- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eAS-2855-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03409-2026-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, Lietuvos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ivetos Pelienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės 2026 m. balandžio 28 d. raštą Nr. KVS-164 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Lietuvos kariuomenę nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šaukimo eigą interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt; 3) priteisti iš Lietuvos kariuomenės 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Lietuvos kariuomenę nedelsiant nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis, viešai skelbiamus interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo ir nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) įpareigoti Lietuvos kariuomenę nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šaukimo eigą interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsisakė priimti likusią skundo dalį ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 12 d. ir 2026 m. gegužės 19 d. nutarčių dalių panaikinimo padavė atskiruosius skundus, kuriuose prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 12 d. ir 2026 m. gegužės 19 d. nutarčių dalis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas taip pat prašė išspręsti klausimus iš esmės – priimti skundo reikalavimus dėl Rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Taip pat pareiškėjas 2026 m. gegužės 20 d. pateikė pirmosios instancijos teismui pakartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – siekiant užkirsti kelią teisme nagrinėjamos neturtinės žalos augimui ir realiai grėsmei pareiškėjo saugumui, bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu įpareigoti Lietuvos kariuomenę nedelsiant nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis, viešai skelbiamus interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymą grindė argumentais, kad jis iš anoniminio asmens 2025 m. birželio 5 d. sulaukė grasinimo kenkti jo sveikatai, kurio teisėsaugos institucijos nesugebėjo identifikuoti dėl piktavalio naudotų tinklo maskavimo įrankių. Lietuvos kariuomenės viešai skelbiamame šauktinių sąraše prie pareiškėjo duomenų pateikiama informacija apie tikslią dieną, kuomet jis privalės atvykti į sveikatos patikrinimą ar vykdyti kitas procedūras. Tokios informacijos viešinimas asmeniui, kuriam realiai grasinta susidorojimu, sukuria idealias sąlygas piktavaliams suplanuoti ir įvykdyti fizinį išpuolį konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje. Tai sukelia nepertraukiamą stresą, nuolatinius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją bei emocinį išsekimą, o šios neigiamos pasekmės intensyvėja su kiekviena diena, kol tęsiasi pažeidimas. Lietuvos kariuomenė neužtikrina jokių techninių duomenų apsaugos priemonių, o grėsmė pareiškėjo saugumui yra maksimali.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus ir pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos šiai priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės. Teismo vertinimu, nebuvo pagrįsta reali grėsmė, kad netaikius nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui galėtų būti padaryta tokia žala. Pareiškėjo argumentus dėl galimo susidorojimo ir grasinimų teismas vertino kaip bendro pobūdžio, nukreiptus į ateitį ir grindžiamus prielaidomis. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, prašydamas iki galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo dienos nuasmeninti jo duomenis, iš esmės prašo pakeisti jo esamą faktinę padėtį atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, t. y. iš esmės išspręsti jo keliamą ginčą. Taikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės būtų patenkintas skundo reikalavimas pagal tikslą – atkurti pareiškėjo teisinį statusą jo pageidaujamu būdu. Tačiau teismas, spręsdamas pareiškėjo klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, negali pasisakyti dėl ginčo esmės, t. y. nagrinėjamu atveju išspręsti klausimą iš esmės. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nagrinės klausimą dėl Lietuvos kariuomenės veiksmų, nenuasmeninant pareiškėjo asmens duomenų, teisėtumo.
III.
Pareiškėjas I. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu įpareigoti Lietuvos kariuomenę nedelsiant nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis, viešai skelbiamus interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą sutapatino su bylos išsprendimu iš esmės. Pareiškėjo pagrindiniai reikalavimai byloje yra kur kas platesni nei prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės apimtis, o teisinis reguliavimas nedraudžia laikinai sureguliuoti ginčijamų teisinių santykių ar taikyti individualių duomenų subjektų teisių apsaugos priemonių pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) nuostatas. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo grindžiama grėsmė yra abstrakti. Pareiškėjas pateikė įrodymus apie 2025 m. birželio 5 d. sulauktą grasinimą iš anonimo, kurio teisėsauga neidentifikavo. Kiekviena diena, kai asmens duomenys lieka viešai prieinami, tiesiogiai didina pavojaus asmeniniam saugumui riziką bei augina neturtinės žalos mastą. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos kariuomenė per trumpą laiką pakeitė viešai skelbiamą informaciją apie 4 374 asmenis (pašalino atvykimo valandą), todėl, jo vertinimu, prašomas duomenų nuasmeninimas techniškai įgyvendinamas ir nesukeltų neproporcingų sistemos veikimo sutrikimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo pakartotinis prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Lietuvos kariuomenę nedelsiant nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis, viešai skelbiamus interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt, pagrįstumo ir teisėtumo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti ar naudotis ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmuo, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias jos taikymo pagrindą, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Lietuvos kariuomenę nedelsiant nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis, viešai skelbiamus interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt. Pareiškėjas prašymą grindė argumentais, kad jis iš anoniminio asmens sulaukė grasinimo kenkti jo sveikatai ir gyvybei, šio asmens teisėsaugos institucijos nesugebėjo identifikuoti dėl piktavalio naudotų tinklo maskavimo įrankių. Lietuvos kariuomenės viešai skelbiamame šauktinių sąraše prie pareiškėjo duomenų yra pateikiama informacija apie tikslią dieną, kuomet jis privalės atvykti į sveikatos patikrinimą ar vykdyti kitas procedūras, todėl tokios informacijos viešinimas asmeniui, kuriam realiai grasinta susidorojimu, sukuria sąlygas piktavaliams suplanuoti ir įvykdyti fizinį išpuolį konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje. Pareiškėjo teigimu, grėsmė jo saugumui yra pagrįsta ir reali, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas gali jam sukelti neatitaisomą žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų (žr., pvz., 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-393-662/2023, 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023). Taigi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertinama, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos arba netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS624-601/2014; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės turinį ir jos taikymo būtinumui pagrįsti pateiktus duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodyta grėsmė yra tik hipotetinė. Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjui išreikštą konkretų grasinimą, kurio autoriaus teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti, vertinami kartu su viešai skelbiama informacija apie konkrečią pareiškėjo atvykimo dieną. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pareiškėjo nurodyta grėsmė nėra vien abstrakti ar paremta prielaidomis. Atsižvelgiant į galimų padarinių pobūdį – grėsmę asmens sveikatai ar gyvybei – tokios žalos vėlesnis kompensavimas savaime negalėtų visiškai atkurti iki pažeidimo buvusios padėties. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien aplinkybė, jog prašoma priemonė laikinai pakeistų esamą faktinę padėtį ir iš dalies sutaptų su siekiamu galutiniu rezultatu, savaime neužkerta kelio ją taikyti, nes ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis aiškiai leidžia laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, kai yra nustatytos šiame straipsnyje įtvirtintos sąlygos.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. liepos 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1249-968/2026 pareiškėjo atskiruosius skundus tenkino iš dalies: panaikino Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Lietuvos kariuomenės Raštą, ir šio reikalavimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikino Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Lietuvos kariuomenę nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šaukimo eigą interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt, ir šio reikalavimo priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo; taip pat panaikino tos pačios nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir šio klausimo nagrinėjimą perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Regionų administracinis teismas, iš naujo spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo ir prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę klausimus, 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. įpareigojo Lietuvos kariuomenę nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis bei informaciją apie šaukimo eigą interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-2922-556/2026 atmetė atsakovo Lietuvos kariuomenės atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalies, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikinimo ir konstatavo, kad minėta reikalavimo užtikrinimo priemonė pritaikyta pagrįstai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į po skundžiamos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties priėmimo pasikeitusią procesinę situaciją, pažymi, kad pareiškėjo siekiama reikalavimo užtikrinimo priemonė šioje byloje jau yra pritaikyta, galioja ir jos teisėtumas patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-2922-556/2026. Todėl šiuo metu nėra procesinio poreikio antrą kartą taikyti tapačią reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nors pirmosios instancijos teismo argumentas, kad prašomos priemonės taikymas vien dėl jos sąsajos su galutiniu skundo reikalavimu savaime reikštų ginčo išsprendimą iš esmės, neatitinka ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos galimybės laikinai sureguliuoti ginčijamą teisinę padėtį, pareiškėjo atskirojo skundo tikslas vėlesniais procesiniais sprendimais jau yra pasiektas. Atsižvelgiant į tai ir į šiuo metu susiklosčiusią faktinę bei teisinę situaciją, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. P. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.