- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-22
- Bylos Nr.
- BIK-832/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05564-2023-0
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Algimantas Valantinas, Alvydas Pikelis
- Nuteistasis
- R. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko), Alvydo Pikelio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato Vido Adomaičio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 14 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. ir jo gynėjas advokatas V. Adomaitis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą R. M. nutraukti.
Kasatoriai skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip R. M. veiksmuose nepagrįstai nustatė pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Žemesnės instancijos teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakomybei pagal BK 167 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad nuteistasis, naudodamas sekimo ir pasiklausymo įrangą, slaptai sekė privatų asmenį. Teismai baudžiamąją atsakomybę pagal BK 167 straipsnio 1 dalį nepagrįstai susiejo tik su informacijos rinkimo būdu, o ne su surinktos informacijos pobūdžiu. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina kokia konkreti informacija buvo surinkta, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos dalykas. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, jog automobilyje sumontuota įranga buvo naudojama informacijai apie nukentėjusiąją gauti. Įmonei priklausančiame automobilyje, kuriuo galėjo naudotis ne tik nukentėjusioji, sekimo įranga buvo įrengta, siekiant paruošti automobilį galimai jo nuomai, todėl kasatorių vertinimu nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas veikos neteisėtumas ir nepagrįstai nustatyta R. M. kaltė.
Žemesnės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismai neatskleidė nuoseklios loginės grandinės tarp nustatytų faktų ir išvados, kad R. M. technine priemone rinko informaciją apie nukentėjusiosios gyvenimą. Teismai nustatė, kad sekimo įrenginio SIM kortelės išklotinė apima laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 15 d., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2022 m. gruodžio 25 d., tačiau veika pripažinta tęstine nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. Žemesnės instancijos teismai nepateikė argumentų, kodėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimas prie tos pačios bazinės stoties, įvertinus tai, kad nuteistojo gyvenamojo vieta yra nedideliu atstumu nuo nukentėjusiosios gyvenamosios vietos ir darbovietės, patvirtina, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi R. M.. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad R. M. ne vieną kartą sekimo įrenginio pagalba, pats ir pažįstamos pagalba melagingai pranešė policijos pareigūnams apie nukentėjusios vairavimą esant neblaiviai. Sekimo įranga automobilyje 2023 m. vasario 2 d. buvo išmontuota. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad aplinkybės dėl galimo nukentėjusiosios vairavimo esant neblaiviai buvo užfiksuotos kitomis aplinkybėmis ir priemonėmis.
Skunde teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista R. M. teisę į paskutinį žodį, buvo ribojama jo trukmė. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad toks pažeidimas apribojo R. M. galimybę apibendrinti poziciją, nepagrįstai šio pažeidimo nepripažino esminiu.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas).
Kasacinis skundas nuteistojo R. M. baudžiamojoje byloje paduodamas antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato V. Adomaičio kasacinį skundą, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų. Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame skunde turėtų būti ištaisyti pirmiau nustatyti trūkumai ir neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą.
Nors naujai pateiktas kasacinis skundas nėra identiškas, tačiau argumentai dėl BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo, esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarką pažeidimų iš esmės yra tie patys, kurie buvo nurodyti ankstesniame kasaciniame skunde. Naujai pateiktas kasacinis skundas grindžiamas tais pačiais su faktinių bylos aplinkybių vertinimu susijusiais argumentais. Taigi, kasaciniame skunde nesuformuluoti nauji teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato V. Adomaičio kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato Vido Adomaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.