- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eAS-2861-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03409-2026-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, Lietuvos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija), dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Regionų administraciniame teisme 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo I. P. (toliau – ir pareiškėjas) patikslinto skundo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas 2026 m. birželio 5 d. pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, įpareigoti atsakovą (Lietuvos kariuomenę) viešame šauktinių sąraše interneto svetainėje pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę inicialais. Pareiškėjas nurodė, kad nesiėmus skubių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas, o asmens duomenų saugumui bus daroma neatitaisoma žala. 2026 m. gegužės 29 d. testavimo metu nustatyta, kad kompiuterinė programa per 42 sekundes parsiuntė 14 177 šauktinių asmens duomenis. Situacija nėra pasikeitusi – srauto limitavimo priemonės neveikia efektyviai ir (arba) nėra įdiegtos tinkamai. Nors Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija teigė, kad visiškai eliminuoti galimybę automatizuotomis priemonėmis rinkti viešai prieinamus duomenis gali būti sudėtinga ar techniškai neįmanoma, atvejis, kai nepertraukiamai masiškai nutekinamas pilnas regioninis sąrašas be jokio limito tarp užklausų, rodo visišką apsaugos nebuvimą. Tai patvirtina, kad pareiškėjo asmens duomenys yra atviri neteisėtam automatizuotam nuskaitymui ir pasisavinimui. Pareiškėjas tvirtino, kad jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta, o teismas priims pareiškėjui palankų sprendimą (konstatuos, kad duomenų viešinimas buvo neteisėtas), toks sprendimas negalės apginti pareiškėjo teisių. Trečiųjų asmenų automatizuotai nuskaityti ir išsaugoti asmens duomenys nebus ištrinti, nes šių asmenų identifikuoti neįmanoma. Duomenų praradimas šiuo atveju yra negrįžtamas procesas, sukeliantis neatitaisomą žalą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – laikinas duomenų nuasmeninimas – yra vienintelis būdas užkirsti kelią duomenų praradimui.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 11 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Pareiškėjas jam galbūt kilsiančią žalą pakartotinai grindžia į ateitį nukreiptais pagrindais, šiuo atveju nauju tyrimu (atlikto testavimo rezultatais) dėl galimo jo ir kitų šauktinių duomenų nutekinimo bei tarptautine teismų praktika, tačiau argumentus grindžia vien tik prielaidomis. Tačiau prielaida, kad pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės. Pareiškėjo skundo teismui esmė (tikslas, pagrindas), siekis, kad būtų nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenys, viešai skelbiami interneto tinklapyje. Atsakovui atsisakius tai atlikti pareiškėjas iš to kildina žalos atlyginimą. Tačiau pareiškėjas, prašydamas iki galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo dienos nuasmeninti jo duomenis, iš esmės prašo pakeisti jo esamą faktinę padėtį atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, t. y. patenkinti reikalavimą, dėl kurio jis kreipėsi į teismą. Teismas nurodė, kad pareiškėjui jau ankstesnėje nutartyje, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, buvo išaiškinta, kad taikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės būtų patenkintas skundo reikalavimas pagal tikslą – atkurti pareiškėjo teisinį statusą jo pageidaujamu būdu (keliamo ginčo tikslas). Teismas, spręsdamas pareiškėjo klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, negali pasisakyti dėl ginčo esmės.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį; 2) išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu įpareigoti atsakovą (Lietuvos kariuomenę) nedelsiant nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis, viešai skelbiamus interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt. Pareiškėjas nurodo, kad teismo išvada, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas lemtų išankstinį ginčo išsprendimą, yra klaidinga. Prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nesutampa su reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu nėra siekiama iš anksto priteisti kompensaciją ar galutinai pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais. Prašoma priemonė yra reikalinga užtikrinti atsakovo veiksmų teisėtumą ir užkirsti kelią dar didesnei, negrįžtamai žalai kilti teismo proceso metu. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas reglamentuoja tik metinio šauktinių sąrašo sudarymą, tačiau nedraudžia individualių duomenų subjektų teisių užtikrinimo procedūrų pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR). Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę šauktinių sąrašas toliau būtų sudaromas ir viešinamas įstatymo nustatyta tvarka, nestabdant šaukimo proceso. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų. Byloje jau įrodyta, kad pareiškėjas sulaukė anoniminių grasinimų, teisėsaugai nepavyko nustatyti grasinusio asmens, todėl egzistuoja rizika, kad yra planuojamas ir fizinis išpuolis prieš pareiškėją. Pareiškėjas nurodo, kad neįmanoma atšaukti duomenų paskleidimo internete. Teismas nevertino ir nepagrįstai „prielaidomis“ laikė byloje pateiktą naujausią 2026 m. gegužės 29 d. faktinių aplinkybių fiksavimo aktą. Šis įrodymas neabejotinai patvirtina, kad grėsmė yra reali ir objektyvi. Pareiškėjo vertinimu, teismas iškėlė nacionalinio įstatymo viršenybę prieš tiesioginio taikymo ES aktą (BDAR). Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylomis Simmenthal ir Filipiak, teismas privalo užtikrinti visišką ES teisės normų veikimą ir netaikyti joms prieštaraujančių nacionalinės teisės normų. ESTT byloje Factortame išaiškino, kad nacionalinis teismas privalo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad iš ES teisės kylančios asmens teisės netaptų bevertėmis belaukiant galutinio sprendimo. ABTĮ 70 straipsnio nuostatos privalo būti aiškinamos suderintai su šia doktrina. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas jokių argumentų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės sukeliamos administracinės naštos nepagrindė realiais skaičiavimais. Lietuvos kariuomenė neseniai per trumpą laiką modifikavo asmenų duomenis (pašalino atvykimo valandą), tai patvirtina, kad duomenų redagavimas nesukelia sistemos sutrikdymo, atsakovas turi ginčui aktualias reikiamas priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, įpareigoti atsakovą (Lietuvos kariuomenę) viešame šauktinių sąraše interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt pareiškėjo vardą ir pavardę pakeisti inicialais. Pareiškėjas nurodė, kad kompiuterinė programa per 42 sekundes parsiuntė 14 177 šauktinių asmens duomenis. Tai patvirtina visišką apsaugos nebuvimą. Pareiškėjas taip pat vadovavosi tarptautinės teismų praktikoje suformuotais išaiškinimais.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Teismo vertinimu, pareiškėjas jam galbūt kilsiančią žalą pakartotinai grindžia į ateitį nukreiptais pagrindais, nauju tyrimu (atlikto testavimo rezultatais) dėl galimo jo ir kitų šauktinių duomenų nutekinimo bei tarptautine teismų praktika, tačiau argumentus grindžia vien tik prielaidomis.
Pareiškėjas su šiuo teismo vertinimu nesutinka ir atskirajame skunde prašo panaikinti minėtą nutartį ir pritaikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo vertinimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, prieštarauja tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikai ir neatitinka ginčui aktualių teisės aktų. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados ginčo klausimu yra nepagrįstos.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019, 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir įpareigoti atsakovą (Lietuvos kariuomenę) viešame šauktinių sąraše interneto svetainėje pareiškėjo vardą ir pavardę pakeisti inicialais, t. y. nuasmeninti jo duomenis, nurodė, kad grėsmė jo saugumui yra pagrįsta ir reali, jis jau buvo patyręs anoniminio asmens grasinimą, kurio teisėsaugos institucijos nesugebėjo identifikuoti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų (žr., pvz., 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-393-662/2023, 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023). Taigi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertinama, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos ar netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami (žr., pvz.,
2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS624-601/2014; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės turinį ir jos taikymo būtinumui pagrįsti pateiktus duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodyta grėsmė yra tik hipotetinė. Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjui išreikštą konkretų grasinimą, kurio autoriaus teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti, vertinami kartu su viešai skelbiama informacija apie konkrečią pareiškėjo atvykimo dieną. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pareiškėjo nurodyta grėsmė nėra vien abstrakti ar paremta prielaidomis. Atsižvelgiant į galimų padarinių pobūdį – grėsmę asmens sveikatai ar gyvybei – tokios žalos vėlesnis kompensavimas savaime negalėtų visiškai atkurti iki pažeidimo buvusios padėties. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien aplinkybė, jog prašoma priemonė laikinai pakeistų esamą faktinę padėtį ir iš dalies sutaptų su siekiamu galutiniu rezultatu, savaime neužkerta kelio ją taikyti, nes ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis aiškiai leidžia laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, kai yra nustatytos šiame straipsnyje įtvirtintos sąlygos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Regionų administracinis teismas, iš naujo spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo ir prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę klausimus,
2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. įpareigojo Lietuvos kariuomenę nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis bei informaciją apie šaukimo eigą interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-2922-556/2026 atmetė atsakovo Lietuvos kariuomenės atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalies, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikinimo ir konstatavo, kad minėta reikalavimo užtikrinimo priemonė pritaikyta pagrįstai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į po skundžiamos nutarties priėmimo pasikeitusią procesinę situaciją, pažymi, kad pareiškėjo siekiama reikalavimo užtikrinimo priemonė šioje byloje jau yra pritaikyta, galioja ir jos teisėtumas patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-2922-556/2026. Todėl šiuo metu nėra procesinio poreikio antrą kartą taikyti tapačią reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nors pirmosios instancijos teismo argumentas, kad prašomos priemonės taikymas vien dėl jos sąsajos su galutiniu skundo reikalavimu savaime reikštų ginčo išsprendimą iš esmės, neatitinka ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos galimybės laikinai sureguliuoti ginčijamą teisinę padėtį, pareiškėjo atskirojo skundo tikslas vėlesniais procesiniais sprendimais jau yra pasiektas. Atsižvelgiant į tai ir į šiuo metu susiklosčiusią faktinę bei teisinę situaciją, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. P. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.