Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-843/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-28Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-07-05Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-02-13Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2026-10-29Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-29
Bylos Nr.
1A-144-843/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05823-2021-6
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Vitalija Norkūnaitė, Aušra Bielskė
Nuteistasis
V. Š., V. M., L. D., H. E. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-843/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05823-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.2.2; 2.1.16.1.6; 2.4.6.1; 2.4.6.4.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jūratės Jakubonienės ir Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei, Alinai Stimburytei,dalyvaujant prokurorams Stanislavui Barsuliui (Stanislav Barsul), Editai Ignatavičiūtei,

nuteistajam V. Š. ir jo gynėjai advokatei Ingridai Botyrienei, advokatui Rimantui Aliukoniui,

nuteistajam V. M. ir jo gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui,nuteistajam L. D. ir jo gynėjai advokatei Rasai Aurelijai Kučinskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus, nuteistųjų V. Š. ir L. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir jam, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė;

– BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

– BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

– BK 300 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. M. skirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamasis procesas V. M. atžvilgiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. M. konfiskuota 11 600 Eur suma, kaip gauta iš nusikalstamos veikos.

V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

– BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė;

– BK 300 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. Š. skirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

L. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

L. D. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).

Nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas H. E. J., tačiau apeliacinis skundas jo atžvilgiu nepateiktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. lapkričio 17 d., norėdamas išsinuomoti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB „G. I.“ vyr. finansininkei E. G. pateikė žinomai suklastotą asmens tapatybės kortelę – T. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios buvo jo (V. M.) nuotrauka, ir šio žinomai suklastoto asmens dokumento pagrindu buvo sudaryta garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą asmens tapatybės kortelę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, norėdamas išsinuomoti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), V. M. 2021 m. sausio 12 d. 11.21 val. garažo savininkui J. K. el. paštu (duomenys neskelbtini) iš el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė suklastotos asmens tapatybės kortelės, išduotos T. V. vardu, duomenis, o būtent, kad jos Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2019 m. birželio 14 d., galiojimo data 2029 m. birželio 14 d., ir šio žinomai suklastoto asmens dokumento pagrindu garažo savininkas J. K. paruošė patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pasirašyta 2021 m. sausio 13 d. susitikimo metu garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), po to, kai jis (V. M.) J. K. parodė žinomai suklastotą asmens tapatybės kortelę – T. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios buvo jo (V. M.) nuotrauka.

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, su savimi laikė 10,2727 g skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,0359 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 5-fluoro-MDMB-PICA, iki kol 2020 m. vasario 25 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas ir jo asmens kratos metu, jo striukės kišenėje policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį jam priklausančios psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 5-fluoro-MDMB-PICA.

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines medžiagas, t. y. jis iki 2020 m. vasario 25 d. bute Nr. 11, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 8,39 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, 0,243 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 7,401 g psichotropinės medžiagos MDMA ir 33,459 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki tol, kol tą pačią dieną apie 18.55 val., atliekant kratą minėtame bute, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

V. Š., L. D. ir V. M. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų tokiomis aplinkybėmis:

V. Š. ir L. D. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgydavo labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias abu nunešdavo ir neteisėtai laikydavo V. M. išnuomotose patalpose, V. Š. ir L. D. išnuomotose patalpose, t. y. V. M. nuo 2018 m. savo reikmėms, o nuo 2020 m. spalio mėnesio – V. Š. narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymui perleistame sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini); nuo 2020 m. spalio 23 d. V. Š. prašymu V. M., prisistačiusio T. V. vardu, išnuomotame bute (duomenys neskelbtini); nuo 2020 m. gegužės 20 d. V. Š., prisistačiusio T. B. vardu – parodžius suklastotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota T. B. vardu, tačiau su V. Š. nuotrauka, išnuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini); nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. spalio mėnesio V. Š., prisistačiusio A. V. vardu, ir L. D., prisistačiusio R. G. vardu, išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. vasaros, tiksliai nenustatyto mėnesio ir dienos, V. Š. išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po to V. M., V. Š. arba L. D., naudodami svarstykles, susverdavo narkotines ir psichotropines medžiagas, naudodami vakuumavimo aparatus, jas supakuodavo į V. M. tam tikslui įsigytus paketus, po ko V. Š., naudodamasis šifruota pokalbių programėle „Wickr Me“, kurioje pastarojo slapyvardžiai buvo (duomenys neskelbtini), o paskutiniu metu „(duomenys neskelbtini), V. M., kurio slapyvardis „Wickr Me“ programėlėje buvo (duomenys neskelbtini), parašydavo žinutę su nurodymu patalpoje esančią prekę nunešti arba nuvežti automobiliu, kurį išnuomoti buvo liepęs V. Š., ir paslėpti į nurodytas koordinates, o V. M. ten nunešus, šis turėdavo padaryti nuotrauką ir atsiųsti V. Š. ar pastarojo nurodytam kitam asmeniui „Wickr me“ programėlėje, o vėliau V. Š., naudodamas tą pačią programėlę, duodavo nurodymą V. M. grįžti į tą pačią vietą, t. y. į narkotinių ar psichotropinių medžiagų palikimo vietą, ir paimti pinigus, o V. M. įvykdžius V. Š. nurodymą paimti pinigus, V. M. dalį jų kaip uždarbį pasiimdavo, o kitą dalį V. Š. prašymu padėdavo nurodytoje vietoje, arba V. Š. nurodymu V. M. supakuodavo psichotropinę medžiagą – lizergidą ir išsiųsdavo nurodytais adresais, tokiomis aplinkybėmis:

V. Š., L. D. ir V. M., veikdami kartu, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 24 233,3242 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių); 116,499 g psichotropinių medžiagų metamfetamino, kurio sudėtyje buvo ir psichotropinės medžiagos 4-fluorometamfetamino, kurio kiekis nenustatytas; 805,407 g narkotinės medžiagos kokaino; 10,603 g psichotropinės medžiagos MDMA; 0,20937 g psichotropinės medžiagos lizergido, 0,134 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,16 g psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio, kurias paskirstę dalimis, neteisėtai laikė iš anksto tam tikslui išsinuomotose patalpose – 12 275,126 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 8,245 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,155 g psichotropinės medžiagos lizergido (LSD) laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini); kitą dalį – 11 953,158 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 805,407 g narkotinės medžiagos kokaino, 2,358 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,05407 g psichotropinės medžiagos lizergido (LSD) ir 0,134 g psichotropinės medžiagos amfetamino laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), dar kitą dalį –116,499 psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurio sudėtyje buvo ir psichotropinės medžiagos 4-fluorometamfetamino, kurio kiekis nenustatytas, laikė garaže Nr. 7, esančiame (duomenys neskelbtini); dar vieną dalį – 0,16 g psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio, 4,994 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir 0,0003 g psichotropinės medžiagos lizergido (LSD) laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po ko V. Š. 2021 m. vasario 22 d., naudodamasis šifruota pokalbių programėle „Wickr Me“, kurioje tuo metu jo slapyvardis buvo (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą turimą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų išplatinti, parašė H. E. J. ir pasiūlė pastarajam susitikti, o tą pačią dieną apie 14 val. jiems susitikus Gariūnų automobilių turgaus teritorijoje, esančioje Gariūnų 49, Vilniuje, V. Š. pasiūlė pirkti kanapes po 5 800 Eur už 1 kg, o sekančią dieną, t. y. 2021 m. vasario 23 d., apie 15 val., jiems susitikus Teraso Ševčenkos g. 16F, Vilniuje, prie „E-loft“ viešbučio, V. Š. nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) perdavė H. E. J. kaip mėginėlį. H. E. J. sutikus pirkti kanapes, V. Š., naudodamasis programėle „Wickr Me“, 2021 m. vasario 23 d. H. E. J. išsiuntė V. M. naudojamą slapyvardį minėtoje programėlėje „(duomenys neskelbtini)“, o V. M. gavo nurodymą iš V. Š. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paimti 2 kg narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir, laikantis konspiracijos, palikti (duomenys neskelbtini), stovinčio, tam tikslui V. M. išsinuomoto automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje. V. M., vykdydamas V. Š. nurodymą, naudodamasis „Wickr Me“ programėle, susitarė su H. E. J. dėl susitikimo Žvėryne, Vilniuje, ir 2021 m. vasario 24 d., apie 13.43 val., automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje paliko 1 885,56 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kurias, vykdydamas V. Š. nurodymą, atsinešė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), o H. E. J. pasiėmus iš šio automobilio narkotines medžiagas ir palikus ten pinigus – 11 600 Eur, V. M. pinigus paėmė. Tokiu būdu V. M. kartu su V. Š. išplatino dalį laikytų narkotinių medžiagų H. E. J., o kitą dalį – 10 389,566 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 8,245 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,155 g psichotropinės medžiagos lizergido (LSD) laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. vasario 25 d., kai apie 12.35 val., minėtame bute atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė narkotines ir psichotropines medžiagas; kitą dalį – 11 953,158 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 805,407 g narkotinės medžiagos kokaino, 2,358 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,05407 g psichotropinės medžiagos lizergido (LSD) ir 0,134 g psichotropinės medžiagos amfetamino laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. vasario 25 d., kai apie 17.30 val., minėtame sandėliuke atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), psichotropines medžiagas LSD (lizergidą), MDMA ir amfetaminą ir labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino; kitą dalį – 0,16 g psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio, 4,994 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir 0,0003 g psichotropinės medžiagos lizergido (LSD) laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. vasario 25 d., kai apie 13.30 val., kol minėtame sandėliuke atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė narkotinę medžiagą kanapes (antžemines dalis), psichotropines medžiagas lizergidą (LSD) ir tetrahidrokanabinolį; dar kitą dalį – 116,499 psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurio sudėtyje buvo ir psichotropinės medžiagos 4-fluorometamfetamino, kurio kiekis nenustatytas, laikė garaže Nr. 7, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. kovo 10 d., kol apie 11.05 val. minėtame garaže atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė jiems priklausantį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurio sudėtyje buvo ir psichotropinės medžiagos 4-fluorometamfetamino.

V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis kartu su L. D., norėdami išsinuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 22 d. 19.58 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ brokerei E. C. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) išsiuntė suklastotų asmens tapatybės kortelių nuotraukas – A. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios buvo V. Š. nuotrauka, ir R. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios buvo L. D. nuotrauka, t. y. duomenis, kurie reikalingi nuomos sutarčiai sudaryti, o 2020 m. kovo mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, viešbutyje „Marriot“, esančiame Rinktinės g. 3, Vilniuje, susitikimo metu su minėto buto savininku M. J. prisistatė A. V. (V. Š.) ir R. G. (L. D.), tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą asmens tapatybės kortelę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. gegužės 22 d., norėdamas išsinuomoti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), garažo savininkei A. D. parodė žinomai suklastotą asmens tapatybės kortelę – T. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios buvo V. Š. nuotrauka, ir šio žinomai suklastoto asmens dokumento pagrindu buvo sudaryta garažo nuomos sutartis, tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą asmens tapatybės kortelę.

L. D. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nuosprendyje, kuriuo L. D. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, nustatytas L. D. suklastotos kortelės panaudojimo veiksmų laikotarpis apima ir yra artimas nagrinėjamoje byloje L. D. pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą kvalifikuotų veiksmų padarymo laiką. Veika, už kurią jis nuteistas minėtu apylinkės teismo nuosprendžiu, iš esmės yra tapati, padaryta tuo pačiu būdu, turint tą patį tikslą. Besitęsę veiksmai tarpusavyje susiję ir juos apėmė vieninga tyčia. Juos patvirtina iš esmės tie patys faktiniai duomenys. Teismas sprendė, kad tokioje teisinėje situacijoje, L. D. inkriminuojant tik papildomą suklastoto dokumento panaudojimo atvejį, būtų pažeistos nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklės, nustatytos BK 63 straipsnio 10 dalyje, o tai nesuderinama su baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamomis kaltinamojo teisėmis į tinkamą įstatymo taikymą ir teisingą nubaudimą, reglamentuojamą BPK 1 straipsnio 1 dalyje ir kituose teisės aktuose.

Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį dėl jo pripažinimo kaltu padarius BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Skundą grindžia šiais argumentais.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo bendrininkavimo su kitais asmenimis ir dalyvavimo nusikalstamų veikų įvykdyme, dėl nusikalstamų veikų aplinkybių ir jo kaltės padarytos grubiai pažeidus BPK nustatytus įrodymų vertinimo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo imperatyvus. Nuosprendis yra grindžiamas bendrakaltinamojo – policijos bendradarbio, parodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, byloje esantys įrodymų šaltiniai vertinti selektyviai, negretinami tarpusavyje, nepašalinti jų prieštaravimai, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie laikytini esminiais BPK 369 straipsnio prasme, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį, suvaržė teisę į teisingą procesą (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Be to, teismas netinkamai, plečiamai taikė bendrininkų atsakomybės ribas, taikydamas atsakomybę jam už visus bendrininkų tikrai ar tariamai atliktus veiksmus, neindividualizuodamas nei jo indėlio į juos, nei jo baudžiamosios atsakomybės pagrindo, ir taip padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką dėl bendrakaltinamųjų parodymų vertinimo nagrinėjant bylą bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl H. E. J. parodymų vertinimo, deklaratyviai nurodė, kad H. E. J. parodymai vertinami taip pat atsižvelgiant į EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl liudytojų, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymų vertinimo. Detaliai išanalizavus šios baudžiamosios bylos medžiagą bei skundžiamo nuosprendžio motyvus ir išvadas, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nei nuteistojo H. E. J. procesinės padėties (gautų procesinių nuolaidų) ir su tuo susijusio aiškaus manipuliavimo procesu, nei jo parodymų turinio teisingumo, dėl kurio teismo išvados yra prieštaringos.

Ikiteisminio tyrimo metu H. E. J. savo parodymus akivaizdžiai derino prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, ką patvirtina jo parodymų dinamika, manipuliavimas procesu. Siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės mainais į duodamus parodymus, H. E. J. davė išgalvotus parodymus apie tai, kad jam neva žinoma apie organizuotos grupės, kuri užsiėmė neteisėtu psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymu, sandėliavimu, gabenimu ir platinimu, veiklą. Šiais H. E. J. parodymais nepatikėjo nei prokuroras, nei teismas, konstatavęs kitokią (bendrininkų grupės) bendrininkavimo formą. Šių svarbių aplinkybių visuma, kurios teismas, vertindamas H. E. J. parodymus bei procesinį suinteresuotumą duoti kaltinimui palankius parodymus, neįvertino, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad H. E. J. davė parodymus tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės bei kiek įmanoma palengvinti savo procesinę padėtį, o prokuroro H. E. J. pasiūlyta ir teismo paskirta bausmė rodo neleistinus ikiteisminio tyrimo subjektų procesinius susitarimus su juo. Šios aplinkybės aiškiai rodo ir suinteresuotumą apkalbėti jį (ir tokių jo veiksmų faktą) mainais į minėtas procesines nuolaidas. Todėl, priešingai nei teigia teismas, H. E. J. parodymai negali būti laikomi nei nuosekliais, nei patikimais, tai yra, leistinais įrodymų šaltiniais, kadangi jie yra manipuliatyvūs ir duoti aiškiai siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį šiame baudžiamajame procese.

Minėtus argumentus patvirtina ir nenuoseklus, prieštaringas nuteistojo H. E. J. parodymų turinys. H. E. J. atpažino jį kaip asmenį, kurį duodamas parodymus įvardijo „B.“. Ikiteisminio tyrimo metu H. E. J. buvo apklaustas šešis kartus, tačiau nė vienoje iš šių apklausų jis jokio asmens, įvardinto „B.“, ar jo paties (L. D.) neminėjo. Ikiteisminiame tyrime parodymai apie asmenį, kurį pats H. E. J. įvardijo „B.“ ir kurį vėliau atpažino iš nuotraukų kaip jį (L. D.), atsirado praėjus dešimčiai dienų po jo sulaikymo. Be to, 2021 m. rugpjūčio 18 d. parodymuose, kuriuos, kaip teigė pats H. E. J., surašyti mintis kilo jo advokatui, jis nurodė jau visiškai naujas aplinkybes, apie kurias net neužsiminė ankstesniuose parodymuose, detaliai nurodė tai, kas jam žinoma apie organizuotos grupės veiklą, joje dalyvavusius asmenis.

Paties H. E. J. paaiškinimai apie esminius jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (įskaitant ir apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją), skirtumus yra neįtikinami. H. E. J. nurodė, kad apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo labai spontaniška, negalėjo pasitarti su advokatu. Pažymėtina, kad pirmą kartą H. E. J. buvo apklaustas 2021 m. vasario 25 d., dieną prieš apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tad apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo spontaniška, jis jau buvo davęs detalius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Neįtikinamas ir jo paaiškinimas, kad 2021 m, rugpjūčio 18 d. parodymai, kuriuose netikėtai atsiranda organizuotos grupės aplinkybės, asmuo vardu „B.“, yra tik sutapimas su jo sulaikymu. Taigi, vertinant H. E. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu apie jo tariamai atliktus veiksmus akivaizdu, kad jie yra priešingi.

Su pareigūnais bendradarbiaujančio bendrakaltinamojo parodymų trūkumų dirbtinis minimizavimas ir prieštaravimų ignoravimas grubiai pažeidžia BPK reikalavimus, nustatytus įrodymų vertinimui, nuosprendžio surašymui, o atsižvelgiant į H. E. J. padėtį – ir proceso teisingumui. Vien jau aptartų trūkumų visuma aiškiai rodo šio duomenų šaltinio ydingumą, kuris paneigia galimybę šiuos parodymus pripažinti patikimu, BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus atitinkančiu įrodymų šaltiniu.

H. E. J. parodymų dėl jo tariamo dalyvavimo įvykdant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nepatvirtina jokie kiti savarankiški įrodymų šaltiniai. Duodamas parodymus jis neigė savo kaltę ir tokie jo parodymai, kuriems prieštarauja vien nepatikimi nuteistojo H. E. J. parodymai, nebuvo paneigti. Be to, analogiškas kaip ir jis aplinkybes nurodė ir nuteistasis V. Š.. Nuteistasis V. M. teisiamajame posėdyje pripažino visas jam inkriminuotas veikas, tačiau kategoriškai paneigė kaltinimo teiginius, paremtus išimtinai H. E. J. parodymais, apie tai, kad veikė su juo (L. D.) ir V. Š., ir paneigė H. E. J. parodymus, kad visi kaltinamieji yra draugai. Šiuos parodymus patvirtina ir bylos duomenys, iš kurių matyti, kad nėra užfiksuotas visų nuteistųjų bendravimas tarpusavyje mobiliojo ryšio telefonais ar kitomis ryšio priemonėmis. Ikiteisminio tyrimo metu, taikant įvairias procesines prievartos priemones, nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių H. E. J. parodymus. Nors jo automobilio kratos metu buvo rasti grynieji pinigai, tačiau šiuos pinigus jis gavo iš darbinės veiklos, vertimąsi kuria patvirtino ir jo buvusi sutuoktinė A. D., ir pajamų mokesčio deklaracijos.

Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė atsižvelgęs į H. E. J. procesinę padėtį, lemiančią jo suinteresuotumą proceso baigtimi bei atskleidžiančią manipuliacinius veiksmus, siekiant procesinės naudos, nepašalino šio liudytojo parodymų prieštaravimų, be to, iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad ir paties teismo pozicija dėl H. E. J. parodymų vertinimo yra prieštaringa. Teismas net kelis kartus konstatavo, kad H. E. J. parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, ir tokias aplinkybes pašalino iš kaltinimo. Tačiau kitu atveju lygiai tokie patys nenuoseklūs ir prieštaringi suinteresuoto proceso dalyvio H. E. J. parodymai laikyti patikimais ir pakankamais išvadai dėl jo kaltės įvykdžius labai sunkų nusikaltimą.

Teismas visiškai nevertino to, kad atpažinimas, kurio metu H. E. J. iš nuotraukos atpažino jį kaip asmenį, įvardintą „B“, atliktas pažeidžiant BPK reikalavimus. Pagal bendrąją taisyklę atpažinimas turi būti atliekamas gyvai, atpažįstamą asmenį parodant kartu su kitais tos pačios lyties, pagal išorę panašiais asmenimis (BPK 192 straipsnio 1 dalis). Tik išimtiniais atvejais, kai parodyti gyvai negalima ar tai reikalinga liudytojo saugumui užtikrinti, įstatymas leidžia atpažinimą atlikti pagal nuotraukas (BPK 192 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų baudžiamojo proceso įstatyme numatytą pagrindą vykdyti asmens atpažinimą pagal fotonuotrauką. Jis buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 5 d., taigi nebuvo jokių kliūčių atpažinimui 2021 m. rugpjūčio 18 d. parodyti patį asmenį, o ne jo nuotrauką. BPK 192 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad asmenį šiame straipsnyje nustatyta tvarka taip pat gali būti pasiūloma atpažinti ir pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius. Pavyzdžiui, pagal kalbos manierą ar stilių ir pan. Nors vienas iš H. E. J. nurodytų požymių buvo asmens akcentas, tačiau atpažinimas klausant balso įrašo ar kitu būdu nebuvo daromas, kaip teisme paaiškino ir H. E. J.. Dar svarbiau tai, kad iš visų asmenų, parodytų atpažinti, nuotraukose tik vienintelis jis buvo su barzda, kas pažeidžia reikalavimą užtikrinti, kad parodomas atpažinti asmuo (jo fotonuotrauka) būtų pateikta kartu su kitais tos pačios lyties, pagal išorę panašiais asmenimis. Dėl šių esminių pažeidimų parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas rezultatai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto įrodymų leistinumo reikalavimų, todėl jo rezultatas privalėjo būti pašalintinas iš įrodymų grandinės.

Be to, H. E. J. apibūdinto asmens bruožai (akcentas, žiedas, stambesnis kūno sudėjimas), pagal kuriuos jis atpažino jį, ne tik nebuvo matomi iš nuotraukos, parodytos H. E. J., tačiau ir neatitiko jo išvaizdos apibūdinimo. Bylos nagrinėjimo metu tiek jis, tiek jo buvusi sutuoktinė patvirtino, kad 2019 m. jie kartu nebegyveno, todėl žiedas buvo likęs pas sutuoktinę namuose. Šios aplinkybės taip pat paneigia parodymo atpažinti pagal nuotrauką rezultatų patikimumą.

Išskyrus nepatikimus bendrakaltinamojo H. E. J. parodymus ir asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką rezultatus, byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymų šaltinio, kuris leistų daryti išvadas dėl jo kaltės. Šioje byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma, kurią šiuo atveju sudaro tik du savarankiški įrodymų šaltiniai – jo DNR bei rankų pėdsakai, rasti ant daiktų, neturinčių tiesioginių sąsajų su byloje nustatytomis draudžiamomis medžiagomis, bei V. Š. užrašų knygoje esantys įrašai nesudaro nuoseklios loginės įrodymų grandinės, leidžiančios daryti pagrįstas ir patikimas išvadas dėl jo kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. DNR pėdsakų atsiradimo aplinkybes išsamiai paaiškino duotuose parodymuose, kuriuos patvirtino ir nuteistieji V. Š., V. M.. Pirmosios instancijos teismas dėl aptartų įrodomųjų duomenų ir jas paneigiančių aplinkybių vertinimo nuosprendyje apskritai nepasisakė.

Be to, jo DNR ar kiti biologiniai pėdsakai nebuvo rasti ant jokių pas H. E. J. kratos, atliktos jo gyvenamojoje vietoje bei garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), metu išimtų daiktų ar kitų konkrečių, individualiais požymiais apibrėžtų daiktų, kurie šioje byloje būtų nustatyti kaip naudoti narkotinių bei psichotropinių medžiagų svėrimui ar pakavimui, ar kitų daiktų, kurie leistų jį susieti ne su buitiniais V. Š. daiktais, bet su kokiais nors objektais, galinčiais pagrįsti jo sąsajas su nagrinėjama veika.

Pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl nusikaltimo grindė ir bloknote bei lapuose, paimtuose 2021 m. vasario 25 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), esančiais užrašais, kuriuos nepagrįstai vertino kaip susijusius su neva vykdytu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Teismas netinkamai vertino užrašų laikotarpį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmasis bloknote datuotas įrašas yra padarytas 2019 m. lapkričio 6 d., o paskutinis – 2020 m. balandžio 8 d. Tai reiškia, kad bloknote esančių įrašų laikotarpis pasibaigia dar iki buto (duomenys neskelbtini) nuomos pradžios (2020 m. balandžio 15 d.), su kuria siejamas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpis. Nepaisydamas to, kad vėlesniuose puslapiuose, kaip pripažino ir teismas, datų nebėra, teismas nepagrįstai laikė, kad jie apima šioje byloje nagrinėjamos veikos laikotarpį ir atitinkamai pagrindžia jo kaltę.

Teismas nepagrįstai interpretavo užrašų turinį nuteistųjų nenaudai. Kaip nuosekliai buvo paaiškinta tiek jo, tiek V. Š. parodymuose, aptariami užrašai yra juodraštiniai skaičiavimai, susiję su investicijomis, mineralų, gintaro, šungito prekyba bei kitomis teisėtomis veiklomis. Didžiąją dalį įrašų jis darė savo ranka V. Š. prašymu – šis jam padiktuodavo sumas ar pavadinimus, kol pats dirbdavo su kompiuteriu ar kalbėdavo telefonu. Taigi, jo vaidmuo apsiribojo techniniu veiksmu, užrašų atlikimu, o pats turinys buvo susijęs ne su narkotikais, o su teisėta komercine veikla. Šiuos paaiškinimus patvirtino ir V. Š. parodymai, kitų liudytojų parodymai, kurie bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigti. V. Š. parodymus patvirtina liudytojų V. S., H. B. ir L. Z. parodymai bei V. Š. pateiktos nuotraukos iš jo socialinio tinklo paskyros, kuriose yra užfiksuoti duomenys, susiję su V. Š. vykdyta veikla (prekyba mineralais), kuri ir atsispindėjo užrašuose. Be to, nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad patys kaltinamieji šių įrašų niekaip nepaaiškino, kad būtų galima šiuos įrašus vertinti kitaip, nei vertinama kaltinime. Akcentuota, kad kaltinimo teiginiai ir siūloma interpretacija negali būti laikoma teisinga ir nereikalaujanti įrodinėjimo, o tik galimo paneigimo, bei prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui.

Teismas, vertindamas bloknote esančius trumpinius ar pravardes, skaičius, nurodė, kad juos galima suprasti kaip pinigų sumas, kurios gautos galimai už narkotinių ir psichotropinių medžiagų išplatinimą, bei galimai kiek sumokėta už gautas narkotines ir psichotropines medžiagas tolesniam platinimui. Tokia teismo interpretacija yra paremta ne objektyviais duomenimis, bet subjektyviu įsivaizdavimu. Jokia konkreti byloje esanti medžiaga neleidžia rankraštiniuose užrašuose esančių įrašų interpretuoti vienareikšmiškai, patikimai neatskleidžia sąsajų nei su narkotinėmis, nei su psichotropinėmis medžiagomis, nei su šios bylos nuteistaisiais.

Vertinant įrašus atskirai, pasisakytina ir dėl įrašo „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nurodo, kad, pasak H. E. J., „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo slapyvardis. Nors H. E. J. šią aplinkybę nurodė tik baigiant įrodymų tyrimą, atsakydamas į prokuroro klausimą, nėra pagrindo išvadai, kad jis melagingai prisiskiria sau minėtą slapyvardį, o tam teismas nemato ir priežasties, nes jis iš esmės pripažįsta aplinkybes dėl savo galimai neteisėtų veiksmų tuo metu. Pagal į bylą pateiktą specialisto išvadą, šį įrašą parašė jis, L. D.. Tačiau aptariamuose rankraštiniuose įrašuose nė vienoje vietoje nėra įrašo „(duomenys neskelbtini)“, kaip save, savo slapyvardį programėlėje „Wickr Me“, nurodė teisiamojo posėdžio metu H. E. J., akivaizdžiai dėdamas pastangas sustiprinti savo parodymus ir jais grindžiamą kaltinimo versiją. Užrašuose užfiksuoti du skirtingi įrašai – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nėra tapatūs įrašai tam, kurį sau priskyrė H. E. J., todėl jų sutapatinti su juo nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Tačiau teismas, padarydamas aptariamas išvadas, šių svarbių aplinkybių, susijusių tiek su tariamo slapyvardžio neatitikimu, tiek su tokių aplinkybių nurodymo laiku, nevertino, kaip ir kitų H. E. J. parodymų neatitikimų.

Nuosprendyje nuteistųjų nusikalstama veika apibūdinta kaip vykdyta bendrininkų grupėje, tačiau kiek tai siejama su juo, nurodomi tik abstraktūs, kartu su V. Š. ir (ar) V. M. neva atlikti veiksmai – draudžiamų medžiagų įgijimas ir laikymas. Tačiau nėra individualizuota jokių konkrečių jo, L. D., veiksmų. Šiuo atveju vien tik bendro jo dalyvavimo vykdant nusikalstamą veiką konstatavimas, nesiejant jo su aiškiai nustatytais objektyviais veiksmais, sudarančiais nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, neatitinka baudžiamosios teisės reikalavimo nustatyti asmens individualią atsakomybę, net ir bendrininkavimo atveju. Juolab kad teismas, pripažinęs jį kaltu kaip vykdytoją dėl veiksmų, kurie, kaip matyti iš nuosprendžio analizės, priskirti kitiems bendrininkams arba abstrakčiai visiems bendrininkams, nenustatė ir nuosprendyje nenurodė motyvų, pagrindžiančių būtinuosius bendrininkavimo požymius jo veiksmuose – susitarimą ir tyčią bendrininkauti, tokiu būdu juos neleistinai preziumuodamas ir nepagrįstai išplėsdamas jo baudžiamosios atsakomybės ribas. Išskyrus abstrakčiai ir kolektyviai nurodytas aplinkybes, jame nėra įvardytas nė vienas konkretus jo, L. D., atliktas veiksmas, leidžiantis patikimai konstatuoti, kad jis veikė kaip bendravykdytojas, kad egzistuoja individualios baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

Nuteistasis V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jo veiksmus neteisėtai disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, rastomis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta 20 000 Eur užstatą, kurį sumokėjo užstato davėjas T. S., iki jo sulaikymo vykdant nuosprendį palikti nepakeistą, po to, vadovaujantis BPK 133 straipsnio 5 dalimi, perduoti valstybei. Skundą grindžia šiais argumentais.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados apie jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes bei kaltę neatitinka byloje nustatytų aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės užstato klausimą, po nuosprendžio įsiteisėjimo nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė perduoti jį valstybei (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis kartu su L. D. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgydavo labai didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų prielaidas dėl jo objektyvių veiksmų, susijusių su civilinėje apyvartoje draudžiamų medžiagų įgijimu, įsigyjant nenustatytas civilinėje apyvartoje draudžiamas medžiagas bei nenustatytus jų kiekius. Byloje nenustatyti konkretūs asmenys, draudžiamos medžiagos ir jų kiekiai, nenurodyta, kokiu laiku bei kokiomis aplinkybėmis jis įgijo draudžiamas medžiagas. Narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo faktas pareikštame kaltinime nėra net minimaliai apibrėžtas, nuo tokio kaltinimo ne tik nėra įmanoma veiksmingai gintis. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto savarankiško nusikaltimo požymių konstatavimas nuosprendyje yra grindžiamas alogiška prielaida – jeigu narkotinės medžiagos buvo rastos patalpose, kurias kaltinimas sieja su kitais asmenimis, tai neva savaime reiškia, kad tariami V. M. bendrininkai – jis ir L. D., jas įgijo.

Jokie šios bylos duomenys, teismo pripažinti įrodymais, nepatvirtina nė vieno jo objektyvaus veiksmo, susijusio su inkriminuotų draudžiamų medžiagų įgijimu. Bylos duomenimis nėra nustatyta jokių jo susitikimų su tariamais tiekėjais, kaip ir nepagrįstai inkriminuotų draudžiamų medžiagų pergabenimo į nepagrįstai su juo siejamas vietas faktinių aplinkybių. Nėra ir duomenų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, kad jis gavo ir / ar perdavė didelius narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis laikė narkotines ir psichotropines medžiagas įvairiose patalpose ((duomenys neskelbtini) sandėliuke, (duomenys neskelbtini) bute, (duomenys neskelbtini) garaže, (duomenys neskelbtini). bute, (duomenys neskelbtini) bute), kartu su kitais nuteistaisiais turėdamas tikslą jas platinti. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti argumentai, kuriais teismas grindžia išvadą dėl aptariamo būtinojo BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymio buvimo jo veikoje, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir nesudaro pakankamo pagrindo išvadai dėl tariamų nusikalstamų veiksmų. Pats nuomos sandorių sudarymo faktas naudojant suklastotą dokumentą, kuris buvo kvalifikuotas kaip dokumento panaudojimas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, bylos medžiagoje nesant jokių kitų įrodomųjų duomenų, nesukuria jokio pagrindo išvadai, kad jo bei nuteistojo V. M. nuomotose patalpose buvo laikomos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kuriomis būtent jis disponavo kartu su nuteistaisiais V. M. ir L. D..

Jo teismui duoti paaiškinimai dėl patalpų nuomos tikslų nebuvo paneigti jokiais bylos duomenimis. Pažymi, kad bute nebuvo rasta jokių šiai bylai reikšmingų duomenų ar draudžiamų medžiagų, o tai paneigia akivaizdžiai nepagrįstą teismo prielaidą apie buto naudojimą neteisėtoms reikmėms. Garažą, esantį (duomenys neskelbtini), išsinuomojo kriptovaliutos kasyklos įrengimo tikslais, ten laikė tik kompiuterinę įrangą ir mineralus, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenimui, kur faktiškai ir gyveno iki sulaikymo šioje byloje. Be to, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat ir (duomenys neskelbtini), esančiame sandėliuke nėra buvęs, narkotinių ar psichotropinių medžiagų ten nelaikė, o (duomenys neskelbtini), garažą, kuris tuo metu buvo pilnai iškraustytas, 2020 m. spalio mėnesį perdavė V. M., kai jam pardavė savo automobilį, ir nuo to laiko ten nesilankė. Dėl bute (duomenys neskelbtini), rasto nedidelio narkotinių medžiagų kiekio savo kaltės neneigė ir viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad visos šios medžiagos priklausė jam, kad jas laikė tik savo asmeniniam vartojimui, nes narkotikus tuo metu vartojo reguliariai. Taigi, šių pas jį rastų medžiagų niekada nelaikė tikslu jas platinti, jų nelaikė kartu su L. D., ar kitais asmenimis.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino ne tik šios jo bei kitų nuteistųjų parodymų dalies, bet ir paaiškinimų dalies dėl kai kurių jam priklausiusių daiktų (kelnės, marškinėliai, pirštinės, medžioklinė kamera, užrašų knyga) atsiradimo pas V. M. aplinkybių. Teismas neturėjo pagrindo atmesti bylos duomenimis nepaneigtų tiek jo, tiek ir nuteistųjų V. M., L. D. nurodytų faktinių šių daiktų atsiradimo V. M. žinioje aplinkybių. Teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad tarp jo ir V. M. naudotose patalpose rastų draudžiamų medžiagų nėra nustatytas joks tiesioginis ar netiesioginis ryšys, o ant šių patalpų kratų metu paimtų draudžiamų medžiagų pakuočių ar kitų objektų nebuvo rasta jokių jo biologinių pėdsakų. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino ir to, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, kuris buvo pradėtas ir vykdytas būtent V. M. atžvilgiu ir kuris tęsėsi nuo 2020 m. lapkričio iki jo bei nuteistųjų sulaikymo, nebuvo gauta jokių duomenų apie jo lankymąsi šiuose objektuose ar apie dalyvavimą narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo veikoje. Priešingai, kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys neabejotinai rodo, kad būtent nuteistasis V. M. faktiškai valdė (duomenys neskelbtini), esantį sandėliuką ir juo naudojosi nuo 2018 m., pats nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), bei sudarė kitus nuomos sandorius. O ir pats rastų daiktų pobūdis teismo buvo nepagrįstai kriminalizuotas, juos nepagrįstai susiejant su narkotinių medžiagų laikymu ir pakavimu, nors nė vienas iš šių daiktų pats savaime nėra nusikalstamos veikos įrankis ar priemonė.

Teismo išvados dėl to, kad jis neva disponavo psichotropinėmis bei narkotinėmis medžiagomis, grindžiamos ir jokiais bylos duomenimis nepatvirtinta prielaida, kad jis neva turėjo visus atitinkamų nekilnojamojo turto objektų raktus. Byloje esantys įrodymų šaltiniai nepatvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“, davęs nurodymus V. M., yra jis (V. Š.). Tai paneigė ir pats V. M., aiškiai nurodęs teismui, kad raktus turėjo „(duomenys neskelbtini)“, bet ne V. Š.. Taigi, jo ryšys su nekilnojamojo turto objektais, kuriuose V. M. laikė draudžiamas medžiagas, kaip neva kaltės įrodymas, yra grindžiamas neteisingu jo tapatinimu su kitu asmeniu – „(duomenys neskelbtini)“, lėmusiu ir iš esmės neteisingą bei faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią teismo išvadą, kad jis neva turėjo raktus nuo visų V. M. nuomotų patalpų.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis pats arba kartu su kitais sverdavo ir pakuodavo narkotines ir psichotropines medžiagas. Vakuumavimo reikmenų radimas savaime nesuponuoja jokios asmens sąsajos su nusikalstama veika ir neįrodo jo ryšio su ja. Išimtinai rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtų daiktų sutapimas įrodinėjimo baudžiamojoje byloje prasme nėra pakankamas net minimaliai patikimai išvadai apie tariamą jo ryšį su H. E. J. perduotomis narkotinėmis medžiagomis ir neapibrėžtos rūšies ir kiekio narkotinių medžiagų svėrimo ir pakavimo. Jokie objektyvūs šios bylos duomenys nepagrindžia realiai egzistuojančio jo ryšio su šioje byloje rastomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistasis L. D. taip pat kategoriškai nurodė, kad su juo nėra įsigijęs jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų kaltinime nurodytose patalpose nelaikė, nesvėrė, nevakuumavo. Tokią aplinkybę paneigė ir savo kaltę pripažinęs V. M..

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Ši išvada grindžiama netinkamu įrodymų, t. y. H. E. J., V. M. parodymų, taip pat bloknoto įrašų, vertinimu ir neatitinka bylos medžiagos, nes joje nėra nustatyta aplinkybių apie tokius tariamai atliktus veiksmus. Platinimas, kaip savarankiškas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, privalėjo būti įrodytas, o ne preziumuotas nepagrįstai konstatuotų kitų disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veikų pagrindu. Tokios skundžiamo nuosprendžio išvados peržengia kaltinimo ribas. Teismas, konstatavęs, kad atitinkami savarankiški nusikalstamos veikos požymiai jam nebuvo inkriminuoti, pripažino juos kaip „akivaizdžiai“ egzistavusius, taip ne tik padarydamas bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, bet ir peržengdamas kaltinimo ribas, kas laikytina esminiu BPK pažeidimu.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jam pokalbių programėlėje „Wickr Me“ priklausė slapyvardžiai (duomenys neskelbtini), kad ja naudodamasis davė nurodymus V. M. dėl narkotikų pervežimo, paslėpimo, pinigų paėmimo. Ši nuosprendžio prielaida, kuria teismas grindė išvadas dėl esminių faktinių šios bylos aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo, nėra paremta jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių patikimai nustatyti, kad minėti slapyvardžiai priklausė būtent jam. Teismas šių slapyvardžių priskyrimą grindė vien tik nepatikimais ir nenuosekliais H. E. J. parodymais.

H. E. J. pirmosios apklausos metu 2021 m. vasario 25 d., taip pat apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, nurodė tik vieną su juo bendravusio asmens slapyvardį – „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis V. M. pirmoje apklausoje 2021 m. balandžio 21 d. nurodė visiškai kitus slapyvardžius – (duomenys neskelbtini), kaip tuos, iš kurių jis gaudavo nurodymus dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Taigi, abiejų nuteistųjų parodymuose, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, egzistavo esminis prieštaravimas dėl aptariamos bendravimo programėlės naudotojo slapyvardžio, ir tik papildomos H. E. J. apklausos metu, kuri įvyko 2021 m. rugpjūčio 18 d., t. y. praėjus pusmečiui nuo pirmųjų jo parodymų, H. E. J. parodymuose atsirado nauji, iki tol nenurodyti, bet jau su V. M. parodymais sutampantys, programėlės „Wicker Me“ naudotojo slapyvardžiai – (duomenys neskelbtini), o kartu dar kartą pakartojamas ir anksčiau jo minėtas „(duomenys neskelbtini)“. Tokia šio asmens parodymų dinamika ir jų papildymas ikiteisminio tyrimo etape naujais elementais, kurie akivaizdžiai sutampa su anksčiau gautais kitų įtariamųjų parodymais, leidžia pagrįstai teigti, kad H. E. J. parodymai buvo priderinti prie kitų bylos duomenų. Pirmosios instancijos teismas šiame skunde aptariamos H. E. J. parodymų dinamikos visiškai nevertino.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis susitiko su H. E. J. Gariūnų turguje, pasiūlė jam įsigyti kanapes po 5 800 Eur už kilogramą, prie „E-loft“ viešbučio perdavė nenustatytą kiekį kanapių kaip mėginį, o kitą dieną davė nurodymą V. M. paimti 2 kg kanapių iš buto (duomenys neskelbtini) ir palikti jas automobilio „Renault Master“ bagažinėje, kur H. E. J. už 1,885 kg kanapių sumokėjo 11 600 Eur. Nors byloje iš tiesų nustatytas jo ir H. E. J. susitikimo faktas, kurio neneigia, tačiau teismo išvados apie šių susitikimų turinį paremtos išimtinai H. E. J. parodymais ir neatitinka faktinių šios bylos aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių apklausų turinio, jis ir H. E. J. teismui nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes apie šių susitikimų tikslą.

Nors skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad nuteistojo H. E. J. parodymus patvirtino vaizdo įrašai, tačiau lygiai taip pat šie vaizdo įrašai, kuriuose nėra užfiksuotas joks H. E. J. nurodomas jų susitikimų turinys, gali būti laikomi ir jo parodymus patvirtinančiu objektyviu duomenų šaltiniu. Teismas, priskirdamas sidabrinės spalvos paketėliui narkotinės medžiagos statusą, iš esmės rėmėsi prielaida, paremta ne pačiais vaizdo įrašais, bet vien tik subjektyviu turinio interpretavimu pagal H. E. J. nurodytas aplinkybes. Teismas, nepateikdamas racionalių ir išsamia bylos medžiagos analize pagrįstų motyvų, kodėl pasirinko tikėti viena, būtent H. E. J. gynybine versija, o kitą versiją, kaip gynybinę, atmetė, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Svarbu pažymėti, jog nuteistojo V. M. parodymai taip pat nepagrindžia teismo išvadų dėl neva nusikalstamų jo veiksmų šioje kaltinimo dalyje. Kaip matyti iš V. M. apklausų turinio, jis nurodė veikęs pagal slapyvardžio „(duomenys neskelbtini)“ gautus nurodymus, kad šis asmuo jam nebuvo žinomas, taip pat paaiškino, kad daugumoje atvejų net nežinojo, kas yra pakuotėse. Pažymėtina, kad pinigų radimo pas V. M. faktas neleidžia susieti jo su inkriminuotais veiksmais.

Priešingai nei nurodo teismas, H. E. J. parodymuose esantys prieštaravimai nėra neesminiai ir negali būti pateisinami nei apklausų kiekiu, nei praėjusiu laiku. H. E. J. parodymai dėl esminių įrodinėtinų aplinkybių kito nuo pat pirmosios apklausos, aiškiai juos derinant prie jam – policijos bendradarbiui, paaiškėjusių naujų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių. H. E. J. parodymų nepatvirtina jokie kiti savarankiški įrodymų šaltiniai, esantys bylos medžiagoje. Teismo išvados dėl H. E. J. parodymų patikimumo yra prieštaringos, vienose nuosprendžio dalyse nuteistojo parodymus vertinant kaip patikimus, o kitose nurodant, kad šių parodymų nepatvirtina kita bylos medžiaga ir pašalinant kaltinime nurodytas aplinkybes. Nors teismas nurodė, kad įvertino specifinę procesinę H. E. J. padėtį ir su tuo susijusią jo parodymų specifiką, tačiau nuosprendžio turinys atskleidžia tokių argumentų formalumą ir rodo, kad procesinė nuteistojo padėtis nebuvo tinkamai įvertinta. Taip pat neįvertinta ir tarp jo bei nuteistojo H. E. J. buvusių konfliktų, kuriuos patvirtina liudytojas O. B. (O. B.), įtaka H. E. J. duodamų parodymų turiniui. Kitus šioje byloje apklaustų asmenų parodymus tiek, kiek jie prieštaravo kaltinimo versijai, teismas atmetė arba ignoravo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kratos metu rastą bloknotą bei jame esančius užrašus, padarė nepagrįstą išvadą, kad šie užrašai neva susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu bei jų įgijimu. Teismas netinkamai vertino užrašuose esančių įrašų laikotarpį, nepagrįstai interpretavo užrašų turinį. Tai, kad užrašų turinys yra susijęs su jo vykdyta prekyba mineralais, patvirtina jo socialinės paskyros duomenys, jo paties, kitų nuteistųjų bei liudytojų parodymai. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių savarankiškų, patikimų ir leistinų duomenų bylos visumoje su kitais įrodomaisiais šios bylos duomenimis neanalizavo, o skundžiamame nuosprendyje padarė parodymų turiniui iš esmės prieštaraujančias išvadas. Teismo išvada, kad jo veikla apsiribojo 2017–2018 m. laikotarpiu, akivaizdžiai neatitinka ištirtų įrodymų turinio. O parodymus sugretinus su vėliausia užrašų knygoje esančia data, akivaizdžiai matyti, kad mineralų pardavimo veikla buvo pradėta anksčiau ir buvo tęstinė.

Jokia konkreti byloje esanti medžiaga neleidžia rankraštiniuose įrašuose esančių įrašų interpretuoti vienareikšmiškai, patikimai neatskleidžia jų sąsajų nei su narkotinėmis, nei su psichotropinėmis medžiagomis, nei su šios bylos nuteistaisiais. Aptariamuose rankraštiniuose įrašuose nė vienoje vietoje nėra įrašo „(duomenys neskelbtini)“, kaip savo slapyvardį programėlėje „Wickr Me“ nurodė teisiamojo posėdžio metu H. E. J., akivaizdžiai dėdamas pastangas patvirtinti savo nurodomų aplinkybių realumą ir jais grindžiamą kaltinimo versiją, užrašuose padaryti du skirtingi įrašai – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Objektyviai tai nėra tapatūs įrašai tam, kurį sau priskyrė H. E. J., todėl jų sutapatinti su juo teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo.

Byloje buvo išslaptinti ir tarnybiniai pranešimai dėl neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonių taikymo, kuriais remdamasis teismas konstatavo, kad nuteistieji disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų. Tačiau tarnybinių pranešimų vertinimas, juos pripažįstant vienu iš asmens kaltės įrodymu, jų turinį tiesiog akceptuojant kaip savaime teisingą ir pakankamą asmens kaltei pagrįsti, neatitinka BPK įtvirtintų įrodymų vertinimo standartų. Tam, kad tarnybiniai pranešimai bent teoriškai galėtų būti pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje, jų turinys privalo būti patikrinamas atliekant kitus proceso veiksmus, kas šioje baudžiamojoje byloje nebuvo padaryta.

Iš išslaptintų kriminalinės žvalgybos duomenų nė viename dokumente (prašyme, teikime, teismo nutartyje) nėra nuorodos į tarnybiniuose pranešimuose, kurie atsirado įrodymų tyrimo teisme pabaigoje, dėstomą informaciją apie tariamai jo vežamą kokainą iš Olandijos, apie tariamą disponavimą labai dideliu šios narkotinės medžiagos kiekiu, apie tai, kad V. M. neteisėtai disponuotų būtent narkotine medžiaga kokainu ar, kad disponuotų labai dideliu jos kiekiu. Visuose minėtuose dokumentuose nurodoma, kad V. M. galimai vykdo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą. Šių svarbių aplinkybių visuma, kurių teismas net nevertino, atskleidžia tarnybinių pranešimų, kaip įrodomųjų bylos duomenų, esminius trūkumus, kurie neleido teismui ne tik patikrinti jų turinio teisingumo, bet ir įžvelgti bent jau teorinę galimybę juos pripažinti baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą leistinumo reikalavimą atitinkančiais įrodymais.

Svarbu pažymėti ir tai, kad teismas, grubiai pažeisdamas pareigą išsamiai ir visapusiškai įvertinti byloje esančius įrodymus bei nustatyti visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, visiškai nevertino bylos medžiagoje esančių kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų visumos. Jau buvo pažymėta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai šioje byloje buvo pradėti ir vykdomi būtent nuteistojo V. M. atžvilgiu. Prašymai dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo bei Vilniaus apygardos prokuratūros teikimų turinys rodo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu kriminalinės žvalgybos subjektas nedisponavo jokia informacija apie jo veiklą, galimai susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šioje byloje kriminalinės žvalgybos tyrimo subjektai negavo jokių duomenų apie jo sąsajas su jam nepagrįstai inkriminuotu labai sunkiu nusikaltimu. Ši svarbi aplinkybė paneigia tiek tarnybinių pranešimų patikimumą, tiek nepagrįstas teismo išvadas apie ikiteisminio tyrimo subjektų nustatytus jo neteisėtus veiksmus.

Šioje byloje esantys objektyvūs duomenys pavirtina faktą, kurį pripažino ir šią bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teismas, kad nuo 2020 m. spalio 14 d. jis buvo išvykęs iš Lietuvos į Kiprą ir į Lietuvą grįžo tik 2020 m. gruodžio 12 d., kas objektyviai paneigia jam nepagrįstai priskirtų nusikalstamų veiksmų atlikimo galimybę. Skundžiamo nuosprendžio išvados, kad būdamas išvykęs iš Lietuvos jis davė nurodymus V. M. dėl nusikalstamos veikos vykdymo, neatitinka faktinių šios bylos aplinkybių ir nėra patvirtintos šios bylos duomenimis, teismo pripažintais įrodymais.

Jo veiksmai, pasireiškę neteisėtu civilinėje apyvartoje draudžiamų medžiagų, skirtų asmeniniam vartojimui, laikymu savo gyvenamojoje vietoje, kvalifikuotini pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Parenkant bausmę už šį nusikaltimą, prašo atsižvelgti į sunkią jo sveikatos būklę, kadangi serga sunkia nepagydoma liga ((duomenys neskelbtini)), dėl kurios jam yra nustatytas tik (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas, remdamasis tuo, kad po kardomosios priemonės – užstato jam paskyrimo nagrinėjamoje byloje, jo atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, konstatavo, kad yra pagrindas išvadai, jog jis pažeidė kardomosios priemonės užstato sąlygą nedaryti naujų nusikalstamų veikų, todėl užstatas – 20 000 Eur, perduotinas valstybei. Toks teismo sprendimas yra neteisėtas, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos reikalavimus ir neatitinka teismų praktikos. Kaip nurodoma aukštesniosios instancijos teismų praktikoje, remiantis tik prokuroro pateiktu dokumentu – pranešimu apie įtarimą ar kaltinamuoju aktu, konstatuojant, kad kaltinamasis (įtariamasis) padarė nusikalstamas veikas, būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. BPK nustatyta, kad asmuo kaltu pripažįstamas tik priimant apkaltinamąjį nuosprendį (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. lS-7-483/2016). Taigi, skundžiamame nuosprendyje nurodytos užstato pažeidimo sąlygos konstatavimas, nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio, nėra galimas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skundą grindžia šiais argumentais.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skirdamas bausmę jo atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nepakankamai įvertino tam tikras jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas jauno amžiaus. Įgijęs vidurinį išsilavinimą atvyko gyventi į Vilnių, čia gyveno vienas ir nekontroliuojamas. Netrukus po atvykimo patyrė sunkią kojos traumą, dėl ko jam buvo atliktos dvi operacijos, o dėl pandemijos laiku nesuteikta reabilitacija paliko padarinius. Po traumos suprato, kad jo fizinė sveikata jau niekada nebus tokia, kokia buvo, dėl to psichologiškai palūžo. Gyvenimas pasidarė beprasmis, todėl pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Pradėjus vartoti, stigo lėšų narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms įsigyti. Dėl šios priežasties įsitraukė į gautus pasiūlymus, kaip lengvai įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kaip užsidirbti, pradėjo aklai ir nuosekliai vykdyti „(duomenys neskelbtini)“ nurodymus.

Iš esmės yra pakeitęs savo požiūrį į nusikalstamas veikas, atskiria tai, kas leistina, o kas nusikalstama. Atsidūręs laisvės atėmimo vietoje labai greitai subrendo ir suaugo, suprato, ko nori gyvenime, kad nori gyventi blaiviai. Iki suėmimo studijavo elektronikos inžineriją Vilniaus kolegijoje, iki studijų pabaigos buvo likęs pusmetis. Kadangi turėjo teorinių žinių, šia sritimi domėjosi ir savarankiškai. Po suėmimo iškart pradėjo ieškoti galimybės dirbti ir pradėjo dirbti UAB „T. T.“, po to UAB „L“. Darbdaviai jį charakterizavo teigiamai. UAB „G. A.“ jo suprojektuotas, suprogramuotas ir sukurtas gaminys sudomino klientus. Įgytos praktinės žinios, užimtumas darbe suteikia galimybę tobulėti, ieškoti naujų idėjų, jis tampa socialiai kryptingai veikiančiu žmogumi. Labai stengiasi dirbti, gilinti savo darbines žinias, laisvalaikį leidžia skaitydamas darbinę ir psichologinę literatūrą, gilindamas darbines žinias, tobulindamas savo mąstymą.

Iki nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padarymo nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka. Mano, kad tai patvirtina faktą, jog gyvendamas ir mokydamasis provincijos miestelyje buvo socialiai orientuotas dirbti ir laikytis įstatymo normų reikalavimų. Pažymi, kad nebuvo nusikaltimų organizatoriumi, pats neįgijo ir savarankiškai neplatino narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Buvo tik padėjėjas, pagalbininkas ir darydavo tai, kas buvo liepiama, todėl mano, kad į tai būtina atsižvelgti parenkant bausmės rūšį ir trukmę.

Po to, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas ir teko pabūti tardymo izoliatoriuje, suvokė, kad jo fizinė negalia dėl patirtos kojos traumos yra pakeliama, daug svarbiau ir baisiau sužalota psichinė sveikata. Nuo tada, kai buvo pareikštas kaltinimas, visą laiką jaučia didžiulę psichologinę įtampą, baimę patekti į laisvės atėmimo vietą, nes joje prabūtas laikas davė rezultatus, pamoką, kur nuveda lengvabūdiškas įstatymų nesilaikymas. Ilgas ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas, bylos nagrinėjimas teisme, galutinio teismo sprendimo laukimas lėmė prasidėjusius psichikos sutrikimus. Dėl šios priežasties teko kreiptis pagalbos į medikus psichiatrus, paskirtas gydymas padeda gyventi toliau.

Mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, jo atžvilgiu jau yra pasiekti. Buvo sulaikytas 2021 m. vasario 25 d. ir nuo nusikalstamų veikų padarymo nepadarė jokių naujų neteisėtų veikų. Kardomojo kalinimo laikotarpis, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir byla nagrinėjama teisme, teismo sprendimo laukimas, jau yra bausmė. Nevengė atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus ir yra pasirengęs atlikti bausmę, tačiau mano, kad nuosprendžiu paskirta ne ta bausmės rūšis, kuri galėjo būti paskirta. Pradėtu ikiteisminiu tyrimu, paskirta kardomąja priemone suėmimu ir vėlesniu dalyvavimu ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jam buvo atimta ir apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nes pačiam atėjo suvokimas, kad nebenori daryti naujų nusikalstamų veikų, suvokė ir suprato, kad privalo laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Mano, kad parenkant kitą bausmės rūšį, būtų pakankamai užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Laisvės atėmimo bausmės skyrimas sugriautų pozityvius socialinius ryšius, užkirstų kelią pastangoms keistis, tobulėti bei realizuoti save profesinėje veikloje. Esant nurodytiems motyvams ir faktinėms aplinkybėms, mano, kad, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, jam gali būti paskirta kita bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimo bausme.

Nuteistojo V. M. gynėjas D. Dargevičius apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti V. M. nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir BK 25 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 3 dalyje, į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, pripažinti V. M. prisipažinimą kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Skundą grindžia šiais argumentais.

Šiuo atveju V. M. turėjo nesukonkretintą, ne tuo pačiu metu vykdomą sumanymą laikyti narkotines medžiagas ir buvo pasirengęs jį įgyvendinti iki tikslas bus pasiektas, laikant draudžiamas medžiagas skirtingose vietose. Bylos duomenimis visos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, už kurių laikymą nuteistas V. M., buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų tą pačią dieną atliktų kratų metu. Vertinant kratų atlikimo laiką, draudžiamų medžiagų laikymas nebuvo nutolęs laiko atžvilgiu. V. M., pripažinęs kaltę dėl šių medžiagų laikymo, nurodė, kad striukės kišenėje ir bute laikytas draudžiamas medžiagas vartojo pats, o buteliuką su aliejumi atsinešė iš (duomenys neskelbtini) gatvės buto. Kitų medžiagų įgijimo aplinkybių konkrečiau nenurodė, nes tiksliai neprisiminė. Baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta ir baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad V. M. turėjo atskirus sumanymus dėl 3 atskirų nusikalstamų veikų.

Taip pat nenustatyta, kada buvo įsigytos tiek iš striukės kišenės paimta, tiek bute (duomenys neskelbtini), laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Tai, kad V. M. buvo sulaikytas tik išėjęs iš buto, kuriame gyvena, o jo striukės kišenėje buvo rastas buteliukas su psichotropine medžiaga, tik patvirtina, kad ši medžiaga buvo laikyta jo bute kartu su kitomis medžiagomis, kurios rastos atliekant kratą bute. Teismas nenustatė, kuri iš nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo pirmoji bei kada susiformavo kiekvienos iš jų tyčios momentas. Nuosprendyje tyčios turinys, reikšmingas tęstinę nusikalstamą veiką atribojant nuo nusikaltimų daugeto, nebuvo analizuojamas ir vertinamas. V. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, pripažintinos kaip tęstinė nusikalstama veika, ją kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Pažymi, kad nuteistojo H. E. J. nusikalstamą veiką teismas nuosprendyje kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas turėtų būti atliekamas vienodai, nes teismų praktika draudžia tuos pačius baudžiamojoje byloje nustatytus faktus vertinti skirtingai, todėl V. M. nusikalstami veiksmai taip pat kvalifikuotini kaip viena tęstinė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika.

2021 m. balandžio 21 d. tuo metu dar įtariamasis V. M. davė parodymus ikiteisminiame tyrime ir pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė faktines aplinkybes, kurios sutapo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jis taip pat dalyvavo parodymų patikrinime vietoje, parodė pareigūnams įvairias vietas, kuriose buvo daromos nusikalstamos veikos. Teismas nuosprendyje nurodo, kad V. M. savo parodymais stengėsi sušvelninti nuteistojo V. Š. teisinę padėtį ir dėl to laikė, jog lengvinanti aplinkybė V. M. atžvilgiu šioje veikoje nenustatytina. Su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi teismas padarė prielaidą, kad V. M. buvo žinoma, kas jam duoda nurodymus. Byloje nėra jokių tiesioginių duomenų, jog jam būtų žinoma, kad nurodymus jam duoda būtent V. Š.. Dar daugiau, iš sekimų protokolų akivaizdu, kad V. M. nuolat vartodavo narkotines ir psichotropines medžiagas, buvo labai jauno 21 metų amžiaus, todėl lengvai galėjo būti manipuliuojamas kitų asmenų. Todėl, V. M. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kadangi jis duodamas pirminius parodymus dėl pagrindinių veikos aplinkybių savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė faktines aplinkybes, kurios sutapo su kitų asmenų parodymais. Sutapo ir V. M. nurodomos sumos bei jo vaidmuo šioje nusikalstamoje veikoje, kol bylos duomenys gynybai ir nuteistajam nebuvo žinomos. Nuteistasis teismo posėdžio metu davė dar išsamesnius parodymus, atsakė į visų proceso dalyvių klausimus, savo darbu ir mokslais visuomenei įrodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga ir nebūtina BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimui, neatitinka nuteistojo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Vertinant V. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad nuo 2020 m. lapkričio mėnesio jo atžvilgiu buvo taikomi teismo nutartimis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Teismų praktikoje pasisakyta, kad esant tokiai situacijai, kai neteisėti veiksmai yra atliekami juos kontroliuojant policijos pareigūnams, kaltininkų įvykdytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip mažiau pavojingos ir nekeliančios tokio pavojaus, kokį paprastai kelia labai sunkūs nusikaltimai. Turi būti atsižvelgta ir į tai, kad V. M. disponuotos medžiagos į apyvartą nepateko, nesukėlė jokių neigiamų padarinių įstatymo saugomam gėriui – visuomenės sveikatai.

Nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra tiek pavojingas, jog būtina jį izoliuoti nuo visuomenės paskiriant jam 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš nuosprendyje išvardytų aplinkybių, nuteistasis prisipažino dėl jam inkriminuotų veikų, jo parodymai buvo svarbus įrodymų šaltinis, padėjęs išnagrinėti baudžiamąją bylą. Ši aplinkybės svarbi ir vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą bei bausmės tikslų įgyvendinimui reikiamų priemonių griežtumą. Neabejotina, kad kritiškas nuteistojo požiūris į jo nusikalstamą veiką suponuoja jo siekį pasitaisyti ir ištaisyti savo elgesį, tuo pačiu ir skatina teismą parinkti tokią bausmės rūšį, kuri motyvuotų nuteistąjį tai daryti.

Siekiant asmens resocializacijos kaip vieno pagrindinių bausmės tikslų, itin reikšminga ne asmens atskirtis nuo visuomenės, o bandymas baudžiamojo poveikio priemonėmis jį integruoti į darbo rinką, suteikiant jam galimybę kurti konstruktyvų, produktyvų gyvenimą, taip prisidedant prie ekonominio šalies augimo ir bendrojo gėrio. Teismui pagrįstai tikint nuteistojo motyvacija ateityje laikytis teisės normų ir nenusikalsti, ši aplinkybė, greta kitų, turėjo būti įvertinta kaip kriterijus parinkti ne patį griežčiausią laisvės atėmimo terminą. Vertinant nuteistojo asmenybę svarbu ir tai, kad nuteistasis dirba, turi legalų pajamų šaltinį, jo gyvenimas niekada nebuvo paremtas nusikalstamų veikų darymu. Šiuo aspektu vertinant nuteistojo asmenybę pažymėtina, kad nuteistasis nesiruošia nusikalsti, o ši padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė ir neapgalvota. Be to, vertinant bausmės teisingumą, tinkamą jos individualizavimą, svarbu įvertinti ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo socialine aplinka.

Nurodo teismų praktiką, kurioje už pavojingesnių nusikalstamų veikų padarymą nuteistiesiems buvo skirtos švelnesnės nei 7 metų laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-222/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-482-483/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-382-1076/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-318/2019).

Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai už labai sunkų nusikaltimą, nesant jokių ekstraordinarinių aplinkybių, tačiau tinkamai įvertinus veikos pavojingumą, ypatingai esant aplinkybėms, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra paimamos ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir nepatenka į rinką, kaip ir nagrinėjamu atveju, taip pat kaltininko pavojingumą, kuris dažnu atveju yra netgi didesnis nei nuteistojo asmenybės pavojingumas, ir bausmės tikslų pasiekimą, pripažįstama, kad net minimali BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir nedera su bausmės tikslais, jos paskirtimi ir neatitinka teisingumo principo reikalavimų. Dėl to yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nepagrįstai nesivadovavo aptarta teismine praktika ir paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Š., nuteistojo L. D., nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato D. Dargevičiaus apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus apeliaciniuose skunduose, apskųstame nuosprendyje ir išsakytus proceso dalyvių teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą bei pagrįstai nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuteistieji savo veiksmais nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis padarė apeliantų ginčijamas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas nuteistiesiems V. Š., L. D. ir V. M. skyrė teisingas, bausmės tikslus bei teisingumo ir proporcingumo principus užtikrinančias bausmes. Pagrindo jas keisti nenustatyta.

Dėl bendrakaltinamojo H. E. J. parodymų vertinimo

Nuteistieji V. Š. ir L. D. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jų kaltės padarius BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra nepagrįstos, kad jų kaltė buvo grįsta tik kito bendrakaltinamojo, nuteistojo H. E. J. parodymais, kuriuos teismas vertino netinkamai, neatsižvelgdamas į kasacinio teismo ir EŽTT formuojamą praktiką, V. Š. ir H. E. J. nesutarimus. Be to, nuteistojo H. E. J. parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi minėtus nuteistojo H. J. J. parodymus byloje surinktų įrodymų visumoje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis H. E. J. parodė, kad iš V. Š. sulaukė žinutės per programėlę „Twitter“ su pasiūlymu susitikti. Iki tol su juo bendraudavo tik klausimais, susijusiais su narkotinėmis medžiagomis, todėl buvo aišku, dėl ko siūlė susitikti. V. Š. privažiavo su pilkos spalvos „Lexus“ automobiliu. Pradėjo kalbėtis ir V. Š. pasiūlė įsigyti kanapių, parodė telefone jų nuotrauką. Kadangi ilgą laiką su V. Š. nebendravo, juo nepasitikėjo, todėl pasakė, jog reikia pamatyti pavyzdį, kad galėtų įvertinti narkotines medžiagas ir suprastų, ar gali rizikuoti pinigais dėl kokybės. Susitarė susitikti antradienį. Susisiekė per tą pačią programėlę ir susitarė susitikimo vietą Ševčenkos g., prie viešbučio. Atvyko anksčiau, V. Š. atvažiavo tuo pačiu „Lexus“ automobiliu. Pasikalbėjus kelias minutes, V. Š. įdavė jam į rankas sidabrinį paketėlį, tai buvo pavyzdys, kad įsivertintų, pasižiūrėtų. Vizualiai įsivertino, viskas atitiko kokybę, todėl iškart pradėjo kalbėti apie susitikimą ir kaip galėtų įsigyti kanapes. V. Š. nurodė, kad kanapes perduos jo draugas Žvėryne, tikslios vietos nenupasakojo, galbūt tai bus palikta automobilyje, galbūt perduos kažkokioje vietoje. Paklausė, kodėl ne šiandien, V. Š. atsakė, kad negali, nes draugo gimtadienis. Kitą dieną ryte gavo žinutę su kito žmogaus kontaktais, kontaktas pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Susisiekė su juo ir šis pasakė, kad apie 13 val. gali susitikti Žvėryno mikrorajone. Pasiėmė automobilį iš Gariūnų autoverslo stovėjimo aikštelės su vokiškais registracijos numeriais ir važiavo link Žvėryno. Tuo metu sulaukė žinutės su patikslinimu, kurioje vietoje bus palikti narkotikai. Privažiavęs vietą, pastebėjo „Reno“ mikroautobusą. Jam buvo nurodyta, kad atidarius galines „Reno“ duris, ras tris paketus, o pinigus paliktų. Prieš atidarydamas duris pastovėjo, apsidairė, nes buvo labai daug žmonių. Viduje buvo didelė medinė dėžė be dangčio, šalia ar už jos buvo padėti paketai, atrodo, „Maximos“ trys vakuuminiai paketai. Juos pasiėmė, o šalia medinės dėžės ar į ją įdėjo 11 600 Eur. Nuvažinėdamas iš tos vietos pamatė ties Latvių g. kampu stovintį V. M.. Anksčiau jį pažinojo tik iš matymo, žinojo tik vardą. Važiuodamas faktiškai žinojo su kuo susitiks, tiesiog nebuvo tiesiogiai nurodyta, kad čia bus V. M.. Po to gal jis norėjo pasislėpti, stovėjo toliau, kad kas nematytų, bet gavosi, kad jis pamatė. V. Š. buvo tas asmuo, iš kurio įsigydavo narkotines medžiagas. Pirkdavo kas kelis mėnesius, kiekiai buvo nemaži, po kilogramą, įvairiai. Visą laiką įsigijimo aplinkybės buvo skirtingos. Taip pat sandoris ne visada įvykdavo, nes būdavo visokių niuansų, netikdavo kanapių kokybė ir t. t. (t. 21, b. l. 79–84, 128–138).

Aptarta H. E. J. parodymų dalimi buvo grindžiamos tos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įrodytomis pripažintos aplinkybės, kurias ginčija apeliantai, todėl teisėjų kolegija visų pirma įvertins būtent šiuos nuteistojo parodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu minėtus parodymus patikrino tinkamai. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ir H. E. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos nuteistasis patvirtino bei patikslino ir papildė atsakydamas į jam užduotus klausimus. Išanalizavus H. E. J. parodymus visumoje spręstina, kad dėl aptariamų bylos aplinkybių jie iš esmės buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu.

Pirmoje apklausoje po sulaikymo 2021 m. vasario 25 d. H. E. J. nurodė, kad apytiksliai prieš metus jis susitiko su iš matymo pažįstamu vyriškiu, kuris žinojo, kad jis (H. E. J.) vis ieško įsigyti narkotinių medžiagų platinimui, t. y. kanapių, kokaino. Šio vyriškio tikslių anketinių duomenų nežino, jis apie 26–27 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, žemiau ausų nuaugusių, garbanotų plaukų, su ūsais. Su minimu vyriškiu visas jų bendravimas vyko tik dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo, bendravo internetinių programėlių pagalba, dažniausiai „Wiker“ programėlėje. Minimo vyriškio slapyvardis programėlėje yra „(duomenys neskelbtini)“. Iš minimo vyriškio yra pirkęs narkotines medžiagas, t. y. mažais kiekiais, po vieną gramą yra pirkęs kokainą, po 50–70 Eur už gramą, didesniais kiekiais pirkdavo marihuaną, t. y. po pusę kilogramo ar po kilogramą, kaina svyravo, tačiau vidutiniškai jis jam turėdavo sumokėti 6 000 Eur už kilogramą. 2021 m. vasario 22 d. apie vidudienį gavo pranešimą „Wiker“ programėlėje iš „(duomenys neskelbtini)“, jis pasiūlė susitikti. Tą pačią dieną apie 14 val. susitiko su „(duomenys neskelbtini)“ Gariūnų turgavietėje, automobilių pardavimo aikštelės prieigose. Į susitikimą jis atvažiavo savo automobiliu „JAGUAR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo galimai 2010 m. gamybos automobiliu „LEXUS RX450H“, galimai pilkos spalvos, valstybinio numerio neįsidėmėjo. „(duomenys neskelbtini)“ jam pasiūlė marihuanos už labai gerą kainą, t. y. po 5 800 Eur už kilogramą, bei garantavo, kad marihuanos kokybė aukščiausio lygio, kad jam tikrai verta investuoti į jo siūlomą „prekę“. „(duomenys neskelbtini)“ išsitraukė telefoną ir parodė siūlomos įsigyti marihuanos nuotraukas. Pamatęs nuotrauką vis tiek abejojo jos kokybe, paprašė, kad „(duomenys neskelbtini)“ jam duotų marihuanos pavyzdį, todėl sutarė su juo susitikti vėliau – antradienį. Antradienį apie pietus gavo pranešimą iš „(duomenys neskelbtini)“, kad jie gali susitikti ir jis jam perduos pavyzdį. Apie 15 val. susitiko Ševčenkos g., kieme prie „E Loft“ viešbučio. Jis (V. Š.) išlipo iš automobilio (matė įtvarą ant jo kojos) ir jam perdavė marihuanos pavyzdį, supakuotą pilkos spalvos, blizgiame užspaudžiamame pakete, apvyniotame skaidria plėvele. Su juo sutarė, kad išbandys prekę ir praneš, ar sutinka investuoti į „prekę“. Pokalbio metu paklausė „(duomenys neskelbtini)“, kokiu būdu vyktų „prekės“ ir pinigų už ją perdavimas. „(duomenys neskelbtini)“ jam paaiškino, kad tiesioginio kontakto marihuanos perdavimo metu su „(duomenys neskelbtini)“ neturės, „prekę“ jam perduos jo draugas Žvėryne, konkrečios vietos nenurodė, tik pasakė, kad marihuaną jam perduos tiesiogiai arba ji bus kur nors palikta, o jis bus informuotas iš kur turi ją pasiimti. Per pusvalandį po jų susitikimo jis suvartojo gautą marihuanos pavyzdį, jį tenkino jos kokybė, todėl iš karto „Wickr“ programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad jį tenkina ir „prekės“ kokybė, ir kaina, todėl sutinka ją pirkti. „(duomenys neskelbtini)“ jam atsiuntė pranešimą „Wickr“ programėlėje, kad tą pačią dieną marihuanos jis negalės įsigyti, nes jo draugo gimtadienis ir jam nepavyksta su juo susisiekti. Gavo pranešimą iš „(duomenys neskelbtini)“ su nurodytu kontaktu – „Wickr“ programėlės slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“. Gavo pranešimą, kad viskas tvarkoje ir „(duomenys neskelbtini)“ su juo susisieks 2021 m. vasario 24 d. 2021 m. vasario 24 d. jokio pranešimo iš „(duomenys neskelbtini)“ negavo, todėl pats į jį kreipėsi apie 10 val., norėdamas pasitikslinti, kaip ir kada viskas vyks. Apytiksliai po valandos gavo pranešimą, kad nuo 13 val. iki 14 val. jis būtų Žvėryne. Siekdamas išvengti sulaikymo, konspiracijos sumetimais, 2021 m. vasario 24 d., iki įgyjant marihuaną, nuvažiavo į Gariūnų automobilių pardavimo aikštelę, kur yra parduodamas jam priklausantis automobilis „Skoda Octavia“, sidabrinės spalvos, vokiškais registracijos numeriais, ir šiuo automobiliu važiavo link „(duomenys neskelbtini)“ nurodytos vietos Latvių gatvėje. Važiuodamas Kęstučio gatve 13.38 val. gavo pranešimą „Wickr“ programėlėje iš „(duomenys neskelbtini)“, šis nurodė vykti prie Latvių gatvės 56 namo, kad gatvėje stovės baltos spalvos mikroautobusas „Rnault master“, kad atidaręs jo galines duris ras tris vakuuminius „Maxima“ maišus, viename jų turėjo būti 1 kilogramas marihuanos, o kituose dviejuose – po pusė kilogramo marihuanos. „(duomenys neskelbtini)“ jam nurodė, kad po to, kai pasiims marihuaną, pinigus (11 600 Eur) už „prekę“ paliktų tame pačiame automobilyje ir nepaliktų jų atvirai. Jam atvykus nurodytu adresu, matė vienintelį automobilį, kuris atitiko apibūdinimą. Jis sustojo prie automobilio iš galo, šis buvo atrakintas. Atsidaręs galines duris pasiėmė „Maxima“ maišus su marihuana ir, kaip jam buvo nurodyta, pinigus pakišo po medine dėže, stovėjusia automobilio bagažinėje, pinigus buvo suvyniojęs į reklaminį lankstinuką. Su narkotinėmis medžiagomis grįžo į savo vairuotą automobilį. Truputį pajudėjęs nuo mikroautobuso, informavo „(duomenys neskelbtini)“, kad viską pasiėmė ir pinigus paliko po dėže. Latvių gatvės kampe pamatė stovintį iš matymo jam gerai pažįstamą vaikiną, kuris, tik jam išsiuntus pranešimą, išsitraukė telefoną ir pradėjo jam atrašinėti. Suprato, kad tai būtent tas pats „(duomenys neskelbtini)“, kuris su juo kontaktavo ir jam perdavė marihuaną. Kaip supranta iš pranešimo apie įtarimą, tai buvo būtent V. M.. Iš Žvėryno važiavo į nuomojamą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kur ketino padėti ir laikyti įsigytą marihuaną. Apie 14.15–14.20 val. jau buvo garaže, kur išsikrovė marihuaną ir ją ten paliko (t. 14, b. l. 73–76).

Tos pačios dienos asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad H. E. J. atpažino V. Š. kaip asmenį, jo įvardinta „(duomenys neskelbtini)“, ir V. M. kaip asmenį, jo įvardintą „(duomenys neskelbtini)“ (t. 14, b. l. 81–83, 86). Taip pat apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu H. E. J. nurodė tapačias narkotinių medžiagų įsigijimo iš V. Š. aplinkybes, tuo metu jau tiksliai įvardindamas V. Š. kaip narkotines medžiagas pardavusį asmenį, o V. M. – kaip šias medžiagas mikroautobuse „Renault Master“ palikusį asmenį (t. 14, b. l. 89–92).

EŽTT praktikoje pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais nusikaltimais (Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03; 2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07), tačiau tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti kaltinamojo baudžiamojo proceso teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų tiek, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (Shiman prieš Rumuniją, Cornelis prieš Nyderlandus). Kita vertus, tokio pobūdžio parodymų panaudojimo savaime nepakanka, kad procesas taptų neteisingas (ten pat; 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00). Kasacinėse nutartyse išaiškinta, kad egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, jog tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-303/2016, 6.5 punktas). Nors paminėta teismų praktika sietina su asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymų vertinimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ji aktuali ir nagrinėjamu atveju.

Pats H. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad spaudimo iš pareigūnų duoti parodymus nebuvo, buvo tik pasakyti faktai po sulaikymo, iš ko suprato, kad pareigūnai žino, kur jis buvo tą dieną, kokį automobilį vairavo. Per pirmą apklausą davė parodymus neįvardindamas tikslių asmenų, kadangi nenorėjo suklysti dėl kažkokių aplinkybių, neminėjo vardų ir panašiai, nes neturėjo galimybės pasitarti su teisininku, todėl davė paviršutiniškus parodymus. Po jų gavo nuotraukas ir beliko tik atpažinti žmones, kadangi turėjo visas galimybes juos atpažinti. Vėliau nurodė tokias pačias aplinkybes, tik išsamiau. Parodymus prokurorui siuntė kartu su gynėju, surašė parodymus taip pat kartu (t. 21, b. l. 128–138).

Remiantis jau aptarta teismų praktika, bendrakaltinamojo ar asmens, sutikusio bendradarbiauti su pareigūnais, parodymai savaime nėra laikytini nepatikimais, tačiau tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo aspektų nepažeidė, kadangi nuteistojo H. E. J. parodymus vertino juos gretindamas su jo paties parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės sutapo, taip pat ir su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, kurie dar bus aptarti išsamiau. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad H. E. J. parodymų dalimi dėl narkotinių medžiagų perdavimo „Europos“ prekybos centre ir prie (duomenys neskelbtini) garažų nesivadovauta, su tuo sietinos bylos aplinkybės nebuvo pripažintos įrodytomis, jos pašalintos iš nuteistiesiems pareikšto kaltinimo. Visgi tai, priešingai nei nurodo apeliantai, tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ta nuteistojo parodymų dalimi, kurią patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos įrodymai, ir neleidžia savaime laikyti visų H. E. J. parodymų neteisingais.

Dėl V. Š. kaltę pagrindžiančių įrodymų vertinimo (BK 25 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 3 dalis)

Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata įtvirtina ir bylą nagrinėjančio teismo prerogatyvą nuspręsti dėl įrodymų leistinumo, sąsajumo, patikimumo ir pakankamumo, t. y. kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-976/2024, 26 punktas).

Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo ir H. E. J. susitikimo tikslą, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog susitikimo metu jis H. E. J. pasiūlė įsigyti narkotines medžiagas (kanapes) bei davė jam parduodamų narkotinių medžiagų pavyzdį, o vėliau davė nurodymus V. M. narkotines medžiagas perduoti H. E. J. nurodytomis aplinkybėmis ir tokių būdu platino narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su V. Š. nurodytais argumentais nėra pagrindo. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, pinigus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023, 14.2 punktas).

Pats V. Š. savo parodymuose neginčija susitikęs su H. E. J. 2021 m. vasario 22–23 d. Šių susitikimų aplinkybes patvirtina ir byloje esantys UAB „G“ pateikti vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kameros, esančios Gariūnų g. 43A, Vilniuje, ir vaizdo įrašai, padaryti prie viešbučio „EloftHotel“, adresu Teraso Ševčenkos g. 16F, Vilniuje. Šiuose įrašuose matyti H. E. J. nurodytos jo susitikimo su V. Š. aplinkybės (t. 1, b. l. 54–55, 59–61).

2021 m. gruodžio 2 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2021 m. vasario 24 d. V. M. sustojo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir užėjo į 28 butą, laikydamas rankoje keletą sulankstytų maišų, skirtų šaldytiems produktams. 13.28 val. jis išėjo iš šio buto, laikydamas rankose tris pilnus, skirtus šaldytiems produktams, maišus su užrašu „Maxima“, padėjo juos į juodos spalvos automobilį „BMW 320i xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę keleivio vietą, sėdo prie vairo ir išvažiavo. 13.29 val. V. M. sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, prie sankryžos su Latvių gatve, išlipo iš automobilio, iš galinės keleivio vietos išėmė minėtus tris pilnus, skirtus šaldytiems produktams, maišus su užrašu „Maxima“ ir nuėjo Latvių gatve, Vilniuje, 56 namo link <...>. 13.36 val. V. M. atidarė baltos spalvos automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines duris, padėjo į automobilio vidų minėtus tris pilnus, skirtus šaldytiems produktams, maišus su užrašu „Maxima“, uždarė automobilio duris ir nuėjo atgal Latvių gatve Blindžių gatvės link. Tuo metu prie baltos spalvos automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo pilkos spalvos automobilis „Škoda Octavia“, Vokietijos valstybinis transporto registravimo numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nežinomas vyras <...>. Nežinomas vyras <...> atidarė baltos spalvos automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines duris, išėmė iš automobilio vidaus minėtus tris pilnus, skirtus šaldytiems produktams, maišus su užrašu „Maxima“, uždarė automobilio duris, grįžo su maišais į savo automobilį ir išvažiavo. Važiuodamas Latvių gatve, Vilniuje, jis lėtai pravažiavo pro V. M., stovėjusį prie Latvių–Blindžių gatvių sankryžos, ir išvažiavo <...>. 13.47 val. V. M. nuėjo Latvių gatve, Vilniuje, 56 namo link. Jis priėjo prie baltos spalvos automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė keleivio dureles, pasilenkė trumpam į vidų, uždarė automobilį (sumirksėjo posūkių žibintai) ir nuėjo atgal Latvių gatve Blindžių gatvės link, Vilniuje. 13.56 val. V. M. grįžo prie vairo į juodos spalvos automobilį „BMW 320i xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo <...> (t. 1, b. l. 93–94). Slapto sekimo metu nustatyta, kad iš automobilio „Renault Master“ paimtus „Maxima“ maišus H. E. J. paliko garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73–74), o tą pačią dieną (2021 m. vasario 24 d.) garaže atliktos kratos metu šie maišai buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų (t. 4, b. l. 140–146). Specialisto išvada nustatyta, kad šiuose maišuose yra narkotinės medžiagos (kanapės) (t. 4, b. l. 161–166).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis V. M. patvirtino atlikęs nuodytus veiksmus, t. y. tai, kad „Renault Master“ automobilyje paliko maišus su narkotinėmis medžiagomis, informavo H. E. J. apie narkotinių medžiagų palikimo vietą, o jam pasiėmus narkotines medžiagas ir palikus pinigus, jis pastaruosius pasiėmė. V. M. teigė šiuos veiksmus atlikęs asmens, su kuriuo bendravo tik „Wickr“ programėlėje, pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“, nurodymu. Nuteistasis taip pat patvirtino, kad su V. Š. bendrauja, jie pažįstami dar nuo mokyklos laikų (t. 23, b. l. 162–171, 173–183). Iš esmės tapačias aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 15, b. l. 33–38). Nors V. M. viso ikiteisminio tyrimo metu neįvardino konkretaus asmens, kuris, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, davė jam nurodymus dėl narkotinių medžiagų perdavimo H. E. J., vis tik tam tikros nuteistųjų nurodytos aplinkybės leidžia susieti V. Š. su V. M. nurodytu asmeniu „(duomenys neskelbtini)“.

Apklausiamas teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu H. E. J. nurodė, kad susitikimo 2021 m. vasario 23 d. metu V. Š. teigė, jog perdavimas negali įvykti šiandien dėl draugo gimtadienio. Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. Š. tvirtino, kad susitikimas su H. E. J. nebuvo susijęs su įvykusiu narkotinių medžiagų pardavimu, tačiau taip pat nurodė aplinkybes, jog su H. E. J. prie „E-Loft“ viešbučio susitiko, nes prašė jo padėti gauti 2 g kokaino ir 5 ar 6 porcijas grybų, norėjo apsirūpinti gimtadieniui (t. 23, b. l. 135–146). V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tada buvo eilinė diena, „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, jog reikės nunešti maišą ir palikti „Renault Master“ automobilyje. Kartu V. M. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytus jo paties parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. nurodė, kad 2021 m. vasario 23 d. buvo jo gimtadienis ir „(duomenys neskelbtini)“ jam pranešė, jog reikės perduoti prekę, už kurios perdavimą gaus daugiausiai pinigų per visą laiką t. y. 300 Eur. Jis jam pasakė, kad jam asmuo, slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, parašys į „Wickr“ programėlę. Kitą dieną jam „(duomenys neskelbtini)“ parašė, kad reikia nupirkti tris „Maxima“ termo maišus ir juos palikti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, o iš buto paimti kitus tris vakuuminius maišus, kurie jau turėjo būti paruošti (t. 15, b. l. 33–38). Taigi, V. Š. dalyvavo V. M. gimtadienyje, V. M. nurodė, kad apie prekės perdavimą „(duomenys neskelbtini)“ jam pasakė būtent gimtadienio dieną, o šias nuteistųjų nurodytas aplinkybes siejant į bendrą visumą galima daryti išvadą, jog būtent V. Š. buvo asmuo, perdavęs V. M. nurodymą perduoti narkotines medžiagas H. E. J., tokiu būdu jas išplatinęs. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. M. nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ parūpino jam suklastotą asmens tapatybės dokumentą, kuriuo pasinaudojęs jis išnuomojo butą (duomenys neskelbtini). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad suklastotus asmens tapatybės dokumentus turėjo ir V. Š. bei L. D., jais naudodamiesi jie taip pat nuomojo patalpas. Šios aplinkybės netiesiogiai papildo padarytą išvadą dėl V. Š. veikimo slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“.

Nuteistojo V. Š. teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad programėlėje „Wickr“ jam priklausė slapyvardžiai (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kad naudodamasis programėle bei šiais slapyvardžiais jis davė nurodymus dėl narkotinių medžiagų pervežimo V. M.. Sutiktina, kad H. E. J. pirminėse ikiteisminio tyrimo apklausose ir V. M. nurodyti „(duomenys neskelbtini)“ naudoti slapyvardžiai nesutapo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2021 m. vasario 25 ir 26 d. H. E. J. teigė, kad V. Š. programėlėje „Wickr Me“ naudojosi slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, ir tik 2021 m. rugpjūčio 18 d. apklausoje nurodė, kad anksčiau V. Š. taip pat naudojosi ir slapyvardžiais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (t. 14, b. l. 73–76, 88–91, 94–98). V. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ slapyvardžiai taip pat dar buvo (duomenys neskelbtini) (t. 15, b. l. 33–38). Nors ir sutiktina, kad sutampantys slapyvardžiai buvo nurodyti tik po to, kai apie juos nurodė V. M., tačiau šios aplinkybės nesuteikia pagrindo abejoti ir vėlesnių H. E. J. parodymų teisingumu. Iš esmės abiejų nuteistųjų V. M. ir H. E. J. parodymai patvirtina, kad V. Š. naudojo ne vieną slapyvardį, taigi jis galėjo naudotis skirtingais slapyvardžiais bendraudamas su skirtingais asmenimis. Kartu visumoje vertintina ir tai, kad jau po pirmosios apklausos H. E. J. atpažino V. Š. kaip asmenį, įvardintą „(duomenys neskelbtini)“ (t. 14, b. l. 81–83), taip pat ir apklausoje tiksliai apibūdino V. Š. išvaizdą atitinkančius požymius. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vėlesni H. E. J. parodymai nebuvo priderinti prie V. M. nurodytų aplinkybių, o buvo nuoseklus pirminių parodymų plėtojimas ir tikslinimas.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esančiame bute, iš kurio V. M. nurodė paėmęs narkotines medžiagas, kurias vėliau perdavė H. E. J., buvo rasti V. Š. priklausantys daiktai bei daiktai su jo biologiniais pėdsakais. V. Š. biologinių pėdsakų rasta ant pirštinių poros, ant kurios rasta ir kokaino pėdsakų (t. 6, b. l. 24–36; t. 7, b. l. 209). Nors V. Š. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė bute (duomenys neskelbtini) nesilankęs, teigė, kad jo daiktai čia galėjo atsirasti dėl to, jog kraustantis iš kito buto jis paprašė V. M. kažkur pernešti jo daiktus, tačiau byloje esantys įrodymai šią versiją paneigia. Mobiliojo ryšio telefonų numerių išklotinių apžiūros protokole užfiksuota, kad V. Š. naudojamų telefonų numerių laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. kovo 15 d. sujungimai iš (duomenys neskelbtini), buvo fiksuoti 18 kartų, paskutinį iš jų 2021 m. vasario 23 d. (t. 3, b. l. 147–157). Šios aplinkybės, jas vertinant visumoje, paneigia V. Š. iškeltą gynybinę versiją, kad jis nėra lankęsis (duomenys neskelbtini) bute, kad nelaikė ten rastų ir paimtų narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

2021 m. vasario 25 d. kratos metu bute (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta užrašų knygutė ,,Notebook“ su rankraštiniais užrašais, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina disponavimo draudžiamomis medžiagomis veiklą, o kartu su jau aptartais įrodymais ir narkotinių medžiagų pardavimą H. E. J.. Nors V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas užrašinės turinį vertino netinkamai, nepagrįstai jį siejo su narkotinių medžiagų platinimu, tačiau byloje surinktų įrodymų visetas šiuos argumentus paneigia. Iš 2021 m. vasario 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad knygutės įrašuose dažnai buvo minimi žodžiai: „už dūm.“, „už kola“, „dūmai“, „kola“. Taip pat užrašuose buvo įrašytos ir tokios frazės: „1,7 k paėmiau už dūm“, „+6k už kola -3 k liko Baklazan +5,5 už dūm. -300 paimu“, „11/23 Cispa padavė 1090“, „11/24 BMW padavė 3k“, „11/25 Lenkas padavė 2,5 k“, „Lenkas +4,5 už dūm“, „12/28 – 15 k už dūm. Padaviau. +2725 už 56,5 kolos iš ofiso“, „2020/01/03 – 9 k už dūm. + 2350 k už kola 47 g.“, „01/06 Paėmiau iš prolyte 2500“, “8,1 dūmai“, „+2 k kola iš tiketa“, „+2,5 konkorezis už kola“, „+1000 shur už kolos skola, paėmiau visus“, „Prolyte 500 eurų skola už 10 g se Baklazan 1,7 k už dūm.“, „2020/02/25 Preddator 2,4 skola, paėmė 0,5 kg dave 2,2=500 skola išvis. Prolyte 3,3 k padavė, 0,5 kg=2,8 k skol“. Įrašuose greta nurodomų skaičių buvo minimi ir slapyvardžiai: „Lenkas“, „Baklažanas“, „Prolytė“, „Preddator“, „Alibaba“ bei kiti. Užrašuose iš esmės nuosekliai surašyti ir skaičiai, žymintys datą, tarp jų: ,,11/23“, „11/24“, „11/25“, „12/28“, „2020/01/03“, „01/06“, „2020/02/25“ ir kiti. (t. 6, b. l. 183–224). Specialisto išvadoje (t. 6, b. l. 234–241) nustatyta, to iš esmės neginčija ir pats nuteistasis V. Š., kad minimi įrašai, taip pat ir kita dalis įrašų knygutėje, buvo padaryti paties V. Š..

Apskųstame nuosprendyje nurodyta, kad iš aptariamos užrašinės turinio galima suprasti, jog joje žymimi užrašai yra susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo veikla. Teisėjų kolegija su šiomis išvadomis sutinka. Minėti užrašų knygutėje įrašyti pasikartojantys žodžiai „dūm.“, „dūmai“, „kola“, įvertinus tiek žodžių turinį, fonetinį panašumą, tiek tai, kad šalia jų neretai pridėti įrašai „kg“, „g“, teisingai susieti atitinkamai su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir kokainu. Taip pat ir knygutėje prie minėtų žodžių įrašyti skaičiai su raide „k“, šnekamojoje kalboje reiškiančia „tūkstantis“, taip pat žodžiais „padaviau“, „paėmiau“, „padavė“, „skola“ ir panašiai, pagrįstai vertinti kaip pinigų sumos, sietinos su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Įrašuose naudoti asmenų slapyvardžiai atitinka su draudžiamų medžiagų prekyba sietiną konspiracijos poreikį. Būtent tokias išvadas pagrindžia ne tik aptartų užrašų knygos duomenų kaip visumos vertinimas, bet ir kitų bylos įrodymų kontekstas. Užrašų knyga buvo rasta bute, kuriame taip pat aptikta daugiau nei 10 kg narkotinės medžiagos kanapių ir kitų psichotropinių medžiagų. Kitose patalpose buvo laikoma daugiau nei 800 g kokaino bei kitų draudžiamų medžiagų.

Paminėtina ir tai, kad aptariamoje užrašų knygoje buvo naudojami slapyvardžiai, labai panašūs į H. E. J. nurodytą, jo paties naudotą slapyvardį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu H. E. J. teigė, kad susirašinėjimo programoje „Wickr“, naudotoje narkotinių medžiagų įsigijimui, turėjo slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“ (t. 25, b. l. 75–80). Nuteistojo V. Š. teigimu, H. E. J. nurodytas ir užrašuose esantys slapyvardžiai nesutampa, kadangi užrašuose naudoti vardai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija sutinka, kad aptariami slapyvardžiai nėra pilnai identiški, tačiau siejasi panašia žodžio dalimi – „(duomenys neskelbtini)“. Be to, atsižvelgtina ir į H. E. J. bei paties V. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodytas aplinkybes, kad jų tarpusavio bendravimas buvo išimtinai tik dėl narkotinių medžiagų, jis prasidėjo anksčiau nei užfiksuota baudžiamojoje byloje. Šias aplinkybes taip pat sugretinus su jau aptartais nuteistųjų parodymais dėl būtent V. Š. duotų nurodymų V. M. perduoti narkotines medžiagas H. E. J., jų visuma leidžia susieti V. Š. su disponavimo narkotinėmis medžiagomis veikla, o užrašus minėtoje užrašų knygoje vertinti kaip įrodymą, patvirtinantį nurodytas išvadas.

Nors pats V. Š. apeliaciniame skunde teigė, kad užrašai yra susiję su jo vykdyta prekybos mineralais veikla, tačiau byloje esantys įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina. Iš jau aptarto užrašų knygos turinio matyti, kad joje yra minimos pakankamai didelės pinigų sumos. Šie duomenys gretintini su byloje apklaustų liudytojų parodymais. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklausti bei V. Š. apeliaciniame skunde minimi liudytojai nors tvirtino, kad V. Š. domėjosi mineralais, gintarais, juos įsigijo, tačiau liudytojų parodymai nepatvirtina, jog už šiuos produktus V. Š. būtų mokėjęs užrašuose nurodytas sumas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad bendravo su V. Š. mineralų tema, dažnai susitikdavo, bandė prekiauti. Jis atsisiųsdavo iš Korėjos keletą siuntinių. Dalį buvo davęs V. Š.. Jie su V. Š. norėjo padaryti juvelyrinius dirbinius, ieškojo investicijų, bet nepavyko jų rasti. V. Š. šungito, kurį atsisiuntė, yra davęs keletą kilogramų. Yra tokia ypatinga šungito rūšis. Tai akmenukai nuo 10 mm, skirti vėriniams, gali būti didesni, skirti pakabukams, ir iki didelių gabalų. V. Š. davė gabalais nuo 1 cm iki didelio gabalo. Vienas galėtų sverti apie 200–300 gramų. Šungitas yra neįvertintas, muitinėse vertina kaip paprastą akmenį, todėl jį galima įsivežti. Nėra jokių įvežimo apribojimų. Galima siųsti ir paštu. Jis ir pats siuntėsi 10–15 kg. Už siuntinį buvo mokama 1 000–1 500 dolerių. Tai buvo 5–8 kilogramai. Jo užpirkimas nėra brangus. Jį galima nebrangiai pirkti ir gaminti brangius gaminius. 2018–2019 m. pirkimo kaina nebuvo brangi. 8 kg atsisiųsdavo už apie 1 000 dolerių. Kilogramas apie 100 dolerių. Apyvarta pas jį iš tos veiklos nebuvo didelė. Nepavyko rasti investicijų, nes reikėjo imti didelę partiją. Europoje prekyba šiais mineralais nėra išvystyta (t. 25, b. l. 138–145). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. Z. parodė žinojęs, jog V. Š. pardavinėjo papuošalus, buvo juos padėjęs vienoje kirpykloje. Dabar neprisimena, kokie tai buvo papuošalai. Nežino, kokias pajamas jis (V. Š.) gavo iš šios veiklos (t. 25, b. l. 138–145). Pirmosios instancijos teismui V. Š. pateikė ir vaizdo medžiagą iš jo socialinių tinklų paskyros, nuotraukose užfiksuoti į mineralus panašūs akmenys (t. 24, b. l. 1–7).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys nepatvirtina V. Š. apeliacinio skundo argumentų dėl prekybos mineralais žymėjimo rastoje užrašų knygoje. Kaip matyti iš liudytojo V. S. parodymų, mineralų kainos ir kiekiai buvo žymiai mažesni nei esantys skaičiai V. Š. užrašuose. Be to, užrašų knygoje nėra jokių žymėjimų, atitinkančių mineralų pavadinimus (pavyzdžiui, V. S. minėto šungito ar gintaro). Pats V. Š. taip pat nenurodė, kad mineralus būtų žymėjęs pavadinimu „dūmai“ ar „kola“, taip pat juos pardavęs asmenims, naudojusiems slapyvardžius. Nors V. Š. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog mineralų veikla jis užsiėmė 2017–2018 m., tačiau šias aplinkybes patvirtina paties V. Š. pateikti duomenys. Kartu su nuotraukomis iš socialinių tinklų pateikta ir informacija, kad šios nuotraukos galėjo būti padarytos 2018–2019 m. laikotarpiu (t. 24, b. l. 1–7). Tuo tarpu užrašų knygoje yra užfiksuotos ir vėlesnės datos, pavyzdžiui, „2020/01/03“, „01/06“, „2020/02/25“ ir kiti. Taigi, aptarti įrodymai, vertinant juos kartu su pirmiau analizuotais duomenimis dėl V. Š. susitikimo su H. E. J., narkotinių medžiagų jam pardavimo, V. Š. DNR pėdsakų bute (duomenys neskelbtini), kuriame buvo laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, užfiksuoto V. Š. telefono ryšio aparato buvimo šiame bute, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad užrašų knygoje esantys užrašai yra susiję su disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis veikla.

Išvadą apie V. Š. veikimą disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis papildomai pagrindžia ir jo veiksmai išsinuomojant įvairaus tipo patalpas pasinaudojus žinomai suklastotu asmens dokumentu. Nuteistasis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino naudojęs žinomai suklastotą tapatybės dokumentą butui (duomenys neskelbtini), ir garažui (duomenys neskelbtini), išsinuomoti. Buto nuomos sutartis buvo nutraukta dar iki V. Š. sulaikymo, tačiau garaže (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 10 d. atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta psichotropinių medžiagų – metamfetamino ir 4-fluorometamfetamino (t. 9, b. l. 112–116, 128–141). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. Š. nurodė, kad psichotropinių ar narkotinių medžiagų garaže nelaikė, jį išsinuomojo tikslu ten laikyti mineralus bei užsiimti kriptovaliutų kasimu, planavo nemokėti už suvartojamą elektrą, be to, garažu nuo spalio mėnesio naudojosi V. M.. Liudytoja A. V. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atsirado žmogus, kuris norėjo išsinuomoti ir sumokėjo už visus metus į priekį (t. 21, b. l. 183–188). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja nenurodė aplinkybių dėl nuomininko vengimo atsiskaityti už nuomą ar komunalines paslaugas. Taigi, V. Š. veiksmai išsinuomojant garažą nesuponuoja išvados, kad jis būtų siekęs neatsiskaityti už paslaugas, tačiau leidžia spręsti, jog jis siekė nuslėpti savo tapatybę.

Be to, V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) garažas buvo visiškai tuščias, lyg buvo kėdė, tuščia kartoninė dėžė. „(duomenys neskelbtini)“ paprašė jo suorganizuoti naują garažą. Kadangi jis jau buvo susitaisęs automobilį, garažo (duomenys neskelbtini)nebereikėjo, pagalvojo, kad gali jį perduoti „(duomenys neskelbtini)“. Pasakė „(duomenys neskelbtini)“, kad yra garažas, tada šis pasakė, jog yra padėtas supakuotas šiukšlių maišas, jis turi būti nuvežtas į (duomenys neskelbtini) garažą ir jis turi perduoti raktus. Perdavimas buvo toks, kad reikėjo kažkur užkasti ir kažkas paims. Nuvežė tą maišą į garažą. Pasirodė, kad tai buvo tas pats maišas, kurį jam perdavė L. D. su daiktais. Nurodytos aplinkybės visų pirma patvirtina, kad V. Š. ieškojo garažo, taip pat žinojo apie (duomenys neskelbtini) garažą. Nors V. Š. teigimu garažu naudojosi V. M., tačiau V. M. parodymai patvirtina, kad jis šio garažo naudojimą perleido „(duomenys neskelbtini)“, kurio slapyvardžiu naudojosi V. Š., ten padėjo ir jo daiktus.

Taigi, V. Š., pasinaudojęs žinomai suklastotu asmens tapatybės dokumentu, siekdamas nuslėpti savo tapatybę, išsinuomojo garažą (duomenys neskelbtini). Be to, byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad būtent V. Š. veikė slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. Š. pardavė narkotines medžiagas H. E. J., bei taip pat laikė psichotropines medžiagas (duomenys neskelbtini), esančiame garaže.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis laikė narkotines bei psichotropines medžiagas ir patalpose (duomenys neskelbtini). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. M. nurodė, kad asmuo, davęs jam nurodymus dėl narkotinių medžiagų perdavimo, naudojosi ir jo išsinuomotu sandėliuku (duomenys neskelbtini). Jis turėjo tą sandėliuką, nes anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Kai prasidėjo viskas su „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlė jam naudoti ir tą sandėliuką. Padarė raktų kopijas, jas paslėpė kur prašė. Kai liepė ateiti, matė sandėliuke (duomenys neskelbtini) pasikeitimų, atneštų dalykų, maišus. Suprato, kad ten narkotikai. Jam liepdavo kažką padaryti, pasakydavo, kad yra kažkoks maišas ir kurioje patalpoje. Paimdavo maišą ir nuveždavo kur reikia. Dažniausiai net pasakydavo į kokią vietą padėti. 2021 m. vasario 25 d. atliktos kratos protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) atliekant kratą buvo rasta įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pakavimui skirtų vakuumavimo aparatų, svarstyklių, pirštinių, taip pat vyriški drabužiai (t. 7, b. l. 63–69). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant marškinėlių, džemperio ir kelnių, paimtų atliekant kratą sandėliuke Nr. 212, (duomenys neskelbtini), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre yra V. Š. (t. 7, b. l. 121–125, 126). V. Š. pateikė paaiškinimą, kaip jo drabužiai galėjo atsirasti minėtame sandėliuke. Jo teigimu, juos ten galėjo palikti V. M. jam (V. Š.) kraustantis iš (duomenys neskelbtini) buvusių patalpų. Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad V. Š. pats teisme nurodė, jog iš nurodytų patalpų išsikraustė prieš išvykdamas į Kiprą, o iš pateiktų skrydžio bilietų matyti, kad į Kiprą V. Š. išvyko 2020 m. spalio 14 d. ir grįžo 2020 m. gruodžio 12 d., savo ruožtu krata (duomenys neskelbtini). esančiame sandėliuke atlikta 2021 m. vasario 25 d., tai yra jam jau ilgą laiką esant grįžus, spręstina, kad per šį laiką jis galėjo pasiimti jam priklausančius daiktus. Šias aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas sugretinus su V. M. nurodytomis aplinkybėmis, kad sandėliuku naudojosi ir „(duomenys neskelbtini)“, kad V. Š. daiktai ir DNR pėdsakai buvo rasti šiame sandėliuke, taip pat pirmiau nustatytas aplinkybes, jog V. Š. naudojosi slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. Š. taip pat laikė ir sandėliuke (duomenys neskelbtini), pareigūnų rastas ir paimtas narkotines bei psichotropines medžiagas.

Nuteistasis V. Š. taip pat nesutinka su apskųstame nuosprendyje įrodytomis pripažintomis aplinkybėmis, kad jis iš nenustatytų asmenų įsigijo narkotines ir psichotropines medžiagas. Byloje nebuvo nustatyti asmenys, iš kurių šias medžiagas įsigijo, jų įsigijimo vieta, laikas, aplinkybės. Taigi, jo galimybės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo buvo apribotos. Teisėjų kolegija su nurodytais nuteistojo argumentais nesutinka. Pirmiau analizuoti įrodymai patvirtina, kad V. Š. įgydavo narkotines ir psichotropines medžiagas. Jau aptartoje užrašų knygoje nurodytos didelės sumos, prie jų įrašyti žodžiai „padaviau“ ir pan. patvirtina, kad V. Š. perduodavo dideles pinigų sumas. Taip pat aplinkybės, kad būtent V. Š. duodavo nurodymus V. M. dėl patalpų, kuriose buvo rastas ir didelis kiekis narkotinių bei psichotropinių medžiagų, jų pakavimui skirtos priemonės ((duomenys neskelbtini)), taip pat perdavė nurodymus, kaip ir kur perduoti narkotines medžiagas H. E. J., bei pats siūlė H. E. J. įsigyti narkotines medžiagas, patvirtina, kad V. Š. ir pats įgydavo narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias laikė V. M. bei savo paties išnuomotose patalpose.

V. Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog jis laikė narkotines ir psichotropines medžiagas įvairiose vietose turėdamas tikslą jas platinti. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai šiuos nuteistojo argumentus paneigia. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines, psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2025, 24.1 punktas).

Kaip jau nustatyta, V. Š. H. E. J. pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Be to, V. Š. iniciatyva nuomotose patalpose (duomenys neskelbtini), atliktų kratų metu rastas ir paimtas didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat rasta ir įvairių narkotinių, psichotropinių medžiagų pakavimui skirtų priemonių – vakuumavimo aparatų, maišelių, termo maišų, svarstyklių, pirštinių. Nors, V. Š. teigimu, vien šie daiktai nėra savarankiškas įrodymas, pagrindžiantis disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis veiklą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šie daiktai rasti visi kartu, ant daiktų (svarstyklių, vakuumavimo aparatų, pirštinių) rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų, be to, patalpose rasta ir psichotropinių bei narkotinių medžiagų, nėra pagrindo šiuos daiktus vertinti kaip atsitiktinius, su disponavimo draudžiamomis medžiagomis veikla nesusijusius objektus. Be to, V. Š. pirštų atspaudai rasti ant (duomenys neskelbtini) bute paimtų pirštinių, ant kurių rasta ir narkotinių medžiagų (kokaino) pėdsakų. Jo daiktų rasta ir (duomenys neskelbtini) sandėliuke. Taip pat, kaip jau minėta, užrašų knygoje esančių užrašų turinys taip pat leidžia daryti išvadą apie labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų nuolatinį pardavimą. Šios baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išadą, kad V. Š. narkotines ir psichotropines medžiagas laikė turėdamas tikslą šias draudžiamas medžiagas platinti.

Apeliaciniu skundu V. Š. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu kriminalinės žvalgybos pagrindu sudarytų tarybinių pranešimų, prašymų, teikimų, nutarčių vertinimu. Nuteistojo teigimu, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti ir vykdomi nuteistojo V. M. atžvilgiu, o kriminalinės žvalgybos metu nebuvo surinkta jokios informacijos apie jo neteisėtą veiklą, sąsajas su jam inkriminuotu nusikaltimu. Nė viename kriminalinės žvalgybos dokumente nėra nuorodos į pirmosios instancijos teisme pateiktus tarnybinius veiksmus, susijusius su jo galimai daromomis nusikalstamomis veikomis. Teisėjų kolegija su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais sutikti neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismui pateiktame išslaptintame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyr. tyrėjo D. V. 2020 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad yra atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl V. Š. <...> galimai vykdomų nusikalstamų veikų. Pagal turimą kriminalinės žvalgybos informaciją, V. Š. <...> disponuoja ir platina narkotines medžiagas labai dideliais kiekiais, t. y. kokainą, kurio vieno gramo kaina apie 46 Eur. Kokainą V. Š. atveža iš Olandijos <...>. Taip pat pastoviai buvo gaunama kriminalinės žvalgybos informacija, kad V. Š. atveža labai didelį kiekį kokaino iš Olandijos <...>. Kadangi V. M. yra susijęs su V. Š. <...>, kurie užsiima kokaino platinimu ir kontrabanda labai dideliais kiekiais Lietuvoje, todėl galima daryti prielaidą, kad V. Š. platinti kokainą padeda V. M.. Todėl prašoma sankcionuoti V. M. sekimą (t. 23, b. l. 70). Išslaptintame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojoskyriaus vyr. tyrėjo D. V. 2021 m. sausio 26 d. tarnybiniame pranešime papildomai, be 2020 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime minėtos informacijos, nurodoma, kad tyrimo metu kaip nusikalstamos veikos bendrininkai buvo įtraukti <...> V. M.. Tyrimo metu V. M. atžvilgiu buvo sankcionuotas sekimas. Nustatyta, kad jis dažnai lankosi pastate adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat sekimo metu užfiksuota, kad, būdamas minėtame pastate, jis užėjo į sandėlį. Eidamas į minėtą pastatą ir būdamas laiptinėje, visą laiką žiūrėjo, ar nėra sekamas, todėl galima daryti prielaidą, kad minėtą sandėlį jis bando slėpti. <...> nustatyta, kad V. M. minėtame pastate nuomoja sandėlius. <...> sandėliuose jis galimai laiko kokainą <...>. Todėl prašoma sankcionuoti slaptą patekimą į bendro naudojimo patalpas (koridorių) adresu (duomenys neskelbtini), tikslu stebėti patekimo į sandėlius būdus, <...> daryti vaizdo ir garso įrašus (t. 23, b. l. 71).

Baudžiamosios bylos medžiagoje matyti, kad išslaptintuose prašymuose dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo prašoma leisti atlikti veiksmus tik nuteistojo V. M. atžvilgiu (t. 1, b. l. 63–70), taip pat ir teikimuose bei teismo nutartyse išslaptinta tik dalis, susijusi su V. M. (t. 1, b. l. 77–81, 84–89). Iš pirmosios instancijos teisme pateiktų išslaptintų tarnybinių pranešimų matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai V. M. atžvilgiu buvo pradėti dėl gautos informacijos apie V. Š. galimai daromas nusikalstamas veikas. Nors sutiktina, kad daugiau informacijos būtent apie pranešimuose nurodytas veikas nėra, tačiau kaltinimai dėl šių aplinkybių šioje byloje V. Š. ir nebuvo pareikšti. Vis tik aplinkybės, kad kriminalinės žvalgybos metu šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta duomenų būtent apie V. Š. nusikalstamus veiksmus, nėra pagrindas nesivadovauti kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis. Kaip jau ne kartą minėta, byloje surinkti įrodymai vertinami ne atsietai, o juos jungiant į bendrą visumą. Kriminalinės žvalgybos veiksmai V. M. atžvilgiu buvo atliekami dėl informacijos, gautos renkant duomenis apie V. Š. galimai daromus nusikaltimus. Kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija apie V. M. lankymąsi objektuose (duomenys neskelbtini), gautų duomenų pagrindu gauta informacija apie H. E. J. veiksmus įgijus narkotines medžiagas, o vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šioje baudžiamojoje byloje nustatytų nusikalstamų veikų. Taigi, pirminiuose dokumentuose, kuriuose minimas ir V. Š., buvusi informacija apie galimą ir V. M. veikimą pagal V. Š. nurodymus pasitvirtino. Todėl išslaptinti kriminalinės žvalgybos dokumentai yra tinkamas ir teisėtas įrodymas, kuris kartu su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais pagrindžia nuosprendžio išvadas dėl V. Š. atliktų nusikalstamų veiksmų disponuojant narkotinėmis medžiagomis.

Dėl įrodymų, patvirtinančių L. D. nusikalstamus veiksmus, vertinimo (BK 25 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 3 dalis)

Nuteistasis L. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi H. E. J. parodymais kaip jo nusikalstamus veiksmus pagrindžiančiu įrodymu. Pasak apelianto, H. E. J. parodymai dėl jo (L. D.) atpažinimo kaip asmens, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, yra nepatikimi, kadangi duoti tik po jo (L. D.) sulaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesivadovauti nurodytais H. E. J. parodymais nėra pagrindo.

Nuteistasis H. E. J. parodymus apie nusikalstamoje veikoje taip pat dalyvaujantį L. D. davė tik 2021 m. rugpjūčio 18 d. apklausoje, kuri atlikta paties H. E. J. parengtų rašytinių parodymų pagrindu. Šios apklausos metu H. E. J. parodė, kad jam žinoma apie organizuotos grupės, kuri užsiėmė neteisėtu psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymu, sandėliavimu, gabenimu ir platinimu, veiklą. Jam žinoma, kad ši grupė veikė Vilniuje nuo 2017 m. Šiai grupei priklausė J. (pavardės nežino), V. M., V. Š., asmuo, kurį yra įvardinęs policijos pareigūnams, kurio kontaktus turėjo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ bei V. M. sutartą prekę atveždavo, paimdavo pinigus. V. M. ir „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas atveža fiziškai, paima pinigus iš pirkėjų. Dėl atsiskaitymo vietos sutaria V. Š.. „(duomenys neskelbtini)“ marihuaną dažniausiai ir perduodavo „Europos“ pastato parkinge. Turėjo tiesioginius jo kontaktus, kad pasitikslintų dėl susitikimų, tačiau visus juos iš anksto aptardavo su V. Š.. Pats „(duomenys neskelbtini)“ ne kartą pabrėžė, kad visas detales ir kainas sprendžia V. Š.. „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo su akcentu, buvo vedęs (sprendžia iš žiedo ant piršto), buvo su neilga barzdele, stambesnio kūno sudėjimo. Gerai įsiminė veido bruožus ir galės atpažinti (t. 14, b. l. 94–99).

Šioje rašytinių H. E. J. parodymų pagrindu atliktoje apklausoje H. E. J. nurodė aplinkybes, kurių neminėjo ankstesnių trijų apklausų, taip pat ir apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, metu. Aiškindamas parodymų papildymo aplinkybes pirmosios instancijos teisme H. E. J. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo išsamesni nei pirminiai parodymai, kadangi pareigūnai nurodė apie jiems žinomus faktus. Pareigūnai poveikio nedarė. Atpažinti prašė daug, bet bendravo tik su įvardintais asmenimis, apkalbėti neprašė. Priekaištų pareigūnams neturi. Tik kai neturėjo galimybės pasitarti su teisininku, jį skubino duoti pirminius parodymus, o visa kita labai taktiškai, pareigūnams priekaištų neturi. Dažniausiai medžiagas perduodavo „(duomenys neskelbtini)“, buvo du kartai. Tada, kai sulaikė J., nepamena kokį kiekį buvo sutaręs įsigyti. Nedidelį, gal 1 gramą. Kad „(duomenys neskelbtini)“ vedęs, sprendė iš to, nes matė žiedą, galimai vestuvinį, negali detalizuoti. Jie buvo ir kalbėję. Sakė, kad važiuos pas šeimą, turėjo žiedą, tai matyt vestuvinis. 2020 m. „(duomenys neskelbtini)“ nepamena, plaukus tikrai pamena. Taigi, H. E. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokio spaudimo duoti tam tikrus parodymus iš pareigūnų nepatyrė, patikslintus parodymus parengė kartu su jį gynusiu advokatu.

Baudžiamosios bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad rašytinius parodymus H. E. J. pateikė ir šių parodymų pagrindu buvo apklaustas 2021 m. rugpjūčio 18 d., nuo 15.16 val. iki 16.47 val. Iš karto po apklausos, 16.50 val., pradėtas atpažinimas pagal nuotraukas, kurio metu H. E. J. atpažino L. D. kaip asmenį, jo parodymuose įvardintą „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, L. D. apibūdinančius išvaizdos požymius H. E. J. nurodė dar iki jo atpažinimo. Be to, H. E. J. rašytinių parodymų pateikimo metu nebuvo laikomas sulaikytas, kadangi jam nuo 2021 m. vasario 26 d. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 14, b. l. 143–145). Iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. H. E. J. paskutinį kartą buvo apklaustas 2021 m. vasario 26 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Baudžiamojoje byloje duomenų apie tai, kad H. E. J. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. būtų lankęsis policijos įstaigoje, kur su juo būtų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, nėra. Nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad H. E. J. parodymai buvo nulemti pareigūnų įtakos ar naujų ikiteisminio tyrimo veiksmų, pavyzdžiui, L. D. sulaikymo.

Nuteistasis L. D. skunde taip pat nurodo, kad jo atpažinimas pagal nuotrauką buvo atliktas pažeidžiant BPK 192 straipsnio reikalavimus ir negali būti įrodymu šioje byloje. Nuteistojo L. D. teigimu, byloje nebuvo aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vykdyti asmens atpažinimą pagal nuotrauką, jis buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 5 d., todėl nebuvo jokių kliūčių atpažinimą vykdyti gyvai. Be to, iš visų atpažinimui pateiktų asmenų fotografijų tik jis vienintelis buvo su barzda. Analizuodama šiuos argumentus bylos įrodymų kontekste, teisėjų kolegija daro šias išvadas.

Apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti atliekamas to asmens parodymas atpažinti. BPK 191–192 straipsniuose nustatytos tokio asmens parodymo atpažinti sąlygos. BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą; atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodomos visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę; parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys; parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo saugumui užtikrinti. Taigi, ši norma suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-813/2025, 35 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nuteistasis H. E. J. buvo asmuo, atskleidęs nusikalstamų veikų aplinkybes, davęs išsamius parodymus apie nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, jam nebuvo taikomas suėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas, siekiant apsaugoti parodymus apie kito asmens dalyvavimą nusikalstamoje veikoje duodantį asmenį, taikyti parodymą atpažinti pagal nuotraukas. Atliekant atpažinimą pagal nuotrauką, atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną, parodomos nemažiau kaip trys kitų asmenų nuotraukomis. Iš 2021 m. rugpjūčio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nuteistojo nuotrauka yra pateikta kartu su dar trimis nuotraukomis, kuriose pavaizduoti tos pačios lyties, amžiaus asmenys, taip pat iš dalies panašūs veido forma, plaukų kirpimu. Taip pat iki parodymo atpažinti nuteistasis H. E. J. apklausoje apibūdino atpažintino asmens išvaizdos bruožus nurodydamas, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo su neilga barzdele, stambesnio kūno sudėjimo. Taigi, atpažinimo pagal nuotrauką veiksmai buvo atlikti teisėtai, laikantis BPK 191–192, 194–195 straipsniuose nustatytų taisyklių. Kartu sutiktina su skundo argumentu, kad atpažinimui pateiktose asmenų nuotraukose vienintelis atpažintinas L. D. (Nr. 1) buvo su barzda. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, viena vertus, vien ši aplinkybė nedaro paties procesinio veiksmo – atpažinimo pagal nuotrauką, neteisėto, nes, kaip minėta, jis atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo. Kita vertus, teisėjų kolegija atsižvelgia į šią apelianto akcentuotą aplinkybę spręsdama dėl gautų duomenų įrodomosios vertės. Šiuo atveju atpažinimo metu gauta informacija buvo įvertinta kartu su kitais bylos įrodymais, L. D. apkaltinančias išvadas padarant visų bylos įrodymų visumos pagrindu, tad pagrindo spręsti priešingai nenustatyta.

Apeliantas taip pat nurodo, kad H. E. J. nurodyti L. D. apibūdinantys bruožai (akcentas, žiedas, kūno sudėjimas) negalėjo būti matomi iš nuotraukos, be to, nuo 2019 m. jis su sutuoktine kartu negyvena, todėl H. E. J. negalėjo jo matyti su žiedu. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmiau aptartų duomenų matyti, jog šios apelianto įvardytos aplinkybės nebuvo tos, kurių pagrindu H. E. J. atpažino L. D. iš nuotraukos. Be to, jos nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl L. D. nusikalstamų veiksmų, kadangi be H. E. J. parodymų šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad ir vėliau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dalyvaujant visiems nuteistiesiems, H. E. J. nenurodė, jog L. D. yra ne tas asmuo, kurį jis įvardino kaip „(duomenys neskelbtini)“.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu L. D. parodė, kad su V. Š. yra draugai nuo vaikystės. Su V. M. susipažino vakarėlyje, kuris vyko netoli Seimo, ten V. Š. nuomojosi butą. V. M. buvo V. Š. pažįstamas, kurį jis atpažino ikiteisminio tyrimo metu. Su V. Š. kalbėjo apie kriptovaliutų, investavimo verslą. Pradžioje verslas sekėsi gerai, tačiau link rudens kai kurie projektai, į kuriuos buvo investavę pinigus, žlugo. Projekte „T“ jis su V. Š. prarado pinigus ir buvo nemažai nepatenkintų žmonių. V. Š. minėjo, kad kai kurie klientai reikalauja grąžinti pinigus. Kadangi verslas sekėsi ne taip gerai, V. Š. nusprendė atsisakyti buto (duomenys neskelbtini). Ten jo (L. D.) daiktų nebuvo, buvo V. Š. daiktai. Kai reikėjo atsisakyti buto, V. Š. buvo Kipre ir paprašė jo tuos daiktus iš buto surinkti. Jis tuos daiktus surinko ir laikė savo automobilyje, gal savaitę ar ilgiau. Kiek pamena, iš buto paėmė krepšį su kompiuteriais, stiprintuvą, routerį, įvairių vonios ir pirties reikmenų, drabužių, visokių smulkmenų ir daiktų. Buvo dėžės ir juodi šiukšlių maišai. Daiktų buvo gan nemažai, jie užėmė automobilio bagažinę ir dalį salono. Sutarė su V. Š., kad daiktus paims V. M.. V. M. daiktus persikrovė pas save į automobilį, jis V. M. padėjo juos ten persinešti, todėl taip galėjo atsirasti jo DNR ir pirštų antspaudai, kurie buvo ant pakuočių, maišų ir pirštinių. Kur V. M. padėjo V. Š. daiktus, jis nežino. Apie jokias narkotines medžiagas užrašų knygoje nebuvo rašoma ir tie užrašai nepatenka į inkriminuojamą laikotarpį. Adresais (duomenys neskelbtini) jis nėra buvęs ir net nežino, kur jie yra. Narkotinių medžiagų išnuomotose patalpose, nurodytose kaltinime, nelaikydavo, nesverdavo, nevakuumavo (t. 24, b. l. 75–80). Taigi, L. D. iš esmės pripažino tik pažįstantis V. Š. bei V. M., o aplinkybes, susijusias su jam pareikštu kaltinimu, neigė. Vis tik byloje surinktų įrodymų visetą siejant į vieną nuoseklią įrodymų grandinę, jie patvirtina L. D. inkriminuotas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto matyti, kad L. D. biologinių pėdsakų buvo rasta ant pirštinių, paimtų 2021 m. vasario 25 d. atliekant kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 53). Ant šių pirštinių taip pat rasta kokaino ir kanapių pėdsakų (t. 6, b. l. 59–60). Be kita ko, iš mobiliojo ryšio telefonų numerių išklotinių apžiūros protokolų matyti, kad L. D. telefono numeris 2021 m. kovo 9, 10, 17 dienomis jungėsi prie bazinių stočių veikimo zonoje adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 147–157). Taip pat L. D. biologinių pėdsakų rasta ant (duomenys neskelbtini) garaže buvusių daiktų – paketų ir pirštinių (t. 9, b. l. 157, 183). Ant (duomenys neskelbtini) garaže rastų pirštinių ir paketo, ant kurio rasta ir L. D. biologinių pėdsakų, buvo rasta ir kokaino pėdsakų (t. 9, b. l. 163–171). Aptariamos pirštinės buvo rastos garaže esančioje spintelėje, ant spintelėje rastų pirštinių rasta ne tik L. D., bet ir V. Š. biologinių pėdsakų (t. 9, b. l. 163–171). Be to, iš 2021 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) garaže atliktos kratos protokolo matyti, kad garaže nebuvo rasta daugiau jokių daiktų ar L. D. parodymuose minimų maišų su V. Š. daiktais. Paminėti įrodymai paneigia L. D. nurodytas aplinkybes, kad jis nėra lankęsis bute (duomenys neskelbtini) ar garaže (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo rastas ir paimtas didelis kiekis įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

L. D. teigimu, DNR pėdsakų nebuvo rasti ant jokių pas H. E. J. kratos metu rastų daiktų ar V. Š. priklausiusių daiktų, taip pat narkotinių ar psichotropinių medžiagų svėrimui, pakavimui skirtų rastų daiktų. Nors nuteistojo nurodytos aplinkybės yra teisingos, jos nepaneigia jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Jau aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo L. D. DNR pėdsakų buvo rasta ant pirštinių ir paketų, ant kurių buvo ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų pėdsakų. Taip pat šie daiktai buvo rasti patalpose, kuriose rastas ir didelis kiekis draudžiamų medžiagų. Be to, kratų metu patalpose rastų įvairių pirštinių kiekis, taip pat ant pirštinių rasti DNR pėdsakai patvirtina, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo pakuojamos naudojantis pirštinėmis, todėl DNR pėdsakai ir nebuvo rasti ant L. D. nurodytų objektų. Be to, (duomenys neskelbtini) bute rasta ir paimta jau aptarta užrašų knyga, kurioje įrašus savo ranka darė ne tik V. Š., bet ir L. D..

Specialisto išvadoje (t. 6, b. l. 246–250) nustatyta, kad L. D. savo ranka užrašų knygoje padarė nemažą dalį įrašų. Nors pats L. D. neneigia padaręs nurodomus įrašus, tačiau apeliaciniame skunde kaip ir V. Š. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrašus interpretavo netinkamai, jie nėra susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jie sietini su investicijomis, prekyba mineralais, šungitu, gintaru. Taip pat teigia, kad teismas netinkamai nustatė, jog įrašai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra susiję su H. E. J.. Iš 2021 m. vasario 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad L. D., kaip ir V. Š., šalia užrašų knygoje nurodytų skaičių naudojo žymenis „k“, „kg“, „g“, taip pat nurodė pasikartojančius žodžius: „už dumus“, „už dum“, „už kola“. L. D. darė tokius įrašus, pavyzdžiui: „11/09 4400 5500 E ir 100 g uz 2 dumus 2 g elektrikuj“, „11/14 Padavė 14,5 už dumus skola ir 8 K į kaima. Padaviau dumus 5,3–4,5 sau“, „11/19 už naujus dumus 5,5 K į chata 20 K lenk paduota“, ,,Puk padavė 350 už dum“, „11/30 VK – 3,4 kola 13,6 Dumai 17 k“, „11/06 padaviau mentui 16 k“, ,,12/26 14 K lenkas padavė 2,1 Kaune ryzas“, „01/04 Mentui padaviau 3 K“, „5,5 dumai + 100 dar paduos“, „100 g ir 6,2 K 700 buvo skolai už kola 11,5 =2,1 K 20K mentui“, „Baklažanas 1,7 kg 9180“, „01/27 dumai paduota viskas“, „01/29 Prolytė 1,8 skola“, „+Taureruner 1 5,5“, “+Runeris 4 5,4“, ir kitus panašaus pobūdžio įrašus. Užrašų knygoje greta nurodomų skaičių taip pat buvo minimi ir slapyvardžiai: „Mentas“, „Lenkas“, „Puk“, „Baklažanas“, „Prolytė“, „Skiners“, „Tanreruner“, „Runeris“ ir kt. Užrašuose iš esmės nuosekliai surašyti ir skaičiai, žymintys datą, tarp jų: ,,11/09“, „11/14“, „11/19“, „11/30“, „12/26“, „01/04“, „01/27“, „01/29“ ir kiti. (t. 6, b. l. 183–224). Visi šie duomenys, kurie iš esmės sutapo ir su įrašais, darytais V. Š., remiantis jau aptartais argumentais, pagrįstai sieti būtent su disponavimu nuosprendyje nurodytomis draudžiamomis medžiagomis. Atsižvelgusi į tai, kad aptariamus įrašus, jų reikšmę bei H. E. J. sąsajas su jais teisėjų kolegija jau įvertino atsakydama į V. Š. apeliacinio skundo argumentus, dar kartą nurodytų motyvų nekartoja bei sprendžia, jog užrašų knyga ir jos turinys kaip vienas iš įrodymų grandinės duomenų patvirtina ne tik V. Š., bet ir L. D. nusikalstamus veiksmus disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Nuteistasis L. D. taip pat nurodo, kad teismas netinkamai vertino aptartų užrašų laikotarpį, nes pirmasis įrašas yra padarytas 2019 m. lapkričio 6 d., o paskutinis – 2020 m. balandžio 8 d., tai yra dar iki buto (duomenys neskelbtini) nuomos pradžios (2020 m. balandžio 15 d.), su kuria siejamas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpis. Tai vertindama teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje užrašų knygoje paskutinis datuotas įrašas yra siejamas su 2020 m. balandžio 9 d. Šis įrašas padarytas 24-ajame užrašų knygos lape, kuri nėra paskutinis. Kaip matyti iš 2021 m. rugpjūčio 19 d. apžiūros protokolo, darbo knygoje buvo ir 25 lapas, taip pat išplėšti lapai, analogiškai sunumeruoti skaičiais 28, 29, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40, 41 (t. 6, b. l. 183–224). Nors šiuose lapuose nėra nurodytos datos, tačiau juose esantys įrašai yra to paties pobūdžio, nurodomos pinigų sumos, naudojami tie patys koduoti žodžiai „dumai“, „kola“, svorio matai (kg, g), tie patys jau minėti asmenų slapyvardžiai. Todėl sutiktina su teismo išvada, kad nėra pagrindo darbo knygos įrašus vertinti kaip padarytus iki 2020 m. balandžio 9 d.

Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių H. E. J. parodymus, jog jis ir kiti nuteistieji yra draugai, bei tai, kad jie kartu galėjo disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pats L. D. nurodė, kad su V. Š. bendrauja nuo vaikystės, kartu norėjo užsiimti verslu, taip pat buvo susitikęs su V. M. perduodant daiktus, vakarėlyje. Nuteistasis H. E. J. savo parodymais patvirtino, kad visi nuteistieji yra draugai, tai sprendė iš bendravimo. Šiuos parodymus papildo aplinkybės, kad nuteistųjų biologiniai pėdsakai buvo rasti tose pačiose patalpose, kuriose buvo rasta ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų, telefonai jungėsi prie tų pačių bazinių stočių. Be to, L. D., kaip ir V. Š. su V. M., turėjo žinomai suklastotą asmens tapatybės kortelę, šią kortelę panaudojo išsinuomojant butą, esantį (duomenys neskelbtini). Susitikime dėl buto nuomos L. D. dalyvavo kartu su V. Š.. Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu L. D. ir V. Š. atpažino kaip asmenis, išsinuomojusius jo butą (duomenys neskelbtini) (t. 22, b. l. 13–22). Šie duomenys visumoje paneigia nurodytus L. D. argumentus, o juos sugretinus su pirmiau aptartomis nuteistojo sąsajomis su narkotinėmis medžiagomis, taip pat patvirtina išvadą dėl L. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Taigi, atsižvelgusi į aptartų įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog L. D. atliko BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytus jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistųjų tarpusavio ryšius, L. D. buvimą vietose, kuriose rasti labai dideli kiekiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei įranga šioms medžiagoms pakuoti, visa tai patvirtina, kad L. D. įgytas draudžiamas medžiagas laikė ir žinojo, kur yra laikomos draudžiamos medžiagos, prisidėjo prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų pakavimo ir ruošimo platinimui, bei turėjo tikslą šias medžiagas platinti, kadangi draudžiamų medžiagų kiekis bei kartu rastos priemonės, skirtos jas paruošti platinimui, patvirtintina šias išvadas.

Dėl veikimo bendrininkų grupėje

Apeliaciniame skunde L. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių konkrečių jo atliktų nusikalstamų veiksmų jam veikiant bendrininkų grupėje, nenustatė būtinųjų bendrininkavimo požymių – jo susitarimo ir tyčios bendrininkauti. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, jog bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-303/2017, 15 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, nors įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, tačiau teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, ar visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-628/2026, 17 punktas).

Nagrinėjamoje byloje jau aptartų įrodymų pagrindu nustatyta, kad V. M. atliko V. Š. nurodytus veiksmus – panaudodamas suklastotą asmens tapatybės kortelę išsinuomojo patalpas, kuriose vėliau buvo rastas ir paimtas didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat šias medžiagas pakavo, dalį jų perdavė H. E. J.. Taip pat V. Š. ir L. D. DNR pėdsakai buvo rasti (duomenys neskelbtini) bute, iš kurio būtent V. M. paėmė narkotines medžiagas, kurias perdavė H. E. J.. V. Š. ir L. D. DNR pėdsakų rasta ir kitose patalpose, kuriose aptiktos ir paimtos draudžiamos medžiagos. Be to, V. Š. ir L. D. kartu tuo pačiu laikotarpiu pildė bute (duomenys neskelbtini) rastą užrašų knygą, joje nurodydami įgyjamas ir perduodamas medžiagas, už jas paimtų, perduotų pinigų sumas. Tam jie naudojo tuos pačius kodinius žodžius „dūmai“, „kola“, minėjo tuos pačius asmenų slapyvardžius. Visi nuteistieji taip pat atliko panašaus pobūdžio veiksmus – nuomojosi patalpas pateikdami suklastotus asmens tapatybės dokumentus. Šios byloje surinktais ir aptartais įrodymais patvirtintos aplinkybės leidžia pripažinti, kad visi nuteistieji buvo susitarę veikti bendrai, t. y. disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turinti tikslą jas platinti.

Nors L. D. inkriminuoti nusikalstami veiksmai buvo aprašyti ne individualiai, o bendrai kartu su kitais nuteistaisiais, pagrindo išvadai, kad dėl to, kaip nurodoma L. D. apeliaciniame skunde, buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, nėra. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina aktyvius L. D. veiksmus prisidedant prie jam inkriminuoto narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo, realizuojant bendrą visų nuteistųjų tyčią. Pažymėtina, kad esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-697/2022, 12 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo pakuojamos naudojantis pirštinėmis, kurios buvo rastos patalpose, kur buvo laikomas labai didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pakavimui skirtų priemonių, kad L. D. kartu su V. Š. šifruotai pildė minėtą užrašų knygą, joje nurodė tiek dideles pinigų sumas, tiek pažymėdavo perduotų/paimtų medžiagų svorį gramais ir kilogramais, darytina išvada, kad jis suprato, jog bendrai laikomos platinimui skirtos jų įgytos medžiagos yra draudžiamos civilinėje apyvartoje, suvokė jų kiekį, taip pat tai, kad bendrai su kitais nuteistaisiais dalyvauja padarant nusikaltimą ir norėjo taip veikti.

Dėl V. M. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį

Nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde prašoma V. M. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 260 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuoti į vieną tęstinę veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinio pagrindo perkvalifikuoti nurodytas nusikalstamas veikas nėra.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. M. nurodė, kad buteliuką, kuris buvo rastas jo striukės kišenėje, naudojo kojos traumai gydyti, o su tais, kurie buvo rasti namuose, buvo kita istorija. Buteliukai, kurie buvo namuose, atkeliavo iš sandėliuko ar (duomenys neskelbtini), nes „(duomenys neskelbtini)“ parašė, kad yra buteliukas kažkurioje iš patalpų, turi jį paimti ir pabandyti su juo nupurkšti žolę. Ten buvo aliejus. Nupurškė gramą, t. y. kažkur saują žolės. Paprašė pabandyti ar veikia, pabandė, papasakojo savo patirtis ir tiek. Tie buteliukai ir liko pas jį. Tetrahidrokanabinolis buvo buteliukuose, spintelėje turėjo amfetamino, MDMA. Stipriai rūkydavo žolę, žolės turėjo kokius 5 gramus. Viskas buvo savam vartojimui, apart dviejų buteliukų, kur nurodyta 8,39 g kiekio kanabinolio. Amfetaminą ir MDMA galimai pirko klube, kanapes pirko iš „(duomenys neskelbtini)“.

Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios. Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tokiais atvejais tęstinės nusikalstamos veikos negali paneigti vien tik tai, kad padarytos alternatyvios veikos patenka į skirtingas to paties BK specialiosios dalies straipsnio dalis. Todėl, jei realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nustatyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nustatančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (BPK 305, 331 straipsniai). Veiksmai su skirtingais (alternatyviais) nusikaltimo dalykais gali būti laikomi pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), jeigu juos jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023, 7 punktas).

Kaip aptarta pirmiau, BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje, neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. Iš paties nuteistojo V. M. parodymų matyti, kad jo namuose ir striukės kišenėje rastos draudžiamos medžiagos buvo laikomos tikslu, nesusijusiu su aptarta BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika. Kaip nurodė pats nuteistasis V. M., striukės kišenėje rastą narkotinę medžiagą, taip pat ir bute rastas psichotropines medžiagas (amfetaminą, MDMA) bei narkotines medžiagas (kanapes), jis laikė asmeniniam naudojimui, neturėdamas tikslo jas platinti. Taip pat ir namuose rastuose buteliukuose buvusią medžiagą naudojo ne platinimo, o asmeniniais tikslais, siekdamas išbandyti šių medžiagų veiksmingumą. Taigi, aptarti nuteistojo veiksmai neatitinka vieno iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos požymių, kadangi narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, rastomis V. M. namuose ir striukės kišenėje, jis disponavo neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Be to, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta veika, priešingai nei kitos, padaryta bendrais kartu su kitais bendrininkais veiksmais. Pagrindo visas V. M. nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nėra.

Dėl V. M. skirtos bausmės

Apeliaciniais skundais nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas D. Dargevičius prašo nuteistajam V. M., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, pagrindo keisti nuteistajam V. M. skirtą bausmę nenustatė.

Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-648/2026, 8 punktas, ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. M., įvertino tai, kad jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis, BK 260 straipsnio 3 dalis), du nesunkius (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis, 300 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus. V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurią skirtą bausmę prašoma sušvelninti, nenustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šios veikos pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė. Vertinant nuteistojo nusikalstamus veiksmus pavojingumo aspektu, atsižvelgta į tai, kad jis disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas platino. Vertinant nuteistojo asmenybę atsižvelgta į tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Darbovietėse UAB L. ir UAB „T. T.“ charakterizuojamas išimtinai teigiamai (t. 24, b. l. 120–121). Taip pat V. M. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. (166,5 val.) dalyvavo savanoriškoje veikloje (duomenys neskelbtini) (priedas prie 24 tomo), dirba UAB „S“ (t. 24, b. l. 125–130), yra UAB „G. A.“ akcininkas (t. 24, b. l. 131). UAB „P“ pateikta V. M. psichologinė charakteristika ir išvados rodo, kad konsultacijų metu V. M. pasižymi stipriu noru suprasti save, aiškinasi būdus efektyviau dirbti, motyvuotai dėliojasi ateities planus, turi optimizmo ir motyvacijos veikti. Dabartinę V. M. būseną vertina kaip adaptyvią po patirtų išgyvenimų įkalinimo įstaigoje, emociškai stabilią, remiantis jo progresu ir savianalizės turiniu, pakartotinių nusikaltimų rizika vertinama kaip žema. Rekomenduotina ir toliau palaikomoji terapija, derinant ją su psichoanalize ir kongnityvine elgesio terapija (t. 24, b. l. 122–124). Pirmosios instancijos teismas šių nuteistąjį charakterizuojančių ir padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių pagrindu sprendė, kad bausmės tikslai V. M. atžvilgiu bus pasiekti ir teisingumo principo įgyvendinimas užtikrintas paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, t. y. laisvės atėmimą 7 metams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam parinkta bausmė, tiek jos rūšis, tai yra laisvės atėmimas, tiek ir jos dydis, atitinka bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, yra proporcinga ir nėra aiškiai per griežta. Nuteistojo V. M. gynėjas prašymą sušvelninti bausmę sieja su argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė V. M. atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lengvinančios aplinkybės. Gynėjo teigimu, nuteistasis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, jis dalyvavo parodymų patikrinime vietoje, be to, nežinojo, kad nurodymus jam duoda V. Š.. Nustatyti šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagrindo nėra.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tais atvejais, kai teismas nustato, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-1214/2024, 50 punktas). Aptariama asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai teismo pripažįstama tokiais atvejais, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020, 8 punktas).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam V. M. 2021 m. vasario 26 d., pirmą kartą įteikus pranešimą apie įtarimą, jis savo pozicijos dėl kaltės neišreiškė, nurodė, kad parodymus duos vėliau, pasitaręs su savo gynėju (t. 15, b. l. 30–32). Vėlesnėje 2021 m. balandžio 21 d. apklausoje (t. 15, b. l. 32–37) jis davė išsamius parodymus apie BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, o 2021 m. gegužės 11 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietas, kuriose buvo laikomos ir pakuojamos narkotinės bei psichotropinės medžiagos ((duomenys neskelbtini)), taip pat vietas, kuriose palikdavo draudžiamų medžiagų užsakymus (t. 15, b. l. 54–71). Tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. M. nurodė aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) garažo naudojimo. Be to, duodamas parodymus jis atskleidė ne visas esmines inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis nenurodė, kad asmuo, jo įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“, davęs jam nurodymus dėl disponavimo draudžiamomis medžiagomis, yra V. Š., nors veikė su juo bendra tyčia, buvo pažįstamas nuo vaikystės. V. M. taip pat nenurodė, kad šioje veikloje dalyvavo ir L. D.. Šios aplinkybės buvo nustatytos pirmosios instancijos teismo įvertinus visų byloje surinktų įrodymų visetą. Taigi, V. M. neatskleidė kartu su juo veikusių asmenų tapatybių bei konkrečių veiksmų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad iš karto po V. M. sulaikymo, 2021 m. vasario 25 d., buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Pareigūnams paprašius pateikti raktą nuo šio buto, V. M. nurodė jo neturintis, tačiau buto durys buvo atrakintos raktu, rastu V. M. kuprinėje, kuri buvo rasta jo automobilyje. Taip pat V. M. kratos metu savanoriškai nepateikė jokių daiktų, nors bute buvo rastas labai didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų (t. 6, b. l. 3–11). Dėl 2021 m. vasario 25 d. kratos metu (duomenys neskelbtini) sandėliuke rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų jokių paaiškinimų nepateikė (t. 7, b. l. 63–69). Nuteistasis parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką pateikė vėliau, proceso eigoje, tačiau viso proceso metu vengė įvardinti konkrečius kartu su juo veikusius asmenis, kuriuos pažinojo ir su kuriais veikė bendrai.

Nors kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nėra reikalaujama, kad asmuo pripažintų visas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, byloje surinktais įrodymais nustačius, jog visi asmenys vieni apie kitus žinojo, kartu veikusių bendrininkų ir jų veiksmų neatskleidimas sudaro esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Šios aplinkybės taip pat neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis aktyviai prisidėjo prie bylos išaiškinimo ir teisingo išnagrinėjimo, dėl jo kritiško požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus ir nuoširdaus gailėjimosi dėl jų. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju nebuvo konstatuota pagrįstai.

Sprendžiant dėl švelnesnės bausmės nuteistajam skyrimo, būtina tinkamai įvertinti ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nustatyta, kad V. M. kartu su bendrininkais disponavo labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, o būtent 24 233,3242 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių); 116,499 g psichotropinių medžiagų metamfetamino, kurio sudėtyje buvo ir psichotropinės medžiagos 4-fluorometamfetamino, kurio kiekis nenustatytas; 805,407 g narkotinės medžiagos kokaino; 10,603 g psichotropinės medžiagos MDMA; 0,20937 g psichotropinės medžiagos lizergido, 0,134 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,16 g psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) numatytas kanapių (antžeminių dalių) labai didelis kiekis (2 500 g) buvo viršytas beveik dešimt kartų, kokaino labai didelis kiekis (100 g) viršytas daugiau nei 8 kartus. Teisėjų kolegijos vertinimu, veikos pavojingumą apibūdina ir tai, kad ji įvykdyta bendrininkų grupės. Atsižvelgtina ir į tai, kad perduodamas draudžiamas medžiagas H. E. J., V. M. vykdė nuteistojo V. Š. nurodymus. Nors V. M. nurodo, kad nusikalstamus veiksmus atliko, kadangi pats buvo priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, buvo pažeidžiamas, jauno amžiaus, tačiau nusikalstamos veikos organizuotumas, jos mastas rodo, jog V. M. suprato savo nusikalstamų veikų pavojingumą, savo veiksmais sudarė galimybes kitiems asmenims įsigyti ir vartoti narkotines, psichotropines medžiagas. Taigi, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas nesiskiria nuo šioms nusikalstamoms veikoms būdingo pavojingumo laipsnio ir pobūdžio. Šios aplinkybės neleidžia nuteistajam V. M. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Šiuo atveju, neskiriant V. M. laisvės atėmimo bausmės, būtų sumenkinti valstybės saugomi gėriai, formuojamas nebaudžiamumo jausmas, neužtikrinama specialioji ir bendroji prevencija. Tokia situacija nesuderinama tiek su BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimu, tiek teisingumo principo reikalavimais. Šiuo atveju su minėtais reikalavimais nebūtų suderinamas ir mažesnės nei paskyrė pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmės skyrimas. Teisėjų kolegija įvertino tai, kad iki sulaikymo nuteistasis V. M. dirbo pagal verslo liudijimą, o pakeitus kardomąją priemonę suėmimą švelnesne, pradėjo dirbti UAB „T. T.“ (proceso dalyvių asmens duomenų tomas 1, b. l. 88). Taip pat dar vykstant ikiteisminiam tyrimui nuteistasis tęsė ir kitas darbines veiklas, darbdavių apibūdinamas išimtinai teigiamai, mokėsi, savanoriavo. Kaip jau nurodyta, į šias aplinkybes skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo gynėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad šiuo metu nuteistasis toliau dirba, 2026 m. kovo 4 d. pradėjo darbą UAB „U. D. S.“ (t. 26, b. l. 140–160), taip pat nuo 2025 m. liepos 30 d. dirba UAB „R.“ (t. 26, b. l. 117–120), nuo 2025 m. spalio 20 d. vykdo individualią veiklą – sumontuotų elektroninių plokščių gamybą (t. 26, b. l. 121), yra startuolio „G. A.“ techninis direktorius (t. 26, b. l. 127–139). Baudžiamojoje byloje duomenų apie po nusikalstamos veikos padarymo nuteistojo padarytas naujas nusikalstamas veikas ar gautas administracines nuobaudas nėra. V. M. nurodo šiuo metu narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartojantis.

Aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neabejotinai parodo, kad V. M. nuosekliai dirba, šiuo metu nėra susijęs su nusikalstamu pasauliu ir tai jį charakterizuoja teigiamai. Visgi nuteistojo V. M. pozityvus elgesys ir gyvenimo būdo pokyčiai jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo neeliminuoja, tačiau leidžia spręsti apie mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Šios aplinkybės pagrindžia BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų V. M. taikymą, tačiau nėra pakankamos skirti dar mažesnę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir proporcinga tiek nuteistojo nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumui. Ši bausmė su bausmėmis, skirtomis už kitas V. M. įvykdytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), BK 300 straipsnio 2 dalyje, buvo subendrinta taikant V. M. palankiausią bausmių apėmimo būdą, galutine bausme skiriant 7 metų laisvės atėmimą. Pagrindo ją keisti nėra.

Dėl L. D. ir V. Š. skirtų bausmių

Apeliaciniu skundu nuteistieji L. D. ir V. Š. argumentų dėl jiems skirtos bausmės nepateikė, tačiau prašė jų atžvilgiu dėl BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tai įvertinusi teisėjų kolegija peržiūrės pagal šį straipsnį nuteistiesiems skirtų bausmių pagrįstumą.

Nuteistasis L. D. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis, 260 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, bendrininkų grupės. L. D. kartu su bendrininkais disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai jau buvo aptarti sprendžiant dėl V. M. skirtos bausmės. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. D. anksčiau yra teistas už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, dokumentų klastojimą, taip pat teistas užsienio valstybėje (Proceso dalyvių asmens duomenų tomas 1, b. l. 154–158). Naują nusikaltimą jis padarė esant neišnykusiam teistumui. Tai rodo, kad jis dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių pozityvių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, anksčiau paskirtos bausmės savo prevencinės paskirties neįgyvendino. L. D. taip pat kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta (proceso dalyvių asmens duomenų tomas 1, b. l. 153). Nuteistasis yra vedęs, turi du vaikus, dirba (t. 21, b. l. 179; t. 24, b. l. 14–15). Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas L. D. skyrė minimalią BK 260 straipsnio sankcijoje numatytą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme, tiek jos rūšimi, tiek ir dydžiu, sutinka. Nuteistajam L. D. skirti švelnesnę ar kitos rūšies bausmę nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi švelnesnės bausmės paskyrimas nebūtų pakankamas bausmės tikslams pasiekti.

Nuteistasis V. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, vieną priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 300 straipsnio 2 dalis) ir vieną – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis, 260 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, bendrininkų grupės. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytame nusikalstame V. Š. buvo asmuo, kuris davė nurodymus V. M. perduoti draudžiamas medžiagas H. E. J., tai yra koordinavo jo veiksmus. Atsakomybę už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. Š. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, nedirba. Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas V. Š. skyrė minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad V. Š. atžvilgiu 2024 m. balandžio 18 d. buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (t. 25, b. l. 58–60). Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta informacija, kad V. Š. 2026 m. birželio 11 d. buvo suimtas trijų mėnesių laikotarpiui kitame naujai pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl galimai padarytų BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (t. 26, b. l. 110–115). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, pagrindo išvadai, kad V. Š. pirmosios instancijos teismo paskirta sankcijoje numatyta minimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, nėra, tad ji nekeistina.

Dėl už V. Š. sumokėto užstato perdavimo valstybei (BPK 133 straipsnio 6 dalis)

Apeliaciniu skundu V. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis pažeidė kardomosios priemonės – užstato sąlygą nedaryti naujų nusikalstamų veikų, todėl užstatas – 20 000 Eur, perduotinas valstybei. Nuteistojo teigimu, toks teismo sprendimas neatitinka nekaltumo prezumpcijos reikalavimų, pažeidžia teismų praktiką, užstato pažeidimo sąlygos konstatavimas nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio nėra galimas. Teisėjų kolegija su nuteistojo nurodytais argumentais nesutinka.

BPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta kardomoji priemonė – užstatas – yra piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis (kaltinamasis), jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos, ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti. Pagal BPK 133 straipsnio 4 dalies nuostatas, skiriant užstatą, nutarime ar nutartyje įtariamajam (kaltinamajam) išaiškinamos ir jo pareigos: 1) šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, 2) nekliudyti proceso eigos, 3) nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, tiek įtariamasis (kaltinamasis), tiek ir kitas, užstatą sumokėjęs asmuo (užstato davėjas) yra įspėjami, kad jei įtariamasis (kaltinamasis) nevykdys jam nustatytų pareigų, užstatas pereis valstybei, o įtariamajam (kaltinamajam) gali būti paskirta kita kardomoji priemonė (BPK 133 straipsnio 5 dalis).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi nuteistajam V. Š. nepratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas ir paskirtos kitos kardomosios priemonės – 20 000 Eur užstatas, kurį sumokėjo T. S., bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 21, b. l. 1–6). Po kardomosios priemonės užstato V. Š. paskyrimo, jo atžvilgiu 2024 m. balandžio 18 d. buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, įtariant 2024 m. balandžio 18–19 d. padarius naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad šiame naujai pradėtame ikiteisminiame tyrime V. Š. buvo skirtas ir ne kartą pratęstas suėmimas, kas neabejotinai sietina ir su pareikštų įtarimų pagrįstumo teismine patikra (t. 25, b. l. 58–60). Be to, kaip minėta, Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta informacija, kad V. Š. 2026 m. birželio 11 d. buvo suimtas trijų mėnesių laikotarpiui kitame naujai pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl galimai padarytų BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (t. 26, b. l. 110–115). Visų kardomųjų priemonių, taip pat ir užstato taikymas yra susijęs su BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų siekimu, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įstatymo leidėjo BPK 133 straipsnio 4 dalyje naudojama formuluotė „nedaryti naujų nusikalstamų veikų“ negali būti aiškinama ir supranta taip, kad nusikalstamos veikos padarymas turi būti nustatytas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai, jog asmuo daro nusikalstamas veikas, gali būti vertinamas pradėto ikiteisminio tyrimo pagrįstumas ir duomenų pakankamumas pareiškiant įtarimą. Priešingu atveju būtų paneigiama kardomosios priemonės taikymo paskirtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-616/2019, 37 punktas).

Nors baudžiamosios bylos dėl galimai V. Š. padarytų naujų nusikalstamų veikų vis dar yra ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau įvertinusi aptartą situaciją ir teisinį vertinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje nagrinėjamoje byloje nuteistasis V. Š. pažeidė vieną iš kardomosios priemonės užstato sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog užstatas turi pereiti valstybei.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. birželio 17 d. pateikė pažymą Nr. APD-2026-07004, kurioje nurodė, kad iš nuteistojo V. Š. yra priteistina 822,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų advokatui R. Aliukoniui jį atstovaujant apeliacinės instancijos teisme, suma. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį), suteikiant kitiems proceso dalyviams galimybę pareikšti savo nuomonę dėl jų, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. birželio 17 d. pažyma buvo pateikta jau po Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 16 d. teismo posėdžio, tai yra teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį, todėl proceso dalyviai su jos turiniu nesusipažino, dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo V. Š. valstybės naudai klausimas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. Š., nuteistojo L. D., nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. Š. už jam teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme klausimą palikti nenagrinėtą.

Teisėjos Aušra BielskėJūratė JakubonienėVitalija Norkūnaitė