- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 1A-396-616/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04094-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Jolanta Čepukėnienė, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- E. A., A. Z.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme ketveriems metams;
- pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimo bausme šešeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. birželio 12 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 133 straipsnio 5 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus 8 000 Eur užstatas perduotas valstybei.
E. A. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį, išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. Z. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, G. P. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo negauti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. A. (toliau – ir E. A.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 261 straipsnį už tai, kad neteisėtai platino psichotropines medžiagas nepilnamečiui, šiomis aplinkybėmis: 2018 m. vasario mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, žinodamas, jog A. Z. (toliau – A. Z.) (gimęs XXXX) yra nepilnametis, neatlygintinai perdavė nepilnamečiui A. Z. tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip dvi tabletes su 0,192 g, psichotropinės medžiagos – MDMA.
2. E. A. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, šiomis aplinkybėmis: nuo tyrimo metu tiksliai nustatyto laiko iki 2018 m. kovo 13 d. 21 val. 30 min., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė 117,031 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 0,890 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kol kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nuteistojo E. A. gynėjas advokatas Aidas Mažeika (toliau – ir gynėjas arba apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį pakeisti: nuteistąjį E. A. pripažintą kaltu ir nuteistą pagal BK 261 straipsnį išteisinti, o už inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirti švelnesnę bausmę. Užstato davėjui grąžinti 8 000 Eur. Netenkinus šio prašymo, nuteistajam E. A. už inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti švelnesnes bausmes ir jas subendrinti apėmimo būdu.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. A. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 261 straipsnį, nes nuteistasis perduodamas psichotropines medžiagas A. Z. nežinojo, kad jis yra nepilnametis. Apelianto vertinimu, šią aplinkybę patvirtina tiek A. Z., tiek paties nuteistojo E. A. parodymai duoti teisiamajame posėdyje.
3.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė klaidingą ir bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad E. A. sužinojęs, jog A. Z. gyvena vaikų namuose, suprato ir tai, kad jis yra nepilnametis. Be to, šių aplinkybių nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklausti A. Z. ir G. P. (toliau – G. P.).
3.3. Apeliantas skunde nurodo, kad nors ikiteisminio tyrimo apklausų metu A. Z. parodė, jog E. A. žinojo, kad jis yra nepilnametis, tačiau nepaaiškino kaip ir kokiomis aplinkybėmis nuteistasis sužinojo apie jo nepilnametystę (t. y. ar asmens dokumentą rodė, ar žodžiu apie tai informavo ir pan.).
3.4. Pirmosios instancijos teismas inkriminuodamas nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, neteisingai konstatavo, kad nuteistasis E. A. narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo turėdamas tikslą platinti. Pažymi, kad E. A. narkotines medžiagas nusipirko asmeniniam vartojimui, tačiau A. Z. paprašius, perdavė jam dvi tabletes su psichotropinėmis medžiagomis.
3.5. Gynėjas skunde cituoja bausmių skyrimo principus ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. A. paskyrė neadekvačias ir per griežtas bausmes. Tai, kad nuteistasis yra įrašytas į psichinės sveikatos centro įskaitą, o kitoje byloje jam pareikšti įtariami, akivaizdžiai, nėra tos aplinkybės, kurios leistų skirti griežtesnes bausmes.
3.6. Apelianto vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją veikų sutaptį, todėl jam paskirtos bausmės turi būti subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
3.7. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis E. A. pažeidė kardomosios priemonės užstato sąlygą – nedaryti naujų nusikalstamų veikų, todėl užstatas pereina valstybei. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu vyksta tik ikiteisminis tyrimas ir E. A. dėl naujų nusikaltimų nėra pripažintas kaltu, todėl 8 000 Eur užstatas turi būti grąžintas davėjui.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo E. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo E. A. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 261 straipsnį, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje nagrinėjamoje byloje esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl E. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 261 straipsnį
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. A. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 261 straipsnį, nes nuteistasis perduodamas psichotropines medžiagas A. Z. nežinojo, jog jis yra nepilnametis. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad apeliantui nepriimtinos Šiaulių apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.
8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymų analizė – ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Be to, kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama pagal aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu, kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
9. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, jog E. A. neatlygintinai perduodamas A. Z. ne mažiau kaip dvi tabletes su 0,192 g psichotropine medžiaga – MDMA, žinojo ir suprato, kad šios inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu A. Z. buvo nepilnametis.
10. Pažymėtina, kad BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino, t. y. atlygintinai ar neatlygintinai perleido narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-18/2012; Nr. 2K- 369-788/2016; Nr. 2K-340-648/2017 ir kt.).
11. Nors apeliantas skunde nesutikdamas su nustatyta aplinkybe tvirtina, kad E. A. kaltę paneigia tiek paties nuteistojo, tiek A. Z. parodymai duoti teisiamajame posėdyje, kurių metu nurodė, jog nuteistasis neatlygintinai perduodamas psichotropines medžiagas A. Z., nežinojo apie jo nepilnametystę, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei objektyviai nustatytomis aplinkybėmis. Tai, kad E. A. žinojo ir suprato, jog A. Z. yra nepilnametis, įrodo iš dalies paties nuteistojo parodymai (t. 5, b. l. 141, 145; t. 6, b. l 113–114), A. Z. (t. 5, b. l. 58–59, 64–67, 70–72; t. 6, b. l. 105, 114–116), G. P. (t. 6, b. l. 86–87), liudytojos M. M. (t. 6, b. l. 87–88) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir / ar pirmosios instancijos teisme, taip pat rašytiniai įrodymai – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2018 m. vasario 15 d. apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 6–11), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2018 m. kovo 9 d. specialisto išvada (t. 4, b. l. 111–112), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Taksikologijos laboratorijos 2018 m. vasario 26 d. specialisto išvada (t. 5, b. l. 49), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas (t. 5, b. l. 73–75), Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. birželio 11 d. protokolas bei pokalbių suvestinės (t. 2, b. l. 179–181, 182–183, 184–186, 187–192), slapto sekimo 2018 m. birželio 13 d. protokolas (t. 3, b. l. 4–6), kurie tinkamai atskleidė nuteistojo E. A. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.
12. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka E. A. kaltei nustatyti ir paneigti apelianto gynybinę versiją, kad nuteistasis neatlygintinai perduodamas psichotropines medžiagas A. Z. nežinojo, jog jis yra nepilnametis. Be to, apeliantas apeliaciniame skunde E. A. kaltę neigia visiškai neatsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumą bei nenurodydamas konkrečių ir įtikinamų argumentų, kurie paneigtų nuteistojo kaltę. Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš to asmens parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Svarbu pažymėti ir tai, kad išvados dėl nuteistojo kaltės gali būti grindžiamos ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
13. Remiantis nuteistojo E. A. parodymais duotais pirmosios instancijos teisme matyti, kad nors su A. Z. buvo pažįstami apie pusę metų, tačiau nežinojo nei jo amžiaus, nei kur gyvena. Nurodė, kad galimai su A. Z. susirašinėdavo SMS žinutėmis dėl susitikimų pažaisti kompiuteriniais žaidimais, tačiau artimiau nebendravo. Tvirtino, kad A. Z. kartu su G. P. ateidavo į jo namus pažaisti kompiuteriniais žaidimais. Pripažįsta, kad A. Z. vieną kartą paprašius davė dvi tabletes su psichotropine medžiaga, tačiau nežinojo, jog jis yra nepilnametis. Teisiamajame posėdyje perskaičius ikiteisminio tyrimo 2018 m. gegužės 24 d. apklausos protokolą, nuteistasis nurodė, kad kaltę pagal BK 261 straipsnį pripažino. Paaiškino ir tai, kad nors su A. Z. supažindino G. P., tačiau apie A. Z. visiškai nieko nežinojo, t. y. nei kiek jam metų, nei kur gyvena (t. 6, b. l 113–114). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. A. 2018 m. kovo 24 d. apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, nurodė, kad dėl pareikštų įtarimų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 261 straipsnį, kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes paaiškins teisiamajame posėdyje (t. 5, b. l. 139–140, 141). 2018 m. gruodžio 5 d. apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, nurodė, kad pripažįsta kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiui, tačiau išsamius parodymus duos susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 5, b. l. 143–144, 145).
14. Nuteistasis A. Z. pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 8 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su E. A. buvo pažįstami apie keturis mėnesius, tačiau artimai nebendravo, jo namuose nėra buvęs, susitikdavo tik mieste. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė išgalvotas aplinkybes, t. y. „nusišnekėjo“ (t. 6, b. l. 105). 2019 m. gegužės 27 d. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad su E. A. supažindino G. P., pažįstami buvo apie pusę metų. Nurodė, kad vieną kartą iš E. A. išprašė dvi tabletes su psichotropine medžiaga, tačiau duodamas šias tabletes nežinojo, jog jis (A. Z.) yra nepilnametis, nes apie save E. A. nieko nepasakojo. Teigė, kad pas E. A. namuose žaisdavo kompiuterinius žaidimus, 800 Eur nesiskolino, narkotinių medžiagų neplatino. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai, apkalbėjo tiek save, tiek E. A. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas ir nurodoma kokius parodymus duoti (t. 6, b. l. 114–116). Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu A. Z., dalyvaujant gynėjoms, duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai, nuosekliai tvirtino, kad su E. A. (pravarde I.) supažindino G. P. (buvusi pavardė T.) prieš keturis ar penkis mėnesius, o pažinties tikslas – įsigyti narkotinių medžiagų. Paaiškino, kad E. A. buvo skolingas, todėl už skolą platino (parduodavo) narkotines medžiagas, t. y. E. A. dirbo. Nurodė, kad kai parduodavo ar reikėdavo gauti narkotinių medžiagų pardavimui, nusiųsdavo SMS žinutę ir sutartoje vietoje susitikdavo valandos laikotarpiu. Paaiškino, kad susitikdavo kas antrą dieną įvairiose vietose, tačiau nežinojo kur E. A. gyvena. Pažymėjo, kad E. A. nuo pat jų pažinties pradžios žinojo, jog jis yra nepilnametis, gyvenantis vaikų namuose. Be to, G. P. (T.), kuris juos supažindino taip pat gyveno vaikų namuose. Patvirtino, kad dvi tabletes su psichotropine medžiaga, kurias laikė piniginėje, gavo iš E. A. (t. 5, b. l. 58–59, 64–67, 70–72).
15. A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams (t. 5, b. l. 58–59, 70–72), tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai (t. 5, b. l. 64–67), kurių metu jis nuosekliai tvirtino jam žinomas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis E. A. nuo jų pažinties pradžios, žinojo apie jo nepilnametystę ir gyvenamąją vietą vaikų namuose, paneigė apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tvirtindamas, kad ikiteisminio tyrimo metu davė išgalvotas aplinkybes, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė jam spaudimą bei nurodė kokius parodymus duoti. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų darę bet kokio pobūdžio spaudimą dėl parodymų davimo A. Z. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Z. 2018 m. vasario 16 d. ir 2018 m. gegužės 15 d. pranešus apie įtarimus, jis savo parašu patvirtino, jog žino apie įtariamajam garantuojamas teises, o vykusių apklausų metu davė parodymus, kurių teisingumą tiek pats įtariamasis, tiek jo gynėja K. A. dalyvavusi jo apklausose, patvirtino savo parašais (t. 5, b. l. 54, 69, 58–59, 70–72). 2018 m. kovo 7 d. įtariamąjį A. Z. apklausiant pas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat nei pats įtariamasis, nei gynėja advokatė L. Ž. jokių pastabų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų nepareiškė (t. 5, b. l. 64–67). Vėliau dėl neva neteisingų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, taip pat niekam nepranešė bei nesikreipė į atitinkamas teisėsaugos institucijas. Priešingai, iš A. Z. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų protokolų turinio matyti, kad jis bijojo paties nuteistojo E. A. Apklausų metu nurodė, kad duodamas parodymus bijo dėl savo gyvybės, t. y. kad jo „neužmuštų“, be to, dėl tos pačios priežasties ir dirbo (t. y. platino narkotines medžiagas) E. A., nes jam grasino ir nuolat priminė apie skolos grąžinimą. Akivaizdu ir tai, kad A. Z. pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 27 d. teisiamajame posėdyje duodamas parodymus juos priderino prie nuteistojo E. A. parodymų, kuris šiame teisiamajame posėdyje buvo apklaustas pirmas, ir nurodė iš esmės vienodas aplinkybes. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 8 d. teisiamajame posėdyje A. Z., priešingai nei 2019 m. gegužės 27 d. teisiamajame posėdyje, tvirtino, kad su E. A. buvo pažįstami apie keturis mėnesius, tačiau artimai nebendravo, jo namuose nėra buvęs, susitikdavo tik mieste. Todėl šios nustatytos aplinkybės duoda pagrindą abejoti tiek A. Z. pirmosios instancijos teisme pakeistų parodymų, tiek E. A. duotų parodymų objektyvumu.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistųjų E. A. bei A. Z. tik pirmosios instancijos teismo posėdyje pateikta versija, laikytina gynybine pozicija, siekiant tokiu būdu sušvelninti nuteistojo E. A. teisinę padėtį. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Todėl atsižvelgiant į pirmiau išdėstytų ir nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai yra pripažįstami įrodymais (BPK 20 straipsnis), kurių patikimumu abejoti, netikėti ar nesivadovauti, nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. jog G. P. juos supažindinus, E. A. žinojo, kad jis gyvena vaikų namuose, nes yra nepilnametis bei tai, jog dėl psichotropinių medžiagų perdavimo (kurias platino E. A. nurodymu), o ne dėl kompiuterinių žaidimų, jie dažnai bendraudavo SMS žinutėmis bei trumpam laikotarpiui susitikdavo viešose vietose, o ne E. A. namuose, objektyviai patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, t. y. iš dalies nuteistojo G. P. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, kurių metu nurodė, kad A. Z. tuo metu gyveno vaikų namuose kai supažindino su E. A. (t. 6, b. l. 86–87); liudytojos M. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kurių metu nurodė, kad būdama svečiuose pas E. A., niekada nėra mačiusi A. Z. (t. 6, b. l. 87–88); elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. birželio 11 d. protokolas bei pokalbių suvestinės, slapto sekimo 2018 m. birželio 13 d. protokolas (t. 2, b. l. 179–181, 182–183, 184–186, 187–192; t. 3, b. l. 4–6), kurių turinys patvirtina, kad E. A. su A. Z. susitikdavo viešoje vietoje bei nuolat bendravo SMS žinutėmis, tokiu būdu griežtai kontroliuodamas nepilnamečio buvimą vietą ir veiklą bei duodamos nurodymus su kuo ir kur susitikti, kam paskambinti, be to susirašinėjimo metu kreipiasi į jį vaiku, t. y. ar „vaikas supranta“ ir pan; taip pat paties nuteistojo E. A. kaltės dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiui pripažinimas ikiteisminiame tyrime (t. 5, b. l. 141, 145). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. Z. tik prieš tris mėnesius buvo suėję (duomenys neskelbtini) metų (gim. XXXX), o E. A. tuo metu jau buvo (duomenys neskelbtini) metai, t. y. akivaizdu, kad amžiaus skirtumas tarp jų buvo pakankamai didelis. Byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad E. A. dėl kokių nors savo asmeninių savybių nesugebėtų atskirti, suprasti ir įvertinti, su kokio amžiaus ir socialinės padėties asmenimis jis bendrauja kasdieniame gyvenime, t. y. jog šiuo konkrečiu atveju jis kontroliuodamas ir nurodinėdamas bei perduodamas psichotropines medžiagas nesuprato nuolat bendraujantis su asmeniu (SMS pranešime net įvardydamas vaiku) ne tik už save jaunesniu (duomenys neskelbtini) metais gyvenančiu tame pačiame, pakankamai mažame mieste, esančiuose vaikų namuose, bet ir pažeidžiamu, lengvai pasiduodančiu negatyviai pašalinei įtakai tiek dėl jo socialinės, tiek materialinės padėties. Tuo tarpu, apelianto skunde nurodomi samprotavimai dėl asmens dokumento parodymo ar kitokio asmeninio informavimo apie nepilnametystę nustatymo, yra subjektyvūs ir laikytini gynybine pozicija, siekiant bet kokiu būdu sušvelninti nuteistojo E. A. teisinę padėtį.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pirmiau aptartų ir įvertintų duomenų visuma patvirtina, kad E. A. tikrai žinojo ir suprato, jog inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu A. Z. buvo nepilnametis (BK 15 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. A. nusikalstama veika pagal BK 261 straipsnį kvalifikuota teisingai.
Dėl E. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1dalį
19. Nuteistojo E. A. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis narkotines ir psichotropines medžiagas buvo įsigijęs bei laikė savo asmeniniam vartojimui ir neturėjo jokio tikslo jų platinti.
20. BK 260 straipsnyje numatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų tikslas parduoti ar kitaip platinti suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Tai vertinamasis kriterijus, kuris nustatomas vertinant surinktų įrodymų visumą. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-693/2016; Nr. 2K-235-648/2017; Nr. 2K-31-511/2018 ir kt.). Be to, veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tiek tuo atveju, kai nustatomas narkotinės ar psichotropinės medžiagos perdavimo kitam asmeniui faktas (platinimas), tiek tuo atveju, kai kaltininkas to nepadaro, tačiau byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad tokį tikslą kaltininkas turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-699/2016 ir kt.).
21. Tai, kad nuteistasis E. A. neteisėtai laikė 117,031 g narkotines medžiagas – kanapes (jų antžemines dalis) ir 0,890 g psichotropines medžiagos – MDMA, turėdamas tikslą jas platinti, įrodo nuteistojo A. Z. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams (t. 5, b. l. 58–59, 70–72), tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai (t. 5, b. l. 64–67), 2018 m. kovo 13 d. kratos, atliktos E. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), protokolas (t. 4, b. l. 56–68), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2018 m. kovo 28 d. specialisto išvada Nr. 140-(1489)-ISI-1817 (t. 4, b. l. 125–128), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Taksikologijos laboratorijos 2018 m. gegužės 2 d. specialisto išvada Nr. T-N 751/2018 (01) (t. 5, b. l. 118), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. birželio 11 d. protokolai bei pokalbių suvestinės (t. 2, b. l. 166–169, 170–176, 179–181, 182–183, 184–186, 187–192), slapto sekimo 2018 m. gegužės 16 d. protokolas (t. 4, b. l. 44–46), kurie patvirtina nuteistojo E. A. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka E. A. kaltei nustatyti ir paneigti apelianto skunde nurodomą gynybinę versiją, kad nuteistasis tikslo platinti šių laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas skunde E. A. kaltę neigia visiškai neatsižvelgęs į skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių visumą bei nenurodydamas konkrečių argumentų, kurie paneigtų nuteistojo kaltę. Tai, kad šias laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas turėjo tikslą platinti, patvirtina ir pirmiau ištirti ir įvertinti įrodymai, kurie leidžia konstatuoti apie tai, jog E. A. ir anksčiau platino psichotropines medžiagas dėl kurių padarymo yra pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas, t. y. dėl psichotropinių medžiagų MDMA perdavimo A. Z. Be to, atsižvelgiant į nuteistojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 58–59, 64–67, 70–72) matyti, kad psichotropines medžiagas MDMA bei narkotines medžiagas – kanapes supakuotas folijos gabalėliuose gaudavo iš paties E. A., kurias ir platino jo nurodymu. Šias nuteistojo A. Z. nurodytas aplinkybes patvirtina ir E. A. 2018 m. kovo 13 d. bute atliktos kratos metu rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios buvo supakuotos į folijos paketėlius. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nustatyta aplinkybė taip pat patvirtina E. A. tikslą platinti tokiu būdu paruoštas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias laikė savo bute ir paneigia nuteistojo aiškinimą, kad šios medžiagos buvo laikomos asmeniniam vartojimui.
23. Tai, kad E. A. psichotropines ir narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti, akivaizdžiai, patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. birželio 11 d. protokolai bei pokalbių suvestinės (t. 2, b. l. 166–169, 170–176, 179–181, 182–183, 184–186, 187–192). Iš protokoluose esančių pokalbių ir susirašinėjimų SMS žinučių turinio matyti, kad E. A. nuolat kontaktuota su A. Z., domisi kaip jam sekasi, nurodo labiau pasistengti, t. y. akivaizdžiai, nors ir užslėpta forma, tačiau nurodo daugiau parduoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, klausia ar jo nesulaikė policijos pareigūnai, nurodo nerašinėti nesąmonių, kai A. Z. nusiunčia pranešimą informuodamas, jog reikalinga psichotropinė medžiaga „karalius“, tariasi dėl susitikimų vietų ir pan. Iš protokoluose esančių pokalbių suvestinių Nr. 11, Nr. 62, Nr. 63, Nr. 64, Nr. 379, Nr. 385, Nr. 386–389, Nr. 2018, Nr. 2053, matyti ir tai, kad E. A. kontaktuoja ir pats su nenustatytais asmenimis, kurie vartojant žodžius užslėpta forma teiraujasi jo apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo galimybes, jų rūšį, taip pat tariamasi dėl susitikimų vietos ir pan.
24. Nors apeliantas skunde nurodo, kad E. A. šias narkotines ir psichotropines medžiagas laikė savo reikmėms, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog vien ši nurodyta aplinkybė, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, jog šalia platinimo E. A. turėjo ir kitą tikslą. Tai, kad nuteistasis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis neturėjo tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti.
25. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes E. A. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės paskyrimo
26. Apeliaciniame skunde apeliantas prašo nuteistajam E. A. paskirti švelnesnes bausmes. Nurodo, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį, sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl paskirtos bausmės turi būti bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas.
27. Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
28. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam E. A. bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimą ketveriems metams, o pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimą šešeriems metams, t. y. už sankcijų vidurkius mažesnes laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad šias nusikalstamas veikas E. A. padarė tiesiogine tyčia, kurios susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu turint tikslą jas platinti bei platinimu nepilnamečiui, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei, neišnykus teistumui (t. 5, b. l. 84–87, 88–96, 97–98), vienuolika kartų baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 99–106), yra priklausomas nuo psichotropinių medžiagų (t. 5, b. l. 118) bei į tai, jog jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. A. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatyta subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati, proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, užtikrina BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su E. A. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas nuteistajam už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ir neįvertinamos nusikalstama veika pažeistos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties.
29. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad įstatymas nereglamentuoja kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, nes kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015 ir kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apibūdindamas E. A. asmenybę nurodė ir tai, jog nuteistajam 2005 metais M. psichinės sveikatos centre buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 107–113), o nagrinėjant šią bylą nuteistajam buvo pareikšti nauji įtarimai dėl galimai padarytos naujos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas (t. 6, b. l. 135), nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad dėl to pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam per griežtas bausmes ir netinkamai vertino jo asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad žmogaus asmenybę apibūdina duomenų visuma, t. y. jo elgesys, gyvenimo būdas, socialiniai ryšiai, veikla, būdo bruožai, sveikatos būklė, polinkiai bei interesai. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes vertino visumoje, o ne kažkurias iš jų sureikšmindamas.
30. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo E. A. veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 261 straipsnyje, sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl paskirtos bausmės turi būti bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. A. padarė labai sunkų ir sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas galutinę subendrintą bausmę ir pasirinkdamas dalinį bausmių subendrinimo būdą, BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse esančias normas taikė teisingai. Pažymėtina, kad ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas įgyvendindamas vieningą sumanymą, viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, o reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. A. pagal BK 261 straipsnį nuteistas už tai, jog 2018 m. vasario mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, neatlygintinai perdavė nepilnamečiui ne mažiau kaip dvi tabletes su 0,192 g psichotropinės medžiagos – MDMA, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2018 m. kovo 13 d. 21 val. 30 min., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė 117,031 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir 0,890 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Akivaizdu, kad kiekviena ši veika yra savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas, nes nuteistasis E. A. ne viena veika, o skirtingais ir savarankiškais veiksmais padarė kelias nusikalstamas veikas, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Pažymėtina, kad BK 261 straipsnyje numatytas labai sunkus nusikaltimas, o BK 260 straipsnio 1 dalyje – sunkus nusikaltimas, kurie nesudaro idealios sutapties, todėl nėra pagrindo už šiuos E. A. inkriminuotus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, t. y. bausmių apėmimą.
Dėl kardomosios priemonės – užstato
32. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. A. gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis pažeidė kardomąją priemonę – užstatą, todėl 8 000 Eur pereina valstybei. Apelianto vertinimu, E. A. dėl pareikštų naujų kaltinimų nėra pripažintas kaltu ir nuteistas, todėl 8 000 Eur užstatas turi būti grąžintas davėjui.
33. BPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta kardomoji priemonė – užstatas – yra piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis (kaltinamasis), jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Pagal BPK 133 straipsnio 4 dalies nuostatas, skiriant užstatą, nutarime ar nutartyje įtariamajam (kaltinamajam) išaiškinamos ir jo pareigos: 1) šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, 2) nekliudyti proceso eigos, 3) nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, tiek įtariamasis (kaltinamasis), tiek ir kitas, užstatą sumokėjęs, asmuo (užstato davėjas) yra įspėjami, kad jei įtariamasis (kaltinamasis) nevykdys jam nustatytų pareigų, užstatas pereis valstybei, o įtariamajam (kaltinamajam) gali būti paskirta kita kardomoji priemonė (BPK 133 straipsnio 5 dalis).
34. Nagrinėjamoje byloje E. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 5, b. l. 155–157) Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2018 m. birželio 12 d. nutarimu buvo pakeista 8 000 Eur užstatu ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti (t. 5, b. l. 162, 163–165). Iš nutarimo turinio matyti, kad E. A. buvo išaiškintos jo pareigos, t. y. šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą; nekliudyti proceso eigos; nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, E. A. ir užstato davėjas G. A. pasirašytinai buvo įspėti, kad E. A. nevykdant nustatytų pareigų, 8 000 Eur užstatas pereis valstybei.
35. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią bylą buvo gauti duomenys, kad E. A. 2019 m. vasario 14 d. buvo sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nes yra įtariamas padaręs naują nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (t. 6, b. l. 135). Šiaulių apygardos teismas atsižvelgęs į šiuos duomenys skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis E. A. pažeidė vieną iš kardomosios priemonės – užstato sąlygų, t. y. nedaryti naujų nusikalstamų veikų, todėl įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui 8 000 Eur užstatas pereis valstybei.
36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad baudžiamoji byla Nr. 1-106-795/2019, kurioje E. A. kaltinamas naujų nusikaltimų padarymu, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 276¹ straipsnio 1 dalyje, 2019 m. lapkričio 12 d. buvo perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisiamajame posėdyje. Iš duomenų taip pat matyti, kad E. A. 2019 m. vasario 14 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas tęsiama, nes baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas naujas nusikalstamas veikas.
37. Įvertinusi šią situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje nagrinėjamoje byloje nuteistasis E. A. pažeidė vieną iš kardomosios priemonės – užstato sąlygų, dėl ko buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl 8 000 Eur užstatas turi pereiti valstybei. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad visų kardomųjų priemonių, taip pat ir užstato taikymas yra susijęs su BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų siekimu, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo / pakeitimo griežtesne kardomąja priemone klausimą, įstatymo leidėjo BPK 133 straipsnio 4 dalyje naudojama formuluotė “nedaryti naujų nusikalstamų veikų” negali būti aiškinama ir supranta taip, kad nusikalstamos veikos padarymas turi būti nustatytas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai, jog asmuo daro nusikalstamas veikas, gali būti vertinamas pradėto ikiteisminio tyrimo pagrįstumas ir duomenų pakankamas pareiškiant įtarimą. Priešingu atveju būtų paneigiama kardomosios priemonės taikymo paskirtis.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. A. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą atmesti.