėtimai, neigiami jausmai, prarastas pasitikėjimas, moralinė žala, nesaugumo jausmas, kadangi šias aplinkybes pagrindžia ir nukentėjusiosios paaiškinimai nurodomi civiliame ieškinyje bei teisme (3 t., b. l. 21-25, 4 t., b. l. 192-197), tačiau svarbu paminėti ir tai, kad jokių liekamųjų reiškinių, susijusių su nukentėjusiosios sveikata, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Nors asmeninė informacija apie NKA1 privatų gyvenimą buvo renkama ilgą laiką, tačiau akivaizdu, jog neigiamus išgyvenimus NKA1 patyrė ir dėl kitų nuteistojo galimai atliktų neteisėtų veiksmų, susijusių su jos sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. birželio 5 d., dėl ko apeliantui buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju NUT1 buvo pripažintas kaltu tik dėl to, kad neteisėtai rinko informaciją apie NKA1 privatų gyvenimą, vienintelėje vietoje – automobilyje. Ir šios informacijos atskleidimas bei panaudojimas nuteistajam nebuvo inkriminuotas. Tuo tarpu pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose svyruoja nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur, o didesnės sumos, artimos apylinkės teismo priteistai sumai, priteisiamos tik tuo atveju, jeigu informacija buvo itin jautri, lytinio pobūdžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-719/2025, 2K-109-489/2025, 2K-134-689/2020). Tad teisėjų kolegija įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes susijusias nukentėjusiosios patirtais neigiamais išgyvenimais, ilgą nusikalstamos veikos trukmę, tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, turintis darbą ir gyvenamąjį vietą, nenukrypdama nuo formuojamos teismų praktikos nukentėjusiajai NKA1 priteistą neturtinės žalos dydį sumažina iki 2 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokio dydžio pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra tinkama kompensacija nukentėjusiajai NKA1 už jos patirtus išgyvenimus dėl nuteistojo NUT1 nusikalstamos veikos ir nenukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos minimos ir apeliaciniame skunde.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiosios NKA1 atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis Kauno apygardos teismui pateikė prašymą su priedais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo NKA1 iš nuteistojo NUT1, kurios sudaro 2 250 Eur (6 t., b. l. 9-14).

BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje.

Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik nuteistasis NUT1, kuriame ginčijo kaltę, neturtinę žalą, bausmę, taip pat išreiškė kitus prašymus. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuteistojo NUT1 apeliaciniame skunde keliamų klausimų sudėtingumą, tai, kad nukentėjusiajai NKA1 advokatas atstovavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose ir nedalyvavo kuomet nuteistasis naudojosi paskutinio žodžio teise, nukentėjusiosios NKA1 patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2 250 Eur, vertinama kaip protingas, proporcingas advokato suteiktai teisiniai pagalbai ir jas priteisia iš nuteistojo NUT1 pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendį:

sumažinti nukentėjusiajai NKA1 priteistos neturtinės žalos dydį iki 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo NUT1 nukentėjusiajai NKA1 2 250 (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt) eurų atstovavimo išlaidų, sudariusių dėl atstovo advokato teiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.