- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- eAS-2922-556/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03409-2026-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius, Beata Martišienė
- Atsakovas
- Lietuvos kariuomenė, Lietuvos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės
- Pareiškėjas
- I. P.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, Lietuvos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos kariuomenės atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovėms Lietuvos kariuomenei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) panaikinti Lietuvos kariuomenės (toliau – ir atsakovas) 2026 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. KVS-164 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Lietuvos kariuomenę nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šaukimo eigą interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt. Pareiškėjas taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu įpareigoti atsakovą nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šaukimo eigą, viešai skelbiamus interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt. Pareiškėjas nurodė, jog netaikius šios priemonės, kyla reali grėsmė jo saugumui, jis patiria neturtinę žalą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjo I. P. skundą ir tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Lietuvos kariuomenę nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis bei informaciją apie šaukimo eigą interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt. Teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šio straipsnio nuostatų taikymo, įvertino ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus ir pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, įpareigoti atsakovą nedelsiant nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis, viešai skelbiamus interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt, yra tiesiogiai susijusi su priimtais nagrinėti reikalavimais. Teismas nurodė, jog pareiškėjas pagrindė, jog jis asmeniškai 2025 m. birželio 5 d. sulaukė grasinimo pakenkti jo sveikatai iš anoniminio asmens, kurio teisėsaugos institucijos nesugebėjo identifikuoti dėl asmens naudotų tinklo maskavimo įrankių. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tokios informacijos viešinimas, t. y. informacijos apie tikslią dieną, kurią pareiškėjas privalės atvykti į sveikatos patikrinimą ar vykdyti kitas procedūras, atskleidimas asmeniui, kuriam realiai buvo grasinta susidorojimu, sukuria idealias sąlygas piktavaliams suplanuoti ir įvykdyti fizinį išpuolį konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje, be to, pareiškėjo atžvilgiu priėmus neigiamą sprendimą ir atmetus pagrindinius skundo reikalavimus, šiuos duomenis nedelsiant būtų galima sugrąžinti į viešąjį atsakovo sąrašą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas niekaip netrukdo atsakovo veiklai.
III.
Atsakovas Lietuvos kariuomenė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su įrodymų vertinimu bei reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota, o išdėstyti argumentai nėra pakankami skundžiamai nutarčiai pagrįsti, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad, kaip teigia pareiškėjas, grasinimo dėl jam atidėtos karo tarnybos iš neidentifikuoto šaltinio sulaukė 2025 m. birželio 5 d., o pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonę pritaikė tik 2026 m. rugpjūčio 3 d. Per šį laikotarpį pareiškėjas į bylą nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių, kad deklaruojama grėsmė tęsiasi ar atsirado naujų grasinimo epizodų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie piktavalių planuojamą ir ketinamą įvykdyti fizinį išpuolį prieš pareiškėją nuo 2025 m. yra nepagrįsta.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie galinčias kilti neigiamas pasekmes yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti jokiais svariais duomenimis ar įrodymais, leidžiančiais nustatyti, kokią žalą pareiškėjas patirtų netenkinus jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovas taip pat pažymi, kad dėl 2025 m. birželio 5 d. elektroninėje erdvėje sulauktų grasinimų ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
Atsakovas akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme (toliau – ir KPAKATĮ) expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtinta ne tik pareiga viešai paskelbti metinį karo prievolininkų sąrašą, bet ir aiškiai apibrėžti tokio duomenų tvarkymo tikslai. Įstatymų leidėjas yra konstatavęs, jog viešas karo prievolininkų sąrašo paskelbimas skirtas užtikrinti karo prievolininkų informavimą apie šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, šaukimo procedūrų skaidrumą, informacijos prieinamumą bei tinkamą karo prievolės administravimą, o asmens duomenų skelbiama tik tiek, kiek būtina šiuos duomenis skelbiančios institucijos funkcijoms asmens duomenų tvarkymo nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais atlikti.
Atsakovas pažymi, kad karo prievolininkų sąrašas skelbiamas tokiu būdu, kad prisijungęs karo prievolininkas matytų tik savo duomenis. Atsakovas nurodo, jog KPAKATĮ įstatymo projektas buvo derintas kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir KAM) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį, kuria atsakovui taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.
KAM pritaria atsakovo atskirajame skunde išdėstytai pozicijai, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra būtinas ir papildomai nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
KAM nuomone, pareiškėjo reikalavimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra susijęs su bylos dalyku, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu iš esmės dėl Rašto panaikinimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai niekaip nepagrindžia, kad tik pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali tapti įmanomu.
KAM laikosi pozicijos, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamiems reikalavimams.
KAM sutinka su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjo argumentai dėl galinčių kilti neigiamų pasekmių yra tik deklaratyvūs ir nepatvirtinti jokiais svariais duomenimis ar įrodymais.
KAM nurodo, jog Lietuvos kariuomenė, vadovaudamasi KPAKATĮ ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, karo prievolininkų asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais ir negali individualių skundų nagrinėti pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) 21 straipsnio 1 dalį.
KAM paaiškina, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 4 straipsnio 2 dalis pabrėžia, kad nacionalinis saugumas išlieka išimtine valstybių narių atsakomybe. Remiantis šia pirmine nuostata yra pagrindas, kuriuo remiantis BDAR 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatyta taikymo išimtis, numatanti, kad BDAR netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko valstybės narės, vykdydamos veiklą, kuriai taikomas SESV V antraštinės dalies 2 skyrius (konkrečios nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos), todėl nacionalinio saugumo srityje valstybės narės, spręsdamos nacionalinio saugumo klausimus, nėra saistomos BDAR nustatytų asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog jam kylanti grėsmė yra nuolatinė ir tęstinė, nes atsakovas neužtikrina kibernetinio saugumo ir pažymi, jog 2026 m. rugpjūčio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui akcentavo, kad atsakovo sistemoje neegzistuoja srauto limitavimo (angl. rate limit) apsauga, dėl ko bet kas gali pasisavinti visą duomenų bazę per kelias minutes. Šį teiginį patvirtina pateiktas 2026 m. rugpjūčio 21 d. pranešimas „Dėl duomenų nutekinimo incidentų“. Atlikus OSINT (angl. Open Source Intelligence, liet. atvirųjų šaltinių žvalgyba) analizę nustatyta, kad atsakovo neveikimo dėka jau įvyko mažiausiai 7 masiniai duomenų nutekėjimai. Tarp laisvai trečiųjų šalių „Github“ serveriuose platinamų net 158 391 asmenų duomenų yra visų 2019, 2023, 2024, 2025 ir 2026 metų šauktinių informacija. Atvirai platinamas asmens regionas, kodas, inicialai, pavardė, gimimo metai ir, svarbiausia, privati informacija apie šaukimo eigą (atvykimo vietą ir laiką).
Pareiškėjas pažymi, kad anoniminis asmuo, grasinęs susidorojimu, ne tik turi nuolatinę, nevaržomą prieigą prie pareiškėjo buvimo vietos ir šaukimo maršruto iš oficialaus, neužlopyto atsakovo tinklalapio, bet ir gali tuos duomenis parsisiųsti ir kaupti savo įrenginiuose tolesniam planavimui, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė, kad šis nuolatinis viešinimas asmeniui, kuriam grasinta, sukuria nepertraukiamą stresą ir baimę dėl savo saugumo.
Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas ignoruoja pirmosios instancijos teismo pateiktą argumentaciją, pagrįstą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (bylose C-300/21 ir C-340/21), kurioje imperatyviai išaiškinta, kad asmens duomenų kontrolės praradimas internete sukelia realią, kompensuojamą ir iš esmės negrįžtamą žalą. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, priėmus galutinį teismo sprendimą, pasklidusių duomenų (pareiškėjo sveikatos tikrinimo vietos, laiko) ištrinti iš piktavalių rankų (ar iš „Github“ archyvų) bus objektyviai neįmanoma. Pirmykštės padėties atkurti nepavyks, o teismo sprendimas taps formaliu ir beverčiu, tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017 ir 2018 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas 2026 m. rugpjūčio 11 d. prisipažino, kad nėra atlikęs jokio vertinimo dėl šauktinių duomenų neviešinimo konkrečios grėsmės nacionaliniam saugumui, kaip to reikalauja Europos Sąjungos teisės normos (žr. pvz., ESTT 2024 m. sausio 16 d. sprendimas byloje Österreichische Datenschutzbehörde prieš WK, C-33/22, ECLI:EU:C:2024:46, 37 punktas). 2026 m. rugpjūčio 11 d. rašte pateiktas vertinimas nėra suderinamas su grėsmėmis, kylančiomis nacionaliniam saugumui, kurios būtent kyla iš šauktinių duomenų viešinimo internete, ir apie kurias 2026 m. kovo 23 d. buvo padarytas išsamus Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos tyrimas.
Pareiškėjas pabrėžia, jog atsakovas jau yra prisipažinęs, kad nebuvo įdiegęs tinkamų techninių bei organizacinių priemonių apsaugoti pareiškėjo ir visų kitų 158 tūkst. šauktinių asmens duomenis bei atvirai ignoruoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) imperatyvus. Oficialiais raštais (2026 m. rugpjūčio 31 d. ir rugpjūčio 11 d.) atsakovas patvirtino, kad sistemoje sauktiniai.karys.lt niekada nebuvo numatytos registracijos įrašų (fiksavimo) funkcijos, nėra įdiegtų priemonių, visiškai ribojančių masinį duomenų kopijavimą, ir nebuvo atlikti jokie duomenų apsaugos poveikio vertinimai, o tai yra tiesioginiai ADTAĮ 18 str. 2 d., 23 str. 1 d. bei 25 str. pažeidimai. Teigdamas, kad duomenys tvarkomi išimtinai nacionalinio saugumo tikslais, atsakovas privalo laikytis šio specialiojo įstatymo, tačiau viešai patvirtina jį pažeidžiantis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumo ir teisėtumo.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Taigi yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės
(-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023).
Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-886-520/2024).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti atsakovą nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis bei informaciją apie šaukimo eigą interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo viešai skelbiamame karo prievolininkų (šauktinių) sąraše pateikiami pareiškėjo duomenys, informacija apie tikslią dieną, kada jis privalės atvykti į sveikatos patikrinimą ar vykdyti kitas procedūras ir kt. kelia tiesioginę grėsmę ir daro žalą jo sveikatai. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis 2025 m. birželio 5 d. sulaukė grasinimo kenkti jo sveikatai iš anoniminio asmens, o tai, kad jo duomenys yra viešai prieinami, kelia nepertraukiamą stresą, nuolatinius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją bei emocinį išsekimą.
Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutarties dalimi nutaręs taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir įpareigojęs atsakovą Lietuvos kariuomenę nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis bei informaciją apie šaukimo eigą interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt, nurodė, kad asmeninės informacijos viešinimas asmeniui, kuriam realiai grasinta susidorojimu, sukuria idealias sąlygas piktavaliams suplanuoti ir įvykdyti fizinį išpuolį konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje, ir tai kelia nuolatinį stresą ir dvasinius išgyvenimus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nagrinėjamu atveju yra pagrįsta ir proporcinga.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2025 m. birželio 5 d. sulaukė grasinimų, kuriuose, be kita ko, buvo nurodoma su jo karo prievolės vykdymus susijusi informacija. Taigi pareiškėjo nuogąstavimai dėl galimų neigiamų pasekmių, kurias sukelia viešai skelbiami jo duomenys (vardo raidė, pavardė ir gimimo metai bei informacija apie šaukimo eigą), nėra vien subjektyvi prielaida, nes prieš pareiškėją nukreipti veiksmai jau buvo pradėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad grasinimai iki skundžiamos nutarties priėmimo nepasikartojo, nepaneigia jų reikšmės vertinant ateityje kylančią riziką.
Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodė argumentus tikėtinai pagrindžiančius reikalavimo pagrįstumą, būtent argumentus dėl sistemingo asmens duomenų saugumo neužtikrinimo.
Įvertinusi bylos aplinkybių, susijusių su reikalavimo užtikrinimo priemone, visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas pakankamai aiškiai suformulavo pačios žalos atsiradimo realumą, nurodė aplinkybes, kad, netenkinus reikalavimo užtikrinimo priemonės, tokia žala bus didelė, neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, jog karo prievolininkų sąrašas skelbiamas tokiu būdu, kad prisijungęs karo prievolininkas matytų tik savo duomenis. Vien tai, kad dalis duomenų nėra viešai prieinama, nereiškia, kad viešai paskelbta informacija negali būti panaudota kartu su kitais šaltiniais ir negali sukelti konkrečių neigiamų pasekmių. Aplinkybė, kad, prisijungęs prie sistemos, išsamius savo duomenis gali matyti tik pats karo prievolininkas, savaime nepanaikina rizikos, kylančios dėl viešai skelbiamos informacijos. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė vertinama atsižvelgiant ne tik į tai, kokia informacija šiuo metu prieinama tretiesiems asmenims, bet ir į tai, kokias galimybes ši informacija suteikia pareiškėjo identifikavimui bei tolesniam jo privatumo, asmens duomenų ir saugumo pažeidimui.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir įpareigojo atsakovą Lietuvos kariuomenę nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis bei informaciją apie šaukimo eigą interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos kariuomenės atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.