Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-80-449/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-28
Bylos Nr.
1S-80-449/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05823-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Šiukšta
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-80-449/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05823-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. M. gynėjo Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo V. M. turtui – automobiliui (duomenys neskelbtini) pratęstas 3 (trims) mėnesiams nuo 2022 m. vasario 28 d., nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, naudoti, juo disponuoti.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamąja byla ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. M. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį.

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuoto nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 17 d. nutarimu buvo laikinai apribotos V. M. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą ir paskiriant turto saugotoju Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi laikino V. M. nuosavybės teisės apribojimo terminas pirmiau nurodytam turtui buvo pratęstas. Skundžiama teismo nutartimi šis terminas pratęstas dar trims mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 28 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje V. M., be kitų nusikalstamų veikų, inkriminuojamas nusikaltimas, susijęs su neteisėtu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, todėl pirmiau nurodytas turtas (automobilis) gali būti įgytas iš nusikalstamos veikos gautų lėšų ir konfiskuojamas.

II. Skundo argumentai

3. Skunde kaltinamojo V. M. gynėjas Dainius Dargevičius prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir leisti kaltinamajam V. M. naudotis jam priklausančiu automobiliu ir jį valdyti.

4. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nemotyvuota ir pažeidžia V. M., kaip kaltinamojo, teises ir teisėtus lūkesčius. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnį ? priėmė nutartį, neįvertinęs baudžiamosios bylos duomenų, todėl ji naikintina.

5. Cituodamas BPK 151 straipsnio nuostatas ir remdamasis tarptautinio bei nacionalinių teismų praktika, gynėjas nurodo, kad, taikydamas kaltinamajam visišką laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principą. Šis teismo sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas, nes jame nurodomi deklaratyvūs sakiniai, kurie taikytini bet kuriam Lietuvos Respublikos piliečiui.

6. Pasak gynėjo, išnagrinėjus nutarties turinį, tampa akivaizdu, jog teismai ikiteisminio tyrimo stadijoje ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui, bet nepradėjus nagrinėti jos iš esmės, jau de facto (iš tikrųjų) ir de jure (teisiškai) nutartyje konstatuoja, kad turtas, tikėtina, gautas iš nusikalstamos veikos, nors dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti duomenys apie V. M. iš gyvybės draudimo gautas pajamas, kurių gavimas sutampa su automobilio įsigijimu laiku.

7. Skunde pažymima, kad V. M. mokosi Vilniaus Kolegijos trečiame kurse ir pilnu etatu dirba (duomenys neskelbtini). Darbdavys pagal suderintą grafiką išleidžia vykti į paskaitas, po kurių, nustatytu laiku, vėl reikia grįžti į darbą, o po darbo spėti nepavėluoti grįžti namo. Gynėjo teigimu, neturint automobilio dėl po kairės kojos traumos likusių neigiamų padarinių kaltinamajam tą padaryti yra labai sunku, todėl automobilis V. M. yra ne prabangos dalykas, o kasdieninio gyvenimo įrankis.

8. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nutartis turi būti grindžiama objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie taikomos procesinės prievartos proporcingumą, teisėtumą ir pagrįstumą konkrečioje ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų tyrime nėra. Automobilis yra išsamiai ištirtas ir apžiūrėtas, tačiau iki šiol nėra grąžintas savininkui naudotis. Ant automobilio nėra išlikusių nusikalstamos veikos pėdsakų; jis nėra ir negali būti nusikalstamos veikos rezultatu, nes nusikalstamos veikos rezultatas – pinigai, buvo rasti ir paimti kratos metu (11 600 Eur). Be to, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad automobilis buvo įsigytas anksčiau nei buvo pradėta vykdyti kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika. Anot gynėjo, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į L. M. paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius duomenis (sutartis, pavedimo kvitus), kurie patvirtina, kad kaltinamasis V. M. disponavo teisėtai gautomis lėšomis ir pagrindžia kaltinamojo nurodomas automobilio įsigijimo aplinkybes.

9. Nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje nurodoma kaltinamajam priklausančio automobilio rinkos verte, gynėjas taip pat pateikia kartu su skundu VšĮ „Emprekis“ viešai prieinamus duomenis, kurie patvirtina, kad vidutinė kaltinamajam priklausančio automobilio kaina 2021 m. vasario mėnesį buvo ne 12 560 Eur, kaip kad nurodo pirmosios instancijos teismas, o tik 11 030 Eur. Be to, skunde akcentuojama, kad šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodoma dar žemesnė, 5 000 Eur, automobilio kaina. Šioje sutartyje taip pat pažymėta, kad transporto priemonė turi variklio ir kosmetinių defektų.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

11. Kaltinamojo V. M. gynėjo skundas atmetamas.

III. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai ir išvados

12. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartis, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. M. automobilį, yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – termino pratęsimo klausimą, įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, BPK 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.

13. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos nustatyti BPK 151 straipsnyje. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

14. V. M. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas labai sunkių, apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų bei baudžiamojo nusižengimo padarymu (BK 10, 11 straipsniai). Byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties V. M., liudytojų parodymuose, kratos, apžiūros protokoluose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadose ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnysis teismas nesprendžia asmens kaltės klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

15. Jau buvo minėta, kad skundžiama nutartimi procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, terminas V. M. pratęstas įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje, be kitų nusikalstamų veikų, jam inkriminuojamas nusikaltimas, susijęs su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad pirmiau nurodytas turtas – automobilis – gali būti įgytas iš neteisėtai gautų pajamų. Nesutikdamas su tokia išvada, gynėjas nurodo, kad automobilis buvo įgytas teisėtai iki V. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, todėl negali būti konfiskuotas. Su tokiais argumentais negalima sutikti.

16. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad, vadovaujantis galiojančiais baudžiamaisiais įstatymais, nustačius, jog turtas gautas nusikalstamu būdu (iš neteisėtai gautų pajamų), jis gali būti konfiskuojamas taikant ne tik turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis), bet ir išplėstinį turto konfiskavimą (BK 72³ straipsnis). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad tiek skiriant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, tiek pratęsiant jo taikymo terminą nagrinėjamoje byloje buvo nurodoma, jog ši procesinė prievartos priemonė taikoma nustačius BPK 151 straipsnyje numatytą pagrindą – būtinumą užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Pažymėtina, kad pastaruoju atveju, nustačius BK 72³ straipsnyje numatytas sąlygas, gali būti konfiskuojamas per penkerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo įgytas turtas (BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kita vertus, gynėjas nepagrįstai nurodo, kad automobilis ((duomenys neskelbtini) kaltinamojo V. M. buvo įgytas iki jam inkriminuojamų nusikaltimų, susijusių su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, padarymo. Skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. yra automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2020 m. spalio 23 d., o nagrinėjamoje byloje jis yra kaltinamas neteisėtu labai didelio narkotinių medžiagų laikymu iki 2020 m. vasario 25 d. (BK 260 straipsnio 3 dalis); taip pat disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, veikiant bendrininkų grupe su V. Š., L. D. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikant šias medžiagas nuo 2020 m. spalio mėnesio (BK 25 straipsnio 2 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis).

17. Gynėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad, net nepradėjus teisminio bylos nagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas, visiškai neatsižvelgdamas į byloje esančius turto įsigijimo teisėtumą patvirtinančius duomenis, jau de facto (iš tikrųjų) ir de jure (teisiškai) nutartyje konstatavo, jog minėtas turtas tikėtina gautas iš nusikalstamos veikos. Jau buvo minėta, kad šioje proceso stadijoje teismas tik sprendžia, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir, esant būtinumui, imasi priemonių tam, kad būtų užtikrintas galimas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje minimas tikėtinas kaltinamojo turto įgijimas iš nusikalstamos veikos. Taigi ši aplinkybė, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismo nėra nustatyta. Įvertinęs V. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir kitas nagrinėjamam klausimui aktualias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje ir, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, ėmėsi priemonių šių baudžiamojo poveikių priemonių įvykdymo užtikrinimui.

18. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad į bylą pateikti duomenys (sutartis, pavedimo kvitai) patvirtina automobilio (duomenys neskelbtini) įgijimo teisėtumą. Šie dokumentai pagrindžia tik L. M. pinigų gavimo iš SEB Gyvybės draudimas 2018 m., 2019 m. faktą, tačiau, nesant kitų objektyvių duomenų, jų nepakanka išvadai, jog būtent ši pinigų suma 2020 m. buvo panaudota pirmiau nurodyto automobilio įgijimui. Juo labiau, kad paties V. M. parodymais byloje nustatyta, jog minėtas automobilis kaltinamojo buvo įgytas iš jo galimo bendrininko, kito šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamo V. Š..

19. Skunde nurodomos aplinkybės, kad automobilis buvo ištirtas ir apžiūrėtas, jame nebuvo rasta nusikalstamos veikos pėdsakų, taip pat skundo argumentai, susiję su automobilio BMW vertės nustatymu, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas V. M. pratęstas siekiant užtikrinti ne tik turto konfiskavimą, kai gali būti konfiskuojamas tik uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, bet ir išplėstinį turto konfiskavimą. Nustačius pastarojo teisės instituto taikymo galimybę, šioje proceso stadijoje užtenka pagrįsto manymo, kad turtas ar jo dalis yra neproporcingi kaltininko teisėtoms pajamoms ir gali būti įgyti iš nusikalstamos veikos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilio BMW įgijimo metu V. M. jokių teisėtų pajamų negavo, niekur nedirbo. Paties kaltinamojo V. M. teigimu, jis sutiko dalyvauti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų daryme, nes jam labai reikėjo pinigų. Tuo metu V. M. buvo studentas, o kojos reabilitacijai būtinos procedūros kainuodavo brangiai. Remiantis byloje esančiais duomenimis, 2021 m. vasario 25 d. automobilio vertė buvo 12 650 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jam gali būti taikomas išplėstinio turto konfiskavimo institutas. Kartu aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo, nėra vertinamos faktinės bylos aplinkybės, nesprendžiami iš esmės kaltinamojo kaltės, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo, šio turto įgijimo teisėtumo ir jo vertės nustatymo klausimai. Dėl šių klausimų galės pasisakyti tik bylą nagrinėjantis teismas, kuris, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, priims galutinį procesinį sprendimą šioje baudžiamojoje byloje ir išspręs turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo (ne)taikymo klausimą. Gynėjo skunde paminėta aplinkybė apie tai, kad automobilio BMW vertė galbūt ne 12 560 Eur, o 11 030 Eur padėties iš esmės nekeičia ir jau paminėtų aplinkybių bei teismo išvadų nepaneigia.

20. Skunde taip pat keliamas ir taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, proporcingumo klausimas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į kaltinamajam V. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo automobiliui, visiškai uždraudžiant juo disponuoti, negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje, netaikant minėtos procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė varžo kaltinamojo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Šios išvados nepaneigia gynėjo teiginiai dėl V. M. po kojos traumos patiriamų likutinių reiškinių. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, byloje nėra duomenų, kad dėl patirtos traumos jis netektų dalies darbingumo ar jo galimybė naudotis viešojo transporto paslaugomis būtų apribota dėl kitų priežasčių. Be to, pats kaltinamasis V. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad, sutikdamas su pasiūlymu dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme, suvokė, jog bus „kojomis“ (turės daug judėti), t. y. turės nešioti ir paslėpti siuntinius, o po to paimti pinigus ir po kelių dienų paimtus pinigus padėti į nurodytas vietas. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teigti, kad kaltinamajam V. M. taikoma procesinė prievartos priemonė yra neproporcinga, nes kasdieniniame gyvenime jam yra būtina kiekvieną dieną naudotis automobiliu, nėra pagrindo. Atsakant į gynėjo skundo argumentus apie tai, kad automobilis V. M. labai reikalingas vykstant į darbą, paskaitas, gydytojus ir savanoriaujant, teismas atsižvelgia ir į visai kitokius šios bylos duomenis. Tai yra į kratos protokolą, iš kurio matosi, kad V. M. automobilio BMW vairuotojo pusės priekinių durelių daiktadėžėje buvo rasta ir paimta teleskopinė lazda, kuri, remiantis specialisto išvada, pripažinta D kategorijos nešaunamuoju ginklu. Ši aplinkybė dar labiau pagrindžia teismo sprendimą ne tik apriboti nuosavybės teisę į automobilį, bet ir sprendimą uždrausti V. M. bet kokį disponavimą šiuo turtu.

21. Įvertinus pirmiau aptartų duomenų visumą, darytina išvada, kad kaltinamajam V. M. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymas yra proporcingas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. M. gynėjo Dainiaus Dargevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Linas Šiukšta