Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties netenkinti prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovams antstolio Ramūno Kamarausko teisių perėmėjai ATS3 ir ATS1 dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė „Mano bankas“ ir „Lloyd‘s of London Syndicate“, atstovaujamas uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje, išnagrinėjęs ieškovės IES1 kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo, nurodė, kad, vertinant, ar vykdymo proceso metu nustatyta turto vertė atitinka tikrąją tuo metu buvusią turto rinkos vertę, yra lyginami du nustatyti turto vertės dydžiai – vykdymo proceso metu nustatyta turto vertė su kita nustatyta turto verte, kuria šalis įrodinėja netinkamą turto vertės nustatymo vykdymo procese faktą. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, nusprendė nesivadovauti teismo eksperto Juozo Urbono parengtame teismo ekspertizės akte nurodyta turto rinkos verte ir atmetė ieškovės prašymą skirti pakartotinę teismo ekspertizę turto rinkos kainai nustatyti.

Pareiškėja pažymėjo, kad 28 žemės sklypų turto rinkos kaina buvo nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-122-1077/2026, kurioje ji yra pareiškusi ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ir (ar) žalos atlyginimo. Nurodytoje byloje ekspertas Saulius Raslanas retrospektyviai nustatė tikrąją 28 žemės sklypų rinkos vertę (1 215 200 Eur), kuri net 215 200 Eur skiriasi nuo vykdymo procese nustatytos turto vertės. Kadangi ši ekspertizė atlikta taikant lyginamąjį metodą pagal ne mažiau kaip 3 analogiškus sandorius, o proceso šalys ekspertui prieštaravimų neturėjo ir pakartotinės ekspertizės neprašė, ekspertizės akte užfiksuota vertė laikytina patikimu lyginamuoju dydžiu, įrodančiu esminį turto nuvertinimą vykdymo procese. Tiek ekspertas Juozas Urbonas, tiek ir ekspertas Saulius Raslanas savo ekspertizės aktuose nurodė, kad žemės sklypuose yra naudingųjų iškasenų (durpių, sapropelio, žvyro) ir nenukirsto miško medienos, kurie turi vertę ir šių objektų vertė turi būti pridedama prie žemės sklypų vertės. Taigi, reali 28 žemės sklypų rinkos kaina sudaro ne mažiau nei 1 547 800 Eur (net neįvertinus nenukirsto miško medienos vertės). Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 nėra nustatyta kaina, su kuria būtų galima palyginti vykdymo procese turto vertinimo metu nustatytą kainą. Eksperto Juozo Urbono atlikta ekspertizė buvo eliminuota, buvo netenkintas ieškovės prašymas skirti pakartotinę teismo ekspertizę ir gauti lyginamąjį dydį. Iš pateiktų kartu su šiuo prašymu dėl proceso atnaujinimo duomenų – teismo ekspertizės metu nustatytos 28 žemės sklypų rinkos kainos matyti, kad turto rinkos kaina yra daug didesnė nei vykdymo procese nustatyta turto kaina ir sudaro reikšmingą kainų skirtumą, lemiantį ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą ir pagrindą turto pardavimo iš varžytynių aktus pripažinti negaliojančiais. Vykdymo proceso metu, atlikdamas turto vertinimą, ekspertas Kastytis Kumpinas 2 žemės sklypuose nematė medžių ar medynų, o 5 žemės sklypuose miško medynus nurodė kaip krūmus. Dar daugiau, nors 2 žemės sklypuose fiksavo miško žemės plotą, tačiau šiuose plotuose esančios medienos nevertino ir nepridėjo prie žemės sklypų vertės. Tai lėmė rinkos kainos neatitinkančios turto vertės nustatymą. Toks tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas ir medienos neįvertinimas tiesiogiai pažeidė ieškovės nuosavybės teisę, kadangi jai priklausęs turtas buvo realizuotas kartu su žemės sklypais neatlygintinai. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-844-614/2022, teismo ekspertas Juozas Urbonas matė žemės sklypuose esančius miškus, medynus ir prašė suteikti duomenis apie šį turtą (taksoraščius, planus ir pan.), tačiau informacija teismo ekspertui nebuvo suteikta, medienos vertė liko nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Vien aplinkybė, kad pareiškėja ginčijo vykdymo procese nustatytą turto vertę, nereiškia, jog jai buvo žinoma tikroji turto rinkos vertė. Priešingai, ginčas dėl vertės ir kilo būtent dėl to, kad tikroji rinkos vertė nebuvo nustatyta. Naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ne pats vertės ginčijimo faktas, bet retrospektyviai ekspertizės aktu nustatyta konkreti varžytynių metu buvusi turto rinkos vertė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje, sprendžiant dėl vykdymo procese nustatytos turto vertės (1 000 000 Eur) nepagrįstumo, privalu ją palyginti su teismo eksperto nustatyta rinkos kaina, tačiau ši būtina faktinė aplinkybė paaiškėjo tik 2026 m. sausio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-122-1077/2026 gautame teismo eksperto Sauliaus Raslano ekspertizės akte (nustačiusiame 1 215 200 Eur vertę), kuris ne tiesiog papildo anksčiau nagrinėtas aplinkybes, o pirmą kartą pateikia bylai esminį ir iki šiol nesureguliuotą faktinį duomenį.

Teismas nepagrįstai pareiškėjos pateikto įrodymo – 2025 m. lapkričio 29 d. (2026 m. sausio 26 d. pateiktas patikslinimas) teismo eksperto Sauliaus Raslano ekspertizės akto nepripažino naujai paaiškėjusia ir turinčia esminę reikšmę bylos aplinkybe, nes ekspertizės akte nurodyti duomenys egzistavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-844-614/2022 pirmosios instancijos teisme ir priimant teismo sprendimą. 28 ginčo žemės sklypų rinkos kaina, patvirtinanti vykdymo proceso metu nustatytos turto kainos nepagrįstumą, pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių.

Kitomis priemonėmis nei teismo ekspertizė pareiškėja neturėjo galimybės nustatyti antrojo lyginamojo dydžio, t. y. turto rinkos kainos, kadangi civilinės bylos Nr. e2-844-614/2022 nagrinėjimo metu žemės sklypai buvo ne pareiškėjos nuosavybė ir ji negalėjo į juos patekti. Pareiškėja negali būti laikoma nepakankamai rūpestinga ar pasyvia, priešingai, ji bylos nagrinėjimo metu aktyviai siekė tikrosios rinkos vertės nustatymo, inicijavo ekspertizę ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę. Nepaisant to, teismas pakartotinės ekspertizės neskyrė, todėl nebuvo objektyvios galimybės gauti patikimą lyginamąjį dydį byloje.

Pareiškėjai 28 žemės sklypų rinkos kaina tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022. Susumavus visas eksperto Sauliaus Raslano ekspertizės išvadoje ir jos patikslinime nurodytas 28 žemės sklypų vertes (be paruošimo sėjai darbų rezultato), bendra turto vertė yra 1 215 200 Eur. Skirtumas tarp teismo eksperto Sauliaus Raslano nustatytos turto rinkos vertės ir vykdymo procese paskirto eksperto (turto vertintojo) Kastyčio Kumpino nustatytos turto vertės sudaro 215 200 Eur.

Pareiškėjai, kaip fiziniam asmeniui, 215 200 Eur suma yra itin didelė, todėl tokia disproporcija tarp vykdymo procese ir teismo ekspertizės akte nustatytos žemės sklypų vertės yra esminė. Be to, realus skirtumas tarp vykdymo procese nustatytos turto (28 žemės sklypų) vertės ir realios šio turto rinkos vertės yra dar didesnis nei 215 200 Eur, kadangi tiek ekspertas Juozas Urbonas, tiek ekspertas Saulius Raslanas savo ekspertizės aktuose nurodė, kad žemės sklypuose yra naudingųjų iškasenų (durpių, sapropelio, žvyro) ir nenukirsto miško medienos, kurie turi vertę, ir šių objektų vertė turi būti pridedama prie žemės sklypų vertės.

Pareiškėja pripažįsta, kad ginčo aplinkybės dėl medienos ir želdinių buvo žinomos civilinę bylą nagrinėjusiam teismui ir pareiškėjai, tačiau jos netenkino civilinės bylos eiga, teismo padaryti procesiniai sprendimai (teismas atsisakė išreikalauti įrodymus, nepaskyrė pakartotinės ekspertizės).

Jau po bylos išnagrinėjimo atliktas eksperto Sauliaus Raslano turto įvertinimas negali būti pripažįstamas naujai paaiškėjusia aplinkybe tik todėl, kad anksčiau bylą nagrinėjęs teismas netenkino pareiškėjos prašymo ir nesuteikė galimybės atlikti pakartotinę ekspertizę bylos nagrinėjimo metu.

Eksperto Sauliaus Raslano atlikto turto vertinimo metu buvo renkami nauji duomenys apie vertinamą turtą (užsakomi duomenys apie atnaujintus žemės našumo balus, taksoraščiai ir kt.), o tai paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje suformuluotą aiškinimą, kad siekiant atsakyti į klausimą, ar turtas nebuvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą, „nebūtų teisinga ir sąžininga“ po fakto rinkti papildomus duomenis ir informaciją tam, kad teismo ekspertas, atsižvelgdamas į juos, galėtų įvertinti atskirų sklypų rinkos vertę, nors antstolio paskirtas ekspertas tokių duomenų neturėjo ir nevertino. Kasacinis teismas pabrėžė, kad turto vertės skirtumas turi būti nustatomas tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kokios buvo žinomos turto vertintojui vykdymo procese.

Eksperto Sauliaus Raslano ekspertizės aktas negali būti lyginamas su Kastyčio Kumpino ekspertizės aktu, nes Sauliaus Raslano vertintos turto charakteristikos nebuvo žinomos turto vertintojui vykdymo procese. Net jeigu toks ekspertizės aktas būtų vertinamas ginčo byloje kitų įrodymų kontekste, jis turėtų būti atmestas kaip prieštaraujantis minėtam aiškinimui. Tai leidžia teigti, kad civilinę bylą išnagrinėjęs teismas būtų priėmęs tokį patį sprendimą, koks ir buvo priimtas.

Ginčas dėl varžytynėse įsigytų 28 žemės sklypų rinkos vertės ir jų savybių nėra naujas – pareiškėja šį klausimą kelti ir ginčyti galėjo bei faktiškai ginčijo nuo vykdymo proceso pradžios pagrindinėje civilinėje byloje. Be to, naujame ekspertizės akte pateikta turto rinkos vertė pagal savo pobūdį nėra naujai paaiškėjęs faktas (istorinė aplinkybė), o tik subjektyvus eksperto profesinio vertinimo rezultatas ir alternatyvi įrodinėjimo priemonė, grindžiama pasirinkta metodika ir prielaidomis, todėl ji nesudaro teisinio pagrindo procesui atnaujinti.

Ieškovė nepagrįstai tapatina aplinkybės egzistavimą su naujo įrodymo gavimu, nes kitoje byloje (dėl nepagrįsto praturtėjimo, o ne varžytynių aktų ginčijimo) atliktas Sauliaus Raslano vertinimas tėra po bylos užbaigimo parengta nauja įrodinėjimo priemonė ir skaičiavimų interpretacija, o ne naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė. Priešingas aiškinimas pažeistų proceso galutinumą, nes leistų neribotai siekti palankesnių išvadų gryninant vis naujas ekspertizes. Be to, kasacinis teismas šioje ginčo grandinėje jau atkreipė dėmesį, kad nėra teisinga po fakto rinkti papildomus duomenis, siekiant iš naujo kvestionuoti vykdymo procese nustatytą turto kainą.

Pareiškėja neįrodė objektyvaus nežinojimo kriterijaus – turto vertės klausimas buvo nagrinėjamas iš esmės, o byloje jau buvo atlikta eksperto Juozo Urbono ekspertizė (nustačiusi 1 236 390 Eur vertę), kurios nepakankamumas teismui rodo tik nepavykusią pareiškėjos įrodinėjimo taktiką. Atsisakymas skirti pakartotinę ekspertizę ar nepasitenkinimas proceso eiga yra teismo išspręsti procesiniai klausimai, o ne pagrindas atnaujinti procesą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pateiktas ekspertizės aktas nelaikytinas naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Ieškovės akcentuojamas 215 200 Eur vertės skirtumas savaime neįrodo naujai paaiškėjusios aplinkybės, jos esmingumo, kadangi pagrindinėje byloje jau buvo vertinamas dar didesnis (236 390 Eur) skirtumas pagal eksperto Juozo Urbono aktą, tačiau ir jis netapo pagrindu patenkinti ieškinį. Be to, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymas reikalauja vertinti ne mechaninį aritmetinį skirtumą, o visą bylos aplinkybių kompleksą (įskaitant realią varžytynėse gautą kainą ir įkainojimo procedūrą), todėl kitoje byloje parengtas Sauliaus Raslano vertinimas neleidžia daryti išvados apie kitokią bylos baigtį. Teismas pagrįstai atliko tokios tikimybės preliminarų patikrinimą ir atsisakė atnaujinti procesą.

Specialistų išvada dėl 3 372 m³ medienos neatitinka naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės kriterijų, o ieškovė laikosi prieštaringos pozicijos. Teigdama, kad medienos kiekis buvo toks akivaizdus, jog vertintojas negalėjo jo nepastebėti, ji pati, būdama sklypų savininkė ir atstovaujama advokato, negalėjo apie tai nežinoti. Be to, miško ir medynų klausimas jau buvo žinomas bei keltas nagrinėjant pagrindinę civilinę bylą (o jo vėlyvą kėlimą atskirai įvertino ir kasacinis teismas), todėl ši išvada tėra įrodymas kitose ieškovės inicijuotose bylose (pavyzdžiui, dėl nepagrįsto praturtėjimo), tačiau nesudaro pagrindo atnaujinti užbaigtą procesą dėl varžytynių aktų teisėtumo.

Ieškovė daugelį metų sistemingai ginčija tą patį vykdymo proceso rezultatą (keisdama tik argumentų formą bei teikiamus dokumentus), nes turto įkainojimo ir varžytynių klausimai jau buvo atmesti tiek ypatingosios teisenos bylose, tiek išnagrinėjus pagrindinę civilinę bylą iš esmės bei atmetus ankstesnius jos prašymus dėl proceso atnaujinimo. Nuolatinis galutinių teismų sprendimų kvestionavimas teikiant naujas ekspertų išvadas pažeidžia res judicata (galutinio teismo sprendimo) ir teisinio stabilumo principus, neatitinka proceso atnaujinimo, kaip išskirtinės teisinės gynybos priemonės, prigimties bei paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Nustatyta, kad pareiškėja su akcine bendrove (toliau – AB) „Mano bankas“ 2017 m. balandžio 11 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią AB „Mano bankas“ įsipareigojo suteikti pareiškėjai kreditą specialiojoje dalyje nurodytai tikslinei paskirčiai, o pareiškėja įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka paimti kreditą, naudoti jį pagal paskirtį, laiku jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir kt. Kredito sutarties specialiojoje dalyje buvo nustatyta maksimali kredito suma (570 000 Eur), įmokų mokėjimo ir kredito grąžinimo terminai, nustatyta, kad prievolių pagal sutartį įvykdymas užtikrinimas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) ir kilnojamojo turto įkeitimu.

Pareiškėja ir AB „Mano bankas“ 2017 m. balandžio 11 d. sudarė sutartinės maksimaliosios jungtinės hipotekos sutartį (hipotekos kodas 20120170028470), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) , kurią patvirtino Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarė Jurga Šamšonienė, pagal kurią pareiškėja įkeitė AB „Mano bankas“ jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius 21 žemės sklypą.

Pareiškėja ir AB „Mano bankas“ 2017 m. balandžio 19 d. sudarė sutartinės maksimaliosios jungtinės hipotekos sutartį (hipotekos kodas 20120170030271), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) , kurią patvirtino notarė Jurga Šamšonienė, pagal kurią pareiškėja įkeitė AB „Mano bankas“ jai asmeninės nuosavybės teise priklaususius 17 žemės sklypų. Iš viso pagal dvi jungtinės hipotekos sutartis kaip atskiri turtiniai vienetai buvo įkeisti 38 žemės sklypai.

Pareiškėja netinkamai vykdė kredito sutartį, todėl AB „Mano bankas“ kredito sutartį nutraukė prieš terminą. Kredito sutarties nutraukimo prieš terminą pareiškėja neginčijo.

Notarė Jurga Šamšonienė 2020 m. sausio 29 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. 760, o 2020 m. sausio 29 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. 764 dėl 481 424,60 Eur negrąžinto kredito; 36 830,49 Eur nesumokėtų palūkanų; 35 266,92 Eur delspinigių; 9,5 proc. metinių palūkanų pagal kredito sutarties 2.6.3 papunktį nuo 2020 m. sausio 3 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo; 11,5 proc. metinių palūkanų pagal kredito sutarties 2.6.4 papunktį; nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, dėl 359,70 Eur ir 365,18 Eur notaro išlaidų išieškojimo iš ieškovės.

AB „Mano bankas“ vykdomuosius įrašus Nr. 760 ir Nr. 764 2020 m. vasario 4 d. pateikė vykdyti antstoliui Ramūnui Kamarauskui.

Antstolis Ramūnas Kamarauskas pagal vykdomąjį įrašą Nr. 760 2020 m. vasario 4 d. patvarkymu pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0055/20/00176 ir 2020 m. vasario 4 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo ragino pareiškėją sumokėti 553 887,19 Eur, iš jų 35 266,92 Eur delspinigių, 365,18 Eur notaro atlygį, 36 830,49 Eur palūkanų, 481 424,60 Eur skolos, 11,5 proc. metinių palūkanų nuo 553 522,01 Eur sumos nuo 2020 m. sausio 29 d., 9,5 proc. metinių palūkanų nuo 481 424,60 Eur sumos nuo 2020 m. sausio 3 d. ir 247,79 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 559 191,03 Eur.

Antstolis Ramūnas Kamarauskas pagal vykdomąjį įrašą Nr. 764 2020 m. vasario 4 d. patvarkymu pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0055/20/00177 ir 2020 m. vasario 4 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo ragino pareiškėją sumokėti 553 881,71 Eur, iš jų 35 266,92 Eur delspinigių, 359,70 Eur notaro atlygį, 36 830,49 Eur palūkanų, 481 424,60 Eur skolos, 11,5 proc. metinių palūkanų nuo 553 522,01 Eur sumos nuo 2020 m. sausio 29 d., 9,5 proc. metinių palūkanų nuo 481 424,60 Eur sumos nuo 2020 m. sausio 3 d. ir 246,40 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 559 184,16 Eur. Pareiškėja per raginimuose įvykdyti sprendimą nurodytus terminus nurodytų sumų nesumokėjo.

Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2020 m. rugpjūčio 12 d. surašė turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuoti 38 žemės sklypai.

Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu paskyrė areštuoto turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Negrita“. Turto vertintojai buvo pavesta įvertinti du turtinius vienetus, kuriuos sudarė atitinkamai 11 ir 17 žemės sklypų.

UAB „Negrita“ pateikė 2020 m. rugsėjo 25 d. ekspertizės aktą, kuriuo 11 žemės sklypų, kaip vienas turtinis vienetas, kurio bendras plotas 142,15 ha, buvo įvertinti 639 000 Eur. UAB „Negrita“ pateikė 2020 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktą, kuriuo 17 žemės sklypų, kaip vienas turtinis vienetas, kurio bendras plotas 87,895 ha, buvo įvertinti 361 000 Eur.

Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu nustatė pirmoje grupėje esančio turto bendrą vidutinę rinkos vertę – 639 000 Eur; antroje grupėje esančio turto bendrą vidutinę rinkos vertę – 361 000 Eur.

Pareiškėja pateikė prieštaravimą dėl įkainojimo, kuriame išreiškė nesutikimą su ekspertizės aktuose pateiktu turto įvertinimu ir paprašė skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu atsisakė skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Pareiškėja, nesutikdama su nurodytu patvarkymu, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis 2020 m. lapkričio 10 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir perdavė jį nagrinėti teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2S-597-912/2021).

Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt paskelbė pareiškėjos turto pirmąsias varžytynes, varžytynių Nr. 201277, kuriose 11 žemės sklypų, kaip vieno turtinio vieneto, pradinė kaina buvo nustatyta 511 200 Eur (639 000 Eur x 80 proc.), ir varžytynes, varžytynių Nr. 201287, kuriose 17 žemės sklypų, kaip vieno turtinio vieneto, pradinė kaina buvo nustatyta 288 800 Eur (361 000 Eur x 80 proc.).

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio Ramūnas Kamarauskas veiksmų, kuriuo prašė: atšaukti pirmąsias turto varžytynes vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177, paskelbtas 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt (varžytynių Nr. 201277 ir Nr. 201287); panaikinti antstolio 2020 m. lapkričio 23 d. patvarkymą vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjos IES1 skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2S-1520-653/2021).

2020 m. gruodžio 21 d. įvyko pareiškėjos turto pirmosios varžytynės Nr. 201277 (vykdomoji byla Nr. 0055/20/00176) ir 11 žemės sklypų, kaip vienas turtinis vienetas, buvo parduoti atsakovui ATS1 už pradinę 511 200 Eur kainą.

2020 m. gruodžio 21 d. įvyko pareiškėjos turto pirmosios varžytynės Nr. 201287 (vykdomoji byla Nr. 0055/20/00176) ir 17 žemės sklypų, kaip vienas turtinis vienetas, buvo parduoti ATS1 už pradinę 288 800 Eur kainą.

Pareiškėja IES1 pateikė skundą dėl antstolio Ramūnas Kamarauskas veiksmų, kuriuo prašė: pirmąsias skolininkės IES1 turto varžytynes vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177, paskelbtas 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytynių Nr. 201277 ir Nr. 201287, pripažinti neteisėtomis; netvirtinti pirmųjų skolininkės IES1 turto varžytynių vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177, paskelbtų 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytynių Nr. 201277 ir Nr. 201287, turto pardavimo iš varžytynių aktų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjos IES1 skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2S-1558-653/2021).

Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2021 m. sausio 19 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą dėl 11 žemės sklypų pardavimo atsakovui ATS1 už varžytynėse pasiūlytą pradinę 511 200 Eur kainą. Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2021 m. sausio 19 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą dėl 17 žemės sklypų pardavimo atsakovui ATS1 už varžytynėse pasiūlytą pradinę 288 800 Eur kainą.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko 2021 m. sausio 19 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-55-1122 vykdomojoje byloje Nr. 0055/20/00176 ir 2021 m. sausio 19 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-55-1123 vykdomojoje byloje Nr. 0055/20/00177 bei taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovui ATS1 511 200 Eur ir 288 800 Eur, o ieškovei grąžinti žemės sklypus; 2) tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad yra pagrindas varžytynių aktus pripažinti negaliojančiais, tačiau nėra pagrindo taikyti restituciją natūra – ieškovei priteisti iš atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko skirtumą tarp parduoto turto vertės – 800 000 Eur, ir šio turto rinkos vertės.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi paskyrė turto rinkos vertės ekspertizę. Ekspertizę pavesta atlikti ekspertui Juozui Urbonui.

Ekspertas Juozas Urbonas parengė ekspertizės aktą, kurio išvadoje atskirai pateikta kiekvieno iš varžytynėse parduotų pareiškėjai priklausiusių 28 žemės sklypų rinkos vertė 2020 m. rugsėjo 25 d. Sudėjus visų ekspertizės akte eksperto Juozo Urbono įvertintų sklypų rinkos vertes, turto vertė sudaro 1 236 390 Eur.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2024 m. vasario 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1638-661/2024. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2024 nurodyta apygardos teismo nutartis palikta nepakeista, o kasacinis skundas nebuvo priimtas. Kitas jos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-844-614/2022 buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2317-925/2025, o Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-720-1097/2025 minėtą apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą, kasacinis skundas nebuvo priimtas.

Dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą

CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, užtikrinant teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 28 punktas).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujinamas. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi, pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 30, 31 punktai).

Šiuo atveju pareiškėja proceso Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 atnaujinimo teisiniu pagrindu įvardijo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teigdama, kad paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, t. y. 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-122-1077/2026 atlikta teismo ekspertizė, kuria nustatyta iš varžytynių parduotų 28 žemės sklypų 2020 m. lapkričio 2 d. rinkos kaina (1 215 200 Eur), patvirtina, kad tikroji turto vertė yra 215 200 Eur didesnė nei buvo nustatyta vykdymo procese; 2) Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-161-569/2026 specialistų pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad 9 ginčo žemės sklypuose yra 3 372 m³ medienos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad apeliantė neįrodė jos prašyme atnaujinti procesą įvardytų aplinkybių naujumo ir jų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir teisinio pagrindo atnaujinti civilinį procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Byloje nustatyta, kad vykdymo procese antstolio iniciatyva 2020 m. rugpjūčio 13 d. jo patvarkymu buvo paskirta areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė, o ją atlikus nustatyta, jog 28 žemės sklypų kaina 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo 1 000 000 Eur. Apeliantė nuo vykdymo procese nustatytos 28 žemės sklypų rinkos vertės fiksavimo su ja nesutiko ir šią vertę nuosekliai ginčijo. LITEKO duomenys patvirtina, kad apeliantė teikė skundus ne tik dėl antstolio veiksmų ar turto įkainojimo tvarkos, bet ir ginčijo varžytynes, jų rezultatus. Visi pareiškėjos skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti (civilinės bylos Nr. 2S-597-912/2021, Nr. 2S-1520-653/2021 ir Nr. 2S-1558-653/2021).

Kaip jau nurodyta, pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe laiko kitoje civilinėje byloje Nr. e2-122-1077/2026 atliktą ekspertizės išvadą, kurioje 28 žemės sklypai buvo įvertinti didesne suma (1 215 200 Eur). Būtent šioje ekspertizėje pateiktų išvadų pagrindu, pareiškėjos vertinimu, turi būti atnaujintas procesas užbaigtoje civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

Pažymėtina tai, kad pareiškėja naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe nurodo ne objektyviai egzistavusį ir tik po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusį faktą, o kitoje byloje jos iniciatyva jau po sprendimo priėmimo gautus ekspertinio vertinimo dokumentus, kuriais siekiama iš naujo kvestionuoti anksčiau teismo nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kitoje civilinėje byloje atlikta ekspertizė nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi nepagrįstai nustatyta turto vertė buvo esminis pareiškėjos argumentas tiek nagrinėjant bylą iš esmės, tiek vėliau teikiant skundus dėl antstolio veiksmų, paskelbtų varžytynių ar varžytynių akto. Tai patvirtina, kad turto vertės klausimas pareiškėjai buvo žinomas nuo vykdymo proceso pradžios. Vien naujo dokumento sudarymo po bylos užbaigimo fakto nepakanka proceso atnaujinimui pagrįsti. Būtina įrodyti, kad šis dokumentas atskleidžia visiškai naują, nagrinėjant bylą objektyviai negalėjusią būti žinoma esminę aplinkybę, kuri būtų tiesiogiai lėmusi kitokią bylos baigtį.

Eksperto Sauliaus Raslano atlikto turto vertinimo metu buvo renkami nauji duomenys apie vertinamą turtą (užsakomi duomenys apie atnaujintus žemės našumo balus, taksoraščiai ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą, 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje pažymėjo, kad sprendžiant, ar žemės sklypai nebuvo parduoti už nepagrįstai mažą kainą, nebūtų teisinga ir sąžininga rinkti papildomus duomenis ir informaciją, jog teismo ekspertas, atsižvelgdamas į ją, galėtų įvertinti atskirų žemės sklypų rinkos vertę, nors antstolio paskirtas ekspertas tokių duomenų atlikdamas savo ekspertinį vertinimą neturėjo ir nevertino (74 punktas). Dėl to eksperto Sauliaus Raslano ekspertizės akto pateikimas šiame procese reiškia būtent kasacinio teismo uždraustus veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja neįvykdė įrodinėjimo pareigos, o jos pateikti nauji dokumentai tėra po galutinio teismo sprendimo priėmimo surinkti papildomi įrodymai ir nauja anksčiau žinotų faktų interpretacija, o ne objektyviai nežinotos esminės aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Atskirajame skunde apeliantė pabrėžia 215 200 Eur skirtumą tarp vykdymo procese nustatytos turto vertės (1 000 000 Eur) ir kitoje civilinėje byloje eksperto Sauliaus Raslano pateiktame ekspertizės akte nurodytos vertės (1 215 200 Eur). Apeliantė remiasi kasacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d nutartyje pateiktu išaiškinimu, kad vertinant, ar vykdymo proceso metu nustatyta turto vertė atitinka tikrąją tuo metu buvusią turto rinkos vertę, yra lyginami du nustatyti turto vertės dydžiai – vykdymo proceso metu nustatyta turto vertė su kita nustatyta turto verte, kuria šalis įrodinėja netinkamą turto vertės nustatymo vykdymo procese faktą. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2024 m. vasario 8 d. nutartyje nusprendė nesiremti teismo eksperto Juozo Urbono atliktos ekspertizės išvada ir atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju antroji kaina, su kuria turėtų būti lyginama vykdymo procese nustatyta turto vertė, yra būtent kitoje civilinėje byloje atlikta eksperto Sauliaus Raslano ekspertizės išvada. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti, nes šis skirtumas savaime nei įrodo aplinkybės naujumo, nei pagrindžia jos esminės reikšmės pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad eksperto Sauliaus Raslano ekspertizės aktas pateikia antrąjį lyginamąjį dydį. Pagrindinės civilinės bylos nagrinėjimo metu jau buvo pateiktas ir visapusiškai vertintas teismo eksperto Juozo Urbono ekspertizės aktas, kuriame nustatyta turto vertė siekė 1 236 390 Eur (t. y. verčių skirtumas sudarė 236 390 Eur ir buvo net didesnis už dabar nurodomą 215 200 Eur skirtumą). Aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė nesivadovauti teismo eksperto Juozo Urbono atlikta ekspertizės išvada, nesudaro pagrindo konstatuoti naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių egzistavimo ar priimti ir vertinti eksperto Sauliaus Raslano ekspertizės aktą kaip naują lyginamąjį dydį. Be to, nors antrasis palyginamasis dydis byloje egzistavo, galutinis procesinis rezultatas pareiškėjai nebuvo palankus, kadangi teismai, įvertinę visų aplinkybių visumą, nenustatė pagrindo naikinti varžytynių aktus. Tai patvirtina, kad turto vertės neatitikimo klausimas jau buvo nagrinėtas ir ištirtas, todėl minėtos aplinkybės negali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios ar objektyviai nežinotos.

Nustatant, ar turtas iš varžytynių parduotas už mažesnę nei pagal įstatymą nustatytą kainą, skirtumas tarp turto pardavimo iš varžytynių kainos ir kainos, kuria įkainotas turtas, turi būti esminis. Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintinas daug mažesniu ar didesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė ar didesnė, negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Kainos nustatymas ekspertinio tyrimo būdu nebūtinai reiškia, kad tokia kaina turtas ir bus parduotas rinkoje. Tikroji turto rinkos kaina yra nustatoma tik sudarius sandorį su geriausią kainą pasiūlysiančiu pirkėju, todėl vertinant kainų skirtumo (ne)esmingumą turi būti vadovaujamasi santykiniu kainos skirtingumo kriterijumi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 73 punkte nurodė, kad skirtumas tarp antstolio paskirto turto vertintojo nustatytos ir teismo eksperto nustatytos turto kainos yra 23,64 proc. ir konstatavo, jog turto vertintojo ir teismo eksperto nustatytų žemės sklypų verčių skirtumas nėra tiek esmingas ir nelemia varžytynių aktų panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, atsižvelgdamas tiek į pateiktus kasacinio teismo argumentus, tiek į byloje surinktus įrodymus, 2024 m. vasario 8 d. nutartyje konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog turtas iš varžytynių parduotas už neatitinkančią to meto rinkos kainą. Šie teismų argumentai vertinami kaip turintys res judicata bei prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Tai, kad 215 200 Eur apeliantei, kaip fiziniam asmeniui, finansiniu požiūriu yra galimai didelė ir reikšminga suma, savaime nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą. Proceso atnaujinimo stadijoje vertinamas ne šalies subjektyvus sumos dydžio priėmimas ar nepasitenkinimas teismo sprendimo rezultatu, o objektyvi ir reali tikimybė, kad nauji duomenys, įvertinti visos bylos eigos ir surinktų įrodymų kontekste, sudarytų teisinį pagrindą priimti iš esmės kitokį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantės nurodomi nauji duomenys pakeistų bylos rezultatą. Kaip minėta, teismai ne kartą konstatavo, kad vykdymo procese nustatyta turto vertė buvo pagrįsta, o turto pardavimo kaina atitiko to meto rinkos vertę.

Apeliantė įrodinėja, kad vykdymo procese nustatant 28 žemės sklypų vertę nebuvo įvertintas juose esantis didelis medienos kiekis. Apeliantės teigimu, konkretus medienos tūris (3 372 m³) ir jo įtaka rinkos vertei nebuvo ir negalėjo būti žinomi civilinės bylos Nr. e2-844-614/2022 nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu. Su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu teismo ekspertas Juozas Urbonas prašė suteikti duomenis apie žemės sklypuose esančius medžius ir jų medieną (taksoraščius, planus) (2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. vasario 8 d. prašymai civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022), tačiau informacija teismo ekspertui nebuvo suteikta, todėl medienos kiekis ir vertė liko nenustatyti. Taigi, apeliantė pripažįsta, kad aplinkybės dėl žemės sklypuose esančių želdinių ir medienos buvo žinomos tiek bylą nagrinėjusiam teismui, tiek apeliantei.

Pažymėtina, kad nė viename iš savo teiktų skundų pareiškėja nenurodė tų žemės sklypų charakteristikų ar savybių, kuriomis remdamasi vėliau inicijavo naujus teisminius ginčus ir reikalavo papildomų vertinimų, nors visos šios savybės egzistavo dar prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šią aplinkybę savo procesiniuose dokumentuose faktiškai pripažįsta ir apeliantė.

Pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei bendradarbiauti su antstoliu. Žinodama apie jos atžvilgiu vykdomą išieškojimą ir turto vertinimą, pareiškėja privalėjo visus jai žinomus ar reikšmingus duomenis pateikti turto vertinimą vykdymo procese atlikusiam ekspertui. Pasyvus arba netinkamas elgesys vykdymo procese nesudaro teisinio pagrindo atgaline data reikalauti proceso atnaujinimo.

Vien tai, kad tuo metu nebuvo užfiksuotas tikslus ar konkretus medienos tūris, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti šio fakto naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos taisyklę ir CPK 644 straipsnio 4 punkte nustatytą skolininko pareigą būtent apeliantė privalėjo būti aktyvi, laiku pasirūpinti reikalingais taksoraščiais ir pateikti visus duomenis turto vertintojui ar teismo ekspertui. Šios procesinės pareigos neatlikimas ar įrodymų nepateikimas pagrindinės bylos nagrinėjimo metu nepaverčia vėliau kitoje byloje surinktų duomenų objektyviai nežinotomis aplinkybėmis, o įrodinėjimo pareigos neįvykdymas negali būti taisomas atnaujinant procesą.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje jau yra įvertinęs apeliantės elgesį, susijusį su miškais ir kitais objektais. Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliantė tik praėjus keleriems metams nuo vykdymo proceso pradžios pradėjo remtis miškais ir kitais objektais, galinčiais turėti įtakos žemės sklypų vertei, nors vykdymo procese, atstovaujama advokato, ginčijo turto įkainojimą. Taigi, šis klausimas jau buvo įvertintas ir negali būti iš naujo pateikiamas kaip objektyviai nežinoma aplinkybė (64 punktas).

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės argumentai dėl žemės sklypuose esančios medienos vertės yra tiesiogiai susiję su kita jos iniciatyva Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civiline byla dėl atsakovo ATS1 nepagrįsto praturtėjimo (civilinė byla Nr. e2-161-569/2026), kurioje kvestionuojamas durpių, sapropelio, žvyro ir nenukirsto miško medynų perėjimo atsakovo ATS1 nuosavybėn, klausimas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad turto rinkos vertė ir jos nustatymui reikšmingos sklypų savybės apeliantei buvo žinomos bei tiriamos nuo vykdymo proceso pradžios. Taigi, apeliantės nurodomos aplinkybės, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, nėra nei naujos, nei esminės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, sprendžiant dėl bylos, nagrinėtos pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo arba žalos atlyginimo. Įstatymo nesuteikta galimybė proceso dalyviams prašyti atnaujinti procesą vien jiems siekiant pakartotinio tos bylos (ginčo) išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad proceso atnaujinimo institutas negali tapti priemone dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016, 19 punktas; 2024 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-781/2024, 42 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi teisingai pritaikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas proceso atnaujinimo institutas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi apeliantės IES1 atskirasis skundas atmestas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Dėl atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko, kurio teises perėmė ATS3 , bylinėjimosi išlaidų pateikti duomenys, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtos 747,18 Eur bylinėjimosi išlaidos ir jas pagrindžiantys dokumentai – 2026 m. rugpjūčio 4 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra ir 2026 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymas.

Dėl atsakovo ATS1 bylinėjimosi išlaidų pateikti duomenys, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtos 2032,80 Eur bylinėjimosi išlaidos ir jas pagrindžiantys dokumentai – 2026 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra ir 2026 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymas.

Už advokatų teisines paslaugas apmokėta 2026 m. III ketvirtį (2026 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2026 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 554,20 Eur. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtintą užmokesčio dydį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 1 021,68 Eur (2 554,20 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis)).

Atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko teisių perėmėjos ATS3 prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko teisių perėmėjai iš apeliantės IES1 priteisiamas 747,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Atsakovo ATS1 prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija rekomenduojamą maksimalų dydį, todėl šiam atsakovui iš apeliantės IES1 priteisiamas sumažintas 1 021,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko teisių perėmėjai ATS3 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 747,18 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti atsakovui ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 021,68 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt vieno euro ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.