Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. birželio 18 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės UAB „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-650-343/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl faktinės aplinkybės nustatymo, skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-33-450/2025 panaikino Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo dalį dėl atmestos ieškinio reikalavimo dalies nustatyti faktinę aplinkybę ir šią bylos dalį nutraukė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 855,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytinas pateiktu praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nes atsakovės pozicija administracinėje byloje UAB „Kamesta“ buvo žinoma viso administracinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. iki nutarties priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Lietuvos apeliacinis teismas absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė. Taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-650-343/2024 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka visus šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

Atskirajame skunde nurodoma, kad gatvės statyba, įrengimas – tai inžinerinių tinklų, požeminių susisiekimo komunikacijų, įskaitant lietaus nutekėjimo tinklų įrengimą, t. y. visų inžinerinių komunikacijų įrengimas ir gatvės dangos su šaligatviai įrengimas (inžinerinės komunikacijos yra po gatve). UAB „Kamesta“ koncesijos sutarties pagrindu įrengė Aleksoto tilto kairįjį prietiltį su visa infrastruktūra, įskaitant nuotekų tinklus, ir tai (naujai paaiškėjusi aplinkybė) yra konstatuota administracinėje byloje Nr. eA-500-602/2025.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) registruotais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kamesta“ sudarė 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutartį Nr. 1717 dėl koncesijos ruožo – Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo ir dalies Nemuno krantinės Kauno mieste – projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatacijos (toliau – ir koncesijos sutartis), kuri nutraukta nuo 2018 m. gegužės 5 d.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1614-422/2024 atmetė pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundo reikalavimus: i) panaikinti VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus (toliau – ir Registrų centro Kauno skyrius) 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. SPR4-10386(14.5.E); ii) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos) 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. CSPR-307; iii) įpareigoti VĮ Registrų centras įregistruoti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teisę į nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekos ir drenažas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančius Kaune, Veiverių g., atitinkamai išregistruojant UAB „Kamesta“ nuosavybės teisę į šiuos nuotekų šalinimo tinklus.

Administracinėje byloje Nr. eI3-1614-422/2024 konstatuota, kad nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekos ir drenažas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. balandžio 6 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Kamesta“ ir jie 2018 m. rugpjūčio 28 d. areštuoti antstolio Mareko Petrovskio vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00986. Juridinis faktas apie ginčo turtui pritaikytą areštą (apribotą disponavimo turtu teisę) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 2018 m. rugsėjo 18 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-500-602/2025 Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 28 d. sprendimą palikto nepakeistą. Šiuos nutarties 53–56 punktuose konstatuota, kad registro tvarkytojas net ir pripažinęs, jog yra teisinis pagrindas (atitinkami dokumentai), negali dėl galiojančio arešto registruoti atsakovės nuosavybės teisės į nuotekų šalinimo tinklus. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-16-894/2025, nutraukęs UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo bylą, neišsprendė klausimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Pareiškėja pirmiausiai turi išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir tik tada kreiptis dėl nuosavybės teisės perregistravimo.

Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė neteisingai traktuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties 39 punktą, t. y. nurodo, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pripažino aplinkybę, jog ginčo koncesijos ruože (0,37 km ruože Veiverių g. Kaunas) esančius nuotekų šalinimo tinklus (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), įrengė RUAB „Kamesta“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties IV dalyje yra nurodytos bylos faktinės aplinkybės, taip pat 39 punkte pateikta pareiškėjos pozicija (nuomonė) ir šioje nutartyje nėra teismo konstatuota, kad atsakovės pripažintas faktas (koncesijos sutarties ruože esančius nuotekų šalinimo tinklus įrengė RUAB „Kamesta“) laikomas teismo nustatytu.

Atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad administracinėje byloje Nr. eA-500 602/2025 konstatuotos aplinkybės absoliučiai susijusios su ieškovės pareikštu ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-650-343/2024 materialiuoju dalyku ir šioje byloje priimtų pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijų teismo procesinių sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu. Administracinėje byloje (Nr. eI3-1614-422/2024 ir Nr. eA-500-602/2025) išspręstas Kauno miesto savivaldybės administracijos iškeltas klausimas dėl nuosavybės teisių į nuotekų šalinimo tinklus (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kurie nuo 2009 m. balandžio 6 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Kamesta“ bei nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. areštuoti antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00986, perregistravimo atsakovės Kauno miesto savivaldybės vardu. Administracinėje byloje (Nr. eI3-1614-422/2024 ir Nr. eA-500-602/2025) teismas nesprendė klausimo ir nepasisakė dėl nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančių 37 km ilgio kelio (gatvės) Veiverių g., Kaunas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ruože, priklausymo koncesijos ruožui. Atitinkamai teismas nėra konstatavęs, kad nuotekų šalinimo tinklus (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) pagal koncesijos sutartį pastatė UAB „Kamesta“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015, kuria Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatavo, kad ginčo gatvės yra vietinės reikšmės viešosios gatvės. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms yra išreikšta kaip imperatyvas, tai yra besąlygiškai vykdytina elgesio taisyklė (KĮ 4 straipsnio 3 dalis; Kelių transporto kodekso 3 straipsnio 2 dalis). Teisės normos imperatyvumas suponuoja tai, jog šios teisės normos negalima aiškinti plečiamai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas numato, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, tačiau tai nereiškia, kad vykdydama šią funkciją savivaldybė gali nepaisyti įstatymų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Kauno miesto savivaldybė nei koncesijos sutartimi, nei jokiu kitu būdu negalėjo pakeisti imperatyvios KĮ 4 straipsnio 3 dalyje, Kelių transporto kodekso 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl koncesijos sutarties nuostata, prieštaraujanti įstatyme nustatytam reglamentavimui negali sukelti teisinių padarinių. Taigi, UAB „Kamesta“ nebuvo tinkamas pagal įstatymą nuosavybės teisių subjektas, kadangi vietinės reikšmės kelių ir gatvių nuosavybė išskirtinai priklauso tik savivaldybei, todėl registro tvarkytojas privalėjo atsisakyti įregistruoti UAB „Kamesta“ vardu nuosavybės teises į ginčo gatves.

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 „Dėl pravažiavusių automobilių skaičiavimo pagrįstumo“ dalyje, be kita ko, konstatuota, kad ieškovės UAB „Kamesta“ atstovai teigė, jog pagal koncesijos sutartį ieškovei buvo suteiktas ne tik 2,7525 ha žemės sklypas, bet ir kelias–gatvė Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kurio ilgis 0,37 km, plane pažymėtas 3-8. Su šiais ieškovės argumentais teismas nesutiko, argumentavęs, kad: i) ieškovė šiam faktui pagrįsti nepateikė jokių patikimų įrodymų; ii) Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2540-428/2014 įpareigojo VĮ Registrų centras Kauno filialą išregistruoti UAB „Kamesta“ vardu įregistruotas nuosavybės teises į Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) bei H. ir O Minkovskių gatvę, Kaune (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) (ši teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. sausio 29 d.); iii) ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad ji pagal koncesijos sutartį pastatė (įrengė, rekonstravo ar pan.) kelią–gatvę Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kurio ilgis 0,37 km (kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. 13; T.8,); iv) byloje nėra sprendimo, kito administracinio akto, sutarties ir pan., kurio pagrindu ieškovei buvo perduotas kelias–gatvė Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kurio ilgis 0,37 km. Dėl to teismas padarė išvadą, kad davikliai Loop1–6, fiksuojantys per Minkovskių g. ir Veiverių g. sankryžą pravažiuojančių automobilių skaičių, įrengti ne ieškovei UAB „Kamesta“ pagal koncesijos sutartį perduotame koncesijos ruože.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje 2A-186-196/2017, kuria Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas, 106 punkte konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad transporto mazgas Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kurio ilgis 0,37 km, sudaro plotą, dėl kurio buvo susitarta koncesijos sutartimi. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. T-97 buvo patvirtintas tik apie 3 hektarų prie Aleksoto tilto detalusis planas, o žemės sklypo plano duomenimis detalusis planas sudarytas tik 27 525 kv. m plotui. Taigi, į koncesininkei perduotą žemės sklypą koncesijos ruožui statyti neįtrauktas transporto mazgas, esantis Veiverių g. Kaunas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kurio ilgis 0,37 km. Be to, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-428 buvo nuspręsta koncesininkei UAB „Kamesta“ išnuomoti tik minėto ploto žemės sklypą ir dėl jo nuomos buvo susitarta 2005 m. rugsėjo 30 d. sudarytoje žemės nuomos sutartyje Nr. 2005-09-30/01. Iš tikrosios būklės plano, parengto 2004 m. rengiant detalųjį planą Aleksoto tilto transporto mazgui, duomenimis dar iki koncesijos sutarties sudarymo jau buvo įrengta tiek Veiverių gatvė, tiek Veiverių g. ir H. Ir O. Minkovskių g. sankryža, ir šie statiniai (kitas Kauno miesto savivaldybės turtas), kaip reikalingi UAB „Kamesta“ koncesijos sutarties vykdymui, nebuvo išnuomoti. Ši aplinkybė papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo poziciją, kad ginčo transporto mazgas nebuvo šalių sudarytos koncesijos sutarties objektas. Taip pat šios nutarties 108 ir 109 punktuose pažymėta, kad UAB „Kamesta“ nuosavybės teisė buvo paneigta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, o dėl Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Veiverių g. Kaune (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kurio ilgis 0,37 km, perdavimo ieškovei, kaip koncesininkei, nėra VĮ Registrų centras išraše nėra jokio įrašo. UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ 2012 m. vasario 6 d. akte nėra nurodyta, apie transporto mazgo Veiverių g. Kaune, (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kurio ilgis 0,37 km, priklausymą koncesijos ruožui. Apie Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryžos statybos teisėtumą ir jos statybos darbų vykdymą pagal projektą minėtame akte visiškai nenurodoma. Atkreiptinas dėmesys, jog pats akto pavadinimas „Linijinio inžinerinio statinio Marvelės gatvės rekonstravimas. Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo tarp piketų nuo 22+20 iki 26+20 Veiverių gatvė statinio ekspertizės aktas“ suponuoja išvadą, jog koncesijos ruožas yra iki Veiverių gatvės, tačiau jos neapima.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-312-1075/2018 38 punkte atkreipė dėmesį į tai, kad koncesijos sutarties objektas susideda iš dviejų esminių dalių: i) koncesijos ruožo įrengimo ir ii) koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiūros, iš kurių vieną dalį koncesininkas jau yra įvykdęs (pasirašytas statinio pripažinimu naudoti aktas). Pagal koncesijos sutartį vykdoma antroji koncesijos sutarties dalis – teikiamos koncesijos ruožo eksploatacijos ir priežiūros paslaugos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1830-302/2018, kuria Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 palikta nepakeista: i) 28 punkte konstatuota, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties 38 punkte nekonstatuota, kad Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. ir H. ir O. Minkovskių sankryža yra koncesijos sutarties objektas bei patenka į koncesijos ruožą ir šios aplinkybės UAB „Kamesta“ buvo žinomos civilinės bylos 2-583-657/2016 nagrinėjimo iš esmės metu.

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, dalyje „Dėl Kauno savivaldybės administracijos atsisakymo perduoti UAB „Kamestai“ žemės sklypą Veiverių g., unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kurios ilgis 0,37 km įrengimui, pripažinimo nepagrįstu“ nurodyta, kad ieškovė teigė, jog atsakovė nevykdo pareigos perduoti 0,37 km ilgio žemės sklypą Veiverių g., todėl ieškovė patiria nuostolius, nes šia gatvės dalimi važiuojančius automobilius neturi galimybės apskaityti ir įskaičiuoti į koncesijos sutarties mokestį. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybė turi pareigą jai nuosavybės teise perduoti žemės sklypą, kuriame yra 0,37 km. kelias (gatvė) Veiverių g., Kaunas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) bei pažymėjo, kad įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017 nustatytas prejudicinis faktas, kad žemės sklypas, kuriame yra 0,37 km ilgio kelias–gatvė Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), nepriklauso Koncesijos ruožui ir UAB „Kamesta“ negali skaičiuoti koncesijos mokesčio pagal Veiverių g. ir O. H. Minkovskių g. sankryžoje įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos Car Count duomenis

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-383-464/2019, kuria Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas palikta nepakeistas, 26 punkte konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesutiko su ieškinio reikalavimais dėl 0, 37 km kelio ruožo Veiveriu g. neperdavimo UAB „Kamesta“ ir negalėjimo skaičiuoti koncesijos mokesčio už per Veiverių g. ir O., H. Minkovskų g. pravažiuojančius automobilius, o išvadą, kad ginčo kelio ruožas neaptenka į koncesijos sutartį, padarė teisingai įvertinęs teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose išnagrinėjus šalių ginčus kitose bylose, jau nustatytas faktines aplinkybes, kurios nagrinėjamai bylai yra prejudicinės. Šios nutarties 35 ir 36 punktuose konstatuota, kad UAB „Kamesta“ apeliaciniame skunde konkrečiai neįvardijo, kokios teisės į ginčo objektu tapusį žemės sklypą, prašydama jo perdavimo, ji siekia, apsiribodama vien paaiškinimu į kokio pobūdžio teisę ji nepretenduoja. Koncesijos sutartyje numatyta, kad atitinkamas sklypas apeliantei gali būti perduotas valdyti užstatymo teisės pagrindu, tačiau ginčo ruožas (Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Veiverių g. Kaune, kurio ilgis 0,37 km) nėra koncesijos sutarties objektas, tai konstatuota teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-583-657/2016 ir Nr. 2A-186-196/2017. Šios nutarties 42 punkte pažymėta, kad apeliantė nepateikė ankstesnę apeliacinės instancijos teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje 2A-186-196/2047, 106 punktas) padarytą išvadą paneigiančių duomenų, kad iki koncesijos sutarties sudarymo jau buvo įrengta tiek Veiverių g., tiek Veiverių g. ir H. Ir O. Minkovskių g. sankryža ir kiti statiniai, reikalingi UAB „Kamesta“ koncesijos sutarties vykdymui.

Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-198-413/2021, kuriuo ieškovės RUAB „Kamesta“ patikslintą ieškinys tenkintas iš dalies, trečiojo asmens Luminor Bank AS savarankiški reikalavimai atmesti, 23 ir 24 punktuose nurodyta, kad ieškovė koncesijos sutarties nutraukimo pagrindą kildina iš atsakovės jai neperduotos 0,37 km žemės sklypo dalies (koncesijos ruožo), kurioje ieškovė buvo įrengusi pravažiuojančių per ruožą automobilių skaičiavimo sistemą (Loop1–6). Įbylą nepateikta įrodymų, jog ieškovė šį klausimą kėlė iki statybos objekto pabaigos (2008 m. gegužės 26 d.) ir jo nekėlė pasirašydama 2012 m. gegužės 29 d. taikos sutartį, patvirtino teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012. Be to, įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017; Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-383-464/2019) nustatytas prejudicinis faktas, kad žemės sklypas, kuriame yra 0,37 km ilgio kelias (gatvė) Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), nepriklauso 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 200-2-1717 ruožui ir kad UAB „Kamesta“ negali skaičiuoti koncesijos mokesčio pagal Veiverių g. ir O. H. Minkovskių g. sankryžoje įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos Car Count duomenis. Šie teismų sprendimai turi įstatymo galią, todėl ieškovės pozicija ir argumentai, kuriais siekiama paneigti minėtų teismų išvadų privalomumą, neturi teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-138-516/2022, kuria Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimas pakeistas ir jo rezoliucinė dalis išdėstyta, 43 ir 44 punktuose konstatuota, kad ieškovė apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad Veiverių g. 0,37 km kelio ruožą, vykdydama koncesijos sutartį, yra pastačiusi būtent ji, o atsakovė neįvykdė pagal koncesijos sutartį jai tekusios pareigos tinkami įforminti ir perduoti šio ruožo statybai reikalingą žemės sklypą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismo sprendimų Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-583-657/2016 ir Nr. e2-1213-259/2018 bei Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių civilinėse bylose Nr. 2A-186-196/2017 ir Nr. e2A-383-464/2019 turinį, jose nagrinėtų aplinkybių vertinimą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su šiais ieškovės argumentais, o išvadą, kad ginčo ruožas neaptenka į koncesijos sutartį, padarė teisingai įvertinęs teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose išnagrinėjus šalių ginčus kitose bylose, jau nustatytas faktines aplinkybes. Šios nutarties 51 punkte papildomai nurodyta, kad minėtose bylose nustatytas prejudicinis faktas, kad žemės sklypas, kuriame yra 0,37 km ilgio kelias (gatvė) Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), nepriklauso 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 200-2-1717 ruožui ir kad UAB „Kamesta“ negali skaičiuoti koncesijos mokesčio pagal Veiverių g. ir O. H. Minkovskių g. sankryžoje įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos Car Count duomenis (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taip pat nutarties 61 punkte pažymėta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog iki nuosavybės išregistravimo ieškovė teisėtai valdė 0,37 km Veiverių g. dalį ir skaičiavo koncesijos mokestį, kadangi jos nuosavybės teisė į šį objektą paneigta (buvo neteisėtai įregistruota) įsiteisėjusiu administracinio teismo procesiniu sprendimu.

Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-650-343/2024, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, 34 ir 35punktuose nurodyta, kad atsakovės pozicija – RUAB „Kamesta“ nebuvo perduotas žemės sklypas (jo dalis, kelias), t. y. 0,37 km Veiverių g. ruožas, todėl dalis automobilių, kurie pravažiuoja Veiverių ir. O. ir H. Minkovskių gatvių sankryžą, negali būti apskaityti. Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti faktinę aplinkybę - Veiverių g. 0,37 km ruožas priklauso Koncesijos ruožui pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktą projektinę dokumentaciją ir pagal 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutartį Nr. 1717 Veiverių g. 0,37 km ruožą pastatė ir įrengė R UAB „Kamesta“. Teismas su ieškovės reikalavimu nesutiko, pažymėjęs prejudicines aplinkybes, kad Veiverių, g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryža nesudaro koncesijos ruožo, todėl ieškovė RUAB „Kamesta“ neturėjo teisės apskaičiuodama jai mokėtiną atlygį naudotis šioje sankryžoje sumontuotų daviklių duomenimis.

Lietuvos apeliacinis teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-33-450/2025 panaikino Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės RUAB „Kamesta“ ieškinio reikalavimas nustatyti faktinę aplinkybę, kad Veiverių g. 0,37 km ruožas priklauso koncesijos ruožui pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktą projektinę dokumentaciją ir 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutartį Nr. 1717, kurį pastatė bei įrengė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“, ir šią bylos dalį nutraukė. Kitą Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Šios nutarties 44 punkte pažymėta, kad kasacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-312-1075/2018 38 punkte padaryta išvada, jog RUAB „Kamesta“ įrengė Koncesijos ruožą, neva reiškia tai, kad kasacinis teismas konstatavo, jog Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. bei H. ir O. Minkovskių g. sankryža patenka į koncesijos ruožą, niekuo nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje pripažino, kad RUAB „Kamesta“ atliko dalį koncesijos sutartyje numatytų darbų, tačiau nenustatė ir net neužsiminė, jog Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. bei H. ir O. Minkovskių sankryža yra koncesijos sutarties objektas ir patenka į Koncesijos ruožą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1830-302/2018, 29 punktas). Taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 negalėjo kitaip vertinti jau įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, kad Veiverių g. ruožas ir Veiverių g. bei H. ir O. Minkovskių sankryža nėra koncesijos sutarties objektas ir nepatenka į koncesijos ruožą (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šios nutarties 48 punkte konstatuota, kad išnagrinėtų civilinių bylų duomenimis be išimties visi apeliantės RUAB „Kamesta“ nurodyti aplinkybės bei įrodymai buvo išnagrinėti, o apeliantės akcentuoti įrodymai nepakankami konstatuoti faktams, jog ginčo ruožas priklauso koncesijos ruožui ar, kad jį pastatė bei įrengė RUAB „Kamesta“.

Taigi, apeliantė nuo 2015 m. sausio 29 d. (Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2540-428/2014 įsiteisėjimo) žino prejudicinius faktus, kad pagal imperatyvias įstatymo nuostatas 0,37 km ilgio kelias (gatvė) Veiverių g., Kaunas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) su įrengtas nuotekų šalinimo tinklais (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) UAB „Kamesta“ nuosavybės teise negalėjo ir negali priklausyti ir pagal koncesijos sutartį ši teisė negalėjo būti jai perduota. Taip pat apeliantė nuo 2017 m. gegužės 4 d. (Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 įsiteisėjimo) žino prejudicinius faktus, kad: i) 0,37 km ilgio kelias (gatvė) Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kuriame yra nuotekų šalinimo tinklai, koncesininkei RUAB „Kamesta“ nebuvo perduotas ir Veiverių, g. ir H. ir O. Minkovskių g. sankryža neįeina į Koncesijos ruožą; ii) iki koncesijos sutarties sudarymo buvo įrengtos Veiverių g., bei Veiverių g. ir H. Ir O. Minkovskių g. sankryža bei kiti statiniai, reikalingi UAB „Kamesta“ koncesijos sutarties vykdymui; iii) Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas, Veiverių g. Kaunas, kurio ilgis 0,37 km nėra koncesijos sutarties objektas, t. y. nepriklauso Koncesijos ruožui. Šiomis prejudicinėmis aplinkybėmis teismai, rėmėsi priimdami vėlesnius procesinius sprendimus, įskaitant prašomą atnaujinti civilinę bylą Nr. e2-650-343/2024.

UAB „Kamesta“ nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, kadangi: i) jos egzistavo nagrinėjant iš esmės civilinę bylą Nr. e2-650-343/2024 ir joje priimant procesinius sprendimus; ii) apeliantei buvo (turėjo būti) žinomos bei netapo žinomos įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-650-343/2024 ir po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-500-602/2025 priėmimo. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties apeliantė sužinojo (gali sužinoti) tik tai, kad nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) perregistravimas negalimas dėl galiojančio arešto, o tai esminės reikšmės civilinei bylai Nr. e2-650-343/2024 neturėjo ir neturi (nebūtų priimtas visai kitoks sprendimas).

UAB „Kamesta“ nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su civilinės bylos Nr. e2-650-343/2024 materialiuoju dalyku (0,37 km ilgo keliu (gatve), Veiverių g. Kaunas, ir po juo esančiais inžinieriniais tinklais, registruotais apeliantės vadu) buvo žinomos iki administracinės bylos Nr. eI3-1614-422/2024 iškėlimo ir jos nagrinėjimo nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2025 m. gruodžio 3 d. metu. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad prašymas atnaujinti procesą pateikiamas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Apibendrinus nurodytus argumentus daroma išvada UAB „Kamesta“ atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartį paliekti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikoma ir paskirstant šalių išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Atskirasis skundas netenkintas, todėl UAB „Kamesta“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. birželio 16 d. gavo atsakovės prašymą priteisti 2 661,26 Eur bylinėjimosi išlaidų bei rašytinius įrodymus (2026 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01533 kopijas bei 2016 m. birželio 16 d. sąskaitos išrašą).

Teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistų išlaidų (jų dalies) dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022, 38 punktas),

Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (2 661,26 Eur) yra daug didesnės nei nagrinėjamoje byloje rekomenduojamas priteisti užmokesčio už advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą maksimalus dydis (2 526,80 Eur × 0,4 = 1 010,72 Eur) (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas 2015 m. kovo 20 d. redakcijos Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punktas, 8.16 papunktis (toliau – Rekomendacijos).

Šalis, teikdama teismui prašymą atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su advokato ar padėjėjo pagalba, kurių dydis siekia maksimalų Rekomendacijose įtvirtintą užmokesčio dydį, turėtų nurodyti, kokios svarbios Rekomendacijų 2.1–2.10 punktuose nustatytos aplinkybės egzistuoja nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017).

Atsakovė nurodo, kad PVM mokestis (461,87 Eur), kurį valstybei sumokėjo Kauno miesto savivaldybės administracija, nėra priskirtinas advokatų išlaidoms, todėl negali būti laikomas advokatų atlygiu. Teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).

Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Atsakovė yra Kauno miesto savivaldybės administracija, t. y. viešojo administravimo subjektas, todėl teismas, spręsdamas, ar priteisti atstovavimo išlaidas jos naudai ir kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nustatant bylos pobūdį, atsižvelgiama į byloje keliamų klausimų naujumą, bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 45 punktas).

Nagrinėjama byla nėra sudėtinga, sprendžiami klausimai nėra nauji teismų praktikoje, specialių žinių poreikio nereikia ir bylos baigtis įtakos viešajam interesui neturės (netenkintas prašymas dėl išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo), tačiau ginčuose, susijusiuose su koncesijos sutartimi, ilgą laiką ir tęstinai yra pasitelktas viešojo administravimo subjekto interesams atstovaujantis advokatas, kuriam yra sumokėtas šalių susitartas honoraras už atliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą.

Taigi, Kauno miesto savivaldybės administracijos patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka būtinumo kriterijų, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nustatyto maksimalus nagrinėjamoje byloje rekomenduojamo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Dėl to atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies, t. y. sumažinant atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio. Priteisiama atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai iš apeliantės UAB „Kamesta“ 1 010,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ (juridinio asmens kodas 259805810) 1 010,72 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų ir septyniasdešimt dviejų centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.