- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-13
- Bylos Nr.
- 1S-16-478/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05823-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Advokatai
- Elena Stankevičienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. R. (A. R.) ir jo gynėjos advokatės Elenos Stankevičienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos – 1 365,17 Eur išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu A. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir perduotas laiduotojos J. R. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 70 straipsnio 1 dalies pagrindu, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 valandų nemokamų darbų, kurie turi būti atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą priteisti iš A. R. 1 365,17 Eur dydžio išlaidas už šios tarnybos koordinatorės parinkimu paskirtų advokatų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui A. R. teiktą antrinę teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu.
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi patenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir nutarė priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. R. valstybės naudai 1 365,17 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo A. R. ir jo gynėja advokatė E. Stankevičienė skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą ir nepriteisti iš A. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu gynėjas A. R. paskirtas valstybės iniciatyva, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei BPK 51 straipsnio 2 dalimi, t. y. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodytais išimtiniais atvejais, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš A. R. nebuvo galimas.
4.2. Mano, kad priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas buvo pažeista A. R. teisė į gynybą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 1 dalies c punkte. Skunde teigiama, kad siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu nepriklausomai nuo A. R. valios ir netgi prieš jo valią, kadangi A. R. buvo nurodęs, jog gali ir nori gintis pats savarankiškai dėl to, jog neturėjo pakankamai lėšų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti.
5. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. R. ir jo gynėjos advokatės E. Stankevičienės skundas atmetamas
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagą ir skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai ir nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų išsprendė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. R. priteisimo klausimą.
7. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
8. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 361 straipsnį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu, be kita ko, turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo.
9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu A. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustačius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Minėtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. liepos 28 d. Nuosprendžio vykdymo metu pirmosios instancijos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. R. 1 365,17 Eur dydžio išlaidas už teiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo bei pažymos matyti, kad A. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ikiteisminio tyrimo metu sudarė 368,50 Eur, bylos teisminio nagrinėjimo metu – 996,67 Eur (t. 2, b. l. 63–65).
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant įgyvendinti A. R. teisę į gynybą, ikiteisminio tyrimo metu nustačius įtariamųjų gynybos interesų prieštaravimus, kai bent vienas iš jų turi gynėją, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyriausiosios tyrėjos R. K. 2021 m. vasario 25 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu ir A. R. paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas advokatas A. P. (A. P.). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi taip pat nustatęs kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimus, kai bent vienas iš jų turi gynėją, pripažino, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, A. R. paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą gynėją advokatę E. Stankevičienę, kuri atstovavo A. R. bylos teisminio nagrinėjimo metu. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, gynėjai A. R. baudžiamojo proceso metu paskirti ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, bet BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
11. Kaip minėta anksčiau, BPK 106 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyti tik du atvejai, numatyti BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylos, kada valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nėra išieškomos iš nuteistojo. Vadovaujantis teismų praktika valstybės garantuojamos teisinė pagalbos išlaidos paprastai neišieškomos ir tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas apeliacinis ar kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, kadangi šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-227-697/2022). Taigi, visais kitais atvejais, teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, turi diskrecijos teisę valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš nuteistojo.
12. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba A. R. buvo suteikta vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. nustačius kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimus, kai bent vienas iš jų turėjo gynėją. Šis teisinis pagrindas nepatenka į BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis, kada valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nėra išieškomos iš nuteistojo. Taip pat nebuvo nustatytos ir išimtys, numatytos teismų praktikoje. Byloje nėra duomenų, jog A. R. baudžiamojo proceso metu būtų sulaikytas ar suimtas, A. R. buvo teisiamas pirmą kartą ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, nenustačius baudžiamojo proceso įstatyme bei teismų praktikoje numatytų išimčių, kada valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nėra išieškomos iš nuteistojo, skundo argumentas, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš A. R. nebuvo galimas, atmetamas kaip nepagrįstas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su skundo teiginiu, jog priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas buvo pažeista A. R. teisė į gynybą, garantuojama EŽTK 6 straipsnio 1 dalies c punkte.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarime pažymėjo, jog EŽTK 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintos garantijos baudžiamajame procese, įskaitant kaltinamojo teisę į nemokamą advokato pagalbą, turi būti vertinamos kartu su Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos sprendimais. Pažymėtina, kad pagal EŽTT jurisprudenciją teisė gintis padedamam savo paties pasirinkto gynėjo, kuri expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta EŽTK 6 straipsnio 3 dalies c punkte, nėra absoliuti ir jai gali būti taikomi tam tikri apribojimai, kiek tai susiję su nemokamos teisinės pagalbos teikimu, taip pat kai teismai sprendžia, ar konkrečioje byloje teisingumo interesai reikalauja, kad kaltinamasis būtų ginamas jų paskirto advokato (EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Dvorski prieš Kroatiją, peticijos Nr. 25703/11). Be to, teisė „gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją“ nebūtinai suteikia teisę pačiam kaltinamajam nuspręsti, kaip, kokiu būdu jo atstovavimas bus užtikrintas. Privalomas atstovo paskyrimas vertinamas kaip priemonė kaltinamojo interesams baudžiamajame procese tinkamai apsaugoti ir nacionaliniai teismai jį skirti gali nuspręsti net ir tuo atveju, kai kaltinamasis tam prieštarauja (EŽTT Didžiosios kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Correia de Matos prieš Portugaliją, peticijos Nr. 56402/12). Baudžiamosiose bylose nemokamai teisinei pagalbai gauti gali būti nustatytos tam tikros sąlygos: pirma, tokia pagalba kaltinamajam nemokamai suteikiama tik tada, kai tas asmuo neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, ir, antra, tokios teisinės pagalbos būtinumą lemia teisingumo interesai (EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Dvorski prieš Kroatiją, peticijos Nr. 25703/11). EŽTT yra pažymėjęs, jog vertinant, ar kaltinamojo finansinė padėtis yra tokia, kad jam būtina suteikti teisinę pagalbą, reikia atsižvelgti į visas aplinkybes; kaltinamasis turi parodyti, kad jam trūksta lėšų teisinei pagalbai apmokėti (EŽTT Didžiosios kolegijos 2004 m. rugsėjo 21 d. sprendimas byloje Santambrogio prieš Italiją, peticijos Nr. 61945/00).
15. Taigi, teismas ar kitas kompetentingas subjektas, siekdamas tinkamai apsaugoti kaltinamojo interesus, t. y. kad kaltinamasis galėtų tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, gali privalomai paskirti advokatą netgi ir tuo atveju, jeigu kaltinamasis tam prieštarauja, tačiau teisė į nemokamą teisinę pagalbą, numatyta EŽTK 6 straipsnio 3 dalies c punkte, nėra absoliuti ir siejama su lėšų trūkumu teisinei pagalbai apmokėti bei teisingumo principo įgyvendinimu.
16. Bylos duomenimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo A. R. yra (duomenys neskelbtini) metų, t. y. jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini) vyras, turintis pastovų darbą – yra mažosios bendrijos „V.“ ir uždarosios akcinės bendrovės „O.“ (duomenys neskelbtini). A. R., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad pagrindinis jo verslas yra (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad su kolegomis pradėjo naują verslą – (duomenys neskelbtini) nuomą (t. 2, b. l. 39–41). J. R., apklausiama kaip galima laiduoja, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu vyro pajamos nebuvo stabilios, reikėjo skirti pajamų verslo vystymui, tačiau dabar padėtis stabilizavosi (t. 2, b. l. 39–41). Nors skunde teigiama, kad A. R. neturi pakankamai lėšų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei skundo nagrinėjimo metu nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Taigi, nesant duomenų, jog A. R. neišgali susimokėti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, skundo teiginiai apie sunkią A. R. turtinę padėtį vertintini kaip deklaratyvūs. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad A. R. baudžiamojo proceso metu neprieštaravo, jog jį gintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinkti advokatai, todėl tiek teismas, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatę teisinį pagrindą, numatytą BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pagrįstai asmeniui paskyrė gynėją advokatą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisės į gynybą nepažeidė ir ją tinkamai užtikrino.
17. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apygardos teismas tinkamai įvertino visas nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, suteiktą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtį, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens amžių ir tai, kad jis yra darbingas ir turi pastovias pajamas, todėl pagrįstai nusprendė, kad iš A. R. priteistina išlaidų advokatų antrinei teisinei pagalbai apmokėti suma (1 365,17 Eur) yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus. Spręsti, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrindo nėra. Kaip minėta, A. R. yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl turi realias galimybes atlyginti iš jo priteistas išlaidas už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. R. ir jo gynėjos advokatės E. Stankevičienės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. R. ir jo gynėjos advokatės Elenos Stankevičienės skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.