Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ir atsakovo V. P. (V. P.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Taip pat ieškovė su atsakovu tarėsi įsigyti naują būstą, 2021 metais intensyviai domėjosi parduodamais namais. Radus tinkamą namą, atsakovas staiga be jokios priežasties persigalvodavo. Šalims neįsigijus namo, bendro gyvenimo metu iš šalių bendrai užgyvento turto atsakovas padengė didžiąją dalį – 65 proc. kredito būstui, kuriame gyveno šeima, įsigyti. 2021 metų balandžio mėnesį tarp šalių pablogėjo santykiai, šalys pradėjo tartis dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu.

Atsakovas, pablogėjus santykiams, per 2 kartus nuo savo banko sąskaitos nusiėmė 11 400,00 Eur (2021-04-09 – 4 800 Eur; 2021-04-12 – 6 600 Eur) ir jų į bendrą turto masę negrąžino. Vėliau santykiai tarp šalių nors ir pagerėjo, šeima domėjosi naujo būsto įsigijimu, tačiau atsakovas nuimtų nuo banko sąskaitos pinigų į bendrą turto masę negrąžino. Ilgainiui šalių santykiai pašlijo, bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovė su dukterimi 2022 m. lapkričio 4 d. paliko bendrus šeimos namus, santuoka faktiškai iširo 2022 m. lapkričio 4 d., t. y. kada ieškovė persikėlė gyventi atskirai.

Ieškovės vertinimu, atsakovas nuo santuokos iširimo 2022 m. lapkričio 4 d. teikė nepilną išlaikymą vaikui. Civilinė byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2023 m. gegužės 22 d., todėl ieškovė formuluoja papildomą reikalavimą dėl skolos už vaiko išlaikymą priteisimo iki civilinės bylos iškėlimo. Atsakovas už vaiko išlaikymą laikotarpiu nuo 2022-11-04 iki 2023-05-22 pervedė į ieškovės banko sąskaitą 2 420 Eur (400+400+420+300+300+300+300), todėl susidarė 1 080,00 Eur skola (7 mėn. x 500 Eur – 2 420 Eur).

Kartu ieškovė pažymėjo, kad jos ir atsakovo santuokos metu turto, kuris būtų įregistruotas kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė neįgijo, tačiau atsakovo vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo įgytas 2010 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, kurio įsigijimas dalinai buvo finansuotas iš bendrų šalių lėšų iki santuokos sudarymo, o vėliau ir santuokos metu. Ieškovė su atsakovu kartu apsigyveno ir bendrą ūkį pradėjo vesti nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., už ieškovės asmenines lėšas, įneštas kaip pradinis įnašas, atsakovas įsigijo automobilį PEUGEOT 3008 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku pagrindu.

Ieškovė pabrėžė, kad bendro gyvenimo metu buvo padengta didžioji dalis paskolos šeimos būstui įsigyti. Pagal AB SEB banko pateiktus banko sąskaitų išrašus bendro ūkio vedimo metu buvo padengta 52 657,19 Eur būsto kredito suma. Todėl, ieškovės vertinimu, turtas pripažintinas bendra daline nuosavybe, kurios 33 dalys priklauso ieškovei. Dėl šios aplinkybės ieškovei turėtų būti priteista atitinkama dalis kompensacijos už butą.

Be to, šalių bendro gyvenimo metu iki santuokos sudarymo 2017-11-14 atsakovo V. P. vardu buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku, kuria buvo finansuotas automobilio PEUGEOT 3008 (v/n (duomenys neskelbtini) įsigijimas. Iš bendrų šalių lėšų automobilio išpirkimas buvo vykdomas nuo Lizingo sutarties sudarymo 2017-11-14 iki santuokos sudarymo 2019-06-05 ir po santuokos iki 2022-11-04. Ieškovė iš asmeninių lėšų (pardavė automobilį) sumokėjo pradinę įmoką už automobilį 7 260 Eur sumoje. Likusias lizingo įmokas už laikotarpį nuo 2018-03-15 iki 2022-11-04 – 19 019,86 Eur + 201,41 Eur administravimo mokestis, šalys sumokėjo iš bendrų lėšų. Iš atsakovo ieškovei priteistina 16 870,64 Eur (7 260,00 + (19 019,86 + 201,41) /2) kompensacija už automobilį.

Kartu ieškovė pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad nėra pagrindo nustatyti, jog ieškovė įgijo dalinės nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), įvertinus aplinkybę, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu įgijimas buvo finansuotas ir iš bendrų šalių lėšų kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, iš atsakovo ieškovei priteistina 26 328,59 Eur kompensacija.

Ieškovės vertinimu, atsakovo banko sąskaitos likučiai 2022-11-04 buvo 41 268,20 Eur: 12 492,91 Eur; 29 295,25 USD (28123,44 Eur konvertavus iš USD į EUR (29295,25x0,96); 4,89; 646,96 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteistina suma sudaro 20 634,10 Eur (41 268,20/2). Atsakovas ieškovei pirmą kartą nutraukti santuoką pasiūlė 2021 metų balandžio mėnesio pradžioje ir pateikė ieškovei 2021-04-13 pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu projektą, kuriame pasiūlė vaikui teikti 600 Eur išlaikymą. Tuo metu atsakovas rengdamasis santuokos nutraukimui per 2 kartus nuo savo banko sąskaitos nusiėmė 11 400,00 Eur (2021-04-09 – 4 800 Eur; 2021-04-12 – 6 600 Eur) ir jų į bendrą dalintino turto masę negrąžino. Atsakovas savo seseriai A. L. nuo 2021-09-20 iki 2022-09-20 pervedė 9 297,78 Eur, iš kurių A. L. į bendrą dalintiną turto masę grąžino 1 500 Eur. Ieškovė pripažino, kad iš 11 400 Eur reikalavimo 1 500 Eur sumą atsakovas galėjo išleisti kelionėms, todėl ieškovės reikalavimas dėl bendro dalintino turto masės sumažinimo buvo 4 950 Eur.

Atsakovas nepilnametės dukters išlaikymui sutiko skirti po 300,00 Eur periodinių išmokų iki dukters pilnametystės. Pažymėjo, kad terminas, kurio metu neva susidarė išlaikymo įsiskolinimas, iš tiesų skaičiuotinas nuo tikrojo šalių turtinių santykių nutrūkimo momento – nuo 2022-10-13 iki ieškinio pateikimo dienos – 2023-05-22 – tai yra 8 mėnesiai. Skaičiuojant, jog V. P. turėtų teikti 300,00 Eur per mėnesį išlaikymą, atsakovas turėtų sumokėti 2 400,00 Eur (300,00 Eur x 8 mėn. = 2 400,00 Eur). Atsižvelgiant, jog pati ieškovė pripažįsta, jog iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas yra sumokėjęs 2 420,00 Eur, akivaizdu, jog išlaikymo įsiskolinimo tiesiog nėra, taigi ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo atmestinas.

Atsakovas laikėsi pozicijos, kad nekilnojamas turtas (butas) yra ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine jo nuosavybe, kadangi butas įgytas 2010-04-01, santuoka sudaryta 2019-06-05. Pagal atsakovo pateiktą AB SEB banko pažymą, laikotarpiu nuo 2010-04-01 (būsto įsigijimo) iki 2019-06-05 (šalių santuokos sudarymo) hipotekiniam kreditoriui buvo sumokėta iš viso 47 262,39 Eur (36 544,71 Eur kredito bei 10 717,68 Eur palūkanų). Pagal atsakovo pateiktą AB SEB banko pažymą, nuo 2019-06-05 (šalių santuokos sudarymo) iki 2021-04-14 (visiško kredito sutarties įvykdymo) sumokėta 34 103,92 Eur (33 137,65 Eur kredito bei 966,27 Eur palūkanų). Taigi net ir skaičiuojant, kuriuo konkrečiu laikotarpiu sumokėta didesnė dalis kredito kartu su palūkanomis, matyti, kad didesnė dalis prievolės įvykdyta išimtinai atsakovo V. P. asmeninėmis lėšomis iki santuokos sudarymo. Kadangi šis turtas įsigytas iki santuokos sudarymo, bei didžiąja dalimi apmokėtas V. P. asmeninėmis lėšomis (bendrai sumokėta 92 912,11 Eur, atsakovas V. P. iki santuokos sumokėjo 58 808,19 Eur, arba 63,29 proc. buto kainos, santuokoje sumokėjo 34 103,92 Eur, arba 36,71 proc. buto kainos), jis yra ir lieka asmenine V. P. nuosavybe, ir nutraukiant santuoką, nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Turtinių santykių nutraukimo dieną (2022-10-13) atsakovas savo sąskaitose turėjo 34 267,08 Eur (vienoje sąskaitoje – 861,89 Eur, kitoje – 39,89 Eur, trečioje – 13 335,00 Eur ir 20 567,08 JAV dolerių, kas tos dienos valiutų keitimo kursu lygu 20 030, 30 Eur). Taigi dalintinos tik 34 267,08 Eur dydžio piniginės lėšos, o ne 41 790,00 Eur, kaip nurodo ieškovė. Minusavus santuokos sudarymo momentu (2019-06-05) V. P. turėtus 19 153,71 Eur, dalintina tik 15 113,37 Eur. Dėl to ieškovės naudai priteistina 7 556, 69 Eur.

Pagal byloje esančius duomenis ir tikrąją šalių turtinių santykių nutrūkimo datą (2022-10-13), ieškovės banko sąskaitose buvo 12 840,53 Eur, taigi ieškovė turėtų kompensuoti ne 6 148,54 Eur, o 6 420,27 Eur. Atsakovas nurodė, kad nuo jo banko sąskaitos nuimti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, atliekant tarpusavio vienarūšių reikalavimų užskaitą pagal CK 6.130 – 6.131 straipsnius, atsakovas ieškovei privalo sumokėti 20 484,54 Eur kompensaciją, kuri apskaičiuota šia tvarka: V. P. privalo kompensuoti V. P. 7 556,69 Eur už jo banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, V. P. privalo kompensuoti V. P. naudai 4 124,11 Eur, už jos banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas. V. P. privalo kompensuoti V. P. 17 051,96 Eur už santuokos metu nuo 2019-06-05 iki 2021-04-15 kredito įmokų su palūkanomis padengtą būsto kredito dalį.

2025-07-07 pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškimą dėl ieškinio vieno iš reikalavimų patikslinimo, kuriuo ieškovė patikslino reikalavimą dėl automobilio padalinimo ir pareiškė reikalavimą pripažinti automobilį PEUGEOT 3008 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės ir atsakovo bendra daline nuosavybe, kurioje ieškovės dalis 48,15 proc., priteisti atsakovui automobilį PEUGEOT 3008 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteisti ieškovei 11 069,68 Eur kompensaciją.

Ieškovės vertinimu, kadangi automobilis įsigytas iki santuokos sudarymo, jis pripažintinas bendra daline nuosavybe. Atsakovas iš ieškovės automobilį paėmė 2023-03-15, šią dieną jo vertė buvo 22 990,00 Eur. 2023-03-15 dienai neapmokėta automobilio vertė buvo 8531,77 Eur iš 34 460,00 Eur. Ieškovės įnašo dalis už automobilį sudaro 16 594,11 Eur (7 260+9 334,11), t. y. sumokėta 7260 Eur pradinė įmoka ir pusė mokėtinų įmokų nuo 2018-03-15 iki 2023-03-16 (34 460-8531,77-7260)/2). Procentine išraiškai tai sudaro 48,15 proc. nuo automobilio įsigijimo kainos.

2025-11-20 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino reikalavimą ir prašė pripažinti ieškovei (duomenys neskelbtini)dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalis kitų statinių – aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šį turtą priteisti atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisti 50 000 Eur kompensaciją ir 5 proc. procesines palūkanas.

Atsakovas su ieškovės reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo sutiko iš dalies, ieškovei sutiko sumokėti 17 051,96 Eur kompensaciją.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

nutraukti santuoką, įregistruotą 2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp V. P. (iki santuokos sudarymo pavardė – (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui V. P. palikti pavardę (duomenys neskelbtini), ieškovei V. P. grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo nepilnametės A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. P..

Priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui – A. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 500,00 Eur (penkis šimtus Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. P. 1 013,33 Eur (vieną tūkstantį trylika Eur 33 ct) išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. P., gim. 2017 m. vasario 4 d., įsiskolinimą, nuo šios sumos 5 (penkių) procentų palūkanas nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos – 2023 m. gegužės 24 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nepilnametės A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę V. P..

Nustatyti atsakovo V. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. P., gimusia (duomenys neskelbtini), tokiomis sąlygomis: 1. A. V. P. apie pageidavimą bendrauti su vaiku, bendravimo trukmę privalo informuoti ieškovę trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki pageidaujamo bendravimo laiko, įtvirtinant susitarimą dėl informavimo; 2. Atsakovas privalo informuoti ieškovę trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 dieną, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) atsakovas negali pasiimi vaiko sutartu laiku; 3. Ieškovė privalo informuoti atsakovą trumpąja SMS žinute apie svarbias priežastis (varžybos, būrelis ar kiti užsiėmimai, liga, ekskursija, pan.), dėl kurių vaikas negalėtų susitikti su atsakovu jo pageidaujamu laiku. Apie tokias priežastis ieškovė informuoja atsakovą per 1 dieną nuo jo pageidavimo bendrauti su vaikais informavimo arba per 1 dieną nuo tokių priežasčių atsiradimo, jei priežastys atsirado po informavimo apie pageidaujamą bendravimą; 4. Įpareigoti atsakovą bendravimo su nepilnamečiu vaiku mokslo metų laiku ar vaiko užsiėmimo laiku užtikrinti, kad vaikas paruoštų pamokas, lankytų suplanuotus būrelius ir užsiėmimus, galėtų išvykti į varžybas, būtų užtikrinta galimybė poilsiui.

Pripažinti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)dalį kitų statinių – automobilių stovėjimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo V. P. nuosavybe.

Pripažinti automobilį Peugeot 3008, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo V. P. nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo V. P. 17051,96 Eur kompensaciją už atsakovo įsigytą nekilnojamąjį turtą, 10192,78 Eur kompensaciją už atsakovo įsigytą automobilį, 14485,55 Eur kompensaciją už padalintas pinigines lėšas, 4 950 Eur kompensaciją už bendro dalintino turto masės sumažinimą, viso 46680,29 Eur kompensaciją ieškovei V. P..

Priteisti iš atsakovo V. P. 7220,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (237,00 Eur žyminio mokesčio ir 6983,60 Eur išlaidų už advokatų teisinę pagalbą) ieškovei V. P..

Priteisti iš ieškovės V. P. 965,58 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovui V. P..

Priteisti iš atsakovo V. P. 1222,92 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai; santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos; ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Pirmosios instancijos teismas dėl santuokos nutraukimo nurodė, jog iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys nuo 2022 metų spalio – lapkričio mėn. gyvena atskirai, nebendrauja, ryšių nepalaiko, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Šios aplinkybės leidžia laikyti santuoką iširusia. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktą ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą, yra pagrindas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Kartu sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl pavardžių po santuokos nutraukimo yra pagrįstas, o reikalavimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas, nes toks reikalavimas reikštas nebuvo.

Dėl šalių faktinio gyvenimo skyrium momento pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės paaiškinimai, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2022-11-01 skaitiklių rodmenys, 2022-11-04 šeimos būsto nuotraukos, patvirtina, jog ieškovė su dukra iki 2022-11-04 dienos gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. šeimos būste, kuriame šalys su nepilnamete dukra gyveno tiek iki santuokos sudarymo, tiek po jo. Be to, atsakovo banko sąskaitos išrašas (su paskutiniais skaitmenimis 9655) patvirtina, jog 2022-10-25 atsakovas į šią sąskaitą pervedė 500 Eur. Ieškovės paaiškinimais, atsakovas išvykstant jai palikdavo banko kortelę (sąskaitos paskutiniai skaičiai 9655), į kurią atsakovas pervesdavo pinigines lėšas, kad ieškovė jas galėtų naudoti šeimos poreikių tenkinimui. Taigi, atsakovas 2022-10-25 pervedė ieškovei 500 Eur šeimos poreikių tenkinimui, kas leidžia teigti, jog šalys 2022-10-25 dar vedė bendrą ūkį ir prieštarauja atsakovo teiginiui, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko 2022-10-13. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad iki 2022-11-04 ieškovė su dukra gyveno šalių šeimos bute ir šalys vedė bendrą ūkį. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo 2022-10-13 kreipimasis į advokatą dėl konsultacijos dėl santuokos nutraukimo nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog šalių šeimyniniai santykiai nutrūko 2022-11-04. Juolab, kad bylos duomenimis, šalys dar 2021-04-13 pareiškimu ketino kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, buvo aptarusios ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas.

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas pabrėžė, jog įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus medžiagą, ieškovės pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri tinkamai juo rūpinasi ir prižiūri, nepilnametei yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, Vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka, kad nustačius šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, bus užtikrinti vaiko interesai, šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitinka nepilnametės interesus ir jiems neprieštarauja, todėl nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pagal byloje esančius įrodymus ieškovės darbo užmokestis per mėnesį yra apie 3000 Eur, atsakovo 2021-2022 metais – apie 9663 Eur per mėnesį (apie pastaruoju metu gaunamas pajamas atsakovas duomenų nepateikė), dėl ko pripažino, jog atsakovo gaunamos pajamos ženkliai didesnės nei ieškovės (apie tris kartus). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia atsakovui teikti prašomo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, o bylos duomenimis, atsakovas dukros išlaikymui nuo 2026 m. vasario mėn. teikia po 432,00 Eur per mėnesį. Be to, ieškovės paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog šalių dukrai būtinas didesnis nei 1000,00 Eur išlaikymas per mėnesį. Atsižvelgdamas į dukters poreikius, į tai, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomą 500 Eur dydžio išlaikymą, teismas darė išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis atitinka šalių nepilnametės dukros poreikius ir nepažeidžia abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyros.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai teismo sprendime nurodoma, kad ieškovės atstovas 2025-11-20 vykusio teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo ir prašė priteisti 1 013,33 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog įsiskolinimas yra skaičiuojamas nuo 2022-11-04 dienos, t. y. lapkričio mėnuo, už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas yra ne pilnas, atimamos keturios dienos, įsiskolinimo suma mažintina iki 1013,33 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovas dukros išlaikymui ginčo laikotarpiu pervedė šias sumas: 2022-11-20 pervedė 400,00 Eur, 2022-12-10 pervedė 400,00 Eur, 2023-01-13 pervedė 420,00 Eur, 2023-02-12 pervedė 300,00 Eur, 2023-03-13 pervedė 300,00 Eur, 2023-04-14 pervedė 300,00 Eur, 2023-05-16 pervedė 300,00 Eur. Taigi, ginčo laikotarpiu nuo 2022-11-04 iki 2023-05-22 atsakovas pervedė 2 420 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į šalių dukros poreikius, į tai, jog šalių dukrai tiek ginčo laikotarpiu, tiek šiuo metu yra būtinas didesnis nei 1000,00 Eur išlaikymas per mėnesį, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo turtinė padėtis ginčo laikotarpiu leido išlaikymui mokėti po 500 Eur kas mėnesį, teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir iš atsakovo priteisti 1 013,33 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai už laikotarpį nuo 2022-11-04 iki 2023-05-22.

Spręsdamas klausimą dėl atsakovo ir šalių dukters bendravimo tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad A. P. nesutinka likti per naktį pas atsakovą namuose, sutinka susitikti be nakvynių. Be to, bylos duomenimis, atsakovas 1 mėnesį praleidžia jūroje, 1 mėnesį grįžta į Lietuvą. Teismas, įvertinęs atsakovo darbo pobūdį, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra konkretaus atsakovo darbo grafiko, į ieškovės nurodytą nepilnametės dukros užimtumą popamokinėje veikloje, taip pat į šalių nepilnametės dukters išsakytą nuomonę, į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės trukdymą atsakovui susitikti ir bendrauti su dukra, sprendė, jog nėra pagrindo nustatyti atsakovo siūlomos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, o ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka neprieštarauja tiek šalių nepilnametės dukros, tiek atsakovo interesams.

Dėl ieškovės reikalavimų dėl turto padalijimo ar kompensacijų priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos duomenimis, atsakovas 2010-03-30 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už banko suteiktą kreditą asmeninės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą (butą su dalimi žemės sklypo ir dalimi aikštelės), iki bendro gyvenimo su ieškove (2014-09-01) grąžino bankui kreditą ir mokėjo palūkanas iš asmeninių lėšų. Byloje nustatyta, jog šalys ginčo bute nuo 2014-09-01 pradėjo gyventi kartu. Ieškovės paaiškinimai ir nustatytos byloje aplinkybės apie tai, jog šalims 2017-02-04 gimė dukra ir 2019-06-05 įregistruota santuoka tarp šalių, leidžia pripažinti, jog šalys nuo 2014-09-01 gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Tačiau pagal teismų praktiką, net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog nuo 2014-09-01 bankui kreditas buvo grąžinamas ir mokamos palūkanos tik iš atsakovo sąskaitos. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė nors kokią kredito dalį būtų mokėjusi savo asmeninėmis lėšomis. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad iki santuokos sudarymo prie buto įsigijimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad iki santuokos sudarymo bendro gyvenimo metu atsakovo pajamos buvo ženkliai didesnės nei ieškovės (ieškovės – apie 650 Eur per mėnesį, atsakovo – nuo 1500 iki 7000 Eur per mėnesį). Nors ieškovės teigimu, atsakovas 2015-2016 metais nedirbo, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2015-01-01 iki 2015-08-26 buvo įdarbintas A. M. Cyprus LTD, bendras atlyginimas per šį laikotarpį buvo 88270,59 Eur; 2016 metais atsakovo pajamas sudarė 17978,80 Eur. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas turėjo pakankami asmeninių lėšų kreditoriui vykdyti prievolę – grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Aplinkybę, kad atsakovas kreditą grąžino ir mokėjo palūkanas iš savo sąskaitos, patvirtino ir pati ieškovė teismo posėdžio metu. Be to, ieškovė paaiškino, kad 2014 metais butui (duomenys neskelbtini) buvo daromas remontas, iki to laiko butas buvo įrengtas minimaliai, ieškovės teigimu, buto remontą darė pats atsakovas, jis samdė darbuotojus, mokėjo už remontą, tik ieškovės klausė, kaip nori atlikti remontą. Pasak ieškovės, kol vyko remontas šalys gyveno nuomojamuose butuose, kuriuos nuomojo atsakovas, po buto remonto komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini) mokėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas. Taigi, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad ieškovė iki santuokos įregistravimo bendro gyvenimo metu savo asmeninėmis lėšomis ar darbu prisidėjo prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Be to, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad šalių jungtinė veikla turėjo konkretų tikslą – tikslą sukurti bendrą dalinę nuosavybę, ir taip pat neįrodė, kad jos indėlis pinigais ar asmeniniu darbu šioje veikloje buvo esminis, sukuriantis daiktines teises į butą, dėl ko butas ir automobilių stovėjimo aikštelė pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe.

Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad šalims iki santuokos įregistravimo gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį buvo aiškus šalių susitarimas šalių gaunamą darbo užmokestį dalintis lygiomis dalimis, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti, jog ieškovės ir atsakovo darbo užmokestis, įgytas nuo 2014-09-01 šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį ieškovei ir atsakovui priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise – lygiomis dalimis, atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl alternatyvaus ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 26 328,59 Eur kompensaciją už bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis padengtą kredito dalį teismas nurodė, jog, netenkinus ieškovės reikalavimų pripažinti butą, adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja daline šalių nuosavybe ir pripažinti, jog ieškovės ir atsakovo darbo užmokestis, įgytas nuo 2014-09-01, šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį ieškovei ir atsakovui priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise – lygiomis dalimis, nėra pagrindo ieškovei iš atsakovo priteisti kompensacijos už atsakovo vykdytą asmeninę prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2010-04-01 kredito sutartį laikotarpiu nuo 2014-09-01 (gyvenimo kartu pradžios) iki 2019-06-05 (santuokos sudarymo), todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje netenkintas.

Tačiau į bylą pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad santuokos metu, t. y. laikotarpiu nuo 2019-06-05 (nuo santuokos sudarymo) iki 2021-04-14 (iki sutarties įvykdymo) atsakovui vykdant asmeninę prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2010-04-01 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrų sutuoktinių lėšų kreditoriui buvo sumokėta 34 103,92 Eur. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat ir į sutuoktinių gaunamų lėšų reglamentavimą, teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 17 051,96 Eur kompensaciją, kurią sudaro pusė atsakovo kreditoriui sumokėtos sumos.

Teismas nurodė, jog 2017-11-14 tarp atsakovo V. P. ir AB SEB banko sudaryta lizingo sutartis, pagal kurią bankas atsakovui suteikė kreditą (bendra lizingo mokama suma – 29 170,28 Eur) automobilio PEUGEOT 3008, 2017 m. įsigijimui (turto kaina 34 460 Eur), o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti, mokėti palūkanas ir kitus mokesčius per 60 mėnesių laikotarpį mokant kas mėnesį 339,61 Eur įmokas (iš viso mokėtina suma 36 4855,22 Eur, pradinė įmoka 7 260,00 Eur). Iš pateikto Lizingo sutarties mokėjimo grafiko – sąskaitos matyti, kad pradinis įnašas – 2018-02-14, pirma įmoka – 2018-03-15, paskutinė įmoka – 2025-02-15). Iš automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis PEUGEOT 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-07-02 registruotas V. P. vardu. 2023-03-16 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo konstatuotas automobilio PEUGEOT 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas iš V. P. ir perdavimas V. P..

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas lizingo sutartį sudarė iki santuokos įregistravimo, į tai kad nors šalys tuo metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir bylos duomenimis, ieškovė sumokėjo pradinį įnašą už automobilio įsigijimą, tačiau nesant aiškaus šalių susitarimo dėl automobilio įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, be to, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, tiek bendro gyvenimo metu iki santuokos sudarymo, tiek santuokos metu gyvenant kartu, tiek šalims pradėjus gyventi atskirai visas įmokas kreditoriui mokėjo atsakovas iš savo sąskaitos, jo vardu ir registruotas automobilis, sprendė, jog nėra pagrindo automobilį pripažinti šalių bendrąja daline nuosavybe, tačiau yra pagrindas pripažinti, kad automobilį atsakovas įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Bylos duomenimis, kreditoriui prievolė pagal lizingo sutartį įvykdyta pilnai, automobilis registruotas atsakovo vardu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė 2017-11-14 iš savo asmeninių lėšų automobilio pardavėjui sumokėjo pradinį 7260,00 Eur įnašą. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. Atsakovas lizingo įmokas mokėjo tiek iki santuokos sudarymo, tiek santuokos metu. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu dėl 10 192,78 Eur kompensacijos už panaudotas ieškovės asmeninės lėšas ir sutuoktinių bendras lėšas automobilio PEUGEOT 3008, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimui, priteisimo, todėl iš atsakovo ieškovei priteista 10192,78 Eur kompensacija.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bylos duomenimis, šalys nuo 2014-09-01 iki santuokos sudarymo (2019-06-05) gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, neatėmė piniginių lėšų, buvusių šalių sąskaitose santuokos sudarymo dieną. Įvertinęs tai, kad atsakovo sąskaitose 2022-11-04 dieną iš viso buvo 41 268,20 Eur piniginių lėšų, iš atsakovo ieškovei priteistina pusė šių lėšų, kas sudaro 20 634,10 Eur kompensaciją. Bylos duomenimis, ieškovės sąskaitose 2022-11-04 dieną iš viso buvo 12 297,09 Eur piniginių lėšų, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina pusė šių lėšų, kas sudaro 6148,55 Eur kompensaciją. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 14 485,55 Eur kompensacija už dalintinas pinigines lėšas.

Teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už bendro dalintino turto masės sumažinimą, atsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė patikslino šį reikalavimą (kadangi pripažino iš 11 400 Eur reikalavimo 1 500 Eur dydžio sumą atsakovui galėjus panaudoti kelionėms, todėl ieškovės reikalavimas sudarė 4 950 Eur už bendro dalintino turto masės sumažinimą), taip pat į bendrą įrodinėjimo pareigą ir aplinkybę, jog atsakovas, tvirtinęs išgrynintas pinigų sumas panaudojęs šeimos atostogoms, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nepateikė savo paaiškinimų dėl pinigų nuėmimo ir jų panaudojimo. Byloje pateikti įrodymai apie šalių keliones nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovo išgrynintos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Juolab, jog ieškovė neigia šią aplinkybę, tvirtindama, jog kelionių metu grynais pinigais galėjo būti išleista apie 1500 Eur, kuriais sumažino savo reikalavimą. Šiuo atveju nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad išgryninti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, todėl atsakovas turi kompensuoti pusę išgrynintos sumos, kas sudaro 4 950 Eur ((11400 Eur – 1500 Eur)/2).

Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas pirmosios instancijos teismas nurodė, jog yra pagrindas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 1013,33 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos, tačiau, remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti 5 proc. procesinių palūkanų nuo ieškovei priteistų kompensacijos sumų. Skundžiamu sprendimu teismas taip pat vertino, jog yra tenkinama 79 proc. visų ieškovės reikalavimų bei remdamasis šia proporcija atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Ieškovė V. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys, priteisti ieškovei iš atsakovo 26 328,59 Eur kompensaciją už bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis padengtą kredito dalį butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, pripažinti, jog ieškovės ir atsakovo darbo užmokestis, kitas turtas, įgytas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį ieškovei ir atsakovui priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise – lygiomis dalimis; taip pat perskirstyti pirmosios instancijos teisme bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei kompensacijos už laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2019-06-05 iš atsakovo banko sąskaitos išleistas lėšas butui (duomenys neskelbtini)

, įsigyti. Teismas nepagrįstai nelaikė, jog ieškovės ir atsakovo darbo užmokestis, kitas turtas, įgytas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, ieškovei ir atsakovui priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise – lygiomis dalimis.

Apeliantės vertinimu, teismui nebuvo faktinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovui nuo 2015-01-01 iki 2015-08-26 buvo išmokėtas 8 8270,59 Eur atlyginimas, nes atsakovas apie atlyginimo išmokėjimą įrodymų nepateikė. Atlyginimo priskaičiavimas pats savaime dar nereiškia realaus atlyginimo išmokėjimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovo banko sąskaitos išrašas, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovo paimtas būsto kreditas buvo dengiamas ne tik iš atsakovo gaunamo atlyginimo, bet ir iš artimų giminaičių perduotų lėšų, kas rodo, jog atsakovas tuo metu kai negavo atlyginimo, gyveno iš ieškovės gaunamų pajamų, o kreditą dengė iš artimųjų giminaičių perduotų lėšų.

Be to, ieškovės ir atsakovo banko sąskaitų išrašų analizė nuo 2014 metų leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės gaunamos pajamos buvo skirtos išimtinai tenkinti tiek ieškovės, tiek atsakovo buitinius poreikius, nes išlaidos atspindi įvairių prekių pirkimą parduotuvėse, vaistinėse, kavinėse, degalų pirkimą įvairių įmokų mokėjimą. Atsakovo banko sąskaitų išrašai atspindi išlaidas kreditams dengti, pinigams kaupti. Tokia išlaidų struktūra patvirtina ieškovės ir atsakovo susitarimo buvimą, jog iš ieškovės pajamų šalys bendrai tenkina buitinius poreikius, iš atsakovo pajamų – išsipirkinėja turtą.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog tiek automobilio PEUGEOT 3008 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybės (pradinė įmoka mokėta iš lėšų, gautų ieškovei pardavus savo asmeninį automobilį; naujai įsigytu automobiliu naudojosi tik ieškovė, nes atsakovas net nebuvo išsilaikęs vairuotojo egzamino ir neturėjo pažymėjimo; komercinis pasiūlymas įsigyti automobilį buvo teiktas ieškovei), tiek paties atsakovo veiksmai ir nurodytos aplinkybes (atsakovas buto įsigijimo kreditą iš asmeninių lėšų dengė tik 4 metus, tuo metu iš bendrų šalių lėšų turtas buvo dengiamas net 7,5 bendro gyvenimo metus; kad atsakovas ne kartą ieškovei buvo nurodęs, jog butas yra bendras turtas; atsakovas vedant bendrą ūkį su ieškove buvo praradęs darbą ir nedirbo apie 8 mėnesius, dėl ko tuo metu teko skolintis pinigines lėšas; atsakovas atkalbėjo ieškovę nuo vykimo į Kanadą dirbti sakydamas, jog ieškovę viskuo aprūpins; buto mokesčius bei kitas buitines išlaidas apmokėjo ir ieškovė patvirtina šalių bendro ūkio vedimą ir susitarimo buvimą dėl bendro turto sukūrimo dar iki santuokos sudarymo dienos) patvirtina, kad atsakovo buto įsigijimo paskola buvo dengiama iš bendrų šalių piniginių lėšų, vedant bendrą ūkį iki oficialaus santuokos įforminimo, o vėliau ir santuokos metu bei visiškai buvo padengta šalių santuokos metu ((duomenys neskelbtini)).

Taigi, šalys nuo 2014-09-01 buvo susitarusios gaunamas pajamas laikyti bendru turtu – bendra daline nuosavybe, o santuokos sudarymas 2019-06-05 tik oficialiai patvirtino tokio susitarimo turinį, nes iki to laiko šalys ilgą laiką gyveno bendrai, dar 2015 m. susitarė dėl santuokos sudarymo, 2017 metais susilaukė bendro vaiko. Tai, apeliantės vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą butą pripažinti bendra daline nuosavybe, kurios 33 dalys priklauso ieškovei, todėl ieškovei turėjo būti priteista kompensacija už atsakovo panaudotas bendras lėšas būsto kreditui padengti.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo iš dalies panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nustatyti bendravimo tvarką, kad: 1) V. P. buvimo Lietuvoje metu su dukterimi A. P. bendrauja kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir pasibaigus bendravimo laikui tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val. dukrą grąžinant į jos gyvenamąją vietą. Konkrečią bendravimo datą ir vaikų paėmimo bei grąžinimo laiką V. P. ir V. P. derina raštu (SMS žinutėmis ar el. paštu) iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki planuojamo savaitgalio; 2) V. P. buvimo Lietuvoje metu su dukterimi A. P. bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais nuo 18.00 val. arba po dukters užklasinės veiklos, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba iš užklasinės veiklos vietos su nakvyne dukrą trečiadienio ryte pristatant į jos ugdymo įstaigą; 3) V. P. buvimo Lietuvoje metu su dukterimi A. P. bendrauja jo ir dukters vasaros atostogų metu (ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų, iš jų 15 dienų nepertraukiamai). Atostogos gali būti naudojamos tiek visos iš karto, tiek dalimis. Apie ketinimą pasiimti vaikus atostogoms ir tikslų pasiėmimo ir gražinimo laiką V. P. privalo pranešti V. P. raštu (SMS žinutėmis ar el. paštu) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios. Šalių suplanuotam atostogų laikui sutapus, pirmenybė pasirinkti atostogų laiką lyginiais metais tenka V. P., nelyginiais metais – V. P.; 4) Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji metai ir Šv. Velykos švenčiamos su vaiku šalių abipusiu sutarimu; 5) nustatyti, jog kiekvienas iš tėvų turi teisę susitikti su dukterimi jos gimimo dieną, net jei tuo metu vaikas būna pas kitą iš tėvų, iš anksto su kita šalimi suderinus susitikimo laiką ir vietą, vienas kitam netrukdant susitikti su vaiku jo gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių; 6) nustatyti, kad šalys viena kitai nekliudys bendrauti su dukterimi nuotolinio ryšio priemonėmis (mobiliuoju telefonu, internetinėmis programomis ar kt.); 7) nustatyti, jog nuolatinės gyvenamosios vietos ir/ar kontaktinių duomenų (telefono numeris, el. pašto adresas ir kt.) pasikeitimą vienas kitą informuoti raštu (SMS žinutėmis ar el. paštu) ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo gyvenamosios vietos ir/ar kontaktinių duomenų pasikeitimo dienos. Taip pat atmesti ieškinio reikalavimus dėl 1 013, 33 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2022-11-04 iki 2023-05-22; sumažinti priteistą kompensaciją iki 2 105,82 Eur; atmesti reikalavimą dėl 4 950 Eur kompensacijos už bendro turto sumažinimą; perskaičiuoti ir sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydį; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarka daro atsakovo teisę priklausomą tik nuo ieškovės gerų norų, nes pagal teismo sprendimą ieškovė dar turi teisę neleisti susitikti su dukra, nusprendusi, jog egzistuoja svarbios priežastys, kaip, kad numatyta bendravimo tvarkos 3 punkte. Kita vertus, šis punktas prieštarauja 4 punktui, kuriame numatyta, kad atsakovas turi užtikrinti jo pasimatymų su dukra metu jos būrelių, varžybų, kitų suplanuotų užsiėmimų lankymą, nors 3 punkte numatyta, kad visi šie renginiai priskiriami prie svarbių priežasčių, kurių pagrindu dukros susitikimas su atsakovu yra atšaukiamas.

Apelianto vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka jį diskriminuoja, nesuteikia teisės praleisti laiko su dukra darbo dienomis bei neužtikrina galimybės dažnesnio bendravimo pagrindu sukurti santykių, leidžiančių nustatyti bendravimo tvarką su nakvyne. Tai kartu neatitinka ir vaiko interesų turėti ir žinoti aiškų ir konkretų bendravimo grafiką bei tvarką.

Apeliaciniame skunde kartu nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą šalių gyvenimo skyrium pradžios momentą. Pažymima, kad teismas niekaip nevertino, jog atsakovas 2022 m. spalio mėn. jau buvo išvykęs (darbas užsienyje) ir po konsultacijos dėl ištuokos jokio bendro ūkio ar bendro gyvenimo su ieškove nevedė, kaip, beje, jau kurį laiką ir iki to. Taigi, fiziškai jokių kontaktų šalys neturėjo, atsakovui išvykus nepalaikė jokio asmeninio ryšio, o 500 Eur pervedimas buvo atliktas siekiant užtikrinti komunalinių mokesčių mokėjimą ir dukters poreikius, tačiau šis faktas niekaip neįrodo bendro ūkio vedimo, todėl turėtų būti konstatuota, jog pasekmės šalių turtinėms teisėms atsirado nuo 2022-10-13 ir turtas dalijamas tas, kuris buvo tai dienai.

Dėl 14 485,55 Eur kompensacijos apeliantas nurodo, jog sprendimą neatsižvelgti į šalių turėtas lėšas banko sąskaitose iki santuokos, teismas motyvavo tuo, kad šalys nuo 2014-09-01 iki santuokos sudarymo (2019-06-05) gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, šiuo atveju neatimamos piniginės lėšos, buvusios šalių sąskaitose santuokos sudarymo dieną. Tačiau teismo motyvas prieštarauja kitai sprendimo daliai (sprendimo 26 psl., 5 – 6 pastraipa), kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti abiejų šalių darbo užmokestį, turėtą iki santuokos sudarymo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Todėl ir banko sąskaitose turėtos kiekvienos iš šalių pinigų sumos, sukauptos iš atlyginimų iki santuokos, negali būti pripažintos bendromis vien dėl to, kad šalys gyveno kartu (nesusituokę). Tai asmenine nuosavybe turėtos piniginės lėšos, kurios turi būti išminusuotos iš santuokos nutrūkimo dienai buvusių piniginių ir dalintinų lėšų, taip pat atsižvelgiant ir į tai, jog šalių gyvenimo skyrium momentas yra 2022-10-13.

Nesutikdamas su išlaikymo įsiskolinimu apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog laikotarpiu iki bylos iškėlimo, atsakovas dukrai privalėjo skirti po 500 Eur, nes tokie buvo jos poreikiai, nors tų poreikių net neanalizavo. Tuo metu dukra nelankė tiek užsiėmimų, kiek pradėjo vėliau, todėl nebuvo ir tokių išlaidų, kurias skaičiuoja teismas, grįsdamas 500 Eur sumą. Tuo metu dukra lankė tik mentalinės matematikos užsiėmimus (80 Eur) ir gimnastiką (10 Eur). Be to, ieškovė nepagrindė, kiek iki bylos iškėlimo ji turėjo išlaidų vaiko išlaikymui, o teismas nediferencijavo laikotarpio nuo 2022-11-04 iki teismo sprendimo priėmimo arba bent jau iki bylos teisme iškėlimo, neatsižvelgė į ieškovės gautas pajamas, taip pat minimalios mėnesinės algos dydį.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už 2023 m. gegužės mėnesį skaičiavo ir įsiskolinimą (iki gegužės 22 d.) ir priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis, taip pat nepagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo įsiskolinimo sumos, nors išlaikymas buvo teikiamas, o tarp šalių tik buvo kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio.

Dėl 4 950 Eur kompensacijos už bendro turto masės sumažinimą apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės prielaida, jog per visas keliones galėjo grynais pinigais išleisti tik apie 1500 Eur, bet vien kelionių kiekis per trumpą laiką leidžia daryti prielaidą, kad buvo išleista žymiai daugiau. Be to, pinigai buvo naudojami ir eiliniams šeimos poreikiams. Reikalavimas įrodyti detaliai, kur buvo išleisti pinigai tuo laikotarpiu, kai šalys gyveno kartu ir turėjo bendras išlaidas, neatitinka jokių protingumo ir teisingumo principų, todėl šis reikalavimas turėjo būti atmestas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų ieškovei, apeliantas pabrėžia, kad nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas apskaičiavo ieškovės tenkintų reikalavimų dalį, taip pat neatsižvelgė į tai, jog ieškovė keitė atstovus bei tikslino reikalavimus, kas rodo, jog bylinėjimosi išlaidos didėjo dėl pačios ieškovės kaltės. Be to, dalis ieškovės reikalavimų buvo sumažinti, dalies – atsisakyta atsižvelgiant į atsakovo argumentus, dėl ko skundžiamu sprendimu buvo patenkinta ne daugiau 50 proc. ieškovės reikalavimų.

Atsiliepimu atsakovas V. P. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškovė asmeniškai neprisidėjo prie atsakovo kredito grąžinimo už būstą, be to, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas nelemia, jog visas turtas, įgytas tuo metu, bus bendroji dalinė sugyventinių nuosavybė.

Atsiliepime pažymima, jog sugyventinių pajamos negali būti pripažintos bendrosios jungtinės veiklos rezultatu, kadangi gaunamos lėšos yra tik priemonė sukurti bendrą dalinę nuosavybę, kai tarp asmenų yra toks susitarimas. Šiuo atveju ieškovė apeliaciniu skundu siekia pakeisti nesusituokusių asmens gaunamų lėšų teisinę prigimtį ir prilyginti susituokusių asmenų pajamų reglamentavimui.

Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl atsakovo prašymo nustatyti jo nurodomą bendravimo tvarką pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovės pasiūlytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri atitinka vaiko poreikius ir yra orientuota ne tik į susitikimų su atsakovu laiko suderinimą, bet ir į ugdymo proceso, užsiėmimų lankymo užtikrinimą. Atsakovas neįrodinėja, jog ieškovė piktnaudžiautų teise, nuteikinėtų vaiką prieš tėvą, ar atsakovui ribotų galimybę susitikti su vaiku. Kita vertus, atsakovas neturi teisė vairuoti transporto priemonės, todėl teiginiai apie vaiko vežiojimą į užsiėmimus yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nenurodoma kaip tai bus įgyvendinama.

Dėl šalių gyvenimo skyrium momento pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas šią sprendimo dalį pagrindė rašytiniais byloje esančiais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais, kurie nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja. Byloje esantys įrodymai atsakovo nurodomos aplinkybės apie bendro gyvenimo pabaigą 2022-10-13 nepatvirtina, ieškovė teigia net nežinojusi, kad atsakovas kreipėsi į advokatą, faktine santykių iširimo priežastimi ieškovė nurodė barnį, kai atsakovas telefonu ją įžeidė ir ji 2022-11-04 išsikraustė tuo patvirtindama šalių bendro gyvenimo pabaigą. Iki to momento šalys bendrai gyveno ir bendrai tvarkė ūkį. Byloje nėra įrodymų, kurie tokia aplinkybę paneigtų.

Dėl 14 485,55 Eur kompensacijos ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šalys pradėjo kartu gyventi ir bendrą ūkį vesti nuo 2014-09-01 ir iš dalintino turto neatėmė iki oficialios santuokos sudarymo šalių turėtų lėšų. Dar iki santuokos sudarymo 2017-02-04 šalims gimė bendras vaikas, ieškovė atsisakė geriau apmokamo darbo, 2017-11-14 bendrai įsigijo transporto priemonę, 2016-07-23 planuota santuokos ceremonija neįvyko, nes atsakovas nuo 2015-07-20 nedirbo, nuo 2014-09-01 ieškovė visas savo lėšas nuo šios datos nukreipė tenkinti šalių buitinius poreikius, atsakovo lėšos buvo nukreiptos santaupų kaupimui ir turto išpirkimui, kas pagrindžia ir įrodo, jog šalys bendrai tvarkė ūkį nuo 2014-09-01.

Atsiliepimu ieškovė nesutinka ir su atsakovo argumentais dėl išlaikymo įsiskolinimo bei pažymi, kad teismas, vadovaudamasis atsakovo ir ieškovės pajamų dydžiu, ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais apie didesnius vaiko poreikius, susijusius vaiko su sportine veikla, papildomu ugdymu, siekdamas užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, pagrįstai iš atsakovo priteisė susidariusį įsiskolinimą už vaiko išlaikymą, nes atsakovas neteikė vaikui išlaikymo proporcingai savo turtinei padėčiai ir pajamoms. Be to, atsakovo piniginė prievolė teikti proporcingą turtinei padėčiai vaikui išlaikymą atsirado ne nuo teismo sprendimo priėmimo, bet nuo momento kai šalys pradėjo gyventi atskirai. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovas netinkamai vykdė piniginę prievolę, susijusią su išlaikymo teikimu, teismas pagrįstai priteisė 5 procentų procesines palūkanas, kurios atlieka kompensacine funkciją.

Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė įrodinėjimo pareigą dėl kompensacijos už bendro dalintino turto masės sumažinimą bei pagrįstai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas, jų proporciją tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsižvelgiant ir į tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko beveik 4 metus, o atsakovas vengė pateikti pažymą apie išpirktą iš lizingo bendrovės automobilį, neteikė duomenų apie jo, kaip jūreivio, gaunamas užsienyje pajamas. Taip pat ginčui išspręsti reikalingus įrodymus rinko ir teikė ieškovė, kurios atstovai taip pat turėjo atlikti ir skaičiavimus pagal į bylą išreikalautus banko sąskaitų išrašus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Ieškovė V. P. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 26 328,59 Eur kompensaciją už bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis padengtą kredito dalį butui, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigyti, bei prašo pripažinti, jog ieškovės ir atsakovo darbo užmokestis, kitas turtas, įgytas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį ieškovei ir atsakovui priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis.

Kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio reikalavimų, ieškovė reiškė alternatyvų reikalavimą, t. y.: arba pripažinti ieškovei 33/100 bendrosios dalinės nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovei priteisti 50 000 Eur kompensaciją bei 5 proc. palūkanas, arba pripažinti ieškovei 33/100 bendrosios dalinės nuosavybės teisės į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovei iš atsakovo 26 328,59 Eur kompensaciją už bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis padengtą kredito dalį bei 5 procentų palūkanas.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, taip pat į tai, jog nuo 2014-09-01 bankui kreditas buvo grąžinamas ir mokamos palūkanos tik iš atsakovo sąskaitos, vertino, jog nėra pagrindo išvadai daryti, kad ieškovė iki santuokos įregistravimo bendro gyvenimo metu savo asmeninėmis lėšomis ar darbu prisidėjo prie buto įsigijimo, juolab kad ginčo butas 2010-03-30 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įgytas atsakovo asmeninės nuosavybės teise.

Kartu teismas pažymėjo, jog tokia situacija, kuomet ieškovė kartu gyvendama su atsakovu jam nuosavybės teise priklausančiame bute ir prisidėdama prie mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo, prie maisto ir kitų daiktų, būtinų šeimos poreikių tenkinimui, įsigijimo, buvo susijusi su kasdieniais bendrais šeimos reikalais gyvenant kartu. Tačiau ieškovė neįrodė, jog šalių jungtinė veikla turėjo konkretų tikslą sukurti bendrą dalinę nuosavybę, ir taip pat neįrodė, kad jos indėlis pinigais ar asmeniniu darbu šioje veikloje buvo esminis, sukuriantis daiktines teises į butą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad šalims iki santuokos įregistravimo gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį buvo aiškus šalių susitarimas šalių gaunamą bendrą darbo užmokestį dalintis lygiomis dalimis, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti, jog ieškovės ir atsakovo darbo užmokestis, įgytas nuo 2014-09-01, šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį ieškovui ir atsakovui priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise – lygiomis dalimis atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat atmetė ir alternatyvų ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už vykdytą asmeninę prievolę priteisimo iki santuokos sudarymo (2019-06-05).

Apeliaciniame skunde ieškovė pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, pagal kurią tokios aplinkybės, kaip šalių ketinimas sudaryti santuoką bei įsigyti būstą, gyvenimas kartu, bendro vaiko susilaukimas, gaunamų pajamų nukreipimas šeimos poreikių tenkinimui, įskaitant ir laikotarpį, kai vienas iš asmenų netenka darbo bei pajamų, o taip pat profesinių pasiūlymų atsisakymas dėl kuriamo bendro gyvenimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog šalys, gyvendamos kartu iki santuokos sudarymo, vykdė jungtinę veiklą ir turtą bei pajamas šiuo laikotarpiu įgijo bendrai lygiomis dalimis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

Pastebėtina, jog vien tik susitarimo bendrai kurti turtą nepakanka, turi būti įrodyta ir kita svarbi sąlyga pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe – tai prisidėjimas prie jungtinės veiklos objekto sukūrimo lėšomis arba darbu. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant nesusituokusių asmenų nuosavybės padalinimą kaip bendros jungtinės veiklos elementai nurodomi ne tik šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bet ir bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktą).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog butas su dalimi žemės ir dalimi automobilių stovėjimo aikštelės buvo įgytas atsakovo asmeninės nuosavybės teise dar iki šalims pradedant gyventi kartu. Be to, visos įmokos už šio būsto kreditą bei palūkanos taip pat buvo mokamos iš atsakovo sąskaitos. Įrodymų, kad ieškovė prisidėjo prie šio buto įsigijimo ar atliko įmokas bankui, byloje nėra, to neginčija ir pati ieškovė. Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog tarp šalių egzistavo susitarimas kurti bendrąją dalinę nuosavybę, o ieškovė asmeniškai prisidėjo prie turto įsigijimo ar kredito grąžinimo.

Pirmiau išdėstytų išvadų nepaneigia ir ieškovės argumentai dėl šalių tarpusavio susitarimo kurti bendrą gyvenimą, ketinimas tuoktis ar bendro vaiko susilaukimas, kadangi šios aplinkybės, priešingai nei ieškovės cituojamoje teismų praktikoje, kurioje aptartas atvejis, kai šalys, gyvendamos kartu įsigijo naujus nekilnojamojo turto objektus susilaukus vaikų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovei atsikrausčius į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir būtent atsakovui mokant kredito įmokas bei palūkanas, šalys buvo susitarusios, jog turtas tampa abiejų asmenų nuosavybe, o ieškovės indėlis į šio turto sukūrimą yra reikšmingas.

Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo faktinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovui nuo 2015-01-01 iki 2015-08-26 buvo išmokėtas 88 270,59 Eur atlyginimas, nes atsakovas apie atlyginimo išmokėjimą įrodymų nepateikė, o atlyginimo priskaičiavimas pats savaime dar nereiškia realaus atlyginimo išmokėjimo, juo labiau kad tuo laikotarpiu būtent ieškovė užtikrino buitinius poreikius bei teikė pinigines lėšas atsakovui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliantės argumentas nesudaro pagrindo spręsti, kad ji savo darbu ar lėšomis esmingai prisidėjo prie nekilnojamojo turto įgijimo, kadangi atsakovui šiuo laikotarpiu išties buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovas būdamas atlikęs darbo funkcijas ir negavęs apskaičiuoto darbo užmokesčio beveik 8 mėnesius delsė ir nereikalavo reikšmingo dydžio jam priklausančio darbo užmokesčio.

Šiuo atveju iš į bylą pateiktos atsakovo jūrininko knygelės duomenų galima vertinti, jog aptariamu laikotarpiu yra fiksuota jo darbinė veikla, o Kipro Respublikos Finansų ministerijos sertifikate nurodoma, jog per laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. atsakovas laikėsi Kipro mokesčių departamento įstatymų nuostatų ir bendras jo atlyginimas per šį laikotarpį buvo 88 270,59 Eur.

Kita vertus, iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog į banko sąskaitą, iš kurios buvo nuskaičiuojamos lėšos pagal kredito sutartį (banko sąskaita, kurios paskutiniai skaičiai 9040) reguliarius 400 Eur dydžio pavedimus atlikdavo būtent J. P., o ne ieškovė.

Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog tarp šalių ne tik nebuvo konkretaus susitarimo dėl nekilnojamojo turto perėjimo iš atsakovo asmeninės į šalių bendrąją nuosavybę, tačiau ir kredito įmokos už turtą buvo mokamos iš atsakovo banko sąskaitos, į kurią reguliarūs pavedimai, kurių suma iš esmės atitinka kredito įstaigai mokėtiną įmokos sumą, aptariamu laikotarpiu buvo gaunama ne iš ieškovės. Tai, priešingai nei nurodo apeliantė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad net ir tuo atveju, jei atsakovui nebuvo mokamas apskaitytas darbo užmokestis, ieškovė vykdė už atsakovą jo bankinius įsipareigojimus ir toks įsipareigojimų vykdymas buvo sąlygotas konkretaus susitarimo dėl jungtinės veiklos vykdymo.

Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta ir ieškovės apeliacinio skundo argumentą, jog šalių iki santuokos sudarymo gautos pajamos turėtų būti pripažintos bendrąja dalines nuosavybe. Viena vertus, byloje nėra įrodymų, leidžiančių vertinti, jog tarp šalių egzistavo konkretus susitarimas kiekvieno iš jų gaunamas pajamas dalinti lygiomis dalimis. Tai, kad šalys ketino tuoktis, susilaukė bendro vaiko ir vedė bendrą buitį atsakovui nuosavybės teise priklausiančiame bute automatiškai neįrodo, jog buvo susitarta ir dėl kiekvieno iš šalių gaunamų pajamų bendrumo lygiomis dalimis, juo labiau, kad ieškovė neteikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad šalių gaunamos pajamos buvo realiai dalinamos per pusę ar kiekviena iš šalių turėjo realią galimybę panaudoti kitos šalies gaunamų pajamų dalį.

Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma atsakovo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, apeliantės nurodoma teismų praktika yra svarbi bei reikšminga tais atvejais, kai susitarimo pagrindu yra sukuriamas konkretus turtas ar jo dalis. Šiuo atveju darbo užmokestis kiekvienai iš šalių buvo mokamas už jos pačios atliktus veiksmus darbo teisinių santykių srityje, kas negali būti pripažįstama šalių sukurtu turtu bei jungtinės veiklos rezultatu.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nesudariusių asmenų bendrosios nuosavybės nustatymą ir dalinimą (CK 6.971 straipsnis, CK 4.80 straipsnis) ieškovės pareikštų reikalavimų dėl buto ar šalių gautų pajamų iki santuokos sudarymo padalijimo klausimu, taip pat tinkamai įvertino įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagal ieškovės apeliacinį skundą.

Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurią skundžia ieškovė, yra paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Dėl gyvenimo skyrium pradžios momento

Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl šalių gyvenimo skyrium pradžios momento, grįsdamas šį nesutikimą tuo, jog šis momentas turi būti skaičiuojamas nuo datos, kada atsakovas kreipėsi į teisininkus dėl santuokos nutraukimo (2022-10-13). Tačiau toks apelianto argumentas nėra pagrįstas bei prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2022-11-01 skaitiklių rodmenys, 2022-11-04 šeimos būsto nuotraukos, patvirtina, jog ieškovė su dukra iki 2022-11-04 gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo butu naudojosi ir rūpinosi susidarančių komunalinių mokesčių apskaita.

Negana to, atsakovo banko sąskaitos išrašas (paskutiniai skaitmenys 9655) patvirtina, jog 2022-10-25 atsakovas į šią sąskaitą pervedė 500 Eur, o ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas išvykstant jai palikdavo banko kortelę (paskutiniai skaitmenys 9655), į kurią atsakovas pervesdavo pinigines lėšas, kad ieškovė jas galėtų naudoti šeimos poreikių tenkinimui, paneigti nebuvo.

Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki 2022-11-04 ieškovė su dukra gyveno šalių šeimos bute ir šalys vedė bendrą ūkį yra paremta byloje esančiais bei atsakovo nepaneigtais įrodymais.

Vien aplinkybė, kad atsakovas buvo kreipęsis į teisines paslaugas teikiantį asmenį dėl galimo santuokos nutraukimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad šalys tuo metu bendro ūkio jau nebevedė, juo labiau kad, atsižvelgiant į atsakovo darbo pobūdį, dėl kurio jis pakankamai ilgą laiką (apie mėnesį) būdavo išvykęs iš gyvenamosios vietos, ieškovė galėjo nežinoti apie atsakovo kreipimąsi į teisininkus dėl santuokos nutraukimo jei atsakovas tokia informacija su ja nesidalino. Kita vertus, asmenims net ir kreipusis teisinės pagalbos dėl santuokos nutraukimo faktinis bendras gyvenimas gali likti nenutrūkęs, ypač jei gyvenama toje pačioje gyvenamojoje vietoje, o sutuoktiniai skiria lėšas vienas kitam buitinių poreikių tenkinimui. Vieno iš sutuoktinių ketinimas nutraukti santuoką nenurodant tokios aplinkybės kitam sutuoktiniui, savaime nepagrindžia ir neįrodo, jog bendras gyvenimas yra nutrūkęs.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą šalių gyvenimo skyrium pradžios momentą būtent 2022-11-04.

Dėl 4 950 Eur kompensacijos už bendro dalintino turto masės sumažinimą

CK 3.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovas iš banko sąskaitos (paskutiniai skaičiai 9655) 2021-04-09 nuėmė 4 800,00 Eur (po 600 Eur 8 kartus), 2021-04-12 nuėmė 6 600 Eur (po 600 Eur 11 kartų). Ieškovei pripažinus, kad 1 500 Eur galėjo būti panaudoti kelionių išlaidoms, teismas sprendė, jog likusios sumos panaudojimo faktas šeimos poreikių tenkinimui įrodytas nebuvo.

Nors atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, tačiau jokių konkrečių įrodymų apie kelionių metu panaudotus grynuosius pinigus neteikė, taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl tokių lėšų panaudojimo. Atsakovui nedalyvavus pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, taip pat neteikus jokių konkrečių įrodymų dėl lėšų panaudojimo pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą šioje dalyje, pagrįstai rėmėsi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis bei vertino, kad atsakovas turi kompensuoti pusę išgrynintos sumos, kas sudaro 4 950 Eur ((11400 Eur – 1500 Eur)/2).

Papildomai pabrėžtina, jog, kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo banko sąskaitos išrašo išties matyti, jog jis atostogų metu atsiskaitydavo banko kortele (pvz. 2021-06-28 – 2021-07-01 mokėjo už juvelyrinius dirbinius, taip pat atsiskaitė banko kortele iš banko sąskaitos, kurios paskutiniai skaičiai 6827). Šios aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados ir spręsti, jog atsakovas atostogų metu atsiskaitydavo išimtinai grynaisiais, dėl ko jo visos išgrynintos lėšos buvo panaudotos išimtinai šeimos poreikių tenkinimui.

Kita vertus, byloje nebuvo paneigti ieškovės argumentai, kad ji taip pat atlikdavo atsiskaitymus ir apmokėjo kelionės išlaidas banko kortele iš banko sąskaitos, kurios paskutiniai skaičiai 3408, o į keliones į Izraelį bei Bulgariją vyko ne atsakovo sąskaita, o darbo reikalais.

Taigi, šuo atveju atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nenurodė jokių konkrečių įrodymų ar aplinkybių, kurios pagrįstų jo argumentus dėl išgrynintų lėšų panaudojimo šeimos poreikių tenkinimui, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą šioje dalyje ir nustatė tokią šalių bendravimo su jų nepilnamete dukra bendravimo tvarką: 1) atsakovas V. P. apie pageidavimą bendrauti su vaiku, bendravimo trukmę privalo informuoti ieškovę trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki pageidaujamo bendravimo laiko, įtvirtinant susitarimą dėl informavimo; 2) atsakovas privalo informuoti ieškovę trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 dieną, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) atsakovas negali pasiimi vaiko sutartu laiku; 3) ieškovė privalo informuoti atsakovą trumpąja SMS žinute apie svarbias priežastis (varžybos, būrelis ar kiti užsiėmimai, liga, ekskursija, pan.), dėl kurių vaikas negalėtų susitikti su atsakovu jo pageidaujamu laiku. Apie tokias priežastis ieškovė informuoja atsakovą per 1 dieną nuo jo pageidavimo bendrauti su vaikais informavimo arba per 1 dieną nuo tokių priežasčių atsiradimo, jei priežastys atsirado po informavimo apie pageidaujamą bendravimą; 4) įpareigoti atsakovą bendravimo su nepilnamečiu vaiku mokslo metų laiku ar vaiko užsiėmimo laiku užtikrinti, kad vaikas paruoštų pamokas, lankytų suplanuotus būrelius ir užsiėmimus, galėtų išvykti į varžybas, būtų užtikrinta galimybė poilsiui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas bendravimo tvarkos sąlygas, sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad tokia nustatyta bendravimo su vaiku tvarka ne tik neatitinka geriausių vaiko interesų užtikrinimo principo, diskriminuoja atsakovą, tačiau, kai kurios jos nuostatos prieštarauja kitoms.

CK 3.175 straipsnio, reglamentuojančio ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), nustatant bendravimo tvarką, reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Taigi, taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo tvarka kartu su šalių nepilnamete dukra išties neatitinka nei pirmiau išdėstytų teisės aktų nuostatų, nei šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, kadangi ne tik yra tarp savęs prieštaraujanti, tačiau ir neužtikrina šalių nepilnametės dukters bei atsakovo tarpusavio ryšio atkūrimo/palaikymo, nesudaro sąlygų planuoti ilgesnių laikotarpių kartu ar šventinių periodų, atostogų, taip pat išimtinai priklauso nuo ieškovės valios, kadangi jokios konkrečios datos ar laikotarpiai nėra nustatyti.

Kartu pastebėtina, jog skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktai yra prieštaraujantys tarpusavyje, kadangi sudaro sąlygas esant bet kokiems suplanuotiems dukters užsiėmimams atsisakyti bendrauti su atsakovu, kuris, pagal 4 punkto nuostatas turi užtikrinti dukters užsiėmimų lankymą bei poilsį.

Taigi, kaip pagrįstai pažymi atsakovas apeliaciniame skunde, esant nustatytos tvarkos 3 punkto sąlygoms (įskaitant ir būreliai, užsiėmimai, ekskursija ir pan., kas nėra išskirtinės/nenumatytos aplinkybės, kaip varžybos ar liga) ieškovė įgytų teisę bet kokiu atveju ir aplinkybėmis atsisakyti leisti dukrą pasimatyti su tėvu, dėl ko jo galimybės pasimatyti su dukra ar įgyvendinti 4 punkto sąlygą dėl užsiėmimo užtikrinimo tampa faktiškai neįmanomos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tiek šalių dukters užimtumas, tiek jos išsakyta nuomonė dėl nenoro nakvoti pas atsakovą, tiek atsakovo darbo grafikas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog šios aplinkybės yra pakankamos tam, jog jokia konkreti tvarka galėtų būti nenustatyta, o tėvo ir dukters bendravimą lemtų išimtinai dukters užimtumo ir ieškovės vertinimo aplinkybės.

Tai, kad šalių nepilnametė dukra išreiškė nuomonę nenorinti likti nakvoti pas atsakovą savaime nepatvirtina, jog būtent toks vaiko vertinimas atitinka geriausius jo interesus bei leis užtikrinti jos ir tėvo tarpusavio ryšio atkūrimą ar stiprinimą. Taigi, nors atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė itin plačiai aptaria dukters užimtumą bei užklasines veiklas, tačiau šios aplinkybės, pačios savaime nesudaro pagrindo primažinti, jog tai yra pakankama priežastis riboti vaiko ir tėvo bendravimą.

Kartu pastebėtina, jog Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. L. teismo posėdžių metu be kitų aplinkybių nurodė, jog šalių dukters nenoras pasilikti pas atsakovą labiau susijęs su emociniu ryšiu ir santykiu. Tam reikalinga specialistų pagalba. Pereinamasis laikotarpis užtruktų apie metus, kadangi atsakovas nuolat nebūna namuose. Vaiko tėvai turi užtikrinti telekomunikacines priemones, kad vaikas su tėvu galėtų bendrauti per nuotolį.

Papildomai pastebėtina, jog byloje nėra jokių duomenų leidžiančių spręsti, jog atsakovas elgėsi netinkamai šalių dukters atžvilgiu, taip pat kad netinkamai bendravo su dukra, todėl yra logiška, kad atsakovas turi teisę žinoti savo dukters gyvenamąją vietą, kas leidžia saugiai bei tinkamai užtikrinti bendravimo tvarkos įgyvendinimą, o taip pat užtikrinti abiejų tėvų lygių teisių principą bei teisę bendrauti ir dalyvauti vaiko auklėjime, kas yra neatsiejamai susiję ir su tėvo teise žinoti dukters gyvenamą vietą, ugdymo įstaigą ar kitus duomenis.

Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovo teises varžančią bei diskriminuojančią bendravimo su dukra tvarką, dėl ko ši skundžiama teismo sprendimo dalis yra keičiama ir nustatoma iš esmės atsakovo apeliaciniame skunde pasiūlyta atsakovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarka, papildomai įpareigojant atsakovą užtikrint dukters užimtumo lankymą, taip pat geranorišką bei palaipsniui įgyvendinamą laiko su nakvyne įgyvendinimą: 1) V. P. buvimo Lietuvoje metu su dukterimi A. P. bendrauja kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 ir pasibaigus bendravimo laikui tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 dukrą grąžinant į jos gyvenamąją vietą. Konkrečią bendravimo datą ir vaikų paėmimo bei grąžinimo laiką V. P. ir V. P. derina raštu (SMS žinutėmis ar el. paštu) iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki planuojamo savaitgalio; 2) V. P. buvimo Lietuvoje metu su dukterimi A. P. bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais nuo 18.00 val. arba po dukters užklasinės veiklos, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba iš užklasinės veiklos vietos, su nakvyne, dukrą trečiadienio ryte pristatant į jos ugdymo įstaigą; 3) V. P. buvimo Lietuvoje metu su dukterimi A. P. bendrauja jo ir dukters vasaros atostogų metu (ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų, iš jų 15 dienų nepertraukiamai). Atostogos gali būti naudojamos tiek visos iškart, tiek dalimis. Apie ketinimą pasiimti vaikus atostogoms ir tikslų pasiėmimo ir gražinimo laiką V. P. privalo pranešti V. P. raštu (SMS žinutėmis ar el. paštu) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios. Šalių suplanuotam atostogų laikui sutapus, pirmenybė pasirinkti atostogų laiką lyginiais metais tenka V. P., nelyginiais metais – V. P.; 4) Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji metai ir Šv. Velykos švenčiamos su vaiku šalių abipusiu sutarimu; 5) kiekvienas iš tėvų turi teisę susitikti su dukterimi jos gimimo dieną, net jei tuo metu vaikas būna pas kitą iš tėvų, iš anksto su kita šalimi suderinus susitikimo laiką ir vietą, vienas kitam netrukdant susitikti su vaiku jo gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių; 6) šalys viena kitai nekliudo bendrauti su dukterimi nuotolinio ryšio priemonėmis (mobiliuoju telefonu, internetinėmis programomis ar kt.); 7) nuolatinės gyvenamosios vietos ir/ar kontaktinių duomenų (telefono numeris, el. pašto adresas ir kt.) pasikeitimą vienas kitą informuoti raštu (SMS žinutėmis ar el. paštu) ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo gyvenamosios vietos ir/ar kontaktinių duomenų pasikeitimo dienos; 8) įpareigoti atsakovą bendravimo su nepilnamečiu vaiku mokslo metų laiku ar vaiko užsiėmimo laiku užtikrinti, kad vaikas paruoštų pamokas, lankytų suplanuotus būrelius ir užsiėmimus, galėtų išvykti į varžybas, būtų užtikrinta galimybė poilsiui; 9) bendravimo tvarką dalyje dėl nakvynių periodų įgyvendinti palaipsniui per metus laiko, esant būtinybei pasitelkiant specialistus.

Papildomai pastebėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.

Dėl 14 485,55 Eur kompensacijos už padalintas pinigines lėšas

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas padalijo abiejų sutuoktinių banko sąskaitose 2022-11-04 turėtas lėšas. Nors atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai dalino būtent šiuo laikotarpiu šalių turėtas lėšas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo reikalavimas dėl šalių gyvenimo skyrium pradžios momento buvo atmesti, kaip nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Tačiau, kaip pagrįstai nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažinęs, jog iki santuokos sudarymo šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl gaunamų lėšų apskaitymo kaip bendrosios dalinės nuosavybės, nepagrįstai vertino, jog santuokos sudarymo metu (2019-06-05) turėtos šalių lėšos neturi būti atimamos iš dalintinų lėšų sumos.

Šiuo atveju skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog šalims iki santuokos įregistravimo gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį buvo aiškus šalių susitarimas šalių gaunamą bendrą darbo užmokestį dalintis lygiomis dalimis.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nekilo ginčas, jog ieškovės sąskaitose buvo 12 297,09 Eur, o iki santuokos ji turėjo 1 938,80 Eur, taip pat kad atsakovo sąskaitose 2022-11-04 buvo 41 268,20 Eur, tačiau iki santuokos jis turėjo 19 153,71 Eur, sprendžia, jog yra pagrindas atimti iš dalintinų lėšų sumos šalių iki santuokos sudarymo turėtas sumas, dėl ko bendra dalintina suma yra 32 472,78 Eur (10 358,29 Eur ieškovės ir 22 114,49 Eur atsakovo), o kiekvienai iš šalių priklausytų pusė, t. y. 16 236,39 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sąskaitoje buvo 10 358, 29 Eur dalintinų lėšų, todėl ieškovei priteistina suma, ką pagrįstai nurodo ir atsakovas apeliaciniame skunde, yra ne 14 485,56 Eur, o 5 878,10 Eur.

Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas ir iš atsakovo ieškovei priteistų lėšų suma už padalintas pinigines lėšas sumažinama nuo 14 485,56 Eur iki 5 878,10 Eur.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl išlaikymo įsiskolinimo ir 161 Eur permokos dėl įsiskolinimo ir išlaikymo laikotarpių sudubliavimo.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus, susijusius su išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvusiais mažesniais nepilnametės dukters poreikiais bei jo teikto išlaikymo dydžio pakankamumu, atsižvelgiant į tuo laikotarpiu buvusį minimalų atlyginimą, pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra tik orientacinis kriterijus ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Kartu pastebėtina, jog vaiko išlaikymo dydis negali būti mažinamas iki būtinųjų poreikių tenkinimo, jeigu tėvai gali teikti didesnį išlaikymą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, o to neginčija ir apeliantas, kad atsakovo finansinės padėtis sudarė sąlygas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu teikti 500 Eur dydžio išlaikymą dukrai. Vien tai, kad 500 Eur dydžio suma išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu viršijo pusę minimalios mėnesis algos, nesant jokių duomenų ir aplinkybių apie tai, kad tuo metu atsakovo finansinė padėtis buvo sudėtinga, nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo laikotarpiu tėvai, turėję galimybę tenkinti ne tik būtinus vaiko poreikius, privalėtų apsiriboti tik šių poreikių tenkinimą užtikrinančia suma ir neskirti daugiau lėšų vien todėl, kad tai viršytų minimalios mėnesinės algos dydį.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo reikalavimą dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo įsiskolinimo mėnesio dydžio.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už visą gegužės mėnesį, kadangi nuo gegužės 22 d. iš atsakovo yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, todėl už gegužės mėnesio 22-31 dienas yra priteistas ir išlaikymas, ir išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas mažinti priskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 1 013,33 Eur iki 852 Eur.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl neva nepagrįstai priteistų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už išlaikymo įsiskolinimą nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos – 2023 m. gegužės 24 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, yra atmetamas, kaip nepagrįstas, kadangi išlaikymo įsiskolinimas ir yra prievolė, kurios atsakovas nevykdė geruoju bei dėl ko susidarė nesumokėta suma.

Pažymėtina, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nei įstatymas, nei teismų praktika teisės reikalauti priteisti procesines palūkanas neriboja tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet nustato, kad procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė. Galimumas priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo grindžiamas tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas.

Procesinių palūkanų priteisimo galimybė kitu, nei jų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme momento, metu siejama tik su aplinkybe, jog piniginė prievolė kreipimosi į teismą metu dar neegzistavo. Šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantas, jis, pagal byloje nustatytas aplinkybes, tinkamo dydžio išlaikymo vaikui neteikė, dėl ko ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Tai pagrindžia iki teismo sprendimo priėmimo egzistavusios prievolės netinkamą vykdymą, kas sudaro pagrindą priteisti ir procesines palūkanas.

Aplinkybė, jog atsakovas teikė mažesnio dydžio išlaikymą, nepašalina jo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai net itin mažos sumos vaiko išlaikymui pervedimas reikštų tinkamą prievolės vykdymą iki teismo sprendimo priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo argumentas dėl įsiskolinimo ir išlaikymo laikotarpių dubliavimosi yra pagrįstas ir dėl to yra pagrindas sumažinti priskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 1 013,33 Eur iki 852 Eur, tačiau reikalavimas nepriteisti procesinių palūkanų už išlaikymo įsiskolinimą yra atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliaciniu skundu atsakovas kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos ieškinio tenkinimo dalies bei nurodo, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė ir dėl to, kad ji keitė atstovus, ne kartą tikslino ieškinį, kėlė alternatyvius reikalavimus, taip pat sutiko su dalimi atsakovo nurodytų aplinkybių, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo tenkinta 79 proc. ieškovės reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos apelianto argumentus, sutinka su nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovė išties keitė atstovus, tikslino ieškinio reikalavimus atsižvelgdama į atsakovo atstovo argumentus, taip pat reiškė alternatyvius reikalavimus. Tačiau pastebėtina, jog atsakovas viso proceso metu neginčijo, kurios bei kokios konkrečiai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, taip pat kuri jų dalis yra apskaičiuota netinkamai. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors išties ieškovė ne kartą tikslino pareikštą ieškinį tačiau vien pradinio ieškinio pateikimo dieną maksimali teisinių paslaugų teikimo suma už tokio procesinio dokumento parengimą viršijo 4700 Eur. Be to, byloje ieškovės atstovai ne kartą kreipėsi į teismą su prašymais tiek dėl įrodymų išreikalavimo, tiek dėl jų pateikimo, o pirmosios instancijos teisme vyko apie 20 teismo posėdžių.

Taigi, atsakovui neginčijant (ir to nedarius pirmosios instancijos teisme) konkrečių ieškovei suteiktų teisių paslaugų pagrįstumo ir jų apskaičiavimo, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo spręsti, jog ieškovės patirtos išlaidos pirmosios instancijos teismo turėjo būti mažinamos.

Kita vertus, šios civilinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi nuo 2023 m. gegužės mėnesio, t. y. beveik 3 metus, o pirmosios instancijos teismas atsakovo dalyvavimą buvo pripažinęs būtinu. Nepaisant to, atsakovas į teismo posėdžius neatvyko ir jokių svarbių priežasčių nenurodė, dėl ko atsakovui buvo skirta bauda, kurią sumokėjęs atsakovas į teismo posėdžius vis tiek neatvyko, taip pat į bylą neteikė ir tikslaus savo darbo grafiko.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju civilinės bylos nagrinėjimas užtruko tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo veiksmų, o byloje buvo sprendžiami kompleksiniai santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių aplinkybių klausimai, dėl ko pripažinti ir vertinti, jog bylinėjimosi išlaidos dėl civilinės bylos nagrinėjimo buvo nulemtos išimtinai ieškovės kaltės ir dėl to turėtų būti mažinamos, nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

Kartu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šią civilinę bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka yra keičiamas, o taip pat vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, plačiau atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su konkrečia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija nenagrinėja ir iš naujo paskirsto šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi ir galutiniam bylos rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šią civilinę bylą ir pagrįstai sprendė, jog šalių iki santuokos sudarymo nesiejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, taip pat darė pagrįstas išvadas dėl šalių gyvenimo skyrium pradžios momento, išlaikymo įsiskolinimo, procesinių palūkanų priteisimo bei kompensacijos už bendro dalintino turto masės sumažinimą.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu reglamentavimo būtinumą bei sąlygas, taip pat dalindamas bendrą šalių turtą nepagrįstai neišskaičiavo šalių iki santuokos sudarymo momento turėtas pinigines lėšas, dvigubai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo teikimo laikotarpį už gegužės mėnesio 22-31 dienas.

Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių, ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 209 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą bei 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); akcinės bendrovės „Artea“ mokėjimo nurodymai).

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė tokias išlaidas: 528 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą; 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą (teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas; AB „Swedbank“ ir AB SEB bankų mokėjimo nurodymų duomenys).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Apeliacinės instancijos teismas ieškovės pareikštą apeliacinį skundą atmeta, todėl ieškovės patirtos išlaidos (209 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą) nėra atlyginamos, tačiau tai sudaro pagrindą iš ieškovės atsakovui priteisti jo patirtas 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

Atsakovo apeliacinis skundas, atsižvelgiant, į tai, kad jis iš viso reiškė 6 reikalavimus yra tenkinamas apie 50 proc. (visiškai tenkinamas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo; iš dalies tenkinami kompensacijos sumažinimo, išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo reikalavimai; atmetami reikalavimai dėl gyvenimo skyrium pradžios momento, kompensacijos už bendro dalintino turto masės sumažinimą).

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atsakovui iš ieškovės priteisti 264 Eur žyminio mokesčio bei 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Atitinkamai iš atsakovo ieškovei priteistinos 750 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteisiamas 264 Eur dydžio žyminis mokestis bei 1 250 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies ir tuo pagrindu keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, taip pat vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė ieškinį, kuriuo, patikslinusi jo reikalavimus, prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką, išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius kitus neturtinius klausimus, taip pat priteisti iš atsakovo 500 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, priteisti išlaikymo įsiskolinimą (1 013,33 Eur) bei ieškovei priteisti piniginę kompensaciją, kurią sudaro bendra 79 628,34 Eur suma (50 000 Eur už atsakovo įsigytą butą, 10 192,78 Eur už atsakovo įsigytą automobilį, 14 485,56 Eur už padalintas pinigines lėšas, 4 950 Eur už bendro dalintino turto masės sumažinimą).

Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog šiuo atveju ieškovė buvo pareiškusi du reikalavimus, kurių vienas yra turtinis, o kitas – neturtinis. Turtinį reikalavimą bendrai sudaro 86 641,67 Eur (79 628,34 Eur + 1 013,33 Eur + 6 000 Eur (500 Eur išlaikymo suma x 12 mėn., CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)). Neturtinį reikalavimą sudaro klausimai dėl santuokos nutraukimo, šalių pavardžių, dukters gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovės reikštas 86 641,67 Eur reikalavimas yra tenkinamas iš dalies ir ieškovei priteisiama 38 072,84 Eur kompensacijų suma, taip pat 852 Eur apimtimi tenkinamas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo bei visiškai tenkinamas reikalavimas dėl 500 Eur kasmėnesinio išlaikymo dydžio šalių dukrai (6 000 Eur, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai sudaro apie 52 proc. pareikšto turtinio reikalavimo.

Ieškovės pareikštas neturtinis reikalavimas yra tenkinamas apie 75 proc., kadangi reikalavimas dėl atsakovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarkos nustatymo yra tenkinamas atsakovo siūlytu būdu.

Tokia tenkintų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų apimtis leidžia spręsi, jog ieškovės ieškinys yra tenkinamas apie 64 proc.

Kadangi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, ieškovė šioje dalyje tikslino pareikštus reikalavimus juos sumažindama, o, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas pripažinti darbo užmokestį ir kitą turtą bendra daline šalių nuosavybe yra neatsiejamai susijęs su turinio pobūdžio reikalavimu, yra pagrindas spręsti, kad bendras ieškovės mokėtino žyminio mokesčio dydis būtų 1 534 Eur (1 420 Eur už turtinį reikalavimą (išskyrus išlaikymo ir jo įsiskolinimo dalį) bei 114 Eur už neturtinį dėl santuokos nutraukimo). 300 Eur žyminį mokestį ieškovė yra sumokėjusi pareikšdama ieškinį.

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme nustatytą ieškovės pareikšto ieškinio tenkinimo apimtį, atitinkamai yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei 192 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (64 proc. nuo 300 Eur ieškovės sumokėtos sumos).

Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 790 Eur žyminis mokestis (64 proc. nuo 1234,00 Eur (1534,00 Eur – 300,00 Eur)) (CPK 93 straipsnio 2 dalis) ir atitinkamai iš ieškovės priteisiama 444 Eur žyminio mokesčio suma į valstybės biudžetą, kadangi, ieškovei pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 84, 96 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo priteisiamas 135 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ir 19 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl ko iš atsakovo valstybės naudai bendra priteisiama suma yra 154 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 944 Eur žyminio mokesčio (154,00 Eur + 790 Eur), o iš ieškovės – 444 Eur.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patyrė 3 120,00 Eur išlaidų už advokatės V. S. teisinę pagalbą ir 5 720,00 Eur išlaidų už advokato V. B. teisinę pagalbą. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme yra 4 598,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pareikštas patikslintas ieškinys apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus šią civilinę bylą yra tenkinamas 64 proc., iš atsakovo ieškovei priteisiamas 5 657,60 Eur (64 proc. nuo 8840 Eur) jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

Iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos 1 655,28 Eur dydžio atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos (36 proc. nuo 4 598 Eur; CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų, susijusių teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimu, įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisiama 4 002,32 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo dalis dėl atsakovo V. P. (V. P.) bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo dydžio apskaičiavimo bei ieškovei V. P. priteistos piniginės kompensacijos už banko sąskaitose buvusias lėšas dydžio nustatymo pakeisti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp V. P. (iki santuokos sudarymo pavardė – (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui V. P. (V. P.) palikti pavardę (duomenys neskelbtini), ieškovei V. P. grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo nepilnametės A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. P..

Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) išlaikymą nepilnamečiam vaikui – A. P., gim. 2017 m. vasario 4 d., mokamą periodinėmis išmokomis po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) 852 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. P., gim. 2017 m. vasario 4 d., įsiskolinimą, nuo šios sumos 5 (penkių) procentų palūkanas nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos – 2023 m. gegužės 24 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nepilnametės A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę V. P..

Nustatyti atsakovo V. P. (V. P.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. P., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką tokiomis sąlygomis:

1) V. P. buvimo Lietuvoje metu su dukterimi A. P. bendrauja kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 ir pasibaigus bendravimo laikui tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 dukrą grąžinant į jos gyvenamąją vietą. Konkrečią bendravimo datą ir vaikų paėmimo bei grąžinimo laiką V. P. ir V. P. derina raštu (SMS žinutėmis ar ei. paštu) iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki planuojamo savaitgalio;

2) V. P. buvimo Lietuvoje metu su dukterimi A. P. bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais nuo 18.00 arba po dukters užklasinės veiklos, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba iš užklasinės veiklos vietos, su nakvyne, dukrą trečiadienio ryte pristatant į jos ugdymo įstaigą;

3) V. P. buvimo Lietuvoje metu su dukterimi A. P. bendrauja jo ir dukters vasaros atostogų metu (ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų, iš jų 15 dienų nepertraukiamai). Atostogos gali būti naudojamos tiek visos iškart, tiek dalimis. Apie ketinimą pasiimti vaikus atostogoms ir tikslų pasiėmimo ir gražinimo laiką V. P. privalo pranešti V. P. raštu (SMS žinutėmis ar ei. paštu) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios. Šalių suplanuotam atostogų laikui sutapus, pirmenybė pasirinkti atostogų laiką lyginiais metais tenka V. P., nelyginiais metais - V. P.;

4) Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji metai ir Šv. Velykos švenčiamos su vaiku šalių abipusiu sutarimu;

5) kiekvienas iš tėvų turi teisę susitikti su dukterimi jos gimimo dieną, net jei tuo metu vaikas būna pas kitą iš tėvų, iš anksto su kita šalimi suderinus susitikimo laiką ir vietą, vienas kitam netrukdant susitikti su vaiku jo gimimo dieną, jei tam nėra svarbių priežasčių;

6) šalys viena kitai nekliudo bendrauti su dukterimi nuotolinio ryšio priemonėmis (mobiliuoju telefonu, internetinėmis programomis ar kt.);

7) nuolatinės gyvenamosios vietos ir/ar kontaktinių duomenų (telefono numeris, ei. pašto adresas ir kt.) pasikeitimą vienas kitą informuoti raštu (SMS žinutėmis ar el. paštu) ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo gyvenamosios vietos ir/ar kontaktinių duomenų pasikeitimo dienos;

8) įpareigoti atsakovą bendravimo su nepilnamečiu vaiku mokslo metų laiku ar vaiko užsiėmimo laiku užtikrinti, kad vaikas paruoštų pamokas, lankytų suplanuotus būrelius ir užsiėmimus, galėtų išvykti į varžybas, būtų užtikrinta galimybė poilsiui;

9) bendravimo tvarką dalyje dėl nakvynių periodų įgyvendinti palaipsniui per metus laiko, esant būtinybei pasitelkiant specialistus.

Pripažinti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)dalį kitų statinių – automobilių stovėjimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo V. P. (V. P.) nuosavybe.

Pripažinti automobilį Peugeot 3008, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo V. P. (V. P.) nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) 17 051,96 Eur kompensaciją už atsakovo įsigytą nekilnojamąjį turtą, 10 192,78 Eur kompensaciją už atsakovo įsigytą automobilį, 5 878,10 Eur kompensaciją už padalintas pinigines lėšas, 4 950 Eur kompensaciją už bendro dalintino turto masės sumažinimą, viso 38 072,84 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių septyniasdešimt dviejų eurų 84 ct) kompensaciją ieškovei V. P..

Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) 192,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 4 002,32 Eur (keturių tūkstančių dviejų eurų 32 ct) išlaidas už advokatų teisinę pagalbą ieškovei V. P..

Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) 944 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį valstybei. Šios priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės V. P. 444 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį valstybei. Šios priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.“.

Priteisti iš ieškovės V. P. atsakovui V. P. (V. P.) 264 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 1 250 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.