- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-06
- Bylos Nr.
- BIK-756/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05564-2023-0
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Algimantas Valantinas, Olegas Fedosiukas
- Nuteistasis
- R. M.
Kasacinio skundo Nr. DOK-3275/2026 Bylos Nr. BIK-756/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05564-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato Vido Adomaičio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 14 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. ir jo gynėjas advokatas V. Adomaitis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą R. M. nutraukti, arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nutartį ir sumažinti R. M. paskirtos baudos dydį ir iš jo nukentėjusiajai priteistų išlaidų, patirtų dėl atstovo advokato teiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme, dydį. Kasatoriai skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip R. M. veiksmuose nepagrįstai nustatė pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Žemesnės instancijos teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakomybei pagal BK 167 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad nuteistasis, naudodamas sekimo ir pasiklausymo įrangą, slaptai sekė privatų asmenį. Bylos surinkti įrodymai nepatvirtina kokia konkreti informacija buvo surinkta, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos dalykas. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, jog automobilyje sumontuota įranga buvo naudojama informacijai apie nukentėjusiąją gauti. Įmonei priklausančiame automobilyje, kuriuo galėjo naudotis ne tik nukentėjusioji, bet ir kiti įmonės darbuotojai, sekimo įranga buvo įrengta nuteistojo ir nukentėjusiosios bendru sprendimu, todėl kasatorių vertinimu nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas veikos neteisėtumas ir nepagrįstai nustatyta R. M. kaltė. Žemesnės instancijos teismai nesujungė byloje nustatytų faktų ir surinktų įrodymų į vieną nuoseklią, logišką grandinę bei padarė išvadas prieštaraujančias byloje surinktiems įrodymams, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad įranga buvo naudojama laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. Žemenės instancijos teismai išvadą, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi nuteistasis padarė atsižvelgę į tai, kad šis telefono numeris panašiu laikotarpiu jungdavosi prie tos pačios bazinės stoties, tačiau žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis ir nukentėjusioji gyveno nedideliu atstumu vienas nuo kito, nukentėjusioji taip pat dirbo netoli nuo nuteistojo gyvenamosios vietos. Teismai nevertino aplinkybės, kad sekimo įranga buvo sumontuota neslepiant to nuo nukentėjusiosios ar kitų asmenų. Skunde teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista R. M. teisę į paskutinį žodį, buvo ribojama jo trukmė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šio pažeidimo nepripažino esminiu. Skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas patenkinęs nuteistojo apeliacinį skundą iš dalies ir sumažinęs nukentėjusiajai iš nuteistojo priteistinos neturtinės žalos dydį turėjo įvertinti šią aplinkybę sprendžiant dėl nuteistajam skirtinos bausmės dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl iš nuteistojo priteistino nukentėjusiosios patirtų išlaidų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme dydžio, taip pat turėjo atsižvelgti į pirmiau nurodytą aplinkybę.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 167 straipsnio 1 dalies) taikymo ir padarytų esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami žemesnės instancijos teismų atliktų įrodymų vertinimų kritika ir nesutikimu su nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl R. M. kaltumo padarius BK 167 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nuteistojo ir jo gynėjo kasacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl nusikalstamos veikos požymių, įrodymų vertinimo, R. M. teisės į paskutinį žodį apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados (apeliacinės instancijos teismo nutarties 9–18, 19–20, 24, 31 punktai). Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių žemesnės instancijos teismų galimai padarytas teisės aiškinimo ir taikymo klaidas. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismų išvados dėl byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidauja nuteistasis ir jo gynėjas, nesuteikia pagrindo spęsti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato V. Adomaičio kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato Vido Adomaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.